LIETUVOS AUDITORIŲ RŪMŲ PREZIDIUMO
N U T A R I M A S
DĖL atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimo TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2013 m. sausio 21 d. Nr. 1.4-2.1.14
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo
2013 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 1.4-2.1.14
ATESTUOTŲ AUDITORIŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS KĖLIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS
1. Atestuotų auditorių (toliau – auditorius) profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato:
1.1. auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų turinio reikalavimus, įskaitant ir privalomųjų valandų paskirstymą pagal temas;
1.2. Lietuvos auditorių rūmų (toliau – LAR) organizuojamų auditorių kursų organizavimo tvarką, kuri užtikrina auditoriaus teorinių žinių ir jų pritaikymo praktikoje stiprinimą pagal programas, Auditorių rūmų parengtas ir raštu suderintas su Audito ir apskaitos tarnyba (toliau – AAT);
2. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymo (Žin., 1999, Nr. 59-1916; 2008, Nr. 82-3233), LAR statuto, Tarptautinės buhalterių federacijos Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatomis bei gerąja mokymų bei kvalifikacijos kėlimo organizavimo praktika.
3. Auditoriaus profesinės kvalifikacijos tobulinimas turi būti nuolatinis procesas, savo turiniu ir forma atitinkantis šiame apraše nustatytus reikalavimus.
4. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. Auditorių kursai – LAR arba kitų mokymo organizatorių organizuojami kursai, kurių turinio reikalavimus nustato LAR, suderinę su AAT, ir kurie turi būti organizuoti taip, kad užtikrintų auditoriaus teorinių žinių ir jų pritaikymo praktikoje stiprinimą pagal auditorių kvalifikacijos kėlimo programas.
4.2. Auditorių kvalifikacijos kėlimo programos (toliau – programos) – tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos audito įstatymu parengtas, su AAT suderintas ir LAR prezidiumo nutarimu patvirtintas auditorių kvalifikacijos kėlimui tinkamų temų sąrašas.
4.3. Lygiavertis profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursas – kursas, kuris atsižvelgiant į jo teikiamą auditoriaus teorinių žinių ir jų pritaikymo praktikoje stiprinimą pagal auditorių kvalifikacijos kėlimo programas visiškai ar iš dalies (proporcingai programoms tenkančios valandoms) prilygintinas auditorių kursams, tačiau rengiamas kitais nei auditoriaus profesinės kvalifikacijos tobulinimo tikslais. Auditorių kursams iš dalies gali būti prilyginama ir kito pobūdžio auditoriaus profesinės kvalifikacijos tobulinimą užtikrinanti veikla.
II. auditorių kvalifikacijos kėlimo KURSŲ turinio reikalavimai ir KVALIFIKACIJOS KĖLIMO KURSŲ VALANDŲ PASKIRSTYMAS
6. Auditorius per kiekvienus vienus paskui kitus einančius 3 kalendorinius metus privalo išklausyti ne mažiau kaip 120 akademinių valandų (toliau – valandos) auditorių kursų, iš kurių ne mažiau kaip 48 valandas (40 proc. visų valandų) privaloma išklausyti iš programų I dalyje išvardintų programų (1 priedas).
7. Į privalomas 120 auditorių kursų valandas ir iš jų privalomas 48 valandas iš programų I dalyje išvardintų programų įskaitomos tik tos išeito lygiaverčio profesinės kvalifikacijos tobulinimo kurso valandos, kurios priskirtinos atitinkamoms programų temoms.
8. Į privalomas 120 auditorių kursų valandas ir iš jų privalomas 48 valandas iš programų I dalyje išvardintų programų šio aprašo V skyriuje nustatyta tvarka taip pat gali būti įskaitoma ne daugiau kaip 96 val. (t. y. 80 procentų privalomų valandų) šio aprašo 29 punkte numatytai, auditorių kursams iš dalies prilygintai veiklai priskirtinų valandų. Likusios 24 privalomos išklausyti auditorių kursų valandos (t. y. 20 procentų privalomų valandų) gali būti įskaitomos tik iš auditorių ar jiems lygiaverčių kursų išklausytų valandų.
9. Jeigu auditorius per kiekvienus vienus paskui kitus einančius 3 metus neišklauso jam priklausomų 120 valandų auditorių kursų dėl nepateisinamų priežasčių, gali būti inicijuojama drausmės byla pagal Audito įstatymo 59 straipsnio 2 dalį.
10. Auditorius per 3 metus gali išklausyti mažiau nei 120 valandų auditorių kursų ir išeiti lygiaverčio kurso valandų skaičių tik dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis gali būti laikoma ilgalaikė liga, nėštumo ir gimdymo, motinystės (tėvystės) atostogos, ilgalaikės komandiruotės ar stažuotės dėl darbo kitų Europos Sąjungos šalių narių organizacijose ar kitų priežasčių.
11. Auditoriai, kurie dėl Mokymo komiteto svarbiomis pripažintų priežasčių negali dalyvauti auditorių kursuose ar išeiti lygiaverčio kurso valandų skaičiaus, yra atleidžiami nuo išklausymo tiek auditorių kursų valandų, kiek jų proporcingai tenka laikotarpiui, dėl kurio nėra galimybės išklausyti kvalifikacijos kėlimo kursus, laikotarpį skaičiuojant mėnesių tikslumu, o kvalifikacijos kėlimo valandas apvalinant iki sveiko skaičiaus. Asmenys, negalintys išklausyti kvalifikacijos kėlimo kursų, privalo pateikti Mokymo komitetui prašymus ne vėliau kaip iki ateinančių metų vasario 1 d., nurodydami priežastis, dėl kurių negali išklausyti kursų.
12. Asmeniui, kuriam atestuoto auditoriaus vardas LAR buvo suteiktas vėliau nei prieš trejus metus, pareiga išklausyti 120 valandų kvalifikacijos kėlimo kursų skaičiuojama proporcingai jo buvimo auditorių sąraše laikui, laikotarpį skaičiuojant mėnesių tikslumu, o kvalifikacijos kėlimo valandas apvalinant iki sveiko skaičiaus.
III. LAR ORGANIZUOJAMI AUDITORIŲ KURSAI, REIKALAVIMAI AUDITORIŲ KURSŲ GRAFIKUI
14. Ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. LAR savo interneto tinklalapyje paskelbia metinį Auditorių kursų grafiką, kuriame nurodoma:
16. Iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. LAR Audito ir apskaitos tarnybai pateikia metinį Auditorių kursų grafiką, dėl kurio prireikus Audito ir apskaitos tarnyba gali pateikti pastabų ir pasiūlymų, o LAR į juos turėtų atsižvelgti organizuodami kvalifikacijos kėlimo kursus. Metų eigoje Auditorių kursų grafikas gali būti keičiamas ir koreguojamas įvertinus auditorių pageidavimus praplėsti ar siaurinti pristatomas temas, įvertinus aktualijas ar kitas aplinkybes. Bet kuriuo atveju koreguotame Auditorių kursų grafike ne mažiau kaip 40 proc. visų temų turi būti iš programų I dalies.
17. Auditorių kursų grafike nurodytų temų pavadinimai turi būti siejami su programų temomis ir jų detaliais aprašymais, tačiau nebūtinai turi būti identiški lingvistine prasme. Auditorių kursų grafike paskelbtos temos gali būti koreguojamos įvertinus laikmečio aktualijas ar auditorijos poreikius. Temos, kurių pavadinimas yra kitoks nei programose, savo turinio esme turėtų būti tapačios programų temoms.
19. Programose nurodytos temos gali būti pristatomos skirtingais mokymosi metodais:
19.1. mokymai. Teorinės informacijos pateikimas su galimais pavieniais praktinių pavyzdžių pateikimais. Grupės iki 50 žmonių. Pasyvus dalyvavimas tobulinimosi procese;
19.2. praktinis taikymas. Teorinės informacijos pateikimas naudojant praktinius pavyzdžius. Darbas grupėse iki 35 žmonių. Pavienių asmenų aktyvus dalyvavimas tobulinimosi procese;
19.3. atvejų analizė. Situacijų analizė atliekant konkrečias praktines užduotis ir analizuojant konkrečias praktines situacijas. Darbas grupėse iki 30 žmonių. Aktyvus kiekvieno asmens dalyvavimas tobulinimosi procese;
20. Auditorius į LAR organizuojamus auditorių kursus registruojasi LAR interneto tinklalapyje, naudodamasis jam suteiktu individualiu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu. Registracija į LAR organizuojamus auditorių kursus nutraukiama likus trims darbo dienoms iki jų pradžios arba kai susidaro pagal mokymosi metodą nustatyta dalyvių grupė.
21. LAR organizuojami auditorių kursai yra mokami. Mokymų valandinį įkainį nustato visuotinis LAR narių susirinkimas. Užsiregistravęs į LAR organizuojamus auditorių kursus auditorius už juos sumoka iki jų pradžios į LAR atsiskaitomąją sąskaitą banke. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko auditorius dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose, sumokamas visas atitinkamo auditorių kvalifikacijos kėlimo kurso kainos mokestis. Užsiregistravęs į LAR organizuojamus auditorių kursus ir juose nedalyvavęs asmuo sumoka LAR 50 proc. atitinkamo auditorių kurso kainos mokestį, skirtą auditorių kurso organizavimo sąnaudoms padengti, išskyrus atvejus, kai vietoje užsiregistravusio asmens dalyvauja kitas asmuo.
22. Auditorius, atvykęs į auditorių kursus, turi turėti su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir registracijos metu, jeigu jo bus paprašyta, privalo jį parodyti atsakingam LAR darbuotojui. Auditoriaus dalyvavimas LAR organizuojamuose auditorių kursuose yra patvirtinamas jo parašu (parašais) LAR organizuojamo auditorių kurso dalyvių sąraše (sąrašuose) kursų pradžioje.
23. Auditorius, negalintis išklausyti auditorių kursų iki pabaigos, turi pasižymėti specialiame lape, kuriame nurodo savo vardą, pavardę ir laiką, kada išėjo iš auditorių kursų ir grįžo į auditorių kursus. Tokiu atveju auditoriui užskaitomos faktiškai išklausytos kvalifikacijos kėlimo valandos, apvalinant jas valandų tikslumu.
24. LAR esant poreikiui gali organizuoti auditorių kursų lankomumo tikrinimą. Lankomumo tikrinimo pasirinkimo būdas kiekvienu atveju gali būti pasirinktas atskirai, įvertinus aplinkybes. Lankomumo tikrinimui gali būti pasitelktos tokios priemonės kaip atsitiktinis lankomumo patikrinimas. Jei LAR atsitiktinio lankomumo tikrinimo metu nustatoma, kad auditorius neišklausė visos paskaitos ir nepasižymėjo specialiame lape, jam neužskaitomos visos tikrinamos paskaitos auditorių kvalifikacijos kėlimo valandos.
IV. NE LAR ORGANIZUOJAMI AUDITORIŲ KURSAI
26. Ne LAR organizuojami auditorių kursai įskaitomi į auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimą pagal su AAT suderintas programas, jei juos dėstė lektoriai, atitinkantys 4 priede nurodytus kvalifikacinius reikalavimus.
V. reikalavimai LYGIAVERčiAM PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KURSui
28. Lygiaverčiu profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursu tiek, kiek tai atitinka bei neprieštarauja šiuo aprašu nustatytai tvarkai (specialiesiems reikalavimams kursų dėstytojams ir kt.) ir auditorių kvalifikacijos kėlimo programų turiniui, laikomas dalyvavimas lygiaverčiuose auditorių kursams kursuose. Taip pat auditorių kursams iš dalies prilygintina ir kita šio aprašo 29 punkte numatyta veikla.
29. Auditorių kursams iš dalies prilyginama ši veikla:
29.2. pranešimų LAR organizuojamuose konferencijose ar kituose LAR viešuose renginiuose rengimas ir skaitymas;
29.4. mokslinių straipsnių taip pat ir disertacijų, monografijų, vadovėlių, knygų ir pan. parengimas;
29.7. atestuoto auditoriaus egzamino išlaikymas tais pačiais metais, kai asmuo įrašytas į auditoriaus sąrašą;
Dėstymas, pranešimų skaitymas
30. Auditoriui, kuris dėsto ar skaito pranešimus, kaip nurodyta šio tvarkos aprašo 29.1–29.3 punktuose, atitinkančius programas, kvalifikacijos kėlimui priskiriama ir paskaitos ar pranešimo parengimas, ir dėstymo laikas.
31. Už paskaitos ar pranešimo parengimą, jei paskaita ar pranešimas rengiamas pirmą kartą per kalendorinius metus, skiriamos kvalifikacijos kėlimo valandos. Jos yra skiriamos neatsižvelgiant į tai, kad paskaita ar pranešimas jau buvo skaityti ankstesniais kalendoriniais metais.
32. Auditoriui, kuris dėsto LAR organizuojamuose auditorių kursuose, mokymuose ar seminaruose ir skaito paskaitą vienas, skaito pranešimą LAR ir kitų šalių auditorių rūmų organizuojamuose konferencijose ar kituose LAR viešuose renginiuose, auditorių kursų valandos įskaitomos pagal programų temas:
32.1. Dėstytų valandų skaičius įskaitomas santykiu 1:1 (viena dėstoma akademinė valanda įskaitoma kaip 1 auditorių kursų valanda) bei medžiagai parengti sugaištos valandos įskaitomos santykiu 1:3 (viena dėstoma akademinė valanda įskaitoma kaip 3 auditorių kursų valandos).
33. Jeigu temą tuo pačiu metu dėsto du ar daugiau lektorių, tai kiekvienam iš jų valandos užskaitomos taip:
33.1. Dėstytų valandų skaičius įskaitomas santykiu 1:0,7 (viena dėstoma akademinė valanda įskaitoma kaip 0,7 auditorių kursų valandos) bei medžiagai parengti sugaištos valandos įskaitomos santykiu 1:2 (viena dėstoma akademinė valanda įskaitoma kaip 2 auditorių kursų valandos).
34. Auditoriui, dėstančiam ne LAR organizuojamuose auditorių kursuose, suaugusiųjų mokymuose aukštosiose universitetinėse mokymo įstaigose, mokymuose ar seminaruose, taip pat skaitančiam pranešimus mokslinėse konferencijose ar kituose viešuose renginiuose, įskaitomos valandos pagal dėstytų temų atitiktį programoms santykiu 1:1 (viena dėstoma akademinė valanda įskaitoma kaip 1 auditorių kursų valanda), bet ne daugiau nei 16 val. per kalendorinius metus.
35. Auditorių pranešimų LAR ir kitų šalių auditorių rūmų organizuojamuose konferencijose ar kituose LAR ar kitų šalių auditorių rūmų viešuose renginiuose rengimas ir skaitymas bei pranešimų mokslinėse konferencijose ar kituose viešuose renginiuose audito, apskaitos ir kita susijusia tematika rengimas ir skaitymas, kai šie pranešimai atitinka auditorių kvalifikacijos kėlimo programas, įskaitomas pagal programose nurodytas temas, tačiau ne daugiau nei 40 valandų per kalendorinius metus.
Publikacijų rengimas
36. Auditorių parašytos ir kalendoriniais metais išspausdintos publikacijos (straipsniai, knygos, brošiūros, publikavimas konferencijų leidiniuose) įskaitomos į lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą pagal auditorių kvalifikacijos kėlimo programų temas.
37. Straipsniai, pranešimai, publikacijos, brošiūros – 1 pilnai parašytas A4 formato lapas (1600 ženklų be tarpų) užskaitomas kaip 2 auditorių kursų valandos.
38. Skaičiuojant straipsnio su bendraautoriumi (bendraautoriais) apimtį, auditoriaus indėlis įvertinamas padalijus pilnai parašytų A4 formato lapų skaičių lygiomis dalimis visiems bendraautoriams.
39. Už straipsnių, pranešimų, publikacijų, brošiūrų parengimą užskaitoma ne daugiau kaip 40 valandų per kalendorinius metus.
40. Atskirai tiražuotas leidinys (mokslinė disertacija, monografija, vadovėlis, knyga ir pan.) nepriklausomai nuo publikacijos apimties įskaitomas kaip 50 kvalifikacijos kėlimo valandų kalendoriniais metais pagal auditorių kvalifikacijos kėlimo programų temas.
41. Jei atskirai tiražuotas leidinys yra parengtas kartu su bendraautoriais, auditoriui kaip kvalifikacijos kėlimas skaičiuojamos jo parengtos leidinio dalys, jeigu jas galima aiškiai atskirti. 1 pilnai parašytas A4 formato lapas (1600 ženklų be tarpų) užskaitomas, kaip 2 auditorių kursų valandos, iš viso negali būti užskaitoma daugiau kaip 50 kvalifikacijos kėlimo valandų kalendoriniais metais. Jeigu konkrečiam autoriui negalima priskirti atskirai tiražuoto leidinio dalių, laikoma, kad auditorius parengė lygią dalį su visais leidinio autoriais.
Dalyvavimas LAR veikloje
42. Atsižvelgiant į tai, kad auditoriai, dalyvaujantys LAR kolegialių organų veikloje, prisideda prie audito metodologijos tobulinimo, Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatų puoselėjimo ir kitaip skatina auditorių ir audito įmonių veiklos vystymąsi, šiems auditoriams yra užskaitomas kvalifikacijos kėlimas.
43. Kvalifikacijos kėlimas užskaitomas tik už dalyvavimą šių LAR kolegialių organų veikloje: Auditorių garbės teisme, Apskaitos ir mokesčių komitete, Audito kokybės kontrolės komitete, Audito komitete, Etikos komitete, Mokymo komitete ir Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisijoje.
44. Auditoriui, neatlygintinai dalyvaujančiam LAR kolegialių organų veikloje, įskaitomos auditorių kursų valandos atsižvelgiant į posėdžių lankomumą per kalendorinius metus. Už didesnį kaip 80 proc. lankomumą įskaitoma 16 auditorių kursų valandų, už mažesnį nei 80 proc., bet didesnį kaip 50 proc. lankomumą įskaitoma 8 auditorių kursų valandos, jei per kalendorinius metus organizuojama ne mažiau kaip 8 posėdžiai. Jeigu organizuojama mažiau posėdžių, kvalifikacijos kėlimo valandos užskaitomos proporcingai.
45. Dalyvavimas Auditorių garbės teismo, Audito kokybės kontrolės komiteto, Etikos komiteto, Audito komiteto veikloje prilyginamas kvalifikacijos kėlimui iš programų I dalies, kitų kolegialių organų – programų II dalies.
46. Jeigu LAR kolegialus organas parengia teisės akto projektą, tai tokiu atveju už parengtą dokumentą kolegialaus organo nariams skiriama 10 auditorių kursų valandų. Parengus teisės akto projektą LAR kolegialaus organo pirmininkas paskirsto šias valandas pagal programas projekto rengime dalyvavusiems asmenims ir teikia informaciją Mokymo komitetui.
Kiti profesinės kvalifikacijos tobulinimo atvejai
48. Asmeniui, kuriam atestuoto auditoriaus vardas LAR buvo suteiktas einamaisiais kalendoriniais metais, už einamaisiais kalendoriniais metais kiekvieną išlaikytą bendrąjį, audito, teisės, mokesčių, apskaitos egzaminą užskaitoma po 8 val. kvalifikacijos kėlimo kursų pagal auditorių kvalifikacijos kėlimo programas.
49. Kitos šiuo aprašu neįvardintos priemonės, kurios užtikrina auditoriaus profesinės kompetencijos ir kvalifikacijos augimą, gali būti užskaitomos kaip kvalifikacijos kėlimas, kai auditorius pateikia Mokymo komitetui prašymą ir įvykusios priemonės įrodymų patvirtinimą.
50. Jeigu informacijos apie lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą ar iš dalies auditorių kursams prilyginama veiklą, išskyrus informaciją apie auditoriaus dėstymą LAR organizuojamuose auditorių kursuose ir dalyvavimą LAR kolegialių organų veikloje, auditorius nepateikia LAR pagal VI skyriuje nurodytą tvarką, laikoma, kad šio kurso jis neišklausė.
VI. DOKUMENTŲ TEIKIMO TVARKA IR TERMINAI
51. Visi šio aprašo prieduose pateikti prašymai dėl auditorių kursų ar lygiaverčio profesinės kvalifikacijos tobulinimo kurso įskaitymo yra teikiami LAR.
52. LAR paskiriamas atsakingas darbuotojas, kuris gautus prašymus su reikalinga papildoma medžiaga perduoda Mokymo komitetui.
53. Auditorius, kėlęs kvalifikaciją ne LAR organizuotuose auditorių ar jiems lygiaverčiuose kursuose, teikia prašymą (2 priedas) dėl išklausytų ne LAR organizuotų auditorių ar jiems lygiaverčių kursų įskaitymo einamaisiais metais iki ateinančių metų vasario 1 d. Kartu su prašymu pateikiamos dokumentų patvirtinančių auditorių ar jiems lygiaverčių kursų išklausymą, kopijos, auditorių ar jiems lygiaverčių kursų programos (aprašymai, kursų medžiaga ar pan.), informaciją apie mokymo organizatorius, dėstytojus ir jų kvalifikaciją. Jeigu ne LAR organizuotų auditorių ar jiems lygiaverčių kursų organizatoriai neišduoda pažymėjimų, patvirtinančių šių kursų išklausymą, auditorius pateikia mokymų organizatorių parengtą laisvos formos raštą, kuriame turi būti šiame punkte nurodyta informacija.
54. Jei auditorius kvalifikaciją kėlė vykdydamas šio aprašo 29 punkte numatytą auditorių kursams iš dalies prilygintą veiklą, jis teikia prašymą (3 priedas) dėl auditorių kursų įskaitymo einamaisiais metais iki ateinančių metų vasario 1 d. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys šios veiklos vykdymą.
55. Teikiant prašymą užskaityti paskelbtas publikacijas, LAR pateikiamos Word formato publikacijos, taip pat leidiniai, kuriuose jie buvo išspausdinti, tiražuotų leidinių (knygų, brošiūrų ar pan.) vienas egzempliorius. Leidiniai, kuriuose buvo išspausdinta publikacija, gali būti nepateikiami, jeigu jie paskelbti Lietuvos profesinėje spaudoje. Mokymo komitetui visais atvejais lieka teisė prašyti, kad būtų pateiktas ir Lietuvos profesinėje spaudoje publikuoto straipsnio leidinys.
56. Teikiant prašymą užskaityti pranešimo skaitymą, prie prašymo pridedama skaitytų pranešimų medžiaga bei dalyvavimą renginiuose patvirtinanti informacija.
57. Jei auditorius einamaisiais metais išlaikė auditoriaus kvalifikacinius egzaminus, LAR mokymų organizavimo specialistas pateikia Mokymo komitetui apie einamųjų metų užskaitomas auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų valandas per 30 kalendorinių dienų po auditoriaus vardo suteikimo.
58. Nepateikus laiku informacijos (prašymo ir jį lydinčių dokumentų) apie auditoriaus profesinės kvalifikacijos kėlimą (tobulinimą), laikoma, kad profesinės kvalifikacijos jis nekėlė dėl tų valandų, dėl kurių nebuvo pateikta informacija.
59. Vėliau pateikti dokumentai gali būti nagrinėjami šiame punkte nurodytais terminais, jei šie dokumentai pateikti pavėluotai dėl svarbiomis laikytinų priežasčių. Jei dokumentai dėl kvalifikacijos kėlimo užskaitymo pateikiami vėliau kaip sekančių metų vasario 1 d., kartu pateikiamas vėlavimo paaiškinimas ir, jei reikia, vėlavimo priežastis patvirtinantys dokumentai.
60. Jeigu auditorius pateikia ne visus Mokymo komiteto sprendimo priėmimui reikalingus dokumentus, iš jo gali būti prašoma pateikti papildomos informacijos, duomenų ar dokumentų per Mokymo komiteto nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 kalendorinių dienų.
61. Jei LAR lankomumo tikrinimo metu nustato, kad auditorius neišklausė visos paskaitos, informacija teikiama artimiausiam Mokymo komiteto posėdžiui. Jei Mokymo komitetas nusprendžia neužskaityti kvalifikacijos kėlimo, apie priimtą sprendimą auditorius informuojamas per 5 darbo dienas po priimto sprendimo.
VII. MOKYMO KOMITETO SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA
62. Mokymo komitetas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymų ir visos reikalingos sprendimo priėmimui informacijos gavimo dienos paprasta balsų dauguma priima sprendimą užskaityti, neužskaityti arba paprašyti pateikti papildomus dokumentus, įrodančius kvalifikacijos kėlimo atitiktį šiam aprašui.
64. Auditorius, visai ar iš dalies nepatenkintas Mokymo komiteto sprendimu, per 30 kalendorinių dienų turi teisę šį sprendimą apskųsti LAR prezidiumui.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
66. Auditorių kvalifikacijos kėlimo valandų skaičiavimą už kiekvienus kalendorinius metus atlieka LAR mokymų organizavimo specialistas. Kalendoriniams metams pasibaigus, iki kovo 1 d. jis suformuoja ir pateikia Mokymo komitetui auditorių kvalifikacijos kėlimo valandų skaičiavimo ataskaitą.
67. Mokymo komitetas patvirtina LAR mokymo organizavimo specialisto sudarytą auditorių kvalifikacijos kėlimo ataskaitą. LAR kasmet iki kitų metų gegužės 1 d. Mokymo komiteto sudarytą auditorių kvalifikacijos kėlimo ataskaitą pateikia LAR prezidiumui ir Audito ir apskaitos tarnybai.
68. Jei auditorius neišklausė 120 val. auditorių kursų per trejus metus, Mokymo komitetas kreipiasi į auditorių, kad šis pateiktų paaiškinimą dėl neišklausytų kvalifikacijos kėlimo valandų. Paaiškinimas turi būti pateiktas per Mokymo komiteto nustatytą terminą.
69. Dėl auditorių, kurie neišklausė 120 val. auditorių kursų per trejus metus ir nepateikė paaiškinimo, kuriame nurodytas aplinkybes galima būtų laikyti svarbiomis, Mokymo komitetas teikia informaciją LAR prezidiumui su galimomis rekomendacijomis dėl sankcijų taikymo, kai auditorius pažeidžia aprašo nuostatas.
70. Auditorius, pažeidęs šio aprašo nuostatas, pateikęs melagingus duomenis dėl lygiaverčio profesinės kvalifikacijos tobulinimo kurso įskaitymo į profesinės kvalifikacijos kėlimo valandas arba apie auditorių kursus, kuriuos organizavo ne LAR, atsako Lietuvos Respublikos audito įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
71. 2014 m. skaičiuojant išklausytas auditorių kursų valandas už 2011–2013 m., taikomas šio tvarkos aprašo 6 punkte nustatytas reikalavimas išklausyti ne mažiau kaip 48 valandas (40 proc. visų valandų) iš programų I dalyje išvardintų programų.
72. Kvalifikacijos kėlimo valandos pagal Atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašą, patvirtintą Prezidiumo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 5.2.2, priskirtos Auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimo programos ir reikalavimų kvalifikacijos kėlimo kursų, patvirtintų Prezidiumo 2009 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 6.3.1, turiniui, privalomajai daliai, prilyginamos pagal šio tvarkos aprašo programų I dalies kvalifikacijos kėlimo valandoms.
73. Prašymai dėl kvalifikacijos kėlimo valandų, išklausytų iki 2012 m. gruodžio 31 d., nagrinėjami pagal Atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašą, patvirtintą Prezidiumo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 5.2.2.
SUDERINTA
Audito ir apskaitos tarnybos
2012 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (8.5)-2-1109
Atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos
aprašo
1 priedas
AUDITORIŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO PROGRAMOS
| Eil. Nr. |
Temos kodas |
Programų ir jų temų pavadinimai |
Sąsaja su teisės aktais |
Detalus aprašymas |
||||
| I dalis |
|
|
|
|
||||
| I. Teisės aktų, reglamentuojančių audito atlikimą, kvalifikacijos kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 1 |
I.1 |
Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktai ir aktualūs jų pakeitimai |
Lietuvos Respublikos audito įstatymas, direktyvos: 2008/30/EB, 2006/43/EB, 2001/65/EB, 2003/51/EB, 91/674/EEB, 86/635/EEB, 84/253/EEB, 83/349/EEB, 78/660/EEB, ir kt. |
Kursų metu pristatomi, analizuojami galiojantys nacionaliniai ir ES teisės aktai, reglamentuojantys audito atlikimą, jų projektai, kiti teisės aktai, aktualūs auditui, jų įtaka audito doktrinai ir praktikai. Pristatomi ir analizuojami: Lietuvos Respublikos audito įstatymo paskirtis; audito tikslai ir profesinės etikos principai; auditoriaus vardo suteikimo ir netekimo tvarka; audito įmonės įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarka, audito įmonių civilinės atsakomybės draudimas; auditorių ir audito įmonių sąrašų tvarkymas, skelbimas ir duomenų saugojimas; auditorių ir audito įmonių veikla, teisės, pareigos ir atsakomybė; auditoriaus išvada; auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimas ir tyrimas; auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra; AAT uždaviniai, funkcijos ir teisės, jos bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis; viešojo intereso įmonių auditas; papildomi reikalavimai auditoriams ir audito įmonėms, atliekantiems viešojo intereso įmonių auditą; reikalavimai audito komitetui ir audito įmonės nepriklausomumui; audito ataskaitos rengimas ir teikimas atliekant viešojo intereso įmonių auditą; LAR statusas, narystė, teisės ir pareigos; Auditorių garbės teismo veiklos reguliavimo nuostatos; LAR lėšos; LAR sprendimų apskundimo tvarka, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo nuostatos. |
||||
| 2 |
I.2 |
Lietuvos Respublikos audito įstatymas, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuojantys teisės aktai ir kiti teisės aktai bei aktualūs jų pakeitimai |
||||||
| II. Finansinių ataskaitų audito (toliau – auditas) atlikimo kvalifikacijos kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 3 |
II.1 |
Pagrindiniai principai ir atsakomybė |
|
Auditas – nepriklausomas audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir auditoriaus išvados pateikimas, vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, reikalavimais. Kursų ciklas skirtas pristatyti audito procesą nuo jo planavimo pradžios, apžvelgiant susitarimą dėl audito užduočių sąlygų, auditoriaus atsakomybę, už valdymą atsakingų asmenų informavimą ir kitus klausimus. Bus pristatoma ir nagrinėjama: būtinos sąlygos auditui atlikti; susitarimas dėl audito užduoties sąlygų, audito užduoties sutartis; pasikartojantys auditai; susitarimas pakeisti audito užduoties sąlygas, papildomos sąlygos prisiimant užduotį atlikti auditą; susipažinimas su įmone ir jos aplinka, įskaitant įmonės vidaus kontrolę; įmonės vidaus kontrolė, bendrasis vidaus kontrolės pobūdis ir jos savybės, auditoriui svarbios kontrolės priemonės, susipažinimo su atitinkamomis kontrolės priemonėmis pobūdis ir apimtis, vidaus kontrolės sudedamosios dalys; vidaus kontrolės ir reikšmingi vidaus kontrolės trūkumai; informavimas apie vidaus kontrolės trūkumus. |
||||
| 4 |
II.1.1 |
Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS) |
200-asis TAS |
|||||
| 5 |
II.1.2 |
Susitarimas dėl audito užduočių sąlygų |
210-asis TAS |
|||||
| 6 |
II.1.3 |
Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė |
220-asis TAS |
|||||
| 7 |
II.1.4 |
Audito dokumentavimas |
230-asis TAS |
|||||
| 8 |
II.1.5 |
Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą |
240-asis TAS |
|||||
| 9 |
II.1.6 |
Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą |
250-asis TAS |
|||||
| 10 |
II.1.7 |
Už valdymą atsakingų asmenų informavimas |
260-asis TAS |
|||||
| 11 |
II.1.8 |
Už valdymą atsakingų asmenų ir vadovybės informavimas apie vidaus kontrolės trūkumus |
265-asis TAS |
|||||
| 12 |
II.2 |
Rizikos vertinimas ir atsakas į įvertintą riziką |
|
Rizikos nustatymas ir rizikos valdymas yra audito proceso viena iš pagrindinių dalių. Rizikos įvertinimas yra svarbus keletu aspektų: - nustatyta rizika tarnauja numatant rizikos valdymo prioritetus; - ja remiantis priimami svarbūs audito procedūrų planavimo, pasirinkimo, atlikimo sprendimai. Kursas skirtas per teorinį ir praktinį pavyzdžius pristatyti rizikos vertinimo ir atsako į įvertintą riziką procesus. Nagrinėjamos temos: audito proceso etapai (rizikos vertinimas, atsakas į riziką, ataskaitos rengimas ir teikimas); audito proceso etapų tikslai; audito atlikimas pagal TAS, apibrėžtys, vartojamos TAS. Kurso metus pristatoma: planavimo vaidmuo ir laikas, parengiamieji užduoties darbai, audito planavimo darbai ir dokumentavimas, bendroji audito strategija, papildomi veiksmai pirmojo audito užduotims; reikšmingumas ir audito rizika, darbinis reikšmingumas, reikšmingumo ir darbinio reikšmingumo nustatymas planuojant auditą; reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas; audito procedūros kaip atsakas į įvertintą reikšmingo iškraipymo riziką tvirtinimo lygmeniu, kontrolės priemonių testai, pagrindinės procedūros; būtinybė koreguoti audito planą, atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją ar identifikuotą papildomą riziką; pateikimo ir atskleidimo adekvatumas; audito įrodymų pakankamumo ir tinkamumo įvertinimas dėl iškraipymo nustatymo ir įtaka reikšmingo iškraipymo rizikai; nustatytų iškraipymų kaupimas, vertinimas, poveikis auditui, neištaisytų iškraipymų poveikis finansinėms ataskaitoms, dokumentavimas. |
||||
| 13 |
II.2.1 |
Finansinių ataskaitų audito planavimas |
300-asis TAS |
|||||
| 14 |
II.2.2 |
Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka |
315-asis TAS |
|||||
| 15 |
II.2.3 |
Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą |
320-asis TAS |
|||||
| 16 |
II.2.4 |
Auditoriaus atsakas į įvertintą riziką |
330-asis TAS |
|||||
| 17 |
II.2.5 |
Audito svarstymai, susiję su paslaugų organizaciją naudojančia įmone |
402-asis TAS |
|||||
| 18 |
II.2.6 |
Audito metu nustatytų iškraipymų vertinimas |
450-asis TAS |
|||||
| 19 |
II.3 |
Audito įrodymai |
|
Audito įrodymai – pagrindas auditoriaus nuomonei pagrįsti. Praktika rodo, kad auditoriai ne visada surenka reikiamą kiekį ir tinkamos kokybės įrodymų, nežino, kaip ir pagal kokias procedūras juos rinkti ir panaudoti atliekant auditą. Kursų ciklo metu pristatoma ir nagrinėjama audito įrodymų reikšmė ir būtinumas auditoriaus nuomonei pagrįsti. Aptariama audito įrodymų pakankamumo ir patikimumo problema, pateikiama audito įrodymų rūšių klasifikacija, tiriamos audito įrodymų rinkimo procedūros ir etapai, vertinami įmonės vadovybės pareiškimai. Pristatomos ir analizuojamos audito įrodymų rinkimo procedūros ir šaltiniai, audito įrodymų pakankamumas ir tinkamumas; audito įrodymų rinkimas apie tvirtinimus ir rinkimo būdai; audito įrodymų rinkimo procedūros; audito procedūros dėl pradinių likučių, atliekant pirmojo audito užduotį; analitinės procedūros, jų pobūdis, tikslas, taikymas bei jų patikimumas, reikšmė tiriant neįprastus straipsnius. Taip pat pristatoma išorės šalių patvirtinimo sąvoka, išorės šalių patvirtinimo procedūros audito įrodymams surinkti, vadovybės atsisakymas leisti auditoriui išsiųsti patvirtinimo prašymą, neigiami patvirtinimai, išorės šalių patvirtinimo rezultatai. Pristatoma ir nagrinėjama audito atrankos sąvoka, visuma, atrankos rizika, ne atrankos rizika, anomalija, atrankos vienetas, stratifikacija, toleruotinas iškraipymas, toleruotinas nuokrypio lygis; statistinė ir nestatistinė atranka; atliekamos praktinės užduotys dėl imties dydžio ir vienetų atrinkimas testams atlikti; analizuojami imties atrinkimo metodai; iškraipymų ekstrapoliavimas, audito atrankos rezultatų įvertinimas. Taip pat nagrinėjama apskaitinių įvertinimų sąvoka, pobūdis; audito procedūros, naudojamos apskaitiniams įvertinimams tirti: vadovybės įvertinimo proceso peržiūra ir tikrinimas, palyginimas su nepriklausomu vertinimu, pobalansinių įvykių peržiūra, tyrimo rezultatų vertinimas; įmonės taikomo tikrosios vertės įvertinimų ir atskleidimų proceso bei susijusių kontrolės procedūrų supratimas ir rizikos vertinimas. Audito procedūrų dėl tikrosios vertės įvertinimų bei atskleidimų rezultatų vertinimas; vadovybės pareiškimai apie tikrosios vertės įvertinimus bei atskleidimus. Pranešimas už valdymą atsakingiems asmenims apie neapibrėžtumus, susijusius su tikrosios vertės įvertinimu, jo galimą poveikį finansinių ataskaitų informacijai; susijusių šalių apibūdinimas, nustatymas ir atskleidimas. Auditoriaus procedūros, taikomos nustatyti pateiktos informacijos apie susijusias šalis išsamumą; sandorių su susijusiomis šalimis tyrimas ir vertinimas. Vadovybės pareiškimai apie sandorius su susijusiomis šalimis; auditoriaus išvados modifikavimas, gavus audito įrodymus apie netinkamai finansinėse ataskaitose atskleistus sandorius su susijusiomis šalimis. |
||||
| 20 |
II.3.1 |
Audito įrodymai |
500-asis TAS |
|||||
| 21 |
II.3.2 |
Audito įrodymai – konkretūs svarstymai dėl atskirų sričių |
501-asis TAS |
|||||
| 22 |
II.3.3 |
Išorės šalių patvirtinimai |
505-asis TAS |
|||||
| 23 |
II.3.4 |
Pirmojo audito užduotys – pradiniai likučiai |
510-asis TAS |
|||||
| 24 |
II.3.5 |
Analitinės procedūros |
520-asis TAS |
|||||
| 25 |
II.3.6 |
Audito atranka |
530-asis TAS |
|||||
| 26 |
II.3.7 |
Apskaitinių įvertinimų, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, ir susijusios atskleistos informacijos auditas |
540-asis TAS |
|||||
| 27 |
II.3.8 |
Susijusios šalys |
550-asis TAS |
|||||
| 28 |
II.3.9 |
Pobalansiniai įvykiai |
560-asis TAS |
|||||
| 29 |
II.3.10 |
Veiklos tęstinumas |
570-asis TAS |
|||||
| 30 |
II.3.11 |
Rašytiniai pareiškimai |
580-asis TAS |
|||||
| 31 |
II.4 |
Kitų specialistų darbo naudojimas |
|
Auditorius, atlikdamas audito procedūras, turi teisę priimti sprendimą dėl kitų specialistų darbo pasitelkimo, naudojimosi. Tai nemenkina auditoriaus atsakomybės, bet taip pat ir didina riziką formuojant nepriklausomą ir objektyvią nuomonę. Kurso metu nagrinėjama: specialūs svarstymai, atliekant grupių auditus, kai dalyvauja komponentų auditoriai, pakankamų tinkamų audito įrodymų apie komponentų finansinę informaciją ir konsolidavimo procesą rinkimas, komponentų auditorių informavimas, išorės auditoriaus naudojimosi vidaus auditoriaus bei auditoriaus eksperto darbu atvejai, situacijos, pareigos; ryšys tarp vidaus audito ir išorės audito; išorės auditoriaus tikslai tuo atveju, kai įmonėje esanti vidaus audito funkcija gali būti svarbi auditui; sprendimas, ar naudotis vidaus auditorių darbu ir kokiu mastu; konkretaus vidaus auditorių darbo naudojimas, šio darbo tinkamumo įvertinimas bei dokumentavimas; poreikio naudoti auditoriaus eksperto darbą nustatymas, auditoriaus atsakomybė už auditoriaus nuomonę, kai naudojamasi eksperto darbu; audito procedūrų pobūdis, atlikimo laikas ir apimtis, kai naudojamasi ekspertų darbu; auditoriaus eksperto kompetencija, gebėjimai, objektyvumas, auditoriaus eksperto darbo adekvatumo įvertinimas; auditoriaus ir išorės eksperto susitarimui taikomos nuostatos, nuoroda į auditoriaus ekspertą auditoriaus išvadoje. |
||||
| 32 |
II.4.1 |
Specialūs svarstymai – grupės finansinių ataskaitų auditas (įskaitant komponentų auditorių darbą) |
600-asis TAS |
|||||
| 33 |
II.4.2 |
Vidaus auditorių darbo naudojimas |
610-asis TAS |
|||||
| 34 |
II.4.3 |
Auditoriaus eksperto darbo naudojimas |
620-asis TAS |
|||||
| 35 |
II.5 |
Auditoriaus nuomonės susidarymas ir pateikimas |
|
Surinktų įrodymų vertinimas, bendravimas su už valdymą atsakingais asmenimis; 700-ojo TAS taikymo sritis, tikslai, ryšys su kitais auditoriaus išvadą reglamentuojančiais standartais; bendrosios paskirties finansinės ataskaitos, bendrosios paskirties tvarka ir jos elementai, nemodifikuota nuomonė; nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas; nuomonės forma; auditoriaus išvada, jos struktūra ir pagrindiniai elementai; auditoriaus išvada, nurodyta pagal įstatymų ir konkrečių teisės aktų reikalavimus; auditų, atliktų tiek pagal konkrečios jurisdikcijos audito standartus, tiek pagal TAS, auditoriaus išvada; papildoma informacija, pateikiama su finansinėmis ataskaitomis; 705-ojo TAS taikymo sritis ir tikslas, modifikuotų nuomonių tipai; aplinkybės, kurioms esant būtina modifikuoti auditoriaus nuomonę; auditoriaus nuomonės modifikavimo tipo nustatymas, reikšmingų iškraipymų pobūdis, negalėjimo surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų pobūdis, dėl to atsirandantys padariniai; auditoriaus išvados forma ir turinys tais atvejais, kai nuomonė modifikuojama; už valdymą atsakingų asmenų informavimas, vadovybės pareiškimai; 706-ojo TAS taikymo sritis ir tikslas; „Dalyko pabrėžimo“ pastraipos apibrėžtis ir jos pateikimas auditoriaus išvadoje; „Kitų dalykų“ pastraipos apibrėžtis ir jos pateikimas auditoriaus išvadoje. |
||||
| 36 |
II.5.1 |
Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas |
700-asis TAS |
|||||
| 37 |
II.5.2 |
Nuomonės modifikavimas nepriklausomo auditoriaus išvadoje |
705-asis TAS |
|||||
| 38 |
II.5.3 |
„Dalyko pabrėžimo“ pastraipos ir „Kitų dalykų“ pastraipos nepriklausomo auditoriaus išvadoje |
706-asis TAS |
|||||
| 39 |
II.5.4 |
Lyginamoji informacija – atitinkami duomenys ir lyginamosios finansinės ataskaitos |
710-asis TAS |
|||||
| 40 |
II.5.5 |
Auditoriaus atsakomybė dėl kitos informacijos dokumentuose, į kuriuos įtrauktos audituotos finansinės ataskaitos |
720-asis TAS |
|||||
| 41 |
II.6 |
Specialios sritys |
|
800-ojo TAS taikymo sritis ir tikslas; specialios paskirties finansinės ataskaitos ir jų sudarymo tvarka; reikalavimai, keliami atliekant pagal specialios paskirties tvarką sudarytų finansinių ataskaitų auditą; 805-ojo TAS taikymo sritis ir tikslas; reikalavimai, keliami atliekant atskirų finansinių ataskaitų ar atskirų finansinės ataskaitos elementų, sąskaitų ar straipsnių auditą; |
||||
| 42 |
II.6.1 |
Specialūs svarstymai – pagal specialios paskirties tvarką sudarytų finansinių ataskaitų auditas |
800-asis TAS |
|||||
| 43 |
II.6.2 |
Specialūs svarstymai – atskirų finansinių ataskaitų ir atskirų finansinės ataskaitos elementų, sąskaitų ir straipsnių auditas |
805-asis TAS |
|||||
| 44 |
II.6.3 |
Užduotys pateikti išvadą dėl finansinių ataskaitų santraukos |
810-asis TAS |
|||||
| 45 |
II.7. |
Audito ataskaita |
|
Reikalavimai audito ataskaitai, audito ataskaitos rengimo atvejai, struktūra. |
||||
| III. Informacinių technologijų taikymo atliekant auditą kvalifikacijos kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 46 |
III.1 |
Informacinių technologijų taikymas atliekant auditą |
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas, COBIT, ITIL IT, COSO, Basel II, LST ISO/IEC 2382-1, LST ISO/IEC 2382-20 |
Vis didesnė informacijos apdorojimo dalis kompiuterizuojama, informacinės sistemos integruojamos. Kompiuterizuojami pagrindiniai organizacijų veiklos, apskaitos, valdymo procesai. Vis daugiau informacijos kaupiama ir saugoma elektronine forma ir tik elektronine forma (registrai, duomenų bazės), vis daugiau informacijos perduodama elektroniniu būdu ir tik elektroniniu būdu (internetas, elektroninis paštas, elektroninė bankininkystė), todėl tikslinga šių duomenų tikrinimui bei analizei taikyti informacines technologijas. Tai ne tik taupo auditorių laiką, bet ir leidžia didžiąją (kur kas didesnę) dalį informacijos išsaugoti elektronine forma bei užtikrinti pakankamą duomenų tęstinumą. |
||||
| IV. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito kvalifikacijos kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 47 |
IV.1 |
Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito teisinis reglamentavimas |
Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas, verslo apskaitos standartai (toliau – VAS), tarptautiniai apskaitos standartai (tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (toliau – TFAS)), Europos Parlamento direktyvos: 83/349/EEB, 2001/65/EB, 2003/51/EB, 2006/46/EB, 2009/49/EB, EP/ET reglamentai (EB) Nr. 1606/2002, Nr. 1725/2003, Nr. 494/2009 600-asis TAS Ir kitos aktualijos |
Verslas gali būti jungiamas įvairiais būdais: įmonės kontrolės įsigijimas; kitos įmonės verslo ar jo dalies įsigijimas; įmonių reorganizavimas jungimo būdu (dviejų ar daugiau įmonių jungimas į vieną įmonę). Vis daugiau šalyje veikiančių įmonių, siekdamos tolesnės veiklos, verslo vystymo, sudaro įvairius verslo junginius ir dalies iš jų finansinių ataskaitų duomenys privalo būti konsoliduojami – įmonių grupės finansinių ataskaitų duomenys sujungiami taikant VAS arba tarptautiniuose apskaitos standartuose nustatytus metodus. Konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudarančiose įmonėse turi būti atliktas metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas. Kurso metu nagrinėjama: konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslai; grupės užduoties grupės ir komponento auditoriaus sąvokos, komponento sąvoka, grupės auditoriaus bendra atsakomybė ir surinktų audito įrodymų dėl komponentų pakankamumo ir tinkamumo įvertinimas; konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito planavimas; audito procedūros dėl įmonių grupės apskaitos politikos taikymo, konsolidavimui rengiamų finansinių ataskaitų, prestižo apskaičiavimo pagal VAS, du skirtingi prestižo skaičiavimo metodai pagal TFAS, mažumos dalies nustatymo pagal VAS, nekontroliuojamosios dalies du skaičiavimo metodai pagal TFAS, grupės įmonių tarpusavio likučių bei ūkinių operacijų sutikrinimo, nerealizuoto rezultato (pelno ar nuostolių) koregavimas, finansinių rodiklių, tokių kaip pelnas vienai akcijai, skaičiavimas (pagal 33‑iojo tarptautinio apskaitos standarto nuostatas), šio rodiklio(-ių) svarba visam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditui, kitų konsolidavimo koregavimų; patronuojančios įmonės auditoriaus bendradarbiavimo su dukterinių įmonių auditoriais klausimai; susipažinimas su grupe, jos komponentais ir jų aplinka, susipažinimas su komponento auditoriumi; auditoriaus išvados apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengimas ir atsakomybės padalijimo atskleidimas joje; modifikuotos auditoriaus išvados apie dukterinės įmonės finansines ataskaitas įtaka auditoriaus išvadai apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas; sunkumai audituojant dukterines įmones kitose šalyse ir jų sprendimo būdai. |
||||
| 48 |
IV.2 |
Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas |
||||||
| V. Specifinių įmonių finansinių ataskaitų audito kvalifikacijos kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 49 |
V.1 |
Mažų ir vidutinių įmonių auditas |
Tarptautiniai praktinio audito nurodymai, Kokybės kontrolės vadovas mažoms ir vidutinėms audito įmonėms |
Daugiau nei 90 proc. šalyje registruotų įmonių priskiriamos mažoms ir vidutinėms įmonėms, tačiau dalies iš jų finansinių ataskaitų rinkinio duomenys turi būti audituojami. Dėl mažesnio nei kitose įmonėse personalo skaičiaus ir siekio optimizuoti vidaus kontrolės sistemą tokios įmonės yra priverstos didinti verslo, taip pat ir finansų kontrolės riziką. Taigi auditoriai neretai susiduria su dviprasme situacija – kaip atlikti visas privalomas audito procedūras, surinkti ir įvertinti pakankamą kiekį informacijos suformuoti išvadą ir išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo laiko kaštų ir informacijos pakankamumo. |
||||
| 50 |
V.2 |
Įmonės, prekiaujančios elektroninėje erdvėje, auditas |
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas, COBIT, ITIL IT, COSO, Basel II, LST ISO/IEC 2382-1, LST ISO/IEC 2382-20 |
Vis daugiau prekybinių įmonių, siekdamos taupyti prekybos kaštus, pardavimo ar/ir paslaugų teikimo verslą pradeda ar perkelia į elektroninę erdvę. Vis didesnė informacijos apdorojimo dalis kompiuterizuojama, informacinės sistemos integruojamos, o tai reiškia, jog kompiuterizuojami pagrindiniai organizacijų veiklos, apskaitos, valdymo procesai. Tokių įmonių informacija kaupiama ir saugoma elektronine forma ir tik elektronine forma, o perduodama elektroniniu būdu. Informacijos apdorojimo procese atsiranda informacinių technologijų darbuotojų grandis, kuri tiesiogiai nedalyvauja procese. Paminėtos aplinkybės yra svarbios ir turi būti tinkamai įvertintos atliekant tokių įmonių audito procedūras. |
||||
| 51 |
V.3 |
Viešojo intereso įmonių auditas |
Lietuvos Respublikos audito įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas, Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, Tarptautiniai praktiniai audito nurodymai ir t. t. |
Viešojo intereso įmonė – įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Viešojo intereso įmonė yra: 1) akcinė bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje; 2) bankas ir Centrinė kredito unija; 3) finansų maklerio įmonė; 4) investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ir uždaro tipo investicinė bendrovė, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonei; 5) kolektyvinio investavimo subjektų ir (arba) pensijų fondo (fondų) valdymo įmonė; 6) draudimo įmonė ir perdraudimo įmonė; 7) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos operatorius. Dėl savo išimtinio statuso ir poveikio visuomenei šių įmonių auditui keliami kur kas aukštesni reikalavimai tiek audito įmonėms ir auditoriams, tiek audito procedūrų atlikimo kokybei, tiek civilinės atsakomybės draudimui, tiek tokių audito įmonių audito kokybės priežiūrai. |
||||
| VI. Kitos finansinės informacijos audito kvalifikacijos kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 52 |
VI.1 |
Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų projektų patikrinimo teisinis reglamentavimas ir atlikimas |
Europos Komisijos reglamentai Nr. (EB) 846/2009, Nr. 396/2009, Nr.397/2009, Nr. 284/2009, Nr. 1083/2006, Nr. 1828/2009, Europos Komisijos rekomendacijos Nr.09/0003/00-LT, Nr.07/0037/03-LT, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimas Nr. 1443, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-02-20 įsakymas Nr. 1K‑066, Bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektų duomenų elektroninių mainų taisyklės ir kt. |
Lietuva pasirengimo narystei Europos Sąjungoje bei nuo tapimo Europos Sąjungos valstybe nare gauna struktūrinę paramą įgyvendinti sanglaudos politiką – mažinti atskirtį nuo kitų Europos Sąjungos šalių narių, skatinti verslo plėtrą, vykdyti naujus infrastruktūrinius projektus ir pan. Lėšos turi būti panaudojamos tikslingai ir pagrįstai. Tad 2004–2006 m. periodu projekto įgyvendinimo metu turėjo būti atliekamas projekto auditas, o 2007–2013 m. laikotarpiu dėl nemažos dalies projektų turėjo būti atliekami išlaidų atitikties projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygoms patikrinimas. Jau dabar būtinas didesnis dėmesys naujajam 2014–2020 m. programavimo periodui bei šiuo periodu įgyvendintinų projektų auditui. |
||||
| 53 |
VI.2 |
Kitos finansinės informacijos auditas |
|
Sudėtinga šiandienė ekonominė situacija sukuria sąlygas, dėl kurių įmonės turi ieškoti tinkamiausių būdų, kaip efektyviau vystyti veiklą ir valdyti įmonę, optimizuoti kaštus, racionaliai įsigyti, teisingai apskaitoje užregistruoti, tinkamai panaudoti turtą, teisingai apskaičiuoti ir laiku sumokėti mokesčius ir pan. Taigi didėja kitos finansinės informacijos audito paslaugų poreikis. |
||||
| VII. Auditoriaus profesinė etikos kvalifikacijos kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 54 |
VII.1 |
Profesinę etiką reglamentuojantys teisės aktai ir kiti dokumentai |
Lietuvos Respublikos audito įstatymas, Buhalterių profesionalų etikos kodeksas |
Etika yra moralaus elgesio normos, jos turi būti pagrįstos tinkamų ir netinkamų poelgių prado identifikavimu. Taigi kalbant apie etiką iškyla problema, kaip apibrėžti moralaus elgesio normas ir amoralių poelgių požymius, kaip nustatyti tinkamų ir netinkamų poelgių bendrus kriterijus. Teisingiausia būtų apibūdinti etiką kaip filosofijos sritį, kuri užsiima sisteminga žmogaus pasirinkimo tarp gėrio ir blogio problemos analize. Etikos problema atsiranda tuomet, kai reikia rinktis tarp skirtingų poelgių, o teisingas pasirinkimas nėra aiškus. Auditorius – visuomenės atstovas. Jo darbas susijęs su tam tikrų faktų nustatymu, vertinimu ir analize. Tokios kategorijos kaip „profesinė sąžinė“ ir „profesinė pareiga“, „profesinė garbė“ ir „profesinė atsakomybė“ virsta iš neapibrėžtų filosofinių abstrakcijų konkrečiomis elgesio taisyklėmis, vidiniais kontrolieriaus imperatyvais, profesinės veiklos principais. Taigi auditoriaus etiškas elgesys – tai elgesys, pagrįstas dorovės principais ir normomis. Tačiau žinotina ir tokia aksioma: žmonės etikos mokosi visą gyvenimą ir kiekvieną kartą pastebi, kad pasielgė ne taip, kaip derėjo. Auditoriaus profesinės etikos samprata, etikos principai, jų svarba audito procese. Kurso metu nagrinėjamos Buhalterių profesionalų etikos kodekso pagrindinės sąvokos. Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatų taikymas visiems buhalteriams profesionalams, praktikuojantiems buhalteriams profesionalams; specifinės aplinkybės arba ryšiai, dėl kurių gali kilti grėsmė auditoriaus nepriklausomumui. |
||||
| 55 |
VII.2 |
Buhalterių profesionalų etikos kodeksas ir aktualūs jo pakeitimai |
||||||
| 56 |
VII.3 |
Profesinės etikos laikymasis praktikoje |
||||||
| VIII. Audito įmonės kokybės kontrolės sistemos kvalifikacijos kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 57 |
VIII.1 |
Kokybės kontrolės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas audito įmonėje |
Lietuvos Respublikos audito įstatymas TAS, 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas, kiti Tarptautinės audito ir užtikrinimo standartų valdybos standartai, ISO 9000, ISO 9001 INTOSAI, COSO |
Audito įmonės tikslas yra sukurti ir palaikyti kokybės kontrolės sistemą, kuri suteiktų pakankamą užtikrinimą, kad: a) audito įmonė ir jos personalas atitinka profesinius standartus, taikomus teisinius bei priežiūros reikalavimus; ir b) audito įmonės ar užduoties partnerių pateikiamos ataskaitos yra tinkamos pagal aplinkybes. Audito įmonė turi sukurti ir palaikyti kokybės kontrolės sistemą, apimančią politiką ir procedūras, atsižvelgdama į kiekvieną iš šių elementų: a) vadovaujančiųjų atsakomybę už kokybę audito įmonėje; b) atitinkamus etikos reikalavimus; c) santykių su klientais ir konkrečių užduočių prisiėmimą ir tęsimą; d) žmogiškuosius išteklius; e) užduočių atlikimą; f) stebėseną. |
||||
| 58 |
VIII.2 |
Audito įmonės kokybės kontrolės sistemos elementai |
||||||
| 59 |
VIII.3 |
Vadovų atsakomybė už kokybę audito įmonėje |
||||||
| 60 |
VIII.4 |
Kokybės kontrolės procedūros, taikomos konkrečiam auditui |
||||||
| 61 |
VIII.5 |
Peržiūra ir stebėsena |
||||||
| IX. Užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų teikimo kvalifikacijos kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 62 |
IX.1 |
Tarptautiniai peržiūros, užtikrinimo užduočių ir susijusių paslaugų standartai |
2400-asis tarptautinis peržiūros standartas (toliau – TPS), 2410-asis TPS, 3000-asis tarptautinis užtikrinimo užduočių standartas (toliau – TUUS), 3400-asis TUUS, 3402-asis TUUS, 3420-asis TUUS, 4400-asis tarptautinis susijusių paslaugų standartas (toliau – TSPS), 4410 TSPS, TAS, Buhalterių profesionalų etikos kodeksas |
Peržiūros tikslas – remiantis procedūromis, nesuteikiančiomis visų įrodymų, kurie būtų būtini atliekant auditą, sudaryti galimybę auditoriui pareikšti, ar buvo pastebėta kas nors, kas verstų auditorių manyti, jog ataskaitos ar pateikti duomenys visais reikšmingais atžvilgiais nėra parengti pagal nustatytus reikalavimus (neigiamas užtikrinimas). Auditorius, atlikdamas įmonės metinių finansinių ataskaitų auditą, įgyja supratimą apie įmonę ir jos aplinką, įskaitant įmonės vidaus kontrolę. Auditoriui įsipareigojus atlikti tarpinės finansinės informacijos peržiūrą, šį supratimą jis papildo peržiūros metu teikdamas paklausimus; šis supratimas padeda jam nustatyti, kokius paklausimus būtina teikti ir kokias analitines ar kitas peržiūros procedūras reikia taikyti. Kadangi žinių apie įmonę ir jos aplinką, įskaitant vidaus kontrolę, specialistas paprastai neturi tiek, kiek įmonės auditorius, todėl specialistas, norėdamas pasiekti peržiūros tikslą, turi atlikti kitokius paklausimus ir procedūras. Kursų metu analizuojamas peržiūros, užtikrinimo ir susijusių paslaugų reglamentavimas, reikalavimai šių paslaugų atlikimui, jų tarpusavio panašumai ir skirtumai, taip pat atliekamas šių paslaugų teikimo palyginimas su audito atlikimu. |
||||
| II dalis |
|
|
|
|
||||
| X. Auditoriui reikalingos kvalifikacijos dėl buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo kėlimo programa |
|
|
|
|
||||
| 63 |
X.1 |
VAS |
VAS, tarptautiniai apskaitos standartai, TFAS
|
Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str. 3 d. ūkio subjektai, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, apskaitą tvarko pagal tarptautinius apskaitos standartus. Šios dalies nuostatos įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 17, 19, 22 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 str. 4 d. ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 d. nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi VAS arba tarptautiniais apskaitos standartais. Pasirinkus tvarkyti apskaitą pagal VAS arba tarptautinius apskaitos standartus, toks pasirinkimas negali būti keičiamas anksčiau negu po 5 metų (išskyrus atvejį, kai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savo veikla siekiantis pelno, tampa įmonių grupės įmone). TFAS leidžia ir platina Tarptautinė apskaitos standartų valdyba (TASV), VAS rengia, tvirtina ir skelbia AAT. Standartai nėra nekintami, jie periodiškai peržiūrimi ir keičiami, taigi auditoriui, siekiančiam kokybiškai ir kvalifikuotai atlikti audito procedūras, būtinos pakankamos žinios, paremtos VAS, tarptautinių apskaitos standartų bei TFAS teorinio ir praktinio taikymo aspektais. |
||||
| 64 |
X.1.1 |
VAS ir aktualūs jų pakeitimai |
||||||
| 65 |
X.1.2 |
Atskirų VAS analizė |
||||||
| 66 |
X.1.3 |
Kitos VAS temos |
||||||
| 67 |
X.2 |
Tarptautiniai apskaitos standartai (TFAS) |
VAS, tarptautiniai apskaitos standartai, TFAS |
|||||
| 68 |
X.2.1 |
Tarptautiniai apskaitos standartai (TFAS) ir aktualūs jų pakeitimai |
||||||
| 69 |
X.2.2 |
Atskirų tarptautinių apskaitos standartų (TFAS) analizė |
||||||
| 70 |
X.2.3 |
Kitos tarptautinių apskaitos standartų (TFAS) temos |
||||||
| 71 |
X.3 |
Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai (toliau – VSAFAS) |
VSAFAS, tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai (toliau – TVSAS), tarptautiniai apskaitos standartai, TFAS |
Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2005 m. pradėjo viešojo sektoriaus, apimančio biudžetines įstaigas, valstybės socialinės apsaugos fondus, kitus išteklių fondus, mokesčių fondus, kontroliuojamas sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, valstybę ir savivaldybes, kaip atskirus juridinius asmenis, buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą (toliau – apskaitos reforma). Apskaitos reformos tikslas – viešajame sektoriuje pereiti prie buhalterinės apskaitos tvarkymo taikant kaupimo principą. Apskaitos reformos gairėms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-29 nutarimu Nr. 718 „Dėl viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos ir koordinavimo ir priežiūros komisijos sudarymo“. Pagal apskaitos reformos įgyvendinimo priemonių planą iki 2008 m. pabaigos buvo parengti ir nuo 2010 m. visa apimtimi pradėti taikyti VSAFAS, viešojo sektoriaus bendrasis sąskaitų planas, pavyzdiniai buhalterinės apskaitos vadovai, konsolidavimo vadovas, rekomendacijos atskiroms viešojo sektoriaus subjektų grupėms, suderinti teisės aktai su numatomais apskaitos standartų reikalavimais. Siekiant atlikti tinkamą ir pakankamą nuomonės pareiškimui viešojo sektoriaus subjekto finansinės apskaitos auditą ir teikti siūlymus dėl sukurtos, įdiegtos bei veikiančios apskaitos sistemos tobulinimo, būtina išmatyti naujuosius VSAFAS. |
||||
| 72 |
X.3.1 |
VSAFAS ir aktualūs jų pakeitimai |
||||||
| 73 |
X.3.2 |
Atskirų VSAFAS analizė |
||||||
| 74 |
X.3.3 |
Kitos VSAFAS temos |
||||||
| XI. Kitos temos, kurios yra žinotinos auditoriui, teikiant paslaugas pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymą |
|
|
|
|
||||
| 75 |
XI.1 |
VAS, TFAS, VSAFAS lyginimas |
VAS, TFAS, VSAFAS |
Auditoriui, siekiančiam kokybiškai ir kvalifikuotai atlikti audito procedūras, būtinos pakankamos žinios, paremtos VAS, tarptautinių apskaitos standartų, TFAS bei VSAFAS teorinio ir praktinio taikymo aspektais. VSAFAS buvo rengiami analogiškų TVSAS pagrindu, o ten, kur jų nebuvo viešajame sektoriuje, vadovaujamasi tarptautiniais apskaitos standartais ar TFAS. Žinioms įtvirtinti tikslingas mokymo būdas – lyginimas, kuomet apskaitos procesas, ūkinių įvykių ir operacijų apskaita lyginama skirtingų sektorių apskaitą reglamentuojančių standartų pagrindu. |
||||
| 76 |
XI.2 |
Mokesčius reglamentuojantys teisės aktai, jų komentarai ir kiti dokumentai bei aktualūs jų pakeitimai |
Lietuvos Respublikos mokesčius reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymas, Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymas ir kt. |
Viena iš svarbių sričių, kurią auditoriai analizuoja ir vertina audito procedūrų atlikimo metu – audituojamojo asmens įsipareigojimų, taip pat ir įsipareigojimų mokesčių administratoriams apskaitos bei tų įsipareigojimų dengimo teisingumas. Tam, kad būtų galima suformuoti ir pateikti objektyvią nuomonę, būtinas gilus mokestinės apskaitos, mokesčius reglamentuojančių teisės aktų turinio išmanymas, praktinio taikymo suvokimas. |
||||
| 77 |
XI.2.1 |
Pridėtinės vertės mokesčio aktualijos |
||||||
| 78 |
XI.2.2 |
Pelno mokesčio aktualijos |
||||||
| 79 |
XI.2.3 |
Gyventojų pajamų mokesčio aktualijos |
||||||
| 80 |
XI.2.4 |
Kiti mokesčius reglamentuojantys teisės aktai, jų komentarai ir dokumentai bei aktualūs jų pakeitimai |
||||||
| 81 |
XI.3 |
Mokestiniai ginčai |
|
Plačiąja prasme mokesčių mokėtojų teisės yra ginamos naudojant įvairias valstybės nustatytas teisines, ekonomines, ideologines ir kitokias priemones. Siaurąja prasme mokesčių mokėtojų teisių apsauga užtikrinama nagrinėjant mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčio administratoriaus ar mokesčio pareigūno. Skirtingai nuo kitų teisės sričių, mokesčių teisėje yra nustatyta mokesčių mokėtojo kaltės prezumpcija. Įstatymo nuostata teigia, kad savo nekaltumą turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Pastarųjų metų patirtis rodo – mokestinių ginčų daugėja. Todėl paskaita skirta pristatyti mokestinių ginčų procesą, šalių teises ir pareigas. Paskaita pagrįsta konkrečių atvejų gilesne analize. |
||||
| 82 |
XI.4 |
Sutarčių teisė |
|
Kursas skirtas pristatyti sutarčių teisės praktinius aspektus: sutarčių sudarymas; dažniausios klaidos, daromos sudarant ir ruošiant sutartis; derybos dėl sutarties sudarymo ir ikisutartiniai santykiai, derybų eigos fiksavimas, preliminariosios sutartys, atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose; sutarčių sąlygos, esminiai aspektai, kuriuos reikia aptarti rengiant sutartį, „geros“ sutarties bruožai, sutarčių „saugikliai“; sutarčių vykdymo užtikrinimo būdai: kaip suvaldyti riziką dėl sutarties nevykdymo, ginčų dėl laidavimo sutarčių teismų praktikos tendencijos. Netesybos ir palūkanos teismų praktikoje; dažniausios sutarčių vykdymo ir nutraukimo klaidos; sutarčių nevykdymo teisinės pasekmės, teisinės gynybos būdai ir sutartiniai ginčai; kiti aktualūs bendrieji sutarčių teisės klausimai. Tikėtinas diskusijos ar / ir klausimų–atsakymų sesijos mokymo būdas. |
||||
| 83 |
XI.5 |
Įmonių vadovų ir dalyvių atsakomybė |
|
Paskutiniu metu, kai bankrutuoja nemažai įmonių, tokie bankrotai sukelia didelę dalį ir kitų įmonių bankrotų. Deja, įmonių vadovai, neretai ir akcininkai (dalyviai), kurie dažniausiai ir yra atsakingi už įmonės bankrotą, neretai neprisiima jokios atsakomybės. Kyla klausimas, ar įmonės dalyviai (akcininkai, savininkai), pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už savo įmonės prisiimtus įsipareigojimus visiškai neatsako, o jei atsako, tai kokios yra jų atsakomybės ribos? Kokiais būdais kreditoriai gali atgauti nors dalį savo reikalavimų ir pan.? Paskaita skirta aptarti šiems bei kitiems dalyvių ir vadovų atsakomybės aspektams. |
||||
| 84 |
XI.6 |
Kitos su finansinių atskaitų auditu susijusios įmonių, civilinės ir komercinės, socialinės apsaugos ir darbo teisės temos |
|
Pagal poreikį ir aktualijas. |
||||
| 85 |
XI.7 |
Pinigų plovimo prevencija |
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, direktyvos 2010/78/ES 2009/110, Europos Bendrijos reglamentai Nr. 1095/2010 Nr. 1094/2010 Nr. 1093/2010 ir kt. |
Pinigų plovimas – tyčia atliekamas turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių. Taip pat pinigų plovimu laikomas turto tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, ir turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu. Pinigų plovimo prevencija išlieka viena svarbiausių atitikties sričių. Paskaitų metu pristatomi pinigų plovimo prevencijos tyrimo Baltijos šalyse (2011 m.) rezultatai ir įžvalgos. |
||||
| 86 |
XI.8 |
Finansiniai nusikaltimai tvarkant buhalterinę apskaitą |
Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir jų taikymo kodeksai |
Kaip matyti iš statistikos duomenų, didžioji dalis išaiškintų nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo veikų – tyčinės, nes apgaulingos apskaitos nusikalstamų veikų išaiškinta praktiškai dvigubai daugiau nei aplaidžių. Pažymėtina ir tai, kad, kriminalistų nuomone, šių nusikaltimų latentiškumas paprastai daugelį kartų viršija oficialiosios statistikos duomenis. Taigi nusikaltimų buhalterinės apskaitos srityje (ypač tyčinių nusikaltimų) problema itin aktuali. Itin svarbu tiksliai suvokti nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimų sudėčių požymių turinį, lemiantį įrodinėjimo dalyką baudžiamosiose bylose dėl šių nusikaltimų. Kurso metu bus analizuojama nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo dalyko samprata ir šios sampratos įtaka kaltojo asmens nusikalstamų veiksmų (neveikimo) kvalifikacijai. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamo apskaitos tvarkymo objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, šio nusikaltimo sudėties požymiai, būdami blanketinio pobūdžio, analizuotini pagal specialių teisės aktų nuostatas, kurios ir turi įtakos nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo dalyko konkretizuotai sampratai. Ši samprata leidžia atsakyti į klausimą, kokie dokumentai gali būti šio nusikaltimo dalykas, kokiomis priemonėmis juos laiku identifikuoti, kokių prevencinių priemonių imtis, kad būtų sumažinta tokio pobūdžio nusikaltimų pasireiškimo rizika. |
||||
| 87 |
XI.9 |
Veiklos ir valdymo auditas |
ISO INTOSAI COSO |
Veiklos ir valdymo auditas tai bene pati sudėtingiausia atlikimo technikos bei rezultatų atžvilgiu audito rūšis. Pagrindinis šio audito tikslas – įsitikinti ir įvertinti, ar audituojame subjekte taikoma valdymo ir veiklos sistema garantuoja, kad visi tikslai ir uždaviniai bus įgyvendinti veiksmingai, racionaliai ir ekonomiškai. Klausytojams suteikiama teorinių ir praktinių žinių, kaip planuoti šį auditą, kaip jį atlikti, kaip vertinti ir apibendrinti rezultatus. Paskaita skirta tiek valstybinio, tiek privataus kapitalo įmonių audito procedūroms planuoti, rezultatams analizuoti. |
||||
| 88 |
XI.10 |
Veiklos procesų dokumentavimas, analizė ir tobulinimas |
|
Kokybės vadybos koncepcijos raidos analizė atskleidžia, kad pasaulyje beveik per šimtmetį buvo išplėtota pora kokybės vadybos principų ir nuostatų kompleksų, leidžiančių organizacijoms nuosekliai ir kryptingai tobulėti. Ekonomikos globalizacija, tarptautinių prekybinių ir gamybinių santykių plėtra kasdien kelia vis didesnius kokybės reikalavimus. Rinkos dalyviai, reaguodami į šiuos pokyčius, ieško būdų ne tik užtikrinti, bet ir viršyti šiuos reikalavimus. Organizacijos yra nevaržomos pasirinkti, kaip siekti kokybės – diegti ISO 9000 serijos standartus ar taikyti visuotinės kokybės vadybos nuostatas. Auditoriams būtina išmanyti pagrindines vadybos sistemas, reikalavimus jų sukūrimui, įdiegimui, veikimui, procesų dokumentavimui ir pan. Nors veiklos kokybė yra nemateriali doktrina, vis tik procesai turi būti dokumentuoti, kad po to juos būtų galima analizuoti, vertinti ir teikti siūlymus bei rekomendacijas dėl tobulinimo. |
||||
| 89 |
XI.11 |
Finansų ir veiklos valdymas, analizė ir prognozavimas bei verslo vertinimas |
|
Pristatoma įmonių veiklos analizės, kaip svarbaus ekonominės informacijos šaltinio, reikšmė. Pateikiama nauja įmonių veiklos analizės samprata. Išskiriamos trys įmonių veiklos analizės sudedamosios dalys: pagrindinės (gamybinės, komercinės) veiklos analizė, finansinės veiklos analizė ir investicinės veiklos analizė. Pristatomas įmonių veiklos analizės sudedamųjų dalių: pagrindinės (gamybinės, komercinės) veiklos, finansinės veiklos ir investicinės veiklos, analizės turinys, užtikrinantis išsamią informaciją vidaus ir išorės vartotojams. |
||||
| 90 |
XI.12 |
Valdymo apskaita |
|
Įmonės valdymas yra sudėtingas kompleksinis procesas. Viena opiausių problemų – tikslingas valdymo apskaitos įmonėje tvarkymas. Dėl šios priežasties turėtų būti nagrinėjami tiek teoriniai, tiek praktiniai valdymo apskaitos klausimai: aptariama jos vieta ekonominėje informacijos sistemoje, ryšys tarp valdymo ir apskaitos, kas glaudžiai susiję su valdymo apskaitos perspektyvumu, ir svarba priimant veiklos sprendimus. Tai leidžia valdymo apskaitos duomenis panaudoti priimant operatyvinius ir perspektyvinius veiklos sprendimus. |
||||
| 91 |
XI.13 |
Bendrųjų mokymų temų programa |
|
Pagal poreikį ir aktualijas. |
||||
| 92 |
XI.13.1 |
Personalo valdymas |
|
|||||
| 93 |
XI.13.2 |
Klientų aptarnavimas |
|
|||||
| 94 |
XI.13.3 |
Kitos aktualios bendrųjų mokymų temos |
|
|||||
| 95 |
XI.14 |
Kvalifikacijos kėlimo programa dėl informacinių technologijų atliekant auditą |
|
Pagal poreikį ir aktualijas. |
||||
Atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos
kėlimo tvarkos aprašo
2 priedas
(Prašymo dėl išklausytų ne LAR organizuotų auditorių ir jiems lygiaverčių kursų įskaitymo forma)
________________________________________________
(Auditoriaus, pateikiančio prašymą, vardas, pavardė)
Lietuvos auditorių rūmams
Ukmergės g. 369A, Vilnius _____________
(Data)
PRAŠYMAS DĖL išklausytŲ ne LIETUVOS Auditorių rūmų organizuotŲ AUDITORIŲ ir jiems lygiaverčių kursŲ ĮSKAITYMO
| Eil. Nr. |
Kursų data |
Išklausytos temos pavadinimas |
Auditorių ir jiems lygiaverčių kursų organizatorius |
Dėstytojo pavardė |
Temos kodas pagal auditorių kvalifikacijos kėlimo programas |
Išklausytų valandų skaičius* |
| 1 |
|
|
|
|
|
|
| 2 |
|
|
|
|
|
|
| ... |
|
|
|
|
|
|
*Išklausytų valandų skaičius nurodomas akademinėmis valandomis.
Pridedama:
1. Pažymėjimų, patvirtinančių ne LAR organizuojamų auditorių ir jiems lygiaverčių kursų išklausymą, kopijos (... lapų) arba organizatoriaus pažyma, jeigu klausytojams pažymėjimai neišduodami.
2. Ne LAR organizuotų auditorių ir jiems lygiaverčių kursų programos ar santrauka (... lapų).
3. Informaciją apie auditorių ir jiems lygiaverčių kursų dėstytojo specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus.
Patvirtinu, kad šiame prašyme ir prie jo pridėtuose prieduose yra pateikta teisinga informacija.
| (Auditoriaus vardas, pavardė) |
|
(Parašas) |
Atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos
kėlimo tvarkos aprašo
3 priedas
(Prašymo dėl auditorių kursams iš dalies prilygintos veiklos įskaitymo forma)
______________________________________________________________
(Auditoriaus, pateikiančio prašymą, vardas, pavardė)
Lietuvos auditorių rūmams
Ukmergės g. 369A, Vilnius _____________
(Data)
PRAŠYMAS DĖL AUDITORIŲ KURSAMS IŠ DALIES PRILYGINTOS VEIKLOS ĮSKAITYMO
Pateikiamas prašymas dėl 20___ metais vykdytos auditorių kursams, iš dalies prilygintos, veiklos įskaitymo:
| Eil. Nr. |
Auditorių kursams iš dalies prilygintos veiklos pavadinimas ir trumpas aprašymas |
Temos kodas pagal auditorių kvalifikacijos kėlimo programas |
Lygiaverčio kurso apimtis* |
| 1. |
|
|
|
| 2. |
|
|
|
| ... |
|
|
|
*Lygiaverčio kurso apimtis nurodoma atitinkamai pagal veiklas, nurodytas aprašo 29 punkte.
Pridedama:
Patvirtinu, kad šiame prašyme ir prie jo pridėtuose prieduose yra pateikta teisinga informacija.
Pažymiu, kad sutinku, jog straipsniai, išvardyti šiame prašyme, būtų talpinami LAR svetainės skiltyje „Publikuoti straipsniai“1:
□ Taip
□ Ne
| (Auditoriaus vardas, pavardė) |
|
(Parašas) |
__________________________
1 Skiltis yra matoma tik prisiregistravusiems auditoriams, auditorių padėjėjams.
Atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos
kėlimo tvarkos aprašo
4 priedas
SPECIALIEJI dėstytojų KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI
|
|
Programų temos: |
Reikalavimai: |
| 1 |
Tarptautiniai apskaitos standartai (Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai) ir aktualūs jų pakeitimai |
Aukštasis universitetinis arba jam prilyginamas išsilavinimas. |
| Atskirų tarptautinių apskaitos standartų (Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų) analizė |
Ne mažesnė nei 2 m. patirtis vedant mokymus ar konsultacijas atitinkama tema. |
|
| Kitos tarptautinių apskaitos standartų (Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų) temos Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai ir aktualūs jų pakeitimai Atskirų viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų analizė Kitos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų temos Finansiniai nusikaltimai tvarkant buhalterinę apskaitą Veiklos ir valdymo auditas Veiklos procesų dokumentavimas, analizė ir tobulinimas Finansų ir veiklos valdymas, analizė ir prognozavimas bei verslo vertinimas ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų projektų patikrinimo teisinis reglamentavimas ir atlikimas. |
Ne mažesnė kaip 2 m. praktinė atitinkamomis temomis programų rengimo patirtis. |
|
| 2 |
Tarptautiniai audito standartai Viešojo intereso įmonių auditas Tarptautiniai peržvalgos, užtikrinimo užduočių ir susijusių paslaugų standartai Rizikos vertinimas ir atsakas į įvertintą riziką Finansinių ataskaitų audito planavimas Reikšmingo iškraipymo rizikos nustatymas ir įvertinimas susipažįstant su įmone ir jos aplinka Reikšmingumas planuojant ir atliekant auditą |
Aukštasis universitetinis arba jam prilyginamas išsilavinimas.
Yra Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius arba turi galiojantį (Association of Chartered Certified Accountants) sertifikatą (arba jam lygiaverčius CIMA ar pan.). |
| Auditoriaus atsakas į įvertintą riziką Audito svarstymai, susiję su paslaugų organizaciją naudojančia įmone Audito metu nustatytų iškraipymų vertinimas IT taikymas atliekant auditą Pagrindiniai principai ir atsakomybė Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus Susitarimas dėl audito užduočių sąlygų Finansinių ataskaitų audito kokybės kontrolė Audito dokumentavimas Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą Įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą Už valdymą atsakingų asmenų informavimas Už valdymą atsakingų asmenų ir vadovybės informavimas apie vidaus kontrolės trūkumus Audito įrodymai Audito įrodymai – konkretūs svarstymai dėl atskirų sričių Išorės šalių patvirtinimai Pirmojo audito užduotys – pradiniai likučiai Analitinės procedūros Audito atranka Apskaitinių įvertinimų, įskaitant tikrosios vertės apskaitinius įvertinimus, ir susijusios atskleistos informacijos auditas Susijusios šalys Pobalansiniai įvykiai Veiklos tęstinumas Rašytiniai pareiškimai Kitų specialistų darbo naudojimas Specialūs svarstymai – grupės finansinių ataskaitų auditas (įskaitant komponentų auditorių darbą) Vidaus auditorių darbo naudojimas Auditoriaus eksperto darbo naudojimas Auditoriaus nuomonės susidarymas ir pateikimas Nuomonės apie finansines ataskaitas susidarymas ir pateikimas Nuomonės modifikavimas nepriklausomo auditoriaus išvadoje „Dalyko pabrėžimo“ pastraipos ir „Kitų dalykų“ pastraipos nepriklausomo auditoriaus išvadoje Lyginamoji informacija – atitinkami duomenys ir lyginamosios finansinės ataskaitos Auditoriaus atsakomybė dėl kitos informacijos dokumentuose, į kuriuos įtrauktos audituotos finansinės ataskaitos Kokybės kontrolės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas audito įmonėje Audito įmonės kokybės kontrolės sistemos elementai Vadovų atsakomybė už kokybę audito įmonėje Kokybės kontrolės procedūros, taikomos konkrečiam auditui Audito įmonės kokybės kontrolės sistemos stebėsena Specialios sritys Specialūs svarstymai – pagal specialios paskirties tvarką sudarytų finansinių ataskaitų auditas Specialūs svarstymai – atskirų finansinių ataskaitų ir atskirų finansinės ataskaitos elementų, sąskaitų ir straipsnių auditas Užduotys pateikti išvadą dėl finansinių ataskaitų santraukos Audito ataskaita Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito teisinis reglamentavimas Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas Mažų ir vidutinių įmonių auditas ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų projektų patikrinimo atlikimas Kitos finansinės informacijos auditas Auditoriaus profesinė etika (Profesinę etiką reglamentuojantys teisės aktai ir kiti dokumentai) Buhalterių profesionalų etikos kodeksas ir aktualūs jo pakeitimai Profesinės etikos laikymasis praktikoje |
Ne mažesnė nei 2 m. patirtis vedant mokymus ar konsultacijas atitinkamomis temomis. |
|
| 3 |
Mokesčius reglamentuojantys teisės aktai, jų komentarai ir kiti dokumentai bei aktualūs jų pakeitimai |
Aukštasis universitetinis arba jam prilyginamas išsilavinimas. |
| Pridėtinės vertės mokesčio aktualijos Pelno mokesčio aktualijos Gyventojų pajamų mokesčio aktualijos |
Ne mažesnė nei 3 m. praktinė darbo patirtis finansų, audito ar mokesčių srityse. |
|
| Kiti mokesčius reglamentuojantys teisės aktai, jų komentarai ir dokumentai bei aktualūs jų pakeitimai |
Ne mažesnė nei 3 m. patirtis vedant mokymus mokesčių tema. |
|
| Mokestiniai ginčai |
Turi patirties vedant bent 3 seminarus ne mažesnėms nei 15 žmonių grupėms.
Ne mažesnė kaip 3 m. praktinė programų rengimo patirtis atitinkamomis temomis.
Turi ne mažesnę kaip 3 m. patirtį vedant atviruosius mokymus (atvirieji mokymai – tai mokymai, kuriuose dalyvauja skirtingų įmonių darbuotojai, individualūs asmenys). |
|
| 4 |
Sutarčių teisė Įmonių vadovų ir dalyvių atsakomybė Kitos su finansinių atskaitų auditu susijusios įmonių, civilinės ir komercinės, socialinės apsaugos ir darbo teisės temos Personalo valdymas |
Aukštasis universitetinis arba jam prilyginamas išsilavinimas.
Ne mažesnė nei 3 m. patirtis vedant mokymus. |
| Klientų aptarnavimas Kitos aktualios bendrųjų mokymų temos ES teisės aktai ir aktualūs jų pakeitimai Lietuvos Respublikos audito įstatymas, viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir kiti teisės aktai bei aktualūs jų pakeitimai Įmonės, prekiaujančios elektroninėje erdvėje, auditas Verslo apskaitos standartai ir aktualūs jų pakeitimai Atskirų verslo apskaitos standartų analizė Kitos verslo apskaitos standartų temos Pinigų plovimo prevencija Valdymo apskaita |
Turi ne mažesnę nei 3 m. darbo patirtį vedant mokymus atitinkama tema.
Turi ne mažesnę nei 3 m. patirtį vedant atviruosius mokymus (atvirieji mokymai – tai mokymai, kuriuose dalyvauja skirtingų įmonių darbuotojai, individualūs asmenys). Vestų atvirų mokymų skaičius per pastaruosius tris metus turi būti ne mažiau kaip 5 seminarai. |
|
| Informacinės technologijos |
|