LIETUVOS RESPUBLIKOS

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

 

2005 m. birželio 21 d. Nr. X-258

Vilnius

 

(Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092)

 

1 straipsnis.         Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

Į S T A T Y M A S

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.

2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atsakinga institucija – Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, koordinuojanti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdanti kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

2. Planuojama ūkinė veikla – naujų statinių statyba, esamų statinių rekonstravimas, naujų technologijų įdiegimas, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimas ar keitimas, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimas, žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimas, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos bei kituose projektuose numatoma ūkinė veikla.

3. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – fizinis ar juridinis asmuo, taip pat Lietuvoje veikiantys Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų užsienio valstybių įmonių filialai, planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos šiame įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.

5. Poveikio aplinkai vertinimo procesas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas.

6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai – valstybės ir savivaldybių institucijos, nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančios išvadas.

7. Poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla.

8. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.

9. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai planuojama ūkinė veikla darys ar gali daryti poveikį arba kuri yra suinteresuota planuojama ūkine veikla. Pagal šį apibrėžimą ir nevyriausybinės organizacijos, dalyvaujančios sprendžiant aplinkos apsaugos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuota visuomene.

10. Visuomenė – vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar grupės.

 

3 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo objektas ir procesas

1. Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Ši veikla yra įrašyta į:

1) Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);

2) Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas).

2. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, kai planuojamos ūkinės veiklos atrankos (toliau – atranka) metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju.

3. Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus.

4. Teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) statinių, įrenginių techniniai projektai, numatantys šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, gali būti derinami ir tvirtinami tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.

5. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro:

1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą;

2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) rengimas, derinimas ir tvirtinimas;

3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas;

4) sprendimo, ar planuojama ūkinė veikla leistina, priėmimas, ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą.

6. Kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka planuojamai ūkinei veiklai yra suteiktas valstybės sienos, krašto apsaugos objekto statusas, o šio įstatymo nuostatų taikymas tokiai veiklai gali turėti neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, kiekvienu konkrečiu atveju atsakinga institucija sprendžia, ar tokiai veiklai taikytini šio įstatymo reikalavimai.

 

4 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai

Poveikio aplinkai vertinimo tikslai:

1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai;

2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti;

3) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.

 

5 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai

1. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra:

1) atsakinga institucija – Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija;

2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ūkio plėtrą ir žemės ūkio plėtrą, ir savivaldybių institucijos;

3) planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas);

4) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas;

5) visuomenė.

2. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytos valstybės institucijos, jei jas pakviečia dalyvauti atsakinga institucija ar jos pačios suinteresuotos dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese ir atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, tam pritaria. Tokiais atvejais atsakinga institucija raštu praneša visiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos valstybės institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese.

 

6 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos

1. Atsakinga institucija:

1) koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą;

2) atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, motyvuotus suinteresuotos visuomenės prašymus, ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje;

3) prireikus pasitelkia konsultantus. Konsultantų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese savo lėšomis organizuoja atsakinga institucija.

2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, rengia programą ir ataskaitą bei atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

4. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją nagrinėja programas bei ataskaitas ir teikia išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

5. Visuomenė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia motyvuotus pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai.

 

II SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

 

7 straipsnis. Atranka ir poveikio aplinkai vertinimas

1. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą;

2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

2. Atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

3. Atranką atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.

4. Atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).

5. Atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti.

6. Atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į:

1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu;

2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį.

7. Atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos.

8. Apie tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

9. Suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.

10. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą.

11. Atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

12. Kai, persvarstant atrankos išvadą, poveikio aplinkai vertinimo subjektai pareikalauja papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) tokią informaciją turi pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos raštu informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

13. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

14. Jei galutinė atrankos išvada prieštarauja išvadai, priimtai pagal šio straipsnio 6 dalies nuostatas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie tai praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka.

15. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gali pradėti poveikio aplinkai vertinimą be atrankos procedūros.

 

8 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo programa

1. Poveikio aplinkai vertinimo programa rengiama, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

2. Programą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis Aplinkos ministerijos patvirtintais poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais.

3. Programa nustato ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus.

4. Programoje turi būti pateikta:

1) trumpas pagrindinių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo svarstytų alternatyvų aprašymas;

2) trumpas techninių charakteristikų, technologinio proceso ir numatomų naudoti medžiagų, gamtinių išteklių reikmių ir žemės naudojimo (statybos ir eksploatavimo etapais) aprašymas;

3) trumpas teritorijų, kurios gali būti reikšmingai paveiktos, aprašymas;

4) informacija apie tai, kokie aplinkos komponentai ir koks poveikis bus nagrinėjamas atliekant vertinimą;

5) informacija apie tai, kokiais aspektais bus vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai;

6) informacija apie poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodus, kuriuos numatoma naudoti atliekant vertinimą, bei numatytos priemonės neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti;

7) informacija apie tai, ar planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį kitos valstybės aplinkai;

8) kita svarbi informacija.

5. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir apie parengtą programą informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadas pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

7. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų programą. Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie programą išnagrinėja ir per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos pateikia savo motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

8. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas programą ir visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas pateikia atsakingai institucijai.

9. Jei iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, privalo apie tai raštu informuoti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas yra numatytas valstybės strateginiuose planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais.

10. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi programą, turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti programą.

11. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi programą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, patvirtina programą per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos.

12. Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai, atsakinga institucija, prieš tvirtindama programą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti, kai svarstomos jų išvados, taip pat kviečia ir motyvuotus pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus.

 

9 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

1. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai bei pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė, nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus bei galimą poveikį aplinkai; informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą; informacija apie galimas ekstremalias situacijas ir priemones joms išvengti bei padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė (jei tokia buvo vykdyta), numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.

2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita.

3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikia patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai.

4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

6. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą.

7. Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jei po viešo supažindinimo su ataskaita ji yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (pavyzdžiui, siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos, poveikį švelninančios priemonės ir t. t.) dėl gautų poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų bei atsakingos institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą.

8. Visi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo metu, iki atsakinga institucija priima sprendimą, turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus jų kompetencijos klausimais, raštu pateikdami informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

 

10 straipsnis. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių

1. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą bei raštu gautus suinteresuotos visuomenės motyvuotus prašymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos:

1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti;

2) priima motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.

2. Motyvuotą sprendimą atsakinga institucija raštu pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

3. Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai, atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti, kai svarstomos jų išvados, taip pat kviečia ir motyvuotus pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus.

4. Jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėra alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, planuojama ūkinė veikla gali būti leistina tik tais atvejais, kai jos sprendiniai, susiję su visuomenės sveikata, tam tikrų aplinkos komponentų išsaugojimu arba, atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę, su kitomis svarbiomis priežastimis. Tokiais atvejais turi būti numatomos ir įgyvendinamos visos įmanomos kompensacinės priemonės, būtinos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų tinklo vientisumui išsaugoti. Apie šias kompensacines priemones institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, informuoja Europos Komisiją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

5. Atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galioja 5 metus nuo viešo paskelbimo dienos.

6. Jei atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma.

7. Atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatyta tvarka praneša visuomenei motyvuotą sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje, ir suteikia galimybę su juo susipažinti.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

11 straipsnis. Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas

1. Jei atliekant atranką arba rengiant programą paaiškėja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai, arba kita Europos Sąjungos valstybė narė, kuri, jos nuomone, gali tapti poveikį patiriančia valstybe, to pareikalauja, Lietuvos Respublika informuoja Europos Sąjungos valstybę narę apie planuojamą ūkinę veiklą, galimą tos veiklos tarpvalstybinį poveikį, nurodo laikotarpius, per kuriuos galima pateikti pranešimą, ar galinti patirti poveikį Europos Sąjungos valstybė narė pageidauja pradėti konsultacijas dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, bei nurodo, kada numatoma parengti ataskaitą.

2. Europos Sąjungos valstybė narė, kuri gali būti reikšmingai paveikta, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per pranešime nurodytą laikotarpį turi teisę informuoti Lietuvos Respubliką, patvirtindama, kad gavo pranešimą, ir nurodydama, ar ji dalyvaus vertinant tarpvalstybinį poveikį aplinkai. Jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuri gali būti reikšmingai paveikta, neatsako per pranešime nurodytą laikotarpį, Lietuvos Respublika atlieka poveikio aplinkai vertinimą remdamasi savo nacionalinės teisės normomis ir galiojančia praktika.

3. Gavusi galinčios patirti poveikį Europos Sąjungos valstybės narės atsakymą apie jos norą dalyvauti atliekant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, Lietuvos Respublika turi pateikti galinčiai patirti poveikį Europos Sąjungos valstybei narei atitinkamą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą ir apie jos galimą reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, informaciją apie poveikio aplinkai vertinimo procedūras bei nurodyti laikotarpį, per kurį galinti patirti poveikį Europos Sąjungos valstybė narė gali pateikti savo pasiūlymus. Laikotarpio trukmė turi būti pakankama tam, kad galinčios patirti poveikį Europos Sąjungos valstybės narės pateiktus pasiūlymus ar papildomą informaciją būtų galima įtraukti į ataskaitą, iki atsakinga institucija priims sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.

4. Kai Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį užsienio valstybei, kuri yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, arba kai tokia valstybė reikalauja, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis Konvencija, tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir atitinkama užsienio valstybė yra sudariusi.

 

12 straipsnis.       Informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimui atlikti, prieinamumas

Valstybės ar savivaldybių institucijos, disponuojančios informacija apie aplinką, reikalinga poveikio aplinkai vertinimui atlikti, privalo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui suteikti galimybę šia informacija pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

13 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso viešumas

1. Poveikio aplinkai vertinimo metu suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš kitų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

2. Visuomenės informavimą ir dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese savo lėšomis nustatyta tvarka organizuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas).

3. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarką nustato Aplinkos ministerija.

4. Atsakinga institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai saugo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktos informacijos konfidencialumą ir intelektinės nuosavybės teises, jeigu tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra neskelbtina.

 

14 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių atsakomybė

Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai įstatymų nustatyta tvarka atsako už šio įstatymo nuostatų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą ir pagal savo kompetenciją padarytas išvadas ir sprendimus.

 

15 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

1. Ginčai dėl šio įstatymo taikymo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų, atsakingos institucijos išvadų ir sprendimų, šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodyto savivaldybės tarybos sprendimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių juridinių bei fizinių asmenų ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitokia šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.

 

 

Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo

įstatymo

1 priedas

 

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI PRIVALO BŪTI VERTINAMAS, RŪŠIŲ SĄRAŠAS

 

1. Žemės ir vandens ūkis:

1.1. Kiaulininkystė (900 ir daugiau paršavedžių; 3 000 ir daugiau kitų kiaulių);

1.2. Vištų auginimas (85 000 ir daugiau broilerių; 60 000 ir daugiau vištų);

1.3. Užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 5 milijonai m(3) vandens tūrio arba kai vandens paviršiaus plotas didesnis kaip 250 ha).

 

2. Gavyba ir perdirbamoji pramonė:

2.1. Naftos gavyba ar jos perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos);

2.2. Gamtinių dujų gavyba (kai išgaunama daugiau kaip 500 000 m(3) per parą);

2.3. Durpių gavyba (kai gavybos plotas – 150 ha ir didesnis);

2.4. Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – 25 ha ir didesnis).

 

3. Energetika:

3.1. Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių galingumas – 300 MW ir didesnis);

3.2. Atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas bei tokių elektrinių ar reaktorių(* )demontavimas ar uždarymas;

3.3. Branduolinio kuro gamyba, perdirbimas, sodrinimas, saugojimas ar laidojimas;

3.4. Anglies arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių pajėgumas – 500 ir daugiau tonų per parą).

 

4. Metalų gamybos ir perdirbimo pramonė:

4.1. Plieno ir ketaus pirminis lydymas;

4.2. Spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais, metalurgijos ar elektrolizės būdais.

 

5. Mineralinių statybinių medžiagų pramonė:

Asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas (kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama 20 000 ir daugiau tonų per metus; frikcinių medžiagų – kai per metus pagaminama 50 ir daugiau tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama 200 ir daugiau tonų asbesto).

 

6. Chemijos pramonė:

6.1. Organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų, fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas), kitų agrocheminių medžiagų (įskaitant biocidus), farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu;

6.2. Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa – 200 000 ir daugiau tonų);

6.3. Sprogmenų gamyba.

 

7. Medienos ir popieriaus pramonė:

7.1. Popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – 200 ir daugiau tonų per parą);

7.2. Medienos masės gamyba.

 

8. Inžineriniai statiniai:

8.1. Jūros uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – 1 350 ir daugiau tonų);

8.2. Vidaus vandenų kelių, uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – 1 350 ir daugiau tonų);

8.3. Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas;

8.4. Kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas kelio ruožas);

8.5. Pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas;

8.6. Oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas – 2 100 m arba ilgesnis);

8.7. Dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau milimetrų, o ilgis – 40 ir daugiau kilometrų);

8.8. Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 110 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų).

 

9. Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys:

9.1. Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – 10 milijonų ir daugiau m(3) per metus);

9.2. Požeminių vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir daugiau m(3) vandens);

9.3. Nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma 100 milijonų ir daugiau m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra 2 000 milijonų ir daugiau m(3) vandens per metus ir perskirstoma 5 procentai ir daugiau šio nuotėkio);

9.4. Miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai gali išvalyti 50 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);

9.5. Radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo ar šalinimo įrenginių įrengimas bei šių įrenginių eksploatacijos nutraukimas;

9.6. Statinių ar įrenginių, skirtų pavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statymas ar įrengimas;

9.7. Statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti deginant ar apdorojant cheminiu būdu, statymas ar įrengimas (kai įrenginių pajėgumas – 100 ir daugiau tonų per parą).

 

10. Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti.

 

 

Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo įstatymo

2 priedas

 

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA ATRANKA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO, RŪŠIŲ SĄRAŠAS

 

1. Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:

1.1. Kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700 kitų kiaulių);

1.2. Kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių);

1.3. Vištų auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų);

1.4. Kitų paukščių auginimas (daugiau kaip 10 000 kitų paukščių);

1.5. Žuvų auginimas ar veisimas (jūroje ar tvenkiniuose, kurių plotas didesnis kaip 5 ha);

1.6. Vandentvarkos įrenginių žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemas, įrengimas (kai užimamas plotas didesnis kaip 5 ha);

1.7. Užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (mažiau kaip 5 milijonai m(3), bet daugiau kaip 200 000 m(3) vandens tūrio arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);

1.8. Nesukultūrintų žemės plotų panaudojimas intensyvaus žemės ūkio reikmėms (kai naudojamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

1.9. Kompleksinių žemėtvarkos projektų, numatančių kaimų žemėvaldos pakeitimus, įgyvendinimas;

1.10. Miško įveisimas ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą (kai plotas – daugiau kaip 1 ha miestuose ir daugiau kaip 10 ha kaimo vietovėse);

1.11. Žemės plotų atgavimas iš jūros.

 

2. Gavyba ir perdirbamoji pramonė:

2.1. Durpių gavyba (kai gavybos plotas – mažiau kaip 150 ha, bet daugiau kaip
0,5 ha);

2.2. Gamtinių dujų gavyba ar perdirbimas (kai išgaunama ar perdirbama mažiau kaip 500 000 m(3) per parą);

2.3. Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha);

2.4. Mineralinių ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno;

2.5. Giluminių gręžinių (geoterminių, vandens tiekimo, mineralinio vandens gavybos ir kt., išskyrus gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti) įrengimas;

2.6. Šachtų tipo kasyklų įrengimas.

 

3. Energetika:

3.1. Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių pramoninių įrenginių elektrai, garui gaminti arba vandeniui šildyti įrengimas (kai įrenginių galingumas – mažiau kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW);

3.2. Garo ar karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis – daugiau kaip
2 km);

3.3. Dujų saugyklų įrengimas (kai talpa – daugiau kaip 10 000 m(3));

3.4. Kito iškastinio kuro saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa – daugiau kaip 1 000 tonų);

3.5. Briketų gamyba iš anglių ar lignito;

3.6. Vandens jėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių ar kitų jėgainių, naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas (kai galingumas – daugiau kaip 0,1 MW);

3.7. Vėjo jėgainių įrengimas (kai aukštis, įskaitant sparnų ilgį, – daugiau kaip 10 m ar turinčių 2 ar daugiau turbinų).

 

4. Metalų gamybos ir perdirbimo pramonė:

4.1. Metalų rūdų perdirbimas;

4.2. Juodųjų metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba liejimas);

4.3. Juodųjų metalų perdirbimas, įskaitant karštą valcavimą, kalimą, presavimą, štampavimą, profiliavimą ir apsauginės aplydytosios dangos taikymą;

4.4. Spalvotųjų metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.) (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 30 tonų per parą);

4.5. Metalų ar plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 50 000 m(2) per metus);

4.6. Variklinių transporto priemonių ar jų variklių gamyba bei surinkimas (kai pagrindinis plotas – daugiau kaip 1 000 m(2));

4.7. Laivų statyba ar remontas;

4.8. Orlaivių gamyba ar remontas;

4.9. Geležinkelių įrangos gamyba ar remontas (kai pagrindinis plotas – daugiau kaip 1 000 m(2));

4.10. Metalų kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu.

 

5. Mineralinių statybinių medžiagų pramonė:

5.1. Kokso gamyba (sausas anglių distiliavimas);

5.2. Asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas (kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama mažiau kaip 20 000 tonų per metus; frikcinių medžiagų – kai per metus pagaminama mažiau kaip 50 tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama mažiau kaip 200 tonų asbesto);

5.3. Stiklo ar stiklo pluoštų gamyba;

5.4. Mineralinių medžiagų lydymas, įskaitant mineralinių pluoštų gamybą (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą);

5.5. Keramikos gaminių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 3 tonos per parą);

5.6. Cemento gamyba;

5.7. Betoninių statybinių medžiagų ar konstrukcijų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 000 m(3) per metus);

5.8. Degto molio plytų, plytelių ir statybinių dirbinių gamyba.

 

6. Chemijos pramonė:

6.1. Tepalo gamyba iš nevalytos naftos;

6.2. Farmacijos produktų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 1 tona per parą), pesticidų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą), dažų ir lakų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą), elastomerų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą), peroksidų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą), tarpinių produktų (kai pagaminama daugiau kaip 10 tonų per parą) gamyba ar perdirbimas;

6.3. Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų);

6.4. Dirbtinių odų ar dirbtinio pluošto gamyba.

 

7. Maisto ir tabako pramonė:

7.1. Augalinių ar gyvulinių riebalų bei aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą);

7.2. Augalinių ar gyvulinių maisto produktų pakavimas ar konservavimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą);

7.3. Pieno ar jo produktų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 50 tonų per parą);

7.4. Salyklo ar alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų salyklo per parą ar 10 000 litrų alaus per parą);

7.5. Duonos gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą);

7.6. Konditerijos gaminių ar sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą);

7.7. Cukraus gamyba;

7.8. Skerdyklų įrengimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų skerdienos per parą);

7.9. Krakmolo ar krakmolo produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą);

7.10. Mėsos ar žuvų perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą);

7.11. Mielių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 2 tonos per parą);

7.12. Spirito gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 1 000 litrų per parą);

7.13. Tabako gaminių gamyba.

 

8. Tekstilės, odos, medienos ir popieriaus pramonė:

8.1. Celiuliozės gamyba ar perdirbimas;

8.2. Popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą);

8.3. Pluoštų ar tekstilės apdorojimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 200 000 m(2) per metus);

8.4. Odų ar kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 500 m(2) per parą);

8.5. Medienos plaušo plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 000 m(2) per parą), medienos drožlių plokščių gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 100 m(3) per parą) ar faneros gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 50 m(3) per parą).

 

9. Gumos pramonė:

Produktų iš elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 15 tonų per parą).

 

10. Inžineriniai statiniai:

10.1. Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa žemesnė kaip 110 kV, o linijos trumpesnės kaip 15 km, bet ilgesnės kaip 3 km);

10.2. Urbanistinių objektų, įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užimamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

10.3. Antžeminių ar požeminių geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius, (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;

10.4. Geležinkelių, kelių, jūrų ar oro transporto krovinių paskirstymo ar perkrovimo įrenginių ar terminalų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

10.5. Oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m);

10.6. Rajoninių kelių (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;

10.7. Kelių, turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas trumpesnis kaip 10 km, bet ilgesnis kaip 2 km nenutrūkstamas kelio ruožas);

10.8. Jūros uostų ar prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha);

10.9. Vidaus vandenų kelių, uostų ar prieplaukų įrengimas (kai tinka laivams, kurių keliamoji galia, – mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha);

10.10. Jūros uostų akvatorijų bei įplaukos kanalų gilinimas;

10.11. Apsisaugoti nuo potvynių skirtų hidrotechnikos statinių statyba (kai plotas didesnis kaip 1 ha);

10.12. Tramvajaus, požeminių geležinkelių ar kitokio transporto, iš dalies ar išimtinai naudojamo keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;

10.13. Kabančio transporto (pvz., keltuvų) ar funikulierių, iš dalies ar išimtinai naudojamo keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 500 m) tiesimas;

10.14. Naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km);

10.15. Dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 5 km);

10.16. Vandens kanalų (ilgesnių kaip 1 km) įrengimas;

10.17. Priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros pakrantę, (pvz., pylimų, molų ir kt.) statyba ar įrengimas;

10.18. Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – mažiau kaip 10 milijonų m(3), bet daugiau kaip 350 000 m(3) per metus);

10.19. Tiltų (ilgesnių kaip 250 m) statyba.

 

11. Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys:

11.1. Variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 1 ha plotas);

11.2. Statinių ar įrenginių, skirtų nepavojingoms atliekoms šalinti ar naudoti, statyba ar įrengimas;

11.3. Vandenvalos įrenginių įrengimas:

11.3.1. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai (galintys išvalyti mažiau kaip 50 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);

11.3.2. paviršinių nuotekų valymo įrenginiai (skirti paviršinėms nuotekoms, surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos);

11.3.3. pramoninių nuotekų valymo įrenginiai;

11.4. Vandenvalos įrenginių dumblo ar kitokio užteršto dumblo utilizavimo ar saugojimo įrenginių įrengimas;

11.5. Iškasto grunto gramzdinimas;

11.6. Požeminių vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m(3) vandens);

11.7. Nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100 milijonų m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m(3) vandens per metus ir perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio);

11.8. Metalo laužo, įskaitant nereikalingas transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

11.9. Variklių, turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai pagrindinis plotas didesnis kaip 500 m(2));

11.10. Sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo įrenginių įrengimas arba sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo vietų nustatymas;

11.11. Kritusių ar sergančių gyvulių supirkimas arba skerdimas (kai pajėgumas didesnis kaip 10 gyvulių per parą);

11.12. Galvaninių elementų gamyba (kai pagaminama daugiau kaip 5 000 vienetų per metus);

11.13. Ežerų valymas ar jų vandens lygio reguliavimas (kai valomas ar reguliuojamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

11.14. Nuosėdų išgavimas iš jūros ar vidaus vandens telkinių dugno tokiems tikslams kaip statyba, paplūdimių papildymas ar atkūrimas, žaliava pramonei ar kt.;

11.15. Pramonės objektų valdų plėtimas (kai plečiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);

11.16. Šaudmenų gamyba;

11.17. Televizijos, radijo stočių, radarų įrenginių įrengimas (kai bendras siųstuvų galingumas – 20 kW ir daugiau);

11.18. Krematoriumų įrengimas;

11.19. Naujų kapinių įrengimas.

 

12. Turizmas ir laisvalaikis:

12.1. Jachtų ar valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas didesnis kaip 0,2 ha);

12.2. Poilsio namų ar viešbučių kompleksų už miestų ribų statyba (kai užimamas plotas didesnis kaip 0,5 ha);

12.3. Nuolatinių stovyklaviečių ar kempingų (kurių plotas didesnis kaip 1 ha) įrengimas;

12.4. Teminių parkų (kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha) įrengimas.

 

13. Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar bandymui ir nevykdoma ilgiau kaip dvejus metus.

 

14. Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

 

Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo įstatymo

3 priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB).

2. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos.“

 

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šio įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________


* Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai reaktoriai nebepriskiriami šios rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui pašalinamos iš įrenginio vietos.