LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

S T A T U T A S

 

1993 m. spalio 5 d. Nr. I-260

Vilnius

 

I DALIS

SEIMO NARIO STATUSAS

 

1 skirsnis. Seimo nario įgaliojimai ir priesaika

 

3 straipsnis. Pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo nario teises bei pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir šis statutas, o kitas Seimo nario teises bei pareigas nustato ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pareigas eidami, Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

 

31 straipsnis. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

 

32 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!“

Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

 

33 straipsnis. Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o kai jo nėra arba kai laikinai jis negali eiti šių pareigų – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas.

Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Baigęs skaityti priesaikos tekstą, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą.

Vardiniai priesaikos lapai perduodami Konstitucinio Teismo pareigūnui, kuris priėmė priesaiką. Patikrinęs vardinius priesaikos lapus, šis pareigūnas perskaito sąrašą tų Seimo narių, kurie įgijo visas Tautos atstovo teises.

 

34 straipsnis. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.

Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Seimo narys neprisiekė. Tokiais atvejais pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnį Seimo narys netenka Seimo nario mandato.

Seimo narys privalo prisiekti iš naujo, jeigu po to, kai buvo nutrūkę jo įgaliojimai, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, jis vėl tampa Seimo nariu.

 

35 straipsnis. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis bei darbu valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laiku Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.

Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

 

36 straipsnis. Draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne tautos, valstybės ir rinkėjų interesams.

Šią nuostatą pažeidžiančią Seimo nario veiklą turi išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisija arba tam sudaryta laikinoji kontrolės komisija ir parengti išvadas Seimui.

 

37 straipsnis. Seimo narys turi Seimo nario pažymėjimą ir Seimo nario ženklą, kurie jam įteikiami po priesaikos. Seimo nario pažymėjimu ir ženklu Seimo narys naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu.

Seimo nario pažymėjimo ir ženklo pavyzdžius tvirtina Seimo valdyba.

 

38 straipsnis. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;

2) jis miršta;

3) atsistatydina raštišku pareiškimu;

4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;

7) pereina dirbti arba per 3 mėnesius neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;

8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

 

1a skirsnis. Seimo nario veikla

 

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo narys turi teisę:

1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo ir komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose;

2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime pagal šio statuto nustatytą tvarką;

3) dalyvauti diskusijose visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas;

4) stebėtojo teisėmis dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat gali dalyvauti Vyriausybės posėdžiuose;

5) perduoti posėdžio pirmininkui savo nepasakytos kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;

6) siūlyti svarstyti klausimus;

7) rengti ir pateikti svarstyti tinkamai parengtus įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;

8) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimus;

9) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus;

10) daryti pareiškimus, pasakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros, prejudicialinių klausimų, diskusijų nutraukimo, klausimo atidėjimo ar atmetimo;

11) tiesiogiai ar per padėjėją gauti įstatymų, kitų Seime užregistruotų dokumentų projektų, taip pat įstatymų ir kitų Seimo bei jo Pirmininko, valdybos, Seniūnų sueigos priimtų dokumentų kopijas;

12) tiesiogiai ar per padėjėją gauti savivaldybių, Vyriausybės, Respublikos Prezidento priimtų nutarimų, potvarkių, dekretų ir kitų juridinių dokumentų kopijas.

Šių ir kitų teisių įgyvendinimo tvarką nustato kiti šio statuto straipsniai.

 

5 straipsnis. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu. Iš anksto numatytu balsavimu laikomas balsavimas, kuris buvo oficialiai paskelbtas ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki balsavimo dienos.

Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo valdybos narius ir Vyriausybės narius, privalo būti kurio nors komiteto narys ir turi dalyvauti jo darbe, taip pat būti kito komiteto nario pavaduotoju. Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo Pirmininkas. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys.

 

6 straipsnis. Dalyvaudamas Seimo ir komitetų posėdžiuose, Seimo narys privalo laikytis šio statuto.

Jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu, apie tai jis turi pranešti posėdžių sekretoriatui, nurodydamas priežastis.

Negalėdamas dalyvauti komiteto ar komisijos posėdyje, Seimo narys turi apie tai pranešti komiteto ar komisijos pirmininkui, o jo nesant – pavaduotojui.

Seimo narys apie visas išvykas sesijos metu už Lietuvos Respublikos ribų, o Seimo posėdžių metu – ir apie išvykas Lietuvos teritorijoje turi pranešti komiteto, kurio narys jis yra, pirmininkui, o jo nesant – pavaduotojui.

Grįžęs iš komandiruotės, Seimo narys turi pateikti Seimo valdybai ar komitetui, kurio narys jis yra, ataskaitą apie užduočių įvykdymą.

 

7 straipsnis. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais. Jis turi teisę kviesti dalyvauti susitikimuose valstybės įstaigų ir savivaldybių pareigūnus bei deputatus.

Seimo narys, išrinktas vienmandatėje apygardoje, privalo sistemingai, paprastai kiekvieną penktadienį, priiminėti rinkėjus savo apygardoje.

Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus ir reikiamais atvejais siunčia juos svarstyti valstybės institucijoms.

 

81 straipsnis. Seimo nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus piliečių pasiūlymus, pareiškimus ir skundus pareigūnai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos.

Seimo narys turi teisę dalyvauti valstybinės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai arba bet kurie jį dominantys klausimai, išskyrus ypač slaptus. Dalyvavimo sprendžiant ypač slaptus klausimus tvarką nustato įstatymai.

 

1b skirsnis. Seimo nario veiklos aprūpinimas ir garantijos

 

82 straipsnis. Savivaldybės ir jų vykdomieji organai, valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo sudaryti sąlygas Seimo nariui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią būtiną pagalbą bei informaciją. Atitinkamos savivaldybės privalo vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti.

 

83 straipsnis. Seimo narys turi teisę reikalauti, kad jį neatidėliojant priimtų valstybinėse įmonėse, įstaigose ir organizacijose Seimo nario veiklos klausimais ir pateiktų reikiamą informaciją.

Seimo narys turi teisę nekliudomas lankyti visas įmones, įstaigas ir organizacijas. Įmonių, įstaigų ir organizacijų, kurių veikla susijusi su valstybės paslapties saugojimu, lankymo tvarką nustato įstatymai.

 

84 straipsnis. Seimo narys turi teisę savo veiklos klausimais pasinaudoti valstybiniu radiju ir televizija nemokamai.

 

85 straipsnis. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto.

Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas. Seimo nutarimai dėl Seimo narių atlyginimų dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.

Seimo nariams pareigūnams už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas, kurio dydį nustato Seimas.

Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, taip pat valandinis atlyginimas už pedagoginį, mokslinį bei konsultacinį darbą tiems Seimo nariams, kurie turi mokslo laipsnius ir pedagoginius (mokslo) vardus.

 

86 straipsnis. Seimo narys turi teisę turėti atskirus arba kartu su kitais frakcijos, kuriai priklauso, nariais padėjėjus sekretorius, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, taip pat padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais.

Kanceliarijos, pašto, telefono, telegrafo, transporto ir kitoms išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, Seimo nariui skiriama papildomų lėšų, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimo valdyba.

Seimo nariui, neturinčiam Vilniuje gyvenamosios patalpos arba turinčiam teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis Vilniuje, jo įgaliojimų laikotarpiu kartu su šeima nemokamai suteikiama gyvenamoji patalpa Vilniuje. Kartu jis išsaugo teisę naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Seimo nariai, kurie turi teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, šią teisę išsaugo ir gali likti eilėje valstybės paramai gauti, į kurią buvo įrašyti.

Seimo narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę nemokamai naudotis visų rūšių valstybiniu keleiviniu transportu, išskyrus taksi, taip pat be eilės gauti kambarį viešbutyje.

Užsienio kelionėse Seimo narys naudojasi diplomatiniu pasu.

 

87 straipsnis. Pasibaigus įgaliojimų laikui šio statuto 3–8 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatytais atvejais, Seimo nariui turi būti suteiktas iki išrinkimo dirbtas darbas arba pareigos, išskyrus renkamas į valdymo institucijas ir buvimą Vyriausybės nariu, valstybinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose, o nesant tokios galimybės dėl buvusių pareigų panaikinimo arba dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo – kitas tolygus darbas ar pareigos toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba Seimo nario sutikimu kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Seimo nario parlamentinės veiklos laikas įskaitomas į visų rūšių darbo stažą.

Išrinkimas Seimo nariu nenutraukia narystės kūrybinėse sąjungose ir laisvųjų profesijų susivienijimuose.

 

88 straipsnis. Nustatęs, kad buvo pažeistos piliečių teisės ir įstatymai, Seimo narys turi teisę tuoj pat reikalauti, kad pažeidimas būtų ištaisytas, arba gali kreiptis į atitinkamas institucijas ir pareigūnus.

Pažeidimas nurodomas kartu su teisėsaugos ar kontroliuojančiojo organo atstovais surašytame protokole.

Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų. Įstatymų nustatytais atvejais šis pareigūnas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

 

89 straipsnis. Asmenys ir pareigūnai, trukdantys Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip Tautos atstovo, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, atsako pagal įstatymus.

 

1d skirsnis. Seimo narių drausmė ir imunitetas

 

140 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisija registruoja Seimo posėdžiuose iš anksto numatytų ir numatytuoju laiku vykstančių balsavimų metu nedalyvaujančius Seimo narius ir reguliariai skelbia šiuos duomenis spaudoje. Seimo nustatyta tvarka tokiems Seimo nariams gali būti sumažintas tam tikro laikotarpio atlyginimas.

 

141 straipsnis. Jeigu posėdžio metu Seimo narys pradeda ginčus su Seimo nariais ar kitais posėdžio dalyviais, triukšmauja salėje, posėdžio pirmininkas gali Seimo narį įspėti žodžiu.

Jeigu šis ir toliau nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko įspėjimą, įspėjimas gali būti įrašytas į posėdžio protokolą. Įspėjimas, įrašytas į protokolą, gali būti iš karto skiriamas Seimo nariui už viešus grasinimus savo kolegoms, už Seimo nario ar jų grupės įžeidimą, už nesąžiningumą balsuojant ar asmeniško balsavimo principo pažeidimą.

Tokį įspėjimą skiria Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Seimo narys, kuriam siūloma pareikšti tokį įspėjimą, turi teisę prieš balsavimą iki 3 minučių pasiaiškinti Seimui.

 

143 straipsnis. Seimas gali laikinai pašalinti Seimo narį iš posėdžių salės, jeigu šis:

1) po pareikšto įspėjimo toliau trukdo Seimo darbui;

2) posėdžio metu kviečia naudoti prievartą arba pats ją panaudoja;

3) posėdžio metu viešai įžeidžia Respublikos Prezidentą, Seimą, jo Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką arba jiems grasina.

 

144 straipsnis. Sprendimą dėl Seimo nario pašalinimo iš posėdžių salės priima Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo.

Laikino pašalinimo iš posėdžių salės trukmę kiekvienu atveju nustato Seimas, bet ji negali būti ilgesnė kaip viena posėdžių diena. Jeigu terminas nenurodomas, laikoma, kad Seimo narys pašalinamas iki posėdžio pabaigos.

Seimo narys pašalinimo iš posėdžių salės laikotarpiu negali dalyvauti slaptame balsavime.

 

145 straipsnis. Jeigu laikinai pašalintas iš posėdžio Seimo narys atsisako paklusti posėdžio pirmininko reikalavimui išeiti iš salės, posėdis laikinai nutraukiamas ir apsaugos darbuotojai palydi nubaustąjį Seimo narį iki posėdžių salės durų. Šiuo atveju pašalinimo iš salės laikas gali būti pratęstas iki penkių posėdžių.

 

146 straipsnis. Seimo nario asmuo neliečiamas.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas darantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

 

1461 straipsnis. Seimo narys, atsisakęs duoti parodymus baudžiamojoje byloje, gali būti atvesdinamas duoti parodymų Seimui nutarus.

 

147 straipsnis. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimui dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo svarstyti sudaroma tyrimo komisija šio statuto 63 straipsnyje numatyta tvarka.

Komisija, nagrinėdama klausimą dėl asmens neliečiamybės atėmimo, privalo išklausyti suinteresuotą Seimo narį arba jo įgaliotą kitą Seimo narį ir prokuratūros atstovą.

 

148 straipsnis. Tyrimo komisijai parengus ir paskelbus savo pažymą bei rezoliucijos projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkę.

Svarstant šį klausimą, taip pat pateiktoje rezoliucijoje apsiribojama tik teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu.

Diskusijoje dėl rezoliucijos projekto dalyvauja komisijos pranešėjas, suinteresuotas Seimo narys ar jam atstovaujantis kitas Seimo narys ir ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Gavus Seimo sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, jis negali būti suimtas Seimo rūmuose.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________