LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO

Į S T A T Y M A S

1998 m. gegužės 12 d. Nr. VIII-729

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldos institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Turtas – materialios, nematerialios ir finansinės vertybės.

2. Nekilnojamasis turtas – žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties.

3. Kilnojamasis turtas – turtas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą iš esmės nemažinant jo vertės ar be didelės žalos jo paskirčiai.

4. Ilgalaikis materialusis turtas – turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ar aptarnavimo procese ir, išsaugodamas savo natūrinę formą, nenusidėvi per vienerius metus, o jo įsigijimo vertė yra ne mažesnė, kaip nustatyta Vyriausybės;

5. Trumpalaikis materialusis turtas – turtas, kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė Vyriausybė.

6. Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį.

7. Turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti.

8. Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.

9. Turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat tam tikros rūšies valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatytu mastu, tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių jai perduotą turtą ir disponuoti juo.

10. Turto panauda – teisė pagal sutartyje nustatytą paskirtį laikinai neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių turtu įstatymų arba savivaldybių tarybų sprendimų nustatyta tvarka.

11. Turto valdytojas – valstybės valdžios ar valdymo institucija, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija arba savivaldybės taryba, patikėjimo ar nuosavybės teise valdanti, naudojanti valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojanti juo.

3 straipsnis. Valstybės turto sandara

1. Valstybės turtas gali būti:

1) ilgalaikis materialusis;

2) nematerialusis;

3) finansinis;

4) trumpalaikis materialusis.

2. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas yra:

1) žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai ir kiti nekilnojamojo turto objektai, išskyrus tuos, kurie priklauso Lietuvos Respublikos piliečiams ir juridiniams asmenims;

2) žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai bei kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, jei bet kuris šiame punkte išvardytas turtas valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka;

3) valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms patikėjimo teise perduoti pastatai ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;

4) savivaldybėms patikėjimo teise perduoti pastatai ar jų dalys, statiniai ar įrenginiai;

5) 1990 metų blokados fondo vertybės;

6) kitas ilgalaikis materialusis turtas.

3. Valstybės nematerialusis turtas yra:

1) valstybės vardas;

2) teisė naudotis Lietuvos Respublikos heraldikos objektais;

3) teisės į oro erdvę virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje;

4) nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė;

5) valstybės valdžios ir valdymo institucijų, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, valstybiniai sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, valstybės valdoma informacija, kurios naudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;

6) kitas nematerialusis turtas.

4. Valstybės finansinis turtas yra:

1) gautos ir nepanaudotos valstybės biudžeto pajamos;

2) Lietuvos banko kapitalas;

3) valstybei nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;

4) valdant, naudojant valstybės ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos, kurios neįskaitomos į valstybės biudžetą;

5) reikalavimo teisė į valstybės išduotas paskolas;

6) valstybės įmonių kapitalas ir grynasis šių įmonių pelnas.

5. Valstybės trumpalaikis materialusis turtas yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė Vyriausybė.

4 straipsnis. Savivaldybių turto sandara

1. Savivaldybių turtas gali būti:

1) ilgalaikis materialusis;

2) nematerialusis;

3) finansinis;

4) trumpalaikis materialusis.

2. Savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas yra:

1) savivaldybės pastatai ir statiniai, įrenginiai ir kiti nekilnojamojo turto objektai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei;

2) įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduoti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai;

3) vietinės reikšmės kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei;

4) kitas kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas.

3. Savivaldybių nematerialusis turtas yra:

1) teisė naudotis savivaldybių heraldikos objektais;

2) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos, taip pat teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai;

3) kitas nematerialusis turtas.

4. Savivaldybių finansinis turtas yra:

1) gautos ir nepanaudotos savivaldybės biudžeto pajamos;

2) savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių;

3) valdant, naudojant savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo gautos grynosios pajamos, kurios neįskaitytos į savivaldybės biudžetą;

4) reikalavimo teisė į savivaldybės išduotas paskolas;

5) savivaldybės įmonių kapitalas ir grynasis šių įmonių pelnas.

5. Savivaldybės trumpalaikis materialusis turtas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį numatoma sunaudoti ar parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už vertę, kurią ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė Vyriausybė.

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO ĮGIJIMAS

5 straipsnis. Valstybės turto įgijimo būdai

Valstybė turtą įgyja:

1) įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;

2) gaudama pajamų iš valstybės turto valdymo ir naudojimo;

3) pagal sandorius;

4) paveldėdama turtą;

5) įstatymų nustatyta tvarka rekvizuodama visuomenės reikmėms fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, turtą;

6) perimdama savivaldybės turtą, jei šį turtą valstybei nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;

7) perimdama lobį;

8) perimdama teismo sprendimu bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;

9) kitais įstatymų nustatytais būdais.

6 straipsnis. Savivaldybių turto įgijimo būdai

Savivaldybė turtą įgyja:

1) perimdama valstybės turto, kuris perduodamas savivaldybės nuosavybėn pagal įstatymus, dalį;

2) įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų;

3) gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo ir naudojimo;

4) pagal sandorius;

5) pagal testamentą paveldėdama turtą;

6) kitais įstatymų nustatytais būdais.

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO

7 straipsnis. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai

1. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja:

1) valstybės valdžios ir valdymo institucijos, įstaigos ir organizacijos, remdamosi įstatymais ir kitais teisės aktais.

2) valstybinės mokslo ir studijų institucijos, kurioms valdyti ir naudoti valstybės turtą priskiria Mokslo ir studijų įstatymas;

3) valstybės įmonės.

2. Subjektų, valdančių, naudojančių valstybės turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir šių subjektų įstatai (nuostatai).

8 straipsnis. Savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo subjektai

1. Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja:

1) savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą – nuosavybės teise;

2) savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise.

2. Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai bei tų subjektų įstatai (nuostatai).

9 straipsnis. Sprendimų valdyti, naudoti valstybės turtą ir disponuoti juo priėmimo teisė

1. Lietuvos Respublikos Seimas priima įstatymus ir nutarimus dėl:

1) valstybės vardo naudojimo;

2) teisės naudotis valstybės heraldikos objektais;

3) teisės valdyti, naudoti valstybės biudžeto lėšas ir disponuoti jomis;

4) teisės valdyti, naudoti Lietuvos banko kapitalą ir disponuoti juo;

5) teisės valdyti, naudoti žemės gelmes ir disponuoti jomis;

6) teisės valdyti, naudoti valstybinės reikšmės nacionalinius parkus, teisės naudotis oro erdve virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentiniu šelfu bei ekonomine zona Baltijos jūroje, teisės valdyti, naudoti kilnojamąsias ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios valstybei nuosavybės teise priklauso įstatymų nustatyta tvarka, ir disponuoti jomis.

2. Vyriausybė priima nutarimus dėl valstybės turto, išskyrus turtą, išvardytą šio straipsnio 1 dalyje, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nenustato kitaip.

10 straipsnis. Valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise

1. Valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas įstatymų nustatyta tvarka.

2. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, – valstybės valdžios ir valdymo institucijos, valstybės įmonės ir įstaigos. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ribas nustato:

1) valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms ir įstaigoms – Vyriausybė, jeigu kitaip nenustato įstatymai;

2) savivaldybėms – įstatymai.

3. Patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą įsigalioja po to, kai valstybės turtą priimantis įgaliotas asmuo priėmimą patvirtina parašu.

4. Valstybės ir savivaldybės įmonių steigėjas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka privalo siekti pelningos šių įmonių veiklos.

11 straipsnis. Savivaldybėms perduoto valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise

Patikėjimo teise savivaldybės valdo, naudoja ir disponuoja:

1) valstybės turtą, kuris buvo priskirtas savivaldybių reguliavimo sričiai Vyriausybės nutarimais, bet įstatymų nustatyta tvarka neperduotas ar neperimtas savivaldybių nuosavybėn. Jeigu savivaldybė atsisako perimti nuosavybėn jai perduodamą valstybės turtą, Vyriausybės nutarimu šis turtas gali būti perduotas patikėjimo teise valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ar kitai savivaldybei;

2) valstybės turtą, savivaldybėms perduotą Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu ar Vyriausybės nutarimais, įstatymų deleguotoms savivaldybių funkcijoms atlikti. Savivaldybės šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tik įstatymų nustatyta tvarka, o jeigu ji nenustatyta, – kiekvienu atveju gavusios Vyriausybės leidimą. Jeigu pasikeičia deleguotos funkcijos ar jų subjektai, Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės įmonėms, įstaigoms ar kitai savivaldybei.

12 straipsnis. Savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo

1. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo savivaldybių tarybos, turto savininko teises įgyvendindamos pagal įstatymus.

2. Kitos savivaldos institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybės turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo pagal įstatymus ir savivaldybių tarybų sprendimus. Su savivaldybės turtą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo įgaliotais asmenimis savivaldybė pasirašo savivaldybės turto perdavimo-priėmimo aktus. Savivaldybės vardu šiuos aktus pasirašo savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.

13 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda

1. Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas laikinai neatlygintinai naudotis šiems panaudos subjektams:

1) viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą;

2) labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams;

3) visuomeninėms organizacijoms, jei tų visuomeninių organizacijų šiuo metu naudojamas ilgalaikis materialusis turtas iki 1940 metų joms priklausė nuosavybės teise;

4) kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose.

2. Sprendimą perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nustatytos panaudos sąlygos ir nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti panaudos sutartį. Kai panaudos subjektas nutraukia veiklą, dėl kurios buvo sudaryta panaudos sutartis ir kurioje jis naudojosi valstybės ar savivaldybės turtu, panaudos sutartis pasibaigia.

14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma

1. Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, jei tas ilgalaikis materialusis turtas:

1) neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti;

2) neįtrauktas į privatizavimo programą.

2. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo ar uždarojo konkurso būdu, išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą, kurį Vyriausybė turi teisę išnuomoti ne konkurso būdu, kai:

1) vykdomi tarpvalstybiniai susitarimai;

2) toks turtas išnuomojamas užsienio šalių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms.

3. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

4. Vyriausybė turi nustatyti nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:

1) viešo ir uždarojo konkurso taikymo tvarka;

2) reglamentuotos turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos konkursą;

3) pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis.

5. Savivaldybių tarybos joms nuosavybės teise priklausantį turtą išnuomoja šio įstatymo nustatyta tvarka pagal Vyriausybės patvirtintus nuomos konkurso taisykles ir dokumentus.

15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita bei indeksavimas

1. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.

2. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto indeksavimą skelbia bei indeksavimo koeficientą nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas turi būti indeksuojamas, kai po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas padidėja 1,25 karto, o vėliau – kai po paskutinio indeksavimo šis indeksas padidėja 1,25 karto. Atsižvelgdama į ilgalaikio materialiojo turto rinkos kainą, Vyriausybė atskiroms šio turto rūšims turi teisę taikyti mažesnį už vienetą indeksavimo koeficientą.

3. Vyriausybė turi teisę indeksuoti ilgalaikį materialųjį turtą ir dažniau, neatsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą.

16 straipsnis. Turto pirkimas valstybės ar savivaldybės reikmėms

Valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, vadovaudamosi Viešojo pirkimo ir kitais įstatymais, perka prekes ir parenka Lietuvos Respublikos bei užsienio subjektus darbams atlikti ir paslaugoms teikti.

17 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn

Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:

1) jį privatizuojant pagal įstatymus;

2) parduodant vertybinius popierius pagal Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą;

3) grąžinant valstybės skolas;

4) kitais įstatymų nustatytais būdais.

18 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto nurašymas

Valstybės ir savivaldybių turtas nurašomas įstatymų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto mainai

1. Pagal mainų sutartį valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procentų vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šie mainai reikalingi valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. Sprendimus dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto mainų priima:

1) Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – jei bent viena iš mainų šalių yra valstybės valdžios ir valdymo institucija, valstybės įmonė, įstaiga ar organizacija, patikėjimo teise valdanti valstybės turtą;

2) savivaldybių tarybos – jei abi nuomos šalys yra savivaldos institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos, patikėjimo teise valdančios savivaldybių turtą.

2. Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti įvertintas tiek, kokia šio turto vertė buvo jį įsigyjant, arba bet kokiu kitu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatytu turto įvertinimo metodu. Mainomo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto vertės skirtumas gali būti atlyginamas kitu turtu ar pinigais.

20 straipsnis. Valstybės ar savivaldybių ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimas

1. Valstybės ar savivaldybių ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimas – tai pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą įvertinto valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto perdavimas privataus kapitalo įmonei, jeigu ji persiregistravo į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, už jos akcijas. Reikalavimas persiregistruoti netaikomas įmonėms, kurios iki turto joms perdavimo buvo akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės.

2. Gali būti investuojamas šis valstybės ir savivaldybių turtas:

1) valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, kuris įtrauktas į valstybės ar savivaldybės įstaigų balansus;

2) likviduojamos akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės ilgalaikis ar trumpalaikis materialusis turtas, kuris skiriamas valstybei ar savivaldybei už nuosavybės teise priklausiusias akcijas;

3) valstybės ar savivaldybės įmonių ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka sumažinus įmonės kapitalą.

3. Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Vyriausybė ar savivaldybės taryba sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to turto privatizuoti nepavyko, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.

4. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas į steigiamas ar veikiančias akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves, kuriose dalyvauja privatus kapitalas, investuojamas (akcijos perkamos) viešo konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Viešo konkurso tvarką nustato Vyriausybė.

5. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kurių sąrašas Vyriausybės teikimu patvirtintas Seimo nutarimu, įvertinus juos pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti perduodami už akcijas naujai steigiamai arba veikiančiai akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, jeigu ji, Vyriausybės nustatyta tvarka gavusi leidimą tuos pastatus ar patalpas kapitaliai remontuoti, įstatymų nustatyta tvarka iki 1996 m. liepos 26 d. į juos investavo privataus kapitalo, kurio vertė didesnė negu 1/2 pastatų ar patalpų vertės, ir jai neiškelta bankroto byla arba nepradėta neteisminė bankroto ar likvidavimo procedūra ir jeigu pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių konstrukcijų;

2) bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3;

3) pakeista daugiau kaip 1/2 jų inžinerinių komunikacijų arba įrengtos naujos;

4) juose atlikta dalis šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų darbų arba juose sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrengimai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos pastatui ar patalpoms.

6. Vyriausybė ar savivaldybės taryba per 9 mėnesius nuo privataus kapitalo įmonės dokumentų, patvirtinančių teisę į valstybės turtinį įnašą, gavimo dienos privalo nustatyta tvarka perduoti pastatą ar patalpas privataus kapitalo įmonei arba per 20 darbo dienų motyvuotai atsakyti, kodėl pagal pateiktuosius dokumentus tokiai įmonei negalima perduoti pastato arba patalpų.

21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto įkeitimas

1. Valstybės ar savivaldybės įmonė, kurios steigėja yra Vyriausybė ar savivaldybės taryba, teise įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą naudojasi pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.

2. Teisę įkeisti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą įstatymų nustatyta tvarka turi savivaldybės taryba.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Įstatymo taikymas

Šis įstatymas netaikomas žemės valdoms, kurių valdymą, naudojimą ir disponavimą jomis reglamentuoja kiti įstatymai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                     VYTAUTAS LANDSBERGIS