LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGAUS PLAUKIOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 6 d. Nr. 3-87
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264) 3 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 1998 m. kovo 17 d. Tarybos direktyvą 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 2003/75/EB):
2. Pavedu Lietuvos saugios laivybos administracijai:
2.1. patvirtinti riboto mobilumo asmenų saugos reikalavimus keleiviniams laivams, taip pat reikalavimus laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms bei keleivinio laivo saugaus liudijimo pavyzdį ir iki 2004 m. gegužės 1 d. juos paskelbti „Valstybės žiniose“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3-87
KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGAUS PLAUKIOJIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato gyvybės ir turto saugos reikalavimus, taip pat reikalavimus naujiems ir eksploatuojamiems keleiviniams laivams bei greitaeigėms keleivinėms plaukiojimo priemonėms, kai jos atlieka vidinius jūrinius reisus, taip pat nustato bendruosius laivų saugos reikalavimus bei laivų apžiūrų vykdymo ir laivo dokumentų išdavimo tvarką.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Eksploatuojamas laivas – nenaujas laivas.
Esminis laivo remontas, modifikavimas ar rekonstrukcija – tai bet koks pertvarkymas, kurio metu labai pakeičiami laivo matmenys, didžiausias leistinas gabenti laivu keleivių skaičius, labai pailginama laivo eksploatavimo trukmė.
GMDSS – Globalinė avarijų ir saugos jūroje sistema, apibrėžta 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje (toliau vadinama – Solas) konvencijos IV skyriuje, su atitinkamais jų taikymo metu galiojančios redakcijos pakeitimais, privalomais Lietuvos Respublikoje.
Greitaeigių plaukiojimo priemonių kodeksas – Tarptautinis greitaeigių plaukiojimo priemonių saugos kodeksas, išdėstytas Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau vadinama – TJO) Saugios laivybos komiteto 1994 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje MSC 36 (63), su atitinkamais pakeitimais.
Greitaeigė plaukiojimo priemonė – plaukiojimo priemonė, galinti plaukti maksimaliu greičiu, kuris yra lygus ar didesnis už nurodytą 1974 metų Solas konvencijos X dalies 1 taisyklės 2 dalyje su šių taisyklių priėmimo dieną padarytais pakeitimais, bei galinti gabenti daugiau nei 12 keleivių. B, C arba D klasės jūros rajonais vidiniais jūriniais reisais plaukiojantys keleiviniai laivai nelaikomi greitaeigiais keleiviniais laivais, kai jų vandens talpa iki konstrukcinės vaterlinijos mažesnė kaip 500 m3 ir didžiausias greitis, apibrėžtas Greitaeigių plaukiojimo priemonių kodekso 1.4.30 taisyklėje, yra mažesnis kaip 20 mazgų. Greitaeigės priemonės skirstomos į A ir B klases:
A klasės greitaeigė plaukiojimo priemonė – greitaeigė plaukiojimo priemonė, pervežanti ne daugiau kaip 450 keleivių ir eksploatuojama tokiame maršrute, kuriame pagal uosto ir vėliavos valstybių reikalavimus bet kuriame maršruto taške, esant reikalui, visi keleiviai ir ekipažo nariai gali būti išgelbėti per mažiausią iš šių laiko periodų:
- pakankamą tam, kad žmonėms, esantiems gelbėjimosi valtyse ar plaustuose, neturėtų įtakos aplinka, sukelianti hipotermiją esant blogiausioms tikėtinoms sąlygoms;
- pakankamą, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas ir geografinius maršruto ypatumus;
- 4 valandas.
B klasės greitaeigė plaukiojimo priemonė – bet kokia greitaeigė plaukiojimo priemonė, nepriskirta A klasės greitaeigėms plaukiojimo priemonėms. Tokios plaukiojimo priemonės įrengimai ir saugumo sistemos turi būti įrengtos taip, kad pažeidus svarbią įrangą ar saugumo sistemas viename skyriuje, ji galėtų saugiai plaukioti.
Jūros rajonas – tam tikros klasės laivams leistina plaukioti jūros teritorija, kurios ribas, atsižvelgdama į meteorologines sąlygas bei kitas saugią laivybą lemiančias sąlygas, nustato Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau vadinama – Administracija). Tačiau taikant su radijo ryšiu susijusius reikalavimus galioja 1974 m. SOLAS konvencijos IV skyriaus 2 taisyklėje pateiktas jūros rajono apibrėžimas.
Keleiviniai laivai skirstomi į A, B, C ir D klases:
A klasės keleivinis laivas – vidiniais jūriniais reisais jūros rajonuose, neskirtuose B, C ir D klasės keleiviniams laivams, galintis plaukioti keleivinis laivas.
B klasės keleivinis laivas – keleivinis laivas, plaukiojantis vidiniais jūriniais reisais ir nenutolstantis nuo kranto linijos, kuri nustatoma atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, toliau kaip 20 mylių, kad, įvykus laivo avarijai, keleiviai galėtų saugiai išsilaipinti.
C klasės keleivinis laivas – keleivinis laivas, plaukiojantis vidiniais jūriniais reisais jūros rajonuose, kuriuose vienerių metų laikotarpį plaukiojant visus metus arba tiksliai apibrėžtą metų laikotarpį (kai laivas plaukioja tik nustatytą laiką, pavyzdžiui, vasarą) didesnių kaip 2,5 metrų reikšmingo bangų aukščio tikimybė mažesnė kaip 10%. Toks laivas nuo prieglobsčio vietos nutolsta ne toliau kaip 15 mylių, o nuo kranto linijos, kuri nustatoma atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, nenutolsta toliau kaip 5 mylias, kad, įvykus laivo avarijai, keleiviai galėtų saugiai išsilaipinti.
D klasės keleivinis laivas – keleivinis laivas, plaukiojantis vidiniais jūriniais reisais jūros rajonuose, kuriuose vienerių metų laikotarpį plaukiojant visus metus arba tiksliai apibrėžtą metų laikotarpį (kai laivas plaukioja tik nustatytą laiką, pavyzdžiui, vasarą) didesnių kaip 1,5 metrų reikšmingo bangų aukščio tikimybė mažesnė kaip 10%. Toks laivas nuo prieglobsčio vietos nutolsta ne toliau kaip 6 mylias, o nuo kranto linijos, kuri nustatoma atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, nenutolsta toliau kaip 3 mylias, kad, įvykus laivo avarijai, keleiviai galėtų saugiai išsilaipinti.
Laivo amžius – metų skaičius nuo pastatyto laivo perdavimo užsakovui dienos.
Laivo ilgis – jeigu specialiai nenumatyta kitaip – ne mažesniame kaip 85% borto aukštyje nuo kilio viršaus 96% išmatuoto visos vaterlinijos ilgio arba ilgis išilgai pirmiau minėtos vaterlinijos nuo forštevenio priešakio iki vairo ašies, jeigu šis ilgis yra didesnis. Matuojant laivo ilgį su kilio nuosvyriu laivagalyje suprojektuotuose laivuose vaterlinija yra lygiagreti skaičiuojamai vaterlinijai.
Laivapriekio aukštis – 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymių 39 taisyklėje apibrėžtas laivapriekio aukštis kaip priekiniame statmenyje nuo nustatyto antvandeninio borto aukštį vasarą atitinkančios vaterlinijos ir projekcinio diferento bei laivo šone išmatuoto viršutinio denio aukščiausio taško išmatuojamas vertikalus atstumas.
Laivas ištisiniu deniu – laivas su įrengtu oro sąlygų ir jūros veikiamu ištisiniu deniu, turinčiu oro sąlygų ir jūros veikiamos savo dalies visų angų stacionarias uždarymo priemones, po kuriuo visoms laivo šonų angoms sumontuotos stacionarios, bent jau vandeniui nelaidžios uždarymo priemonės. Ištisinis denis gali būti vandeniui nelaidus denis arba lygiavertė struktūra, sudaryta iš vandeniui nesandaraus denio, visiškai uždengto vandeniui nelaidžia pakankamo tvirtumo apsaugą nuo vandens užtikrinančia konstrukcija su vandeniui nelaidžiomis uždarymo priemonėmis.
Mylia – 1852 metrai.
Naujas laivas – 1998 m. liepos 1 d. ar vėliau pradėtas statyti arba panašaus statybos etapo laivas. Panašus laivo statybos etapas – tai etapas, kai pradedama konkretaus laivo statyba ir yra pradėta laivo statyba, ir kuriai sunaudota bent 50 tonų, arba 1% (imamas mažesnis dydis), visos apskaičiuotos konstrukcinių medžiagų masės.
Nepažeisto laivo stovumo kodeksas – Visų tipų laivų, kuriems galioja TJO dokumentai, nepažeisto laivo stovumo kodeksas, išdėstytas 1993 m. lapkričio 4 d. TJO Asamblėjos rezoliucijoje A.749 (18), su atitinkamais pakeitimais.
Reikšmingas bangų aukštis – tai per nustatytą laikotarpį trečdalio didžiausių pastebėtų bangų vidutinis aukštis.
Riboto mobilumo asmenys – asmenys, kuriems dėl senyvo amžiaus, neįgalumo, sensorinių sutrikimų ar invalido vežimėlio naudojimo bei kitų specifinių priežasčių iškyla sunkumų naudotis viešuoju transportu. Riboto mobilumo asmenims taip pat priskiriamos nėščios moterys bei mažus vaikus lydintys asmenys.
Ro-ro keleivinis keltas – keleivinis laivas, vežantis daugiau nei 12 keleivių ir kuriame įrengta vieta ro-ro kroviniams ar specialios paskirties vietos pagal Administracijos nustatytus reikalavimus.
Prieglobsčio vieta – kiekvienas gamtinėmis ar dirbtinėmis priemonėmis apsaugotas rajonas, kuriame gali rasti prieglaudą laivas arba greitaeigė plaukiojimo priemonė, susiklosčius pavojų jų saugumui keliančioms sąlygoms.
Tarptautinės konvencijos – Solas konvencija ir 1966 m. Tarptautinė konvencija dėl krovos žymių, kartu su šių konvencijų protokolais bei jų taikymo metu galiojančios redakcijos pakeitimais ir su jais susijusiais privalomojo pobūdžio kodeksais, privalomais Lietuvos Respublikoje.
Vidinis jūrinis reisas – kelionė jūra iš uosto į kitą ar tą patį uostą toje pačioje valstybėje.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264).
3. Šios taisyklės taikomos Lietuvos Respublikos vidiniais jūriniais reisais su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, jeigu tai yra:
4. Administracija, prieš leisdama keleiviniams laivams ar greitaeigėms keleivinėms plaukiojimo priemonėms vykdyti vidinius jūrinius reisus, turi įsitikinti, kad tokie laivai atitinka šių taisyklių reikalavimus, o užsienio valstybėse registruoti laivai – toje valstybėje jūrų kabotažo paslaugoms keliamus reikalavimus. Lietuvos Respublikoje draudžiama vidiniuose jūriniuose reisuose eksploatuoti kitose valstybėse registruotus laivus, jei jie neatitinka šių taisyklių reikalavimų ir laivas neturi laivo atitikimo reikalavimus patvirtinančių dokumentų.
5. Šios taisyklės netaikomos keleiviniams laivams, kurie yra:
5.3. iš kitokios nei plienas ar jam lygiavertės medžiagos pagaminti laivai, kuriems netaikomi TJO Laivybos saugumo komiteto (rezoliucija MSC 36 (63) nustatyti Laivų su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais standartai ar (rezoliucija A.373 (X) nustatyti Greitaeigių plaukiojimo priemonių standartai;
5.5. originalūs laivai, suprojektuoti iki 1965 m., ar jų reprodukcijos, kurie pastatyti panaudojant daugiausia originalias medžiagas;
5.6. pramoginės jachtos, jeigu įgula jose nėra samdoma ir jeigu šios jachtos komerciniais tikslais negabena daugiau kaip 12 keleivių;
6. Šios taisyklės netaikomos greitaeigėms keleivinėms plaukiojimo priemonėms, kurios yra:
6.2. pramoginės plaukiojimo priemonės, jeigu įgula jose nėra samdoma ir jeigu komerciniais tikslais šios plaukiojimo priemonės negabena daugiau kaip 12 keleivių;
7. A ir B klasės keleivinius laivus, esančius Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje (išimtinėje ekonominėje zonoje ar teritorinėje jūroje), vidiniais jūriniais reisais leidžiama eksploatuoti be apribojimų. C ir D klasės laivus Lietuvos Respublikoje vidiniais jūriniais reisais leidžiama eksploatuoti tik gavus atskirą Administracijos leidimą, kuriame turi būti nurodomas laivo maršrutas ir leidžiamas eksploatavimo periodas.
8. Eksploatuojami laivai, vežantys daugiau nei 400 keleivių, turi atitikti Administracijos nustatytus riboto mobilumo asmenų saugos reikalavimus ne vėliau kaip 2006 m. gegužės 17 d., kiti eksploatuojami keleiviniai laivai turi atitikti šiuos reikalavimus tiek, kiek, Administracijos manymu, tai būtina.
9. Jeigu Administracija mano, kad Lietuvos Respublikos vidiniais jūriniais reisais plaukiojantis keleivinis laivas arba greitaeigė plaukiojimo priemonė nepriklausomai nuo registravimo vėliavos, nors jie ir atitinka registravimo valstybės tokiems laivams ar greitaeigėms plaukiojimo priemonėms nustatytus reikalavimus, tačiau kelia didelį pavojų žmogaus gyvybės saugai, turtui arba aplinkai, to laivo arba greitaeigės plaukiojimo priemonės plaukiojimas gali būti laikinai sustabdytas ar nustatytos papildomos saugos priemonės tol, kol tas pavojus bus pašalintas. Jei šių veiksmų imamasi užsienio valstybėje registruoto laivo atžvilgiu, Administracija privalo nedelsdama informuoti kompetentingas laivo registravimo valstybės institucijas, Susisiekimo ministeriją, Europos Komisiją ir kitas valstybes nares apie tokį sprendimą ir nurodyti pagrįstas jo priežastis.
10. Administracija gali taikyti tam tikras šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų išimtis laivams, plaukiojantiems vidiniais jūriniais reisais, esant tam tikroms specifinėms laivybos sąlygoms, pavyzdžiui, laivybai jūros rajonuose su mažesniu bangų aukščiu, apibrėžtu metų laiku, tik šviesiuoju paros metu ar esant kitoms palankioms oro ar klimato sąlygoms, ar ribojant reiso trukmę, ar ribojant atstumą nuo gelbėjimo tarnybų ir jeigu tai nesumažins saugios laivybos lygio. Apie tai Administracija nedelsdama praneša Susisiekimo ministerijai ir informuoja Europos Komisiją, nurodydama tokio sprendimo priežastis bei informuodama apie priemones, kurių imtasi, kad būtų užtikrinamas pakankamas saugos lygis.
II. BENDRIEJI SAUGOS REIKALAVIMAI
11. Naujiems ir eksploatuojamiems A, B, C ir D klasių laivams taikomi šie saugos reikalavimai:
11.1. korpuso, pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, elektros energijos ir automatinių įrenginių konstrukcija ir priežiūra turi atitikti standartus, kuriais nurodyta remtis atliekant šių laivų klasifikavimą pagal pripažintųjų organizacijų (įgaliotų klasifikacinių bendrovių) taisykles;
11.2. šie laivai turi atitikti 1974 m. Solas konvencijos IV skyriaus, įskaitant 1988 m. pakeitimus (GMDSS), V ir VI skyrių nuostatas su atitinkamais pakeitimais;
11.3. keleiviniuose laivuose instaliuotiems navigaciniams įrenginiams taikomos 1974 m. Solas konvencijos V skyriaus 12 taisyklės nuostatos su atitinkamais pakeitimais. Laivo navigaciniai įrenginiai, atitinkantys reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 480 „Dėl laivų įrenginių sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“, pripažįstami atitinkančiais SOLAS konvencijos V/12(r) taisyklės reikalavimus.
12. Reikalavimai naujiems keleiviniams laivams:
12.1. nauji A klasės laivai turi atitikti 1974 m. Solas konvencijos reikalavimus su atitinkamais pakeitimais ir šių taisyklių bei Administracijos nustatytus papildomus reikalavimus laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms;
12.2. nauji B, C ir D klasės keleiviniai laivai turi atitikti atitinkamus šių taisyklių ir Administracijos nustatytus reikalavimus laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms;
12.3. visi nauji 24 metrų ir ilgesni keleiviniai laivai turi atitikti 1966 m. tarptautinės krovos žymių konvencijos reikalavimus;
12.4. trumpesnių nei 24 metrų naujų keleivinių laivų ilgiui ir klasei taikomi 1966 m. tarptautinės krovos žymių konvencijos saugos lygį atitinkantys kriterijai;
12.5. naujiems D klasės keleiviniams laivams netaikomi 1966 m. tarptautinėje krovos žymių konvencijoje nustatyti reikalavimai dėl mažiausio laivapriekio aukščio;
13. Reikalavimai eksploatuojamiems keleiviniams laivams:
13.1. A klasės keleiviniai laivai turi atitikti 1974 m. Solas konvencijoje apibrėžtas Eksploatuojamų keleivinių laivų taisykles su atitinkamais pakeitimais ir šių taisyklių reikalavimus. Taikant Solas konvencijos taisykles, būtina vadovautis Administracijos nustatytais reikalavimais laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms;
13.2. B klasės keleiviniai laivai privalo atitikti šių taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms;
13.3. C ir D klasių keleiviniai laivai turi atitikti šių taisyklių reikalavimus ir Administracijos nustatytus reikalavimus gelbėjimosi priemonėms. Kitiems saugos reikalavimams įgyvendinti Administracija, atsižvelgdama į tų jūros rajonų, kuriuose pirmiau minėtų klasių laivai gali plaukioti, vietines konkrečias plaukiojimo sąlygas, gali nustatyti kitokius reikalavimus. Šie reikalavimai turi nustatyti lygiavertį saugos lygį, kaip tai numatoma Administracijos nustatytuose reikalavimuose laivo stovumui, mechanizmams, elektros įrangai, neperiodiškai prižiūrimų mašinų skyriams, apsaugai nuo gaisro ir gelbėjimosi priemonėms. Jei tokie reikalavimai nustatomi laivui, plaukiojančiam kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vidiniais jūriniais reisais, dėl šių reikalavimų Administracija turi gauti priimančiosios valstybės kompetentingų institucijų sutikimą;
13.4. atlikus esminį laivo remontą, modifikavimą ar rekonstrukciją ir vėlesnį jo įrengimą, jis turi atitikti naujiems laivams nustatytus reikalavimus. Eksploatuojamo laivo modifikavimas, skirtas pagerinti laivo patvarumą, nelaikomas dideliu laivo modifikavimu;
13.5. šių taisyklių 13.1 punkto reikalavimai, jeigu ankstesnė data nenurodyta 1974 m. SOLAS konvencijoje, bei šių taisyklių 13.2 ir 13.3 punktų reikalavimai netaikomi laivams, pradėtiems statyti arba kurių statyba buvo pasiekusi panašų etapą:
14. Reikalavimai greitaeigėms plaukiojimo priemonėms:
14.1. 1996 m. sausio 1 d. ar po šios datos pastatytos arba iš esmės suremontuotos, rekonstruotos ar modifikuotos greitaeigės keleivinės plaukiojimo priemonės turi atitikti 1974 m. Solas konvencijos X/3 taisyklės reikalavimus, išskyrus kai:
14.1.1. jos pradėtos statyti arba jų statyba buvo pasiekusi panašų etapą ne vėliau kaip 1998 m. birželio 5 d.;
14.2. iki 1996 m. sausio 1 d. pastatytos greitaeigės keleivinės plaukiojimo priemonės, neatitinkančios Greitaeigių keleivinių plaukiojimo priemonių kodekso reikalavimų, toliau gali plaukioti, gavusios pagal šio kodekso reikalavimus išduotą liudijimą;
14.3. iki 1996 m. sausio 1 d. pastatytos greitaeigės keleivinės plaukiojimo priemonės, neatitinkančios Greitaeigių keleivinių plaukiojimo priemonių kodekso reikalavimų, negali plaukioti vidiniais jūriniais reisais;
III. APŽIŪROS IR LAIVO DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS
15. Kiekviename naujame keleiviniame laive, skirtame plaukioti vidiniais jūriniais reisais, Administracijos pareigūnai arba pripažintosios organizacijos atlieka šias apžiūras:
16. Kiekvieną eksploatuojamą keleivinį laivą Administracija arba pripažintoji organizacija apžiūri:
16.1. atlikdama pirminę apžiūrą prieš pradedant laivui plaukioti vidiniais jūriniais reisais Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje, o šių taisyklių įsigaliojimo dieną vidiniais jūriniais reisais plaukiojančius laivus – per dvylika mėnesių nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos;
17. Kiekvieną greitaeigę keleivinę plaukiojimo priemonę, pastatytą po 1996 m. sausio 1 d., Administracijos pareigūnai arba pripažintosios organizacijos apžiūri taip, kaip tai numatyta Greitaeigių plaukiojimo priemonių kodekse (TJO Saugios laivybos komiteto 1994 m. gegužės 20 d. rezoliucija MSC 36 (63).
18. Greitaeigę keleivinę plaukiojimo priemonę, pastatytą po 1996 m. sausio 1 d., Administracijos pareigūnai arba pripažintosios organizacijos apžiūri taip, kaip tai numatyta Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais saugos kodekse (TJO asamblėjos 1977 m. lapkričio 14 d. rezoliucija A.373(X).
19. Apžiūrint Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotą laivą, ar jis atitinka šių taisyklių reikalavimus, laikomasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatytos tvarkos dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų vėliavos valstybinės kontrolės vykdymo bei 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucijoje A.746(18) dėl apžiūros, atliekamos pagal suderintą apžiūrų ir sertifikavimo sistemą, apibrėžtos atitinkamos tvarkos ir rekomendacijų.
20. Visiems naujiems ir eksploatuojamiems keleiviniams laivams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, išduodamas keleivinio laivo saugos liudijimas. Šį liudijimą po pirminės apžiūros, numatytos šių taisyklių 15.1 ir 16.1 punktuose, išduoda Administracija. Visas išlaidas, susijusias su laivo apžiūra ir liudijimų išdavimu, apmoka laivo savininkas (valdytojas) ar jų įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka.
21. Keleivinio laivo saugos liudijimas išduodamas ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui. Liudijime įrašytą galiojimo laiką, jam pasibaigus, Administracija gali pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Pratęsus liudijimo galiojimą naujas liudijimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo naudojamo liudijimo galiojimo pabaigos, kol šis galiojimas nebuvo pratęstas. Naujas keleivinio laivo saugos liudijimas išduodamas po šių taisyklių 15.2 ir 16.2 punktuose numatytos periodinės apžiūros.
22. Greitaeigių plaukiojimo priemonių kodekso reikalavimus atitinkančiai greitaeigei keleivinei plaukiojimo priemonei greitaeigės plaukiojimo priemonės liudijimą ir greitaeigės plaukiojimo priemonės leidimą plaukioti, laikydamasi Greitaeigių plaukiojimo priemonių kodekso nuostatų, išduoda Administracija. Visas išlaidas, susijusias su laivo apžiūra ir liudijimų išdavimu, apmoka laivo savininkas (valdytojas) ar jų įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka (Žin., 2003, Nr. 10-356).
23. Greitaeigei keleivinei plaukiojimo priemonei, atitinkančiai Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais kodekso reikalavimus, su atitinkamais pakeitimais, laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais statybos ir įrangos liudijimą bei Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais leidimą plaukioti, laikydamasi Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais kodekso nuostatų, išduoda Administracija. Visas išlaidas, susijusias su laivo apžiūra ir liudijimų išdavimu, apmoka laivo savininkas (valdytojas) ar jų įgaliotas asmuo Vyriausybės nustatyta tvarka (Žin., 2003, Nr. 10-356).
24. Pripažintoji organizacija, atlikusi šiose taisyklėse numatytas keleivinio laivo ar greitaeigės plaukiojimo priemonės apžiūras, Administracijos pavedimu gali išduoti laikiną, iki šešių mėnesių galiojantį, keleivinio laivo saugos liudijimą, kurio galiojimo laiko pripažintoji organizacija neturi teisės pratęsti. Tokiu atveju liudijimo ir apžiūrų ataskaitų kopijos turi būti kuo greičiau perduotos Administracijai, kuri kiekvienu atveju, išnagrinėjusi apžiūrų ataskaitų kopijas, sprendžia, ar keleiviniam laivui ar greitaeigei plaukiojimo priemonei išduoti liudijimą, numatytą šių taisyklių 20, 22 ar 23 punktuose.
25. Prieš išduodant leidimą greitaeigei keleivinei plaukiojimo priemonei plaukioti Europos Sąjungos valstybėje narėje vidiniais jūriniais reisais, Administracija susitaria su kompetentinga priimančiosios valstybės institucija dėl visų plaukiojimo priemonės plaukiojimo sąlygų. Visas šias sąlygas Administracija įrašo plaukiojimo priemonės saugos liudijime.
V. JŪRŲ RAJONŲ RIBŲ NUSTATYMAS BEI JŪRŲ RAJONŲ SĄRAŠO SUDARYMAS
26. Už jūrų rajonų ribų nustatymą bei saugiam plaukiojimui leistinų jūrų rajonų sąrašo parengimą ir, esant reikalui, atnaujinimą atsakinga Administracija. Su šiuo sąrašu visi suinteresuoti asmenys nemokamai gali susipažinti Lietuvos saugios laivybos administracijos interneto svetainėje arba Administracijos būstinėje.
______________