LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL MIŠKŲ SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1996 m. balandžio 12 d. Nr. 70/64
Vilnius
2. Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro 1995 m. liepos 7 d. įsakymu patvirtintas Miškų sanitarinės apsaugos taisykles laikyti negaliojančiomis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos miškų ūkio
ministerijos ir Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos ministerijos
1996 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 70/64
MIŠKŲ SANITARINĖS APSAUGOS
TAISYKLĖS
Bendroji dalis
1. Miškų sanitarinės apsaugos taisyklės nustato pagrindinius reikalavimus medynų apsaugai nuo kenksmingų faktorių.
2. Šios taisyklės privalomos miško valdytojams, savininkams, naudotojams, medienos ruošėjams ir žaliavinės medienos vartotojams.
3. Miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros, apsaugos ir kiti darbai miške turi būti atliekami neviršijant neigiamo poveikio leistinų normų miškų būklei, atžėlimui, aplinkai ir žmogui.
Priemonės, gerinančios miškų sanitarinę būklę
4. Miškų urėdijos, nacionaliniai parkai, miško savininkai ir kiti miško naudotojai sanitariniais kirtimais privalo iškirsti: sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, džiūstančius, liemenų kenkėjų apniktus, apkrėstus grybinėmis ligomis bei stipriai pažeistus medžius.
Stipriai pažeistais laikomi medžiai, kurių žievė nulupta daugiau kaip 25% kamieno žiedo (eglės – per 10%) arba nulaužta daugiau kaip 1/4 lajos.
5. Kirtaviečių išvalymo laikas ir būdai įrašomi miško kirtimo leidime (biliete arba orderyje), kurie yra privalomi visiems medienos ruošėjams.
Kirtavietėse draudžiama palikti spygliuočių medžių rūšių kirtimo liekanas ilgesnes kaip 1 m ir storesnes kaip 7 cm skersmens (matuojant storgalyje) nuo gegužės 1 iki rugsėjo 15 d.
7. Kinivarpų, kurios dauginasi po spygliuočių medžių žieve, sugaudymui nupjaunami medžiai (vabzdžiagaudžiai), po kurių žieve vabalai deda kiaušinėlius.
Peržiemojusioms kinivarpoms sugaudyti medžiai nupjaunami vasario–kovo mėn., t. y. vieną-pusantro mėnesio iki jų skraidymo pradžios, o toms kinivarpoms, kurios skraido birželio–liepos mėn., gaudomieji medžiai nupjaunami gegužės-birželio mėn.
Kinivarpų sugaudymui medžiai parenkami medynuose, iš kurių pašalintos vėjavartos, vėjalaužos, šalia kirtaviečių ir degimviečių bei kituose medynuose, kuriuose pagausėjusi kinivarpų populiacija.
Reikalingas vabzdžiagaudžių medžių kiekis priklauso nuo medyne esančių kinivarpų gausumo, kuris nustatomas pagal jaunos vabalų kartos išlindimo angų skaičių žievės paviršiuje (1 priedas).
Kai po vabzdžiagaudžių medžių žieve randamos kinivarpų pirmosios lėliukės, mediena išvežama ne arčiau kaip už dviejų kilometrų nuo spygliuočių miško arba nuo jos nulupama žievė (nuo pušų – gegužės, eglių – birželio mėn.). Žievė apkasama žemėmis arba sudeginama.
Vabzdžiagaudžius medžius galima apipurkšti insekticidais iki kinivarpų skraidymo pradžios: pušis – prieš pražystant lazdynams, baltalksniams (kovo antroje pusėje), o egles – sprogstant karpotajam beržui (balandžio viduryje). Vasarą parinkti vabzdžiagaudžiai medžiai apipurškiami insekticidais per savaitę po nukirtimo.
Sanitariniai reikalavimai kertant mišką
9. Medienos ruošėjai, kertantys mišką, privalo:
9.2. kelmus palikti ne aukštesnius kaip 10 cm tų medžių, kurių skersmuo pjūvio vietoje yra iki 30 cm, o storesnių medžių kelmo aukštis neturi viršyti 1/3 pjūvio skersmens (kelmo aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio iki pjūvio plokštumos);
9.3. po gegužės 1 d. nepalikti spygliuočių medžių žalios medienos miške, kirtavietėse, medienos sandėliuose ir arčiau kaip už dviejų kilometrų nuo miško, kuriame spygliuočiai sudaro per 20% visų medžių (toliau tekste – „ne arčiau kaip 2 km“), su nenulupta žieve arba neapdorotos insekticidais, arba kitais būdais neapsaugotos nuo kenkėjų.
Pušų medieną, pagamintą rudenį ir žiemą (nuo rugsėjo 15 d. iki balandžio 1 d.) išvežti iš miško ir sandėliuoti (ne arčiau kaip 2 km) arba apsaugoti nuo liemenų kenkėjų iki balandžio 1 d., o eglių – iki balandžio 15 d.
Pavasarį, vasarą (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 15 d.) pagamintą spygliuočių medžių rūšių medieną, uosio, ąžuolo, guobinių medžių rūšių medieną išvežti iš miško (ne arčiau kaip 2 km) per dvi savaites arba nulupti žievę per savaitę nuo pagaminimo, arba apsaugoti nuo kenkėjų kitais būdais.
Nulupta žievė apkasama žemėmis arba sudeginama.
Sanitariniai atrankiniai kirtimai
10. Miško sklype ar jo dalyje, kurioje yra sausuolių, sanitariniai atrankiniai kirtimai atliekami bet kuriuo metų laiku, kai 1 ha yra penki ir daugiau kietmetrių. Esant galimybei, sausuoliai iškertami, kai jų 1 ha yra mažesnis tūris. Jei sklype, be sausuolių, dar yra kitų medžių, kirstinų dėl sanitarinės būklės, jie taip pat nukertami.
11. Kertant kenkėjų, ligų, žvėrių, abiotinių faktorių pažeistus medžius, vadovautis:
11.1. liemenų kenkėjų šviežiai apniktus medžius iškirsti miško sklypuose, kuriuose augantys medžiai nusilpę dėl pirminių kenkėjų arba kitų pažeidimų:
11.1.1. pavasarį skraidančių kinivarpų apniktus medžius kirtimui pažymėti: pušynuose – kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, eglynuose – gegužę. Šiais mėnesiais ryškiausiai pastebimi vabzdžių pakenkti medžiai.
Parinktus medžius iškirsti: pušynuose – gegužę, eglynuose – birželį, kai šiuose medžiuose daugiausia kinivarpų.
Vasarą skraidančių kinivarpų apniktus medžius pažymėti rugpjūtį, nukirsti rudenį arba žiemą;
11.1.2. spygliuočių medžių požymiai, parodantys, kad jie apnikti liemenų kenkėjų, yra:
– viršutinėje medžių dalyje išretėja laja, sumažėja prieaugis, šviesėja ir gelsta spygliai, po to parudavę nukrenta. Eglių spygliai gali nukristi būdami žalsvos spalvos. Siekiant įsitikinti, kad šie medžiai tikrai kenkėjų užpulti, nukertami modeliniai medžiai (antroje vasaros pusėje);
– žemutinėje medžių dalyje ant kamieno žievės paviršiaus, priekelminės dalies randamos kinivarpų išgraužos, žievės paviršiuje matosi vabalų įsigraužimo angos (Ūsuočiai žievės paviršiuje išgraužia duobutes. Ilgą kiaušdėtę turinčių vabzdžių žievės pradūrimo vietose susidaro sakų lašeliai);
11.1.3. lapuočių medžių požymiai, parodantys, kad juose įsiveisė liemenų kenkėjai, yra: kinivarpų išgraužos ant kamieno, vabalų įsigraužimo angos žievės ar medienos paviršiuje, vysta lapai;
11.2. sanitariniai kirtimai liemenų kenkėjų židiniuose (pušys, eglės džiūsta grupėmis po 10 ir daugiau medžių vienoje vietoje):
11.2.1. liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židiniuose vabalų šviežiai apniktus medžius pažymėti ir iškirsti pagal šių taisyklių 11.1 punkto reikalavimus;
11.2.2. taip pat iškirsti medžius, kurie nudžiūvo per praėjusius dvejus metus, nes juose dar vystosi techniniai kenkėjai;
11.3. pušų jaunuolynų kirtimas, kuriuose medeliai gausiai apnikti pušinės požievinės blakės:
11.3.1. pušų jaunuolynus, kuriuose pažeistų ir neperspektyvių medelių yra per 50%, iškirsti plynai per vasarą iki pirmųjų rudeninių šalnų. Kai neperspektyvių medelių mažiau kaip 50%, blakes naikinti insekticidais.
Pušinės požievinės blakės stipriai nualintos pušaitės atpažįstamos iš silpno arba visai sustojusio augimo, nudžiūvusių viršūnių, trumpų (1-3 cm) arba gelsvų spyglių;
12. Grybinėmis ligomis apkrėstų medžių iškirtimas
Grybinėmis ligomis apkrėsti medžiai atrenkami ir iškertami sanitariniais, ugdymo bei kitais atrankiniais kirtimais.
12.1. pušų saklio (vėžio) pažeistų medžių kirtimas:
12.1.1. kai miško sklype arba jo dalyje auga pušų, pažeistų saklio iki 10% nuo medžių skaičiaus, visus ligotus medžius iškirsti sanitariniais arba kitų rūšių atrankiniais kirtimais;
12.1.2. jei sakliu apkrėstų pušų yra per 10% nuo medžių skaičiaus ir kad jas visas iškertant neišretėtų medynas, laikomasi tokios kirtimo tvarkos:
– pirmiausia iškirsti stipriai pažeistus (apatinėje lajos dalyje saklio žaizda apima 2/3 kamieno žiedo), su išretėjusia laja, geltonais spygliais, liemenų kenkėjų įsigraužimo požymiais medžius;
– kitais atrankiniais kirtimais iškirsti sausaviršūnes pušis;
– paskesniais kirtimais – su normaliais spygliais, tačiau su matomomis ligos žaizdomis ant stiebo medžius;
12.2. ūkinė veikla šakninės pintainės pažeistuose medynuose:
12.2.1. spygliuočių medynuose, kuriuose yra šaknine pintaine apkrėstų medžių, arba jaunuolynuose, pasodintuose žemės ūkio naudmenose, ugdymo kirtimais žalius medžius kirsti žiemą, kai oro temperatūra minusinė;
12.2.2. kertant vasarą, nukirstų žalių medžių kelmus aptepti preparatu, apsaugančiu juos nuo pintainės infekcijos. Kelmus juo apdoroti tą pačią dieną, kai buvo nupjauti medžiai, vėliau tepti kelmus netikslinga;
12.2.3. šakninės pintainės židiniuose, kai yra aiškūs džiūstančių medžių gojeliai, kirsti sausuolius, šviežiai džiūstančius, sutrumpėjusiais bei gelstančiais spygliais medžius;
13. Medynų sanitarinės būklės gerinimas ugdymo kirtimais
13.1. ugdymo kirtimais iškirsti sausuolius, sausaviršūnius, sausašonius, vėjo išverstus, nulaužtus, liemenų kenkėjų šviežiai apipultus, stipriai pažeistus kanopinių žvėrių, nusilpusius nuo ligų, mechaniškai pažeistus, įskilusius ir kitus sanitariniu požiūriu nepageidautinus medžius, taip pat ugdymo tikslais numatytus medžius.
14. Kirtimai žvėrių pažeistuose eglynuose:
14.1. kol žvėrių skaičius nesumažintas iki leistino kiekio, pažeistus eglynus ugdyti arba iš jų šalinti pažeistus medžius netikslinga, išskyrus atvejus, kai sklype arba jo dalyje pažeistų eglių yra per 80% arba kai sveikų eglių skaičius 1 ha mažesnis nei 300 vnt. Tokius medynus reikia kirsti plynai;
14.2. pažeistuose eglynuose, kuriuose žvėrių skaičius sureguliuotas iki normalaus jų kiekio, taikant ūkines priemones reikia atsižvelgti į pažeistų eglynų amžių, skalsumą, pažeistų medžių skaičių, žaizdų amžių ir jų dydį;
14.3. žaizdos, kurių plotis mažesnis kaip 5 cm, neatsižvelgiant į jos ilgį, ir visos didesnės žaizdos, kuriose nepažeistas brazdas, neturi reikšmės – tokius medžius laikyti sąlyginai sveikais;
14.4. esant ištisai pažeistam brazdui, kai žaizdų plotis didesnis negu 5 cm, yra palankios sąlygos įsiskverbti medieną pūdantiems grybams. Šiuos medžius šalinti iš medynų ugdymo, sanitariniais ir kitais kirtimais, jei juos iškirtus 30–50 metų medynuose dar liks 1 ha apie 600–700 sveikų medžių arba medyno skalsumas nebus mažesnis kaip 0,6;
14.5. jei 30–50 metų eglynuose 1 ha sveikų medžių yra mažiau negu 600-700 vnt., ugdymo ir sanitariniais kirtimais pirmiausia iškirsti medžius, kurie turi senas atviras sausašones žaizdas, t. y. tuos, kurie buvo pažeisti prieš 5 ir daugiau metų. Šalia likusių 400-500 vnt. sveikų eglių toliau palikti augti medžius, turinčius šviežias žaizdas (t. y. pažeistus paskutiniaisiais 5-6 metais), kurie padėtų išlaikyti normalų (ne mažesnį kaip 0,6) medynų skalsumą.
Sanitariniai plyni kirtimai
15. Sanitariniai plyni kirtimai atliekami tuose medynuose, kuriuose atrankiniais kirtimais neįmanoma pagerinti medyno sveikatingumo.
Sanitariniai kirtimai laikomi plynais, kai medžiai iškertami visame sklype arba didesniame nei 0,25 ha plote;
15.1. sanitarinių plynų kirtimų dokumentacija parengiama tokia tvarka:
15.1.1. numatytą plynai iškirsti blogos būklės medyną apžiūri komisija, skiriama miškų urėdo, nacionalinio parko direktoriaus. Kiti miškų valdytojai ir savininkai dėl leidimo plynai kirsti kreipiasi į miškų urėdiją, nacionalinį parką, kurių veiklos zonoje yra šių valdytojų miškai.
Komisijoje turi dalyvauti: urėdo pavaduotojas (nacionalinio parko vyriausiasis miškininkas) arba miško apsaugos inžinierius, girininkas, miško valdytojas (savininkas), o kai kertamo medyno plotas per 1 ha – Sanitarinės miško apsaugos stoties specialistas ir Aplinkos apsaugos ministerijos rajono agentūros atstovas;
15.1.2. kiekviename sklype, kuriame numatomi sanitariniai plyni kirtimai, medžių patologinė būklė įvertinama juostiniuose bareliuose, kurių bendras dydis ne mažiau kaip 2% sklypo ploto;
15.1.3. komisija, apžiūrėjusi medyną, surašo aktą, kuriame nurodoma: medyno taksacinė charakteristika, veiksniai, sukėlę medynų džiūvimą, kirtimo laikas, miško atkūrimas ir ūkinės priemonės gretimuose medynuose, išvengiant jų būklės pablogėjimo; pateikia išvadą dėl plyno kirtimo;
15.1.4. prie akto pridedami: kirstinų medynų suvestinis }iniaraštis (2 priedas), apskaitos barelių duomenų suvestinis žiniaraštis (3 priedas), kirstinų sklypų brėžiniai;
15.2. miškų urėdas, nacionalinio parko direktorius, susipažinę su šių taisyklių 15.1.3 ir 15.1.4 punktuose nurodytais dokumentais, akte įrašo savo sprendimą, kuris yra pagrindas išrašyti leidimą kirsti mišką;
15.3. projektuojant sanitarinius plynus kirtimus, vadovautis nuostatomis:
15.3.1. antros – trečios grupės miškuose sanitariniai plyni kirtimai leidžiami tais atvejais, kai miškai nebeatlieka savo funkcijų:
15.3.2. kai reikia plynai nukirsti medžius miško sklype ar jo dalyje dėl gausių vėjavartų, vėjalaužų, gaisro, kenkėjų, ligų, kanopinių žvėrių pažeidimų, pirmiausia būtina iškirsti pažeistus medžius, o po to iškertami sveiki medžiai.
Medžių kirtimo eiliškumą nustato komisija ir savo išvadą įrašo akte;
15.3.3. kai dideliame plote per vienerius metus negalima suspėti iškirsti vėjavartų, vėjalaužų, snieglaužų, nuo gaisro ar kitų priežasčių nudžiūvusių medžių, jų tvarkymas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 2 metus nuo stichinės nelaimės. Pirmais metais pažeisti medžiai yra kertami grynų spygliuočių medynuose;
15.3.4. brandūs medynai, išretėję dėl vėjo, gaisrų, kenkėjų ar kitų priežasčių, iškertami artimiausiu rudens – žiemos laikotarpiu;
Sanitarinės priemonės laikant medieną miške, sandėliuose, pakrovimo – iškrovimo aikštelėse
16. Visi medienos ruošėjai, paliekantys žalią spygliuočių medieną (išskyrus malkas) miške po gegužės 1 d., privalo ją apsaugoti nuo žalingų vabzdžių užpuolimo ir grybinių ligų, apipurškiant ją insekticidais arba nulupant nuo rąstų žievę.
Mediena, skirta plukdymui, arba jei ji apdirbimo procese bus mirkoma vandenyje, insekticidais nepurškiama.
17. Rąstus, kurie apipulti miško kenkėjų, apipurkšti insekticidais arba nulupti žievę (9.3 punktas). Žievę apkasti žemėmis arba sudeginti.
18. Medieną, apkrėstą pavojingų trobagrybių: žalingojo trobagrybio, žalingojo skylučio ir paprastojo rūsiagrybio (nustato Sanitarinės miško apsaugos stoties specialistas ir surašo pažymą), sudeginti vietoje.
19. Draudžiama išvežti kenkėjų apniktą spygliuočių miško medžiagą, prieš tai nenulupus nuo rąstų žievės arba neapipurškus insekticidais į sandėlius ir lentpjūves, esančias arčiau kaip 2 km nuo spygliuočių miško. Rąstai laikomi apipulti kenkėjų, kai po jų žieve yra kinivarpų kiaušinėlių, lervų, lėliukių arba vabalų. Jei apnikti kenkėjų rąstai yra sandėlyje, esančiame arčiau kaip 2 km nuo miško, nuo medienos nulupama žievė, kol iš jos neišskrido kinivarpos.
20. Miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir girininkijų darbuotojai sistemingai tikrina medieną, paliktą miške per vasarą, kad laiku būtų galima pareikalauti ją išvežti ar apdoroti insekticidais.
21. Išvežus medieną iš laikinų sandėlių, pakrovimo aikštelių, nepalikti juose sortimentų, padėklų arba medžių nuolaužų, kuriuose gali daugintis medieną pūdantys grybai.
Iš sandėlių teritorijos, kur nuolat būna medienos (medienos realizavimo, plukdymo sandėliuose, medžių apdirbimo įmonių, lentpjūvių kiemuose), reguliariai šalinti pūvančią medieną, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus.
Sanitariniai reikalavimai sakinamuose pušynuose
22. Pušynuose iki jų sakinimo pradžios iškirsti liemenų kenkėjų apipultus, sausus, džiūstančius medžius.
23. Nesakinti nusilpusių medžių, plonesnių kaip 16-18 cm, ir medžių, ant kurių kamieno pušų saklio (vėžio) žaizda apėmusi 50% ir daugiau stiebo perimetro ilgio.
24. Spyglius graužiančių ir liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židiniuose, kol jie nebus likviduoti, taip pat sklypuose, kuriuose medžiai nusilpę dėl kitų priežasčių, medžių nesakinti.
Žymiai sumažėjus sakų išsiskyrimui iš daugelio medžių arba šiuose medynuose pastebėjus kenkėjų pagausėjimą, miškų urėdija organizuoja komisiją patologinių pakitimų priežastims nustatyti. Miškų ūkio ministerija Sanitarinės miško apsaugos stoties teikimu gali uždrausti sakinimą.
Pranešimas apie pastebėtus miško kenkėjų, žvėrių, ligų ir kitų faktorių pažeistus medynus
25. Aukštesnei miškų instancijai pranešti pastebėtus miške reiškinius:
gausus kiekis skraidančių arba tupinčių ant medžių kamienų, šakų, krūmų vabzdžių (drugių);
dalinai ar visai nugraužti spygliai, lapai medžių lajose;
iš medžių lajų krenta vabzdžių lervų ekskrementai;
kai žvėrių nuskabyta per 25% sodinukų;
per 10% medžių pažeisti žvėrių laupant žievę;
džiūsta medžiai grupėmis (per 10 medžių vienoje vietoje);
vysta medelių viršūnės, keičiasi spyglių spalva, vysta lapai, ant kamienų, šakų pastebimos žaizdos ir pan., jei tokių pažeidimų taksaciniame sklype arba jo dalyje yra per 10% viso medelių skaičiaus.
26. Pranešimai perduodami taip:
girininkijos specialistai, pastebėję 25-ame punkte išvardytus reiškinius ir nustatę kenkėjų, ligų išplitimo plotą, per 3 dienas praneša miškų urėdijai;
urėdija apie miškų pakenkimus praneša Sanitarinei miško apsaugos stočiai arba Miškų ūkio ministerijai per 3 dienas;
kiti miško naudotojai, savininkai, suradę miško pakenkimus, kviečia miškų specialistą pakenkimo priežastims nustatyti ir rekomenduoti kovos priemones.
Sanitarinės miškų būklės kontrolė ir atsakomybė už šių taisyklių reikalavimų nevykdymą
27. Sanitarinę miškų būklę ir šių taisyklių reikalavimų vykdymą Lietuvos Respublikos miškuose, neatsižvelgiant į miškų priklausomybę, kontroliuoja valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
28. Už šių taisyklių reikalavimų pažeidimus miškų valdytojai, savininkai, naudotojai, medienos ruošėjai ir žaliavinės medienos vartotojai traukiami drausminėn, administracinėn, baudžiamojon ir materialinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų, Nenu kirsto valstybinio miško pardavimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
______________
1 priedas
Lentelė apytikriam vabzdžiagaudžių medžių kiekio nustatymui,
priklausomai nuo liemenų kenkėjų skaičiaus medyne
| Kenkėjo pavadinimas |
Vidut. vabalų išskridimo angų skaičius1 dm2 |
||
| maksimalus |
vidutinis |
mažas |
|
| Žievėgraužis tipografas ir dubleris |
daugiau kaip10 |
6–10 |
mažiau kaip 6 |
| Mažasis kirpikas |
“ 10 |
6–10 |
“ 6 |
| Didysis kirpikas |
“ 5 |
3–4 |
“ 3 |
| Šešiadantis žievėgraužis |
“ 3 |
2–3 |
“ 2 |
| Viršūninis žievėgraužis |
“ 5 |
3–5 |
“ 3 |
| Žievėgraužis graveris |
“ 12 |
1–12 |
“ 7 |
| Viršūninis smaliukas |
“ 1 |
0,6–1 |
“ 0,6 |
Esant maksimaliam kenkėjų skaičiui, vabzdžiagaudžių medžių kiekis turi būti lygus pusei, esant vidutiniam kiekiui – nuo 1/2 iki 1/4, esant mažam – ne daugiau kaip 1/4 praeitais metais šiame sklype arba jo dalyje nudžiūvusių medžių skaičiaus. Jei kenkėjų mažiau nei įrašyta lentelėje, vabzdžiagaudžiai medžiai neparenkami.
Reikalingą vabzdžiagaudžių medžių kiekį galima skaičiuoti ir pagal praeitais metais nudžiūvusių medžių skaičių kenkėjų židinyje. Šiuo atveju vabzdžiagaudžių medžių parenkama ne daugiau kaip pusė sausuolių kiekio. Jei praeitų metų sausuoliai iškirsti, buvęs jų kiekis skaičiuojamas pagal kelmus. Jei vabzdžiagaudžiai medžiai bus apipurškiami insekticidais iki kinivarpų skraidymo pradžios, tai jų parenkama perpus mažiau.
2 priedas
___________________________________ urėdija
___________________________________ girininkija
Numatomų iškirsti plynais sanitariniais kirtimais medynų suvestinis
žiniaraštis
| Kv. Nr. |
Skl. Nr. |
Plotas ha |
Medyno charakteristika |
Medžių tūris m3 |
Miško atkūrimas |
|||||
| sudėtis |
amžius |
skalsumas |
bonitetas |
1 ha |
Iš viso |
t. sk. padarinės |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
3 priedas
__________________________________ urėdija
________________________________ girininkija
Apskaitos barelių suvestinis
žiniaraštis
| Kvartalo Nr. |
Sklypo Nr. |
Barelio Nr. |
Barelio plotas ha |
Medyno nusilpimo priežastys |
Medžių rūšis |
Medžių pasiskirstymas pagal kategorijas, priklausomai nuo jų būklės (% nuo bendro kiekio barelyje) |
Vyraujančių kenkėjų ir ligų pavadinimas |
|||||
| nekertami medžiai |
kertami medžiai |
|||||||||||
| I |
II |
III |
IV |
V |
VI |
|||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
II – nusilpę medžiai su silpnai praretėjusia laja, sumažėjusiu prieaugiu arba pažeista iki 1/3 lajos spyglių (apgraužti, apdegę), džiūstančiomis pavienėmis šakomis, su pažeistomis paskiromis šaknų priekelminėmis dalimis arba nedidelėmis apmirusio stiebo dalimis;
III – stipriai nusilpę medžiai su išretėjusia laja ir matiniais spygliais, stipriai sumažėjusiu prieaugiu arba be jo, pakenktais ir džiūstančiais iki 2/3 lajos spygliais ar šakomis, sausaviršūniai su mechaniniais šaknų ir stiebo pažeidimais;
IV – džiūstantys medžiai – su stipriai išretėjusia laja, šviesiai žaliais, gelstančiais ir krintančiais spygliais, pakenkta daugiau kaip 2/3 lajos spyglių, sausa laja, apnikti liemenų kenkėjų;
V – švieži sausuoliai – medžiai, nudžiūvę einamaisiais metais, su gelsvais arba rudais spygliais arba be jų, išskrenda arba jau išskridusios kinivarpos;
VI – seni sausuoliai – medžiai, nudžiūvę ankstesniais metais, be spyglių, žievė ir smulkiosios šakos nukritusios, visi kenkėjai jau išskridę.
Įvairiuose kenkėjų masinio dauginimosi židiniuose medžių būklės kategorijų skalė tikslinama priklausomai nuo medžių nusilpimo priežasties ir jų atsparumo.