LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-337 „Dėl gairių pareiškėjams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą patvirtinimo“ pakeitimo
2013 m. birželio 7 d. Nr. A1-242
Vilnius
P a k e i č i u Gaires pareiškėjams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-337 „Dėl Gairių pareiškėjams pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai metinę 2011 m. programą patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 94-4457) (toliau – Gairės pareiškėjams):
1. Išdėstau 10.1 punktą taip:
„10.1. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau vadinama – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539; 2012, Nr. 85-4450) 40 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai laikinai gyventi, kategorijos.
EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 1–7, 12–14 punktais, 40 straipsnio 2 ir 6 dalimis.
EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8–11 punktais. Leidimus laikinai gyventi turintys komandiruoti darbuotojai taip pat nepatenka į EIF tikslinę grupę.“
2. Išdėstau 10.2 punktą taip:
„10.2. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau vadinama – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytos užsieniečių, kuriems gali būti išduodami leidimai nuolat gyventi, kategorijos.
EIF programos tikslinei grupei priskiriami trečiųjų šalių piliečiai, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami ar keičiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1–3, 5, 6, 8, 81, 10 punktais, 53 straipsnio 2 ir 7 dalimis.
EIF programos tikslinei grupei nepriskiriami užsieniečiai iš trečiųjų šalių, kuriems leidimai nuolat gyventi išduodami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4, 7, 9 punktais.“
3. Išdėstau 49 punktą taip:
„49. Tais atvejais, kai įgyvendinant projektą rengiamos studijos, metodikos, programos ir pan. (toliau – projekto metu sukurti produktai), įgaliota institucija projekto vykdytojo patirtas išlaidas gali pripažinti tinkamomis kartu su tarpiniais mokėjimo prašymais, tačiau galutinis sprendimas dėl šių išlaidų tinkamumo finansuoti iš EIF programos lėšų priimamas tik po to, kai gaunama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytos darbo grupės išvada, kad šie projekto metu sukurti produktai atitinka EIF veiksmų tikslus ir prioritetus; įsitikinama, kad projekto metu sukurti produktai yra skirti EIF tikslinei grupei. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytos darbo grupės išvados (pritarimas arba nepritarimas projekto metu sukurtam produktui) įrašomos protokole ir kopija pateikiama įgaliotai institucijai, kuri atsižvelgia į gautas išvadas ir imasi atitinkamų veiksmų, kurie nurodyti protokole.“
4. Nustatau, kad šie Gairių pareiškėjams pakeitimai taikomi nuo EIF metinės 2011 m. programos projektų išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios, nustatytos paramos sutartyje.