KONVENCIJA DĖL TAM TIKRŲ TAISYKLIŲ, SUSIJUSIŲ SU TARPTAUTINIAIS VEŽIMAIS ORU, UNIFIKAVIMO*
Vokietijos Reichprezidentas, Austrijos Respublikos Federalinis Prezidentas, Jo Didenybė Belgijų Karalius, Brazilijos Jungtinių Valstijų Prezidentas, Jo Didenybė Bulgarų Karalius, Kinijos Nacionalinės Vyriausybės Prezidentas, Jo Didenybė Danijos ir Islandijos Karalius, Jo Didenybė Egipto Karalius, Jo Didenybė Ispanijos Karalius, Estijos Respublikos Valstybės Vadovas, Suomijos Respublikos Prezidentas, Prancūzijos Respublikos Prezidentas, Jo Didenybė Didžiosios Britanijos, Airijos ir Britų teritorijų už jūrų Karalius, Indijos Imperatorius, Helenijos Respublikos Prezidentas, Jo Šviesybė Vengrijos Karalystės Regentas, Jo Didenybė Italijos Karalius, Jo Didenybė Japonijos Imperatorius, Latvijos Respublikos Prezidentas, Jos Karališkoji Aukštenybė Didžioji Liuksemburgo Hercogienė, Meksikos Jungtinių Valstijų Prezidentas, Jo Didenybė Norvegijos Karalius, Jos Didenybė Nyderlandų Karalienė, Lenkijos Respublikos Prezidentas, Jo Didenybė Rumunijos Karalius, Jo Didenybė Švedijos Karalius, Šveicarijos Federalinė Taryba, Čekoslovakijos Respublikos Prezidentas, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Centro Vykdomasis Komitetas, Venesuelos Jungtinių Valstijų Prezidentas, Jo Didenybė Jugoslavijos Karalius:
Pripažindami, kad naudinga vienodai reguliuoti tarptautinių vežimų oru sąlygas dokumentuose, naudojamuose šiems vežimams, bei vežėjo atsakomybę,
Šiam tikslui paskyrė savo atitinkamus įgaliotinius, kurie, gavę tam reikiamą leidimą, sudarė ir pasirašė šią Konvenciją:
I SKIRSNIS
DALYKAS – SĄVOKOS
1 straipsnis
1. Ši Konvencija taikoma bet kokiam tarptautiniam žmonių, bagažo arba krovinių vežimui, vykdomam orlaiviu už užmokestį. Ji taip pat taikoma nemokamiems vežimams, kuriuos orlaiviu vykdo vežimo oru įmonė.
2. „Tarptautiniu vežimu“ šioje Konvencijoje vadinamas bet koks vežimas, kuriame pagal šalių susitarimą išvykimo ir atvykimo vieta, nepriklausomai nuo to, ar daroma pertrauka vežime arba perkrovimas, yra arba dviejų Aukštųjų Susitariančių Šalių teritorijose, arba vienos ir tos pačios Aukštosios Susitariančios Šalies teritorijoje, jei sustojimas numatytas teritorijoje, kuri priklauso kitos, net ne Susitariančios Valstybės, suverenitetui, siuzerenitetui, mandatui ar valdžiai. Nedarant tokio sustojimo, vežimas tarp teritorijų, kurios priklauso tos pačios Aukštosios Susitariančios Šalies suverenitetui, siuzerenitetui, mandatui ar valdžiai, šioje Konvencijoje nelaikomas tarptautiniu.
3. Vežimas, kurį nuosekliai vykdo keli vežėjai oru, šioje Konvencijoje laikomas vienu vežimu, jei šalys jį laikė viena operacija, nepriklausomai nuo to, ar dėl jos buvo susitarta pagal vieną arba kelias sutartis, ir nepraranda tarptautinio pobūdžio dėl to, kad viena arba kelios sutartys turi būti pilnai įvykdytos vienos ir tos pačios Aukštosios Susitariančios Šalies suverenitetui, siuzerenitetui, mandatui ar valdžiai priklausančioje teritorijoje.
II SKIRSNIS
I SKYRIUS – KELEIVIO BILIETAS
3 straipsnis
1. Veždamas keleivius vežėjas privalo išduoti keleivio bilietą, kuriame turi būti nurodomi šie duomenys:
c) numatyti sustojimai, su sąlyga, kad vežėjas gali pasinaudoti savo teise reikalui esant juos pakeisti, tačiau nepakeisdamas vežimo tarptautinio pobūdžio;
2. Keleivio bilieto nebuvimas, neteisingumas arba praradimas nedaro įtakos vežimo sutarties buvimui arba galiojimui, ir jai taikomos šios Konvencijos taisyklės. Tačiau, jei vežėjas priims keleivį neišduodamas keleivio bilieto, jis negalės remtis šios Konvencijos nuostatomis, kurios atleidžia jį nuo atsakomybės arba ją apriboja.
II SKYRIUS – BAGAŽO KVITAS
4 straipsnis
1. Vežant bagažą, išskyrus smulkius asmeninius daiktus, kuriuos keleivis turi su savimi, vežėjas privalo išduoti bagažo kvitą.
3. Bagažo kvite turi būti nurodomi šie duomenys:
4. Bagažo kvito nebuvimas, neteisingumas arba praradimas nedaro įtakos vežimo sutarties buvimui arba galiojimui, ir jai taikomos šios Konvencijos taisyklės. Tačiau, jei vežėjas priims bagažą neišduodamas bagažo kvito, arba jei bagažo kvite nebus duomenų, minimų d), f) ir h) papunkčiuose, jis negali remtis šios Konvencijos nuostatomis, kurios atleidžia jį nuo atsakomybės arba ją apriboja.
III SKYRIUS – VAŽTARAŠTIS
5 straipsnis
1. Kiekvienas prekių vežėjas turi teisę reikalauti siuntėjo surašyti ir pateikti jam dokumentą, vadinamą „važtaraščiu“; kiekvienas siuntėjas turi teisę reikalauti vežėjo priimti šį dokumentą.
6 straipsnis
2. Pirmajame egzemplioriuje daroma atžyma „vežėjui“; jį pasirašo siuntėjas. Antrajame egzemplioriuje daroma atžyma „gavėjui“; jis pasirašomas siuntėjo ir vežėjo bei siunčiamas kartu su prekėmis. Trečiąjį egzempliorių pasirašo vežėjas ir, priėmęs prekes, grąžina jį siuntėjui.
4. Vežėjo parašą gali pakeisti atspaudas; siuntėjo parašas gali būti atspausdintas arba jį gali pakeisti atspaudas.
7 straipsnis
8 straipsnis
Važtaraštyje turi būti nurodomi šie duomenys:
c) numatyti sustojimai, su sąlyga, kad vežėjas gali pasinaudoti savo teise reikalui esant pakeisti juos, tačiau nepakeisdamas vežimo tarptautinio pobūdžio;
p) vežimo atlikimo terminas ir bendrosios pastabos apie judėjimo maršrutą, jei dėl jo yra susitarta;
9 straipsnis
10 straipsnis
1. Siuntėjas atsako už į važtaraštį įrašytų duomenų ir informacijos, susijusios su prekėmis, teisingumą.
11 straipsnis
1. Važtaraštis, kol nebus įrodyta priešingai, yra sutarties sudarymo, prekės priėmimo ir vežimo sąlygų įrodymu.
2. Važtaraštyje esantys duomenys apie prekių svorį, dydį ir įpakavimą, taip pat vietų skaičių yra įrodymu, jei nebus įrodyta priešingai; duomenys apie prekių kiekį, apimtį ir būklę yra įrodymu prieš vežėją, tik jei jis patikrino juos dalyvaujant siuntėjui ir nurodo apie tai važtaraštyje, arba jei tai susiję su duomenimis apie išorinę prekės būklę.
12 straipsnis
1. Siuntėjas turi teisę, su sąlyga jei jis laikosi visų įsipareigojimų pagal vežimo sutartį, disponuoti preke pasiimdamas ją iš išvykimo arba atvykimo oro uosto arba sustabdydamas ją nusileidus pakeliui, arba duodamas nurodymus apie jos išdavimą atvykimo vietoje arba pakeliui kitam asmeniui nei važtaraštyje nurodytas gavėjas, arba reikalaudamas sugrąžinti ją į išvykimo oro uostą, kiek naudojimasis šia teise nedaro žalos nei vežėjui arba kitiems siuntėjams, ir privalo atlyginti su tuo susijusias išlaidas.
2. Tais atvejais, kai neįmanoma įvykdyti siuntėjo nurodymų, vežėjas privalo nedelsdamas pranešti jam apie tai.
3. Jei vežėjas įvykdo siuntėjo nurodymus nereikalaudamas pateikti pastarajam išduoto važtaraščio egzemplioriaus, tuo pačiu jis prisiima atsakomybę už žalą, kuri tuo gali būti padaryta tikrajam važtaraščio turėtojui, išsaugodamas regreso teisę siuntėjui.
13 straipsnis
1. Išskyrus ankstesniame straipsnyje nurodytus atvejus, gavėjas nuo prekės atvykimo į paskirties vietą momento turi teisę reikalauti, kad vežėjas perduotų jam važtaraštį ir išduotų prekes, apmokėjus reikiamas sumas ir įvykdžius vežimo sąlygas, nurodytas važtaraštyje.
14 straipsnis
15 straipsnis
1. 12, 13 ir 14 straipsniai nedaro jokios įtakos nei siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykiams, nei trečiųjų asmenų, kurių teisės atsiranda iš siuntėjo arba gavėjo, santykiams.
16 straipsnis
1. Siuntėjas privalo pateikti informaciją ir pridėti prie važtaraščio dokumentus, kurie iki prekės perdavimo gavėjui yra būtini muitinės, miesto-muitinės arba policijos formalumams įvykdyti. Siuntėjas yra atsakingas vežėjui už visus nuostolius, kurie atsirado dėl šios informacijos ar dokumentų nebuvimo, nepakankamumo arba neteisingumo, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kaltas pats vežėjas arba agentai.
III SKIRSNIS
VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ
17 straipsnis
18 straipsnis
1. Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus įregistruotą bagažą arba prekes, jei atsitikimas, dėl kurio atsirado žala, įvyko vežimo oru metu.
2. Vežimas oru ankstesnio punkto prasme apima laikotarpį, kurio metu vežėjas saugo bagažą arba prekes, nepriklausomai nuo to, ar tai yra oro uoste, orlaivyje arba kurioje nors kitoje vietoje, jei įlaipinama ne oro uoste.
3. Vežimo oru laikotarpis neapima jokio vežimo žeme, jūra arba upe, atlikto už oro uosto ribų. Tačiau, jei toks vežimas atliekamas vykdant vežimo oru sutartį, siekiant pakrauti, išduoti arba perkrauti, bet kokie nuostoliai, kol nebus įrodyta priešingai, laikomi kilusiais iš įvykio, atsitikusio vežimo oru metu.
19 straipsnis
20 straipsnis
1. Vežėjas neatsako, jei jis įrodys, kad jis ir jo agentai ėmėsi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba jiems buvo neįmanoma jų imtis.
21 straipsnis
22 straipsnis
1. Vežant keleivius, vežėjo atsakomybė kiekvieno keleivio atžvilgiu apribojama šimto dvidešimt penkių tūkstančių frankų suma. Jei pagal teismo, kuriam pateiktas ieškinys, įstatymą žalos atlyginimas gali būti nustatytas periodiniais mokėjimais, kapitalizuota šių mokėjimų suma negali viršyti nurodytos ribos. Tačiau specialiu susitarimu vežėjas ir keleivis gali nustatyti ir aukštesnę atsakomybės ribą.
2. Vežant įregistruotą bagažą ir prekes, vežėjo atsakomybė ribojama dviejų šimtų penkiasdešimties frankų suma už kilogramą, išskyrus tuos atvejus, kai yra specialus pareiškimas dėl suinteresuotumo pristatymu, kurį siuntėjas padarė perduodamas vietą vežėjui ir sumokėdamas galimą papildomą rinkliavą. Šiuo atveju vežėjas privalės sumokėti sumą, kuri neviršija deklaruotos sumos, jei jis neįrodys, kad ji viršija tikrąjį siuntėjo suinteresuotumą pristatymu.
3. Daiktų, kuriuos keleivis pasilieka su savimi, atžvilgiu vežėjo atsakomybė ribojama penkiais tūkstančiais frankų kiekvienam keleiviui.
23 straipsnis
24 straipsnis
1. 18 ir 19 straipsniuose numatytais atvejais ieškinys dėl atsakomybės, nepriklausomai nuo pagrindo, gali būti pateikiamas tik pagal šia Konvencija numatytas sąlygas ir ribas.
25 straipsnis
1. Vežėjas negalės remtis šios Konvencijos nuostatomis, kurios atleidžia jį nuo atsakomybės arba riboja ją, jei žala atsirado dėl jo tyčios arba kaltės, kuri pagal teismo, kuriam pateiktas ieškinys, įstatymą laikoma tolygia tyčiai.
26 straipsnis
1. Jei bagažą ir prekes gavėjas priėmė nepareikšdamas priekaištų, kol nebus įrodyta priešingai, bus laikoma, kad prekės atgabentos geroje būklėje ir pagal važtaraštį.
2. Sugadinimo atveju gavėjas, pastebėjęs sugadinimą, turi tuoj pat arba vėliausiai per tris dienas bagažo atveju ir septynias dienas prekių atžvilgiu, skaičiuojant nuo jų gavimo dienos, pareikšti vežėjui pretenziją. Jei šis terminas praleidžiamas, pretenzija turi būti pareikšta ne vėliau kaip per keturiolika dienų, kai bagažas arba prekės buvo perduotos jo disponavimui.
3. Bet kokia pretenzija turi būti pareiškiama įrašant tai į vežimo dokumentą arba per laiką, nustatytą pretenzijai pareikšti, pasiunčiant atskirą pranešimą.
27 straipsnis
28 straipsnis
1. Ieškovo nuožiūra ieškinys dėl atsakomybės turi būti pareiškiamas vienos iš Aukštųjų Susitariančių Šalių teritorijoje arba pagal vežėjo gyvenamąją vietą, pagrindinę jo įmonės valdymo vietą arba pagal vietą, kur jis turi kontorą, per kurią buvo sudaryta sutartis, arba atvykimo vietos teisme.
29 straipsnis
1. Teisė į ieškinį prarandama, jei ieškinys dėl atsakomybės nebus pareikštas per du metus nuo atvykimo dienos arba nuo tos dienos, kai orlaivis turėjo atvykti, arba nuo vežimo nutrūkimo dienos.
30 straipsnis
1. 1 straipsnio 3 punkto nuostatomis reguliuojamų vežimų, atliekamų nuosekliai keliais vežėjais atveju, kiekvienam vežėjui, priimančiam keleivius, bagažą arba prekes, taikomos šia Konvencija nustatytos taisyklės, ir jis laikomas vežimo sutarties susitariančia šalimi, kadangi ši sutartis susijusi su dalimi jo kontroliuojamo vežimo.
2. Tokio vežimo atveju keleivis arba jo įgaliotiniai gali iškelti bylą tik vežėjui, atlikusiam vežimą, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas arba buvo pavėluota, išskyrus tuos atvejus, kai pagal specialų susitarimą pirmasis vežėjas prisiėmė atsakomybę už visą kelionę.
3. Jei tai susiję su bagažu arba prekėmis, keleivis arba siuntėjas turi teisę kelti bylą pirmajam vežėjui, o keleivis arba gavėjas, turintis teisę gauti, – paskutiniajam, be to, ir kiekvienas jų gali pateikti ieškinį vežėjui, vykdžiusiam vežimą, kurio metu įvyko sunaikinimas, praradimas, sugadinimas arba pavėlavimas. Šie vežėjai solidariai arba kiekvienas atskirai atsako keleiviui, siuntėjui arba gavėjui.
IV SKIRSNIS
NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU KOMBINUOTU VEŽIMU
31 straipsnis
1. Kombinuotų vežimų atvejais, kai jie iš dalies vykdomi oru ir iš dalies kokia nors kita vežimų rūšimi, šios Konvencijos nuostatos taikomos tik vežimui oru, jei jis atitinka 1 straipsnio sąlygas.
V SKIRSNIS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32 straipsnis
Negalioja bet kurios vežimo sutarties išlygos ir bet kokie specialūs susitarimai, sudaryti prieš žalos padarymą, kuriais šalys nukrypsta nuo šios Konvencijos taisyklių, ar tai būtų taikytino įstatymo nustatymas, ar pakeitimas taisyklių apie teisnumą. Tačiau, vežant prekes, šios Konvencijos ribose leidžiama sąlyga apie trečiųjų teismą, jei trečiųjų teismas turi įvykti tose vietose, kuriose taikoma kompetencija teismų, numatytų 28 straipsnio 1 punkte.
33 straipsnis
34 straipsnis
35 straipsnis
36 straipsnis
37 straipsnis
1. Ši Konvencija bus ratifikuota. Ratifikaciniai raštai bus deponuoti Lenkijos užsienio reikalų ministerijos archyvuose, o ji praneš apie šį deponavimą kiekvienos Aukštosios Susitariančios Šalies Vyriausybei.
2. Kai tik šią Konvenciją ratifikuos penkios Aukštosios Susitariančios Šalys, ji įsigalios joms devyniasdešimtąją dieną po penktojo ratifikavimo deponavimo. Vėliau ji įsigalios tarp ją ratifikavusių Aukštųjų Susitariančių Šalių ir Aukštosios Susitariančios Šalies, kuri deponuos savo ratifikacinius raštus, devyniasdešimtąją dieną po jų deponavimo.
38 straipsnis
2. Prisijungimas bus atliktas pranešant Lenkijos Respublikos Vyriausybei, kuri praneš apie tai kiekvienos Aukštosios Susitariančios Šalies Vyriausybei.
39 straipsnis
1. Kiekviena Aukštoji Susitarianti Šalis gali denonsuoti šią Konvenciją pranešdama Lenkijos Respublikos Vyriausybei, kuri nedelsdama praneš apie tai kiekvienos Aukštosios Susitariančios Šalies Vyriausybei.
40 straipsnis
1. Aukštosios Susitariančios Šalys, pasirašydamos, deponuodamos ratifikavimą arba prisijungdamos, gali pareikšti, kad šios Konvencijos priėmimas netaikomas visoms arba kokiai nors daliai jų kolonijų, protektoratų, mandatinių teritorijų arba bet kokiai kitai teritorijai, esančiai jos suverenitete ar valdžioje, arba bet kokiai kitai teritorijai, esančiai siuzerenitete.
2. Atitinkamai bet kuri Aukštoji Susitarianti Šalis gali vėliau prisijungti atskirai visų arba kurios nors savo kolonijos, protektorato, mandatinės teritorijos arba bet kokios kitos teritorijos, esančios jos suverenitete ar valdžioje, arba bet kokios teritorijos, esančios siuzerenitete, kurios nebuvo įtrauktos į pirminį pranešimą, vardu.
3. Bet kuri Aukštoji Susitarianti Šalis taip pat gali savo nutarimais denonsuoti šią Konvenciją atskirai arba už visas ar kurią nors dalį savo kolonijų, protektoratų, mandatinių teritorijų ar bet kurių kitų teritorijų, esančių jos suverenitete ar valdžioje, arba bet kurių teritorijų, esančių siuzerenitete.
41 straipsnis
Kiekviena Aukštoji Susitarianti Šalis gali ne anksčiau kaip po dviejų metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo imtis iniciatyvos sušaukti naują tarptautinę konferenciją, siekiant surasti tuos patobulinimus, kurie galėtų būti įtraukti į šią Konvenciją. Šiuo tikslu ji kreipsis į Prancūzijos Respublikos Vyriausybę, kuri imsis reikiamų priemonių konferencijai parengti.
Ši Konvencija, sudaryta Varšuvoje 1929 m. spalio 12 d., bus atvira pasirašymui iki 1930 m. sausio 31 d.
PAPILDOMAS PROTOKOLAS
2 straipsniui
Aukštosios Susitariančios Šalys pasilieka teisę ratifikavimo arba prisijungimo metu pareikšti, kad šios Konvencijos 2 straipsnio 1 punktas nebus taikomas vežimams oru, kuriuos tiesiogiai vykdo Valstybė, jos kolonijos, protektoratai, mandatinės teritorijos ar bet kuri kita teritorija, esanti jos suverenitete, siuzerenitete ar valdžioje.
* Pagal Protokolo XXIII straipsnio 2 dalį prisijungiant prie Protokolo prisijungiama prie Konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo, pasirašytos 1929 m. spalio 12 d.