KONVENCIJA DĖL TAM TIKRŲ TAISYKLIŲ, SUSIJUSIŲ SU TARPTAUTINIAIS VEŽIMAIS ORU, UNIFIKAVIMO*

 

Vokietijos Reichprezidentas, Austrijos Respublikos Federalinis Prezidentas, Jo Didenybė Belgijų Karalius, Brazilijos Jungtinių Valstijų Prezidentas, Jo Didenybė Bulgarų Karalius, Kinijos Nacionalinės Vyriausybės Prezidentas, Jo Didenybė Danijos ir Islandijos Karalius, Jo Didenybė Egipto Karalius, Jo Didenybė Ispanijos Karalius, Estijos Respublikos Valstybės Vadovas, Suomijos Respublikos Prezidentas, Prancūzijos Respublikos Prezidentas, Jo Didenybė Didžiosios Britanijos, Airijos ir Britų teritorijų už jūrų Karalius, Indijos Imperatorius, Helenijos Respublikos Prezidentas, Jo Šviesybė Vengrijos Karalystės Regentas, Jo Didenybė Italijos Karalius, Jo Didenybė Japonijos Imperatorius, Latvijos Respublikos Prezidentas, Jos Karališkoji Aukštenybė Didžioji Liuksemburgo Hercogienė, Meksikos Jungtinių Valstijų Prezidentas, Jo Didenybė Norvegijos Karalius, Jos Didenybė Nyderlandų Karalienė, Lenkijos Respublikos Prezidentas, Jo Didenybė Rumunijos Karalius, Jo Didenybė Švedijos Karalius, Šveicarijos Federalinė Taryba, Čekoslovakijos Respublikos Prezidentas, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Centro Vykdomasis Komitetas, Venesuelos Jungtinių Valstijų Prezidentas, Jo Didenybė Jugoslavijos Karalius:

Pripažindami, kad naudinga vienodai reguliuoti tarptautinių vežimų oru sąlygas dokumentuose, naudojamuose šiems vežimams, bei vežėjo atsakomybę,

Šiam tikslui paskyrė savo atitinkamus įgaliotinius, kurie, gavę tam reikiamą leidimą, sudarė ir pasirašė šią Konvenciją:

 

I SKIRSNIS

DALYKAS – SĄVOKOS

 

1 straipsnis

 

1. Ši Konvencija taikoma bet kokiam tarptautiniam žmonių, bagažo arba krovinių vežimui, vykdomam orlaiviu už užmokestį. Ji taip pat taikoma nemokamiems vežimams, kuriuos orlaiviu vykdo vežimo oru įmonė.

2. „Tarptautiniu vežimu“ šioje Konvencijoje vadinamas bet koks vežimas, kuriame pagal šalių susitarimą išvykimo ir atvykimo vieta, nepriklausomai nuo to, ar daroma pertrauka vežime arba perkrovimas, yra arba dviejų Aukštųjų Susitariančių Šalių teritorijose, arba vienos ir tos pačios Aukštosios Susitariančios Šalies teritorijoje, jei sustojimas numatytas teritorijoje, kuri priklauso kitos, net ne Susitariančios Valstybės, suverenitetui, siuzerenitetui, mandatui ar valdžiai. Nedarant tokio sustojimo, vežimas tarp teritorijų, kurios priklauso tos pačios Aukštosios Susitariančios Šalies suverenitetui, siuzerenitetui, mandatui ar valdžiai, šioje Konvencijoje nelaikomas tarptautiniu.

3. Vežimas, kurį nuosekliai vykdo keli vežėjai oru, šioje Konvencijoje laikomas vienu vežimu, jei šalys jį laikė viena operacija, nepriklausomai nuo to, ar dėl jos buvo susitarta pagal vieną arba kelias sutartis, ir nepraranda tarptautinio pobūdžio dėl to, kad viena arba kelios sutartys turi būti pilnai įvykdytos vienos ir tos pačios Aukštosios Susitariančios Šalies suverenitetui, siuzerenitetui, mandatui ar valdžiai priklausančioje teritorijoje.

 

2 straipsnis

 

1. Konvencija taikoma 1 straipsnyje numatytas sąlygas atitinkantiems vežimams, kuriuos atliko valstybė arba kitas pagal civilinę teisę įsteigtas juridinis asmuo.

2. Ši Konvencija netaikoma vežimams, kurie atliekami pagal bet kurias tarptautines pašto konvencijas.

 

II SKIRSNIS

I SKYRIUS – KELEIVIO BILIETAS

 

3 straipsnis

 

1. Veždamas keleivius vežėjas privalo išduoti keleivio bilietą, kuriame turi būti nurodomi šie duomenys:

a) išdavimo vieta ir data;

b) išvykimo ir atvykimo vietos;

c) numatyti sustojimai, su sąlyga, kad vežėjas gali pasinaudoti savo teise reikalui esant juos pakeisti, tačiau nepakeisdamas vežimo tarptautinio pobūdžio;

d) vežėjo arba vežėjų pavadinimas ir adresas;

e) nuoroda, kad vežimui taikomos šia Konvencija nustatytos atsakomybės taisyklės.

2. Keleivio bilieto nebuvimas, neteisingumas arba praradimas nedaro įtakos vežimo sutarties buvimui arba galiojimui, ir jai taikomos šios Konvencijos taisyklės. Tačiau, jei vežėjas priims keleivį neišduodamas keleivio bilieto, jis negalės remtis šios Konvencijos nuostatomis, kurios atleidžia jį nuo atsakomybės arba ją apriboja.

 

II SKYRIUS – BAGAŽO KVITAS

 

4 straipsnis

 

1. Vežant bagažą, išskyrus smulkius asmeninius daiktus, kuriuos keleivis turi su savimi, vežėjas privalo išduoti bagažo kvitą.

2. Bagažo kvitas turi būti surašomas dviem egzemplioriais: vienas keleiviui, kitas vežėjui.

3. Bagažo kvite turi būti nurodomi šie duomenys:

a) išdavimo vieta ir data;

b) išvykimo ir atvykimo vietos;

c) vežėjo arba vežėjų pavadinimas ir adresas;

d) keleivio bilieto numeris;

e) nuoroda, kad bagažas išduodamas bagažo kvito pateikėjui;

f) vietų kiekis ir svoris;

g) pagal 22 straipsnio 2 punktą deklaruotos vertės dydis;

h) nuoroda, kad vežimui taikomos šia Konvencija nustatytos atsakomybės taisyklės.

4. Bagažo kvito nebuvimas, neteisingumas arba praradimas nedaro įtakos vežimo sutarties buvimui arba galiojimui, ir jai taikomos šios Konvencijos taisyklės. Tačiau, jei vežėjas priims bagažą neišduodamas bagažo kvito, arba jei bagažo kvite nebus duomenų, minimų d), f) ir h) papunkčiuose, jis negali remtis šios Konvencijos nuostatomis, kurios atleidžia jį nuo atsakomybės arba ją apriboja.

 

III SKYRIUS – VAŽTARAŠTIS

 

5 straipsnis

 

1. Kiekvienas prekių vežėjas turi teisę reikalauti siuntėjo surašyti ir pateikti jam dokumentą, vadinamą „važtaraščiu“; kiekvienas siuntėjas turi teisę reikalauti vežėjo priimti šį dokumentą.

2. Šio dokumento nebuvimas, neteisingumas arba praradimas nedaro įtakos vežimo sutarties buvimui arba galiojimui, ir jai taikomos šios Konvencijos taisyklės, bet su išlyga, numatyta 9 straipsnyje.

 

6 straipsnis

 

1. Važtaraštį surašo siuntėjas trimis tikrais egzemplioriais ir įteikia kartu su prekėmis.

2. Pirmajame egzemplioriuje daroma atžyma „vežėjui“; jį pasirašo siuntėjas. Antrajame egzemplioriuje daroma atžyma „gavėjui“; jis pasirašomas siuntėjo ir vežėjo bei siunčiamas kartu su prekėmis. Trečiąjį egzempliorių pasirašo vežėjas ir, priėmęs prekes, grąžina jį siuntėjui.

3. Vežėjas turi pasirašyti priimdamas prekes.

4. Vežėjo parašą gali pakeisti atspaudas; siuntėjo parašas gali būti atspausdintas arba jį gali pakeisti atspaudas.

5. Jei vežėjas surašo važtaraštį siuntėjui reikalaujant, jis bus laikomas surašytu siuntėjo, kol nebus įrodyta priešingai.

 

7 straipsnis

 

Jei yra daugiau kaip viena vieta, prekių vežėjas turi teisę reikalauti, kad siuntėjas surašytų atskirus važtaraščius.

 

8 straipsnis

 

Važtaraštyje turi būti nurodomi šie duomenys:

a) jo surašymo vieta ir data;

b) išvykimo ir atvykimo vietos;

c) numatyti sustojimai, su sąlyga, kad vežėjas gali pasinaudoti savo teise reikalui esant pakeisti juos, tačiau nepakeisdamas vežimo tarptautinio pobūdžio;

d) siuntėjo pavadinimas ir adresas;

e) pirmojo vežėjo pavadinimas ir adresas;

f) gavėjo pavadinimas ir adresas, jei to reikia;

g) prekės rūšis;

h) vietų kiekis, įpakavimo pobūdis, ženklinimas arba numeriai;

i) prekių svoris, kiekis, apimtis arba dydis;

j) prekės išorinė būklė ir jos įpakavimas;

k) vežimo kaina, jei ji yra apspręsta, mokėjimo laikas ir vieta bei asmuo, kuris turi apmokėti;

l) jei išsiuntimas atliekamas iš anksto apmokėjus, prekės vertė ir, jei to reikia, – išlaidų dydis;

m) pagal 22 straipsnio 2 punktą deklaruotos vertės dydis;

n) važtaraščio egzempliorių skaičius;

o) dokumentai, perduoti vežėjui kartu su važtaraščiu;

p) vežimo atlikimo terminas ir bendrosios pastabos apie judėjimo maršrutą, jei dėl jo yra susitarta;

q) nuoroda, kad vežimui taikomos šia Konvencija nustatytos atsakomybės taisyklės.

 

9 straipsnis

 

Jei vežėjas priims prekes nesurašius važtaraščio arba jei jame nėra visų duomenų, nurodytų 8 straipsnyje (nuo papunkčio a) iki i) imtinai ir papunktis q)), jis negalės remtis šios Konvencijos nuostatomis, kurios atleidžia jį nuo atsakomybės arba ją apriboja.

 

10 straipsnis

 

1. Siuntėjas atsako už į važtaraštį įrašytų duomenų ir informacijos, susijusios su prekėmis, teisingumą.

2. Siuntėjas yra atsakingas už bet kokią žalą, kuri dėl jo pateiktų duomenų ir informacijos neteisingumo, netikslumo arba nepilnumo yra padaroma vežėjui arba bet kuriam kitam asmeniui.

 

11 straipsnis

 

1. Važtaraštis, kol nebus įrodyta priešingai, yra sutarties sudarymo, prekės priėmimo ir vežimo sąlygų įrodymu.

2. Važtaraštyje esantys duomenys apie prekių svorį, dydį ir įpakavimą, taip pat vietų skaičių yra įrodymu, jei nebus įrodyta priešingai; duomenys apie prekių kiekį, apimtį ir būklę yra įrodymu prieš vežėją, tik jei jis patikrino juos dalyvaujant siuntėjui ir nurodo apie tai važtaraštyje, arba jei tai susiję su duomenimis apie išorinę prekės būklę.

 

12 straipsnis

 

1. Siuntėjas turi teisę, su sąlyga jei jis laikosi visų įsipareigojimų pagal vežimo sutartį, disponuoti preke pasiimdamas ją iš išvykimo arba atvykimo oro uosto arba sustabdydamas ją nusileidus pakeliui, arba duodamas nurodymus apie jos išdavimą atvykimo vietoje arba pakeliui kitam asmeniui nei važtaraštyje nurodytas gavėjas, arba reikalaudamas sugrąžinti ją į išvykimo oro uostą, kiek naudojimasis šia teise nedaro žalos nei vežėjui arba kitiems siuntėjams, ir privalo atlyginti su tuo susijusias išlaidas.

2. Tais atvejais, kai neįmanoma įvykdyti siuntėjo nurodymų, vežėjas privalo nedelsdamas pranešti jam apie tai.

3. Jei vežėjas įvykdo siuntėjo nurodymus nereikalaudamas pateikti pastarajam išduoto važtaraščio egzemplioriaus, tuo pačiu jis prisiima atsakomybę už žalą, kuri tuo gali būti padaryta tikrajam važtaraščio turėtojui, išsaugodamas regreso teisę siuntėjui.

4. Siuntėjo teisės baigiasi, kai pagal 13 straipsnį atsiranda gavėjo teisė. Tačiau, jei gavėjas atsisako priimti važtaraštį ar prekes, arba, jei jos negali būti jam išduotos, siuntėjas vėl atgauna savąją disponavimo teisę.

 

13 straipsnis

 

1. Išskyrus ankstesniame straipsnyje nurodytus atvejus, gavėjas nuo prekės atvykimo į paskirties vietą momento turi teisę reikalauti, kad vežėjas perduotų jam važtaraštį ir išduotų prekes, apmokėjus reikiamas sumas ir įvykdžius vežimo sąlygas, nurodytas važtaraštyje.

2. Jei nėra susitarta kitaip, vežėjas privalo nedelsdamas pranešti gavėjui apie prekių atgabenimą.

3. Jei vežėjas pripažino prekės praradimą arba jei prekės neatvežamos per septynias dienas nuo tos dienos, kai jos turėjo būti atvežtos, gavėjui leidžiama vežėjo atžvilgiu pasinaudoti teisėmis, kylančiomis iš vežimo sutarties.

 

14 straipsnis

 

Siuntėjas ir gavėjas, kiekvienas savo vardu, gali naudotis visomis 12 ir 13 straipsniais jiems suteiktomis teisėmis, nepriklausomai nuo to, ar jis veikia savo ar kito interesais, bet su sąlyga, kad vykdys sutartyje numatytus įsipareigojimus.

 

15 straipsnis

 

1. 12, 13 ir 14 straipsniai nedaro jokios įtakos nei siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykiams, nei trečiųjų asmenų, kurių teisės atsiranda iš siuntėjo arba gavėjo, santykiams.

2. Kiekviena sąlyga, kuri skiriasi nuo 12, 13 ir 14 straipsnių sąlygų, turi būti įrašyta į važtaraštį.

 

16 straipsnis

 

1. Siuntėjas privalo pateikti informaciją ir pridėti prie važtaraščio dokumentus, kurie iki prekės perdavimo gavėjui yra būtini muitinės, miesto-muitinės arba policijos formalumams įvykdyti. Siuntėjas yra atsakingas vežėjui už visus nuostolius, kurie atsirado dėl šios informacijos ar dokumentų nebuvimo, nepakankamumo arba neteisingumo, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kaltas pats vežėjas arba agentai.

2. Vežėjas neprivalo tikrinti šios informacijos ir dokumentų tikslumo ar pakankamumo.

 

III SKIRSNIS

VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ

 

17 straipsnis

 

Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl keleivio mirties, sužeidimo arba bet kokio kitokio kūno sužalojimo, jei nelaimingas atsitikimas, dėl kurio buvo padaryta žala, įvyko orlaivyje arba bet kurių įlaipinimo ir išlaipinimo procedūrų metu.

 

18 straipsnis

 

1. Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus įregistruotą bagažą arba prekes, jei atsitikimas, dėl kurio atsirado žala, įvyko vežimo oru metu.

2. Vežimas oru ankstesnio punkto prasme apima laikotarpį, kurio metu vežėjas saugo bagažą arba prekes, nepriklausomai nuo to, ar tai yra oro uoste, orlaivyje arba kurioje nors kitoje vietoje, jei įlaipinama ne oro uoste.

3. Vežimo oru laikotarpis neapima jokio vežimo žeme, jūra arba upe, atlikto už oro uosto ribų. Tačiau, jei toks vežimas atliekamas vykdant vežimo oru sutartį, siekiant pakrauti, išduoti arba perkrauti, bet kokie nuostoliai, kol nebus įrodyta priešingai, laikomi kilusiais iš įvykio, atsitikusio vežimo oru metu.

 

19 straipsnis

 

Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl pavėlavimo vežant oru keleivius, bagažą arba prekes.

 

20 straipsnis

 

1. Vežėjas neatsako, jei jis įrodys, kad jis ir jo agentai ėmėsi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba jiems buvo neįmanoma jų imtis.

2. Vežant prekes ir bagažą, vežėjas neatsako, jei įrodys, kad žala atsirado dėl pilotavimo, orlaivio vairavimo arba navigavimo klaidos ir kad visais kitais atžvilgiais jis ir jo agentai ėmėsi visų reikiamų priemonių žalai išvengti.

 

21 straipsnis

 

Tuo atveju, jei vežėjas įrodys, kad patyręs žalą asmuo yra pats dėl to kaltas arba padėjo šiai žalai atsirasti, teismas gali pagal savo įstatymo nuostatas nutraukti arba apriboti vežėjo atsakomybę.

 

22 straipsnis

 

1. Vežant keleivius, vežėjo atsakomybė kiekvieno keleivio atžvilgiu apribojama šimto dvidešimt penkių tūkstančių frankų suma. Jei pagal teismo, kuriam pateiktas ieškinys, įstatymą žalos atlyginimas gali būti nustatytas periodiniais mokėjimais, kapitalizuota šių mokėjimų suma negali viršyti nurodytos ribos. Tačiau specialiu susitarimu vežėjas ir keleivis gali nustatyti ir aukštesnę atsakomybės ribą.

2. Vežant įregistruotą bagažą ir prekes, vežėjo atsakomybė ribojama dviejų šimtų penkiasdešimties frankų suma už kilogramą, išskyrus tuos atvejus, kai yra specialus pareiškimas dėl suinteresuotumo pristatymu, kurį siuntėjas padarė perduodamas vietą vežėjui ir sumokėdamas galimą papildomą rinkliavą. Šiuo atveju vežėjas privalės sumokėti sumą, kuri neviršija deklaruotos sumos, jei jis neįrodys, kad ji viršija tikrąjį siuntėjo suinteresuotumą pristatymu.

3. Daiktų, kuriuos keleivis pasilieka su savimi, atžvilgiu vežėjo atsakomybė ribojama penkiais tūkstančiais frankų kiekvienam keleiviui.

4. Šiame straipsnyje minimos sumos nurodytos prancūzų frankais, kuriuos sudaro šešiasdešimt penki su puse miligramai devyni šimtai tūkstantųjų prabos aukso. Jie gali būti konvertuoti į bet kurią nacionalinę valiutą suapvalinant skaičius.

 

23 straipsnis

 

Bet kokia išlyga, kuria vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės arba nustatoma atsakomybės riba, mažesnė už šioje Konvencijoje nustatytą, yra negaliojanti ir nesukelia jokių pasekmių, bet šios išlygos negaliojimas nedaro negaliojančia sutartį, kuriai ir toliau taikomos šios Konvencijos nuostatos.

 

24 straipsnis

 

1. 18 ir 19 straipsniuose numatytais atvejais ieškinys dėl atsakomybės, nepriklausomai nuo pagrindo, gali būti pateikiamas tik pagal šia Konvencija numatytas sąlygas ir ribas.

2. 17 straipsnyje numatytais atvejais taip pat taikomos ankstesnio punkto nuostatos, su sąlyga, kad neapribojamas asmenų, kurie turi teisę pateikti ieškinį, ratas ir atitinkamos jų teisės.

 

25 straipsnis

 

1. Vežėjas negalės remtis šios Konvencijos nuostatomis, kurios atleidžia jį nuo atsakomybės arba riboja ją, jei žala atsirado dėl jo tyčios arba kaltės, kuri pagal teismo, kuriam pateiktas ieškinys, įstatymą laikoma tolygia tyčiai.

2. Šios teisės jis taip pat neturės, jei, esant toms pačioms sąlygoms, žalą padarė bet kuris jo agentas vykdydamas savo pareigas.

 

26 straipsnis

 

1. Jei bagažą ir prekes gavėjas priėmė nepareikšdamas priekaištų, kol nebus įrodyta priešingai, bus laikoma, kad prekės atgabentos geroje būklėje ir pagal važtaraštį.

2. Sugadinimo atveju gavėjas, pastebėjęs sugadinimą, turi tuoj pat arba vėliausiai per tris dienas bagažo atveju ir septynias dienas prekių atžvilgiu, skaičiuojant nuo jų gavimo dienos, pareikšti vežėjui pretenziją. Jei šis terminas praleidžiamas, pretenzija turi būti pareikšta ne vėliau kaip per keturiolika dienų, kai bagažas arba prekės buvo perduotos jo disponavimui.

3. Bet kokia pretenzija turi būti pareiškiama įrašant tai į vežimo dokumentą arba per laiką, nustatytą pretenzijai pareikšti, pasiunčiant atskirą pranešimą.

4. Jei per nustatytą terminą pretenzija nepareiškiama, jokie ieškiniai vežėjui nepriimami, išskyrus tuos atvejus, kai pastarasis apgavo.

 

27 straipsnis

 

Jei kaltasis asmuo mirė, ieškinys dėl atsakomybės pagal šios Konvencijos sąlygas pareiškiamas jo teisių perėmėjui.

 

28 straipsnis

 

1. Ieškovo nuožiūra ieškinys dėl atsakomybės turi būti pareiškiamas vienos iš Aukštųjų Susitariančių Šalių teritorijoje arba pagal vežėjo gyvenamąją vietą, pagrindinę jo įmonės valdymo vietą arba pagal vietą, kur jis turi kontorą, per kurią buvo sudaryta sutartis, arba atvykimo vietos teisme.

2. Procedūrą nustato įstatymas teismo, kuriam buvo pateiktas ieškinys.

 

29 straipsnis

 

1. Teisė į ieškinį prarandama, jei ieškinys dėl atsakomybės nebus pareikštas per du metus nuo atvykimo dienos arba nuo tos dienos, kai orlaivis turėjo atvykti, arba nuo vežimo nutrūkimo dienos.

2. Termino skaičiavimo tvarką nustato įstatymas teismo, kuriam įteiktas ieškinys.

 

30 straipsnis

 

1. 1 straipsnio 3 punkto nuostatomis reguliuojamų vežimų, atliekamų nuosekliai keliais vežėjais atveju, kiekvienam vežėjui, priimančiam keleivius, bagažą arba prekes, taikomos šia Konvencija nustatytos taisyklės, ir jis laikomas vežimo sutarties susitariančia šalimi, kadangi ši sutartis susijusi su dalimi jo kontroliuojamo vežimo.

2. Tokio vežimo atveju keleivis arba jo įgaliotiniai gali iškelti bylą tik vežėjui, atlikusiam vežimą, kurio metu įvyko nelaimingas atsitikimas arba buvo pavėluota, išskyrus tuos atvejus, kai pagal specialų susitarimą pirmasis vežėjas prisiėmė atsakomybę už visą kelionę.

3. Jei tai susiję su bagažu arba prekėmis, keleivis arba siuntėjas turi teisę kelti bylą pirmajam vežėjui, o keleivis arba gavėjas, turintis teisę gauti, – paskutiniajam, be to, ir kiekvienas jų gali pateikti ieškinį vežėjui, vykdžiusiam vežimą, kurio metu įvyko sunaikinimas, praradimas, sugadinimas arba pavėlavimas. Šie vežėjai solidariai arba kiekvienas atskirai atsako keleiviui, siuntėjui arba gavėjui.

 

IV SKIRSNIS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU KOMBINUOTU VEŽIMU

 

31 straipsnis

 

1. Kombinuotų vežimų atvejais, kai jie iš dalies vykdomi oru ir iš dalies kokia nors kita vežimų rūšimi, šios Konvencijos nuostatos taikomos tik vežimui oru, jei jis atitinka 1 straipsnio sąlygas.

2. Niekas šioje Konvencijoje netrukdo šalims, esant kombinuotam pervežimui, įtraukti į vežimo oru dokumentą sąlygas, susijusias su kitų vežimų rūšimis, su sąlyga, kad šios Konvencijos nuostatos bus taikomos vežimams oru.

 

V SKIRSNIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32 straipsnis

 

Negalioja bet kurios vežimo sutarties išlygos ir bet kokie specialūs susitarimai, sudaryti prieš žalos padarymą, kuriais šalys nukrypsta nuo šios Konvencijos taisyklių, ar tai būtų taikytino įstatymo nustatymas, ar pakeitimas taisyklių apie teisnumą. Tačiau, vežant prekes, šios Konvencijos ribose leidžiama sąlyga apie trečiųjų teismą, jei trečiųjų teismas turi įvykti tose vietose, kuriose taikoma kompetencija teismų, numatytų 28 straipsnio 1 punkte.

 

33 straipsnis

 

Niekas šioje Konvencijoje negali sutrukdyti vežėjui atsisakyti sudaryti vežimo sutartį arba nustatyti taisykles, neprieštaraujančias šios Konvencijos nuostatoms.

 

34 straipsnis

 

Ši Konvencija netaikoma nei tarptautiniams vežimams oru, kurie vykdomi kaip pirminis oro susisiekimo įmonių bandymas pradėti reguliarų oro susisiekimą, nei vežimams, vykdomiems ypatingomis aplinkybėmis už normalios vežėjų oru veiklos ribų.

 

35 straipsnis

 

Kai šioje Konvencijoje kalbama apie „dienas“, suprantamos visos kalendorinės dienos, o ne darbo dienos.

 

36 straipsnis

 

Ši Konvencija surašyta vienu egzemplioriumi prancūzų kalba ir bus saugoma Lenkijos užsienio reikalų ministerijos archyvuose, o jos patvirtintą kopiją Lenkijos Vyriausybė perduos kiekvienos Aukštosios Susitariančios Šalies Vyriausybei.

 

37 straipsnis

 

1. Ši Konvencija bus ratifikuota. Ratifikaciniai raštai bus deponuoti Lenkijos užsienio reikalų ministerijos archyvuose, o ji praneš apie šį deponavimą kiekvienos Aukštosios Susitariančios Šalies Vyriausybei.

2. Kai tik šią Konvenciją ratifikuos penkios Aukštosios Susitariančios Šalys, ji įsigalios joms devyniasdešimtąją dieną po penktojo ratifikavimo deponavimo. Vėliau ji įsigalios tarp ją ratifikavusių Aukštųjų Susitariančių Šalių ir Aukštosios Susitariančios Šalies, kuri deponuos savo ratifikacinius raštus, devyniasdešimtąją dieną po jų deponavimo.

3. Lenkijos Respublikos Vyriausybė praneš kiekvienos Aukštosios Susitariančios Šalies Vyriausybei apie šios Konvencijos įsigaliojimo datą, o taip pat kiekvieno ratifikavimo deponavimą.

 

38 straipsnis

 

1. Šiai Konvencijai įsigaliojus, ji liks atvira visų valstybių prisijungimui.

2. Prisijungimas bus atliktas pranešant Lenkijos Respublikos Vyriausybei, kuri praneš apie tai kiekvienos Aukštosios Susitariančios Šalies Vyriausybei.

3. Prisijungimas įsigalios nuo devyniasdešimtosios dienos po pranešimo Lenkijos Respublikos Vyriausybei.

 

39 straipsnis

 

1. Kiekviena Aukštoji Susitarianti Šalis gali denonsuoti šią Konvenciją pranešdama Lenkijos Respublikos Vyriausybei, kuri nedelsdama praneš apie tai kiekvienos Aukštosios Susitariančios Šalies Vyriausybei.

2. Denonsavimas įsigalios po šešių mėnesių nuo pranešimo apie denonsavimą ir tik tai padariusiai šaliai.

 

40 straipsnis

 

1. Aukštosios Susitariančios Šalys, pasirašydamos, deponuodamos ratifikavimą arba prisijungdamos, gali pareikšti, kad šios Konvencijos priėmimas netaikomas visoms arba kokiai nors daliai jų kolonijų, protektoratų, mandatinių teritorijų arba bet kokiai kitai teritorijai, esančiai jos suverenitete ar valdžioje, arba bet kokiai kitai teritorijai, esančiai siuzerenitete.

2. Atitinkamai bet kuri Aukštoji Susitarianti Šalis gali vėliau prisijungti atskirai visų arba kurios nors savo kolonijos, protektorato, mandatinės teritorijos arba bet kokios kitos teritorijos, esančios jos suverenitete ar valdžioje, arba bet kokios teritorijos, esančios siuzerenitete, kurios nebuvo įtrauktos į pirminį pranešimą, vardu.

3. Bet kuri Aukštoji Susitarianti Šalis taip pat gali savo nutarimais denonsuoti šią Konvenciją atskirai arba už visas ar kurią nors dalį savo kolonijų, protektoratų, mandatinių teritorijų ar bet kurių kitų teritorijų, esančių jos suverenitete ar valdžioje, arba bet kurių teritorijų, esančių siuzerenitete.

 

41 straipsnis

 

Kiekviena Aukštoji Susitarianti Šalis gali ne anksčiau kaip po dviejų metų nuo šios Konvencijos įsigaliojimo imtis iniciatyvos sušaukti naują tarptautinę konferenciją, siekiant surasti tuos patobulinimus, kurie galėtų būti įtraukti į šią Konvenciją. Šiuo tikslu ji kreipsis į Prancūzijos Respublikos Vyriausybę, kuri imsis reikiamų priemonių konferencijai parengti.

Ši Konvencija, sudaryta Varšuvoje 1929 m. spalio 12 d., bus atvira pasirašymui iki 1930 m. sausio 31 d.

______________


PAPILDOMAS PROTOKOLAS

2 straipsniui

 

Aukštosios Susitariančios Šalys pasilieka teisę ratifikavimo arba prisijungimo metu pareikšti, kad šios Konvencijos 2 straipsnio 1 punktas nebus taikomas vežimams oru, kuriuos tiesiogiai vykdo Valstybė, jos kolonijos, protektoratai, mandatinės teritorijos ar bet kuri kita teritorija, esanti jos suverenitete, siuzerenitete ar valdžioje.

______________



* Pagal Protokolo XXIII straipsnio 2 dalį prisijungiant prie Protokolo prisijungiama prie Konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo, pasirašytos 1929 m. spalio 12 d.