LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SKREBIO MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2013 m. rugsėjo 26 d. Nr. D1-707
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409; 2012, Nr. 33-1561), 27 punktu:
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų planavimą priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Aukštadvario regioninio parko direkcija;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-707
SKREBIO MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Skrebio miško gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Skrebio miškas, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593; 2011, Nr. 112-5273). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendinius (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, yra Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Aukštadvario seniūnijoje ir apima Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaninio ir Mošos archeologinio draustinių teritorijas. Skrebio botaninio draustinio steigimo tikslas – išsaugoti tipiškas Lietuvos augalijos bendrijas – brandžius ąžuolynus, mišrius eglių ir ąžuolų medynus, etaloninius skroblinius liepynus, augalų (stačiųjų vaisginų) augavietes, paukščių (baltnugarių genių, juodųjų peslių) buveines; Mošos archeologinio draustinio – išsaugoti ir eksponuoti visišką ir kompaktišką I tūkstantmečiui tipiškų archeologinių paminklų kompleksą, susidedantį iš Mošos piliakalnio, senovės gyvenvietės ir dviejų pilkapių grupių. Skrebio botaninis ir Mošos archeologinis draustiniai įsteigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 258 „Dėl Aukštadvario regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos ribų plano patvirtinimo“.
Vietovė, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Skrebio miškas (toliau – Skrebio miškas), yra įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039), siekiant išsaugoti Europos Bendrijos svarbos gamtinę buveinę – 9160 Skroblynus ir užima 119,1 ha.
Gamtotvarkos plano rengimo metu buvo kartografuotos papildomos Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės ir patikslintas Skrebio miško saugomos gamtinės buveinės užimamas plotas:
3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis buveinė yra pietvakarinėje Skrebio miško dalyje ir užima 2,1 ha plotą, buveinės būklė gera;
9160 Skroblynų buveinė užima 44 ha plotą, o papildomame 33 ha plote ši buveinė sudaro mozaiką su 9050 Žolių turtingų eglynų buveine. Buveinių būklė patenkinama (pažeistos ūkinės veiklos, dažni sanitariniai kirtimai žievėgraužio topografo pažeistuose medynuose, trūksta negyvos medienos), o 5 ha plote 9160 Skroblynų buveinės būklė gera;
91D0* Pelkiniai miškai užima 1 ha plotą, buveinė kartografuota pietrytiniame Skrebio miško pakraštyje, buveinės būklė gera;
91E0* Aliuviniai miškai kartografuoti Mošos upelio slėnio dalyje, užima 0,8 ha plotą, buveinės būklė gera.
Skrebio miške registruota augalų bendrija – liepinis skroblynas (Tilio-Carpinetum betuli) įrašyta į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976). Bendrija užima 35,6 ha.
Skrebio miške registruotos 5 žiedinių augalų ir 1 samanų rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau – Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949):
Kalninė jonažolė (Hypericum montanum). Žinomos dvi augavietės prie Skrebio ežero, kuriose registruojama po kelis vegetatyvinius ir kelis generatyvinius augalus, būklė gera.
Dirvinis česnakas (Allium vineale). Populiacijoje suskaičiuojama iki keliasdešimt žydinčių individų 38 miško kvartale, būklė gera.
Žalsvažiedė blandis (Platanthera chlorantha.). Žinoma viena radavietė 39 miško kvartale, registruoti keli individai. Buveinė tipiška, būklė gera.
Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii). Pavieniai žydintys individai aptinkami šalia rytinės Skrebio miško ribos. Buveinė tipiška, būklė gera.
Miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii). Žinoma viena augavietė 38 miško kvartale. Populiaciją sudaro keli kerai. Buveinė tipiška, būklė gera.
Plunksninė pliusnė (Neckera pennata). Žinomos kelios augavietės visame 39 miško kvartale. Buveinė tipiška, būklė gera.
Skrebio botaninio draustinio tikslinė rūšis – stačioji vaisgina (Ajuga pyramidalis) nebuvo registruota Gamtotvarkos plano rengimo metu. Taip pat nėra duomenų apie šios rūšies radavietes draustinyje ir Skrebio miške. Stačioji vaisgina registruota 1994 m. už šiaurvakarinės Skrebio botaninio draustinio ribos, tačiau pastaraisiais metais rūšis nebeaptinkama ir šioje augavietėje.
Teritorijoje nustatytos 5 perinčios, galinčios perėti arba besimaitinančios paukščių rūšys, įrašytos į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), I priedą:
Jerubė (Bonasa bonasia). Registruojama visoje teritorijoje, peri pavienės poros. Būklė gera.
Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum). Teritorijoje registruojami 2–3 švilpiantys patinai. Būklė gera.
Tulžys (Alcedo atthis). Skrebio ežero pakrantėje stebima veisimosi bei žiemos metu rūšis. Būklė gera.
Juodoji meleta (Dryocopus martius). Teritorijoje peri 2–3 poros. Būklė gera.
Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos). Aptinkamas medynuose su ąžuolais, gausumas nenustatytas. Būklė patenkinama (dėl negyvos medienos trūkumo).
Skrebio botaninio draustinio tikslinė rūšis – juodieji pesliai (Milvus migrans) teritorijoje nebeaptinkami mažiausiai 15 metų.
Į Saugomų rūšių sąrašą įrašytos 5 teritorijoje aptiktos paukščių rūšys: sketsakalis (teritorijoje peri viena pora), uldukas (teritorijoje girdimas vieno patino balsas), žvirblinė pelėda, tulžys ir baltnugaris genys.
Be paukščių, Skrebio miške registruotos 1 vabzdžių ir 8 žinduolių rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos II ir IV priedus:
Pleištinis žirgelis (Ophiogomphus cecilia). Pavieniai individai stebimi pietinėje Skreblio miško dalyje prie Žaliojo ežero. Būklė gera.
Kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme). Pamiškėse, miško aikštelėse fiksuojamai pavieniai skraidantys individai, taip pat aptinkami inkiluose.
Natererio pelėausis (Myotis nattereri) Pamiškėse, miško aikštelėse fiksuojamai pavieniai skraidantys individai, taip pat aptinkami inkiluose.
Rudasis ausylis (Plecotus auritus). Pamiškėse, miško aikštelėse fiksuojamai pavieniai skraidantys individai, taip pat aptinkami inkiluose.
Vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii). Pamiškėse, miško aikštelėse fiksuojamai pavieniai skraidantys individai, taip pat aptinkami inkiluose.
Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii). Pamiškėse, miško aikštelėse fiksuojamai pavieniai skraidantys individai, taip pat aptinkami inkiluose.
Lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius). Aptinkama didžiojoje teritorijos dalyje, kur gausesnis lazdynų trakas.
Ūdra (Lutra lutra). Veiklos žymės aptinkamos prie Žaliojo ir Skrebio ežerų bei Mošos upelio. Būklė gera.
Upinis bebras (Castor fiber). Aptinkami veiklos pėdsakai apie Skrebio, Žaliojo ežerus ir Mošios upelį, būklė gera.
Teritorijoje aptiktos 4 vabzdžių ir 4 žinduolių rūšys, įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą: pleištinis žirgelis, machaonas (pavieniai individai užklysta į teritoriją), pievinis satyriukas (pavieniai individai stebimi miško aikštelėse), pilkažalis žvilgūnas (pavieniai individai registruoti centrinėje Skrebio miško dalyje), kūdrinis pelėausis, rudasis ausylis, Natererio pelėausis, ūdra.
Teritorijoje taip pat registruota viena kerpių rūšis, įrašyta į Saugomų rūšių sąrašą – plačioji platužė (Lobaria pulmonaria). Rūšis aptikta ant dviejų brandžių klevo ir drebulės medžių 39 kv., būklė gera. Tinkamų buveinių įsikurti plačiajai platužei yra gana daug visoje Skrebio miške.
Didžiajai daliai teritorijoje esančių miškų buveinių tvarkymas nereikalingas, tačiau reikia užtikrinti, kad nebūtų vykdomi jų būklę pažeidžiantys sanitariniai ir pagrindiniai kirtimai, buveinėse didėtų negyvos medienos kiekis. Privačių miškų savininkus tikslinga skatinti dalyvauti atitinkamose Kaimo plėtros programos priemonėse. Nedidelėje teritorijos dalyje reikalinga gamtotvarkos priemonė – plintančios invazinės rūšies vėlyvosios ievos naikinimas. Šikšnosparnių ir miegapelių populiacijų būklei pagerinti tikslinga iškelti inkilus.
Skrebio miško miškai priskirti VĮ Trakų miškų urėdijos Aukštadvario girininkijai. Didžioji miškų dalis – 97 proc. priskiriami II miškų grupei ir tik 3 proc. – III miškų grupei. Miškai teritorijoje užima net 116,4 ha (97,4 proc.), vandens telkiniai sudaro 2,3 ha (1,9 proc.), užstatytos teritorijos – 0,3 ha (0,3 proc.), kitos naudmenos – 0,1 ha (0,01proc.). 9,1 ha Skrebio miško ploto užima kertinės miško buveinės, 11,38 ha – potencialios kertinės miško buveinės. Gamtotvarkos plano teritorijoje valstybinė žemė sudaro 50,3 proc., privati – 36,6 proc., laisvos valstybinės žemės fondo – 13,1 proc. 2,1 ha iš numatytų tvarkymo plotų yra valstybinės reikšmės žemėje, 0,5 ha – privačioje.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
3. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje randamų Europos Bendrijos svarbos buveinių: 9050 Žolių turtingų eglynų ir 9160 Skroblynų, sudarančių mozaiką, ne mažesniame kaip 33 ha plote, 9160 Skroblynų ne mažesniame kaip 44 ha plote, 91D0* Pelkinių miškų ne mažesniame kaip 1 ha plote, 91E0 *Aliuvinių miškų ne mažesniame kaip 0,8 ha plote apsaugos būklę su joms būdinga struktūra ir rūšine sudėtimi, pagerinti kūdrinio pelėausio, Natererio pelėausio, vandeninio pelėausio, Natuzijaus šikšniuko, rudojo ausylio ir lazdyninės miegapelės slėpimosi sąlygas.
4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
4.1. užtikrinti tvarų miško išteklių naudojimą, suderintą su 9050 Žolių turtingų eglynų, 9160 Skroblynų, 91D0* Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių palankios apsaugos būklės reikalavimais;
4.3. pagerinti pažintinio lankymosi, gamtosauginio švietimo sąlygas įrengiant reikiamą infrastruktūrą;
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Skrebio miške koordinuoja Aukštadvario regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijoje nustatytų Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą, kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą.
Aukštadvario regioninio parko direkcija organizuoja šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) visų priemonių įgyvendinimą. Regioninio parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos ir prižiūrės Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimą.
VĮ Trakų miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą teritorijos valstybinės reikšmės miškuose, todėl kartu su Aukštadvario regioninio parko direkcija dalyvauja Priemonių plano 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.4, 3.1 ir 3.2 priemonių, susijusių su tinkamo miško naudojimo užtikrinimu, vėlyvosios ievos naikinimu, pažintinio tako įrengimu, įgyvendinime. Taip pat, esant galimybei, ji gali prisidėti ir prie 4.1, 4.2 priemonių, susijusių su inkilų šikšnosparniams bei miegapelėms iškėlimu, įgyvendinimo.
V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
7. Išteklių analizė, preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiami Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir VĮ Trakų miškų urėdijos privalomiesiems miško apsaugos ir tvarkymo darbams skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.
VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos buveinių kokybės, dydžio ir rūšių stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinti, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
9. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsakinga Aukštadvario regioninio parko direkcija.
10. Europos Bendrijos svarbos tikslinių miško buveinių: 9050 Žolių turtingų eglynų, 9160 Skroblynų, 91D0* Pelkinių miškų, 91E0* Aliuvinių miškų stebėsena ir tikslinių rūšių: kūdrinio pelėausio, Natererio pelėausio, vandeninio pelėausio, Natuzijaus šikšniuko, rudojo ausylio, ir lazdyninės miegapelės populiacijų stebėsena dirbtinėse slėptuvėse turi būti vykdoma pagal Pagrindžiamojoje informacijoje pateiktus nurodymus. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Aukštadvario regioninio parko direkcija.
11. Miškų buveinėse ne rečiau kaip prieš pat kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą turi būti įvertinama, ar miškų ūkio veiklos ir gamtotvarkinės veiklos pobūdis ir intensyvumas yra tinkami saugomų gamtos vertybių atžvilgiu.
12. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po 5 metų, antrą kartą – kitais metais, pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpiui.
13. Prieš atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, ypač jeigu jie vertino saugomų rūšių ir buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Aukštadvario regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą, vadovaudamasi Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo 3 priede pateiktomis Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitos rekomendacijomis, ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
14. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
14.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos pagrįstos priežastys;
14.5. Europos Bendrijos svarbos buveinių būklė, rūšių būklė vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais;
15. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet, esant reikalui, ir papildymas naujais duomenimis. Tuo atveju, kai Gamtotvarkos planas pakeičiamas, jis turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su pakeitimais) turi būti informuojamos apie Gamtotvarkos plano pakeitimus.
16. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jeigu blogėja saugomų buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių gausa ir blogėja jų buveinių būklė arba surandama efektyvesnių būdų palankesnei jų apsaugos būklei užtikrinti.
PASTABA. * ženklu pažymėti prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai.
Skrebio miško
gamtotvarkos plano
priedas
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai 1 |
Alternatyvi priemonė |
| 1. Užtikrinti tvarų, suderintą su 9050 Žolių turtingų eglynų, 9160 Skroblynų, 91D0* Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių palankia apsaugos būkle, miško išteklių naudojimą
|
1.1. derinti miško naudojimo kirtimų planus su Aukštadvario regioninio parko direkcija iki naujo miškotvarkos projekto parengimo, kad kartografuotose EB svarbos miškų buveinėse nebūtų vykdomi buveinių būklę pažeidžiantys kirtimai
|
VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija |
I–X metais
|
I
|
|
|
|
1.2. didinti negyvos medienos kiekį valstybiniame miške draustinio teritorijoje iki 20 m3/ha prieš sanitarinius kirtimus atrenkant ir pažymint nekirstinus ir paliekamus medžius
|
VĮ Trakų miškų urėdija, Aukštadvario regioninio parko direkcija |
I–X metais |
I
|
|
|
|
1.3. organizuoti seminarą (1 vnt.) privačių miškų savininkams skatinant juos dalyvauti Kaimo plėtros programose
|
Aukštadvario regioninio parko direkcija
|
III metais
|
I
|
Privačių miškų savininkai apie galimybes dalyvauti KPP priemonėse informuojami raštu
|
| 2. Organizuoti vėlyvosios ievos naikinimą
|
2.1. paženklinti naikinamus augalus (Tvarkymo plotai Nr. 1–2) |
Aukštadvario regioninio parko direkcija, VĮ Trakų miškų urėdija |
I–V metais, vėliau pagal poreikį |
I
|
|
|
|
2.2. naikinti iki 2 cm skersmens augalus juos iškasant (Tvarkymo plotai Nr. 1–2)
|
Aukštadvario regioninio parko direkcija, VĮ Trakų miškų urėdija
|
I–V metais vėliau pagal poreikį |
I
|
|
|
|
2.3. inicijuoti teisės akto, draudžiančio botaniniuose draustiniuose naudoti pesticidus, pakeitimą, teikiant pasiūlymą dėl išimtinių jų naudojimo atvejų ir būdų Aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos
|
Aukštadvario regioninio parko direkcija
|
I metais
|
I
|
|
|
|
2.4. naikinti storesnius nei 2 cm augalus į kamienus įterpiant cheminio preparato kapsules (Tvarkymo plotai Nr. 1–2) (priemonė įgyvendinama tik tuo atveju, jei po 2.3 priemonės įgyvendinimo ji jau yra teisiškai galima)
|
Aukštadvario regioninio parko direkcija, VĮ Trakų miškų urėdija |
II–IV metais, vėliau tik esant poreikiui (tik sėkmingai įgyvendinus 2.3 priemonę) |
I
|
|
| 3. Pagerinti pažintinio lankymosi, gamtosauginio švietimo sąlygas įrengiant reikiamą infrastruktūrą
|
3.1. parengti Skrebio miško pažintinio tako su minimalia informacine ir rekreacine infrastruktūra supaprastintą techninį projektą
|
Aukštadvario regioninio parko direkcija, VĮ Trakų miškų urėdija |
I metais
|
II
|
|
|
|
3.2. įgyvendinti Skrebio miško pažintinio tako su minimalia informacine ir rekreacine infrastruktūra techninį projektą
|
Aukštadvario regioninio parko direkcija, VĮ Trakų miškų urėdija |
II metais
|
II
|
|
| 4. Įrengti slėpimosi vietas šikšnosparniams ir miegapelėms
|
4.1. pagaminti ir iškelti inkilus šikšnosparniams (30 vnt.)
|
Aukštadvario regioninio parko direkcija
|
III metais
|
II
|
|
|
|
4.2. pagaminti ir iškelti inkilus miegapelėms (30 vnt.)
|
Aukštadvario regioninio parko direkcija
|
III metais
|
II
|
|
1 Priemonių svarba: I – labai svarbios, II – mažiau svarbios.