KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI ĮVERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI PRIE VALSTYBINĖS KAINŲ IR KONKURENCIJOS TARNYBOS

 

N U T A R I M A S

DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1995 M. GEGUŽĖS 1 D.

 

1995 m. kovo 28 d. Nr. 3

Vilnius

 

Komisija nutaria:

1. Vadovaudamasi 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. I-322 „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ 13 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdama į suvestinį 1995 m. pirmo ketvirčio vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą (kuris sudarė 1,115), patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1995 m. gegužės 1 d. 20 300 litų.

2. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1995 m. gegužės 1 d.

 

 

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                                             JANINA KUMPIENĖ

______________


PATVIRTINTA

Komisijos privalomam registruoti

brangiam turtui įvertinti

1995 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 3

 

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1995 M. GEGUŽĖS 1 D.

 

I. PASTATAI

 

Pastato pavadinimas

Ploto arba tūrio vienetas

Naujo pastato 1 m3 (1 m2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę)(litais)

Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas

 

A

1

2

3

1. Butai daugiabučiuose pastatuose

1 m2

bendrojo

ploto

 

 

1.1 mūriniai arba mišrių sienų konstrukcijų

 

1142

0,70%

1.2 stambiaplokščiai

 

994

0,80%

1.3 monolitiniai

 

1180

0,70%

2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamus pastatus

išvardintus 1,3 punktuose)

 

 

 

2.1 gyvenamieji namai

1 m3

 

 

2.1.1 skydiniai, rąstų

 

198

1,50%

2.1.2 mūriniai, šlakbetonio, stambiapaneliniai

 

150

0,80%

2.1.3 karkasiniai, žiogriniai

 

150

2,50%

2.1.4 plūkto molio, skydiniai (senos statybos)

 

198

2,00%

2.2 sodo nameliai

1 m3

 

 

2.2.1 mediniai

 

198

1,50%

2.2.2 mūriniai

 

158

1,20%

2.2.3 karkasiniai, žiogriniai

 

150

2,50%

2.3 mūriniai garažai, garažų boksai

1 m3

158

1,20%

2.4 ūkiniai pastatai

1 m3

 

 

2.4.1 mūriniai

 

158

1,20%

2.4.2 rąstų

 

119

2,00%

2.4.3 lentų

 

119

3,00%

2.5 priestatai

1 m3

 

 

2.5.1 mūriniai

 

158

1,20%

2.5.2 mediniai karkasiniai

 

150

2,50%

2.6 verandos

1 m3

 

 

2.6.1 mūrinės

 

158

1,20%

2.6.2 medinės

 

150

2,50%

2.7 rūsiai

1 m3

150

2,50%

2.8 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, šiltnamiai, terasos, tualetai ir kt.)

1 m2

 

 

2.8.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai

 

158

3,00%

2.8.2 mediniai, iš molio

 

158

5,00%

2.8.3 šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų

1 m

315

3,00%

2.8.4 tvora iš sukaltų lentų, nedažyta

1 m2

22

5,00%

2.8.5 tvora iš sukaltų lentų, dažyta

1 m2

41

5,00%

2.8.6 tvora iš metalinių kampuočių, dažyta

1 m2

43

3,00%

2.8.7 tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių dažyta

1 m2

28

3,00%

2.8.8 tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių dažyta

1 m2

17

5,00%

2.8.9 metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti

1 m2

86

3,00%

2.8.10 metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti

vnt.

174

3,00%

2.8.11 vartai iš lentų, nedažyti

vnt.

172

5,00%

2.8.12 vartai iš lentų, dažyti

vnt.

251

5,00%

2.8.13 asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio

1 m2

20

3,00%

2.8.14 šaligatvio plytelių danga ant smėlio

1 m2

30

3,00%

2.8.15 takai ir aikštelės iš skaldos

1 m2

4.5

3,00%

2.8.16 bordiūrai

1m

18

3,00%

2.8.17 apšiltintas metalinis garažas

1 m3

85

3,00%

2.8.18 neapšiltintas metalinis garažas

1 m3

66

3,00%

3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)

 

 

 

3.1 arkiniai metaliniai sandėliai

1 m2

66

3,00%

3.2 kultūros paveldo objektai

1 m3

320

1,20%

3.3 kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.2 punktuose)

1 m3

174

1,90%

 

Pastabos:

1. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.

2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m2 (1 m3) kainos viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.

3. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai:

1) nesant vandentiekio – 8 %;

2) nesant kanalizacijos – 5 %;

3) nesant karšto vandens – 4 %;

4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6 %;

5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5 %;

6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8 %;

7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 10 %;

8) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 8 %;

9) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 1 %;

10) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4 %.

3. Nuo 1995 m. vasario 1 d. Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 7 patvirtinta pačių gyventojų pasistatytų pastatų bei statinių deklaravimo tvarka (Žin., 1994, Nr. 99-1994) papildoma:

1) punktai 2.1 ir 2.2 galioja tik tiems pastatams ir statiniams, kurių statyba baigta ne vėliau 1993 m., t. y.:

– pajamos, panaudotos butų daugiabučiuose pastatuose statybai, nedeklaruojamos, jeigu šių butų bendras plotas neviršija 60 m2, o jų statyba baigta ne vėliau 1993 m., išskyrus Lietuvos vietoves, kurios pagal žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytą koeficientų skalę įvertintos koeficientais, didesniais už 1;

– pajamos, panaudotos gyvenamųjų namų ir kitų pastatų statybai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, statinius bei patalpas), nedeklaruojamos, jeigu šių namų kubatūra neviršija 200 m3, o jų statyba baigta ne vėliau 1993 m., išskyrus Lietuvos vietoves, kurios pagal žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytą koeficientų skalę įvertintos koeficientais, didesniais už 1;

2) punkto 2.3.2 lentelėje nurodytos 1994 metų 1 m3 (1 m2) kainos taikomos ir 1995 metams.

5. Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4–2.8 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį.

6. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų, įskaitant ir nebaigtus, o taip pat pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos:

1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, pakoreguojant žemiau nurodytu koeficientu:

 

Vietovės pavadinimas

Butai daugiabučiuose pastatuose

Gyv. namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pasta-tuose ir negyvenamus pastatus)

Negyvenami pastatai, statiniai ir patalpos

Vieno kambario

Dviejų ir daugiau kambarių

Gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti 2.4-2.8 punktuose

Sodų nameliai

Garažai, garažų boksai

Prekybos ir visuomeninio maitinimo objektai

Kitos paskirties objektai

A

1

2

3

4

5

6

7

 

1. Vilnius

 

 

 

 

 

 

 

1.1 Senamiesčio, Žvėryno, Antakalnio seniūnijos

1,4

1,4

2

0,8

1,3

1,6

1

1.2 Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio, Šnipiškių, Verkių seniūnijos

1

1

1,8

0,8

1

1,2

0,7

1.3 Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos

0,9

0,9

1,8

-

1

1,1

1,7

1.4 Panerių, Naujininkų, Rasų Vilkpėdės seniūnijos

0,8

0,8

1,6

0,8

0,95

1

0,6

1.5 N. Vilnios seniūnija

0,7

0,7

1,5

0,7

0,9

0,9

0,6

2. Kaunas

 

 

 

 

 

 

 

2.1 Centras, Žaliakalnis,

Dainavos mikrorajonas

(Pramonės, Taikos, Draugystės gt.)

0,9

0,8

1,6

-

1,2

1,4

0,7

2.2 Eigulių, Kalniečių

mikrorajonai, Kleboniškis, Lampėdžiai, Panemunė

0,7

0,6

1,4

0,7

1

1,3

0,5

2.3 A. Freda, A. Šančiai, Girstupio, Dainavos mikrorajonas (išskyrus Pramonės, Taikos, Draugystės gt.), Šilainiai, Sargėnai, Vilijampolė (NerisPanerių gt.)

0,55

0,5

1,2

0,7

0,8

1,2

0,5

2.4 Aleksotas, Ž. Freda, Linksmadvaris, Panemunė Vaidoto gt., Petrašiūnai, Zuikynė, Dainavos-Pramoninis mikrorajonai

0,5

0,45

1,1

0,7

0,8

1,1

0,5

2.5 Palemonas, Ž. Šančiai, Veršvai-

Raudondvario pl., Marvelė

0,4

0,4

1

0,7

0,7

1

0,5

3. Klaipėda

 

 

 

 

 

 

 

3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas

0,75

0,75

0,9

-

0,8

1

0,4

3.2 Senasis mikrorajonas

0,65

0,65

0,9

0,4

0,6

1

0,4

3.3 Naujasis mikrorajonas

0,55

0,55

0,90

-

0,6

0,8

0,40

4. Palanga

 

 

 

 

 

 

 

4.1 Senoji dalis

0,85

0,85

1,2

-

0,6

1,1

0,7

4.2 Naujasis mikrorajonas

0,7

0,7

1,2

0,6

0,6

1,1

0,7

5. Neringa

0,9

0,9

1,2

0,4

0,5

1,1

1

6. Šiauliai

 

 

 

 

 

 

 

6.1 Centras

0,55

0,55

0,8

-

0,5

0,8

0,6

6.2 Zoknių rajonas

0,5

0,5

0,6

0,3

0,5

0,7

0,5

6.3 Pietinis rajonas

0,53

0,53

0,6

-

0,5

0,7

0,5

6.4 Pėsčiųjų takas

0,7

0,7

-

-

0,5

0,9

0,5

6.5 Draugystės, Žemaitės, Vytauto gatvių

ir Aušros alėjos

kvartalas

0,6

0,6

0,8

-

0,5

0,8

0,6

7. Panevėžys

 

 

 

 

 

 

 

7.1 Centras

0,5

0,5

0,5

-

0,3

0,6

0,4

7.2 Geležinkelio zona

0,35

0,35

0,5

-

0,3

0,4

0,4

7.3 Kiti rajonai

0,4

0,4

0,5

0,2

0,3

0,6

0,4

8. Alytus

 

 

 

 

 

 

 

8.1 Senamiestis

0,46

0,45

0,6

-

0,4

0,6

0,3

8.2 Vidzgirio mikrorajonas

0,47

0,46

0,6

-

0,4

0,6

0,3

8.3 Dainavos mikrorajonas

0,43

0,42

0,6

-

0,4

0,6

0,3

8.4 Putinų mikrorajonas

0,45

0,44

0,6

-

0,4

0,6

0,3

8.5 Pramonės rajonas

0,4

0,4

0,55

-

0,4

0,6

0,3

9. Marijampolė

 

 

 

 

 

 

 

9.1 Centras

0,6

0,6

0,5

-

0,4

0,4

0,25

9.2 Karinis miestelis

0,4

0,4

0,4

-

0,4

0,4

0,25

9.3 Kiti rajonai

0,5

0,5

0,4

-

0,4

0,4

0,25

10. Druskininkai

0,65

0,6

0,75

0,3

0,4

0,6

0,4

11. Birštonas

0,5

0,5

0,8

0,3

0,5

0,6

0,4

12. Lazdijai

0,65

0,6

0,6

0,3

0,4

0,3

0,3

13. Mažeikiai

 

0,4

 

0,4

 

0,5

 

0,3

 

0,3

 

0,4

 

0,25

14. Akmenė

 

0,25

 

0,25

 

0,3

 

0,15

 

0,2

 

0,3

 

0,2

15. Visaginas

 

0,35

 

0,35

 

0,3

 

0,3

 

0,3

 

0,4

 

0,3

16. Utena

 

 

 

 

 

 

 

16.1 Centras

0,35

0,35

0,5

-

0,3

0,5

0,3

16.2 Kiti rajonai

0,4

0,4

0,5

0,3

0,3

0,5

0,3

17. Skuodas

 

0,4

 

0,4

 

0,4

 

0,2

 

0,2

 

0,3

 

0,25

18. Šilalė

 

0,35

 

0,3

 

0,4

 

0,2

 

0,3

 

0,5

 

0,3

19. Raseiniai

 

0,4

 

0,4

 

0,5

 

0,2

 

0,3

 

0,6

 

0,4

20. Jurbarkas

 

0,3

 

0,3

 

0,4

 

0,2

 

0,3

 

0,5

 

0,3

21. Tauragė

 

 

 

 

 

 

 

21.1 Centras

0,5

0,45

0,6

-

0,5

0,6

0,4

21.2 Kiti rajonai

0,4

0,4

0,5

0,2

0,4

0,6

0,3

22. Telšiai

 

 

 

 

 

 

 

22.1 Vilniaus,

Masčio, Luokės,

Saulėtekio, Lygumų

ir Kauno gatvės

0,35

0,35

0,4

-

0,3

0,2

0,2

22.2 Kitos gatvės

0,3

0,3

0,4

-

0,2

0,2

0,2

23. Plungė

 

0,35

 

0,35

 

0,4

 

0,2

 

0,2

 

0,2

 

0,2

24. Trakai

 

0,8

 

0,8

 

1

 

0,3

 

0,5

 

0,8

 

0,5

25. Prienai

 

0,3

 

0,3

 

0,6

 

0,2

 

0,2

 

0,5

 

0,3

 

26. Jonava ir Jonavos

rajono Šveicarijos

gyvenvietė

 

0,25

 

0,3

 

0,3

 

0,2

 

0,3

 

0,3

 

0,25

27. Kaišiadorys

 

0,4

 

0,6

 

0,5

 

0,4

 

0,4

 

0,5

 

0,3

28. Kiti rajonų centrai

 

0,35

 

0,35

 

0,5

 

0,2

 

0,2

 

0,5

 

0,3

29. Vilniaus raj.

 

 

 

 

 

 

 

29.1 Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė

0,8

0,8

1

0,4

0,5

0,7

0,5

29.2 Gyvenvietės ir kaimai – Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Kalveliai, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Sužionys, Antežeriai, Gineitiškės, Bajorai

0,4

0,4

0,5

0,3

0,2

0,35

0,2

29.3 Kitos kaimo vietovės

0,3

0,3

0,2

0,2

0,2

0,2

0,15

 

30. Kauno raj.

 

 

 

 

 

 

 

30.1 Domeikavos apylinkė

(be Domeikavos gyv.,

M. ir D. Lapės)

0,2

0,2

0,2

0,3

0,2

0,3

0,2

30.1.1 Domeikavos gyv.

ir Vytėnų kaimas

0,3

0,3

0,6

-

0,3

0,5

0,4

30.1.2 M. ir D. Lapės

0,3

0,3

0,4

0,2

0,2

0,3

0,2

30.2 Alšėnų apylinkė

0,3

0,3

0,4

0,3

0,3

0,4

0,3

30.3 Čekiškė ir Čekiškės apylinkė

0,2

0,2

0,2

0,2

0,2

0,2

0,1

30.4 Babtų apylinkė

0,2

0,3

0,3

0,2

0,2

0,2

0,1

30.5 Garliava,

Raudondvaris

0,4

0,4

0,6

0,2

0,3

0,5

0,3

30.6 Garliavos apylinkės gyvenvietės Teleičiai, Senava,

Naugardiškiai

0,25

0,25

0,6

0,25

0,25

0,4

0,25

30.7 Karmėlava,

Ramučiai, Neveronys

0,3

0,3

0,5

0,4

0,3

0,5

0,3

30.8 Užliedžių gyvenvietė

0,3

0,3

0,3

0,2

0,3

0,3

0,3

30.9 Užliedžių apylinkė – Žemieji ir Aukštieji Kaniukai

0,3

0,3

0,6

-

0,3

0,6

0,5

30.10 Rokai, Vaišvydava

0,3

0,3

0,5

0,4

0,3

0,6

0,5

30.11 Vaišvydavos,

Girionių, Šlėnavos,

Viršužiglio, Piliuonos apylinkės ir gyvenvietės (be Vaišvydavos)

0,3

0,3

0,4

0,4

0,3

0,4

0,4

30.12 Kačerginė,

Kulautuva

0,4

0,4

0,8

0,4

0,3

0,5

0,3

30.13 Ringaudai, Noreikiškės, Kazliškių km.

0,4

0,4

0,8

0,3

0,2

0,5

0,3

30.14 Vilkija

0,2

0,4

0,4

0,2

0,2

0,4

0,3

31. Klaipėdos raj.

 

 

 

 

 

 

 

31.1 Plytinės gyv.

0,3

0,3

0,5

-

0,2

0,3

0,2

31.2 Tauralaukio gyv.

0,3

0,3

0,5

-

0,2

0,3

0,2

31.3 Paupio gyv.

0,3

0,3

0,5

-

0,2

0,3

0,2

32. Šiaulių raj.

 

 

 

 

 

 

 

32.1 Vijoklių, Ginkūnų,

Gegužių, Lieporių,

Vinkšnėnų gyv.

0,4

0,4

0,5

0,2

0,2

0,5

0,4

32.2 Kairių, Aukštelkės,

Kužių, Sutkūnų gyv.

0,3

0,3

0,3

0,2

0,2

0,3

0,3

 

33. Vilkaviškio raj.

 

0,4

 

0,4

 

0,4

 

0,2

 

0,2

 

0,3

 

0,25

 

34. Šakių raj.

 

0,4

 

0,4

 

0,4

 

0,2

 

0,2

 

0,3

 

0,25

 

35. Lazdijų raj.

 

 

 

 

 

 

 

35.1 Seirijai

0,35

0,35

0,3

-

0,2

0,3

0,2

35.2 Leipalingis

0,3

0,3

0,2

-

0,2

0,3

0,2

 

36. Varėnos raj.

 

 

 

 

 

 

 

36.1 Merkinė

0,3

0,3

0,2

-

0,2

0,3

0,2

 

37. Alytaus raj.

 

 

 

 

 

 

 

37.1 Daugai, Simnas

0,3

0,3

0,3

-

0,2

0,3

0,2

37.2 Butrimonys

0,2

0,2

0,2

-

0,2

0,3

0,2

 

38. Jurbarko raj.

 

 

 

 

 

 

 

38.1 Jurbarkų gyv.

0,2

0,2

0,25

-

-

0,3

0,2

 

39. Tauragės raj.

 

 

 

 

 

 

 

39.1 Taurų gyv.

0,2

0,2

0,5

-

0,4

0,3

0,2

 

40. Trakų raj.

 

 

 

 

 

 

 

40.1 Grigiškės, Elektrėnai

0,5

0,5

0,6

0,2

0,4

0,5

0,3

40.2 Vievis, Lentvaris

0,4

0,4

0,4

0,2

0,3

0,4

0,3

40.3 Trakų, Senųjų Trakų, Vievio, Kariotiškio, Aukštadvario apyl.

0,3

0,3

0,3

0,2

0,2

0,2

0,2

 

41. Plungės raj.

 

 

 

 

 

 

 

41.1 Plateliai

0,3

0,3

0,4

0,2

0,2

0,2

0,15

41.2 Rietavas

0,2

0,2

0,3

0,2

0,2

0,2

0,15

 

42. Telšių raj.

 

 

 

 

 

 

 

42.1 Varniai

0,2

0,2

0,3

0,2

0,2

0,2

0,15

 

43. Kelmės raj.

 

 

 

 

 

 

 

43.1 Tytuvėnai

0,3

0,3

0,3

0,2

0,2

0,3

0,2

43.2 Užventis

0,3

0,3

0,2

0,2

0,2

0,3

0,2

 

44. Radviliškio raj.

 

 

 

 

 

 

 

44.1 Baisiogala

0,25

0,25

0,25

0,2

0,25

0,3

0,25

44.2 Šeduva

0,25

0,25

0,25

0,2

0,25

0,3

0,25

 

45. Kitos miesto

tipo gyvenvietės

 

0,3

 

0,3

 

0,2

 

0,2

 

0,2

 

0,3

 

0,2

 

46. Kitos kaimo vietovės

 

 

 

 

 

 

 

46.1 Visi veikiantys

objektai

0,2

0,2

0,2

0,2

0,2

0,2

0,15

46.2 Visi neveikiantys

objektai

-

-

-

-

-

-

0,05

46.3 Kultūros paveldo

objektai

-

-

-

-

-

-

0,3

2) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70 % nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10 % ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina.

3) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 40 %.

 

II. ŽEMĖ

(ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ)

 

Žemės sklypo paskirtis

1 m2 vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais)

A

1

1. Privačių namų valdų žemės sklypai

 

1.1 Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse

 

1.1.1 Vilniaus mieste

 

1.1.1.1 Žvėryno, Senamiesčio, Naujamiesčio seniūnijos

100

1.1.1.2 Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio seniūnijos

60

1.1.1.3 kita miesto teritorija

20

1.1.2 Kauno mieste

 

1.1.2.1 Senamiestis

140

1.1.2.2 miesto centras

90

1.1.2.3 Žaliakalnis

70

1.1.2.4 kita miesto teritorija

30

1.1.3 Palangos mieste

70

1.1.4. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose

 

1.1.4.1 miesto centras

25

1.1.4.2 kita miesto teritorija

10

1.1.5 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Mažeikių, Trakų ir Utenos miestuose

15

1.1.6 miestuose-rajonų centruose (išskyrus išvardintus 1.1.1–1.1.5 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse

10

1.1.7 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse

6

1.2 Priemiestinėse ir kitose kaimo gyvenvietėse

 

1.2.1 priemiestinėse kaimo gyvenvietėse

 

1.2.1.1 nuo Vilniaus miesto ribos 15 km spinduliu ir nuo Kauno miesto ribos 10 km spinduliu

5

1.2.1.2 nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Palangos miestų ribos 5 km spinduliu

3

1.2.1.3 nuo kitų miestų ribos 3 km spinduliu

2

1.2.2 Kitose kaimo gyvenvietėse

 

1.2.2.1 stambiose – daugiau kaip 200 gyventojų)

1.5

1.2.2.2 nedidelėse – 50–200 gyventojų

1

1.2.2.3 kitose vietovėse

0.5

2. Ūkinei komercinei veiklai skirti (naudojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai

Kaina skaičiuojama: 1)įkainius, nurodytus 1.1.1-1.1.5 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,2; 2)įkainius, nurodytus 1.1.6-1.1.7 ir 1.2.1.1 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,5; 3)įkainius, nurodytus 1.2.1.2–1.2.2.3 punktuose, dauginant iš koeficientų:

1,5, kai žemės sklype yra iš žemės ūkio įmonių pirkėjo įsigyti gamybiniai pasta-tai, 2-kitais atvejais.

3. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai

 

3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos

2.0

3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos

1.5

3.3 kitose vietovėse

1.0

 

1 ha vidut. rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)

4. Kita žemės ūkio paskirties žemė

 

4.1 Respublikos miestuose

10 000

4.2 kituose miestuose

9 000

4.3 miesto tipo gyvenvietėse

6 000

4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose

2 500

4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose

2 000

4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose

1 800

4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose

1 500

5. Miškų ūkio paskirties žemė

 

5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose

3 500

5.2 buvusieji ūkiniai miškai

3 000

6. Vandens telkiniai

 

6.1 žuvininkystės tvenkiniai

atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius

6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas

1000

6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei

2000

 

Pastaba:

Į miškų ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą įeina stačiojo miško kaina.

 

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES

 

 

Automobilio

markė

Variklio

Naujo automobilio vid. rinkos kaina(litais)

galingumas

darbinis tūris, cm3

AJ

KW

BMW

90-110

66-81

1,6-1,8

78 930

BMW

111-115

82-84

1,8-2,5

101 750

BMW

116-145

85-106

1,8-2,5

103 740

BMW

146-150

107-110

2

113 440

BMW

151-192

111-141

2,5

142 175

BMW

193-220

142-161

2,8-3,0

156 060

BMW

221-290

162-213

3,2-4,0

207 170

BMW

291-340

214-250

5

298 720

BMW

341-380

251-279

5

389 655

 

 

 

 

 

Volkswagen

45-55

33-40

1,0-1,3

62 130

Volkswagen

56-65

41-48

1,4-1,9

68 650

Volkswagen

66-75

49-55

1,6-1,9

80 890

Volkswagen

76-90

56-66

1,8-1,9

101 690

Volkswagen

91-120

67-88

2

110 960

Volkswagen

121-150

89-110

2

131 520

Volkswagen

151-175

111-128

2,8

146 695

 

 

 

 

 

Daewoo

41

30

0,8

23 940

Daewoo

75

55

1,5

39 600

 

 

 

 

 

Renault

50-70

37-51

1,3-1,9

55 800

Renault

71-90

52-66

1,8-2,2

64 570

Renault

91-100

67-73

2,0-2,5

87 630

Renault

101-115

74-84

1,8-3,0

116 370

Renault

116-155

85-113

1,8

132 850

Renault

156-170

114-125

3

150 720

 

 

 

 

 

Fiat

50-65

37-48

1,0-1,9

38 155

Fiat

66-75

49-55

1,1-1,9

44 510

Fiat

76-95

56-70

1,4-2,0

46 630

 

 

 

 

 

Nissan

55-75

40-55

1,0-2,0

72 290

Nissan

76-100

56-73

1,4-2,7

115 910

Nissan

101-125

74-92

1,6-2,4

119 250

Nissan

126-195

93-143

2,0-3,0

119 315

 

 

 

 

 

Audi

90-100

66-73

1,9

117 130

Audi

101-120

74-88

1,6-2,5

152 400

Audi

121-150

89-110

1,8-2,6

188 870

Audi

151-175

111-128

2,8

201 270

Audi

176-290

129-213

4,2

309 340

 

 

 

 

 

Honda

90-120

65-88

1,5

62 000

Honda

121-135

89-99

2

92 000

 

 

 

 

 

Toyota

70-90

53-65

1,3-2,0

63 440

Toyota

91-120

66-88

1,6

77 790

Toyota

121-140

89-103

2,0-2,2

104 690

Toyota

141-175

104-128

2

134 490

Toyota

176-190

129-138

3

147 090

 

 

 

 

 

Skoda

55-60

40-44

1,3

27 330

 

 

 

 

 

Citroen

71-100

52-73

1,9

72 960

Citroen

101-110

74-81

1,8-2,1

105 295

Citroen

111-125

82-92

2

105 870

 

 

 

 

 

Volvo

89-140

65-103

1,8-2,5

98 000

Volvo

141-170

104-125

2,5

160 000

Volvo

171-225

126-165

2,3-2,5

167 500

 

 

 

 

 

Hyundai

78-105

57-77

1,5-2,0

53 500

Hyundai

106-116

78-85

1,6

63 000

 

 

 

 

 

Mazda

55-75

40-55

1,1-1,7

45 000

Mazda

76-90

56-66

1,6

50 000

 

B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardintas A lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EIME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS

 

Transporto priemonės pavadinimas

Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)

A

1

 

1. Lengvieji automobiliai

 

1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji auto-

mobiliai

 

1.1.1 40 – 50 AJ (29-37 kW)

30

1.1.2 51 – 60 AJ (38-44 kW)

40

1.1.3 61 – 75 AJ (45-55 kW)

55

1.1.4 76 – 90 AJ (56-66 kW)

65

1.1.5 91 – 100 AJ (67-73 kW)

70

1.1.6 101- 115 AJ (74-85 kW)

75

1.1.7 116- 125 AJ (86-92 kW)

85

1.1.8 126- 135 AJ (93-99 kW)

95

1.1.9 136- 150 AJ (100-110 kW)

110

1.1.10 151- 175 AJ (111-128 kW)

120

1.1.11 176- 200 AJ (129-147 kW)

135

1.1.12 201- 250 AJ (148-184 kW)

180

1.1.13 251- 300 AJ (185-221 kW)

230

1.1.14 301- 350 AJ (222-257 kW)

320

1.1.15 351- 400 AJ (258-294 kW)

460

1.1.16 virš 400 AJ (virš 294 kW

800

1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai

 

1.2.1 76 – 100 AJ (56-73 kW)

23

1.2.2 101- 150 AJ (74-110 kW)

28

1.2.3 151- 200 AJ (111-147 kW)

35

1.2.4 201- 300 AJ (148-221 kW)

45

1.2.5 301- 400 AJ (222-294 kW)

60

 

2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai

 

2.1 61 – 80 AJ (45-59 kW)

38

2.2 81- 100 AJ (60-73 kW)

65

2.3 101-150 AJ (74-110 kW)

85

 

3. Autobusai

 

3.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai

 

3.1.1 iki 30 sėdimų vietų

380

3.1.2 31 – 50 sėdimų vietų

1 100

3.1.3 virš 50 sėdimų vietų

1 800

3.2 NVS valstybių gamybos autobusai

 

3.2.1 iki 30 sėdimų vietų

35

3.2.2 virš 30 sėdimų vietų

100

3.3 Mikroautobusai

 

3.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai

 

3.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)

80

3.3.1.2 9 – 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)

110

3.3.2 NVS valstybių gamybos mikroautobusai 9 – 17 sėdimų vietų (įskaitant vairuo- tojo vietą)

30

 

4. Krovininiai automobiliai

 

4.1 Vilkikai

 

4.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai

 

4.1.1.1 iki 200 AJ (iki 147 kW)

160

4.1.1.2 201 – 300 AJ (148-221 kW)

280

4.1.1.3 301 – 400 AJ (222-294 kW)

360

4.1.1.4 401 – 500 AJ (295-368 kW)

430

4.1.1.5 virš 500 AJ (virš 368 kW)

530

4.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai

 

4.1.2.1 iki 200 AJ (iki 147 kW)

50

4.1.2.2 201 – 300 AJ (148-221 kW)

80

4.1.2.3 301 – 400 AJ (222-294 kW)

110

4.1.2.4 401 – 500 AJ (295-368 kW)

150

4.1.2.5 virš 500 AJ (virš 368 kW)

190

4.2 Sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai

furgonai

 

4.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai

 

4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės

60

4.2.1.2 3,6–6 t bendros masės

100

4.2.1.3 6,1-10 t bendros masės

130

4.2.1.4 10,1-20t bendros masės

230

4.2.1.5 virš 20 t bendros masės

330

4.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai

 

4.2.2.1 6,1–10 t bendros masės

35

4.2.2.2 virš 10 t bendros masės

55

4.3 Automobiliai-refrižeratoriai

 

4.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai

 

4.3.1.1 iki 4 t bendros masės

75

4.3.1.2 4,1–8 t bendros masės

100

4.3.1.3 virš 8 t bendros masės

150

4.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai

 

4.3.2.1 iki 4 t bendros masės

30

4.3.2.2 4,1–8 t bendros masės

50

4.3.2.3 virš 8 t bendros masės

65

 

5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės

 

5.1.1 iki 10 t bendros masės

50

5.1.2 10,1–20 t bendros masės

90

5.1.3 20,1–30 t bendros masės

110

5.1.4 virš 30 t bendros masės

150

 

6. Priekabos

 

6.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos

 

6.1.1 iki 4 t bendros masės

25

6.1.2 4,1–10 t bendros masės

60

6.1.3 virš 10 t bendros masės

110

 

7. Puspriekabės-refrižeratoriai

 

7.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės-

refrižeratoriai

 

7.1.1 iki 10 t bendros masės

80

7.1.2 10,1–20 t bendros masės

130

7.1.3 20,1–30 t bendros masės

160

7.1.4 virš 30 t bendros masės

220

7.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės-

refrižeratoriai virš 20 t bendros masės

50

 

Pastabos: 1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ). 2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dviejų metų – 34%, po trijų metų – 44%, po keturių metų – 55%, po penkių metų – 67%, po šešių metų – 80%, po septynių metų – 94%. 3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.

 

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

 

Vandens transporto priemonės pavadinimas

Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)

Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas

 

1. Transportiniai laivai

 

 

1.1 Jūrų laivai

 

 

1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai

 

 

1.1.1.1 iki 3000 t vandentalpos

12 000

5,30%

1.1.1.2 3001-10000 t vandentalpos

23 700

5,00%

1.1.1.3 virš 10000 t vandentalpos

58 700

4,30%

1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir

miškovežiai

 

 

1.1.2.1 iki 5000 t vandentalpos

13 100

5,60%

1.1.2.2 5001- 10000 t vandentalpos

20 000

5,60%

1.1.2.3 virš 10000 t vandentalpos

23 000

5,60%

1.1.3 Ro-Ro tipo laivai 5000-10000t vandentalpos

33 000

5,40%

1.1.4 Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5000-10000 t vandentalpos

15 000

5,30%

1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai

 

 

1.1.5.1 iki 10000 t vandentalpos

21 100

5,90%

1.1.5.2 10001–20000 t vandentalpos

26 000

5,90%

1.1.6 Tanklaiviai 5000 – 10000 t vanden-talpos

30 000

5,90%

1.1.7 Kiti jūrų laivai

 

 

1.1.7.1 Vilkikai

 

 

1.1.7.1.1 1200 AJ

6 000

5,60%

1.1.7.1.2 3000 AJ

20 000

5,60%

1.1.7.1.3 7800 AJ

39 000

5,60%

1.1.7.2 Locmanų kateriai

2 000

5,40%

1.1.7.3 Naftos-šiukšlių surinktuvai

500

5,40%

1.1.7.4 Reido kateriai

375

5,70%

1.2 Upių laivai

 

 

1.2.1 Keleiviniai keltai

 

 

1.2.1.1 iki 300t vandentalpos

250

3,40%

1.2.1.2 virš 300tvandentalpos

1 800

3,40%

1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150t vandentalpos

600

4,30%

1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“

500

5,40%

1.2.4 Krovininiai laivai iki 500t

vandentalpos

200

4,30%

1.2.5 Krovininės baržos-aikštelės iki 65 m ilgio

210

5,40%

1.2.6 Vilkikai 200–300 AJ

300

5,40%

 

2. Sportiniai laivai

 

 

2.1 Motoriniai kateriai

 

 

2.1.1 5–10 m ilgio

25

14,30%

2.1.2 virš 10 m ilgio

50

14,30%

2.2 Jachtos

 

 

2.2.1 8–10 m ilgio

60

0,50%

2.2.2 14–16 m ilgio

600

0,50%

 

3. Žvejybiniai laivai

 

 

3.1 Didieji traleriai-šaldytuvai

 

 

3.1.1 iki 85 m ilgio

40 000

5,70%

3.1.2 86–105 m ilgio

60 000

5,70%

3.1.3 106–125 m ilgio

89 000

5,70%

3.2 Vidutiniai traleriai-seineriai

 

 

3.2.1 iki 55 m ilgio

14 100

7,10%

3.2.2 56–65 m ilgio

35 000

7,10%

3.3 Mažieji traleriai

 

 

3.3.1 iki 26 m ilgio

1 200

10,50%

3.3.2 27–35 m ilgio

10 000

10,50%

3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio

90 000

5,40%

 

Pastaba: Lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

 

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

 

Orlaivio tipas

Pagaminimo metai

Vidutinė rinkos kaina (litais)

AN 2

AN 2

Cessna 172

JAK 52

1974

1977

1968

1987

16 000

18 000

48 000

76 000

 

Pastaba: 1. Lentelėje pateiktos kainos nurodomos konkrečiam orlaivio tipui, pagamintam atitinkamais metais. Kadangi šie orlaiviai buvo įsigyti galiojant įvairiems minimaliems deklaravimui priklausančio turto kainos dydžiams, lentelėje nurodomos kainos ir tų orlaivių, kurių vertė yra mažesnė už šiuo metu galiojantį minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. 2. Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina įsigijimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkretaus orlaivio vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

 

IV. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

 

Žemės ūkio technikos pavadinimas

Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kai-na (tūkst. litų)

Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas

A

1

2

 

1. Traktoriai

 

 

1.1 NVS šalių gamybos traktoriai

 

 

1.1.1 200-270 AJ („Kirovec“ ir kt.)

105

11%

1.1.2 150–165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.)

76

11%

1.1.3 80-90 AJ (DT-75 ir kt.)

34

11%

1.1.4 75 AJ (MTZ-82)

29

11%

1.1.5 70-75 AJ (MTZ-80; T-70)

26

11%

1.1.6 60 AJ (JUMZ-6KL ir kt.)

23

11%

1.2 Vakarų valstybių traktoriai

 

 

1.2.1 60-70 AJ (URSUS 4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai)

40

6,7%

1.2.2 50 AJ ir daugiau VALMET 665-4 HC ir kt.)

120

6,7%

 

2. Javų kombainai

 

 

2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai

 

 

2.1.1 DON-1500

250

11%

2.1.2 SK-5 „NIVA“

120

11%

2.1.3 JENISEI-1200

100

11%

2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai

 

 

2.2.1 SAMPO-2020

155

6,7%

2.2.2 E-514, E-525

350

6,7%

2.2.3 Class ir kt.

530

6,7%

 

3. Savaeigės šienapjovės

 

 

3.1 E-281

350

14,5%

3.2 E-304

200

14,5%

3.3 E-303 ir kt.

180

14,5%

 

4. Ekskavatoriai (EO-2628; EO-2629 ir kiti

 

50

 

11%

 

5. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.)

 

38

 

11%

 

Pastaba: Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

 

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

 

Pastaba: Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 20 300 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos.

 

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

 

Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas

Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)

Kasmetinio padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas

 

1. Kėlimo kranai

 

 

1.1 ožiniai kranai 12,5 kėlimo galios

 

 

1.1.1 20 ilgio angos

150

6,7%

1.1.2 32 ilgio angos

160

6,7%

1.2 automobiliniai kranai

 

 

1.2.1 6,3 t kėlimo galios

60

8,3%

1.2.2 10 t kėlimo galios

70

8,3%

1.3 Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios

 

 

1.3.1 10,5 m ilgio angos

109

6,7%

1.3.2 16,5 m ilgio angos

156

6,7%

1.4 Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios

150

8,3%

 

2. Liftai

 

 

2.1 Elektriniai

 

 

2.1.1 keleiviniai

50

4,0%

2.1.2 krovininiai

30

4,0%

2.1.3 ligoninių

70

4,0%

2.2 Hidrauliniai trijų sustojimų

75

5,0%

 

3. Garo ir vandens šildymo katilai

 

 

3.1 1 t/val. našumo garo katilas

30

5,0%

3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildymo katilas(aukštesnės kaip 115/0C temperatūros)

25

6,7%

 

4. Autocisternos skystoms dujoms per- vežti

 

30

 

5,0%

 

5. Atrakcionai

 

 

5.1 atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“

900

6,7%

5.2 atrakcionas „Apžvalgos ratas“

120

5,0%

 

Pastabos: 1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). 2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu. 3. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 20300 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos. 4. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo našumams negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val. vidutinė rinkos kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų.

______________