LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO PETRO PAPOVO PRAŠYMO „DĖL 2002 M. GRUODŽIO 24 D. NUTARIMO KAI KURIŲ NUOSTATŲ IŠAIŠKINIMO“

 

2004 m. liepos 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 28 straipsniu, Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Papovo, buvusio pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovu byloje Nr. 49/2000, prašymą išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išaiškinimo“ nuostatas.

Konstitucinis Teismas

 

nustatė:

 

1. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. byloje Nr. 49/ 2000 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2003, Nr. 19-828).

2. Konstitucinis Teismas 2004 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išaiškinimo“ (Žin., 2004, Nr. 24-740).

3. Konstituciniame Teisme 2004 m. birželio 17 d. gautas Seimo nario P. Papovo, buvusio pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovu byloje Nr. 49/2000, prašymas „Dėl 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“.

Seimo narys P. Papovas prašo Konstitucinį Teismą išaiškinti:

1) ar Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkto 1, 2 ir 3 pastraipų nuostatos ir Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 3.4 punkto 2 ir 3 pastraipų nuostatos reiškia, kad savivaldybių tarybų išimtinė kompetencija yra priimti sprendimus savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų (Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalis) bei savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinių bei aukštesniųjų mokyklų (Konstitucijos 41 straipsnio 2 dalis) steigimo, jų vadovų skyrimo bei šių įstaigų priežiūros klausimais;

2) ar Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 3.4 punkto 4, 5 ir 6 pastraipų nuostatos taikytinos priimant sprendimus Konstitucijoje savivaldybių kompetencijai nustatytais klausimais dėl atitinkamų švietimo įstaigų steigimo, jų vadovų skyrimo ir šių įstaigų priežiūros.

Konstitucinis Teismas

 

konstatuoja:

 

1. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkto 1, 2 ir 3 pastraipose konstatuota:

„Minėta, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principas. Vadinasi, pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį sprendimus klausimais, Konstitucijoje expressis verbis priskirtais savivaldybės kompetencijai, priimtų ne savivaldybių tarybos, o jų sudaryti ir joms atskaitingi vykdomieji organai.

Pažymėtina, kad savivaldybių kompetencija Konstitucijoje yra expressis verbis apibrėžta: 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 119 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus; 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas; 122 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.

Priimti sprendimus Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje, 121 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 122 straipsnyje nurodytais savivaldos klausimais – savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams įsiterpti į savivaldybių tarybų išimtinę konstitucinę kompetenciją priimti sprendimus Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje, 121 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 122 straipsnyje nurodytais klausimais.“

2. Pažymėtina, kad Seimo narys P. Papovas, buvęs pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovu byloje Nr. 49/2000, 2004 m. sausio 6 d. prašymu kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkto 3 pastraipos nuostatą.

Konstitucinis Teismas 2004 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išaiškinimo“, kurio 3.4 punkte konstatuota:

„Nutarime nėra expressis verbis nuostatų dėl savivaldybių įstaigų, įmonių steigimo, jų vadovų skyrimo, šių įstaigų, įmonių priežiūros.

Kartu pažymėtina, kad Seimo nario P. Papovo nurodyto Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4 punkto teiginio „Savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai <...> neturi teisės priimti sprendimų, kurie nebūtų grindžiami <...> savivaldybių tarybų sprendimais, taip pat tokių sprendimų, kurie savo teisine galia prilygtų savivaldybių tarybų sprendimams“ formuluotė „savivaldybių tarybų sprendimai“ apima ir sprendimus, susijusius su savivaldybių įstaigų, įmonių steigimu, jų vadovų skyrimu, šių įstaigų, įmonių priežiūra.

Įstatymu nustatydamas, kas (savivaldybių tarybos ar joms atskaitingi vykdomieji organai) turi teisę priimti sprendimus dėl savivaldybių įstaigų, įmonių steigimo, jų vadovų skyrimo, šių įstaigų, įmonių priežiūros, įstatymų leidėjas yra saistomas minėtų konstitucinių reikalavimų: sprendimus savivaldybių tarybų išimtinei konstitucinei kompetencijai priskiriamais klausimais gali priimti tik savivaldybių tarybos; įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus nustatyti, kuriuos sprendimus savivaldybių tarybų išimtinei konstitucinei kompetencijai nepriskirtais klausimais priimti turi kompetenciją savivaldybių tarybos, o kuriuos – savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių institucijos; kad savivaldybių tarybos galėtų teisę priimti sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, tai turi būti tiesiogiai nurodyta įstatyme; minėtų įgaliojimų negalima perduoti savivaldybių institucijoms, kurios pagal įstatymą nėra savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai.

Savivaldybių įstaigų, įmonių steigimas neatsiejamas nuo savivaldybių konstitucinės kompetencijos sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą (Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkte nurodyta, jog priimti sprendimus inter alia Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje nurodytais savivaldos klausimais yra savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija ir kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams įsiterpti į savivaldybių tarybų išimtinę konstitucinę kompetenciją priimti sprendimus inter alia Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje nurodytais klausimais. Taigi įstatymų leidėjas, įstatymu nustatęs, jog savivaldybės gali steigti savo įstaigas, įmones, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį sprendimus dėl šių įstaigų, įmonių steigimo priimtų ne savivaldybių tarybos, bet joms atskaitingi vykdomieji organai. Priešingu atveju būtų pažeista Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą.

Kitaip vertintina tai, kokios yra įstatymų leidėjo diskrecijos ribos įstatymu nustatant, kas (savivaldybių tarybos ar joms atskaitingi vykdomieji organai) turi teisę priimti sprendimus dėl savivaldybių įstaigų, įmonių vadovų skyrimo, šių įstaigų, įmonių priežiūros. Šiose srityse įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti, kad šiuos sprendimus priima savivaldybių tarybos, kad juos priima savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai arba kad šiuos sprendimus priima savivaldybių tarybos, bet jos gali teisę priimti tokius sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams; šiuo atveju savivaldybių tarybų įgaliojimai minėtas teises perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams turi būti tiesiogiai nurodyti įstatyme.

Pažymėtina ir tai, kad, įstatymu nustačius savivaldybių tarybų įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybių įstaigų, įmonių priežiūros perdavimo savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, negali būti paneigta savivaldybių tarybų teisė ir pačioms prižiūrėti šias įstaigas, įmones.“

3. Seimo narys P. Papovas 2004 m. birželio 17 d. prašyme cituoja Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išaiškinimo“ 3.4 punkto 2 ir 3 pastraipų nuostatas dėl savivaldybių įstaigų, įmonių steigimo, jų vadovų skyrimo, šių įstaigų, įmonių priežiūros ir prašo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkto 1, 2 ir 3 pastraipų nuostatas bei Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 3.4 punkto 2 ir 3 pastraipų nuostatas.

Aiškindamas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkto nuostatas Konstitucinis Teismas 2004 m. vasario 11 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 4.5 punkte inter alia konstatavo, kad „Seimo nario P. Papovo nurodyto Nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkto nuostatos teiginio „Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams įsiterpti į savivaldybių tarybų išimtinę konstitucinę kompetenciją“ formuluotė „savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija“ apima ir savivaldybių tarybų kompetenciją priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių įstaigų, įmonių steigimu. Ši formuluotė neapima savivaldybių tarybų kompetencijos priimti sprendimus, susijusius su savivaldybių įstaigų, įmonių vadovų skyrimu, šių įstaigų, įmonių priežiūra.“

Pažymėtina, kad Seimo narys P. Papovas prašo Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkto 1, 2 ir 3 pastraipų nuostatas aiškinti tuo pačiu aspektu, kuriuo jos jau išaiškintos Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išaiškinimo „. Vadinasi, Seimo nario P. Papovo 2004 m. birželio 17 d. prašymo išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkto 1, 2 ir 3 pastraipų nuostatos ir Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 3.4 punkto 2 ir 3 pastraipų nuostatos „reiškia, kad savivaldybių tarybų išimtinė kompetencija yra priimti sprendimus savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų (Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalis) bei savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinių bei aukštesniųjų mokyklų (Konstitucijos 41 straipsnio 2 dalis) steigimo, jų vadovų skyrimo bei šių įstaigų priežiūros klausimais“, turinys sutampa su Seimo nario P. Papovo 2004 m. sausio 6 d. prašymo išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo nuostatas turiniu. Minėta, kad pagal Seimo nario P. Papovo 2004 m. sausio 6 d. prašymą yra priimtas Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimas.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus Seimo nario P. Papovo prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkto 1, 2 ir 3 pastraipų nuostatos ir Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 3.4 punkto 2 ir 3 pastraipų nuostatos „reiškia, kad savivaldybių tarybų išimtinė kompetencija yra priimti sprendimus savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų (Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalis) bei savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinių bei aukštesniųjų mokyklų (Konstitucijos 41 straipsnio 2 dalis) steigimo, jų vadovų skyrimo bei šių įstaigų priežiūros klausimais“, yra netenkintinas.

5. Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išaiškinimo“ 3.4 punkto 4, 5 ir 6 pastraipose konstatuota:

„Savivaldybių įstaigų, įmonių steigimas neatsiejamas nuo savivaldybių konstitucinės kompetencijos sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą (Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 21.4.1 punkte nurodyta, jog priimti sprendimus inter alia Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje nurodytais savivaldos klausimais yra savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija ir kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams įsiterpti į savivaldybių tarybų išimtinę konstitucinę kompetenciją priimti sprendimus inter alia Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje nurodytais klausimais. Taigi įstatymų leidėjas, įstatymu nustatęs, jog savivaldybės gali steigti savo įstaigas, įmones, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį sprendimus dėl šių įstaigų, įmonių steigimo priimtų ne savivaldybių tarybos, bet joms atskaitingi vykdomieji organai. Priešingu atveju būtų pažeista Konstitucijos 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija sudaryti ir tvirtinti savo biudžetą.

Kitaip vertintina tai, kokios yra įstatymų leidėjo diskrecijos ribos įstatymu nustatant, kas (savivaldybių tarybos ar joms atskaitingi vykdomieji organai) turi teisę priimti sprendimus dėl savivaldybių įstaigų, įmonių vadovų skyrimo, šių įstaigų, įmonių priežiūros. Šiose srityse įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti, kad šiuos sprendimus priima savivaldybių tarybos, kad juos priima savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai arba kad šiuos sprendimus priima savivaldybių tarybos, bet jos gali teisę priimti tokius sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams; šiuo atveju savivaldybių tarybų įgaliojimai minėtas teises perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams turi būti tiesiogiai nurodyti įstatyme.

Pažymėtina ir tai, kad, įstatymu nustačius savivaldybių tarybų įgaliojimus priimti sprendimus dėl savivaldybių įstaigų, įmonių priežiūros perdavimo savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, negali būti paneigta savivaldybių tarybų teisė ir pačioms prižiūrėti šias įstaigas, įmones.“

Seimo narys P. Papovas prašo Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 3.4 punkto 4, 5 ir 6 pastraipų nuostatos „taikytinos priimant sprendimus Konstitucijoje savivaldybių kompetencijai nustatytais klausimais dėl atitinkamų švietimo įstaigų steigimo, jų vadovų skyrimo ir šių įstaigų priežiūros“.

Taigi Seimo narys P. Papovas prašo išspręsti minėto Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatų taikymo klausimą.

Pagal Konstituciją ir įstatymus teisės taikymo klausimus sprendžia institucija, taikanti atitinkamą teisės aktą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus Seimo nario P. Papovo prašymas išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 3.4 punkto 4, 5 ir 6 pastraipų nuostatos „taikytinos priimant sprendimus Konstitucijoje savivaldybių kompetencijai nustatytais klausimais dėl atitinkamų švietimo įstaigų steigimo, jų vadovų skyrimo ir šių įstaigų priežiūros“, yra netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 28 ir 61 straipsniais,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 

nusprendžia:

 

Atsisakyti aiškinti Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas ir Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo išaiškinimo“ nuostatas pagal Seimo nario P. Papovo prašymą „Dėl 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“.

 

 

Konstitucinio Teismo teisėjai:                          Armanas Abramavičius

Egidijus Jarašiūnas

Egidijus Kūris

Kęstutis Lapinskas

Zenonas Namavičius

Augustinas Normantas

Jonas Prapiestis

Vytautas Sinkevičius

______________