LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2003 M. SAUSIO 31 D. ĮSAKYMO NR. V-50 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYME NENUMATYTŲ POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATVEJŲ IR VERTINIMO ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. liepos 5 d. Nr. V-511
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 18-794):
1. Išdėstau pavadinimą (antraštę) taip:
2. Išdėstau 1.2 punktą taip:
3. Išdėstau 3 punktą taip:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
Ministro 2004 m. liepos 5 d.
įsakymu Nr. V-511
LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYME NENUMATYTŲ POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATVEJŲ VERTINIMO ATLIKIMO TAISYKLĖS
I. Bendrosios nuostatos
1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (toliau – poveikio visuomenės sveikatai vertinimas) atliekamas, kai ūkinės veiklos metu gali susidaryti sveikatai nepalankūs cheminiai, fizikiniai, biologiniai, psichologiniai, ergonominiai, socialiniai, ekonominiai veiksniai, kurie tiesioginiu ar netiesioginiu būdu gali daryti poveikį visuomenės sveikatai.
2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, apimties ar numatomos veiklos vietos ypatumų gali daryti poveikį visuomenės sveikatai.
3. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) taikomos:
3.1. planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro;
4. Pagal šias Taisykles poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai:
4.1. įmonės, projektuojančios, statančios, valdančios ar turinčios nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su žmonių gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia šių statinių sanitarines apsaugos zonas;
II. poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranka
5. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranka (toliau – atranka) – tai visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, kurios metu atliekamas planuojamos ūkinės veiklos esminių reikalavimų įvertinimas, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
6. Atranką atlieka:
7. Atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar jo įgalioto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta ir kita prieinama informacija.
8. Atrankos vykdytojas, atsižvelgdamas į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti.
9. Remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikta informacija atrankai bei kitais duomenimis, atliekama atrankos visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, parengiama jos išvada, įforminama Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos (ekspertizės) protokole (šių Taisyklių 1 priedas).
10. Atrankos vykdytojas per 20 darbo dienų nuo atrankos visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvados patvirtinimo dienos planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) pateikia Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (šių Taisyklių 2 priedas), ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas ar neprivalomas. Sprendimas galioja 2 metus.
11. Kai poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) per 10 darbo dienų nuo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo priėmimo dienos turi pranešti visuomenei, paskelbdamas miesto (-ų) ir rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje:
11.1. atrankos išvadą, patvirtintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimu;
12. Visuomenė per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos gali teikti atrankos vykdytojui bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) motyvuotus pasiūlymus, kurie turi būti įvertinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje.
13. Kai poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra neprivalomas, visuomenės sveikatos centras apskrityje ar Tarnyba, remdamasi atrankos visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvada, išduoda planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) reikalingus dokumentus, būtinus teritorijų planavimo, statinių projektų rengimo, sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, leidimo-higienos paso gavimo procedūroms atlikti.
III. pateikiamos Informacijos atrankai turinys
14. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) atrankos vykdytojui pateikiami šie pagrindiniai duomenys:
14.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, ekonominės veiklos rūšies kodas, gaminamos produkcijos paskirtis, numatomos investicijos;
15. Informacija apie vietą, kurioje numatyta vykdyti planuojamą ūkinę veiklą:
15.2. Ištrauka iš teritorijų planavimo registro (jei yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas);
15.4. Vietovės infrastruktūra, vietovės ribos su gyvenamąja teritorija, viešosios paskirties statiniais, rekreacinėmis teritorijomis ir kitais svarbiais objektais;
16. Duomenys apie veiklos fizinės aplinkos veiksnių, darančių įtaką sveikatai, pokyčius:
17. Duomenys apie veiklos fizikinę, cheminę ir biologinę taršą (1lentelė).
1 lentelė. Veiklos fizikinė, cheminė ar biologinė tarša
Taršos rūšis |
Taršos šaltiniai |
Taršos šaltinių skaičius |
Numatoma veiklos tarša (matavimo vienetais) |
Priemonės taršai mažinti
|
||
Objekto teritorijoje
|
Objekto sanitarinėje apsaugos zonoje
|
Gyvenamojoje, rekreacinėje teritorijoje
|
||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
Triukšmas
Jonizuojančioji spinduliuotė
Nejonizuojančioji spinduliuotė
Biologinė tarša
Cheminė tarša
Kitos taršos rūšys (psichogeninė,
tarša kvapais ir pan.)
25. Informacija apie galimą veiklos įtaką psichologiniams veiksniams:
26. Veiklos įtaka visuomenės elgsenos ir gyvensenos veiksniams (visuomenės grupių mitybos įpročiams, žalingiems įpročiams, fiziniam aktyvumui).
IV. POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI vertinimas
30. Atrankos vykdytojui nusprendus, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas, atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.
31. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) užsako poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
32. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą gali atlikti juridinis asmuo, nustatyta tvarka įgijęs teisę atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (toliau – poveikio visuomenės sveikatai vertintojas).
33. Poveikio visuomenės sveikatai vertintojas parengia poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą pagal Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro.
34. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) turi supažindinti visuomenę su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, paskelbdamas miesto (-ų) ir rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje:
35. Visuomenė turi teisę teikti motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) per 10 darbo dienų nuo informacijos apie poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos išvadų paskelbimo dienos.
36. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gautus motyvuotus visuomenės pasiūlymus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos klausimais registruoja ir perduoda poveikio visuomenės sveikatai vertintojui.
37. Poveikio visuomenės sveikatai vertintojas įvertina motyvuotus visuomenės pasiūlymus, esant reikalui, patikslina poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ir teikia ją įstaigai, atlikusiai atranką.
38. Turi būti atlikta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos visuomenės sveikatos saugos ekspertizė ir parengta jos išvada, kuri įforminama Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizės protokolu (forma Nr. 303/3a). Ta pati įstaiga negali rengti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos ir atlikti jos ekspertizę.
39. Visuomenės sveikatos centras apskrityje ar Tarnyba, gavę poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą ir ataskaitos visuomenės sveikatos saugos ekspertizės išvadą:
V. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų poveikio
visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų kainų nustatymas
40. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apmoka visas išlaidas, susijusias su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų kaina nustatoma:
40.1. technologiškai aprašant kiekvieną paslaugą ir apskaičiuojant jų kaštus, kurių pagrindu patvirtinama kaina. Technologinis aprašymas nerengiamas, kai paslaugos teikiamos pagal nustatyta tvarka patvirtintas metodikas ar kitus standartizacijos normatyvinius dokumentus.
40.2. paslaugos kaina susideda iš tiesioginių, netiesioginių išlaidų ir pridėtinių išlaidų:
Pk =T +NT+PI (1)
40.2.1. tiesioginės išlaidos, tiesiogiai susijusios su atliekama paslauga ir joms priskiriama darbuotojų (specialistų – SDu), teikiančių paslaugą, darbo užmokestis, socialinis draudimas (SD), turto susidėvėjimas (pvz., organizacinė ir kita technika), materialinės (pvz.: medikamentai, reagentai ir kitos medžiagos) ir joms prilygintos sąnaudos (MPs).
T= SDu + SD + MPs (2)
40.2.2. netiesioginės išlaidos administracijos ir aptarnaujančio personalo darbo užmokestis, socialinis draudimas ir kitos išlaidos (pvz., ryšių paslaugos, komandiruočių, kanceliarinės išlaidos ir t. t.). Netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti taikomas išlaidų poreikio koeficientas KNT=0,3 nuo tiesioginių išlaidų.
NT= (SDu + SD + MPs) x KNT (3)
40.2.3. pridėtinės išlaidos (PI) – materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, kurias turi paslaugos teikėjas organizuodamas ir atlikdamas paslaugas (pvz.: mokesčiai už energijos šaltinius, vandenį, atliekų šalinimą ir pan.). Pridėtinėms išlaidoms taikomas išlaidų poreikio koeficientas KPI=0,2 nuo tiesioginių išlaidų ir netiesioginių išlaidų.
PI =(T +NT) x KPI (4)
42. Paslaugų kainų padidinimo indeksas (Ik) apskaičiuojamas pagal formulę:
Ik = 0,3 Ivk + 0,7 Isv (5)
čia:
Ivk – paskelbtas vartojimo kainų indeksas,
Isv – paskelbtas sveikatos priežiūros ir medicinos paslaugų indeksas.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Valstybės ar savivaldos įstaigos, turinčios informacijos apie visuomenės sveikatą, aplinkos taršą, demografinius ir kitus duomenis, reikalingus poveikio visuomenės sveikatai vertinimui atlikti, privalo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir/ar poveikio visuomenės sveikatai vertintojui suteikti galimybę pasinaudoti šia informacija.
45. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dalyviai, valstybės ir savivaldos įstaigos, priimančios sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje, teisės aktų nustatyta tvarka atsako už šių Taisyklių reikalavimų vykdymą, teisingos informacijos pateikimą, priimtus sprendimus ir išvadas.
Lietuvos Respublikos planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatyme nenumatytų
poveikio visuomenės sveikatai
vertinimo atvejų atlikimo taisyklių
1 priedas
________________________________________________________________________________
(Įstaigos pavadinimas, adresas, telefonas, faksas)
POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATRANKOS
(EKSPERTIZĖS) PROTOKOLAS
Nr.
(Data)
1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) __________________________________
(pavadinimas, adresas, tel.)
8. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos aspektai
Vertinimo aspektas |
Poveikis teigiamas (+); neigiamas (-); nėra (0) |
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būtinybė (argumentai ir kt.) |
8.1. Poveikio visuomenės sveikatai reikšmingumas vietos atžvilgiu |
||
8.1.1. Numatoma vieta reikšminga visuomeniniu požiūriu |
|
|
8.1.2. Numatoma vieta ribojasi su gyvenamąja aplinka |
|
|
8.1.3. Numatoma vieta ribojasi su viešosios paskirties statiniais (mokyklomis, darželiais, ligoninėmis ir pan.) |
|
|
8.1.4. Numatoma vieta ribojasi su rekreacinėmis teritorijomis |
|
|
8.1.5. Numatoma vieta ribojasi su kitais svarbiais objektais |
|
|
8.1.6. Iki to buvusi numatomos vietos paskirtis svarbi visuomeniniu požiūriu |
|
|
8.1.7. Sanitarinės apsaugos zonos dydis |
|
|
8.1.8. Yra kitų svarbių su vieta susijusių aspektų |
|
|
8.2. Poveikio visuomenės sveikatai reikšmingumas pagal visuomenės sveikatos veiksnius |
||
8.2.1. Elgsenos ir gyvensenos veiksniai (mitybos įpročiai, alkoholio vartojimas, rūkymas, narkotinių ir psichotropinių vaistų vartojimas, fizinis aktyvumas, saugus seksas ir kt.) |
|
|
8.2.2. Fizinės aplinkos veiksniai (oro, vandens ir maisto kokybė, dirvožemis, spinduliuotė, triukšmas, būsto sąlygos, sauga, susisiekimas, teritorijų planavimas, atliekų tvarkymas, energijos panaudojimas, nelaimingų atsitikimų rizika, pasyvus rūkymas ir kt.) |
|
|
8.2.3. Socialiniai veiksniai (diskriminacija, nuosavybė, pajamos, išsilavinimo galimybės, užimtumas, darbo rinka, darbo galimybės, laisvalaikis, judėjimo galimybės, visuomeninis bendravimas, migracija, šeimos sudėtis ir kt.) |
|
|
8.2.4. Profesinės rizikos veiksniai (cheminiai, fizikiniai, biologiniai, ergonominiai, psichosocialiniai, fiziniai) |
|
|
8.2.5. Psichologiniai veiksniai (estetinis vaizdas, suprantamumas, sugebėjimas valdyti situaciją, prasmingumas, galimi konfliktai ir kt.) |
|
|
8.2.6. Sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų prieinamumas ir kokybė (priimtinumas, tinkamumas, tęstinumas, veiksmingumas, sauga, prieinamumas, kokybė, pagalba sau ir kt.) |
|
|
8.2.7. Kiti veiksniai |
|
|
8.3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai mastas ir trukmė |
||
8.3.1. Poveikio sveikatai trukmė: trumpalaikė (iki 1 metų), vidutinės trukmės (1–3 metų), ilgalaikė (daugiau kaip 3 metai), trukmė nežinoma |
|
|
8.3.2. Poveikio sveikatai padarinių grįžtamumas (negrįžtami, grįžtami, grįžtamumas nežinomas) |
|
|
8.3.3. Poveikio sveikatai erdvinis mastas (geografinė apimtis ir veikiamos populiacijos dydis): maža dalis populiacijos (iki 500 asm.), vidutinė dalis populiacijos (501–1000 asm.), didelė dalis populiacijos (daugiau kaip 1000), visa populiacija |
|
|
8.3.4. Poveikio sveikatai sunkumas (sveikatos pablogėjimas, negalia, atsilikimas, mirtino poveikio galimybė) Psichosocialinis poveikis |
|
|
8.3.5. Cheminės taršos kumuliacinio, sinergetinio poveikio galimybė, dydis, suminis ir potencijuojantis poveikis |
|
|
8.3.6. Poveikio sveikatai tikimybė (poveikis: galimas, aiškus) |
|
|
11. Atrankos išvada ir pasiūlymai_____________________________________________________
(Eksperto pareigos) (parašas) (Vardas ir pavardė)
Įstaigos vadovas (parašas) (Vardas ir pavardė)
A. V.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme
nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai
vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklių
2 priedas
________________________________________________________________________________
(Įstaigos pavadinimas, adresas, telefonas, telefaksas)
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimas
Nr.
Išduotas 200 m. d., galioja iki 200 m. d.
4. Planuojamos ūkinės veiklos aprašymas (pagrindiniai techniniai ir ekonominiai rodikliai, svarstytos alternatyvos ir kt.)
5. Priemonių, numatytų neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti, aprašymas
6. Specialistai, atlikę poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranką (Įstaigos pavadinimas, vardas, pavardė, pareigos, tel.)
7. Sprendimas dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos:
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas neprivalomas
(nereikalinga išbraukti)