LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2002 m. LIEPOS 1 d. ĮSAKYMO Nr. 3-335 „DĖL VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ AVARIJŲ TYRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. balandžio 5 d. Nr. 3-248
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 3-335 „Dėl Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 76-3278; 2009, Nr. 6-172; 2010, Nr. 141-7238) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ TYRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3-335
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2012 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 3-248 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ TYRIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų klasifikavimą, tyrimų vykdymo, pranešimų ir ataskaitų teikimo tvarką, laivybos bendrovių, uostų ir prieplaukų administracijų, vidaus vandenų transporto priemonių kapitonų (laivavedžių), avarijas ir incidentus tiriančios valstybės institucijos pareigas ir teises.
2. Šių Taisyklių reikalavimai taikomi tiriant vidaus vandenų transporto priemonių avarijas ir incidentus, kurie:
2.1. yra susiję su Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotomis vidaus vandenų transporto priemonėmis;
3. Šių Taisyklių reikalavimai netaikomi tiriant vidaus vandenų transporto priemonių avarijas ir incidentus, kurie yra susiję tik su:
3.1. karo ir karinio jūrų laivyno vėliava plaukiojančiomis vidaus vandenų transporto priemonėmis ir kitomis Lietuvos Respublikai priklausančiomis ar jos valdomomis vidaus vandenų transporto priemonėmis, kurios naudojamos tik Vyriausybės nekomerciniais tikslais;
3.3. neeksploatuojamomis, statomomis ir rekonstruojamomis laivų statyklose ir laivų remonto įmonėse vidaus vandenų transporto priemonėmis;
4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
4.1. eksploataciniai atsitikimai – vidaus vandenų transporto priemonės gedimai, dėl kurių vidaus vandenų transporto priemonė nepraranda savybių ir kurie neatitinka šiose Taisyklėse nustatyto avarijų ir incidentų klasifikavimo;
4.2. mirtinas sužeidimas – sužeidimas, kurį patiria asmuo vidaus vandenų transporto priemonės avarijos ar incidento metu ir dėl kurio asmuo miršta per 30 dienų nuo įvykio dienos;
4.3. priežastys – veiksmai, neatlikti veiksmai, įvykiai ir sąlygos ar jų derinys, dėl kurio įvyko vidaus vandenų transporto priemonės avarija ar incidentas;
4.4. saugumo rekomendacija – tyrimą atliekančios institucijos (tyrimų vadovo) pateiktas siūlymas, parengtas remiantis tyrimo metu gauta informacija, atliktos analizės ir tyrimų rezultatais, siekiant užkirsti kelią vidaus vandenų transporto priemonių avarijoms ar incidentams;
4.5. sunkus sužeidimas – sužeidimas, kurį patiria asmuo vidaus vandenų transporto priemonės avarijos ar incidento metu ir dėl kurio šį asmenį reikia hospitalizuoti daugiau nei 72 valandas per septynias dienas nuo sužeidimo dienos;
4.6. tyrimų vadovas – atitinkamą kvalifikaciją turintis ir Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus įsakymu paskirtas Lietuvos saugios laivybos administracijos darbuotojas, atsakingas už tyrimo organizavimą, atlikimą ir kontrolę;
4.7. vidaus vandenų transporto priemonės avarijos ir incidento tyrimas – vidaus vandens transporto priemonės avarijos ar incidento nagrinėjimo procesas, kurio metu renkama ir analizuojama informacija, daromos išvados, nustatomos priežastys ir aplinkybės, rengiamos rekomendacijos, siekiant ateityje išvengti panašių vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų, užtikrinti saugią laivybą ir taršos iš vidaus vandenų transporto priemonių prevenciją.
Kitos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 105-2393).
II. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ KLASIFIKAVIMAS IR APSKAITA
5. Įvykiai, susiję su vidaus vandenų transporto priemonėmis, skirstomi į labai sunkias avarijas, sunkias avarijas, avarijas ir avarinius incidentus:
5.1. labai sunki avarija – vidaus vandenų transporto priemonės žūtis, jos dingimas arba toks jos konstrukcijos suirimas, kai techniškai neįmanoma arba tampa ekonomiškai nenaudinga ją atstatyti;
5.2. sunki avarija – vidaus vandenų transporto priemonės avarija, kuri neklasifikuojama kaip labai sunki avarija, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
5.2.1. vidaus vandenų transporto priemonėje kyla gaisras, sprogimas, vidaus vandenų transporto priemonė susiduria su kitu objektu, patiria korpuso sužalojimų ir panašiai;
5.2.2. vidaus vandenų transporto priemonėje yra tokių struktūrinių apgadinimų, dėl kurių ji praranda navigacines savybes (korpuso povandeninės dalies pramuša, variklio sulūžimas, didelis antstato sugadinimas ir panašiai);
5.3. avarija – įvykis, susijęs su vidaus vandenų transporto priemonės panaudojimu, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
5.3.1. asmuo ar asmenys miršta, mirtinai ar sunkiai sužeidžiami jiems būnant vidaus vandenų transporto priemonėje;
5.3.3. vidaus vandenų transporto priemonė sugadinama taip, kad jos savybėms atkurti reikia daugiau kaip 72 valandų;
5.3.4. vidaus vandenų transporto priemonė sugadina kranto statinį, įrenginį krante ar vandenyje, kuriems atkurti reikia daugiau kaip 72 valandų;
5.3.5. vidaus vandenų transporto priemonė užplaukia ant seklumos ir būna ten ilgiau kaip 48 valandas;
5.4. avarinis incidentas (toliau – incidentas) – įvykis, susijęs su vidaus vandenų transporto priemonės panaudojimu, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
5.4.1. vidaus vandenų transporto priemonė sugadinama taip, kad jos savybėms atkurti reikia ne daugiau kaip 72 valandų;
5.4.2. vidaus vandenų transporto priemonė sugadina kranto statinį, įrenginį krante ar vandenyje, kuriems atkurti reikia ne daugiau kaip 48 valandų;
5.4.3. vidaus vandenų transporto priemonė užplaukia ant seklumos ir nuo jos nuvelkama greičiau nei per 48 valandas;
6. Visi vidaus vandenų transporto priemonių sugadinimai nevertinami kaip incidentai, jei vidaus vandenų transporto priemonė nepraranda savo savybių ir jei jie neatitinka šiose Taisyklėse nustatyto avarijų ir incidentų klasifikavimo. Šie atvejai vertinami kaip eksploataciniai atsitikimai.
7. Tiriamų vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų apskaitą tvarko Administracija. Avarijų ir incidentų tyrimų bylos Administracijoje saugomos trejus metus, vėliau jos perduodamos į archyvą įstatymų nustatyta tvarka.
III. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ AVARIJŲ IR INCIDENTŲ TYRIMAS
9. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimus vykdo Administracija, kuri organizuoja ir kontroliuoja vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimų vykdymą.
10. Vidaus vandenų transporto priemonių avarijas ir incidentus tiria Administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas ir atitinkamus įgaliojimus turintis vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas.
11. Tyrimų vadovui, veikiančiam pagal teisės aktų suteiktus įgaliojimus ir prireikus bendradarbiaujančiam su teisėsaugos institucijomis, turi būti suteikta visa su tyrimo atlikimu susijusi informacija ir teisė:
11.1. laisvai patekti į avarijos vietą ar į visas su avarija susijusias teritorijas, į visas vidaus vandenų transporto priemones, jų nuolaužas arba konstrukcijas, taip pat apžiūrėti krovinį, įrangą ar jų liekanas;
11.2. reikalauti, kad nedelsiant būtų atlikta įrodymų (nuolaužų, liekanų ar kitų sudėtinių dalių ar medžiagų ir kt.) paieška ir kad jie būtų surinkti;
11.3. reikalauti, kad būtų apžiūrėti ir ištirti šių Taisyklių 11.2 punkte nurodyti įrodymai, ir laisvai susipažinti su tokios apžiūros arba tyrimo rezultatais;
11.4. laisvai susipažinti su visa susijusia informacija ir užregistruotais duomenimis apie vidaus vandenų transporto priemonę, reisą, krovinį, įgulą ar visus kitus su avarija susijusius asmenis, objektus, sąlygas ar aplinkybes, juos kopijuoti ir jais naudotis;
11.5. laisvai susipažinti su avarijos aukų kūnų apžiūros rezultatais arba iš kūnų paimtų mėginių tyrimų rezultatais;
11.6. reikalauti asmenų, dalyvavusių valdant vidaus vandenų transporto priemonę, arba kitų su avarija susijusių asmenų apžiūros rezultatų ar iš tokių asmenų paimtų mėginių tyrimų rezultatų ir laisvai susipažinti su jais;
11.7. apklausti liudytojus nedalyvaujant su avarija susijusiam asmeniui, jei daroma prielaida, kad šio asmens dalyvavimas liudytojų apklausoje neužtikrins objektyvių parodymų davimo;
11.8. gauti vidaus vandenų transporto priemonės savininko ir klasifikacinių bendrovių turimų tyrimų dokumentus ir su tuo susijusią informaciją;
IV. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ AVARIJŲ AR INCIDENTŲ TYRIMAS
Pranešimas apie avariją ar incidentą
13. Įvykus avarijai ar incidentui, vidaus vandenų transporto priemonės kapitonas (laivavedys) privalo nedelsdamas pranešti apie tai vidaus vandenų transporto priemonės savininkui, Administracijai, o jei avarija ar incidentas įvyko užsienio valstybės teritorinėje jūroje, vidaus vandenyse ar uostų akvatorijose – Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai šioje valstybėje ir prireikus prašyti jos teisinės ar kitokios pagalbos.
14. Apie vidaus vandenų transporto priemonių avarijas ir incidentus, įvykusius Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Klaipėdos ar Šventosios valstybinių jūrų uostų akvatorijose, Būtingės naftos terminalo akvatorijoje ir prieigose, vidaus vandenų transporto priemonių kapitonai (laivavedžiai) privalo informuoti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybą.
15. Pirmajame pranešime apie avariją ar incidentą privaloma nurodyti:
15.8. trumpą informaciją apie avarijos pasekmes (vidaus vandenų transporto priemonės, kitų laivų, įrenginių ar statinių sugadinimus, kitokią padarytą žalą);
15.9. kitų vidaus vandenų transporto priemonių, susijusių su avarija ar incidentu, pavadinimus ar numerius;
15.16. kitus duomenis, padedančius įvertinti įvykusią avariją ar incidentą, techninės pagalbos ar gelbėjimo priemonių panaudojimo tikslingumą arba vidaus vandenų transporto priemonės gelbėjimo būtinumą;
Vidaus vandenų transporto priemonės savininko (kapitono, laivavedžio) veiksmai įvykus avarijai ar incidentui
16. Įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai ar incidentui, vidaus vandenų transporto priemonės kapitonas (laivavedys) pateikia pirminius pranešimus pagal šių taisyklių 13, 14 ir 15 punktų reikalavimus.
17. Vidaus vandenų transporto priemonės kapitonas (laivavedys) privalo imtis visų priemonių, kad:
17.2. būtų palaikomas nuolatinis ryšys su vidaus vandenų transporto priemonės savininku (valdytoju);
17.3. per 24 valandas būtų surašytas avarijos ar incidento aktas (3 egz.), dalyvaujant visiems avarijos dalyviams arba jų atstovams. Jei avarijos dalyviai ar jų atstovai nesutinka surašyti bendro akto, aktas surašomas atskirai kiekvienoje vidaus vandenų transporto priemonėje arba vidaus vandenų transporto priemonėje ir krante ar vandenyje esančių sugadintų statinių ir įrenginių buvimo vietoje, dalyvaujant šių įrenginių savininkui arba kitoje, tyrimų vadovo nurodytoje vietoje.
18. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas, gavęs vidaus vandenų transporto priemonės kapitono (laivavedžio) pranešimą apie įvykusią avariją ar incidentą, kai žuvo ar buvo sunkiai sužeistas vienas ar daugiau žmonių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (pagal įvykio vietą).
19. Įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai ar incidentui, sustabdomas klasifikacinės bendrovės ar Administracijos išduotų vidaus vandenų transporto priemonei dokumentų galiojimas. Pašalinęs avarijos ar incidento metu atsiradusius trūkumus, laivo savininkas kviečia klasifikacinės bendrovės ar Administracijos darbuotojus patikrinti, ar trūkumai pašalinti. Jei vidaus vandenų transporto priemonės patikrinimo rezultatai yra teigiami, klasifikacinė bendrovė ar Administracija panaikina vidaus vandenų transporto priemonei išduotų dokumentų galiojimo sustabdymą.
Vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ar incidentų tyrimo tvarka
21. Vidaus vandenų transporto priemonės avarijos ar incidento tyrimas turi būti atliktas per kiek galima trumpesnį laiką ir turi būti baigtas per 3 mėnesius nuo avarijos ar incidento dienos. Išskirtiniais atvejais tyrimas Administracijos direktoriaus arba direktoriaus pavaduotojo sprendimu gali būti pratęstas iki 6 mėnesių nuo avarijos ar incidento dienos.
22. Pirminį vidaus vandenų transporto priemonės avarijos ar incidento tyrimą atlieka vidaus vandenų transporto priemonės kapitonas (laivavedys) pagal šių Taisyklių 17.3 punkto reikalavimus.
23. Atplaukęs į uostą ar į vidaus vandenų transporto priemonės stovėjimo vietą, vidaus vandenų transporto priemonės kapitonas (laivavedys) per 24 valandas nuo avarijos laiko privalo pateikti Administracijai:
23.1. išsamų rašytinį pranešimą apie įvykusią avariją ar incidentą ir avarijos ar incidento tyrimo aktą;
23.2. išrašus iš vidaus vandenų transporto priemonės dienynų, kitus su avarija ar incidentu susijusius dokumentus ir asmenų paaiškinimus;
23.3. įrašančių prietaisų juostų iššifruotus įrašus, navigacinius žemėlapius ar jūrlapius su kelžyma avarijos ar incidento metu, vidaus vandenų transporto priemonės judėjimo schemą, radiolokacines planšetes, vidaus vandenų transporto priemonės judėjimo duomenis, radiolokatoriaus šešėlių schemas, brėžinius;
24. Tirdamas vidaus vandenų transporto priemonės avariją ar incidentą tyrimų vadovas gali pareikalauti papildomų, reikalingų visapusiškam įvykio ištyrimui, dokumentų:
24.1. povandeninės vidaus vandenų transporto priemonės dalies apžiūros techninio, dokinio ar survejerinio akto;
24.3. vidaus vandenų transporto priemonės korpuso mechanizmų ir įrenginių sugadintų vietų nuotraukų;
25. Jei yra pripažįstama, kad avarijoje ar incidente dalyvavusi vidaus vandenų transporto priemonė gali ir toliau vykdyti savo veiklą, avarijos ar incidento tyrimas turi būti pradėtas, kai tik praktiškai įmanoma.
26. Susipažinusi su pateiktais dokumentais, Administracija nustato vidaus vandenų transporto priemonės avarijos rūšį. Jei avarija ar incidentas neatitinka šiose Taisyklėse nustatyto klasifikavimo, Administracija perduoda šios avarijos ar incidento nagrinėjimo medžiagą vidaus vandenų transporto priemonės savininkui (valdytojui) ir paveda jam atlikti tyrimą. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas) pateikia Administracijai atlikto tyrimo išvadas, kurios nustatyta tvarka apskaitomos. Remdamasi minėtomis išvadomis, Administracija rengia atitinkamas rekomendacijas ir kitus teisės aktus.
27. Priėmęs sprendimą atlikti vidaus vandenų transporto priemonės avarijos ar incidento tyrimą, tyrimų vadovas elektroniniu ar kitu būdu informuoja vidaus vandenų transporto priemonės savininką (valdytoją) apie:
28. Avarijos ar incidento tyrimo metu nustatoma:
28.1. ar vidaus vandenų transporto priemonė, jos įgula (įskaitant kapitoną), įranga atitinka tarptautinių konvencijų ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
28.2. ar vidaus vandenų transporto priemonės plaukiojimo kelžymos ir apskaičiavimai atitinka nustatytus reikalavimus (navigacinio nagrinėjimo būdu);
28.5. vidaus vandenų transporto priemonės savininkas, valdytojas, vidaus vandenų transporto priemonės įgulos, kurios veikla turėjo įtakos avarijai ar incidentui, sąrašas;
28.7. susijusių su avarija ar incidentu asmenų veiksmai, atsižvelgiant į juos veikusias išorines sąlygas, jų fizinę ir psichologinę būklę, nuovargio laipsnį;
29. Tirdama avariją ar incidentą Administracija gali kviesti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus ir specialistus, kurie turi tinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo šioje srityje patirties, taip pat atlikti laboratorinius tyrimus.
30. Ekspertais ir specialistais negali būti asmenys, tiesiogiai susiję su avarija ar incidentu, suinteresuoti asmenys ir asmenys, turintys giminystės ryšių su avarijos ar incidento dalyviais ir nukentėjusiaisiais, vidaus vandenų transporto priemonės savininku (valdytoju).
V. VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS AVARIJOS AR INCIDENTO TYRIMO ATASKAITA
32. Atlikęs vidaus vandenų transporto priemonės avarijos ar incidento tyrimą, tyrimų vadovas parengia tyrimo ataskaitos projektą ir jį pateikia Administracijos direktoriui. Administracijos direktorius organizuoja tyrimo ataskaitos projekto svarstymą, tvirtina ją savo įsakymu ir skelbia Administracijos interneto svetainėje www.msa.lt.
33. Tyrimo ataskaitą sudaro šios dalys:
33.2. Trumpas aprašymas. Šioje dalyje pateikiamas trumpas avarijos ar incidento aprašymas: kas atsitiko, kada, kur ir kaip atsitiko, žuvę ar sužeisti asmenys, padaryta vidaus vandenų transporto priemonei, kroviniui, aplinkai ar trečiajai šaliai žala.
33.3. Faktinė informacija. Šioje dalyje yra keli atskiri skirsniai, kuriuose pateikiama ši informacija:
33.3.9. reiso duomenys:
33.3.10. informacija apie avariją ar incidentą:
33.4. Aplinkybės. Šioje dalyje atkuriama chronologinė vidaus vandenų transporto priemonės avarijos ar incidento veiksmų iki avarijos arba incidento, per avariją ar incidentą ir po avarijos ar incidento seka, apibūdinama kiekvieno veikėjo (t. y. asmenų, medžiagos, aplinkos, įrangos arba išorės veiksmų) įtaka. Aptariamas laikotarpis priklauso nuo konkrečių įvykių, kurie turėjo tiesioginės įtakos vidaus vandenų transporto priemonės avarijai ar incidentui, laiko. Taip pat šioje dalyje pateikiama išsami informacija apie vykdytą saugumo tyrimą, įskaitant apžiūrų ar tyrimų rezultatus.
33.5. Analizė. Šioje dalyje pateikiama avarijos ar incidento analizė su visų tyrimo metu atliktų susijusių apžiūrų ar tyrimų rezultatų komentarais ir visų veiksmų, kurių galbūt jau buvo imtasi siekiant išvengti vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ar incidentų, komentarais. Šioje dalyje taip pat pateikiama:
33.5.2. asmenų klaidingi veiksmai ir neveikimas, įvykiai, susiję su pavojinga medžiaga, poveikiu aplinkai, įrangos gedimu ir išorės veiksniais;
33.5.3. papildomi veiksniai, susiję su asmenų atliekamomis funkcijomis, vidaus vandenų transporto priemonės valdymu, savininku, kuriam priklauso laivas, ar teisės aktų reikalavimais;
33.6. Saugumo rekomendacijos. Prireikus šioje dalyje pateikiamos saugumo rekomendacijos, sukurtos remiantis atlikta analize ir padarytomis išvadomis bei susijusios su konkrečiomis temomis, pavyzdžiui, su teisės aktų nuostatomis dėl konstrukcijos, procedūrų, tikrinimo, valdymo, sveikatos ir saugos darbe, mokymų, remonto darbų, priežiūros, kranto paslaugų ir reagavimo nelaimės atveju.
Saugumo rekomendacijos skirtos tiems, kurie galėtų geriausiai jas įgyvendinti, pavyzdžiui, laivų savininkams, valdytojams, pripažintosioms organizacijoms, vidaus vandenų transporto institucijoms, laivų eismo tarnyboms, įstaigoms, teikiančioms pagalbą nelaimės atveju, siekiant išvengti vidaus vandenų transporto priemonių avarijų.
Šioje dalyje taip pat pateikiamos laikinos saugumo tyrimo metu pateiktos saugumo rekomendacijos arba saugumo tyrimo metu taikyti saugumo veiksmai.
33.7. Priedai. Prireikus pateikiama ši informacija (popierine ar elektronine forma):
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Atsakomybė už vidaus vandenų laivybos saugumo reikalavimų pažeidimus, tyrimų vadovo teisėtų reikalavimų nevykdymą bei trukdymą atlikti jam pavestas pareigas ir kitus pažeidimus, susijusius su laivyba vidaus vandenyse, yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (Žin., 1985, Nr. 1-1).