LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 m. SAUSIO 7 d. ĮSAKYMO Nr. 5 „DĖL NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMO IR TERŠALŲ IŠMETIMO RIBOJIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2011 m. kovo 30 d. Nr. D1-268

Vilnius

 

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 5 „Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 86-3913):

1. Išdėstau antraštę taip:

„DĖL NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMO IR TERŠALŲ IŠMETIMO RIBOJIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“.

2. Išdėstau preambulę taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 17 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 20 tomas, p. 17) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 31 d. Komisijos direktyva 2010/26/ES (OL 2010 L 86, p. 29):“.

3. Išdėstau 1 punktą taip:

„1. Tvirtinu Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašą (pridedama).“

4. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos apraše:

4.1. papildau šiuo 10.91 punktu:

„10.91. išmetamųjų teršalų kontrolės sistema – išmetamųjų teršalų kontrolės sistema su vienu pagrindiniu išmetamųjų teršalų įtaisu ir vienu papildomu išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisu, įdiegta į bendrą variklio ar ne keliais judančių mechanizmų, kuriuose įrengtas variklis, konstrukciją;“;

4.2. papildau šiuo 10.251 punktu:

„10.251. reagentas – bet kokia sunaudojama arba neatsinaujinanti medžiaga, reikalinga ar naudojama tam, kad išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema veiktų efektyviai;“;

4.3. papildau šiuo 601 punktu:

„601. nepaisant 60 punkto nuostatų, mechanizmams su rankena viršuje, kelių padėčių profesionalaus naudojimo nešiojamosioms gyvatvorių žirklėms ir medžių apdorojimo grandininiams pjūklams su rankena viršuje, kuriuose įrengti SH:2 ir SH:3 klasių varikliai, 57 punkte nurodytų II etapo išmetamų teršalų ribinių verčių reikalavimų leidžiama netaikyti iki 2013 m. liepos 31 d.“;

4.4. papildau 1 priedą šiuo 7 punktu:

„7. III B ir IV etapų tipo patvirtinimo reikalavimai

7.1. šis punktas taikomas išduodant elektroniniu būdu valdomų variklių, kuriuose elektroniniu būdu reguliuojamas degalų įpurškimo kiekis ir laikas (toliau – Variklis), tipo patvirtinimą, nepaisant technologijos, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi šio priedo 3.1.2.5 ir 3.1.2.6 punktuose nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių.

7.2. Bendrieji reikalavimai:

7.2.1. reikalavimai pagrindinei išmetamųjų teršalų kontrolės sistemai:

7.2.1.1. pagrindinė išmetamųjų teršalų kontrolės sistema, kuri naudojama varikliui dirbant visame apsisukimų dažnio ir sukimo momentų diapazone, turi būti parengta taip, kad variklis atitiktų šio Tvarkos aprašo nuostatas;

7.2.1.2. draudžiama naudoti bet kokią pagrindinę išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, kuri gali atskirti, kada variklis veikia atliekant standartinį tipo patvirtinimo bandymą, o kada – kitais eksploatavimo atvejais, ir kuri vėliau sumažina išmetamųjų teršalų kontrolės lygį, esant sąlygoms, numatytoms tipo patvirtinimo procedūroje;

7.2.2. reikalavimai papildomai išmetamųjų teršalų kontrolės sistemai:

7.2.2.1. papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema gali būti naudojama varikliui arba ne keliais judantiems mechanizmams, jeigu įjungus papildomą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą ji keičia pagrindinę išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą, reaguodama į konkrečias aplinkos ir (arba) veikimo sąlygas, bet ilgam nesumažina išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos efektyvumo:

7.2.2.1.1. jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema naudojama atliekant tipo patvirtinimo bandymą, šio priedo 7.2.2.2 ir 7.2.2.3 punktai netaikomi;

7.2.2.1.2. jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema nenaudojama atliekant tipo patvirtinimo bandymą, turi būti įrodyta, kad papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema veikia tiek laiko, kiek reikalinga šio priedo 7.2.2.3 punkte nurodytais tikslais;

7.2.2.2. visos šio priedo 7 punktui taikomos kontrolės sąlygos yra tokios:

7.2.2.2.1. aukštis: ne daugiau kaip 1000 metrų (arba ekvivalentinis atmosferos slėgis yra 90 kPa);

7.2.2.2.2. aplinkos oro temperatūros diapazonas yra 275 K-303 K (2–30°C);

7.2.2.2.3. variklio aušinimo skysčio temperatūra didesnė nei 343 K (70°C);

7.2.2.2.4. jeigu papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema įjungiama tuomet, kai variklis veikia šio priedo 7.2.2.2.1–7.2.2.2.3 punktuose nurodytomis kontrolės sąlygomis, sistema įjungiama tik atskirai;

7.2.2.3. papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema gali būti įjungiama tokiais tikslais:

7.2.2.3.1. gavus transporto priemonėje įrengtos įrangos perduodamus signalus, siekiant apsaugoti variklį (įskaitant oro srautą valdantį įtaisą) ir (arba) ne keliais judančius mechanizmus, kuriuose įrengtas variklis, nuo sugadinimo;

7.2.2.3.2. eksploatacijos saugai ir strategijoms užtikrinti;

7.2.2.3.3. siekiant užtikrinti, kad nebūtų išmetamas pernelyg didelis teršalų kiekis, paleidžiant šaltą variklį arba pašildant variklį, išjungiant variklį;

7.2.2.3.4. jeigu ji taikoma tam, kad specialiomis aplinkos arba eksploatavimo sąlygomis būtų nebekontroliuojamas vieno iš reguliuojamųjų išmetamųjų teršalų kiekis, siekiat užtikrinti, kad visų kitų reguliuojamų išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų atitinkamam varikliui nustatytas ribines išmetamųjų teršalų vertes. Siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į gamtos reiškinius taip, kad būtų numatoma tinkama išmetamųjų teršalų visų sudedamųjų dalių kontrolė;

7.2.2.4. atliekant tipo patvirtinimo bandymą gamintojas turi įrodyti techninei tarnybai, kad bet kokia taikoma papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema atitinka 7.2.2 punkto reikalavimus. Atitiktis turi būti įrodyta įvertinant šio priedo 7.2.3 punkte nurodytus dokumentus;

7.2.2.5. bet koks papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimo neatitikimas šio priedo 7.2.2 punkto reikalavimams draudžiamas;

7.2.3. reikalavimai dokumentams:

7.2.3.1. teikdamas tipo patvirtinimo paraišką, gamintojas kartu su tipo patvirtinimo paraiška techninei tarnybai turi pateikti informacijos, užtikrinančios prieigą prie bet kurios konstrukcijos dalies ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, aplanką ir turi nurodyti priemones, kuriomis naudojant papildomą sistemą tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas galios kitimas. Informacijos aplanką turi sudaryti dvi dalys:

7.2.3.1.1. dokumentų paketas, pridėtas prie tipo patvirtinimo paraiškos, kuriame turi būti pateikta išsami išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos apžvalga. Turi būti įrodyta, kad buvo nustatytos visos pagal matricą leidžiamos išeigos vertės, kurios buvo užfiksuotos kontroliuojant pavienių grupės agregatų sąnaudas. Šie įrodymai turi būti pridėti prie informacijos aplanko, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 2 priede;

7.2.3.1.2. papildoma medžiaga, kuri pateikiama techninei tarnybai, bet nepridėta prie tipo patvirtinimo paraiškos, kurioje turi būti nurodyti visi bet kokia papildoma išmetamųjų teršalų kontrolės sistema pakeisti parametrai ir nurodytos ribinės sąlygos, kuriomis ši sistema veikia, t. y.:

7.2.3.1.2.1. kontrolės logikos ir uždegimo laiko reguliavimo strategijų ir perjungimo taškų, degalų ir kitų pagrindinių sistemų visais veikimo režimais, kuriais užtikrinama veiksminga išmetamųjų teršalų kontrolė (pvz., išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema (IDRS) arba reagento dozavimas), aprašymas;

7.2.3.1.2.2. pagrindimas, kad varikliui reikalinga naudoti bet kokią papildomą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą kartu su medžiaga ir bandymų duomenimis, išsamia inžinerine analize arba abiem būdais;

7.2.3.1.2.3. detalus algoritmų arba jutiklių (kai taikoma), naudojamų netinkamam NOx kontrolės sistemos veikimui nustatyti, analizuoti ar diagnozuoti, aprašymas;

7.2.3.1.2.4. tolerancijos vertės, taikomos, kad būtų laikomasi šio priedo 7.3.7.2 punkto reikalavimų, neatsižvelgiant į tai, kokios priemonės naudojamos;

7.2.3.2. šio priedo 7.2.3.1.2 punkte nurodyta papildoma medžiaga laikoma griežtai konfidencialia. Papildoma medžiaga turi būti prieinama tipo patvirtinimą išduodančiai įgaliotai institucijai, jei ji to paprašo. Tipo patvirtinimą išduodanti įgaliota institucija šią medžiagą laiko konfidencialia.

7.3. Tinkamo NOx kontrolės priemonių veikimo užtikrinimo reikalavimai:

7.3.1. gamintojas turi pateikti informaciją, kurioje būtų išsamiai aprašytos NOx kontrolės priemonių funkcinės veikimo charakteristikos, naudodamas dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 2 priedo 1 priedėlio 2 punkte ir Tvarkos aprašo 2 priedo 3 priedėlio 2 punkte;

7.3.2. jeigu išmetamųjų teršalų sistemoje naudojamas reagentas, gamintojas Tvarkos aprašo 2 priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 punkte ir 3 priedėlio 2.2.1.13 punkte privalo nurodyti to reagento charakteristikas, įskaitant reagento tipą, informaciją apie reagento koncentraciją tirpale, darbinės temperatūros sąlygas ir nuorodą į tarptautinius sudėties ir kokybės standartus;

7.3.3. variklio išmetamų teršalų kontrolės sistema turi veikti visomis Europos Sąjungos teritorijoje būdingomis aplinkos sąlygomis, ypač esant žemai aplinkos oro temperatūrai;

7.3.4. gamintojas turi įrodyti, kad naudojant reagentą tipo patvirtinimo procedūros išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymų ciklo metu išmetamo amoniako vidutinė vertė neviršija 25 ppm;

7.3.5. jeigu atskiros reagentų talpyklos įmontuojamos į ne keliais judantį mechanizmą arba prie jo prijungiamos, turi būti numatytos priemonės reagento ėminiams imti talpyklose. Ėminio ėmimo vieta turi būti lengvai prieinama be jokio specialaus įrankio arba prietaiso;

7.3.6. naudojimo ir priežiūros reikalavimai:

7.3.6.1. pagal Tvarkos aprašo 16 punktą tipas patvirtinamas, jeigu kiekvienam ne keliais judančio mechanizmo naudotojui pateikiamos rašytinės instrukcijos, kurias turi sudaryti:

7.3.6.1.1. detalūs įspėjimai, kuriuose paaiškinti galimi veikimo sutrikimai dėl netinkamo įrengto variklio valdymo, naudojimo ar priežiūros, ir atitinkamos priemonės sutrikimams šalinti;

7.3.6.1.2. detalūs įspėjimai dėl netinkamo mechanizmo naudojimo, dėl kurio gali sutrikti variklio veikimas, ir atitinkamos priemonės sutrikimams šalinti;

7.3.6.1.3. informacija, nurodanti, kaip tinkamai naudoti reagentą, ir instrukcija, kaip pakartotinai įpilti reagento pasibaigus įprastam priežiūros laikotarpiui;

7.3.6.1.4. aiškus įspėjimas, kad nagrinėjamo tipo varikliui išduotas tipo patvirtinimo sertifikatas galioja tik tuomet, jeigu laikomasi šių sąlygų:

7.3.6.1.4.1. variklis valdomas, naudojamas ir prižiūrimas pagal pateiktas instrukcijas;

7.3.6.1.4.2. imtasi skubių veiksmų netinkamam valdymui, naudojimui ar priežiūrai pataisyti, laikantis taisomųjų priemonių, nurodytų šio priedo 7.3.6.1.1 ir 7.3.6.1.2 punktuose nurodytuose įspėjimuose;

7.3.6.1.4.3. variklis nebuvo naudojamas netinkamai tyčia, t. y. buvo išjungta ar neprižiūrėta išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistema ar reagento dozavimo sistema;

7.3.6.2. instrukcijos turi būti aiškios, parašytos ne techniniu stiliumi, o tokia pačia kalba, kokia parašytas ne keliais judančių mechanizmų ar variklio naudotojo vadovas;

7.3.7. reagentų kontrolė (kai taikoma):

7.3.7.1. pagal Tvarkos aprašo 16 punkto nuostatas tipas patvirtinamas, jeigu, atsižvelgiant į ne keliais judančių mechanizmų konfigūraciją, nurodant rodiklius ar kitas tinkamas priemones ne keliais judančių mechanizmų naudotojas informuojamas:

7.3.7.1.1. apie reagento talpykloje likusį reagento kiekį įspėjant specialiu signalu, kai reagento lieka mažiau nei 10% visos talpyklos tūrio;

7.3.7.1.2. reagento talpyklai ištuštėjus arba beveik ištuštėjus;

7.3.7.1.3. reagentui talpykloje neatitinkant charakteristikų, deklaruotų ir įrašytų Tvarkos aprašo 2 priedo 1 priedėlio 2.2.1.13 punkte ir 3 priedėlio 2.2.1.13 punkte, atsižvelgiant į įrengtas vertinimo priemones;

7.3.7.1.4. nutrūkus reagento dozavimui, tais atvejais, kai dozavimą nutraukia ne variklio elektroninio valdymo įtaisas ar dozavimo reguliatorius, reaguojantis į variklio veikimo sąlygas, kai dozavimas nereikalingas, jeigu apie šias veikimo sąlygas pranešta tipo patvirtinimą išduodančiai įgaliotajai institucijai;

7.3.7.2. gamintojas pasirenka, kuriuo iš nurodytų būdų užtikrins deklaruotų reagento charakteristikų ir išmetamųjų NOx teršalų tolerancijos verčių atitikties reikalavimus:

7.3.7.2.1. tiesioginėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant reagento kokybės jutiklį;

7.3.7.2.2. netiesioginėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant NOx jutiklį išmetamajame vamzdyje reagento efektyvumui įvertinti;

7.3.7.2.3. bet kokia kita priemone, jeigu jos efektyvumas yra bent jau toks kaip vienos iš šio priedo 7.3.7.2.1 ir 7.3.7.2.2 punktuose nurodytų priemonių ir jeigu laikomasi pagrindinių 7 punkto reikalavimų.“;

4.5. išdėstau 2 priedo 1 priedėlio 2 punktą ir 3 priedėlio 2 punktą taip:

„2. ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS

2.1. Karterio dujų recirkuliacijos įtaisas: yra/nėra2 ..............................................................

2.2. Papildomi oro taršos mažinimo įtaisai (jeigu sumontuoti ir jei neįrašyti į kitą antraštę):

2.2.1. Katalizinis keitiklis: yra/nėra2:

2.2.1.1. Markė (-ės): ............................................................................................................

2.2.1.2. Tipas (-ai): ..............................................................................................................

2.2.1.3. Katalizinių keitiklių ir elementų skaičius ...............................................................

2.2.1.4. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) matmenys ir tūris: ..................................................

2.2.1.5. Katalizinio veikimo tipas: ......................................................................................

2.2.1.6. Bendras tauriųjų metalų kiekis: .............................................................................

2.2.1.7. Santykinė koncentracija: ........................................................................................

2.2.1.8. Užpildas (struktūra ir medžiaga): ..........................................................................

2.2.1.9. Korių tankis: ..........................................................................................................

2.2.1.10. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) korpuso tipas: .......................................................

2.2.1.11. Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio: ......................................................................................................................................................

2.2.1.12. Įprastas veikimo temperatūros diapazonas (K): ...................................................

2.2.1.13. Sunaudojamasis reagentas (kai taikoma): ............................................................

2.2.1.13.1. Reagento tipas ir katalizei užtikrinti būtina jo koncentracija: ...........................

2.2.1.13.2. Įprastas reagento veikimo temperatūros diapazonas: .......................................

2.2.1.13.3. Tarptautinis standartas (kai taikoma): ...............................................................

2.2.1.14. NOx jutiklis: yra/nėra2

2.2.2. Deguonies jutiklis: yra/nėra2

2.2.2.1. Markė (-ės): ............................................................................................................

2.2.2.2. Tipas: .....................................................................................................................

2.2.2.3. Vieta: .....................................................................................................................

2.2.3. Oro įpurškimas: yra/nėra2

2.2.3.1. Tipas (impulsinis pūtimas, oro siurblys ir kt.): .......................................................

2.2.4. Išmetamųjų dujų recirkuliacija: yra/nėra2

2.2.4.1. Charakteristikos (aušinimas/neaušinimas, aukštas slėgis/žemas slėgis ir kt.): ........

2.2.5. Kietųjų dalelių gaudyklė: yra/nėra2

2.2.5.1. Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys ir tūris: ........................................................

2.2.5.2. Kietųjų dalelių gaudyklės tipas ir konstrukcija: .....................................................

2.2.5.3. Padėtis (vieta (-os) ir didžiausias/mažiausias atstumas nuo variklio): ....................

2.2.5.4. Regeneracijos metodas arba sistema, apibūdinimas ir (arba) brėžinys: ..................

2.2.5.5. Įprastas veikimo temperatūros (K) ir slėgio (kPa) diapazonas: ..............................

2.2.6. Kitos sistemos: yra/nėra2

2.2.6.1. Aprašas ir veikimas: ............................................................................................ “;

4.6. 3 priede:

4.6.1. išdėstau 1.1 punktą taip:

„1.1. Šiame priede apibūdinamas dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų, išmetamų iš variklių, kurie turi būti išbandyti, nustatymo metodas. Taikomi šie bandymų ciklai:

1.1.1. NRSC (ne keliais judančių mechanizmų stacionariojo režimo ciklas), tinkamas pagal įrangos, kuri turi būti naudojama I, II, III A, III B ir IV etapų variklių, nurodytų Tvarkos aprašo 5.1 ir 5.2 punktuose, išmetamo anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiui matuoti, specifikaciją, ir

1.1.2. NRTC (ne keliais judančių mechanizmų pareinamųjų režimų ciklas), kuris turi būti taikomas III B ir IV etapų variklių, nurodytų Tvarkos aprašo 5.1 punkte, išmetamo anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiui matuoti;

1.1.3. varikliams, skirtiems naudoti vidaus vandenų kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178-4:2002 ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) MARPOL 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas);

1.1.4. varikliams, skirtiems automotrisėms varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose;

1.1.5. varikliams, skirtiems lokomotyvams varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose.“;

4.6.2. išdėstau 1.3.2 punktą taip:

„1.3.2. NRTC bandymas.

Nustatytas pereinamųjų režimų bandymų ciklas, glaudžiai susietas su dyzelinių variklių, įrengtų ne keliais judančiuose mechanizmuose, veikimo sąlygomis, daromas du kartus:

– pirmąjį kartą (šaltas paleidimas), kai variklis sušyla iki aplinkos temperatūros, o variklio aušinimo priemonės bei alyvos temperatūra, papildomo apdorojimo sistemos ir visų pagalbinių variklio kontrolės įtaisų temperatūra stabilizuojasi 20–30°C intervale,

– antrąjį kartą (karštas paleidimas) po dvidešimties minučių šildymo, kuris prasideda iškart pasibaigus šalto paleidimo ciklui.

Atliekant šią bandymų seką tiriami šio priedo 1 punkte nurodyti teršalai. Bandymų seką sudaro šalto paleidimo ciklas, atliekamas po natūralaus arba dirbtinio variklio ataušinimo, įšilusio variklio laikotarpis ir įšilusio variklio paleidimo ciklas, po kurio apskaičiuojamas bendras išmetamųjų teršalų kiekis. Naudojant variklio gaunamus dinamometro sukimo momento ir greičio signalus, variklio galia integruojama pagal visą ciklo trukmę, taip gaunama variklio per ciklą atlikto darbo vertė. Dujinių komponentų koncentracija nustatoma per ciklą nepraskiestose išmetamosiose dujose integruojant analizatoriaus signalą arba CVS viso srauto praskiedimo sistemos praskiestose išmetamosiose dujose integruojant arba kaupiant ėminį maiše, pagal šio priedo 3 priedėlį. Kietųjų dalelių atveju iš praskiestų išmetamųjų dujų į specialų filtrą paimamas proporcingas ėminys, praskiedžiant srauto dalį arba visą srautą. Atsižvelgiant į taikomą metodą, siekiant apskaičiuoti išmetamųjų teršalų masės vertes, nustatomas ciklo praskiestų arba nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas. Išmetamųjų teršalų masės vertės susiejamos su variklio veikimu, kad būtų gaunamas kiekvieno teršalo kiekis gramais, išmetamas per vieną veikimo kilovatvalandę. Išmetamieji teršalai (g/kWh) matuojami vykdant šalto ir karšto paleidimo ciklus. Apskaičiuojami svoriniai sudėtiniai išmetamų teršalų kiekiai šalto paleidimo rezultatams taikant 10%, karšto paleidimo – 90% svorinį faktorių. Svoriniai sudėtiniai rezultatai turi atitikti nustatytas ribas.“;

4.6.3. išdėstau 3.7.1 punktą taip:

„3.7.1. įrangos specifikacijos pagal Tvarkos aprašo 5 punktą:

3.7.1.1. specifikacija A. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 5.1 ir 5.4 punktus, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro aštuonių režimų ciklą (1):

 

Režimo numeris

Variklio apsisukimų dažnis, r/min.

Apkrova, %

Svorinis faktorius

1

Nominalus arba etaloninis apsisukimų dažnis (*)

100

0,15

2

Nominalus arba etaloninis apsisukimų dažnis (*)

75

0,15

3

Nominalus arba etaloninis apsisukimų dažnis (*)

50

0,15

4

Nominalus arba etaloninis apsisukimų dažnis (*)

10

0,10

5

Tarpinis

100

0,10

6

Tarpinis

75

0,10

7

Tarpinis

50

0,10

8

Tuščiaeigis

-

0,15

(*) Etaloninis apsisukimų dažnis aprašytas Tvarkos aprašo 3 priedo 4.3.1 punkte.

;

3.7.1.2. specifikacija B. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 5.2 punktą, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro penkių režimų ciklą (2):

 

Režimo numeris

Variklio apsisukimų dažnis, r/min.

Apkrova*, %

Svorinis faktorius

1

Nominalus

100

0,05

2

Nominalus

75

0,25

3

Nominalus

50

0,30

4

Nominalus

25

0,30

5

Nominalus

10

0,10

(*) Apkrovos skaičiai – procentinė dalis sukimo momento, atitinkančio eksploatavimo pirminę galią, apibrėžiamą kaip didžiausią galią, gaunamą esant kintamai galios sekai, kurią nurodytomis aplinkos sąlygomis galima taikyti neribotą valandų skaičių per metus tarp nustatytų priežiūros intervalų, kai priežiūra atliekama pagal gamintojo instrukcijas.

;

3.7.1.3. specifikacija C. Traukos varikliams (3), skirtiems naudoti vidaus vandenų kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178-4:2002 [E] ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) MARPOL 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas).

Traukos varikliai, kurie dirba pagal fiksuoto žingsnio vandensraigčio kreivę, bandomi ant dinamometro, naudojant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą (4), sukurtą modeliuoti eksploatuojamus komercinius jūros laivų dyzelinius variklius:

 

Režimo numeris

Variklio apsisukimų dažnis, r/min.

Apkrova, %

Svorinis faktorius

1

100% (nominalus)

100

0,20

2

91%

75

0,50

3

80%

50

0,15

4

63%

25

0,15

 

Pastovaus apsisukimų dažnio vidaus vandenų kelių laivų traukos varikliai su kintamo žingsnio arba elektriniu būdu jungiamais vandensraigčiais bandomi ant dinamometro, taikant šį 4 režimų stacionarųjį ciklą (5), kurio apkrova ir svoriniai faktoriai atitinka pirmiau nurodyto ciklo parametrus, tačiau variklis kiekvienu režimu dirba esant nominaliam apsisukimų dažniui:

 

Režimo numeris

Variklio apsisukimų dažnis, r/min.

Apkrova, %

Svorinis faktorius

1

Nominalus

100

0,20

2

Nominalus

75

0,50

3

Nominalus

50

0,15

4

Nominalus

25

0,15

;

3.7.1.4. specifikacija D. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 5.5 punktą, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro 3 režimų ciklą (6):

 

Režimo numeris

Variklio apsisukimų dažnis, r/min.

Apkrova, %

Svorinis faktorius

1

Nominalus

100

0,25

2

Tarpinis

50

0,15

3

Tuščiaeigis

-

0,60

(1) Atitinka C1 ciklą, aprašytą standarto ISO 81748-4:2007 (2008-07-01 pataisyta versija) 8.3.1.1 punkte.

(2) Atitinka D2 ciklą, aprašytą ISO 8178-4:2002 (E) standarto 8.4.1 punkte.

(3) Pastovaus apsisukimų dažnio pagalbiniai varikliai turi būti sertifikuojami pagal ISO D2 darbinį ciklą, t. y. 5 režimų stacionarųjį ciklą, apibrėžtą 3.7.1.2 punkte, tuo tarpu kintamo apsisukimų dažnio pagalbiniai varikliai turi būti sertifikuojami pagal ISO C1 darbinį ciklą, t. y. 8 režimų stacionarųjį ciklą, apibrėžtą 3.7.1.1 punkte.

(4) Atitinka E3 ciklą, aprašytą ISO 8178-4:2002 (E) standarto 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 punktuose. Keturi režimai yra pagal vidutinę vandensraigčio kreivę, pagrįstą eksploataciniais matavimais.

(5) Atitinka E2 ciklą, aprašytą ISO 8178-4:2002 (E) standarto 8.5.1, 8.5.2 ir 8.5.3 punktuose.

(6) Atitinka ISO 8178-4:2002 (E) standarto F ciklą.

;

4.6.4. išdėstau 4.3.1 punktą taip:

„4.3.1. etaloninis apsisukimų dažnis:

4.3.1.1. etaloninis apsisukimų dažnis (nref) atitinka 100% normalizuotas apsisukimų dažnio vertes, nurodytas Tvarkos aprašo 3 priedo 4 priedėlio variklio dinamometro grafike. Tikrasis variklio ciklas, gautas denormalizuojant pagal etaloninį apsisukimų dažnį, labai priklauso nuo tinkamo etaloninio apsisukimų dažnio. Etaloninis apsisukimų dažnis nustatomas pagal šią lygtį:

nref = mažas apsisukimų dažnis + 0,95 x (didelis apsisukimų dažnis – mažas apsisukimų dažnis)

(didelis apsisukimų dažnis – didžiausias variklio apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 70% nominalios galios, o mažas apsisukimų dažnis – mažiausias apsisukimų dažnis, kuriam gaunama 50% nominalios galios);

4.3.1.2. jeigu išmatuotas etaloninis apsisukimų dažnis yra+/- 3% etaloninio apsisukimų dažnio, nurodyto gamintojo, nurodytas etaloninis apsisukimų dažnis gali būti naudojamas išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandyme. Jeigu tolerancijos vertė viršijama, išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandyme naudojamas išmatuotas etaloninis apsisukimų dažnis (atitinka ISO 8178-11:2006 standartą).“;

4.6.5. išdėstau 4.5 punktą taip:

„4.5. Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo eiga:

4.5.1. bandymo seka aprašoma šia schema:

 

Variklio parengimas, matavimai prieš bandymą ir kalibravimas

|

\/

NRTC

|

\/

Variklio kartografavimas (didžiausio sukimo momento kreivė) Etaloninio bandymo ciklo sukūrimas

|

\/

Vieno arba kelių bandomųjų ciklų vykdymas varikliui, bandymo kamerai, išmetamųjų teršalų sistemoms patikrinti

|

\/

Natūralus arba dirbtinis variklio ataušinimas

|

\/

Visų sistemų parengimas imti ėminius (įskaitant analizatoriaus kalibravimą) ir rinkti duomenis

|

\/

Šalto paleidimo ciklo išmetamųjų teršalų fazė

|

\/

Įšilęs variklis

|

\/

Karšto paleidimo ciklo išmetamųjų teršalų fazė

;

4.5.2. prireikus prieš matavimo ciklą galima vykdyti vieną arba kelis bandomuosius ciklus varikliui, bandymo kamerai ir išmetamųjų taršalų sistemoms patikrinti;

4.5.3. ėminių ėmimo filtrų ruošimas:

bent vienai valandai prieš bandymą kiekvienas filtras dedamas į Petri indą, apsaugotą nuo dulkių, bet užtikrinančią oro apykaitą, ir dedamas į svėrimo kamerą stabilizuoti. Pasibaigus stabilizavimo laikui, kiekvienas filtras sveriamas ir užrašoma filtro masė. Filtras laikomas uždarytame Petri inde arba sandariame filtro laikiklyje tol, kol bus panaudotas bandymui daryti. Filtras turi būti panaudotas per aštuonias valandas po to, kai buvo išimtas iš svėrimo kameros. Užrašoma taros masė;

4.5.4. matavimo įrangos instaliavimas:

bandymų įranga ir ėminių zondai turi būti įrengti pagal reikalavimus. Išmetimo vamzdis turi būti prijungtas prie viso srauto praskiedimo sistemos, jei naudojama;

4.5.5. praskiedimo sistemos paleidimas:

paleidžiama praskiedimo sistema. Nustatomas viso srauto praskiedimo sistemos praskiestų išmetamųjų dujų srautas arba srauto dalies praskiedimo sistemos praskiestų išmetamųjų dujų srautas, kad iš sistemos būtų pašalintas vandens kondensatas, o filtro paviršaus temperatūra būtų nuo 315 K (42°C) iki 325 K (52°C);

4.5.6. kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos paleidimas:

paleidžiama kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema, kuriai leidžiama veikti per aplenkimo grandinę. Galima nustatyti kietųjų dalelių fono koncentraciją praskiedimo ore imant praskiedimo oro ėminį prieš orui patenkant į praskiedimo tunelį. Pageidautina fono kietųjų dalelių ėminį imti vykdant pereinamųjų režimų ciklą, jei yra kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema. Kitaip galima naudoti kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemą, kuri yra naudojama pereinamųjų režimų ciklo kietųjų dalelių ėminiams imti. Jei naudojamas filtruotas praskiedimo oras, galima matuoti vieną kartą prieš bandymą arba po jo. Jei praskiedimo oras nefiltruojamas, matuoti reikėtų prieš ciklo pradžią ir jį užbaigus, o gautas vertes suvidurkinti;

4.5.7. analizatorių tikrinimas:

nustatoma išmetamųjų dujų analizatorių nulinė vertė ir jie kalibruojami. Jei naudojami ėminių ėmimo maišai, iš jų turi būti išsiurbtas oras;

4.5.8. aušinimo reikalavimai:

4.5.8.1. gali būti taikomas natūralus arba dirbtinis aušinimas. Naudojant dirbtinį aušinimą taikoma nusistovėjusi inžinerinė praktika konfigūruojant sistemas tiekti orą varikliui aušinti, o aušinimo alyvą – variklio tepimo sistemai aušinti, kad būtų pašalintas karštis iš variklio aušinimo sistemos ir išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos. Taikant dirbtinį papildomo apdorojimo sistemos aušinimą, aušinimo oras netiekiamas tol, kol papildomo apdorojimo sistema atvės iki žemesnės nei katalizinio suaktyvinimo temperatūra. Neleidžiama taikyti jokios aušinimo procedūros, kuri gali sukelti nebūdingą teršalų išmetimą;

4.5.8.2. šalto paleidimo išmetamųjų teršalų bandymą galima pradėti varikliui ataušus tik tada, kai variklio alyvos, aušinimo priemonių ir papildomo apdorojimo sistemos temperatūra stabilizuojasi 20–30°C intervale bent penkiolika minučių;

4.5.9. ciklo eiga:

4.5.9.1. šalto paleidimo ciklas:

4.5.9.1.1. bandymo seką pradeda šalto paleidimo ciklas, kai variklis baigia aušti, įvykdžius visus 4.5.8 punkte išdėstytus reikalavimus;

4.5.9.1.2. variklis paleidžiamas pagal gamintojo rekomenduotą paleidimo metodiką, pateiktą savininko naudojimo vadove, naudojant variklio starterį ar dinamometrą;

4.5.9.1.3. nustačius, kad variklis užvestas, iškart įjungiamas „laisvas tuščiosios eigos“ chronometras. Variklis paliekamas laisvai veikti tuščiąja eiga be apkrovos 23±1 s. Pereinamųjų darbo režimų ciklas pradedamas taip, kad pirmas ne tuščiosios eigos ciklo įrašas būtų įrašytas 23±1 s. Laisvas tuščiosios eigos laikas įtraukiamas į 23±1 s;

4.5.9.1.4. bandymas atliekamas pagal etaloninį ciklą, kaip nustatyta Tvarkos aprašo 3 priedo 4 priedėlyje. Variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento reguliavimo komandos duodamos 5 Hz dažniu (rekomenduojama 10 Hz) arba didesniu. Nustatytieji taškai apskaičiuojami taikant tiesinį interpoliavimą tarp etaloninio ciklo 1 Hz dažniu nustatytų taškų. Matuojamos variklio apsisukimų dažnio ir sukimo momento vertės visą bandymo ciklą registruojamos bent kartą per sekundę, o signalai gali būti elektroniniu būdu filtruojami;

4.5.9.2. analizatoriaus atsakas:

4.5.9.2.1. paleidžiant variklį tuo pat metu įjungiama matavimo įranga, kuri:

4.5.9.2.1.1. pradeda rinkti arba analizuoti praskiedimo orą, jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema;

4.5.9.2.1.2. pradeda rinkti arba analizuoti nepraskiestas arba praskiestas išmetamąsias dujas – tai priklauso nuo taikomo būdo;

4.5.9.2.1.3. pradeda matuoti praskiestų išmetamųjų dujų kiekį ir reikiamą temperatūrą ir slėgį;

4.5.9.2.1.4. pradeda registruoti išmetamųjų dujų srautą, jei taikoma nepraskiestų išmetamųjų dujų analizė;

4.5.9.2.1.5. pradeda registruoti dinamometro greitį ir sukimo momento išmatuotus duomenis;

4.5.9.2.2. jei matuojamos nepraskiestos išmetamosios dujos, išmetamųjų teršalų (HC, CO ir NOx) koncentracija ir išmetamųjų dujų masės srautas matuojamas nenutrūkstamai ir įvedamas į kompiuterio atmintį bent 2 Hz dažniu. Visi kiti duomenys gali būti registruojami bent 1 Hz dažniu. Analoginio tipo analizatorių atsakas užrašomas, ir kalibravimo duomenys gali būti taikomi tiesiogiai arba autonomiškai, atliekant duomenų įvertinimą;

4.5.9.2.3. jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, HC ir NOx kiekis praskiedimo tunelyje matuojamas nenutrūkstamai ir bent 2 Hz dažniu. Vidutinės koncentracijos nustatomos integruojant viso bandymo ciklo analizatoriaus signalus. Sistemos atsako trukmė turi būti ne didesnė kaip 20 s ir prireikus turi būti derinama su CVS srauto svyravimais bei ėminio ėmimo trukmės ir(arba) bandymo ciklo nukrypimais. CO ir CO2 koncentracija turi būti nustatyta integravimo būdu arba nustatant koncentraciją ėminių ėmimo maiše, į kurį jie renkami visą bandymo ciklą. Dujinių teršalų koncentracija praskiedimo ore turi būti nustatoma integravimo būdu arba nustatant į maišą surinkto praskiedimo oro ėminio koncentracijos vertes. Visi kiti matuotini parametrai registruojami bent vieno matavimo per sekundę dažniu (1 Hz);

4.5.9.3. kietųjų dalelių ėminių ėmimas:

4.5.9.3.1. paleidžiant variklį kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema perjungiama iš aplenkimo grandinės į kietųjų dalelių ėmimo grandinę;

4.5.9.3.2. jei naudojama dalies srauto praskiedimo sistema, ėminių ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas (-i) taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą arba per tiekimo vamzdį būtų užtikrinamas išmetamųjų dujų masės srautui proporcingas srautas;

4.5.9.3.3. jei naudojama viso srauto praskiedimo sistema, ėminių ėmimo siurblys (-iai) turi būti sureguliuotas taip, kad per kietųjų dalelių ėminių ėmimo zondą arba tiekimo vamzdį būtų palaikoma srauto vertė, kuri nuo nustatytosios srauto vertės skirtųsi ne daugiau kaip ±5%. Jei taikomas srauto kompensavimas (t. y. ėminio srauto proporcingas reguliavimas), turi būti parodyta, kad pagrindinio tunelio srauto ir kietųjų dalelių ėminių ėmimo srauto  santykis nesikeičia daugiau nei ±5% nustatytosios vertės (išskyrus pirmąsias 10 ėminio ėmimo sekundžių);

4.5.9.3.4. dvigubo praskiedimo atveju ėminio srautas yra srauto per ėminio filtrus ir antrinio praskiedimo oro srauto grynasis skirtumas;

4.5.9.3.5. turi būti užrašoma vidutinė temperatūra ir slėgis dujų matuoklio (-ių) arba srauto matavimo prietaisų įleidžiamosiose angose. Jei nustatyto dydžio srautas dėl didelio kietųjų dalelių kiekio ant filtro negali būti palaikomas visą ciklo laiką (±5% tikslumu), bandymas turi būti anuliuotas. Bandymas turi būti pakartotas naudojant mažesnį srautą ir (arba) didesnio skersmens filtrą;

4.5.9.4. variklio gesimas šalto paleidimo bandymo ciklo metu:

jei vykstant šalto paleidimo bandymo ciklui variklis kuriuo nors momentu užgęsta, varikliui turi būti atliktas pradinis kondicionavimas, po to kartojama aušinimo procedūra; variklis turi būti paleidžiamas iš naujo, o bandymas kartojamas. Jei per bandymo ciklą sugenda kuri nors reikalinga bandymo įranga, bandymo rezultatai laikomi negaliojančiais;

4.5.9.5. veiksmai po šalto paleidimo ciklo:

4.5.9.5.1. baigus šalto paleidimo bandymo ciklą turi būti sustabdytas išmetamųjų dujų masės srauto, praskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimas, dujų srauto rinkimas į ėminių ėmimo maišus ir išjungtas kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančio analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis, kol baigiasi sistemos atsako laikas;

4.5.9.5.2. koncentracija ėminių rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kuo greičiau ir būtinai ne vėliau kaip per 20 minučių po bandymo ciklo pabaigos;

4.5.9.5.3. po išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo vėl patikrinami analizatoriai, naudojant nulio ir patikros dujas. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas patikros dujų vertei yra mažesnis kaip 2%;

4.5.9.5.4. kietųjų dalelių filtrai į svėrimo kamerą turi būti sugražinti ne vėliau kaip praėjus valandai nuo bandymo pabaigos. Bent vieną valandą jie turi būti kondicionuojami Petri inde, kuris yra apsaugotas nuo dulkių, bet užtikrinantis oro apykaitą, ir sveriami. Užrašoma bendra filtrų masė;

4.5.9.6. įšilęs variklis:

4.5.9.6.1. išjungus variklį iš karto išjungiamas (-i) variklio aušinimo ventiliatorius (-iai), jei naudojamas (-i), ir CVS orpūtė (arba išmetamųjų dujų sistema atjungiama nuo CVS), jei naudojama;

4.5.9.6.2. varikliui leidžiama įšilti iki 20±1 minučių. Variklis ir dinamometras turi būti paruošti karšto paleidimo bandymui. Ėminių ėmimo maišai, iš kurių išsiurbtas oras, turi būti prijungti prie praskiestų išmetamųjų dujų ir praskiedimo oro ėminių ėmimo sistemų. Pradedamas CVS (jei naudojama) arba išmetamųjų dujų sistema prijungiama prie CVS (jei atjungta). Įjungiami ėminių ėmimo siurbliai (išskyrus kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblį (-ius)), variklio aušinimo ventiliatorius (-iai) ir duomenų registravimo sistema;

4.5.9.6.3. pastovaus tūrio ėminio ėmiklio šilumokaitis (jei naudojamas) ir šildomos bet kokios nenutrūkstamo ėminių ėmimo sistemos (-ų) sudedamosios dalys (jei taikoma) turi būti iš anksto pašildytos iki nustatytos eksploatavimo temperatūros prieš pradedant bandymą;

4.5.9.6.4. nustatomas pageidaujamas ėminio srautas, o CVS dujų srauto matavimo įtaise nustatoma nulinė vertė. Švarus kietųjų dalelių filtras turi būti kruopščiai įdedamas į kiekvieną filtro laikiklį, o surinkti filtrų laikikliai įdedami į ėminių srauto liniją;

4.5.9.7. karšto paleidimo ciklas:

4.5.9.7.1. nustačius, kad variklis užvestas, iškart turi būti įjungiamas „laisvas tuščios eigos“ chronometras. Variklis paliekamas laisvai veikti tuščiąja eiga be apkrovos 23±1 s. Pereinamųjų darbo režimų ciklas turi būti pradedamas taip, kad pirmas ne tuščiosios eigos ciklo įrašas būtų įrašytas 23±1 s. Laisvas tuščiosios eigos laikas įtraukiamas į 23±1 s;

4.5.9.7.2. bandymas turi būti atliekamas pagal etaloninį ciklą, aprašytą Tvarkos aprašo 3 priedo 4 priedėlyje. Variklio apsisukimų dažnis ir sukimo momento reguliavimo komandos turi būti duodamos 5 Hz (rekomenduojama 10 Hz) arba didesniu dažniu. Nustatytieji taškai turi būti apskaičiuojami taikant tiesioginį interpoliavimą tarp etaloninio ciklo 1 Hz dažniu nustatytų taškų. Matuojamos variklių apsisukimo dažnio ir sukimo momento vertės visą bandymo ciklą turi būti registruojamos bent kartą per sekundę, o signalai gali būti elektroniniu būdu filtruojami;

4.5.9.7.3. turi būti pakartojama šio priedo 4.5.9.2 ir 4.5.9.3 punktuose nurodyta procedūra;

4.5.9.8. variklio gesimas karšto paleidimo ciklo metu:

jei variklis užgęsta bet kuriuo karšto paleidimo ciklo metu, variklį galima išjungti ir pakartotinai pašildyti 20 minučių. Tada karšto paleidimo ciklas gali būti kartojamas. Įšilęs variklis pakartotinai pašildomas ir karšto paleidimo ciklas iš naujo pradedamas gali būti tik vieną kartą;

4.5.9.9. veiksmai po karšto paleidimo ciklo:

4.5.9.9.1. užbaigus karšto paleidimo bandymo ciklą, turi būti sustabdomas išmetamųjų dujų masės srauto, praskiestų išmetamųjų dujų tūrio matavimas, dujų srauto rinkimas į ėminių ėmimo maišus ir išjungiamas kietųjų dalelių ėminių ėmimo siurblys. Integruojančiojo analizatoriaus sistemoje ėminio ėmimas turi tęstis, kol baigiasi sistemos atsako laikas;

4.5.9.9.2. koncentracija ėminių rinkimo maišuose, jei jie naudojami, turi būti nustatoma kuo greičiau ir būtinai ne vėliau kaip 20 minučių po bandymo ciklo pabaigos;

4.5.9.9.3. po išmetamųjų teršalų nustatymo bandymo vėl patikrinami analizatoriai, naudojant nulio ir patikros dujas. Bandymas bus laikomas priimtinu, jei prieš bandymą ir po bandymo gautų rezultatų skirtumas patikros dujų vertei yra mažesnis kaip 2%;

4.5.9.9.4. kietųjų dalelių filtrai į svėrimo kamerą turi būti sugražinti ne vėliau kaip praėjus valandai nuo bandymo pabaigos. Bent vieną valandą jie turi būti kondicionuojami Petri inde, kuris yra apsaugotas nuo dulkių, bet užtikrinantis oro apykaitą, ir sveriami. Užrašoma bendra filtrų masė.“;

4.6.6. 3 priedėlyje:

4.6.6.1. išdėstau 2.1.2.4 punktą taip:

„2.1.2.4. savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

kiekvieno atskiro komponento savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas taip:

 

Atskiros dujos =((1/10)*M(duj,šalt)+(9/10)*M(duj,karšt)) / ((1/10)*W(akt,šalt)+(9/10)*W(akt,karšt));

 

čia:

Mduj,šalt – per šalto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g);

Mduj,karšt – per karšto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g);

Wakt,šalt – tikrasis darbo ciklas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh).“;

4.6.6.2. išdėstau 2.1.3.1 punktą taip:

„2.1.3.1. išmetamųjų teršalų masės apskaičiavimas:

kietųjų dalelių masė MPT,šalt ir MPT,karšt (g/bandymui) apskaičiuojama vienu iš toliau pateikiamų metodų:

2.1.3.1.1.

 

M(PT)=M(f)/M(SAM)xM(EDFW)/1000;

 

čia:

MPT – MPT,šalt šalto paleidimo ciklui;

MPT – MPT,karšt karšto paleidimo ciklui;

Mf – kietųjų dalelių vieno ciklo ėminio masė (mg);

MEDFW – praskiestų išmetamųjų dujų vieno ciklo ekvivalentinė masė (kg);

MSAM – praskiestų išmetamųjų dujų, praeinančių per kietųjų dalelių rinkimo filtrus, masė (kg).

Bendra praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinė vieno ciklo masė apskaičiuojama taip:

 

M(EDFW)=SUMA(i=1,...,l=n)(G(EDFW,i))*1/f;

 

G(EDFW,i)=G(EXHW,i)xq(i);

 

q(i)=G(TOTW,i)/(G(TOTW,i)–G(DILW,i));

 

čia:

GEDFW,i – momentinis praskiestų išmetamųjų dujų ekvivalentinis masės srautas (kg/s);

GEXHW,i – momentinis išmetamųjų dujų masės srautas (kg/s);

qi – momentinis praskiedimo santykis;

GTOTW,i – momentinis praskiestų išmetamųjų dujų masės srautas per praskiedimo tunelį (kg/s);

GDILW,i – momentinis praskiedimo oro masės srautas (kg/s);

f – duomenų rinkimo dažnis (Hz);

n – matavimų skaičius;

2.1.3.1.2.

 

M(PT)=M(f)/(r(s)x1000);

 

čia:

MPT – MPT,šalt šalto paleidimo ciklui;

MPT – MPT,karšt karšto paleidimo ciklui;

Mf – kietųjų dalelių vieno ciklo ėminio masė (mg);

rs – vidutinis ėminio santykis per bandymo ciklą;

čia:

 

r(s)=M(SE)/M(EXHW)xM(SAM)/M(TOTW);

 

MSE – per ciklą paimta išmetamųjų dujų masė (kg);

MEXHW – visas išmetamųjų dujų masės srautas per ciklą (kg);

MSAM – praskiestų išmetamųjų dujų, praeinančių per kietųjų dalelių rinkimo filtrus, masė (kg);

MTOTW – praskiestų išmetamųjų dujų, praeinančių per praskiedimo tunelį, masė (kg);

Pastaba. Naudojant viso ėminio ėmimo sistemą, MSAM ir MTOTW yra vienodos.“;

4.6.6.3. išdėstau 2.1.3.3 punktą taip:

„2.1.3.3. savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

 

PT=((1/10)*K(p,šalt)xM(PT,šalt)+(9/10)*K(p,karšt)xM(PT,karšt))/((1/10)*W(akt,šalt)+(9/10)*W(akt,karšt));

 

čia:

MPT,šalt – per šalto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių masė (g/bandymui);

MPT,karšt – per karšto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių masė (g/bandymui);

Kp,šalt – drėgnio pataisos koeficientas kietosioms dalelėms, išmestoms per šalto paleidimo ciklą;

Kp,karšt – drėgnio pataisos koeficientas kietosioms dalelėms, išmestoms per karšto paleidimo ciklą;

Wakt,šalt – tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh);

Wakt,karšt – tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimą ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh).“;

4.6.6.4. išdėstau 2.2.4 punktą taip:

„2.2.4. savitojo išmetamųjų teršalų kiekio apskaičiavimas

kiekvieno atskiro komponento savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas taip:

 

Atskiros dujos=((1/10)*M(duj,šalt)+(9/10)*M(duj,karšt))/((1/10)*W(akt,šalt)+(9/10)*W(akt,karšt));

 

čia:

Mduj,šalt – per šalto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g);

Mduj,karšt – per karšto paleidimo ciklą išmestų dujinių teršalų bendra masė (g);

Wakt,šalt – tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh);

Wakt,karšt – tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh).“;

4.6.6.5. išdėstau 2.2.5.1 punktą taip:

„2.2.5.1 masės srauto apskaičiavimas:

kietųjų dalelių masė MPT,šalt ir MPT,karšt (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:

 

M(PT)=M(f)/M(SAM)xM(TOTW)/1000;

 

čia:

MPT – MPT,šalt šalto paleidimo ciklui;

MPT – MPT,karšt karšto paleidimo ciklui;

Mf – kietųjų dalelių vieno ciklo ėminio masė (mg);

MTOTW – bendra vieno ciklo praskiestų išmetamųjų dujų masė, kaip nustatyta šio 3 priedėlio 2.2.1 punkte (kg);

MSAM – iš praskiedimo tunelio kietosioms dalėlėms rinkti paimtų praskiestų išmetamųjų dujų masė (kg);

ir

Mf – Mf,p+Mf,b, jei sveriama atskirai (mg);

Mf,p – kietųjų dalelių, surinktų ant pirminio filtro, masė (mg);

Mf,b – kietųjų dalelių, surinktų ant atsarginio filtro, masė (mg);

Jei naudojama dvigubo praskiedimo sistema, antrinio praskiedimo oro masė turi būti atimta iš visos dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų, praėjusių kietųjų dalelių filtrus, masės.

 

M(SAM)=M(TOT)–M(SEC);

 

čia:

MTOT – dvigubai praskiestų išmetamųjų dujų, praėjusių per kietųjų dalelių filtrus, masė (kg);

MSEC – antrinio praskiedimo oro masė (kg).

Jei kietųjų dalelių fono koncentracija praskiedimo ore yra nustatoma pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.4.4 punktą, kietųjų dalelių masei gali būti padaryta pataisa fono koncentracijai. Šiuo atveju kietųjų dalelių masė (g/bandymui) apskaičiuojama pagal formulę:

 

M(PT)=[M(f)/M(SAM)–(M(d)/M(DIL)x(1–1/DF))];

 

čia:

MPT – MPT,šalt šalto paleidimo ciklui;

MPT – MPT,karšt karšto paleidimo ciklui;

Mf, MSAM, MTOTW – žr. aukščiau;

MDIL – priminio praskiedimo oro, imamo kietųjų dalelių fono koncentracijos nustatymo sistema, masė (kg);

Md – kietųjų dalelių, surinktų pirminiame praskiedimo ore fono koncentracijai nustatyti, masė (kg);

DF – praskiedimo faktorius, nustatytas šio priedėlio 2.2.3.1.1 punkte.“;

4.6.6.6. išdėstau 2.2.5.3 punktą taip:

„2.2.5.3. savitojo išmetamų teršalų kiekio apskaičiavimas:

savitasis išmetamųjų teršalų kiekis (g/kWh) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

PT=((1/10)*K(p,šalt)xM(PT,šalt)+(9/10)*K(p,karšt)xM(PT,karšt))/((1/10)*W(akt,šalt)+(9/10)*W(akt,karšt));

 

čia:

MPT,šalt – per NRTC bandymo šalto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių masė (g/bandymui);

MPT,karšt – per NRTC bandymo karšto paleidimo ciklą išmestų kietųjų dalelių masė (g/bandymui);

Kp,šalt – drėgnio pataisos koeficientas kietosioms dalelėms per šalto paleidimo ciklą;

Kp,karšt – drėgnio pataisos koeficientas kietosioms dalelėms per karšto paleidimo ciklą;

Wakt,šalt – tikrasis ciklo darbas per šalto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh);

Wakt,karšt – tikrasis ciklo darbas per karšto paleidimo ciklą, nustatytas pagal Tvarkos aprašo 3 priedo 4.6.2 punktą (kWh).

_________________“;

 

4.7. išdėstau 5 priedo lentelės „Ne keliais judančių mechanizmų etaloniniai degalai, skirti uždegimo suspaudimu varikliams, turintiems tipo patvirtinimą dėl atitikties III B ir IV etapo ribinėms vertėms“ antrą eilutę taip:

„

Tankis esant 15°C

kg/m3

833

865

EN-ISO 3675

“.

4.8. 13 priede:

4.8.1. išdėstau 1.5 punktą taip:

„1.5. pirminės įrangos gamintojas (OEM) patvirtinimą išduodančiai įgaliotai institucijai pateikia bet kokią su lankstumo schemos taikymu susijusią informaciją, kurios gali paprašyti patvirtinimą išduodanti institucija, kad galėtų priimti sprendimą;“;

4.8.2. išdėstau 1.6 punktą taip:

„1.6. pirminės įrangos gamintojas bet kuriai valstybių varių tipo patvirtinimą išduodančiai institucijai pateikia bet kokią informaciją, kurios prašo tipo patvirtinimą išduodanti institucija, kad patvirtintų, kad bet kuris variklis, kuris, kaip teigiama, arba kurio etiketėje taip nurodoma, iš tikrųjų pateikiamas rinkai pagal lankstumo schemą;“;

4.9. pripažįstu netekusiu galios Tvarkos aprašo 13 priedo 1.7 punktą.

 

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas