LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO
2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1959
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Šiaulių universiteto senato 2000 m. gegužės 17 d. sprendimą, nutaria:
3 straipsnis.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. VIII-443 „Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 94-2361).
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. VIII-1959
1 priedėlis
ŠIAULIŲ UNIVERSITETO STATUTAS
Šiaulių universitetas savo istorijos pradžia laiko 1948 metus, kai buvo įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas. 1954 m. jis perorganizuotas į pedagoginį institutą. 1959 m. Šiauliuose buvo įkurtas Kauno politechnikos instituto filialas, nuo 1990 m. vadintas Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakultetu.
Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. VIII-184 Šiaulių pedagoginio instituto ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių politechnikos fakulteto pagrindu nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Šiaulių universitetas.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių universitetas (toliau – Universitetas) yra valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto adresas: Vilniaus g. 88, 5400 Šiauliai.
2. Universiteto misija – mokslo ir studijų veikla skatinti šalies, ypač Šiaurės Lietuvos, kultūros, socialinę ir ekonomikos pažangą.
3. Pagrindiniai Universiteto tikslai:
3.1. sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais pagrįstą, kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;
3.2. sudaryti sąlygas asmeniui tęsti mokymąsi, kelti įgytą kvalifikaciją bei įgyti naują kvalifikaciją;
3.3. rengti mokslininkus ir menininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;
3.4. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;
3.5. moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūros veikla skatinti Šiaurės Lietuvos regiono ir visos šalies plėtrą;
4. Universitetas, įgyvendindamas savo misiją bei tikslus, remiasi šiais principais:
5. Universitetas turi autonomiją, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei Universiteto statute.
6. Universitetas turi šias teises:
6.4. Vyriausybės nustatyta tvarka teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius mokslo vardus;
6.6. nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams;
6.9. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas;
7. Universiteto dėstytojai, mokslo darbuotojai, tarnautojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei Universiteto statuto.
8. Universitete gali veikti visuomeninės organizacijos, kurių įstatai įregistruoti nustatyta tvarka.
9. Universitetas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas bankuose.
10. Universitete veikia Senatas, taryba, studentų atstovybė, rektoratas, ginčų nagrinėjimo komisijos, fakultetai, katedros, institutai, mokslo, kultūros centrai, laboratorijos, biblioteka, viešosios įstaigos, tarnybos ir skyriai bei kiti studijoms ir mokslui reikalingi padaliniai, dirbantys pagal Universiteto senato patvirtintus nuostatus.
Universiteto struktūrą tvirtina ir gali keisti Senatas rektoriaus teikimu.
11. Universitetas, vykdydamas savo funkcijas, turi:
11.1. visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams pagal jų sugebėjimus ir žinias sudaryti vienodas galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą;
11.4. informuoti visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų naudojimą;
II. UNIVERSITETO SAVIVALDA IR VALDYMAS
12. Pagrindinės Universiteto savivaldos ir valdymo institucijos yra: Universiteto senatas, Universiteto taryba, rektorius, ginčų nagrinėjimo komisijos.
13. Universiteto savivalda grindžiama demokratijos ir kompetencijos principais. Visi rinkimai eiti pareigas ir pareigų tvirtinimas vyksta slaptu balsavimu. Nutarimai priimami slaptu ar atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, išskyrus šiame statute numatytus atvejus.
Senatas
14. Senatas yra aukščiausioji Universiteto akademinės savivaldos institucija. Įsigalioję Senato nutarimai privalomi visiems darbuotojams ir studentams.
16. Senatą 5 metams renka Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų konferencija. Atstovavimo konferencijoje ir renkamų Senato narių kvotas Universiteto padaliniams nustato Senatas. Konferencijoje su sprendžiamuoju balsu gali dalyvauti asmenys, kurių pagrindinės pareigos yra Universitete.
17. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų konferencijai vadovauti išrenkami pirmininkas ir sekretorius. Konferencija teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė padaliniuose išrinktų dėstytojų ir mokslo darbuotojų.
18. Senato nariais gali būti Universiteto mokslininkai, pripažinti menininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę Senato narių. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10% Senato narių. Studentų atstovus deleguoja studentų atstovybė. Universiteto rektorius yra Senato narys pagal pareigas.
19. Išrinktais Senato nariais yra kandidatai, gavę daugiausia balsų pagal Universiteto padaliniui skirtą kvotą.
20. Senato narį gali atšaukti dėstytojų ir mokslo darbuotojų konferencija 2/3 visų Senato narių siūlymu. Iš Senato narys taip pat gali pasitraukti savo noru. Iš Senato pasitraukusį narį pakeičia daugiausia balsų gavęs neišrinktas pagal padaliniui skirtą kvotą kandidatas.
21. Iš Senato narių renkamas pirmininkas ir jo pavaduotojas. Jie gali būti atšaukti 2/3 Senato narių balsų dauguma. Universiteto rektorius, prorektoriai ir dekanai Senato pirmininku ar jo pavaduotoju nerenkami.
23. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis šaukiamas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Šiuo atveju pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys.
24. Senatas vykdo šias funkcijas:
24.4. rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius ir kitų Universiteto padalinių vadovus;
24.5. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
24.6. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia profesoriaus ir docento pedagoginius mokslo vardus atitinkamas pareigas einantiems dėstytojams, taip pat Universiteto garbės vardus;
24.8. svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūros pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Universiteto tarybos siūlymus;
24.9. teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Universitetas, tiriamajai, konsultacinei ir informacinei veiklai;
24.10. svarsto Universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija) kartu su tarybos išvada;
24.11. svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, teikia jį Ministerijai kartu su tarybos išvada;
24.12. svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jas tvirtina slaptu balsavimu;
24.13. tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;
24.14. šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų konferencijas svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti;
25. Senato posėdžiai yra atviri. Senato nutarimai skelbiami Universiteto laikraštyje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Kartą per metus Senatas atsiskaito akademinei bendruomenei už savo veiklą.
Universiteto taryba
27. Šiaulių universiteto taryba (toliau – taryba):
27.1. rengia išvadas dėl Universiteto plėtros perspektyvinio plano bei Universiteto sutarties su Ministerija projektų;
27.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;
27.4. svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, taip pat dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
27.5. vertina, kaip Universitetas vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūros plėtros;
28. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 15 narių: 5 narius skiria Senatas, 5 narius, atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms (ne Universiteto darbuotojus), skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau – ministras) ir 5 narius skiria rektorius bei ministras bendru sutarimu. Tarp Universiteto senato skirtų tarybos narių turi būti rektorius ir bent vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Ministras įsakymu skelbia tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universitete dirbantis asmuo.
29. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
30. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Ji sprendimus priima visų tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
31. Jeigu Senato nutarimai ir tarybos išvados nesutampa, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
32. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos reglamente numatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.
33. Taryba turi teisę gauti iš Universiteto ir Ministerijos informaciją, būtiną funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų Universiteto savivaldos institucijų posėdžiuose. Universitetas suteikia tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauja.
Rektorius ir rektoratas
35. Universiteto rektorius vadovauja Universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja, atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto naudojimą ir disponavimą juo. Rektorius atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, Universiteto statutą, kitus teisės aktus.
36. Rektorius:
36.3. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei iš jų atleidžia; įstatymų nustatyta tvarka nustato pareiginį atlyginimą;
36.6. Senato nustatyta tvarka sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, įmonėmis bei kitomis organizacijomis;
36.7. tvirtina fakultetų dekanų metines ataskaitas. Jei kurio nors fakulteto dekano metinės ataskaitos rektorius nepatvirtina, jis privalo to fakulteto tarybai teikti naujo dekano kandidatūrą;
37. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius. Prorektorių skaičių ir funkcijas tvirtina Senatas. Prorektorių darbo trukmė sutampa su rektoriaus įgaliojimų pabaiga.
38. Rektoriui, pasibaigus kadencijai, garantuojama teisė eiti Universitete pareigas, atitinkančias jo mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją.
39. Rektorius Senato renkamas viešo konkurso tvarka 5 metams. Tas pats asmuo renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik mokslininkai ar pripažinti menininkai, turintys profesoriaus vardą. Rektoriumi išrenkamas kandidatas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė visų Senato narių. Jei nė vienas kandidatas negauna balsų daugumos, tame pačiame Senato posėdyje organizuojamas pakartotinis balsavimas. Slapto balsavimo biuletenyje paliekamos dviejų kandidatų, balsuojant pirmą kartą gavusių daugiausia balsų, pavardės. Jeigu rinkimuose dalyvavo tik du kandidatai ir abu gavo mažiau kaip pusę visų Senato narių balsų, pakartotinai balsuojama už tą kandidatą, kuris gavo daugiau balsų. Jei kandidatai gavo po lygiai balsų, į biuletenius jie įrašomi pakartotinai. Jei pakartotinai balsuojant rektorius neišrenkamas, taryba skelbia naujus rinkimus.
40. Rektoriaus įgaliojimai nutrūksta, kai visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama rektoriaus metinė ataskaita arba pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) Universiteto statutą, Senatas savo iniciatyva arba tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam Senato nariui.
41. Universiteto rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir studentų atstovybės deleguotas narys. Rektorato posėdžiuose gali dalyvauti Senato pirmininkas, tarybos nariai, o rektoriaus sutikimu ar kvietimu – ir kiti asmenys.
42. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja Universiteto padalinių darbą, teikia pasiūlymus Senatui.
Fakultetai ir katedros
46. Fakulteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas nustato fakulteto tarybos narių skaičių ir studentų atstovavimo normas, renka fakulteto tarybą, svarsto ir numato fakulteto plėtros kryptis. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10% tarybos narių.
47. Į fakulteto tarybą pagal pareigas (be rinkimų) įeina fakulteto dekanas ir studentų atstovybės deleguoti nariai. Taryba renkama 5 metams.
48. Fakulteto taryba sprendžia svarbiausius fakulteto klausimus:
48.1. rektoriaus teikimu renka fakulteto dekaną. Dekanu renkamas profesorius ar docentas 5 metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Jei dekanas neišrenkamas, rektorius teikia kitas kandidatūras;
48.5. rektoriaus teikimu renka katedrų vedėjus. Jei katedros vedėjas neišrenkamas, rektorius teikia kitas kandidatūras;
48.9. siūlo steigti, pertvarkyti ar panaikinti fakultetui priklausančias katedras, laboratorijas ir kitus padalinius, skirti jiems patalpas;
49. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Taryba dirba pagal savo patvirtintą reglamentą.
50. Fakulteto tarybos nutarimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
51. Dekanas:
51.2. leidžia potvarkius ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams ir studentams;
51.3. atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl studentų priėmimo ir šalinimo bei kitais klausimais;
53. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai ir fakulteto padalinių vadovai. Dekanato posėdžiuose dalyvauja studentų atstovybės įgaliotinis, o dekano sutikimu ar kvietimu – ir kiti asmenys.
54. Dekanatas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia pasiūlymus rektoriui bei fakulteto tarybai ir įgyvendina rektoriaus įsakymus ir fakulteto tarybos nutarimus.
56. Katedra yra pagrindinė mokslo ir studijų organizatorė ir vykdytoja. Katedros nariais laikomi visi pagrindines pareiga einantys dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai. Katedros nariai atlieka mokslinius tyrimus, rengia mokslininkus, sudaro studijų programas, rūpinasi mokslo ir mokymo literatūra, kaupia mokslui ir studijoms reikalingą įrangą.
57. Katedrai vadovauja katedros vedėjas. Jis rektoriaus teikimu renkamas iš mokslininkų 5 metams. Katedros vedėjas kiekvienais metais už katedros veiklą atsiskaito katedrai.
Ginčų nagrinėjimo komisijos
59. Universitete veikia dvi ginčų nagrinėjimo komisijos:
60. Į ginčų tarp administracijos ir studentų nagrinėjimo komisiją po lygiai skiriami Universiteto administracijos ir studentų atstovybės įgalioti asmenys. Darbuotojų ir administracijos konfliktus nagrinėja komisija, į kurią po lygiai skiriami administracijos ir Universiteto darbuotojų įgalioti asmenys. Ginčų komisijos darbo tvarką reglamentuoja Senato patvirtinti nuostatai.
61. Komisijos ginčus nagrinėja tada, kai darbuotojas ar studentas yra nepatenkintas gautu administracijos atsakymu arba kai į raštišką pareiškimą per 30 dienų negavo atsakymo raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos teikia sprendimus administracijai. Jei administracija per 10 dienų sprendimo neįvykdo (nevykdo), ginčų nagrinėjimo komisijos kreipiasi į Senatą.
III. UNIVERSITETO PERSONALAS
62. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir kiti teisės aktai.
63. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti mokslo ir studijų institucijose iš viso ne didesniu kaip 1,5 etato krūviu.
64. Asmuo, norintis dirbti Universitete, kartu su prašymu priimti dirbti dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą) visose darbovietėse.
66. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionaliojoje meninėje, taip pat metodinėje veikloje.
67. Universiteto mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas.
68. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pareigas skiriami viešo konkurso tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Konkursas (atestacija) vyksta pagal Senato patvirtintus nuostatus.
69. Likus 2 mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.
70. Jeigu profesorius laimi konkursą eiti pareigas trečią kadenciją, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, kol jam sukaks 65 metai.
71. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį.
72. Visi kiti Universiteto tarnautojai, kurie nerenkami, priimami į darbą ir atleidžiami rektoriaus įsakymu įstatymų nustatyta tvarka.
73. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir kiti teisės aktai. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.
74. Universiteto dėstytojams ir mokslo darbuotojams sudaromos sąlygos kelti mokslinę ir profesinę kvalifikaciją.
75. Į Universiteto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys.
76. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
77. Išėjusiems į pensiją dėstytojams ir mokslo darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslo ir pedagoginį darbą naudojantis Universiteto baze, dalyvauti savivaldos institucijų veikloje. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje.
78. Universitetas turi teisę kviestis ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus, keistis dėstytojais su kitomis institucijomis. Kviestiniams dėstytojams netaikoma įstatymų numatyta skyrimo į pareigas tvarka. Sprendimus šiuo klausimu katedrų teikimu priima rektorius.
IV. MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA
80. Universiteto mokslinė veikla apima humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sritis.
81. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla Universitete turi suteikti studentams ir doktorantams mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių, kelti Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis.
82. Universiteto atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato Universiteto katedros, mokslo centrai, fakultetai ir tvirtina Universiteto senatas, atsižvelgdami į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto bei Šiaurės Lietuvos švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei Universiteto turimus finansinius išteklius. Tyrimų kryptys nurodomos Universiteto sutartyje su Ministerija.
83. Universiteto ir Ministerijos bendru teikimu Vyriausybė gali steigti mokslo institutus. Mokslo institutas yra juridinis asmuo. Jame vykdomi ilgalaikiai, tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai. Institutas pagal sutartis su Universitetu suteikia mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.
84. Universitetas turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.
85. Universitete yra plėtojama profesionalioji dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę. Universiteto meninės veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus tvirtina Senatas. Universitetas turi teisę atlikti meninius projektus ir verstis taikomąja menine veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių meninėse programose.
V. STUDIJOS
88. Baigusiems pagrindines universitetines studijas suteikiamas bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija, baigusiems pagrindines neuniversitetines studijas – profesinė kvalifikacija, magistrantūros studijas – magistro laipsnis.
89. Pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai (160 kreditų) arba, kai studijuojama pagal gretutinių studijų programas, – ne ilgesnė kaip 5 studijų metai (200 kreditų). Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 studijų metų (60 kreditų) ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metų (80 kreditų).
90. Universitete gali būti organizuojamos vientisosios studijos, kai derinamos pirmosios ir antrosios pakopos universitetinės studijos. Jų trukmė yra ne trumpesnė kaip 5 studijų metai (200 kreditų).
91. Doktorantūros ir meno aspirantūros studijų tvarką nustato doktorantūros ir meno aspirantūros nuostatai. Juos tvirtina Vyriausybė.
92. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Nenuosekliųjų studijų formas nustato Universitetas.
93. Nuosekliosios studijos Universitete vyksta pagal studijų programas, įrašytas į studijų ir mokymo programų registrą. Studijų programas rengia katedros, aprobuoja studijų programų komitetai, fakultetų tarybos, tvirtina Senatas. Studijų programos turi atitikti studijų krypties Ministerijos patvirtintą reglamentą.
94. Universitetas sudaro sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą. Programą katedrų teikimu tvirtina fakulteto taryba. Studijuoti pagal individualią programą turi teisę baigusieji kolegijas, aukštesniąsias mokyklas, gabūs, neįgalieji, auginantieji vaikus ir kiti studentai.
95. Kvalifikacijos institute ar kituose Universiteto padaliniuose visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti gali būti organizuojamos tęstinės studijos asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal Universiteto parengtas nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas.
96. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai įskaitomi Aukštojo mokslo įstatymo bei Ministerijos nustatyta tvarka. Kitų mokymo institucijų studijų rezultatai Universitete gali būti įskaitomi ar akredituojami pagal dvišales institucijų sutartis.
97. Į Universitetą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Priėmimo sąlygas nustato Universitetas, remdamasis įstatymais ir kitais teisės aktais.
98. Universitete dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma, kai:
98.2. paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai;
VI. STUDENTAI
100. Universitete studijuoja studentai ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Studentams Ministerijos nustatyta tvarka išduodami studento pažymėjimai.
101. Studijuojantieji turi teisę:
101.1. studijų metu naudotis Universiteto auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis;
101.2. pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas, pasirinkti kitų studijų programų variantus bei įgyti gretutines kvalifikacijas;
102. Dėl pateisinamų priežasčių nutraukę studijas studentai ir nenuosekliųjų studijų klausytojai priimami į tą patį semestrą, iš kurio išėjo. Jei sugrįžus į Universitetą dėl kurių nors priežasčių nėra galimybių tai padaryti (nebėra buvusios studijų programos ar pan.), studijuojantysis gali būti priimtas į kitą artimą studijų programą. Tačiau jeigu šiuo atveju yra studijų programų nesutapimų, studijuojantysis priimamas tik mokančio už studijas studento teisėmis. Išbrauktieji dėl nepažangumo turi teisę konkurso tvarka kartoti semestrą savo lėšomis.
103. Universitete studijuojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams sudaromos sąlygos įgyti pradinės karo tarnybos lygmens parengimą.
104. Studijuojantieji privalo:
104.2. laikytis Statute, studijų nuostatuose, studentų atstovybės įstatuose, vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos tvarkos;
105. Nusižengusiems studentams ir klausytojams Universitete taikomos drausminės nuobaudos:
105.4. pašalinimas iš Universiteto.
Studijuojantiesiems, pažeidusiems drausmę, nuobaudas dekano teikimu skiria rektorius. Nuobaudas studentai ir nenuosekliųjų studijų klausytojai gali apskųsti rektoriui arba kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.
Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos neįvykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta Senato sprendimu.
Jei studentas be svarbių priežasčių du semestrus iš eilės per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų, Universitetas jį išbraukia iš valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų sąrašų.
106. Studentų interesams atstovauja studentų atstovybė, kurią sudaro Universiteto studentų konferencijoje išrinkti studentai. Studentų atstovybės veikla grindžiama viešumo, savivaldos, lygiateisiškumo ir kitais demokratijos principais. Atstovybė veikia pagal studentų konferencijos patvirtintus ir Universiteto rektoriaus įregistruotus įstatus.
107. Studentų atstovybė rūpinasi studentų teisėmis ir laisvėmis, padeda organizuoti studijų procesą, spręsti studentų socialinius klausimus. Studentų atstovybės deleguoti nariai dalyvauja Universiteto savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise.
108. Šiaulių universiteto studentų atstovybė turi teisę:
108.3. raštišku kreipimusi į rektorių pareikalauti dar kartą svarstyti Universiteto savivaldos institucijų priimtus sprendimus;
VII. TURTAS IR LĖŠOS
110. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Universitetas jam skirtu valstybės turtu naudojasi neatlygintinai, jį saugo ir gausina. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi tuo turtu laikydamiesi rektoriaus patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių (nuostatų).
111. Valstybinė žemė Universitetui suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Universiteto senato sutikimą. Jei Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. Universiteto teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar vietos savivaldos institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto prorektoriaus leidimo.
112. Universiteto turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, įsigyti už Universiteto nebiudžetines lėšas, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai bei kitas teisėtai įgytas turtas.
113. Valstybės biudžeto lėšos Universitetui numatytoms programoms įgyvendinti skiriamos pagal sutartį, kurią Universitetas 3 metams sudaro su Ministerija. Prireikus Universitetas gali imti iš bankų kreditus.
114. Universiteto lėšas sudaro:
114.2. valstybės biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti;
114.4. pajamos už atliekamus mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis;
114.5. pajamos už studijuojančiųjų savo lėšomis studijų organizavimą, kvalifikacijos kėlimo kursus, nenuosekliąsias studijas. Šios studijos ir kursai finansuojami iš klausytojų, jų darbdavių ar kitų lėšų taip, kaip sutariama su Universitetu;
114.6. lėšos, gautos už laikinai nenaudojamų patalpų bei mokslinės aparatūros nuomą, taip pat už fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus;
115. Visas turimas lėšas Universitetas tvarko savarankiškai. Lėšas paskirsto ir perskirsto fakultetams ar kitiems padaliniams rektorius Senato pritarimu. Fakultetuose lėšas skirsto dekanas fakulteto tarybos pritarimu.
116. Universitetas savarankiškai nustato darbo apmokėjimo sistemą, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka. Už darbą mokama pagal darbuotojo kvalifikaciją, darbo kiekį ir rezultatus.
117. Universitetas iš valstybės biudžeto lėšų skiria studentams stipendijas Vyriausybės nustatyta tvarka.
118. Universitetas kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
VIII. ATRIBUTAI
IX. STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA
Lietuvos Respublikos Seimo
2000 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. VIII-1959
2 priedėlis
Šiaulių universitetui perduotų naudotis pastatų
S Ą R A Š A S
| Objekto pavadinimas |
Adresas |
Bendras plotas (kv. m) |
| Šiauliai |
||
| Centriniai rūmai |
Vilniaus g. 88* |
2992 |
| I rūmai |
P. Višinskio g. 25 Vytauto g. 84 |
8432 4607 |
| Sporto salė |
Vasario 16-osios g. 30 |
1692 |
| Biblioteka |
Vasario 16-osios g. 30 |
509 |
| II rūmai |
Aušros alėja 50 |
1760 |
| III rūmai |
P. Višinskio g. 38 P. Višinskio g. 36 a |
2378 70 |
| Mokomasis laboratorijų korpusas |
Vilniaus g. 141 |
7331 |
| Garažai |
Vilniaus g. 141 |
335 |
| Bendrabutis |
Pagėgių g. 46 |
934 |
| I bendrabutis ir klubas |
P. Višinskio g. 15 |
4750 |
| II bendrabutis |
P. Višinskio g. 15 a |
5463 |
| III bendrabutis |
Dubijos g. 1 a |
2435,5 |
| IV bendrabutis |
Dubijos g. 1 b |
5525 |
| Valgykla |
P. Višinskio g. 11 |
2212 |
| Kvalifikacijos kėlimo fakultetas |
Stoties g. 11 |
1297 |
| Sandėliai |
Kanapių g. 1 |
248 |
| Agrobiologinė stotis |
Pataičių g. |
381 |
| Klaipėda |
||
| Mokomosios praktikos bazė |
Giruliai, Stoties g. 8 |
136 |
| Akmenės rajonas |
||
| Balsių mokomosios praktikos bazė |
Balsių k., Papilės apyl. |
3901 |
| Šiaulių rajonas |
||
| Pašvinio poilsio bazė |
Pašvinio k., Bubių apyl. |
620 |
* perduodamos šiame pastate esančios patalpos, išskyrus kabinetus 1-83, 1-84, 1-86, 1-87.