Byla Nr. 107/2010

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“ (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymui

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjui Pauliui Majauskui, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Teisės skyriaus viršininko pavaduotojai Zitai Bareišienei, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorei Gitai Krukienei, šios ministerijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjai Ingai Grigienei, šios ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausiosioms specialistėms Romai Adomaitytei ir Indrei Chmieliauskaitei, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėjai Virginijai Žilėnaitei-Puodžiuvienei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2013 m. gruodžio 4 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 107/2010 pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-122/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl Etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“ (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Konstitucinis Teismas

n u s t a t ė:

I

Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas grindžiamas šiais argumentais.

Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl Etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 960) (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkto nuostata „<...> nuo akcizų atleidžiamas: <...> importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis, jeigu šie vaistai yra įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas“ nepagrįstai susiaurinama Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį nuo akcizų atleidžiamas etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms, prasmė.

Sveikatinimo reikmėms skirtos medžiagos turi būti suprantamos plačiau negu tik vaistai, įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą, ar kitais teisės aktais leisti vartoti vaistai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme įtvirtinta sąvoka „sveikatinimo veikla“ yra labai plati (tai asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija), todėl negalima teigti, kad ji neapima medicininės paskirties gaminio, maisto produkto ar papildo, naudojamo sveikatinimo reikmėms.

Akcizas yra mokestis valstybei, o mokesčiai ir mokesčių lengvatos gali būti nustatomi tik įstatymu. Vyriausybės aktai yra įstatymų taikymo aktai ir negali pakeisti įstatymų, prieštarauti įstatymams, keisti įstatymų normų turinio, jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose. Taigi ginčijama Vyriausybės nutarimo nuostata prieštarauja Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui, kartu ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto nuostatai, kad Vyriausybė vykdo įstatymus, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui, kuris suponuoja teisės aktų hierarchiją, konstitucinį valdžių padalijimo principą.

II

1. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovo Finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjo P. Majausko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Suinteresuoto asmens atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais.

Europos Sąjungos valstybių narių kompetenciją nacionalinės teisės aktuose nustatyti alkoholio apmokestinimo išimtis apriboja išsamus privalomų ir galimų lengvatų sąrašas, pateiktas 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (toliau – ir Direktyva 92/83/EEB) 27 straipsnyje. Įstatymų leidėjas perkėlė Direktyvos 92/83/EEB nuostatas į Akcizų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl jame įtvirtinta etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, samprata turi būti aiškinama Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio kontekste.

Seimas Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 2 dalyje įpareigojo Vyriausybę nustatyti mokesčių lengvatų taikymo tvarką. Vyriausybė nutarimu Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) patvirtino Etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisykles, todėl tinkamai įvykdė įstatymų leidėjo pavedimą. Taigi Vyriausybė nesukūrė naujų normų, kuriomis būtų reikalaujama įstatymo lygmens teisinio reglamentavimo, tik detaliau reglamentavo lengvatų įgyvendinimo klausimus.

2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovių Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmacijos veiklos skyriaus vedėjos G. Bobelienės, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Leidimų ir licencijavimo skyriaus vedėjos I. Drulytės, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjos I. Grigienės, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėjos V. Žilėnaitės-Puodžiuvienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Suinteresuoto asmens atstovių pozicija grindžiama šiais argumentais.

Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta sąvoka „sveikatinimo reikmės“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į jos įtvirtinimo Akcizų įstatyme aplinkybes.

Seimui 2001 m. gegužės 17 d. priėmus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 5¹ ir 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 5² straipsniu įstatymą, Akcizų įstatymo (1994 m. balandžio 12 d. redakcija) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartota sąvoka „medicinos ir farmacijos reikmės“ buvo pakeista sąvoka „sveikatinimo reikmės“, kuri išliko ir vėlesnių redakcijų Akcizų įstatyme. Sąvoką „medicinos ir farmacijos reikmės“ aiškinant tuo metu galiojusių sveikatos valdymą reguliuojančių teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad ji turėtų būti siejama tik su vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, įregistruotais Valstybiniame vaistų registre.

Finansų ministerijai rengiant Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, Sveikatos apsaugos ministerija 2000 m. birželio 19 d. raštu Nr. 02-10-3369 pasiūlė patikslinti Akcizų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamą sąvoką „medicinos ir farmacijos reikmės“ ir pakeisti ją sąvoka „sveikatinimo reikmės“. Toks siūlymas buvo pateiktas siekiant sąvokų suderinamumo, nes specialiuose sveikatos valdymo sritį reguliuojančiuose įstatymuose buvo vartojama sąvoka „sveikatinimo veikla“. Taigi tai buvo redakcinio pobūdžio įstatymo pakeitimas, kuriuo nebuvo siekiama išplėsti šios sąvokos prasmės.

Tikrieji įstatymų leidėjo ketinimai ir tikslas buvo ir yra taikyti tam tikras mokesčių lengvatas tik toms sveikatinimo veikloje naudojamoms medžiagoms ar medžiagų deriniams, kurie yra teisės aktų nustatyta tvarka laikomi vaistais, medžiagomis vaistams gaminti ar medžiagomis, naudojamomis ligų profilaktai.

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Teisės skyriaus viršininko pavaduotojos Z. Bareišienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Suinteresuoto asmens atstovės pozicija grindžiama šiais argumentais.

Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnyje yra nurodyti du konkretūs atvejai, kada valstybės narėms leidžiama nacionalinės teisės aktuose nustatyti apmokestinimo akcizu išimtis. Šios Direktyvos 92/83/EEB nuostatos Lietuvos nacionalinėje teisėje įgyvendintos Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis ir Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkto nuostatomis.

Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punktu nesusiaurinamas Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto turinys, nesukuriamos naujos teisės normos, konkuruojančios su įstatymo normomis, neribojamos galimybės taikyti įstatymą. Vyriausybės nutarime vartojamos konkretesnės, leidžiančios geriau nustatyti akcizų lengvatų taikymo atvejus sąvokos. Tačiau šie teisinio reguliavimo nesutapimai neturėtų būti pripažinti pakankamu pagrindu minėtą Vyriausybės nutarimą vertinti kaip prieštaraujantį Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms ir pažeidžiantį Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto nuostatą „Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymo įgyvendinimo“, konstitucinį teisinės valstybės principą.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano, Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus prof. dr. (HP) Rimanto Stuko, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Jaugos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktorės Rolandos Lingienės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus Deivido Kriaučiūno rašytiniai paaiškinimai.

IV

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovai Finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas P. Majauskas, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Teisės skyriaus viršininko pavaduotoja Z. Bareišienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė G. Krukienė, šios ministerijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja I. Grigienė, šios ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausiosios specialistės R. Adomaitytė ir I. Chmieliauskaitė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė iš esmės pakartojo Vyriausybės atstovų rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, atsakė į Konstitucinio Teismo teisėjų pateiktus klausimus.

Konstitucinis Teismas

k o n s t a t u o j a:

1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas Konstitucinio Teismo prašo ištirti Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkto atitiktį Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

2. Vyriausybė 2002 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. 960 „Dėl Etilo alkoholio, kurį sveikatinimo reikmėms įsigyja ir naudoja farmacijos įmonės ir (arba) sveikatos priežiūros įstaigos, atleidimo nuo akcizų tvarkos patvirtinimo“, pagal jo 3 punktą įsigaliojusį 2002 m. liepos 1 d.

Vyriausybė, įgyvendindama Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio „Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų“ 1 dalies 3 punktą, 2 dalį, 2004 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 474 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl Etilo alkoholio, kurį sveikatinimo reikmėms įsigyja ir naudoja farmacijos įmonės ir (arba) sveikatos priežiūros įstaigos, atleidimo nuo akcizų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, pagal jo 3 punktą įsigaliojusį 2004 m. gegužės 1 d., kuriuo minėtą Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 960 išdėstė nauja redakcija pakeistu pavadinimu „Dėl Etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“.

Ginčijamame Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkte buvo nustatyta: „2. <...> nuo akcizų atleidžiamas: <...> 2.3. importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis kaip vaisto sudėtinė dalis, jeigu šie vaistai yra įtraukti į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar tai yra kitais teisės aktais leistas vartoti vaistas.“

Taigi ginčijamame Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkte buvo nustatyta, kad nuo importo akcizo atleidžiamas etilo alkoholis, kuris yra tik vaisto, įtraukto į Valstybinį vaistų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą, Valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar kitais teisės aktais leisto vartoti, bet ne kitų prekių sudedamoji dalis.

Paminėtina, kad Vyriausybė 2011 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl Etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, įsigaliojusį 2011 m. birželio 22 d., kurio 4 punktu pakeitė inter alia Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punktą ir jame nustatė, kad nuo akcizų gali būti atleidžiamas importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis, kuris yra tik vaistų, bet ne kitų prekių, naudojamų sveikatinimo veikloje, sudedamoji dalis. Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas iš esmės nepakito.

3. Pareiškėjas Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkto atitiktį Konstitucijai ir minėtai Akcizų įstatymo nuostatai ginčija tuo aspektu, kad, jo nuomone, ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta, kad importuojamas Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis nuo akcizų atleidžiamas tik kaip vaisto sudedamoji dalis, buvo susiaurintas Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto teisinio reguliavimo turinys.

4. Minėta, kad ginčijamą teisinį reguliavimą Vyriausybė nustatė įgyvendindama Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio „Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų“ 1 dalies 3 punktą, 2 dalį.

4.1. Seimas 2004 m. sausio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2004 m. gegužės 1 d., kuriuo Akcizų įstatymas (2001 m. spalio 30 d. redakcija) buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Paminėtina, kad pagal Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 2 straipsnio „Akcizų objektas“ 1 dalies 1 punktą etilo alkoholis yra akcizais apmokestinama prekė.

4.2. Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kurio atžvilgiu ginčijama Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkto atitiktis, buvo nustatyta, kad „1. <...> nuo akcizų atleidžiami: <...> 3) etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms“, o šio straipsnio 2 dalyje inter alia buvo nustatyta, kad importuojant etilo alkoholį, nurodytą inter alia šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, akcizai neskaičiuojami.

Pažymėtina, kad Seimo 1995 m. birželio 28 d. priimto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, įsigaliojusio 1995 m. liepos 26 d., 5 straipsnio „Mokesčiai“ (2000 m. gruodžio 20 d. redakcija) 2 punkte, taip pat 2004 m. balandžio 13 d. priimto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo, įsigaliojusio 2004 m. gegužės 1 d., 13 straipsnio „Mokesčiai“ 2 punkte buvo ir yra nustatyta, kad akcizas yra pagal šį įstatymą administruojamas mokestis. Taigi šiuo mokesčiu neapmokestintas etilo alkoholis, esantis sveikatinimo reikmėms naudojamų prekių sudėtyje.

4.3. Pažymėtina, kad sąvokos „sveikatinimo reikmės“ apibrėžtis nei minėtose, nei kitose Akcizų įstatymo (1997 m. gruodžio 9 d., 2001 m. spalio 30 d., 2004 m. sausio 29 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuostatose nebuvo įtvirtinta.

Šiame kontekste paminėtina, jog Sveikatos sistemos įstatymo (1998 m. gruodžio 1 d. redakcija), kuriame inter alia nustatyti sveikatinimo veiklos pagrindai, 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 5 dalyje yra įtvirtinta, kad „sveikatinimo veikla – asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija“. Taip pat paminėtina, kad sąvokos „sveikatinimo veikla“ turinys aiškintinas ir šiame straipsnyje įtvirtintų kitų sąvokų turinio kontekste: sveikatinimo veikla apima inter alia asmens sveikatos priežiūrą, kuri yra „valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą“ (6 dalis (1998 m. gruodžio 1 d. redakcija), visuomenės sveikatos priežiūrą, kuri yra „organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių, socialinių bei medicinos priemonių, padedančių įgyvendinti ligų ir traumų profilaktiką, išsaugoti visuomenės sveikatą bei ją stiprinti, visuma“ (7 dalis (1998 m. gruodžio 1 d. redakcija), farmacinę veiklą, kuri yra „juridinių ir (ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla“ (8 dalis (2008 m. balandžio 22 d. redakcija).

Taigi sąvokos „sveikatinimo veikla“ turinys yra labai platus. Sveikatos sistemos įstatymo (1998 m. gruodžio 1 d. redakcija) 4 straipsnyje išvardyti sveikatinimo veiklos tikslai – inter alia didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą, gerinti gyvenimo kokybę – taip pat yra labai platūs. Paminėtina ir tai, kad Lietuvių kalbos žodyne žodis „sveikatinimas“ aiškinamas kaip reiškiantis sveikatos taisymą, gerinimą.

Akcizų įstatyme (1997 m. gruodžio 9 d., 2001 m. spalio 30 d., 2004 m. sausio 29 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įtvirtintos sąvokos „sveikatinimo reikmės“ turinį aiškinant minėto Sveikatos sistemos įstatyme (1998 m. gruodžio 1 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo kontekste matyti, kad ši sąvoka neapibrėžta, ji gali būti įvairiai ir plačiai interpretuojama ir siejama ne tik su vaistais, bet ir su kitomis sveikatinimo reikmėms naudojamomis prekėmis, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio.

Taigi pagal Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, aiškinamą Sveikatos sistemos įstatyme (1998 m. gruodžio 1 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, mokesčiu (akcizu) neapmokestinamas etilo alkoholis gali būti įvairių sveikatinimo reikmėms naudojamų prekių sudėtyje.

5. Sprendžiant, ar Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriam ginčijama Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkto atitiktis, atitinka iš Konstitucijos įstatymų leidėjui mokesčių teisinio reguliavimo srityje kylančius reikalavimus.

5.1. Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkte įtvirtinta: „Seimas nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus.“ Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.“ Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad šiomis Konstitucijos normomis yra ne tik įtvirtinta Seimo prerogatyva nustatyti mokesčius, bet ir tai, kad mokesčius galima nustatyti tik įstatymu (inter alia Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d., 2000 m. kovo 15 d. nutarimai, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstitucinis reikalavimas valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustatyti tik įstatymu yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 3 d., 2005 m. birželio 20 d., 2006 m. sausio 24 d., 2010 m. vasario 12 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimai).

5.2. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas visais atvejais, inter alia nustatydamas mokesčius, apmokestinimo išimtis ir lengvatas, turi paisyti inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2000 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo ir tai, kad teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, taip pat teisinio tikrumo principai ypač svarbūs nustatant mokesčius, taigi ir jų objektą, apmokestinimo išimtis ir lengvatas.

5.3. Taigi iš Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto, 127 straipsnio 3 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas įstatymuose vartoti aiškias, apibrėžtas ir vienareikšmiškai suprantamas sąvokas (formuluotes), susijusias su mokesčių, inter alia jų objekto ir apmokestinimo išimčių, nustatymu, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, priešingu atveju būtų sukuriamas teisinis neaiškumas, netikrumas.

5.4. Minėta, jog Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad nuo akcizų atleidžiamas „etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms“. Minėta ir tai, kad šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinta sąvoka „sveikatinimo reikmės“ buvo neapibrėžta ir neaiški, ji galėjo būti įvairiai ir plačiai interpretuojama; mokesčiu (akcizu) neapmokestinamas etilo alkoholis galėjo būti įvairių prekių (ne tik vaistų) sudėtyje.

Taigi dėl Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos neapibrėžtos, neaiškios ir nevienareikšmiškai suprantamos sąvokos „sveikatinimo reikmės“ visa šiame mokesčio (akcizo) įstatymo punkte įtvirtinta nuostata vertintina kaip teisiškai ydinga, sudaranti prielaidas kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui, t. y. nesudaranti prielaidų teisinių santykių subjektams savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus. Tokiu teisiniu reguliavimu, aiškiai nenustačius, kokiais atvejais tam tikros prekės, kurių sudedamoji dalis – etilo alkoholis, apmokestinamas akcizu, buvo atleidžiamos nuo šio mokesčio, sudarytos prielaidos įvairiai interpretuoti akcizo (mokesčio) objektą ir apmokestinimo išimtį.

Minėta, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas ir apmokestinimo išimtys turi būti nustatomi įstatymu; sąvokos (formuluotės), susijusios su mokesčių, inter alia jų objekto ir apmokestinimo išimčių, nustatymu, įstatymuose turi būti aiškios, apibrėžtos ir vienareikšmiškai suprantamos.

5.5. Taigi konstatuotina, kad Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinus neapibrėžtą, neaiškią ir nevienareikšmiškai suprantamą sąvoką „sveikatinimo reikmės“, dėl kurios visa šiame punkte įtvirtinta nuostata vertintina kaip teisiškai ydinga, buvo sudarytos prielaidos įvairiai interpretuoti akcizo (mokesčio) objektą, kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui, nebuvo paisoma iš Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkto, 127 straipsnio 3 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų tokius esminius mokesčio elementus kaip mokesčio objektas ir apmokestinimo išimtys nustatyti įstatymu, kuriame įtvirtintos sąvokos (formuluotės), susijusios su mokesčių, inter alia jų objekto ir apmokestinimo išimčių, nustatymu, būtų aiškios, apibrėžtos ir vienareikšmiškai suprantamos, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštaravo Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

5.6. Paminėtina, kad Seimas 2010 m. balandžio 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2010 m. balandžio 20 d., kuriuo pakeitė Akcizų įstatymą (2004 m. sausio 29 d. redakcija) ir išdėstė jį nauja redakcija. Akcizų įstatymo (2010 m. balandžio 1 d. redakcija) 27 straipsnio „Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų“ 1 dalies 3 punkte nustatyta: „1. <...> nuo akcizų atleidžiami: <...> 3) etilo alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms“; taigi šiame punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiškas nustatytajam Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Vėliau Akcizų įstatymas (2010 m. balandžio 1 d. redakcija) ne kartą buvo keičiamas ir papildomas, tačiau 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas liko nepakeistas.

Taigi konstatavus, kad Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštaravo Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, remiantis tais pačiais argumentais konstatuotina, kad ir Akcizų įstatymo (2010 m. balandžio 1 d. redakcija) 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame įtvirtintas teisinis reguliavimas, analogiškas įtvirtintajam Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Minėta, kad ginčijamas Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punktas buvo įtvirtintas įgyvendinant inter alia Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris, kaip konstatuota šiame nutarime, prieštaravo Konstitucijai.

6.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, jis negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. birželio 27 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad būtų iš esmės klaidinga prezumpcija, esą poįstatyminis teisės aktas turi atitikti antikonstitucinį įstatymą, tokia prezumpcija paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, sampratą; taip būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. gruodžio 17 d., 2009 m. birželio 22 d., 2010 m. vasario 9 d., 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarimai).

6.2. Taigi konstatavus, kad Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštaravo Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatuotina, kad Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkto atitikties Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui tyrimas pareiškėjo ginčijamu aspektu būtų beprasmis, todėl šioje konstitucinės justicijos bylos dalyje nebeliko tyrimo dalyko.

6.3. Tai, kad byloje dėl pareiškėjo prašymo nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 6 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimai, 2008 m. kovo 20 d., 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimai).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, o pagal 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.

6.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pagal Konstitucinio Teismo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalį šios bylos dalis dėl Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl Etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“ (2004 m. balandžio 27 d. redakcija) 2.3 punkto atitikties Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui yra nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56, 69 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 26-802) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2010 m. balandžio 1 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 45-2174) 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

3. Nutraukti bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 960 „Dėl Etilo alkoholio, naudojamo sveikatinimo reikmėms, atleidimo nuo akcizų taisyklių patvirtinimo“ (2004 m. balandžio 27 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 63-2266) 2.3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalies 3 punktui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai:

Toma Birmontienė Pranas Kuconis Gediminas Mesonis Egidijus Šileikis Algirdas Taminskas Romualdas Kęstutis Urbaitis Dainius Žalimas

_________________