LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 2004 M. GRUODŽIO 14 D. ĮSAKYMO NR. D1-645 „DĖL REIKALAVIMŲ GAMTOTVARKOS PLANO TURINIUI APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. lapkričio 7 d. Nr. D1-523
Vilnius
Pakeičiu Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 184-6807), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-523 redakcija)
REIKALAVIMŲ GAMTOTVARKOS PLANO TURINIUI APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo (toliau – Reikalavimų aprašas) tikslas – nustatyti vienodą rengiamų gamtotvarkos planų turinį ir informacijos, pagrindžiančios, detalizuojančios ir paaiškinančios gamtotvarkos plano sprendimus, apimtį, kad būtų užtikrinta aukšta tvirtinamų planų kokybė ir efektyvus jų įgyvendinimas.
2. Šis Reikalavimų aprašas taikomas visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, rengiantiems gamtotvarkos planus Lietuvos Respublikos saugomoms teritorijoms ar jų dalims ir pateikiantiems juos Aplinkos ministerijai tvirtinti.
3. Gamtotvarkos planą sudaro:
4. Priklausomai nuo teritorijos dydžio ir sprendžiamų problemų sudėtingumo parengtas tvirtinti gamtotvarkos planas turi būti 2–10 lapų apimties.
5. Gamtotvarkos planui tinkamai parengti jo rengėjas turi sudaryti ir kartu su parengtu gamtotvarkos planu Aplinkos ministerijai pateikti pagrindžiamąją informaciją pagal šio Reikalavimų aprašo II–VIII skyriuose nurodytą struktūrą, kuri pagrįstų, detalizuotų ir paaiškintų gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija kartu su patvirtintu gamtotvarkos planu skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje (www. am. lt/gamtotvarka).
6. Gamtotvarkos plano rengėjas, paruošęs Pagrindžiamosios informacijos dalis pagal šio Reikalavimų aprašo II–VII skyrius, jų pagrindu parengia atitinkamus gamtotvarkos plano skyrius, nurodytus šio Reikalavimų aprašo 3.1–3.6 punktuose, pateikdamas apibendrintus teiginius iš Pagrindžiamosios informacijos.
7. Sąvokos šiame Reikalavimų apraše atitinka sąvokas, vartojamas Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409).
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
8. Pagrindžiamoji informacija pateikiama su tituliniu lapu, kuriame nurodoma:
8.1. Saugomos teritorijos ar jos dalies (zonos, vietovės), kuriai parengtas gamtotvarkos planas, pavadinimas. Taip pat nurodoma: apskritis, rajonas (savivaldybė), kuriame yra saugoma teritorija;
9. Informacija, reikalaujama pagal šio Reikalavimų aprašo 10 ir 11 punktų atskirus papunkčius, gali būti nepateikiama, jei dėl gamtotvarkos plano rengėjo nurodytų motyvų ši informacija laikoma neturinčia įtakos gamtotvarkos plano objektui. Atsižvelgiant į teritorijos specifiką, Teritorijos būklės aprašymo ir įvertinimo skyrius gali būti papildomas naujais poskyriais, kuriuose pateikiama, gamtotvarkos plano rengėjų nuomone, svarbi informacija, turinti įtakos gamtotvarkos plano objektui.
10. Aprašant teritorijos būklę, turi būti nurodoma:
10.1. Teritorijos padėtis ir ribos: teritorijos centrinio taško geografinės koordinatės (koordinačių sistemoje LKS-94), apskritis, rajonas, seniūnija, artimiausia gyvenvietė bei atstumas iki jos. Pateikiamas teritorijos lokalizacijos šalyje ir/ar administraciniame vienete brėžinys. Jei planuojamos teritorijos ribos sutampa su saugomos teritorijos (jos dalies) ar jos zonos ribomis, pateikiama nuoroda į atitinkamus teisės aktus, kuriais buvo patvirtintos šios ribos;
10.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba: esamas teritorijos apsaugos statusas bei galiojantys veiklos apribojimai. Įvardijamos saugomos gamtinės vertybės, jų svarba bei poreikis gamtotvarkos priemonėms vykdyti;
10.3. Teritorijos fizinės-geografinės sąlygos:
10.3.4. Dirvožemių ypatybės. Aprašomi pagrindiniai dirvožemių tipai ar kiti tvarkymui svarbūs dirvožemio parametrai, ypatybės;
10.4. Kraštovaizdžio aprašymas: teritorijos ir artimiausių apylinkių kraštovaizdis, būdingi ir unikalūs elementai, kraštovaizdžio struktūra, būklė, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio santykis. Nurodomi kraštovaizdį darkantys statiniai, iškasinėtos teritorijos, šiukšlynai, kt.;
10.5. Teritorijos biologinės ypatybės:
10.5.1. Laukinės augalijos ypatybės. Pateikiama bendra teritorijoje vyraujančios augalijos charakteristika: bendras rastų (registruotų) augalų rūšių skaičius; aukštesniųjų ir žemesniųjų augalų rūšių skaičius; dominuojančios, retos rūšys; kitos svarbios augalijos ypatybės. Aprašomos teritorijoje vyraujančios augalų bendrijos ir natūralios buveinės. Bendras teritorijoje registruotų natūralių buveinių, augalų bendrijų skaičius, plotas, būklė ir kiti duomenys. Detaliai aprašomos į Augalų bendrijų raudonąją knygą įrašytos ir į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos Nr. 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) I priedą įtrauktos buveinės. Pateikiamas teritorijoje rastų Buveinių direktyvos II priedo ir Lietuvos Raudonosios knygos augalų rūšių sąrašas bei aprašomos jų augavietės, gausa, būklė, teritorijoje rastų populiacijų, buveinių svarba vietiniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu. Apibūdinami teritorijoje atlikti moksliniai tyrimai. Informacija grupuojama pagal augalų skirstymą į žemesniuosius ir aukštesniuosius augalus, atskirai apibūdinant grybiją;
10.5.2. Laukinės gyvūnijos ypatybės. Pateikiama bendra teritorijos laukinės gyvūnijos charakteristika: bendras rastų (registruotų) laukinių gyvūnų rūšių skaičius; dominuojančios, retos rūšys; kitos svarbios gyvūnijos ypatybės. Pateikiamas teritorijoje rastų Buveinių direktyvos II priedo, 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos Nr. 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedo ir Lietuvos Raudonosios knygos gyvūnų rūšių sąrašas. Apibūdinamos jų radavietės, gyvenamoji aplinka, paplitimas, populiacijų būklė, populiacijų svarba vietiniu, nacionaliniu ar tarptautiniu mastu. Apibūdinamas teritorijos tvarkymui svarbių gyvūnų grupių ištirtumas. Rengiant laukinės gyvūnijos aprašymą, informacija pateikiama pagal gyvūnų grupes: bestuburiai, žuvys, varliagyviai ir ropliai, paukščiai, žinduoliai. Prieduose pateikiamas bendras laukinių gyvūnų rūšių sąrašas;
10.6. Kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės). Išvardijami teritorijoje esantys kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertybės). Nurodomi tradicinės architektūros ir meno objektai trumpai juos apibūdinant (pvz., dydis, būklė, objektų skaičius ir kt.). Nurodomi galiojantys su jų tvarkymu ir naudojimu susiję apribojimai;
10.7. Žemės ir gamtos išteklių nuosavybė ir naudojimas:
10.7.1. Esamos žemėvaldos, privačios žemės užimamas plotas (procentais), žemės savininkų, naudotojų, kitų už teritorijos tvarkymą atsakingų asmenų teisės ir pareigos, susijusios su teritorijos apsauga bei tvarkymu, ir kt.;
10.7.3. Žemės naudojimas praeityje, buvusios žemėnaudos formos, plotų pasiskirstymas, žemės savininkų skaičius, vyravęs sklypų dydis ir kitos aplinkybės, įtakojusios dabartinės teritorijos vertybių būklę ir svarbios teritorijos tvarkymui;
10.7.4. Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatybės (numatyti kirtimai, jų vykdymo laikotarpiai, kitų miško išteklių naudojimo intensyvumas) ir jų poveikis teritorijos gamtinėms vertybėms;
10.7.5. Vyraujančios rekreacijos formos, esami rekreaciniai objektai, jų poveikis gamtinėms vertybėms, nurodomi intensyviausiai rekreacijai naudojami plotai. Svarbiausi rekreacijos plėtros planų sprendiniai, rekreacinės veiklos pokyčiai, tendencijos;
10.7.6. Medžioklės ir žvejybos ypatybės: intensyvumas, laikotarpiai, intensyviausiai naudojamos teritorijos, tiesioginis ir netiesioginis poveikis gamtotvarkos plano objektui;
10.7.7. Vandens telkinių naudojimo būdai, pagrindiniai naudotojai ir šios veiklos poveikis gamtotvarkos plano objektui;
10.7.8. Naudingųjų iškasenų gavyba, jai naudojami plotai, darbų intensyvumas ir poveikis gamtotvarkos plano objektui, naudingųjų iškasenų gavybos plėtros, išnaudotų plotų rekultivacijos planų pagrindiniai bruožai;
10.8. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai:
10.8.1. Pateikiami socialiniu ir ekonominiu požiūriais svarbūs duomenys apie teritorijoje vystomą žemės, miškų ar žuvininkystės veiklą, plėtojamą žemės ūkiui alternatyvią veiklą. Nurodoma teritorijoje vykdomos veiklos formos svarba šalies ar regiono ekonomikai, gyventojų užimtumui ir kitais socialiniais-ekonominiais požiūriais. Nurodomi esami bei galimi konfliktai tarp socialinių, ekonominių ir gamtosauginių teritorijos tvarkymo interesų, dabartinės ūkinės veiklos reguliavimo poreikis, žemės savininkų ir vietos bendruomenės užimtumo ir pajamų galimas pasikeitimas, tradicinių verslų palaikymo ir kitos galimybės;
10.8.2. Teritorijos naudojimas švietimo reikmėms, šios veiklos poveikis gamtotvarkos plano objektui. Gamtosauginio švietimo, kultūros paveldo propagavimo darbų perspektyvos;
10.8.3. Specifinė gamtotvarkos plano objektą reikšmingai veikianti veikla (pvz., atliekų tvarkymas, kariniai mokymai, infrastruktūros objektų plėtra ir pan.), jos poveikis teritorijai (intensyvumas, pažeidžiamos teritorijos plotas, kokie objektai pažeidžiami ir pan.), kitos teritorijoje pasireiškiančios gamtosauginės problemos;
11. Žmogaus veikla gretimose teritorijose:
11.1. Pateikiama informacija apie artimiausias saugomas teritorijas ir greta teritorijos, kuriai parengtas gamtotvarkos planas, vykdomas veiklas, reikšmingai įtakojančias teritoriją ir gamtotvarkos plano objektų apsaugos būklę;
12. Teritorijos būklė įvertinama pagal šiuos kriterijus:
12.1. Ekologiniai būklės įvertinimo kriterijai:
12.1.6. Teritorijos padėtis įvertinama atsižvelgiant į kitų saugomų teritorijų, kuriose yra panašios gamtos vertybės padėtį, įvertinama teritorijos svarba tarptautiniame, nacionaliniame ar vietos ekologiniame tinkle (veisimosi plotai, migracijos kelias, poilsio teritorijos), padėtis ir reikšmė regiono hidrografiniame tinkle, padėtis gyvenviečių, miestų atžvilgiu, teritorijos padėties nulemtas funkcijas (apsauginė, klimato stabilizavimo, biofiltracinė, nuotėkio stabilizavimo ir kitos funkcijos);
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
13. Gamtotvarkos plano tikslai suformuluojami atsižvelgiant į gamtos apsaugos problemų mastą bei jų kilmę, nustatant, kurias iš jų yra įmanoma išspręsti. Tikslai turi apimti visas teritorijos gamtos vertybių apsaugai svarbias sritis (nustatant joms prioritetus), būti realūs ir įgyvendinami per veiksmų plane numatytą laikotarpį.
14. Gamtotvarkos plano uždaviniai turi būti konkretūs, realiai įgyvendinami per gamtotvarkos plano įgyvendinimo laikotarpį ir pagal galimybes išreikšti skaičiais. Uždaviniams turi būti nustatomi jų įgyvendinimo rodikliai, kurie pateikiami lentelės forma. Jeigu vienoje vietovėje randamų rūšių ar buveinių tvarkymo poreikiai iš esmės skiriasi arba trūksta lėšų pasiūlytoms priemonėms įgyvendinti, nustatomi prioritetiniai uždaviniai. Kai populiacijas gali veikti kiti veiksniai, nesusiję su teritorijos tvarkymu (pvz., žiemaviečių būklė), uždaviniai nesiejami su konkrečiais laukinių gyvūnų populiacijos skaičiais.
15. Prieš parenkant gamtotvarkos metodų alternatyvas, aprašomi suformuluotus uždavinius veikiantys veiksniai (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės):
15.1. Stiprybės – veiksniai, kurie padeda įgyvendinti gamtotvarkos plano uždavinius, kartu su kitomis priemonėmis sustiprina rezultatus (pvz., palankus teritorijos apsaugos ir naudojimo teisinis režimas; nuolatinė, gerai organizuota aplinkosauginė kontrolė);
15.2. Silpnybės – veiksniai, kurie, nuolat arba periodiškai veikdami, trukdo įgyvendinti gamtotvarkos plano uždavinius, silpnina kitų palankių veiksnių poveikį arba neleidžia išnaudoti tam tikrų stiprybių (pvz., statūs šlaitai neleidžia panaudoti modernios technikos; teritorija yra nepasiekiama jokiomis sausumos transporto priemonėmis);
15.3. Galimybės – potencialūs teigiami veiksniai, kurie, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali būti sėkmingai išnaudoti gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti (pvz., išlikęs ekonomiškai pajėgus ūkininko ūkis, besiverčiantis galvijininkyste; kaimo mokykloje veikianti moksleivių gamtosauginė organizacija);
15.4. Grėsmės – nepastovūs, tačiau prognozuojami ar potencialūs neigiami veiksniai, kurie, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali neigiamai paveikti pastangas, įgyvendinant gamtotvarkos plano uždavinius, ar net visai šias pastangas sužlugdyti (pvz., apleisto pastato, kuriame yra gyvūnų žiemavietės, griūtis ar rekonstrukcija, siekiant paversti sandėliu; nepalankios meteorologinės sąlygos);
15.5. Kiekvieno iš stiprybėms, silpnybėms, galimybėms ar grėsmėms priskiriamo veiksnio poveikis įvertinamas santykiniais poveikio balais, kurių skalę nusistato ir aprašo gamtotvarkos plano rengėjas. Prieš parenkant gamtotvarkos metodų alternatyvas, išanalizuojama, kaip stiprybės gali būti išnaudotos silpnybėms mažinti. Prognozuojama, kokios galimybės padėtų išvengti grėsmių bei sustiprintų stiprybių poveikį.
16. Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas. Jeigu įmanoma, kiekvienam uždaviniui įgyvendinti parenkamas ir aprašomas vienas ar keli alternatyvūs gamtotvarkos metodai. Siūlomos alternatyvos turi būti įvertintos, nurodant galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Pasirinktam gamtotvarkos metodui turi būti pateikta trumpa jo pasirinkimo motyvacija.
IV. GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
17. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo plano parengimas. Parengiamas konkrečių priemonių, kuriomis bus siekiama nustatytų gamtotvarkos plano tikslų ir uždavinių, planas. Priemonių sąrašas sudaromas kiekvienam uždaviniui pasiekti.
18. Priemonių planas pateikiamas lentelės forma, kurioje nurodoma:
19. Priemonių lokalizavimas. Aptariamas priemonių, kurios susijusios su tam tikromis teritorijos dalimis, išdėstymas teritorijoje. Dideles, nevienalytes teritorijas, kuriose yra išskirtos skirtingos saugomų teritorijų funkcinio prioriteto arba tvarkymo zonos, taip pat kuriose interesų turi daugelis subjektų, suskirstomos į plotus pagal skirtingą priemonių intensyvumą arba pagal priemonių vykdymo laikotarpius.
V. GAMTOTVARKOS PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
20. Šiame Pagrindžiamosios informacijos skyriuje turi būti nurodomi įgyvendinantys gamtotvarkos planą fiziniai ir/ar juridiniai asmenys, paaiškinamos jų funkcijos ir tarpusavio ryšiai:
20.1. Organizacinės prielaidos, kurios būtinos, kad gamtotvarkos planas būtų sėkmingai įgyvendintas;
20.2. Institucijų, tiesiogiai atsakingų už saugomos teritorijos apsaugą ir tvarkymą, funkcijos ir vaidmuo, koordinuojant kitų asmenų veiklą;
VI. LĖŠŲ GAMTOTVARKOS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI POREIKIS
22. Šiame Pagrindžiamosios informacijos skyriuje pateikiami preliminarūs lėšų, reikalingų su gamtotvarkos plano įgyvendinimu susijusiems darbams atlikti, skaičiavimai (darbų sąmatos). Apskaičiuojant preliminarų lėšų poreikį, pagal galimybes naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos atliekamų darbų kainų skaičiavimo metodikos.
VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR MONITORINGAS
23. Kadangi gamtotvarkos planas turi būti periodiškai tikslinamas atsižvelgiant į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą, šiame Pagrindžiamosios informacijos skyriuje pateikiamos atitinkamos rekomendacijos institucijai, kuri bus paskirta atsakinga už gamtotvarkos plano peržiūrą ir rengs pasiūlymus dėl gamtotvarkos plano patikslinimo.
24. Šiame Pagrindžiamosios informacijos skyriuje detalizuojama:
VIII. BRĖŽINIAI IR PRIEDAI
26. Pagrindžiamoji informacija pateikiama su brėžiniais ir priedais. Esamos situacijos brėžinyje turi būti nurodoma:
27. Tvarkymo priemonių brėžinį privaloma pateikti, jeigu priemonės numatomos įgyvendinti tam tikrose teritorijos dalyse.
28. Pagrindžiamojoje informacijoje gali būti pateikiamos teritorijos geologines, geomorfologines, hidrografines ypatybes vaizduojančios schemos bei kita grafinė medžiaga, reikalinga gamtotvarkos priemonėms pagrįsti.
29. Brėžiniai parengiami tokiu masteliu, kad atspausdintas žemėlapis būtų ne didesnio nei A2 formato bei būtų užtikrintas pakankamas informatyvumas, skaitomumas ir dauginimas.
30. Esamos situacijos ir tvarkymo priemonių lokalizavimo brėžiniai ruošiami ir pateikiami skaitmeninėje laikmenoje formatu, tinkančiu atviram duomenų apsikeitimui (shp, xml, gml 2). Kai gamtotvarkos planas rengiamas teritorijai, kurios išorinės ribos sutampa su įsteigtos saugomos teritorijos ribomis arba saugomos teritorijos funkcinio prioriteto zonos ribomis, naudojamos skaitmeninės išorinės ribos pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis. Kitu atveju yra paruošiamos naujos skaitmeninės ribos, atitinkančios mastelio 1: 10 000 tikslumo reikalavimus. Ribų įskaitmeninimui rekomenduojama naudoti naujausius ortofotografinius žemėlapius arba georeferencines GIS duomenų bazes masteliu 1: 10 000. Ribos turi būti pateiktos koordinačių sistemoje LKS-94. Skaitmeniniams duomenims sukuriami metaduomenys pagal tarptautinio standarto ISO 19115 reikalavimus.
31. Rūšių, bendrijų, buveinių sąrašai rengiami naudojant sistematinę, gamtotvarkos plano ruošimo metu naudojamą nomenklatūrą ir lietuviškus rūšių, bendrijų vardus. Buveinių sąrašuose naudojami Buveinių direktyvoje vartojami kodai bei oficialiame šios direktyvos vertime pateikti lietuviški buveinių pavadinimai.
Reikalavimų gamtotvarkos plano
turiniui aprašo priedas
TERITORIJOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO PAGAL EKOLOGINIUS KRITERIJUS
REKOMENDACIJOS
1. Pažeidžiamumo ir stabilumo kriterijus. Įvertinamas gamtotvarkos plano objekto ypatybių atsparumas teritorijoje ir už jos ribų vykdomai veiklai. Vertinant gamtinių vienetų (ekosistemų, bendrijų, populiacijų) pažeidžiamumą, remiamasi rūšių ekologinėmis ypatybėmis, populiacijos būkle ir kitais faktoriais, lemiančiais jų ilgalaikį išlikimą. Įvertinamas svarbiausių teritorijos komponentų, pirmiausia ypač saugomų rūšių populiacijų, buveinių, stabilumas. Esant atliktiems tyrimams, naudojamos skaitinės išraiškos, pvz., rūšies gausos bei paplitimo teritorijoje pokyčiai per tam tikrą laikotarpį ar rūšių skaičiaus pokyčiai. Nurodomi svarbiausi stabilumą mažinantys veiksniai. Taip pat įvertinamos galimybės išlaikyti arba pagerinti dabartinę gamtinių vertybių būklę. Privaloma pateikti paaiškinimą, kodėl reikalingas įsikišimas į teritorijoje vykstančius pokyčius.
2. Retumo kriterijus. Įvertinamas svarbiausių kraštovaizdžio ypatybių, reljefo formų, gyvūnų ir augalų rūšių, buveinių, bendrijų retumas vietiniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu (pvz., nurodomas žinomų rūšies ar bendrijos radaviečių skaičius Lietuvoje). Nurodomi veiksniai, nulemiantys didelę retų objektų koncentraciją teritorijoje.
3. Natūralumo ir tipiškumo kriterijus. Nurodomos natūralios ekosistemos, kraštovaizdžio elementai, augalų bendrijos, buveinės ir aprašomas jų paplitimas teritorijoje, tai nulėmusios priežastys. Teritorija skirstoma pagal natūralumą, nurodant natūralių ir pažeistų teritorijų apytikrį santykį. Nurodomi natūralumą pažeidžiantys veiksniai, kurie suskirstomi pagal įtakos reikšmingumą. Nurodomos rūšys, tipiškos tam tikriems plotams, veikiamiems specifinių veiksnių ir kuriuose formuojasi specifinės hidrologinės ar mikroklimatinės sąlygos (pvz., mineralinėmis trąšomis tręšiamų pievų, pustomų smėlynų, užliejamų pievų rūšys ir pan.). Jei teritorijoje buvo atlikta išsami rūšių, buveinių, bendrijų inventorizacija, pakanka nurodyti bendrą tipiškų objektų skaičių ir paminėti kelis būdingiausius pavyzdžius. Nurodomi jų tipiškumą mažinantys veiksniai.
4. Įvairovės kriterijus. Pateikiami duomenys apie teritorijoje registruotų rūšių, bendrijų, buveinių skaičių, kurie palyginami su panašaus didumo, geografinės padėties ir struktūros teritorijų duomenimis.
5. Dydžio ir fragmentiškumo kriterijus. Gamtotvarkos plano objekto užimamos teritorijos plotas palyginamas su kitomis šalies teritorijomis, kuriose yra tokie objektai. Remiantis tyrimų rezultatais ir panašių teritorijų tvarkymo patirtimi, įvertinama, ar dabartinis gamtotvarkos plano objekto užimamos teritorijos dydis yra pakankamas, kad joje ilgą laiką išliktų gamtos vertybės. Palyginami retų gyvūnų rūšių, kurių populiacijų užimamą plotą yra sunku palyginti su kitų populiacijų užimamu plotu, atskirų populiacijų gausos duomenys. Įvertinamas gamtotvarkos plano objektų pasiskirstymo teritorijoje fragmentiškumas bei tai nulemiantys veiksniai. Pateikiama informacija apie žinomas fragmentiškumo tendencijas.
______________