LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTINIŲ IR NETURTINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMO AKCINĖSE BENDROVĖSE IR UŽDAROSIOSE AKCINĖSE BENDROVĖSE
2007 m. birželio 6 d. Nr. 567
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2006, Nr. 87-3397) 191 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (toliau vadinama – bendrovė) akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendina valstybės institucija, įstaiga, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau vadinama – Valstybės turto fondas) ar kitas juridinis asmuo, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šios akcijos perduotos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jomis disponuoti. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises įgyvendina savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius. Šiame nutarime juridinis asmuo, įgyvendinantis tiek valstybei, tiek ir savivaldybei priklausančių akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, vadinamas akcijų valdytoju.
2.2. Akcijų valdytojas akcijas valdo, naudoja ir jomis disponuoja patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Akcijų valdytojas privalo pasinaudoti visomis akcininkui suteikiamomis teisėmis, kad būtų tinkamai atstovaujama valstybei ar savivaldybei. Atstovaudamas valstybei ar savivaldybei, akcijų valdytojas privalo analizuoti bendrovės veiklą, veikti atitinkamai valstybės ar savivaldybės ir bendrovės naudai, laikydamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje išdėstytų principų.
2.3. Kaip akcijų savininkė, nurodžius ir akcijų valdytoją, materialiojoje vardinėje akcijoje ar asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje nurodoma atitinkamai valstybė ar savivaldybė.
2.4. Bendrovės likvidavimo atveju:
2.4.1. valstybei ar savivaldybei, kaip akcininkei, tenkančios piniginės lėšos pervedamos atitinkamai į Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžetą;
2.4.2. jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai nenustato kitaip, valstybei, kaip akcininkei, tenkantis šio nutarimo 2.4.1 punkte nenurodytas turtas perduodamas Valstybės turto fondui valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Įgalioti Valstybės turto fondą priimti valstybei, kaip akcininkei, perduodamą šio nutarimo 2.4.2 punkte nurodytą likviduojamos bendrovės turtą.
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 1118 „Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises“ (Žin., 2001, Nr. 82-2855);
4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1647 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1118 „Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 101-4513);
4.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 927 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1118 „Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 71-3241);
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1323 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1118 „Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 101-4554);
4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1118 „Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 92-3365).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTINIŲ IR NETURTINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMO AKCINĖSE BENDROVĖSE IR UŽDAROSIOSE AKCINĖSE BENDROVĖSE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja valstybės ir savivaldybių, kurios yra akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcininkės, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą, valstybės institucijų, įstaigų, valstybės įmonės Valstybės turto fondo (toliau vadinama – Valstybės turto fondas), kitų juridinių asmenų, patikėjimo teise valdančių valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, taip pat savivaldybių administracijos direktorių, patikėjimo teise valdančių savivaldybėms nuosavybės teise priklausančias akcijas, teises ir pareigas ir asmenų, kuriems nurodytosios institucijos suteikia įgaliojimus atstovauti atitinkamai valstybei ar savivaldybei, teises ir pareigas.
2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Akcijos – valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijos.
Akcijų valdytojas – valstybės institucija, įstaiga, Valstybės turto fondas ar kitas juridinis asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka perdavė patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir disponuoti jomis, taip pat savivaldybės administracijos direktorius, patikėjimo teise valdantis, naudojantis savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir disponuojantis jomis.
Bendrovė – akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kaip vartojama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574).
Įgaliotinis – fizinis asmuo, kuriam akcijų valdytojas duoda įgaliojimą įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip akcininkės, neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu arba įgaliojimą įgyvendinti neturtines teises ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu.
3. Akcijų valdytojas, vadovaudamasis šiomis Taisyklėmis, turi patvirtinti Atstovavimo valstybei ar savivaldybei bendrovėse taisykles. Jose, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti akcijų valdytojo keliamų kandidatų į bendrovės stebėtojų tarybos arba bendrovės valdybos, jeigu bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba (toliau vadinama – visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas), narius ar į bendrovės vadovo pareigas, jeigu bendrovėje nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba (toliau vadinama – visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas bendrovės vadovas), kvalifikaciniai reikalavimai, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektų pateikimo akcijų valdytojo vadovui sprendimams priimti, įgaliojimo įgaliotiniui suteikimo, įgaliotinio atsiskaitymo akcijų valdytojui tvarka.
II. AKCIJŲ VALDYTOJO TEISĖS IR PAREIGOS
4. Akcijų valdytojas įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip akcininkės, turtines ir neturtines teises, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais teisės aktais ir bendrovės įstatais.
5. Akcijų valdytojas, įgyvendindamas akcininko neturtines teises, privalo:
5.1. reikalauti iš bendrovės, kad jam registruotu laišku būtų pateiktas pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ne vėliau kaip likus 30 dienų iki šio susirinkimo;
5.2. siekti, kad:
5.2.1. akcinėje bendrovėje būtų sudaroma stebėtojų taryba, jeigu akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 visų balsų. Ši nuostata netaikoma, jeigu atitinkamai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso visos akcinės bendrovės akcijos arba bent du šių Taisyklių 20.1, 20.2 ir 20.3 punktuose nurodyti akcinės bendrovės rodikliai nesiekia šiuose punktuose nustatytų reikšmių;
5.2.2. reorganizuojant ar atskiriant bendrovę, kurioje valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 arba daugiau kaip 1/2 ar daugiau kaip 1/3 visų balsų, visose po reorganizavimo ar atskyrimo veiksiančiose bendrovėse atitinkamai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausytų akcijų, suteikiančių atitinkamai ne mažiau kaip 2/3 arba daugiau kaip 1/2 ar daugiau kaip 1/3 visų balsų, jeigu atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba nenustato kitaip;
5.2.3. priimamuose visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose dėl:
5.2.3.1. įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais būtų nurodyta minimali bendrovės išleidžiamų akcijų emisijos kaina;
5.2.3.2. pelno paskirstymo bendrovėje, kurioje valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų, dividendai būtų skelbiami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus dėl dividendų dydžio. Jeigu bendrovėje nepakanka pelno Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimams dėl dividendų dydžio įvykdyti, akcijų valdytojas privalo siekti, kad būtų skelbiami maksimalūs dividendai, kurie gali būti išmokėti bendrovėje, ir kartu nebūtų skiriama lėšų tantjemoms.
6. Akcijų valdytojas, įgyvendindamas akcininko turtines teises, privalo kontroliuoti, kad dividendai ir kitos lėšos, skiriami valstybei ar savivaldybei, kaip akcininkei, bendrovės likvidavimo, akcijų perleidimo ir kitais atvejais, būtų laiku pervedami atitinkamai į Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžetą.
III. ĮGALIOJIMAS IR ĮGALIOTINIS
7. Akcijų valdytojas duoda įgaliojimą įgaliotiniui įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip akcininkės, neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu arba ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Kai valstybė ar savivaldybė yra vienintelė bendrovės akcininkė, akcijų valdytojas ne duoda įgaliojimą įgyvendinti neturtines teises visuotinio akcininkų susirinkimo metu, o priima rašytinius sprendimus, kurie prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Kai šios Taisyklės taikomos ir įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu, ir įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu, vartojamas žodis „įgaliojimas“.
8. Įgaliotiniui duodamą įgaliojimą pasirašo akcijų valdytojo vadovas. Įgaliojimas tvirtinamas akcijų valdytojo antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti.
9. Įgaliojime įgyvendinti neturtines teises bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu nurodoma:
9.5. akcijų valdytojo valdomų akcijų skaičius, nominalioji vertė, taip pat akcijų suteikiamų balsų skaičius ir balsų dalis;
9.7. kaip įgaliotinis turi balsuoti kiekvienu visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu, taip pat dėl sprendimų projektų, dėl papildomų kandidatų į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius ar į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės vadovo pareigas, dėl audito įmonės, kai likus mažiau kaip 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar visuotinio akcininkų susirinkimo metu tai siūlys tokią teisę turintys asmenys. Prireikus įgaliojime taip pat nurodoma, kokius naujus sprendimų į darbotvarkę įtrauktais klausimais projektus, papildomus kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narius ar į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės vadovo pareigas arba audito įmonę turi siūlyti įgaliotinis susirinkimo metu ir už juos balsuoti;
10. Įgaliojimui įgyvendinti neturtines teises ne visuotinio akcininkų susirinkimo metu taikomi šių Taisyklių 9 punkto reikalavimai, išskyrus 9.4, 9.5 ir 9.7 punktų nuostatas.
11. Įgaliotiniu gali būti:
11.1. karjeros valstybės tarnautojas, jeigu akcijų valdytojas yra valstybės institucija, valstybės įstaiga ar savivaldybės administracijos direktorius;
12. Įgaliotinio kvalifikaciniai reikalavimai yra šie:
12.3. išmanyti ir mokėti praktiniame darbe taikyti įstatymus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius bendrovių veiklą;
13. Įgaliotiniu negali būti:
13.2. asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso tos bendrovės akcijos, teikiančios daugiau kaip 1/20 visų balsų;
13.3. asmuo, kurio įgaliojimas atstovauti valstybei ar savivaldybei per pastaruosius 5 metus panaikintas dėl netinkamo atstovavimo;
14. Apie šių Taisyklių 13 punkte nurodytų aplinkybių buvimą arba atsiradimą ketinamas skirti arba paskirtas įgaliotiniu asmuo privalo pranešti akcijų valdytojui šių Taisyklių 3 punkte nurodytų Atstovavimo valstybei ar savivaldybei bendrovėse taisyklių nustatyta tvarka.
15. Įgaliotinis privalo:
IV. ĮGALIOJIMŲ SUTEIKIMAS
17. Įgaliojimus balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais įgaliotiniui suteikia akcijų valdytojas.
18. Jeigu bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime numatoma svarstyti klausimą, susijusį su įstatinio kapitalo didinimu papildomais įnašais, ir padidinus bendrovės, kurioje valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijos, teikiančios ne mažiau kaip 1/3 ar 2/3 arba daugiau kaip 1/2 visų balsų, įstatinį kapitalą valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų teikiamų balsų dalis sumažėtų tiek, kad suteiktų atitinkamai mažiau kaip 1/3 ar 2/3 arba ne daugiau kaip 1/2 visų balsų, ir jeigu įstatymai nenustato kitaip, akcijų valdytojas privalo duodamame įgaliojime nurodyti balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą. Reikalavimas duoti įgaliojimą balsuoti prieš įstatinio kapitalo didinimą netaikomas, kai privatizuojama valstybės ar savivaldybės kontrolės perdavimo valstybės ar savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje būdu.
19. Tik vadovaudamasis atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais ar savivaldybės tarybos sprendimais dėl konkrečios bendrovės akcijų valdytojas gali suteikti įgaliojimus balsuoti:
19.1. už bendrovės įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais, kai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijos, teikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų;
19.2. dėl tokių darbotvarkės klausimų, jeigu akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 visų balsų:
19.2.2. atšaukti bendrovės likvidavimą, jeigu sprendimą likviduoti bendrovę buvo priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas;
20. Sprendimus dėl įgaliojimo suteikimo balsuoti šių Taisyklių 19.2 punkte nurodytais bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais turi teisę priimti pats akcijų valdytojas, jeigu bent du bendrovės rodikliai nesiekia tokių reikšmių:
21. Kai numatoma rinkti visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų organą ir valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia teisę siūlyti papildomus kandidatus, akcijų valdytojo pasiūlytų kandidatų skaičiaus santykis su bendrovės įstatuose įrašytu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo narių skaičiumi neturi būti mažesnis už šių akcijų santykį su visomis bendrovės akcijomis.
22. Įgaliojime dėl balsavimo už kandidatus į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų organą akcijų valdytojas turi:
22.1. nurodyti akcijų valdytojo siūlomus kandidatus, jų eiliškumą ir kiek už kiekvieną jo siūlomą kandidatą skirti balsų;
22.2. nustatyti, kad keliems kandidatams surinkus po lygiai balsų, pakartotinio balsavimo metu įgaliotinis visus balsus skirtų už tą akcijų valdytojo iškeltą kandidatą, kuris įgaliojime nurodytoje keliamų kandidatų eilėje yra pirmesnis, o už kitų akcininkų iškeltus kandidatus neskirtų nė vieno balso.