Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINĖS ANTIDISKRIMINACINĖS 2009–2011 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 15 d. Nr. 317
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 114-5115; 2008, Nr. 76-2998) 5 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai koordinuoti šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimą.
3. Rekomenduoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Generalinei prokuratūrai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Teisėjų tarybai, Lietuvos advokatūrai, Valstybės saugumo departamentui, savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą programą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. balandžio 15 d.
nutarimu Nr. 317
Nacionalinė antidiskriminacinė 2009–2011 metų programa
I. Bendrosios nuostatos
1. Nacionalinės antidiskriminacinės 2009–2011 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – ugdyti pagarbą žmogui, užtikrinti teisės aktų, nustatančių nediskriminavimo ir lygių galimybių principą, nuostatų įgyvendinimą, didinti teisinį sąmoningumą, tarpusavio supratimą ir toleranciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, informuoti visuomenę apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje ir jos neigiamą poveikį tam tikrų visuomenės grupių galimybėms lygiomis sąlygomis aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje, lygių teisių gynimo priemones.
2. Ši programa parengta vadovaujantis:
2.2. 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinančia vienodo požiūrio principą asmenims, nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 23) (toliau vadinama - direktyva 2000/43/EB);
2.3. 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatančia vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 79);
4. Pagrindinės šioje programoje vartojamos sąvokos:
Netolerancija – nepagarba žmogaus orumui, jo elgsenai ir (ar) neteisėta veikla, kylanti iš teisės turėti kitokias pažiūras, nuomonę, tikėjimą, įsitikinimą ar elgseną nepripažinimo, kito asmens teisių suvaržymas ar skirtingų moralinių ir etinių standartų taikymas.
Tolerancija – pakantumas, teisės turėti kitokias pažiūras, nuomonę, tikėjimą, įsitikinimą ar elgseną pripažinimas ir gerbimas, vienodas įstatymų, moralės ir etikos normų laikymasis kito asmens atžvilgiu, nepaisant pažiūrų, nuomonių, įsitikinimų ar elgsenų skirtingumo.
Kitos šioje programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme vartojamas sąvokas.
II. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA
5. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai iš esmės atitinka Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas dėl nediskriminavimo. Taigi sudarytos teisinės lygybės ir apsaugos nuo nelygybės ir diskriminacijos sąlygos. Tačiau kai kurios gyventojų grupės įvairiose gyvenimo srityse susiduria su diskriminacijos apraiškomis. Neretai dėl informacijos stokos visuomenė nesuvokia, kad tam tikras elgesys ar veiksmai yra diskriminaciniai.
6. Direktyvos 2000/43/EB preambulės 9 punkte numatyta, kad diskriminavimas dėl rasės arba etninės priklausomybės gali pakenkti įgyvendinant Europos Sąjungos sutarties tikslus, ypač siekiant pakankamo užimtumo ir socialinės apsaugos lygio, gerinant gyvenimo lygį ir gyvenimo kokybę, siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos bei solidarumo. Jis taip pat gali pakenkti Europos Sąjungos, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo teritorijos, plėtrai.
7. Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas 2006 m. balandžio 11 d. išvadose pateikė rekomendacijas, kaip geriau įgyvendinti Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo.
8. Europos Tarybos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija trečiojoje ataskaitoje apie Lietuvą (priimta 2005 m. birželio 24 d.) nurodoma, kad būtina tinkamai įgyvendinti dabartinius įstatymus prieš rasizmo apraiškas, įskaitant rasinės neapykantos kurstymą; sureguliuoti baudžiamuosius įstatymus prieš rasistinį nusikalstamumą; imtis kitų priemonių, įskaitant ir Lietuvos visuomenės informavimą apie diskriminaciją ir būtinumą su ja kovoti.
9. Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais Doudou Diene 2008 m. kovo 19 d. pateiktoje ataskaitoje rekomenduoja sustiprinti veiklą, skirtą kovai su rasizmu ir diskriminacija, remti demokratinį daugiakultūriškumą, apimantį naujas Lietuvos visuomenės mažumas.
10. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo paskirtis - užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, taip pat Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių teisės aktų nuostatos.
11. Diskriminacija dėl lyties. Diskriminaciją dėl lyties užimtumo, švietimo, kultūros, sveikatos ir kitose srityse gali patirti tiek neįgalieji, tiek jaunimas ar pagyvenę asmenys, skirtingos rasės, tautybės, religijos, tikėjimo ar įsitikinimų, socialinės padėties asmenys. Pažeidžiamų visuomenės grupių diskriminavimo dėl lyties apraiškos per mažai ištirtos. Stokojama informacijos apie konkrečias tam tikroms socialinėms grupėms priklausančių moterų ir vyrų problemas, patiriamas dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, religijos ar įsitikinimų, sveikatos būklės ir kitokiu panašiu pagrindu.
Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, 2008 m. liepos 2 d. apsvarstęs Lietuvos trečiąjį ir ketvirtąjį pranešimus apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomendacijas, kuriose išreiškė susirūpinimą, kad minėtuose pranešimuose stokojama informacijos apie neįgalių moterų, moterų, priklausančių etninėms mažumoms, ypač romų moterų, moterų migrančių padėtį švietimo, užimtumo, sveikatos apsaugos srityse, jų galimybes apsirūpinti būstu ir kitus jų padėties aspektus, taip pat duomenų apie daugialypės diskriminacijos atvejus, kai moterys patiria diskriminaciją ir dėl amžiaus, rasės, sveikatos būklės ir panašiai.
Šis komitetas paragino Lietuvą – Jungtinių Tautų narę – dėti daugiau pastangų, kad būtų nustatytos ir panaikintos pažeidžiamiausių visuomenės grupių moterų diskriminacijos dėl lyties, visų pirma pagyvenusių, neįgalių moterų, moterų, priklausančių etninėms mažumoms, ypač romų moterų, moterų migrančių apraiškos. Komitetas rekomendavo: skatinti visuomenę geriau suvokti pažeidžiamiausių visuomenės grupių moterų ir vyrų skirtingas patiriamas problemas, įtraukti į atitinkamas programas priemones, ypač mokymosi visą gyvenimą priemones, skirtas pažeidžiamiausių grupių moterų padėčiai gerinti, visų pirma joms įtraukti į darbo rinką. Komitetas paragino inicijuoti šių moterų padėties tyrimus (iš jų daugialypės šių moterų diskriminacijos apraiškų), rinkti statistinę informaciją pagal lytį apie užimtumo, švietimo, sveikatos apsaugos galimybes, galimybes dalyvauti priimant sprendimus, taip pat informaciją apie visų formų smurto prieš pažeidžiamiausių grupių moteris apraiškas. Komitetas pareiškė pageidavimą, kad informacija, kaip įgyvendintos jo rekomendacijos, būtų įtraukta į kitą periodinį pranešimą.
12. Diskriminacija dėl amžiaus. Žmonių diskriminavimas dėl amžiaus – visuotinė problema, pasireiškianti įvairiomis formomis (tiesioginė, netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas ar įžeidinėjimas, smurtas) ir beveik visose gyvenimo srityse. Diskriminavimą dėl amžiaus gali patirti visokio amžiaus žmonės.
Šiam reiškiniui Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. Kovojant su šiuo socialiniu reiškiniu, būtina siekti, kad žmonės jį suvoktų kaip problemą, gebėtų atpažinti ne tik akivaizdžius, bet ir paslėptus, kur kas subtilesnius, diskriminavimo dėl amžiaus atvejus.
Lietuvoje daugiau stengiamasi užtikrinti socialinę apsaugą vyresniems (daugiausiai pensinio amžiaus) žmonėms, todėl ne visada atkreipiamas dėmesys į kitokią diskriminaciją dėl amžiaus. Remiantis viešosios įstaigos Regioninio pilietinės edukacijos centro 2007 metais atlikta mokslo studija „Amžiaus diskriminacija viešajame sektoriuje“, absoliuti dauguma šalies gyventojų vieningai pritaria, kad vyresnis amžius (50 metų ir daugiau) darbo rinkoje – svarbus rizikos veiksnys, o jaunas amžius (iki 25 metų) šiuo požiūriu vertinamas prieštaringai – ir kaip pranašumas, ir kaip trūkumas. Kas antras ar trečias šalies gyventojas pateisintų darbdavius, atsisakančius įdarbinti vyresnio amžiaus žmones (50 metų ir daugiau). Apie 21 procentą respondentų mano, kad vyresnio amžiaus žmonės turėtų išeiti į pensiją, kai tik sulaukia pensinio amžiaus. Informacijos apie jaunų žmonių diskriminavimą darbo rinkoje ir kitose srityse nepakanka, tačiau apibendrinus atliktus mokslinius tyrimus galima daryti išvadą, kad apie 22 procentai respondentų mano, kad jaunų žmonių teisės darbo rinkoje – vienos iš dažniausiai pažeidžiamų.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2008 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 757 tūkst. jaunų žmonių (16-30 metų) ir 759 tūkst. vyresniojo amžiaus (50–70 metų) gyventojų. Taigi, kai kalbama apie diskriminaciją dėl amžiaus, reikia turėti galvoje, kad kalbama apie pusantro milijono asmenų, t. y. beveik kas antrą gyventoją, kuris gali būti diskriminuojamas dėl amžiaus.
Diskriminacijos dėl amžiaus mažinimo priemonės palaikomos viešosios nuomonės. Net 84 procentai Europos Sąjungos valstybių gyventojų palaiko specialių priemonių kūrimą, kad būtų suteiktos lygios galimybės užimtumo ir kitose srityse.
13. Diskriminacija dėl lytinės orientacijos. Visuomenės apklausos ir kiti tyrimai rodo, kad Lietuvoje labai nepakančiai žiūrima į lesbietes, gėjus, biseksualus ir transseksualus. Net 51 procentas gyventojų mano, kad homoseksualūs asmenys neturėtų dirbti policijoje, 69 procentai respondentų nenorėtų matyti homoseksualių asmenų mokyklose, 58 procentai bijotų, jeigu jų vaikų mokytojas (-a) būtų homoseksualus asmuo, 51 procentas nerinktų į Lietuvos Respublikos Seimą ar savivaldybės tarybą asmenų, kurie atvirai prisipažintų esą homoseksualūs. 47 procentai gyventojų vis dar mano, kad homoseksualius asmenis reikia gydyti. Kitokia lytinė orientacija vis dar painiojama su psichinėmis ligomis, iškrypimais, nepaisant 1973 metais Amerikos psichologų asociacijos ir 1990 metais Pasaulio sveikatos organizacijos priimtų sprendimų pašalinti homoseksualumą iš psichinių ligų sąrašo.
2007-aisiais – Europos lygių galimybių visiems metais – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoto ir Vytauto Didžiojo universiteto atlikto lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų teisės apsaugos ir socialinės atskirties tyrimo duomenimis, lesbietės, gėjai, biseksualūs, transseksualūs asmenys ypač nepasitiki teisėsaugos institucijomis (prokuratūros ir teismų, policijos veikla visiškai netenkina 50 procentų respondentų).
Dėl stipraus nesaugumo jausmo dauguma homoseksualių asmenų priversti slėpti savo seksualinę orientaciją.
14. Diskriminacija dėl rasės, tautybės ir etninės priklausomybės. Paskutinio gyventojų surašymo (2001 metai) duomenimis, Lietuvoje gyvena 115 tautybių žmonės, tačiau tik 29 tautybėms priklauso 100 ir daugiau asmenų. Lietuvos tautinė sudėtis gana vienalytė: lietuvių – 83,45 procento, lenkų – 6,74 procento, rusų – 6,31 procento, baltarusių – 1,23 procento, ukrainiečių – 0,65 procento, žydų – 0,12 procento, vokiečių ir totorių - po 0,09 procento, latvių – 0,08 procento, čigonų (romų) – 0,07 procento. Įvairiausia tautinė Vilniaus gyventojų sudėtis: lietuvių – 57,8 procento, lenkų – 18,7 procento, rusų – 14 procentų. Antrasis daugiatautis miestas – Klaipėda, kuriame lietuvių – 71,3 procento, rusų – 21,3 procento, ukrainiečių ir baltarusių - apytiksliai po 2 procentus. Daugiausia ne lietuvių tautybės asmenų Visagine (85 procentai visų miesto gyventojų; iš jų 52,4 procento rusų). Lietuviškiausias – Panevėžys (95,7 procento jo gyventojų – lietuviai). Kaune ir Šiauliuose lietuvių – atitinkamai 92,9 ir 92,8 procento.
Visuomenės netoleranciją rodo tyrimo, kurį 2008 metais atliko Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras, duomenys: net 69,2 procento apklaustų asmenų nenorėtų gyventi kaimynystėje su romais, 55,7 procento nenorėtų turėti kaimynų čečėnų, 44,5 procento nenorėtų gyventi šalia musulmonų, o 31,3 procento – šalia juodaodžių.
Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos komiteto 2006 m. kovo 7 d. 1753-iajame posėdyje, kuriame svarstyti antrasis ir trečiasis periodiniai pranešimai apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įgyvendinimą Lietuvoje ir baigiamosiose išvadose palankiai įvertintos Lietuvos pastangos įgyvendinti šią konvenciją, be kita ko, pareikštas susirūpinimas, kad šalyje vis dar kyla rasistinių ir ksenofobinių incidentų, esama diskriminuojamojo požiūrio į etnines mažumas, ir paraginta toliau kovoti su kai kuriomis išankstinėmis visuomenės nuostatomis ir ksenofobiškais stereotipais.
Generalinės prokuratūros duomenimis, nusikalstamų veikų, ypač kurstymo rasiniais, nacionalistiniais, ksenofobiniais ar homofobiniais motyvais, nuo 2005 metų pagausėjo dvigubai ar net daugiau, akivaizdi tokių veikų daugėjimo tendencija. 2005 metais pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai (teismui perduoti – 3), 2006 metais – 17 ikiteisminių tyrimų (teismui perduotas – vienas), 2007 metais – 34 ikiteisminiai tyrimai (teismui perduota – 11), 2008 metais (per 9 mėnesius) – pradėti jau 88 ikiteisminiai tyrimai (teismui perduota – 18).
Pažymėtina, kad absoliuti dauguma paminėtų nusikalstamų veikų – kurstomojo ir smurtą skatinančio turinio komentarai nacionalinėje interneto žiniasklaidoje. Šios rasinės, tautinės, ksenofobinės ir homofobinės neapykantos kurstymo geografija gana plati. Gatvės nusikaltimai rasistiniais ir su tuo susijusiais motyvais būdingi tik didmiesčiams, tačiau interneto kurstytojų apstu visur, net užsienio valstybėse, kuriose gyvena mūsų emigrantai, komentuojantys lietuviškus interneto puslapius. Internete daromos nusikalstamos veikos šių dienų pasaulyje – galingas ginklas, naudojamas išpuoliams prieš valstybę ir jos struktūras. Šiuo požiūriu internetas – plačių galimybių informacinis laukas, turintis neaprėpiamą auditoriją, galintis įžiebti masinę neapykantą kitos rasės, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos žmonėms, išprovokuoti smurtą prieš juos. Taigi minėti skaičiai, net ir be smurtinių nusikaltimų, padaromų rasistiniais ir su tuo susijusiais motyvais, aiškiai rodo esamas ir leidžia prognozuoti būsimas tendencijas, kai mūsų šalyje ims gausėti darbo, o gal ir politinių migrantų iš trečiųjų valstybių (ypač tų, kurių gyventojai skiriasi nuo mūsų rase, religijos išpažinimu, etnine kilme).
15. Diskriminacija dėl religijos, tikėjimo ir įsitikinimų. Diskriminacijos dėl religijos, tikėjimo ir įsitikinimų problema gali būti tiriama ir daugialypės diskriminacijos kontekste, siekiant atskleisi esmines žmogaus teisių pažeidimų apraiškas ir jų tarpusavio sąsajas. Taigi, be išpažįstamos religijos, tikėjimo ir įsitikinimų, turi būti atsižvelgiama ir į lyties, rasės, tautybės, migracijos, kitus su tiriama problema susijusius veiksnius.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotas tyrimas „Diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų Lietuvoje“, kurį 2007 metais atliko nevyriausybinė organizacija Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras, parodė, kad iki 80 procentų Lietuvos gyventojų neigiamai žiūri į įvairias religines ir pasaulėžiūrines grupes. Dažniausiai diskriminacija dėl religijos ir įsitikinimų patiriama darbovietėse, mokslo įstaigose, savivaldybių administracijose ir teisėsaugos institucijose. Į tradicines Lietuvos Respublikoje krikščionių bendruomenes neigiamai žiūri apie 14–15 procentų apklaustųjų, kur kas daugiau apklaustųjų (53-63 procentai) neigiamai žiūri į alternatyvius pasaulėžiūrinius judėjimus (ateistus, pagonis, dvasinio savęs tobulinimo grupes), dar daugiau (74–80 procentų) apklaustųjų nurodė, kad nereikėtų garantuoti pagrindinių pilietinių teisių (žodžio, susirinkimų laisvė, teisė į darbą) įvairių naujųjų religinių judėjimų nariams.
16. Diskriminacija dėl negalios. Lietuvos teisinė bazė užtikrina lygias neįgaliųjų teises ir galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse. Neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis lygių teisių, lygių galimybių, diskriminavimo prevencijos, visapusiško dalyvavimo, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo, prieinamumo ir kitais principais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2007 metais gyveno apie 253 tūkst. neįgaliųjų. Jų diskriminavimo apraiškų pastebima užimtumo ir švietimo srityje. Būtina toliau tobulinti švietimo ir užimtumo paslaugas neįgaliesiesiems reglamentuojančią teisinę bazę ir didinti šių paslaugų prieinamumą.
Vienas svarbiausių įtraukimo į visuomenę ir kovos su diskriminavimu būdų – užimtumas. Tačiau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tik apie 45 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, t. y. tik kas ketvirtas neįgalusis, dirba (2008 metų pradžioje buvo apie 170 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų). Dirba tik apie 3 tūkst. pensinio amžiaus neįgaliųjų.
Dirbančių neįgaliųjų taip mažai dėl to, kad jiems deramai nepritaikyta fizinė ir informacinė aplinka, darbo vietos, per menkai šviečiami tiek darbdaviai, tiek ir visuomenė, neugdoma jų palanki nuomonė apie neįgaliuosius.
Siekiant gerinti neįgaliųjų išsilavinimo ir įsidarbinimo galimybes, visų pirma reikia rūpintis jų švietimu. Būtina užtikrinti švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir kitų darbuotojų lygiavertį ir teigiamą požiūrį į neįgaliuosius, sudaryti galimybes kartu mokytis (studijuoti) tiek turintiems negalių, tiek jų neturintiems asmenims. Būtina skatinti neįgaliuosius dalyvauti formuojant ir įgyvendinant švietimo politiką.
17. Antidiskriminacinės tendencijos. Nacionalinės antidiskriminacinės 2006–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 907 (Žin., 2006, Nr. 100-3872), vykdymas ir Europos Parlamento paskelbti Europos lygių galimybių visiems metai leido įgyvendinti priemones, skirtas kovai su asmenų diskriminacija įvairiais pagrindais, sukaupti daugiau informacijos apie įvairių grupių socialinę atskirtį, visuomenės požiūrį į jas, jų socialinės raiškos galimybes, tobulinti valstybės lygių galimybių politiką, skatinti įvairių visuomenės grupių, institucijų, organizacijų dialogą lygių galimybių užtikrinimo ir socialinės integracijos klausimais, aktyviau ir objektyviau informuoti visuomenę apie lygias galimybes, atkreipti jos dėmesį į vyraujančius stereotipus, kurie skatina netoleranciją įvairiems žmonėms ir smurtą prieš juos.
2007 metų Pasaulio ekonomikos forumas Lietuvai skyrė 14 vietą pasaulyje ir pripažino, kad lyčių lygybės srityje padaryta didelė pažanga (2006 metais mūsų šaliai suteikta 21 vieta). Tačiau kitokių diskriminacijos pagrindų klausimais Lietuvoje kol kas nėra didelių laimėjimų. Tyrimai rodo – netradicinių religijų, seksualinių mažumų ir kitos rasės asmenų netoleravimas Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje.
2007 metais Lietuvoje priimta nemažai teisės aktų: įteisinta Tėvo diena, tėvystės atostogos, pailgintos vaiko priežiūros atostogos, padidintos motinystės (tėvystės) pašalpos, priimti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 76-2998) ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 3, 12, 13, 25 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 53, 73 straipsniais įstatymas (Žin., 2008, Nr. 75-2923), Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1132 (Žin., 2007, Nr. 112-4574), Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008-2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 309 (Žin., 2008, Nr. 42-1555), ir kiti.
Atlikti socialiniai tyrimai atskleidė visuomenėje vyraujantį priešiškumą kitos rasės, tautybės, religijos ar įsitikinimų, netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms. Šis priešiškumas stiprėja sukeldamas daugybę neigiamų socialinių pasekmių.
Pažymėtina, kad esama ir kitokios diskriminacijos, nepakantumo apraiškų (pavyzdžiui, ŽIV/AIDS sergančiųjų diskriminacija darbo rinkoje, sveikatos apsaugos sistemoje ir kitose visuomenės gyvenimo srityse). Taigi būtina atsižvelgti į šių žmonių padėtį ir imtis atitinkamų priemonių, kad jie nepatirtų socialinės atskirties.
Kai kurios Lietuvos visuomenės informavimo priemonės vis dar tendencingai, klaidinamai ir šališkai pateikia informaciją ir taip palaiko visuomenėje vyraujančius stereotipus, skatindamos nepakantumą ir didindamos kai kurių asmenų grupių socialinę atskirtį. Centrinė žiniasklaida diskriminacijos problemoms skiria daugiau dėmesio nei rajonų ir mažesnių miestų žiniasklaida. Rajonų ir mažų miestų gyventojai dažniausiai skaito tik vietos žiniasklaidą, todėl neturi galimybės susipažinti su centrinėje žiniasklaidoje pateikiama informacija lygių galimybių klausimais.
Taigi pagarbos žmogui, teisinio sąmoningumo ugdymas, švietimas ir pasitikėjimo savimi skatinimas – tos priemonės, kurias privalu naudoti siekiant mažinti diskriminaciją, todėl būtina toliau mokyti įvairias socialines ir profesines grupes.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
18. Šios programos tikslas – siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, kompleksiškai tirti diskriminacijos apraiškas ir priežastis visose visuomenės gyvenimo srityse, ugdyti pagarbą žmogui, teisinį visuomenės sąmoningumą, tarpusavio supratimą, toleranciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, sudaryti palankesnes nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos sąlygas.
19. Šios programos uždaviniai:
19.1. išanalizuoti, prireikus tobulinti nediskriminacijos teisinę bazę ir numatyti priemones jos nuostatoms veiksmingai įgyvendinti;
19.4. rengti seminarus, mokymą, kitas švietėjiškas priemones antidiskriminacijos, tolerancijos ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais;
IV. LAUKIAMI REZULTATAI
20. Tikimasi, kad įgyvendinus šios programos priemones:
20.1. bus išanalizuoti, prireikus patobulinti ir papildyti nuostatomis, draudžiančiomis diskriminaciją, teisės aktai;
20.2. bus suteikta daugiau žinių visuomenei nediskriminavimo, tolerancijos, žmogaus teisių ir laisvių klausimais;
20.3. bus suteikta daugiau žinių prokurorams, teisėjams, pedagogams, policijos, Valstybės saugumo departamento pareigūnams ir kitų profesijų asmenims apie nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius lygių teisių ir galimybių, nediskriminavimo klausimus;
20.4. bus sudarytos palankesnės nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos sąlygos;
20.6. bus išanalizuota esama neteisėtos informacijos internete kontrolės sistema ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti pasiūlymai dėl jos tobulinimo;
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
21. Šios programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal:
21.5. iš dalies finansuotų nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektų skaičių;
21.6. finansuotų projektų, skirtų švietėjiškai veiklai prieš diskriminaciją darbo rinkoje vykdyti, skaičių;
VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
22. Pagrindinis šios Programos finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas. Šios programos įgyvendinimo priemonės, vykdomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, finansuojamos iš ministerijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant šią programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų.
Numatoma, kad šios programos įgyvendinimo priemonės, nurodytos 2.9 ir 3.1 punktuose, bus finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų lėšų, įgyvendinant Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, patvirtintą 2007 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)4475, priimančiu veiksmų programą dėl Bendrijos paramos iš Europos socialinio fondo Lietuvoje pagal Konvergencijos tikslą.
23. Šios programos įgyvendinimo priemones vykdančios institucijos atsiskaito Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 1 d. pateikia praėjusiųjų metų priemonių vykdymo ataskaitą.
24. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei šios programos įgyvendinimo ataskaitą.
Nacionalinės antidiskriminacinės 2009–2011 metų programos
priedas
NACIONALINĖS ANTIDISKRIMINACINĖS 2009-2011 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
||
| 2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
||||
| 1. Išanalizuoti, prireikus tobulinti nediskriminacijos teisinę bazę ir numatyti priemones jos nuostatoms veiksmingai įgyvendinti |
1.1. Pagal kompetenciją atlikti teisės aktų analizę galimų diskriminacijos apraiškų užkardymo požiūriu, prireikus juos tobulinti |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
2010 metai |
|
|
|
|
|
1.2. Įtraukti į valstybės tarnautojų mokymo programas antidiskriminacinio švietimo nuostatas |
Vidaus reikalų ministerija |
2009 metai |
|
|
|
|
|
1.3. Įtraukti į pretendentų į teisėjus egzaminų programą antidiskriminacinio turinio užduotis ir klausimus |
Teisėjų taryba, Teisingumo ministerija |
2009 metai |
|
|
|
|
|
1.4. Įtraukti į teisėjų mokymo ir privalomo kvalifikacijos tobulinimo programas antidiskriminacinio švietimo nuostatas |
Teisėjų taryba, Teisingumo ministerija |
2009 metai |
|
|
|
|
|
1.5. Įtraukti į advokatų kvalifikacinio egzamino programą antidiskriminacinio turinio užduotis ir klausimus |
Teisingumo ministerija, Lietuvos advokatūra |
2009 metai |
|
|
|
| 2. Atlikti diskriminacijos srities tyrimus, apžvalgas, studijas |
2.1. Atlikti imigrantų atsiradimo Lietuvoje priežasčių, adaptacijos ir integracijos galimybių sociologinį tyrimą |
Kultūros ministerija |
2010 metai |
|
75 |
|
|
|
2.2. Atlikti bendrojo lavinimo mokyklų mokymo priemonių tolerancijos ir daugiakultūrio ugdymo turinio analizę, parengti rekomendacijas, kaip jį tobulinti |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija |
2010–2011 metai |
|
25 |
25 |
|
|
2.3. Atlikti užsienio valstybių patirties, kaip skatinti rasinę toleranciją, analizę |
Kultūros ministerija |
2010–2011 metai |
|
30 |
30 |
|
|
2.4. Rengti statistinę informaciją apie tautinę Lietuvos gyventojų sudėtį, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis |
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos |
2009–2011 metai |
|
|
|
|
|
2.5. Atlikti 3–12 metų vaikų tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms ir galimų diskriminacijos apraiškų bendrojo lavinimo mokyklose tyrimus |
Švietimo ir mokslo ministerija |
2009-2010 metai |
30 |
30 |
|
|
|
2.6. Tobulinti ir reguliariai skelbti nusikalstamų veikų, padarytų dėl nukentėjusiojo rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar priklausymo kitai grupei, apskaitą, duomenis skirstyti pagal lytį |
Vidaus reikalų ministerija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2009 metai |
|
|
|
|
|
2.7. Atlikti neįgalių moterų, tautinėms mažumoms priklausančių moterų, pagyvenusių moterų, moterų migrančių padėties analizę, jų užimtumo, švietimo, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą, sveikatos apsaugos, apsirūpinimo būstu galimybių analizę – palyginti šioms grupėms priklausančių kaimo ir miesto moterų padėtį ir nustatyti galimas daugialypės diskriminacijos apraiškas |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2010 metai |
|
80 |
|
|
|
2.8. Sistemingai nacionaliniu lygmeniu rinkti informaciją, suskirstytą pagal lytį, apie diskriminacijos rūšis, apraiškas, priežastis ir poveikį, ypač švietimo, užimtumo, sveikatos apsaugos srityse, taip pat informaciją, susijusią su galimybėmis dalyvauti visuomeniniame gyvenime, ir visų formų smurto apraiškas |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
2009-2011 metai |
100 |
100 |
100 |
|
|
2.9. Atlikti visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimą siekiant palyginamumo, atsižvelgti į jau atliktus tyrimus, taikomus rodiklius[1] |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2011 metai |
|
|
200 |
| 3. Organizuoti antidiskriminacines visuomenės informavimo ir švietimo kampanijas |
3.1. Parengti ir įgyvendinti priemones (leidiniai, plakatai, reklaminiai klipai, televizijos ir radijo laidos, mokymas ir kita), skirtas tolerancijai darbo rinkoje ugdyti[2] |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2009–2011 metai |
500 |
1900 |
1900 |
|
|
3.2. Organizuoti ir vykdyti novatoriškas reklamines priemones antidiskriminacijos klausimu |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Kultūros ministerija |
2010 metai |
|
500 |
|
|
|
3.3. Organizuoti toleranciją ir kitų kultūrų pažinimą skatinančius renginius |
Kultūros ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
2009-2011 metai |
40 |
40 |
40 |
| 4. Rengti seminarus, mokymą, kitas švietėjiškas priemones antidiskriminacijos, tolerancijos ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais |
4.1. Organizuoti švietėjiškas priemones antidiskriminaciniais klausimais bendrojo lavinimo mokyklų pedagogams |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija |
2010–2011 metai |
|
30 |
30 |
|
|
4.2.Organizuoti jaunimo asociacijų narių neformalųjį švietimą antidiskriminacijos ir tolerancijos, pagarbos žmogui ugdymo klausimais |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kultūros ministerija |
2010-2011 metai |
|
70 |
70 |
|
|
4.3. Rengti tęstinį teisėjų mokymą, kaip teisingai vertinti rasinės, tautinės, religinės ir kitokios susijusios diskriminacijos, neapykantos, ksenofobijos atvejus, visais atvejais atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir veiksmingai taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos teisės aktus, draudžiančius ir reglamentuojančius šiuos reiškinius, taip pat ir Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (Žin., 1998, Nr.108-2957), 2001 metų pasaulinėje konferencijoje prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją priimtą deklaraciją (Durbano deklaracija ir veiksmų planas) |
Teisingumo ministerija, Teisingumo ministerijos Mokymo centras |
|
|
|
|
|
|
4.4. Rengti tęstinį prokurorų, prokuratūros stažuotojų ir prokuratūros valstybės tarnautojų mokymą, kaip atpažinti ir teisingai vertinti rasinės, tautinės, religinės ir kitokios susijusios diskriminacijos, neapykantos, ksenofobijos atvejus, visais atvejais atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir veiksmingai taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos teisės aktus, draudžiančius ir reglamentuojančius šiuos reiškinius, taip pat ir Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, 2001 metų pasaulinėje konferencijoje prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją priimtą deklaraciją (Durbano deklaracija ir veiksmų planas) |
Generalinė prokuratūra, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
2009-2011 metai |
60 |
60 |
60 |
|
|
4.5. Rengti tęstinį policijos pareigūnų mokymą, kaip atpažinti ir teisingai vertinti rasinės, tautinės, religinės ir kitokios susijusios diskriminacijos, neapykantos, ksenofobijos atvejus, visais atvejais atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir veiksmingai taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos teisės aktus, draudžiančius ir reglamentuojančius šiuos reiškinius, taip pat ir Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, 2001 metais pasaulinėje konferencijoje prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją priimtą deklaraciją (Durbano deklaracija ir veiksmų planas) |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
2009-2011 metai |
|
|
|
|
|
4.6. Rengti tęstinį Valstybės saugumo departamento pareigūnų mokymą, kaip atpažinti ir teisingai vertinti rasinės, tautinės, religinės ir kitokios susijusios diskriminacijos, neapykantos, ksenofobijos atvejus, visais atvejais atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir veiksmingai taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir Europos Sąjungos teisės aktus, draudžiančius ir reglamentuojančius šiuos reiškinius, taip pat ir Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, 2001 metų pasaulinėje konferencijoje prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją priimtą deklaraciją (Durbano deklaracija ir veiksmų planas) |
Valstybės saugumo departamentas |
2009-2011 metai |
|
|
|
|
|
4.7. Parengti baudžiamojo proceso rekomendacijas, kaip organizuoti nusikalstamų veikų, padarytų, galimas dalykas, dėl nukentėjusiojo rasinės, tautinės, etninės priklausomybės, kalbos, tikėjimo, lyties, netradicinės seksualinės orientacijos, taip pat kitais diskriminaciniais ar ksenofobiniais motyvais, ikiteisminį tyrimą |
Generalinė prokuratūra |
2009 metai |
|
|
|
|
|
4.8. Dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Tolerancijos ir antidiskriminacijos programos veikloje |
Vidaus reikalų ministerija |
2009–2011 metai |
|
|
|
|
|
4.9. Organizuoti mokyklų savivaldos institucijų narių mokymą, kaip plėtoti mokyklų savivaldą, mokyti mokinius pagarbos žmogui ir atsakingai priimti bendrus mokyklos bendruomenės sprendimus antidiskriminaciniais klausimais |
Švietimo ir mokslo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės |
2009-2011 metai |
140 |
160 |
180 |
|
|
4.10. Organizuoti seminarus, konferencijas antidiskriminacijos dėl lyties, amžiaus, lytinės orientacijos, rasės ir etninės kilmės, religijos ir įsitikinimų, negalios klausimais asmenims, dirbantiems visuomenės informavimo srityje |
Kultūros ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba |
2009-2011 metai |
50 |
50 |
50 |
|
|
4.11. Organizuoti interaktyvius renginius, neformalaus ugdymo mokymą darbdaviams, nevalstybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovams, valstybės tarnautojams antidiskriminaciniais, tolerancijos ir pagarbos žmogui klausimais (įskaitant daugialypę diskriminaciją) |
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba |
2009–2011 metai |
40 |
40 |
40 |
|
|
4.12. Organizuoti konferenciją šios programos įgyvendinimo problemoms ir rezultatams aptarti |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2011 metai |
|
|
30 |
| 5. Aktyvinti nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklą |
5.1. Teisės aktų nustatyta tvarka iš dalies finansuoti nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektus |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2009–2011 metai |
103 |
500 |
500 |
| 6. Stiprinti internete skelbiamos informacijos, skatinančios netoleranciją ir kurstančios neapykantą įvairioms žmonių grupėms, kontrolę |
6.1. Išanalizuoti esamą neteisėtos informacijos internete kontrolės sistemą ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jos tobulinimo – numatyti konkrečias priemones veiksmingai kontrolei atlikti siekiant mažinti kurstymo atvejų internete |
Vidaus reikalų ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2009 metai |
|
|
|
| Iš viso šiai programai įgyvendinti |
|
|
|
1063 |
3690 |
3255 |
[1] Priemonė bus įgyvendinama finansuojant konkurso būdu atrinktus projektus pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
[2] Priemonė bus įgyvendinama finansuojant konkurso būdu atrinktus projektus pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.