VALSTYBINĖ ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJA
Į S A K Y M A S
(DĖL BENDRŲJŲ ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ SAUGOS UŽTIKRINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO)
1997 m. birželio 9 d. Nr. 56
Vilnius
2. Nustatyti, kad Bendrieji atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatai, VD-B-001-0-97, galioja nuo 1997 07 01.
3. Pripažinti Bendruosius atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatus, VD-B-001-0-96, patvirtintus VATESI 1997 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 45 (Žin., 1997, Nr. 50-1216), netekusiais galios.
Patvirtinta
VATESI 1997 06 09 įsakymu Nr. 56
BENDRIEJI ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ SAUGOS UŽTIKRINIMO NUOSTATAI
VD-B-001-0-97
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
1. AE blokas – AE dalis, savarankiškai atliekanti nustatytas projekte atominės elektrinės funkcijas.
3. AE fizinė sauga – techninės ir organizacinės priemonės, užtikrinančios AE esančių skylančių ir radioaktyvių medžiagų ir kitų materialinių vertybių apsaugą, taip pat užkertančios kelią nesankcionuotam patekimui į AE ir į jos pagal projektą pažeidžiamas vietas.
4. AE sauga – AE savybė esant normaliai eksploatacijai ir avarijos atveju apriboti radiacinį poveikį personalui, gyventojams ir aplinkai neviršijant nustatytų ribų.
5. AE saugios eksploatacijos ribos – projekte nustatytos technologinio proceso parametrų reikšmės, nukrypimas nuo kurių gali sukelti avariją.
6. AE statyba – AE pastatų ir statinių statybos bei įrengimo procesas, įskaitant AE statybos, jos sistemų ir elementų montavimo, taip pat pagalbinių, transporto ir kitų darbų kompleksą.
7. Aktyvusis įrengimas (elementas) – įrengimas (elementas), kurio funkcionavimas priklauso nuo normalaus kito įrengimo darbo, pavyzdžiui, valdančiojo įrengimo, energijos šaltinio ir kt.
8. Atidavimas eksploatuoti – procesas, kurio metu AE sistemos ir elementai pradeda funkcionuoti ir yra tikrinama kaip jie atitinka projektą, įskaitant prieš paleidimą atliekamus derinimo darbus, fizikinį bei energetinį paleidimą, ir pasibaigiantis AE perdavimu pramoniniam eksploatavimui.
9. Atominė elektrinė (AE) – visuma sistemų ir pastatų, skirtų elektros arba elektros ir šilumos energijai gaminti, naudojant branduolinį kurą.
10. Atominės elektrinės (AE) administracija (administracinė vadovybė) – vadovaujantysis personalas, kuriam priskirtos teisės bei pareigos ir kuris atsako už AE eksploataciją.
11. Avarija[1] – AE eksploatacijos sutrikimas, kurio metu radioaktyvieji produktai ir(ar) jonizuojantis spinduliavimas, viršydami nustatytas saugios eksploatacijos normas, pasklinda už numatytų projekte normalios eksploatacijos ribų. Avarija yra charakterizuojama pradiniu įvykiu, eigos keliais ir pasekmėmis.
13. Avarijos pasekmės – dėl avarijos susidariusi radiacinė situacija, daranti žalą viršijant nustatytas radiacinio poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai ribas.
14. Avarinė situacija – AE būsena, charakterizuojama saugios eksploatacijos ribų ir(ar) sąlygų pažeidimu, nesukėlusiu avarijos.
15. Avarinės parengties lygis – nustatytas eksploatuojančios organizacijos personalo, valstybės valdymo ir priežiūros institucijų bei kitų organizacijų pasiruošimo, taip pat naudojamų techninių priemonių personalo ir gyventojų apsaugai parengimo lygis AE avarijos atveju.
16. Bloko eksploatacijos nutraukimas – iškrovus branduolinį kurą, atliekamas priemonių komplekso vykdymas, užtikrinantis personalo bei aplinkos saugą ir negalimą branduolinio kuro kaip energijos šaltinio panaudojimą.
17. Branduolinė avarija – avarija, susijusi su šilumą išskiriančių elementų pažeidimu, viršijančiu nustatytas saugios eksploatacijos ribas, ir(ar) personalo apšvita, viršijančia leistiną normalios eksploatacijos metu, dėl:
grandininės branduolinės reakcijos kontrolės ir valdymo sutrikimo aktyviojoje reaktoriaus zonoje;
kritinės masės susidarymo perkraunant, transportuojant ir saugojant šilumą išskiriančius elementus;
šilumą išskiriančių elementų aušinimo sutrikimo.
18. Eksploatacija – visa veikla saugiu būdu pasiekti tikslą, dėl kurio ir buvo pastatyta AE, įskaitant darbą, kai AE yra energetinio pajėgumo, AE paleidimą, sustabdymą, bandymus, techninį aptarnavimą, remontą ir kuro perkrovimą, inspektavimą eksploatacijos metu ir kitą su tuo susijusią veiklą.
19. Eksploatacinės ribos – sistemų (elementų) ir visos atominės elektrinės normalios eksploatacijos būsenos projekte nurodyta parametrų ir charakteristikų reikšmių visuma.
20. Eksploatuojanti organizacija – ūkio subjektas, aukštesniosios valstybės valdymo institucijos sukurtas arba paskirtas vykdyti (savo jėgomis ar įtraukiant kitas įmones, organizacijas) veiklą visais atominės elektrinės gyvavimo ciklo etapais: aikštelės parinkimo, projektavimo, statybos, atidavimo eksploatuoti, eksploatacijos bei AE eksploatacijos nutraukimo, turintis valstybės valdymo ir priežiūros institucijos išduotą licenciją šiai veiklai bei materialinių ir finansinių išteklių eksploatuoti branduolinės energetikos objektą ir atsakingas už jo saugos būklę.
21. Elementai – įrengimai, prietaisai, vamzdynai, kabeliai, statybinės konstrukcijos ir kiti gaminiai, užtikrinantys duotosios funkcijos savarankišką (arba sistemoje) vykdymą. Projekte, atliekant patikimumo ir saugos analizę, jie laikomi struktūriniais vienetais.
22. Energetinis paleidimas – AE atidavimo eksploatuoti etapas, kurio metu AE pagal projektą pradeda gaminti energiją ir kai tikrinamas AE darbas didinant galią iki numatytos pramoninei AE eksploatacijai.
23. Fizikinis paleidimas – AE atidavimo eksploatuoti etapas, kurio metu branduolinis kuras įkraunamas į reaktorių, sudaroma kritinė reaktoriaus būklė, vykdomi būtini fizikiniai eksperimentai esant tokiai galiai, kai reaktoriaus aušinimas vyksta savaiminių šilumos nuostolių (išsisklaidymo) sąskaita.
25. Gedimai dėl bendrosios priežasties – svarbių saugai sistemų (elementų) gedimai, atsirandantys dėl vienetinio gedimo, personalo klaidos, vidinio arba išorinio poveikio.
Pastaba. Vidiniai poveikiai – poveikiai, atsirandantys dėl pradinių avarijos įvykių, t. y. smūginių bangų, srovių, skraidančių objektų, aplinkos parametrų (slėgio, temperatūros, cheminio aktyvumo ir kt.) pakitimų, gaisrų ir kt. Išoriniai poveikiai – žmogaus veiklos ir būdingų gamtinių reiškinių poveikiai AE aikštelei (žemės drebėjimai, aukštas bei žemas tiek antžeminio, tiek ir požemio vandens lygis, uraganai, avarijos dėl oro, vandens ar antžeminio transporto ir kt.).
26. Kišimosi lygis – radiacinę būklę ir jos vystymąsi apibrėžiantys parametrai ir charakteristikos, kurių visuma reikalauja imtis personalo ir gyventojų apsaugos priemonių.
27. Klaidingas sprendimas – netyčinis neteisingas keleto vienas po kito einančių veiksmų įvykdymas arba neįvykdymas dėl neteisingo vykstančių technologinių procesų įvertinimo.
28. Kokybės užtikrinimas – planuojama ir sistemingai vykdoma veikla, kad visi AE kūrimo ir eksploatavimo darbai būtų atliekami remiantis nustatyta tvarka, o jų rezultatai tenkintų keliamus jiems reikalavimus.
29. Konservatyvus požiūris – avarijų analizės požiūris, kurį priimant imamos tokios parametrų ir charakteristikų reikšmės bei ribos, iš anksto žinant, jog dėl tokio parinkimo bus gauti nepalankesni rezultatai.
30. Kontrolės ir valdymo sistemos (elementai) – sistemos (elementai), skirtos AE eksploatacijai kontroliuoti ir valdyti.
31. Leidimas – valstybės valdymo ir priežiūros institucijos išduotas oficialus dokumentas vienkartiniams darbams vykdyti.
32. Licencija – valstybės valdymo ir priežiūros institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę verstis tam tikra veikla branduolinės energetikos srityje, laikantis nustatytų sąlygų bei reikalavimų.
33. Nenustatomas gedimas – sistemos (elemento) gedimas, kuris nepasireiškia atsiradimo momentu esant normaliai eksploatacijai ir neišaiškinamas numatytomis kontrolės priemonėmis pagal techninio aptarnavimo ir patikrinimų reglamentą.
34. Nepriklausomos sistemos (elementai) – sistemos (elementai), kurioms vienos sistemos (elemento) gedimas nesukelia kitos sistemos (elemento) gedimo.
35. Neprojektinė avarija – avarija, įvykusi dėl nenumatytų projektinėms avarijoms pradinių įvykių arba lydima dar kitų, nenumatytų projektinėse avarijose saugos sistemų gedimų, esant ne tik vienetiniam gedimui, personalo klaidingų veiksmų, galinčių sukelti sunkius aktyviosios zonos pažeidimus ar jos išsilydymą. Neprojektinių avarijų pasekmės švelninamos valdant avariją ir(ar) įgyvendinant personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planus.
36. Neprojektinės avarijos valdymas[2] – veiksmai, užkertantys kelią vystytis projektinei avarijai į neprojektinę ir švelninantys neprojektinės avarijos pasekmes. Tam tikslui yra naudojamos bet kokios veikiančios techninės priemonės, skirtos normaliai eksploatacijai ir užtikrinti saugai esant projektinėms
37. Normali eksploatacija – AE eksploatacija, laikantis projekte nurodytų eksploatacijos ribų ir sąlygų.
38. Normalios eksploatacijos sistemos (elementai) – sistemos (elementai), skirtos normaliai eksploatacijai vykdyti.
39. Normos ir taisyklės – normos, taisyklės, nuostatai, vadovai ir kiti norminiai techniniai dokumentai, kuriuos taikyti branduolinėje energetikoje sutinka valstybės valdymo ir priežiūros institucijos.
40. Pasyvusis įrenginys (elementas) – įrenginys (elementas), kurio funkcionavimas priklauso tik nuo jo darbą sukėlusio įvykio ir nepriklauso nuo kito aktyvaus įrenginio darbo, pavyzdžiui, valdančiojo įrenginio, energijos šaltinio ir kt.
Pastaba. Pagal konstrukcinius požymius pasyvieji įrenginiai skirstomi į pasyviuosius įrenginius su mechaninėmis judančiomis dalimis (pavyzdžiui, atbuliniai vožtuvai) ir pasyviuosius įrengimus be mechaninių judančių dalių (pavyzdžiui, vamzdynai, indai).
41. Personalo klaida – vienetinis netyčinis klaidingas veiksmas valdant įrengimus arba vienkartinis teisingo veiksmo neatlikimas; arba vienetinis netyčinis neteisingas veiksmas techniškai aptarnaujant svarbias saugai sistemas ir elementus.
42. Pirmasis kontūras – kontūras kartu su slėgio kompensavimo sistema, kuriuo darbiniu slėgiu cirkuliuoja šilumnešis per aktyviąją zoną.
43. Pradinis įvykis – vienetinis AE sistemų gedimas, išorinis įvykis arba personalo klaida, sukeliantys normalios eksploatacijos pažeidimą ir galintys sukelti saugios eksploatacijos ribų ir(ar) sąlygų pažeidimą. Pradinis įvykis apima visus susijusius su juo gedimus.
44. Pramoninė eksploatacija – priimtos nustatyta tvarka AE eksploatacija, tyrimais įrodžius jos saugą ir atitikimą projektui AE atidavimo eksploatuoti etapu.
45. Prieš paleidimą atliekami derinimo darbai – AE atidavimo eksploatuoti etapas, kurio metu baigtos įrengti AE sistemos ir elementai, patikrinant jų atitikimą nustatytiems projekte kriterijams bei charakteristikoms, sutvarkomi iki paruošimo eksploatuoti ir pasibaigiantis AE paruošimu fizikiniam reaktoriaus paleidimui.
46. Projektinė avarija – avarija, kurios pradiniai įvykiai bei galutinė būklė yra numatyti projekte, o saugos sistemos apriboja tokių avarijų pasekmes numatytomis pagal projektą ribomis, atsižvelgiant į saugos sistemų vienetinio gedimo principą ar vieną personalo klaidą, nepriklausomą nuo pradinio įvykio.
47. Projektinės ribos – normaliai eksploatacijai, avarinėms situacijoms ir avarijoms skirtų sistemų (elementų) ir visai AE projekto apibrėžtų būklės parametrų ir charakteristikų reikšmių visuma.
48. Reaktoriaus įrenginio (RĮ) vidinė savisauga – saugą užtikrinanti savybė remiantis savaiminiais atvirkštiniais ryšiais ir procesais.
49. Reaktoriaus įrenginys (RĮ) – AE sistemų ir elementų kompleksas branduolinei energijai paversti šilumine, apimantis tiek patį reaktorių, tiek ir tiesiogiai susijusias su juo sistemas, būtinas normaliai eksploatacijai, avariniam aušinimui, avarinei apsaugai ir saugiai būklei palaikyti, jei yra vykdomos reikiamos pagalbinės ir užtikrinančios kitų elektrinės sistemų funkcijos.
Reaktoriaus įrenginio ribos kiekvienai AE yra konkretizuojamos.
50. Remontas – veiksmų kompleksas, reikalingas atkuriant darbingą arba tvarkingą objekto būklę ir(ar) jo resursus.
51. Saugios eksploatacijos sąlygos – projekte nustatytos minimalios sąlygos pagal kiekį, charakteristikas, darbingumo būklę ir svarbių saugai sistemų (elementų) techninio aptarnavimo sąlygas, kurioms esant užtikrinamos saugios eksploatacijos ribos ir(ar) saugos kriterijai.
52. Saugos apsauginės sistemos (elementai) – technologinės sistemos (elementai) branduoliniam kurui, šilumą išskiriančių elementų apvalkalėliui, įrenginiams ir vamzdynams, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, apsaugoti nuo pažeidimų ar pažeidimams apriboti.
53. Saugos funkcija – specifinis, konkretus tikslas ir užtikrinantys tikslo pasiekimą veiksmai, siekiant išvengti avarijos arba sumažinti jos pasekmes.
54. Saugos kriterijai – normų ir taisyklių bei(ar) valstybės valdymo ir priežiūros institucijų nustatytos avarijos pasekmių parametrų reikšmės ir(ar) charakteristikos, pagal kurias pagrindžiama AE sauga.
55. Saugos kultūra – visų darbuotojų kvalifikacija ir psichologinis pasiruošimas, kuriam esant AE saugos užtikrinimas yra prioritetinis tikslas ir vidinis poreikis, išugdantis atsakomybės suvokimą ir savikontrolę atliekant visus turinčius įtakos saugai darbus.
56. Saugos lokalizuojančiosios sistemos (elementai) – technologinės sistemos (elementai), skirtos apsaugoti arba avarijos atveju apriboti nuo sklindančių radioaktyviųjų medžiagų ir spinduliavimo už numatytų projekte ribų bei jų patekimo į aplinką.
57. Saugos sistemos (elementai) – sistemos (elementai) saugos funkcijai atlikti.
Pastaba. Saugos sistemos (elementai) pagal jų atliekamą funkciją skirstomos į apsaugines, lokalizuojančiąsias, užtikrinančiąsias ir valdančiąsias.
58. Saugos užtikrinančiosios sistemos (elementai) – technologinės sistemos (elementai) energijai tiekti, darbinei aplinkai ir funkcionavimo sąlygų saugos sistemoms sudaryti.
59. Saugos valdančiosios sistemos (elementai) – sistemos (elementai) saugos sistemų veiksmams inicijuoti, kontroliuoti ir valdyti jas vykdant užduotąsias funkcijas.
62. Svarbios saugai sistemos (elementai) – saugos sistemos ir elementai, taip pat normalios eksploatacijos sistemos (elementai), kurių gedimas pažeidžia normalią AE eksploataciją ir gali sukelti projektines arba neprojektines avarijas.
63. Techninis aptarnavimas – veiksmų kompleksas, reikalingas kontroliuojant ir palaikant darbingą ir tvarkingą objekto būklę.
64. Tinklų šilumnešis – terpė, kurios pagalba šiluma transportuojama iš AE išoriniam ir vidiniam vartotojui.
65. Tiriamoji eksploatacija – AE atidavimo eksploatuoti etapas nuo energetinio paleidimo pradžios iki AE priėmimo pramoninei eksploatacijai.
66. Valstybės valdymo ir priežiūros institucijos[3] – valstybės vykdomieji organai: LR Vyriausybė, ministerijos, institucijos prie ministerijų, vyriausybinės organizacijos, centrinių organų skiriami atstovai vietose, vietos savivaldybių vykdomieji organai.
67. Vienetinio gedimo principas – principas, pagal kurį sistema privalo vykdyti nustatytas funkcijas esant bet kokiam reikalaujančiam jos darbo pradiniam įvykiui ir esant nepriklausomam nuo pradinio įvykio gedimui vieno iš aktyviųjų elementų arba pasyviųjų elementų su mechaniškai judančiomis dalimis.
1. Bendrieji nuostatai
1.1.Dokumento paskirtis
1.1.1. „Bendrieji atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatai“[4], VD-B-001-0-97, yra pagrindinis aukščiausiojo lygio norminio dokumentas, reglamentuojantis AE, kaip galimo radiacinio poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai šaltinio, saugos klausimus.
Bendrieji nuostatai parengti remiantis TATENA „Bendraisiais atominių elektrinių saugos principais“, „Bendraisiais atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatais“ (OPB-88, PNAE G-1-011-89) ir atsižvelgiant į kitus normatyvinius dokumentus bei AE projektavimo, statybos ir eksploatacijos patirtį, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo reikalavimus. Ruošiant šiuos Bendruosius nuostatus buvo remiamasi IAE saugos analizės ataskaitos dokumente Nr. SAR95-101-AECL/RAB-001 pateikta OPB-88 ir TATENA dokumentu 75-INSAG-3 „Bendrieji atominių elektrinių saugos principai“ palyginamąja analize.
1.1.2. Bendrieji nuostatai nustato saugos užtikrinimo tikslus, orientyrus ir pagrindinius saugos kriterijus, taip pat pagrindinius principus ir techninių bei organizacinių priemonių pobūdį.
1.1.3. Siūlomus konkrečius techninius sprendimus pagrindžia eksploatuojančios organizacijos ir suderina su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis. Pagrindimai privalo būti ruošiami šiuolaikiniu moksliniu-techniniu lygiu. Prieš pateikiant pagrindimus suderinti valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms, privalo būti atlikta nepriklausoma jų ekspertizė ir juos privalo patvirtinti eksploatuojanti organizacija.
1.1.4. Bendrieji nuostatai yra privalomi visoms ministerijoms, žinyboms, įmonėms ir organizacijoms, parenkant atominei elektrinei aikštelę, projektuojant, statant, atiduodant eksploatuoti, eksploatuojant ir nutraukiant AE eksploataciją, taip pat konstruojant ir gaminant AE sistemas (elementus).
1.1.5. Kiekvienu konkrečiu atveju, įskaitant rekonstrukciją, eksploatuojanti organizacija privalo nustatyti, pagrįsti ir suderinti su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis būtinų priemonių apimtis ir terminus, kad jau eksploatuojama AE atitiktų šių Bendrųjų nuostatų reikalavimus.
1. 2. Pagrindiniai saugos užtikrinimo kriterijai ir principai
1.2.1. AE tenkina saugos reikalavimus, jeigu esant normalioms eksploatacijos sąlygoms ar projektinėms avarijoms jos radiacinis poveikis personalui, gyventojams ir aplinkai neviršija nustatytų personalo bei gyventojų apšvitos dozių, leistinų radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką bei jų sudėties aplinkoje normų ir riboja šį poveikį esant neprojektinėms avarijoms. Tai pasiekiama laikantis normų ir taisyklių reikalavimų.
1.2.2. Leistiną personalo ir gyventojų apšvitos dozės ribą, taip pat radioaktyviųjų produktų išmetimo į aplinką lygį bei jų sudėtį esant normaliai eksploatacijai ar projektinėms avarijoms nustato normos ir taisyklės. AE personalo, gyventojų apšvitos dozės dėl bet kokių radioaktyviųjų medžiagų išmetimų iš AE privalo būti mažesnės negu nustatytos ribos ir kaip galima žemesnio, realiai pasiekiamo lygio.
1.2.3. Atominės elektrinės sauga privalo būti užtikrinama nuosekliai įgyvendinant „apsaugos gilyn“ principą, grindžiamą barjerų sistema, kuri užkerta kelią jonizuojančiai radiacijai ir radioaktyviosioms medžiagoms plisti į aplinką, ir naudojant techninių bei organizacinių priemonių sistemą apsaugo sudarančią šiuos barjerus ir palaikančią jų efektyvumą bei tiesiogiai apsaugančią gyventojus.
Barjerų sistemos elementai:
kuro matrica;
šilumą išskiriančių elementų apvalkalėliai;
aušinančio aktyviąją zoną šilumnešio kontūro ribos;
saugos lokalizuojančiųjų sistemų hermetiškumas.
Techninių bei organizacinių priemonių sistemą sudaro:
aikštelės atominės elektrinės statybai parinkimas;
sanitarinės apsaugos zonos ir stebėjimo zonos aplink AE nustatymas;
projekto parengimas, numatant reaktoriaus įrenginio savisaugą ir naudojant saugos sistemas. Turi būti remiamasi konservatyviu požiūriu;
AE sistemų (elementų) ir vykdomų darbų aprūpinimas;
AE eksploatacija, vadovaujantis normomis ir taisyklėmis;
svarbių saugai sistemų tvarkingos būklės palaikymas, imantis profilaktinių priemonių ir keičiant įrengimus, kurių darbo resursas yra pasibaigęs;
defektų bei nukrypimų nuo normalaus darbo išaiškinimas ir pašalinimas;
tinkamai funkcionuojančios darbo rezultatų dokumentavimo ir kontrolės sistemos organizavimas;
priemonės užkirsti kelią pradiniams įvykiams vystytis į projektines avarijas, o projektinėms avarijoms į neprojektines;
išsiskiriančių radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimas, švelninant avarijų pasekmes;
priemonės apsaugoti saugos lokalizuojančiąją sistemą nuo pažeidimų esant neprojektinėms avarijoms ir palaikyti jų funkcionavimą;
avarinių priemonių aikštelėje ir už jos ribų, planų parengimas ir tikslų jų vykdymas prireikus;
eksploatuojančio personalo parinkimas ir jo parengimas tinkamai veiklai esant normaliai eksploatacijai arba avarinėmis sąlygomis;
saugos kultūros formavimas.
„Apsaugos gilyn“ principas įgyvendinamas visais atominės elektrinės saugos užtikrinimo.
Esant normaliai eksploatacijai, visi barjerai ir jų apsaugos priemonės privalo būti parengtas. Nustačius bet kurio iš numatytų elektrinės projekte barjero ar jo apsaugos priemonių gedimą, AE dirbti tiekiant energiją draudžiama.
Būtiną atitinkamų saugos funkcijų vykdymo apimtį ir formą konkretizuoja normos ir taisyklės. Kiekvienai atominei elektrinei tai yra pagrindžiama ir nustatoma AE techniniame projekte.
1.2.4. Techniniai ir organizaciniai sprendimai, užtikrinantys atominės elektrinės saugą, privalo remtis ankstesne patirtimi ar bandymais, atitinkamais tyrimais ir atitikti priimtas branduolinės energetikos normas ir taisykles. Toks požiūris privalo būti taikomas ne tik projektuojant atominę elektrinę, bet ir gaminant įrangą, statant ir eksploatuojant AE arba nutraukiant jos eksploataciją.
1.2.5. Sistemų ir elementų įrengimas bei kokybė, dokumentacija ir įvairaus pobūdžio darbai, turintys įtakos atominės elektrinės saugos užtikrinimui, yra bendros veiklos, užtikrinančios kokybę, elementai.
1.2.6. Eksploatuojanti organizacija garantuoja kokybės užtikrinimo sistemos parengimą ir įgyvendinimą, taip pat kokybę užtikrinančių priemonių vykdymą visais AE gyvavimo etapais. Eksploatuojanti organizacija vykdant AE darbus ar teikiant AE paslaugas (atliekant paieškos darbus, projektuojant, tiekiant sistemas ir elementus, montuojant, statant, derinant ir kt.) parengia bendrąją kokybės užtikrinimo programą ir kontroliuoja įmonių (organizacijų) veiklą.
Įmonės (organizacijos), atliekančios konstravimo, projektavimo, statybos, montavimo, derinimo darbus bei gaminančios įrengimus atominei elektrinei, taip pat ir įmonės (organizacijos), teikiančios įvairias kitas paslaugas AE, parengia savo veiklos kokybės užtikrinimo programas.
1.2.7. Visi asmenys ir organizacijos, dirbantys branduolinėje energetikoje, privalo formuoti saugos kultūrą: atliekant būtiną atranką, mokant ir rengiant personalą kiekvienai veiklos sferai, turinčiai įtakos saugai, nustatant ir griežtai laikantis disciplinos, tiksliai paskirstant asmeninę vadovų ir vykdytojų atsakomybę, parengiant ir griežtai laikantis darbų vykdymo instrukcijų bei periodiškai jas peržiūrint atsižvelgiant į sukauptą patirtį. Visi asmenys, dalyvaujantys veikloje, turinčioje įtakos saugai, privalo žinoti apie jų veiklos poveikio saugai pobūdį ir laipsnį. Jie privalo visiškai suvokti tas pasekmes, kurias gali sukelti galiojančių normų ir taisyklių nevykdymas arba netikslus vykdymas.
1.2.8. Eksploatuojanti organizacija užtikrina AE saugą ir visiškai už ją atsako, įskaitant priemones, užkertančias kelią avarijoms ir švelninančias jų pasekmes, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų apskaitą ir saugojimą, aplinkos saugojimą ir jos būklės kontrolę tiek sanitarinės apsaugos, tiek ir stebėjimo zonose, taip pat už AE panaudojimą tik tiems tikslams, kuriems ji buvo suprojektuota ir pastatyta.
Eksploatuojančios organizacijos atsakomybė nesumažėja dėl įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų susivienijimų, pareigūnų ir kitų asmenų, vykdančių darbus eksploatuojančiai organizacijai ar teikiančių jai (projektavimo, tiekimo, statybos, derinimo darbų, remonto ir kt.) paslaugas, taip pat valstybės valdymo ir priežiūros institucijų savarankiškos veiklos bei atsakomybės.
1.2.9. Prieš gaudama leidimą atominės elektrinės ir jos sistemų (elementų) statybai, eksploatuojanti organizacija privalo sudaryti struktūrinius padalinius saugiai AE eksploatacijai vykdyti, suteikti jiems reikiamas teises, finansines lėšas, materialines-technines priemones ir skirti už tą veiklą atsakingus žmones bei vykdyti šios veiklos kontrolę.
1.2.10. Lietuvos Respublikos Seimas kompetentingas Vyriausybės teikimu priimti įstatymą dėl naujos atominės elektrinės statybos ir jos vietos ar naujo branduolinio reaktoriaus įrengimo, taip pat dėl branduolinės energetikos objekto eksploatacijos nutraukimo.
Naujų atominių elektrinių ar pagrindinių jos įrengimų statyba, taip pat ir branduolinės energetikos objekto eksploatacijos nutraukimas gali būti pradėtas tik esant nustatyta tvarka patvirtintam techniniam projektui bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka išduotai licencijai.
1.2.11. Reikalaujama statybos kokybė privalo būti užtikrinama panaudojant gerai patikrintą darbų atlikimo technologiją, kartu atliekant kokybės užtikrinimo kontrolę. Tiesiogiai atsakingas už statybos kokybę yra generalinis AE statybos rangovas, galutinė atsakomybė už baigtos statybos kokybę tenka eksploatuojančiai organizacijai.
1.2.12. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos techninės ir organizacinės priemonės, kurios padėtų išvengti projektinių avarijų, apriboti jų pasekmes ir užtikrinti saugą esant bet kokiems numatytiems projekte pradiniams įvykiams[5] kartu su vienu, nepriklausomu nuo pradinio įvykio, gedimu bet kurio[6] iš saugos sistemų aktyviojo ar pasyviojo elemento, turinčio mechanines judančias dalis, arba esant vienai, nepriklausomai nuo pradinio įvykio, personalo klaidai.
Šalia vieno, nepriklausomo nuo pradinio įvykio, vieno iš jau minėtų anksčiau elementų gedimo, privalo būti atsižvelgta ir į nenustatomus nekontroliuojamų AE eksploatacijos metu elementų gedimus, turinčius įtakos vystantis avarijai ir galinčius pažeisti saugios eksploatacijos ribas.
1.2.13. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos techninės ir organizacinės priemonės, užkertančios kelią saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų pažeidimams.
1.2.14. Neprojektinėms avarijoms, kurių sąrašas suderinamas pagal su 1. 2. 16 punktų, RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos priemonės, valdančios šias avarijas, jeigu jų nėra išvengta dėl reaktoriaus vidinių savisaugos savybių ir jo įrengimo principų.
1.2.15. Neprojektinių avarijų atveju privalo būti numatytas radiacinio poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai pavojaus sumažinimas įgyvendinant AE aikštelėje ir aplinkinėje teritorijoje personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planus pagal galiojančias normas ir taisykles. Personalo apsaugos priemonių planą privalo parengti eksploatuojančios organizacijos, o gyventojų apsaugos planus – Civilinės saugos departamentas prie LR krašto apsaugos ministerijos. Abu planai privalo būti suderinti tarpusavyje ir nustatyta tvarka patvirtinti.
Bendrąjį vadovavimą personalo bei gyventojų apsaugai ir neprojektinės avarijos pasekmėms likviduoti privalo vykdyti Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija. Šios komisijos sudaryta darbo grupė kartu su eksploatuojančia organizacija parengia „Avarinių priemonių bendrąjį planą“, kurio sudėtinės dalys yra personalo ir gyventojų apsaugos planai.
1.2.16. Neprojektinių avarijų sąrašą ir jų pasekmių analizę (radiaciniai ir branduoliniai efektai, funkcinės saugos sistemų galimybės, tolimesnės eksploatacijos perspektyvos ir t.t.) pagrindžia eksploatuojančios organizacijos ir suderinama su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis. Pateikiant suderinti neprojektinių avarijų sąrašą, būtina kartu pateikti kiekvienos neprojektinės avarijos, sukeliančios rimtus aktyviosios zonos pažeidimus ar jos išsilydymą, vystymosi tikimybinius įvertinimus.[7]
Neprojektinių avarijų pasekmių analizė, pateikta AE projekte, laikoma pagrindu sudarant personalo ir gyventojų apsaugos avarinių priemonių planus, taip pat sudarant specialiąsias tokių avarijų valdymo instrukcijas.
1.2.17. Kad būtų išvengta būtinos gyventojų evakuacijos, ne mažesniu nei nustatyto norminiai reikalavimai atstumu nuo AE, reikia siekti, kad nustatyto ribinio avarinio išmetimo tikimybė neviršytų 10-7 reaktoriui per metus.
1.2.18. AE projekte privalo būti techninis AE saugos pagrindimas. Prieš pateikiant jį suderinti su VATESI, privalo būti atlikta pagrindimo nepriklausoma ekspertizė ir jį privalo patvirtinti eksploatuojanti organizacija.
1.2.19. Kiekvienos AE projekte privalo būti numatytas atominės elektrinės personalo rengimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo centras, aprūpintas būtinomis programinėmis ir techninėmis priemonėmis.
1.2.20. AE projekte privalo būti techniniai ir organizaciniai sprendimai, užtikrinantys fizinę AE apsaugą.
1.2.22. AE projekte privalo būti numatytos ryšio priemonės, įskaitant dubliuojančias, atominės elektrinės ir informavimo sistemų valdymui organizuoti esant normaliai eksploatacijai, projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.
2. AE sistemų ir elementų klasifikacija
2.1. AE sistemos ir elementai skirstomi:
pagal paskirtį;
pagal poveikį saugai;
pagal atliekamų saugos funkcijų pobūdį.
2.2. AE sistemos ir elementai pagal paskirtį skirstomi į:
normalios eksploatacijos sistemas ir elementus;
saugos sistemas ir elementus.
2.3. AE sistemos ir elementai pagal poveikį saugai skirstomi į:
svarbius saugai;
likusius, neturinčius įtakos saugai.
2.4. AE sistemos ir elementai pagal atliekamų saugos funkcijų pobūdį skirstomi į:
apsauginius;
lokalizuojančiuosius;
užtikrinančiuosius;
valdančiuosius.
2.5. Pagal AE elementų poveikį saugai, nustatomos keturios saugos klasės:
1 klasė. Pirmajai klasei skiriami šilumą išskiriantys elementai ir AE elementai, kurių gedimai yra pradiniai įvykiai, sukeliantys, esant projektiniam saugos sistemų funkcionavimui, šilumą išskiriančių elementų pažeidimus, viršijančius nustatytas projektinės avarijos ribas.
2 klasė. Antrajai klasei skiriami šie AE elementai:
elementai, kurių gedimai yra pradiniai įvykiai, sukeliantys šilumą išskiriančių elementų pažeidimus nustatytose projektinės avarijos ribose, esant projektiniam saugos sistemų funkcionavimui, ir normuotam projektinei avarijai gedimų kiekiui;
saugos sistemų elementai, kurių gedimai sukelia šių sistemų funkcijų neatlikimą.
3 klasė. Trečiajai klasei skiriami šie AE elementai:
svarbių saugai sistemų elementai, neskiriami 1 ir 2 klasėms;
elementai, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, esant gedimams patenkančių į aplinką (įskaitant ir gamybines AE patalpas), daugiau negu leidžia normos;
personalo ir gyventojų radiacinės apsaugos kontroliniai elementai.
4 klasė. Ketvirtajai klasei skiriami AE normalios eksploatacijos elementai, neturintys įtakos saugai ir neskiriami 1, 2 ir 3 klasėms.
2.6. Jeigu kuris nors elementas vienu metu turi skirtingų klasių požymius, tai jis privalo būti skiriamas aukštesnei saugos klasei.
2.7. Ruožai, skiriantys skirtingų klasių elementus, privalo būti skiriami aukštesnei klasei, nekeičiant žemesnės klasės elemento, besiribojančio su minėtu ruožu, klasės.
2.8. Saugos klasė yra privalomas požymis formuojant kitas AE elementų klasifikacijas, nustatomas pagal branduolinės energetikos saugos normas ir taisykles. Kitus šių klasifikacijų požymius nustato normos ir taisyklės apibrėžiančios AE elementų charakteristikų kompleksą.
2.9. AE elementų saugos klases apibrėžia ir pagrindžia projektuotojai pagal Bendrųjų nuostatų reikalavimus. Jas patvirtina eksploatuojanti organizacija.
2.10. Kokybės reikalavimus AE elementams, skiriamiems 1, 2 ir 3 klasėms, ir reikalavimus jų kokybei nustato branduolinėje energetikoje galiojančios normos ir taisyklės, reglamentuojančios šių elementų įrengimą ir eksploataciją. Aukštesnė saugos klasė privalo atitikti aukštesnius kokybės ir jos užtikrinimo reikalavimus.
Elementams, skiriamiems 4 saugos klasei, keliami bendrapramoninių normatyvinių techninių dokumentų reikalavimai, išskyrus tuos atvejus, kai šiems elementams taikomi branduolinės energetikos saugą užtikrinančių normų ir taisyklių reikalavimai.
2.11. Elementų skyrimas 1, 2 ar 3 saugos klasėms bei atitinkamų normų ir taisyklių taikymas jiems privalo būti nurodytas AE sistemų ir elementų ruošimo, gamybos ir pristatymo dokumentacijoje.
2.13. Klasifikacinis žymėjimas yra papildomas simboliu, rodančiu elemento paskirtį:
N – normalios eksploatacijos elementas;
A – apsauginis saugos sistemos elementas;
L – lokalizuojantysis saugos sistemos elementas;
U – užtikrinantysis saugos sistemos elementas;
V – valdantysis saugos sistemos elementas.
Jeigu elementas turi kelias paskirtis, tai jos visos yra pažymimos[8].
Klasifikacinio žymėjimo pavyzdžiai:
2N, 3A, 2NA.
3. Valstybinė AE saugos priežiūra ir kontrolė
3.1. Valstybinę AE saugos priežiūrą ir kontrolę vykdo specialiai įgaliotos tam valstybės valdymo ir priežiūros institucijos.
3.2. Valstybinės AE saugos priežiūros ir kontrolės institucijos vykdo savo funkcijas vadovaudamosi galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, šių institucijų nuostatais bei normų ir taisyklių reikalavimais.
3.3. AE projektavimo užduotis, įskaitant reikalavimus saugai, techninės užduotis RĮ projektuoti, RĮ techninius projektus, dokumentaciją, pagrindžiančią aikštelės parinkimą AE statybai, AE projektus privalo ruošti atitinkamos kompetentingos organizacijos, dokumentai turi atitikti galiojančias normas ir taisykles. Juos privalo patvirtinti eksploatuojančios organizacijos. Vadovaujantis įstatymų, poįstatyminių aktų, normų ir taisyklių nustatyta tvarka, dokumentai suderinami su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis.
3.4. Baigtos statyti ar rekonstruoti AE atiduodamos pramoninei eksploatacijai išnagrinėjus atitinkamus pagrindžiančius dokumentus ir eksploatuojančiai organizacijai gavus licenciją. Prieš pateikiant dokumentus derinti valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms, nustatyta tvarka būtina atlikti nepriklausomą ekspertizę, taip pat dokumentai turi patvirtinti eksploatuojančios organizacijos.
3.5. Prieš pradedant pramoninę eksploataciją valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms eksploatuojanti organizacija pateikia koreguotą AE saugos techninį pagrindimą, parengtą atsižvelgiant į statybos procese atliktus AE techninio projekto pakeitimus, taip pat į prieš paleidimą atliekamų derinimo darbų, fizikinio ir energetinio AE paleidimo rezultatus.
3.6. Eksploatuojanti organizacija privalo informuoti valstybės valdymo ir priežiūros institucijas apie visus saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų pažeidimus.
Valstybės valdymo ir priežiūros institucijų atstovams privalo būti netrukdomai pateikiama operatyvinė ir avarinė dokumentacija, kurioje yra duomenys tiek apie normalią eksploataciją, tiek ir apie pažeidimus.
4. Pagrindiniai saugos principai, įgyvendinami projektuojant atominę elektrinę ir jos sistemas
4. 1. Bendrieji reikalavimai
4.1.1. Svarbios saugai sistemos ir elementai privalo būti projektuojami pagal normas ir taisykles, atitinkančias Bendruosiuose nuostatuose pateiktus principus.
4.1.2. AE projekte pagal „apsaugos gilyn“ principą privalo būti numatytos saugos sistemos, skirtos:
avariniam reaktoriaus sustabdymui ir jo palaikymui žemesnėje nei kritinė būsena;
avariniam aušinimui;
radioaktyviesiems produktams sulaikyti (pagal 1.2.12 punkto reikalavimus) nustatytose ribose.
Esant reikalui, projekte privalo būti numatytos techninės priemonės, nukreiptos neprojektinių avarijų pasekmėms sumažinti pagal 1.2.17 punktą.
4.1.3. AE projekte, svarbių saugai AE sistemų ir elementų darbo dokumentacijoje privalo būti nurodyti ir iki fizikinio paleidimo pradžios patikrinti ir paruošti prietaisai bei įrengimai, taip pat programos ir metodikos:
sistemų ir elementų (įskaitant įrengimus reaktoriaus viduje) darbingumui patikrinti, įrengimams, pasibaigus jų darbo resursui, pakeisti;
sistemoms tirti, patikrinant, kaip jos atitinka projekto reikalavimus;
signalų sklidimo sekai ir įrengimų įsijungimui (taip pat avarinių maitinimo šaltinių prijungimui) patikrinti;
periodinei ir(ar) nuolatinei įrengimų ir vamzdynų metalo bei suvirintų sujungimų kontrolei;
patikrinti, kaip matavimo kanalų metrologinės charakteristikos atitinka projekto reikalavimus.
4.1.4. Svarbios saugai sistemos ir elementai, atitinkantys normų ir taisyklių reikalavimus privalo atlikti savo funkcijas pagal AE projektą atsižvelgiant ir į gamtinių reiškinių (galimų AE aikštelės rajone žemės drebėjimų, uraganų, potvynių) poveikį ir(ar) galimus mechaninius, šiluminius, cheminius ir dar kitus poveikius, atsirandančius dėl projektinės avarijos.
4.1.5. AE projekte privalo būti išnagrinėtos ir pagrįstos priemonės, įspėjančios arba apsaugančios sistemas ir elementus nuo gedimų dėl bendrosios priežasties.
Saugos sistemoms leidžiama panaudoti techninius sprendimus, kuriems esant yra galimi priklausomi gedimai arba gedimai dėl bendrosios priežasties, jeigu pagrindžiama, kad tokie sprendimai turi privalumą palyginus su sprendimais, panaikinančiais priklausomus gedimus ir(ar) gedimus dėl bendrosios priežasties.
4.1.6. AE ir RĮ saugos sistemose pirmumas yra teiktinas pasyviųjų įrengimų ir „vidinės savisaugos“ savybių (susireguliavimo, šiluminės inercijos ir kitų savaiminių procesų) panaudojimui.
4.1.7. AE projekte privalo būti numatomos priemonės vienetinėms personalo klaidoms išvengti arba jų pasekmėms sušvelninti (taip pat ir techninio aptarnavimo metu).
4.1.8. Privalo būti pagrįstas saugos sistemų ir jų elementų daugiatikslis panaudojimas AE. Funkcijų sujungimas privalo nepažeisti AE saugos užtikrinimo reikalavimų ir nesumažinti reikalaujamo saugos funkcijas atliekančios sistemos (elemento) reikiamo patikimumo.
4.1.9. AE atidavimo eksploatuoti, po remonto ir periodiškai visą AE eksploatacijos laiką privaloma tiesiogiai ir išsamiai tikrinti, kaip svarbios saugai AE sistemos ir elementai atitinka projekto charakteristikas. Projekte privalo būti numatyta svarbių saugai, skiriamų 1 ar 2 klasei, sistemų (elementų) būsenos diagnostikos (tikrinimo) galimybė, taip pat ir galimybė jas išmėginti maksimaliai imituojančiomis avarines sąlygomis. Eksploatacijos metu techninis aptarnavimas privalo būti atliekamas laikantis saugios eksploatacijos sąlygų ir ribų, nustatytų techniniame saugos pagrindime ir technologiniame reglamente. Periodiškumas ir leistinas techninio aptarnavimo bei tikrinimų laikas nustatomas vadovaujantis galiojančiomis normomis ir taisyklėmis ir(ar) pagrįndžiamas projekte.
Jeigu tiesioginiai ir(ar) išsamiai patikrinti neįmanoma, reikia atlikti netiesioginius ir(ar) dalinius tyrimus. Projekte privalo būti pagrįstas netiesioginio ir(ar) dalinio patikrinimo pakankamumas.
4.2. Aktyviosios zonos konstrukcija ir charakteristikos
4.2.1. Aktyviosios zonos projekte privalo būti pateiktos leistinos saugiai eksploatacijai šilumą išskiriančių elementų pažeidimų ribos (kiekis ir pažeidimo laipsnis) ir susiję su tuo leistini pirmojo kontūro šilumnešio kontrolinių nuklidų radioaktyvumo lygiai.
Aktyvioji zona ir kitos, apibrėžiančios jos darbo sąlygas, sistemos privalo būti suprojektuotos taip, kad nebūtų galimas nustatytų, anksčiau nurodytų šilumą išskiriančių elementų pažeidimų ribų viršijimas numatytu jų panaudojimo reaktoriuje laikotarpiu esant normalioms eksploatacijos sąlygoms. Neleistina viršyti nurodytas ribas ir esant bet kuriai iš šių avarinių situacijų (darant prielaidą, kad veikia apsaugos sistemos):
reaktoriaus kontrolės ir valdymo sistemos gedimams;
netekus energijos tiekimo pagrindiniams cirkuliacijos siurbliams;
turbogeneratorių ir šilumą vartojančių įrengimų išsijungimui;
pilnai netekus normalios eksploatacijos energijos tiekimo šaltinių;
esant nutekėjimams iš pirmojo kontūro, kompensuojamiems normalios eksploatacijos sistemų šilumnešio papildymu;
nesuveikus vienam apsaugos vožtuvui.
4.2.2. Aktyvioji zona privalo būti suprojektuota taip, kad esant tiek normaliai eksploatacijai, tiek ir projektinėms avarijoms, būtų užtikrintas jos mechaninis pastovumas ir nebūtų jokių deformacijų, pažeidžiančių reaktyvumo valdymo bei reaktoriaus avarinio sustabdymo sistemos efektyvumą arba apsunkinančių kuro aušinimą.
Reikia siekti to, kad aktyviosios zonos sunkaus pažeidimo ar jos išsilydymo, esant neprojektinėms avarijoms, tikimybė neviršytų 10-5 reaktoriui per metus.
4.2.3. Aktyvioji zona kartu su visais savo elementais, turinčiais įtakos reaktyvumui, privalo būti suprojektuota taip, kad bet kokie reaktyvumo pokyčiai dėl poveikio reaktyvumui priemonių ir įtakos reaktyvumui, esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms, nesukeltų nevaldomo energijos išsiskyrimo padidėjimo aktyvioje zonoje, sąlygojančio šilumą išskiriančių elementų pažeidimus viršijant normose it taisyklėse ir(ar) AE projekte nustatytas ribas.
4.2.4. Branduolinio kuro charakteristikos, reaktoriaus bei kitų pirmojo kontūro įrengimų konstrukcijos (įskaitant šilumnešio valymo sistemą) kartu su kitomis sistemomis, suirus aktyviajai zonai arba išsilydžius kurui, privalo užkirsti kelią antrinėms kritinėms masėms susiformuoti.
Tuo atveju, jei yra anksčiau minėta galimybė, kiti techniniai sprendimai ir avariniai planai privalo užtikrinti radioaktyvaus poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai apribojimą pagal Bendrųjų nuostatų reikalavimus.
4.3. Pirmasis kontūras
Visa pirmojo kontūro įranga ir vamzdynai privalo neirdami išlaikyti statines ir dinamines apkrovas bei temperatūrinius poveikius, galimus bet kuriuose jo mazguose ir komponentuose (darant prielaidą, kad veikia apsauginė įranga ir galimi jos gedimai pagal 1.2.12 punktą) įvykus bet kokiems projekte numatytiems pradiniams įvykiams, taip pat esant nenumatytam energijos išsiskyrimui į pirmojo kontūro šilumnešį dėl:
netikėtai padidėjusio teigiamo reaktyvumo maksimaliu greičiu išmetant maksimalaus efektyvumo poveikio reaktyvumui elementą, jei galimas toks išmetimas dėl esamos konstrukcijos;
šalto šilumnešio įvedimo į aktyviąją zoną (esant neigiamam reaktyvumo temperatūros koeficientui pagal šilumnešį) arba dėl bet kokių kitų galimų teigiamų reaktyvumo efektų, susietų su šilumnešiu.
4.4. Kontrolės ir valdymo sistema
4.4.2. Kontrolės ir valdymo sistema privalo (pagal techninėje užduotyje nustatytas kokybės, patikimumo ir metrologines charakteristikas) užtikrinti informacijos apie RĮ ir AE darbą charakterizuojančių technologinių parametrų bei jų pakitimų kontrolę, pateikimą ir dokumentavimą, taip pat ir distancinį, automatizuotą ir(ar) automatinį normalios eksploatacijos sistemų valdymą.
4.4.3. Kiekvienam AE blokui projekte privalo būti numatytas bloko valdymo pultas (BVP), iš kurio personalas valdo ir kontroliuoja RĮ ir kitų AE sistemas, įskaitant svarbias saugai sistemas, esant normaliai eksploatacijai bei avarijoms. Projekte privalo būti numatytos priemonės, užtikrinančios BVP patvarumą ir tinkamumą ten būti žmonėms nurodytomis AE eksploatavimo sąlygomis.
4.4.4. Projektuojant BVP privalo būti optimaliai išspręsti sistemos „žmogus-mašina“ sąveikos klausimai. Parametrai, kuriuos būtina kontroliuoti BVP, privalo būti atrinkti ir pateikiami taip, kad būtų personalui pateikiama užtikrintas operatyvi vienareikšmiška informacija apie AE saugios eksploatacijos ribas ir sąlygas taip pat, kad būtų identifikuojamas ir nustatomas automatinis svarbių saugai sistemų suveikimas ir funkcionavimas.
4.4.5. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos branduolinio kuro skilimo procesų kontrolės ir valdymo priemonės esant bet kokiems režimams ir bet kokioms sąlygoms aktyviojoje zonoje atominės elektrinės eksploatacijos metu (taip pat ir esant žemesnei nei kritinė būsenai).
4.4.6. Privalo būti numatyti indikatoriai, nurodantys poveikio reaktyvumui organų padėtį, ir kiti indikatoriai, nurodantys kitų poveikio reaktyvumui priemonių būseną.
4.4.7. AE projekte AE bloko kontrolės ir valdymo sistemos dalyje privalo būti numatytos informacijos pateikimo operatoriui sistemos, taip pat ir operatyvaus apibendrintos informacijos apie esamą reaktoriaus įrenginio ir visos atominės elektrinės saugos būklę pateikimo personalui sistemos.
4.4.8. Kontrolės ir valdymo sistemoje privalo būti patikimos grupinio ir individualaus ryšio priemonės tarp bloko valdymo pulto, atsarginio valdymo pulto ir AE eksploatacijos personalo, atliekančio darbą savo vietose.
4.4.9. Kontrolės ir valdymo sistemoje privalo būti numatytos priemonės, informacijos surinkimui, apdorojimui, dokumentavimui ir išsaugojimui. Šios informacijos turi pakakti tam, kad būtų galima laiku ir vienareikšmiškai nustatyti pradinius, sukėlusius normalios eksploatacijos sutrikimus ar avarijas, įvykius, jų vystymąsi, nustatyti faktinį svarbių saugai, klasių saugos sistemų ir elementų, darbo algoritmą, taip pat kontrolės ir valdymo sistemos darbo algoritmą, nukrypimus nuo standartinių algoritmų bei personalo veiksmus. Būtina imtis priemonių minėtai informacijai išsaugoti ir esant neprojektinei avarijai.
4.4.10. AE bloko kontrolės ir valdymo sistema privalo užtikrinti automatinę ir(ar) automatizuotą eksploatacijos būklės ir režimų diagnostiką, taip pat pačios kontrolės ir valdymo sistemos techninių bei programinių priemonių diagnostiką.
4.4.11. AE bloko kontrolės ir valdymo sistema privalo būti įrengta sudarant palankiausias sąlygas operatyviniam personalui priimti teisingus AE valdymo sprendimus ir sumažinant iki minimumo galimybę priimti neteisingus sprendimus.
4.4.12. Kontrolės ir valdymo sistemos projekte privalo būti:
RĮ ir AE bloko kontrolės ir valdymo sistemos reakcijos į galimus gedimus sistemoje analizė;
techninių bei programinių priemonių ir nuodugni visos sistemos funkcionavimo patikimumo analizė;
valdymo ir reguliavimo kontūrų stabilumo analizė.
4.4.13. Privalo būti numatytos priemonės ir metodai, aptinkantys pirmojo kontūro šilumnešio nutekėjimą, viršijantį nustatytą projekte, ir pagal galimybę jo buvimo vietą.
Privalo būti numatyta automatizuota šilumnešio radioaktyvumo kontrolė, radioaktyviųjų produktų pasklidimo kontrolė, taip pat radiacinės būklės kontrolė AE patalpose, sanitarinėje-apsaugos ir stebėjimo zonose AE eksploatacijos metu, esant avarijoms ir nutraukiant AE eksploataciją.
4. 5. Saugos valdančiosios sistemos
4.5.2. Sugedus techninėms ir programinėms priemonėms ir pažeidus saugos valdančiąsias sistemas, valdymo pultuose (BVP, AVP ir kt.) turi veikti signalizacija ir vykti veiksmai, užtikrinantys AE saugą.
Tais atvejais, kai tai techniškai neįmanoma, saugos valdančiųjų sistemų periodinio tikrinimo metodika ir priemonės privalo išaiškinti esamus pažeidimus nesumažinant kitų svarbių saugai sistemų ir elementų patikimumo ir funkcinės parengties.
4.5.3. Saugos valdančiųjų sistemų projekto dokumentacijoje privalo būti schemų analizė pagal 4.4.12 punkto reikalavimus.
4.5.4. Sistemos daugiakanališkumas ir kanalų nepriklausomumas privalo būti toks, kad, esant bet kokiems vienetiniams gedimams saugos valdymo sistemoje (taip pat ir dėl bendrosios priežasties), nebūtų pažeistas jos darbingumas.
Daugiakanališkumas – jeigu yra ne mažiau kaip du nepriklausomi kanalai. Kanalai yra nepriklausomi, jeigu jų išėjimo signalai nėra sujungiami ir nėra galimas poveikis tarpusavyje. Tam, kad būtų pasiektas visiškas kanalų nepriklausomumas, siūlytinas skirtingų principų panaudojimas (suveikimas esant skirtingiems parametrams, skirtingų detektorių panaudojimas ir pan.).
4.5.5. Saugos valdančiosios sistemos privalo taip būti atskirtos nuo kontrolės ir valdymo sistemos, kad esant bet kokio kontrolės ir valdymo sistemos elemento ar kanalo pažeidimui arba visiškai sugedus, nebūtų daroma įtaka saugos valdančiosios sistemos pajėgumui vykdyti jai priskirtas funkcijas.
4.5.6. Saugos valdančiosios sistemos privalo automatiškai įsijungti susidarius jų veikimo reikalaujančioms sąlygoms. Privalo būti numatytos techninės priemonės, užtikrinančios saugos valdančiųjų sistemų veikimą nesikišant operatoriui į šių sistemų darbą 10-30 minučių.
Privalo būti galima saugos sistemas įjungti tiek distanciniu, tiek ir rankiniu būdu, armatūrai – jos įrengimo vietoje. Gedimas, esantis automatinio įjungimo grandinėje, privalo nekliudyti distanciniam įjungimui ir įgyvendinti saugos funkcijas. Jungiant tiek distanciniu, tiek ir rankiniu būdu, turi būti paveikiamas pakankamas minimalus valdančiųjų elementų skaičius.
4.5.7. Saugos valdančiosios sistemos privalo būti taip suprojektuotos, kad pradėtas veiksmas baigtųsi visiškai įvykdžius funkciją. Saugos sistemų sugrįžimui į pradinę būseną reikia nuoseklių operatoriaus veiksmų. Saugos valdančiųjų sistemų sandara privalo būti tokia, kad klaidingų suveikimų tikimybė būtų minimali.
4.5.8. Kiekvienam AE blokui projekte privalo būti numatytas atsarginis valdymo pultas (AVP), iš kurio būtų galima patikimai ataušinti ir įvesti reaktorių į žemiau kritinę būseną, bei palaikyti tokią reaktoriaus būseną norimą laiko tarpą, įjungti į darbą saugos sistemas ir gauti informaciją apie reaktoriaus būseną.
Atsarginis valdymo pultas turi būti nepriklausomas nuo BVP, jis turi būti pakankamai patvarus, jame turi būti sudarytos tinkamos sąlygos būti žmonėms, garantuoti saugos sistemų įjungimą ir informacijos apie reaktoriaus būseną gavimą.
BVP ir AVP gedimas dėl bendrosios priežasties privalo būti negalimas.
4. 6. Saugos apsauginės sistemos
4.6.1. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos saugos apsauginės sistemos, užtikrinančios patikimą reaktoriaus avarinį sustabdymą ir jo palaikymą žemesnėje nei kritinė būsenoje visais normalios eksploatacijos režimais ir esant projektinėms avarijoms.
4.6.2. Reaktoriaus avarinio sustabdymo sistemos efektyvumas ir greitis privalo būti pakankamas apriboti energijos išsiskyrimą iki lygio, nesukeliančio šilumą išskiriančių elementų pažeidimo, viršijančio nustatytas normaliai eksploatacijai ribas pagal 4.2.1 punktą arba esant projektinėms avarijoms, ir užslopinti teigiamą reaktyvumą, kilusį pasireiškus bet kokiam reaktyvumo efektui arba dėl galimos reaktyvumo efektų, esant normaliai eksploatacijai ir projektinėms avarijoms, kombinacijos.
4.6.3. Reaktorius turi būti avariniai sustabdomas nepriklausomai nuo to, ar yra energijos šaltinis, ar jis prarastas.
4.6.4. Apsauginėse sistemose privalo būti numatytos reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos, susidedančios iš kelių nepriklausomų kanalų ir užtikrinančios efektyvumą pagal 1.2.12 punkto reikalavimus.
Reaktoriaus avariniam aušinimui leidžiama panaudoti ir normaliai eksploatacijai skirtas aušinimo sistemas (kanalus). Tokiu atveju jos privalo tenkinti saugos sistemoms keliamus reikalavimus.
4.6.5. Privalo būti numatytos priemonės, užkertančios kelią reaktoriui patekti į kritinę būseną ir viršyti leistiną slėgį pirmojo kontūro sistemose, įsijungus ir dirbant reaktoriaus avarinio aušinimo sistemai.
4.6.6. Apsauginių saugos sistemų suveikimas neturi pažeisti normalios eksploatacijos sistemų įrangos. Projekte privalo būti pagrįstas leistinas AE bloko eksploatavimo laikotarpiu saugos apsauginių sistemų suveikimo (tarp jų ir nereikalingų suveikimų) skaičius, atsižvelgiant poveikį įrengimų darbo resursui.
4.7. Saugos lokalizuojančiosios sistemos
4.7.1. Lokalizuojančiosios sistemos privalo būti numatytos tam, kad radioaktyviosios medžiagos ir spinduliavimas, atsiradę avarijos procese, būtų sulaikyti projekte numatytose ribose.
4.7.2. Reaktorius ir AE sistemos bei elementai, kuriose yra radioaktyviųjų medžiagų, privalo būti hermetiškose patalpose, kad projektinių avarijų atveju būtų galima išsiskiriančių radioaktyviųjų medžiagų lokalizacija jų ribose arba esant normaliai eksploatacijai ir projektinėms avarijoms nebūtų viršytos atitinkamos nustatytos personalo ir gyventojų apšvitos dozės ir radioaktyviųjų produktų išmetimo į aplinką bei jų sudėties aplinkoje normatyvai. Galimas radioaktyviųjų produktų išmetimas, esant neprojektinėms avarijoms, privalo būti pagrįstas projekte.
4.7.3. Lokalizuojančiosios sistemos privalo būti numatytos kiekvienam AE blokui ir vykdyti nustatytas funkcijas esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.
Yra leistinas atskirų lokalizuojančiosios sistemos įrengimų bendras naudojimas keliems blokams, jeigu įrodyta, kad neįmanomas avarijos išsiplėtimas iš vieno bloko į kitą.
4.7.4. Tais atvejais, kai norint užkirsti kelią kilti slėgiui hermetiškose patalpose yra numatomos aušinimo sistemos su aktyviais elementais, privalo būti keli nepriklausomi aušinimo kanalai, užtikrinantys būtiną efektyvumą pagal 1.2.12 punkto reikalavimus.
4.7.5. Visos komunikacijos, kertančios hermetizavimo kontūrą, per kurias avarijos atveju yra galimas neleistinas radioaktyviųjų produktų išmetimas už hermetiškų patalpų ribų, privalo būti įrengtos su izoliuojančiais elementais.
4.7.6. Projekte privalo būti pagrįstas leistinas lokalizuojančiosios sistemos nehermetiškumo lygis ir privalo būti nurodyti būdai, kaip pasiekti nustatytą hermetiškumo lygį. Ar faktinis hermetiškumas atitinka projektinį, reikia patikrinti prieš pakraunant kurą į reaktorių. Tai privaloma periodiškai tikrinti per visą eksploatacijos laiką.
Atidavimo eksploatuoti bandymai turi būti atliekami esant apskaičiuotam slėgiui, tolimesni tyrimai atliekami esant slėgiui, pagrįstam projekte. Įrengimai, esantys lokalizuojančiosios sistemos patalpose, privalo išlaikyti bandymus neprarasdami pajėgumo vykdyti savo funkcijas.
4.8. Saugos užtikrinančiosios sistemos
4.8.1. AE projekte privalo būti numatytos būtinos saugos užtikrinančiosios sistemos, aprūpinančios saugos sistemas energija ir sudarančios reikiamą aplinką bei sąlygas joms funkcionuoti, įskaitant šilumos perdavimą galutiniam sugėrikliui.
4.8.2. Saugos užtikrinančių sistemų funkcijų vykdymo patikimumo rodiklis privalo būti ne žemesnis kaip tų saugos sistemų, kurių darbą jos užtikrina.
4.8.3. Funkcijų pagal 4.8.1 punktą vykdymas privalo būti besąlygiškai prioritetinis, lyginant su savų saugos užtikrinančiosios sistemos elementų apsauga.
4.8.4. AE projekte privalo būti numatytos būtinos ir pakankamos AE priešgaisrinės apsaugos priemonės, įskaitant ir lėtiklio degimo aptikimą bei gesinimą. AE projekte privalo būti numatytas automatizuotas gaisrų gesinimo sistemos darbo režimas nuo to momento, kai pradedama tiekti įtampą energobloko įrengimams, atliekant derinimo darbus prieš paleidimą.
4.9. Kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo AE sistema
4.9.1. Kiekvienoje AE privalo būti numatytos nenaudoto bei panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugyklos. Saugyklų talpa privalo būti pagrįsta projekte.
4.9.2. Saugyklų charakteristikas privalo būti tokios, kad fiziškai nebūtų galima pasiekti kritiškumą nenaudoto ir panaudoto branduolinio kuro saugyklose jį ten laikant ir perkeliant iš vienos vietos į kitą.
4.9.3. Panaudoto branduolinio kuro saugyklose privalo būti numatytos patikimos perteklinės šilumos pašalinimo sistemos ir atitinkama aušinimo terpės cheminė sudėtis, nepažeidžianti kuro elementų, dėl kurio radioaktyvūs produktai galėtų patekti į AE patalpas ar į aplinką, viršydami nustatytas projekte ribas. Turi būti numatytas saugus pažeistų kuro elementų saugojimo būdas.
AE projekte privalo būti numatytos saugojimui, transportavimui ir kontrolei skirtos nenaudoto, panaudoto ir pažeisto branduolinio kuro transporto, technologinės operacijos ir specialūs įrengimai, kurių pagalba būtų galima ir išvežti branduolinį kurą iš AE.
4.9.4. AE projekte privalo būti kietų, skystų ir dujinių radioaktyviųjų atliekų sudėties ir kiekio analizė esant normaliai eksploatacijai ir jų įvertinimas esant projektinėms avarijoms.
Privalo būti numatytos perdirbimo priemonės, laikino ir ilgalaikio atliekų saugojimo vietos ir būdai, į atmosferą išmetamo oro ir į natūralius vandens telkinius išleidžiamo vandens valymo sistemos, priemonės transportuoti atliekas AE ir iki saugojimo vietų.
5. AE saugos užtikrinimas eksploatacijos metu
5.1. Eksploatacijos organizacija ir eksploatacinė dokumentacija
5.1.1. Eksploatuojanti organizacija yra atsakinga už AE saugiai eksploatacijai būtinų organizacinių struktūrų sudarymą, AE aprūpinimą būtinais finansiniais ir materialiniais-techniniais ištekliais, normomis ir taisyklėmis, moksline-technine parama, kokybės užtikrinimą visais AE gyvavimo etapais, AE fizinės ir priešgaisrinės saugos organizavimą, eksploatacijos personalo parinkimą ir parengimą, saugos kultūrą atominėje elektrinėje ir vykdo nuolatinę AE saugios eksploatacijos kontrolę.
Eksploatuojanti organizacija nuolat kontroliuoja ir inspektuoja svarbią AE saugai veiklą. AE saugos kontrolės ir sutikrinimų rezultatus bei periodines AE saugos būklės ataskaitas eksploatuojanti organizacija pateikia valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms.
5.1.2. Pagrindininis dokumentas, apibrėžiantis AE eksploatacijos saugą, yra technologinis reglamentas, nurodantis saugų AE eksploatavimą užtikrinančius pagrindinius metodus ir funkcijas, operacijų, susijusių su AE sauga, atlikimo bendrąją tvarką, taip pat saugios eksploatacijos ribas bei sąlygas. Saugios eksploatacijos ribos ir sąlygos privalo būti pagrįstos projekto ir(ar) kitais atitinkamais dokumentais.
Už technologinio reglamento parengimą yra atsakinga eksploatuojanti organizacija. Pirmiausia technologinis reglamentas suderinamas su organizacijomis, kurios dalyvavo rengiant reglamentą, bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis, po to reglamentą patvirtina eksploatuojanti organizacija.
Pakeitimai technologiniame reglamente, privalo būti nustatyta tvarka suderinti su organizacijomis, dalyvavusiomis jį ruošiant ir patvirtinti.
5.1.3. AE administracija, remdamasi normomis ir taisyklėmis, technologiniu reglamentu ir įrengimų gamintojų dokumentacija, iki derinimo darbų, atliekamų prieš paleidimą, parengia eksploatacijos instrukcijas.
Įrengimų ir sistemų eksploatacijos instrukcijose privalo būti konkretūs nurodymai eksploatacijos personalui apie darbų atlikimo metodus esant normaliai eksploatacijai ir avarinėms situacijoms.
Eksploatacijos instrukcijas reikia koreguoti remiantis atidavimo eksploatuoti rezultatais taip pat AE eksploatacijos metu.
5.1.4. Eksploatuojanti organizacija ir AE administracija, remdamasi normomis ir taisyklėmis, technologiniu reglamentu ir techniniu RĮ ir AE saugos pagrindimu, rengia ir leidžia specialiąsias instrukcijas, personalo veiksmus, užtikrinančius saugą, esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.
Specialiosiose instrukcijose nurodyti personalo veiksmai privalo būti grindžiami vykstančių įvykių ir reaktoriaus įrenginio būklės požymiais bei tikėtinų sąlygų avarijos vystymosi procese prognoze. Personalo veiksmai privalo būti nukreipti AE saugai atstatyti ir avarijos radiacinėms pasekmėms apriboti.
5.1.5. Tam, kad svarbios saugai sistemos galėtų atlikti savo funkciją bei atitiktų projektą, būtina jas reguliariai techniškai aptarnauti ir bandyti.
Nurodyti darbai atliekami pagal AE administracijos parengtas instrukcijas, remiantis projekto reikalavimais bei technologiniu reglamentu. Darbai privalo būti atidžiai dokumentuojami.
AE projekte privalo būti nurodytos ir pagrįstos svarbių saugai sistemų atidavimo techniškai aptarnauti, remontuoti ir bandyti sąlygos, kurioms esant AE sauga yra užtikrinama.
Privalo būti numatytos organizacinės priemonės, neleidžiančios nesankcionuotai keisti saugos valdymo sistemų schemas, aparatūrą ir algoritmus.
Atlikus techninį aptarnavimą, privaloma tikrinti sistemų bei įrengimų darbingumą, taip pat atitikties projektui charakteristikas, dokumentuojant tikrinimo rezultatus.
Projektinė ir eksploatacinė dokumentacija turi būti tvarkoma, saugoma ir peržiūrima pagal normų ir taisyklių reikalavimus.
5.1.6. Visą AE tarnavimo laiką reikia saugoti: AE projektą, AE statybos darbo dokumentaciją, bandymų ir tyrimų aktus ir saugos sistemų (elementų) bei svarbių saugai elementų techninio aptarnavimo ir remonto dokumentaciją.
5.1.7. Dokumentus duomenis apie saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų kontrolę būtina saugoti atominėje elektrinėje dvejus metus. Prieš sunaikinant šiuos dokumentus, rezultatai privalo būti įtraukti į eksploatuojančios organizacijos ataskaitas, pateikiamas valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms.
Gedimų ir avarijų AE tyrimų medžiaga privalo būti saugoma visą AE tarnavimo laikotarpį.
5.1.8. AE blokas privalo būti sustabdytas, jeigu reaktoriui dirbant energetiniu pajėgumu negali būti laikomasi nustatytų AE saugios eksploatacijos ribų ir sąlygų.
5.1.9. Nenumatyti reglamente ir eksploatacijos instrukcijose AE bloko bandymai privalo būti atliekami pagal programas ir metodikas, užtikrinančias šių bandymų saugą.
Bandymo programas ir metodikas privalo suderinti, jeigu tai būtina, organizacijos, dalyvavusios jas ruošti, ir patvirtinti eksploatuojanti organizacija. Leidimą bandyti pagal tokias programas išduoda eksploatuojančios organizacijos bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijos.
5.1.10. Avarines situacijas ir avarijas, įvykusias atominėje elektrinėje, privalo kruopščiai ištirti komisijos, sudarytos vadovaujantis galiojančiomis normomis ir taisyklėmis. Eksploatuojanti organizacija atsakinga už: operatyvų informavimą apie avariją, tyrimo išsamumą ir kokybę, operatyvų tyrimo rezultatų pateikimą nustatyta tvarka valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms ir atitinkamoms organizacijoms tai, kad avariją išnagrinėtų eksploatacijos personalas, būtų parengtas ir įvykdytos priemonės, užkertančios kelią normalios eksploatacijos pažeidimams ir avarijoms pasikartoti dėl tų pačių priežasčių.
5.1.11. Prieš atiduodant AE eksploatuoti, taip pat ir periodiškai pagal projekto, normų ir taisyklių reikalavimus privaloma tikrinti saugos sistemų, svarbių saugai sistemų, kontrolės ir valdymo priemonių darbingumą bei atlikti svarbių saugai AE sistemų bei elementų pagrindinio metalo ir suvirintų sujungimų būklės kontrolę.
Periodinių tikrinimų dažnis ir tikrinimo metu atliekami darbai nustatomi remiantis grafikais, kuriuos rengia ir suderina su valstybės valdymo ir priežiūros institucija AE administracija. Nurodyti grafikai privalo atitikti galiojančias normas ir taisykles atsižvelgus į sistemų (elementų) patikimumo analizę. Valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms pareikalavus, gali būti atliekami ir neeiliniai patikrinimai.
5.1.12. Eksploatacijos metu atominėje elektrinėje informacija apie įrengimų gedimus bei personalo klaidingus veiksmus turi būti surenkama, apdorojama, analizė ir saugoma. Eksploatuojanti organizacija yra atsakinga už tai, kad informacija būtų laiku surenkama, kokybiškai analizuojama, susisteminama ir operatyviai perduodama valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms bei kitoms suinteresuotoms organizacijoms.
5.2. Atidavimas eksploatuoti
5.2.1. Eksploatuojanti organizacija atsako už AE atidavimo eksploatuoti programos parengimą ir įvykdymą.
Programa privalo būti suderinta su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis.
RĮ ir AE projektuose privalo būti nustatyti prieš paleidimą atliekamų derinimo darbų seka ir kiekis, fizikinio ir energetinio paleidimo reikalavimai, taip pat priimtini AE įrengimų bei sistemų atidavimo eksploatuoti kriterijai.
5.2.2. Prieš paleidimą atliekami derinimo darbai, fizikinis bei energetinis paleidimai ir galios didinimas iki nominalios, privalo patvirtinti, kad AE visuomenėje, svarbios saugai sistemos ir elementai yra įrengti ir funkcionuoja pagal AE projektą, o nustatyti trūkumai pašalinti.
AE administracija atsako už prieš paleidimą atliekamų derinimo darbų, fizikinio ir energetinio paleidimo programų parengimą. Programos privalo būti suderintos su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis ir patvirtintos eksploatuojančios organizacijos.
Į dokumentus, reglamentuojančius prieš paleidimą vykdomus derinimo darbus, fizikinį ir energetinį paleidimą, privalo būti įtrauktas potencialiai pavojingų darbų sąrašas ir priemonių, užkertančių kelią avarijoms kilti, sąrašas.
5.2.3. Vykdant AE atidavimo eksploatuoti programą, privalo būti nustatomos ir dokumentuojamos svarbių saugai sistemų fizikinės charakteristikos. Tikslinamos įrengimų ir sistemų darbo charakteristikos, saugios eksploatacijos ribos ir sąlygos, taip pat koreguojamos eksploatacinės procedūros, kad tiksliai būtų įvertintos faktinės sistemų ir įrengimų charakteristikos.
Dokumentuojamų parametrų sąrašą nustato AE projektas ir atitinkamomos bandymų programos.
5.2.4. Po kompleksinio AE bloko sistemų ir įrengimų išbandymo blokas priimamas pramoninei eksploatacijai. Eksploatuoti priimama nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į Bendrųjų nuostatų bei normų ir taisyklių, užtikrinančių branduolinės energetikos saugą, reikalavimus.
5.2.5. Baigtas statyti ir atiduodamas eksploatuoti AE blokas privalo būti izoliuotas nuo kitų veikiančių blokų ir nuo ruožų, kur tęsiami statybos darbai taip, kad šie darbai ir galimi nesklandumai statybose neturėtų įtakos atiduodamo eksploatuoti bloko saugai, o galimų avarijų metu veikiančiame bloke būtų užtikrinama sauga statomame bloke.
5.2.6. Leidimą fizikiniam ir energetiniam AE paleidimui eksploatuojančiai organizacijai išduoda Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, išnagrinėjusi pagrindžiančius dokumentus, patikrinusi AE pasiruošimo šiems atidavimo eksploatuoti etapams, jei nustatyta tvarka kitos valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis suderino jų kompetencijų klausimus. Turi būti paruoštas bendras avarinių priemonių planas bei personalo ir gyventojų apsaugos planai avarijos AE atveju.
5.2.7. Eksploatuojančiai organizacijai Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija licenciją (leidimą) pramoninei AE bloko eksploatacijai išduoda jei:
prieš paleidimą atliekamų derinimo darbų rezultatai yra priimtini;
patikslintas pagal 3.5 punktą RĮ ir AE saugos techninis pagrindimas;
įformintas AE priėmimo pramoninei eksploatacijai aktas;
kitos valstybės valdymo ir priežiūros institucijos suderino jų kompetencijos klausimus.
5.3. Eksploatacijos personalas
5.3.1. AE privalo būti iš anksto sukomplektuotas savarankiškam darbui paruoštas personalas.
Personalo komplektavimo grafikus ir jo paruošimo programas rengia AE administracija. Paruošimo programas privalo patvirtinti eksploatuojanti organizacija ir suderinti VATESI.
5.3.2. Prieš tai, kai AE personalas, įskaitant ir techninio aptarnavimo, pradeda savarankiškai dirbti, būtina, vadovaujantis galiojančiomis normomis ir taisyklėmis, jį specialiai parengti panaudojant treniruoklius, mokymo, kvalifikacijos kėlimo punktuose bei centruose ir darbo vietoje bei patikrinti jo sugebėjimus; privalomas periodinis pakartotinis personalo rengimas.
Mokymo, kvalifikacijos kėlimo centras (punktas) privalo pradėti funkcionuoti ne vėliau atominės elektrinės 1-ojo bloko fizikinio paleidimo pradžios.
Ir pirmą kartą, ir pakartotinai rengiant personalą privalo būti skiriamas ypatingas dėmesys jo ir tarpusavio veiksmams įvykus avarijoms, RĮ ir AE valdymo praktinių įgūdžių lavinimui.
Rengiant AE personalą, būtina atsižvelgti į buvusių praeityje klaidų analizę, išaiškinti galimų klaidų pasekmes AE, RĮ, personalo, gyventojų ir aplinkos saugai.
5.4. Radiacinė sauga eksploatacijos metu
5.4.1. Radiacinė sauga užtikrinama normaliai eksploatuojant ir vykdant technines bei organizacines priemones, nurodytas galiojančiose normose ir taisyklėse.
5.4.2. AE projekte privalo būti numatyta sistema, kontroliuojanti barjerų sistemos vientisumą visame radioaktyviųjų produktų plitimo kelyje.
5.4.3. AE sanitarinės apsaugos ir stebėjimo zonose pagal projektą turi būti nuolat matuojama jonizuojančios radiacijos dozės galia, vėjo greitis ir kiti meteorologiniai parametrai bei periodiškai radioaktyviųjų teršalų tankis. Tai sudaro sąlygas įvertinti ir prognozuoti radiacinę padėtį aplinkoje esant normaliai AE eksploatacijai, projektinėms ir neprojektinėms avarijoms. Taip pat privalo būti numatytos techninės priemonės, leidžiančios atlikti šiuos vertinimus ir prognozes.
5.4.4 AE administracija užtikrina AE personalo ir kitų organizacijų, atliekančių techninį aptarnavimą, personalo apšvitos dozės apskaitą ir ruošia bei įgyvendina priemones, mažinančias personalo apšvitą iki realiai pasiekiamo lygio.
5.5. Personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planas avarijos atveju ir avarijos valdymas
5.5.1. Prieš įvežant branduolinį kurą į AE, privalo būti parengti ir paruošti vykdyti personalo ir gyventojų apsaugos priemonių planai avarijos atominėje elektrinėje atveju, juose turi būti atsižvelgta į radiacines neprojektinių avarijų pasekmes. Planai rengiami remiantis pirminiais, pateiktais AE projekte, duomenimis bei atsižvelgiant į normų ir taisyklių reikalavimus.
Prieš įvežant branduolinį kurą į AE, privalo būti jau veikiančios personalo ir gyventojų informavimo apie avarijas priemonės bei pagrindinės ir dubliuojančios AE administracijos ryšio priemonės su eksploatuojančia organizacija, valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis, Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija, vietinėmis valdžios institucijomis ir Civilinės saugos departamentu.
5.5.2. Personalo apsaugos avarijos AE atveju priemonių planą parengia eksploatuojanti organizacija. Personalo apsaugos avarijos AE atveju priemonių plane turi būti numatyta AE personalo ir kitų organizacijų (priešgaisrinės saugos, Civilinės saugos departamento, medicininių įstaigų, vietinių valdžios institucijų ir kt.) veiksmų koordinacija AE aikštelėje ir sanitarinėje apsaugos zonoje bei santykiai su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis. Už nuolatinę parengtį ir plano vykdymą atsako AE administracija.
5.5.3. Krašto apsaugos ministerijos Civilinės saugos departamentas sudaro Valstybinį gyventojų radiacinės apsaugos planą branduolinės avarijos atveju, kuris numato Ekstremalių situacijų komisijos, eksploatuojančios organizacijos, Civilinės saugos departamento, vietinių valdžios institucijų, taip pat kitų valstybės valdymo ir priežiūros institucijų, dalyvaujančių apsaugant gyventojus ir likviduojant avarijos pasekmes už AE sanitarinės apsaugos zonos ribų, veiksmų koordinaciją. Nuolatinę parengtį ir gyventojų apsaugos plano vykdymą užtikrina Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija.
5.5.4. Personalo ir gyventojų apsaugos avarijos AE atveju priemonių planai privalo tiksliai nustatyti avarinės parengties lygius bei tarpusavio santykių ir kišimosi lygius, nurodyti dalyvaujančias struktūras, jų teises ir atsakomybę, nustatyti, kas ir kokioms sąlygoms esant, kokiomis ryšio priemonėmis, kokias organizacijas informuoja apie avarijas ir apie šių planų vykdymo pradžią. Planuose turi būti nurodyta reikiama įranga ir priemonės planų vykdymui, privalomai nurodant, kas, iš kur ir kur juos tiekia.
5.5.5. Prieš įvežant branduolinį kurą į AE, privalo būti sudaryti ir laikomi nuolatinėje parengtyje išorinis ir vidinis avariniai centrai, aprūpinti būtinais įrengimais, prietaisais ir ryšio priemonėmis, kurių pagalba vadovaujama avarijos atveju vykdant 5. 5. 2 ir 5. 5. 3 punktuose nurodytus planus.
5.5.6. Valdymo, įvykus neprojektinei avarijai, tikslas yra grąžinti AE į kontroliuojamą būseną, kurios metu nutrūksta grandininė skilimo reakcija, užtikrinamas nuolatinis kuro aušinimas ir nustatytas radioaktyviųjų produktų sulaikymas nustatytose ribose.
5.5.7. AE personalas privalo būti parengtas veikti esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.
Eksploatacijos personalo veiksmai, esant neprojektinėms avarijoms, privalo būti reglamentuojami specialiose instrukcijose.
5.5.8. Eksploatuojanti organizacija privalo parengti ir suderinti su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis paruošimo ir priešavarinių treniruočių metodikas ir programas bei organizuoti nurodytas treniruotes, kad būtų išlavinti veiksmai projektinės ir neprojektinės avarijos sąlygomis.
5.6. AE eksploatacijos nutraukimas
5.6.2. Eksploatuojanti organizacija ne vėliau kaip 5 metai prieš projektinį AE bloko tarnavimo terminą arba numatytą terminą, kuriam pasibaigus turi būti nutraukta AE bloko eksploatacija, privalo sudaryti bloko eksploatacijos nutraukimo programą, suderinti ją su organizacijomis vadovaujantis LR branduolinės energijos įstatymu ir pateikti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai. Ne vėliau kaip treji metai prieš terminą, kada yra numatyta nutraukti AE bloko eksploataciją, eksploatuojanti organizacija privalo gauti iš VATESI licenciją AE bloko eksploatacijai nutraukti.
5.6.3. Prieš nutraukiant AE bloko eksploataciją, privaloma atlikti bloko eksploatacijos nutraukimo projekto kompleksinę valstybinę ekspertizę. Remiantis kompleksinės valstybinės ekspertizės išvadomis, priimamas sprendimas dėl licencijos AE bloko eksploatacijai nutraukti išdavimo.
5.6.4. Valstybės valdymo ir priežiūros institucijos turi teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl AE bloko eksploatacijos nutraukimo prieš pasibaigiant projektiniam bloko tarnavimo terminui, jeigu AE bloko būklė neužtikrina saugos.
[1] Čia ir toliau tekste avarija – įvykis, susijęs su radiacinėmis pasekmėmis.
[2] Veiksmai, padedantys išvengti projektinių avarijų, apribojantys jų vystymąsi ir neaptarti neprojektinės avarijos valdymo sąvokoje, priskiriami projektinių avarijų valdymui.
avarijoms arba specialios paskirties techninės priemonės, skirtos neprojektinių avarijų pasekmėms sumažinti.
[3] Šiuose Bendruosiuose nuostatuose naudojant sąvoką „Valstybės valdymo ir priežiūros institucijos“ turima omenyje tik tos valstybės valdymo ir priežiūros institucijos, kurių veikla branduolinės energetikos srityje yra apibrėžta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme.
[4] Toliau tekste – Bendrieji nuostatai.
[5] Toliau tekste vietoj „bet kokie, numatyti projekte, pradiniai įvykiai“ vartojama „pradiniai įvykiai“. Trūkiai tokių įrengimų korpusų bei indų, kurių gamyba ir eksploatacija vykdoma pagal aukščiausius normų ir taisyklių reikalavimus, nėra priskiriami prie pradinių įvykių; tačiau tokiu atveju privalo būti parodyta, kad reaktoriaus korpuso trūkio tikimybė neviršija 10-7 reaktoriui per metus.
[6] Atskirais atvejais, kai yra parodytas aukštas patikimumo lygis anksčiau nurodytų elementų arba sistemų, kurioms jis priklauso, arba tuo metu, kai elemento darbas nustatytam laiko tarpui yra nutraukiamas, kad būtų atliktas jo techninis aptarnavimas ar remontas, jų gedimų galima nepaisyti. Patikimumo lygis laikomas aukštu, jeigu tokių elementų patikimumo rodikliai nėra žemesni už saugos sistemų pasyviųjų elementų, neturinčių judančių dalių (ir kurių gedimų dėl mažos to tikimybės yra nepaisoma), patikimumo rodiklius. Leistinas laikas nutraukti elemento darbą, kad būtų galima atlikti jo techninį aptarnavimą ir(ar) remontą, nustatomas remiantis sistemos, kuriai jis priklauso, patikimumo analize ir nurodomas projekte.
[7] Visos rekomendacijos, nurodymai ir reikalavimai dėl neprojektinių avarijų, pateikti šiuose Bendruosiuose nuostatuose, taikomi toms neprojektinėms avarijoms, kurių sąrašas nustatomas pagal 1. 2. 16 punktą.
[8] Elementus galima žymėti juos gaminančioje šalyje naudojamais simboliais.