LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR KAZACHSTANO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL BENDRADARBIAVIMO IR TARPUSAVIO PAGALBOS MUITINĖS VEIKLOS SRITYJE

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kazachstano Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis,

pripažindamos, kad muitinės įstatymų pažeidimai daro žalą jų valstybių ekonominiams, mokestiniams ir socialiniams, taip pat teisėtiems prekybiniams interesams,

atsižvelgdamos į tai, kad neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta kelia pavojų piliečių ir visuomenės sveikatai,

atsižvelgdamos į tikslaus muitų, mokesčių ir kitų rinkliavų, renkamų įvežant arba išvežant prekes, apskaičiavimo svarbą, taip pat tikslų draudimų, apribojimų ir kontrolės sąlygų laikymąsi,

būdamos įsitikinusios, kad pastangos siekiant užkirsti kelią muitinės įstatymų pažeidimams ir užtikrinant teisingą muitų ir mokesčių surinkimą bus efektyvesnės bendradarbiaujant jų muitinių administracijoms,

atsižvelgdamos į 1961 m. Vieningos JTO narkotinių medžiagų konvencijos, 1971 m. JTO psichotropinių medžiagų konvencijos ir 1988 m. JTO kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta konvencijos nuostatas bei vėlesnius jų pakeitimus ir papildymus,

susitarė:

1 straipsnis

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

Šiame Susitarime:

1) „muitinės įstatymai“ – Šalių norminių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios prekių, rankinio ir keleivių bagažo, tarptautinių pašto siuntų, valiutos ir kitų vertybių įvežimo, išvežimo bei tranzito, muitų, rinkliavų bei kitų mokesčių surinkimo, muitų mokesčių lengvatų teikimo, draudimų ir apribojimų nustatymo, taip pat prekių gabenimo per Šalių valstybių muitinės teritoriją kontrolės tvarką;

2) „pažeidimas“ – kiekvienas muitinės įstatymų pažeidimas, taip pat kiekvienas kėsinimasis pažeisti šiuos įstatymus;

3) „muitinių administracijos“: Lietuvos Respublikoje – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kazachstano Respublikoje – Kazachstano Respublikos valstybės pajamų ministerijos Muitinės komitetas;

4) „kontroliuojamasis pristatymas“ – metodas, kurį taikant leidžiama narkotinių ir psichotropinių medžiagų siuntas išvežti, pervežti tranzitu arba įvežti į Šalių valstybių teritorijas, Šalių valstybių kompetentingoms institucijoms žinant ir kontroliuojant, siekiant nustatyti asmenis, susijusius su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.

2 straipsnis

SUSITARIMO TAIKYMO SRITIS

1. Šalys, remdamosi šio Susitarimo sąlygomis, bendradarbiaus ir teiks viena kitai pagalbą per jų muitinių administracijas siekdamos:

a) palengvinti ir pagreitinti prekių judėjimą;

b) užtikrinti tinkamą muitinės įstatymų laikymąsi;

c) užkardyti, tirti ir pašalinti muitinės įstatymų pažeidimus.

2. Šiuo Susitarimu numatyta pagalba teikiama remiantis prašymą gavusios Šalies teritorijoje galiojančiais įstatymais bei pagal prašymą gavusios muitinės administracijos kompetenciją ir galimybes. Muitinių administracijos prireikus gali prašyti kitų kompetentingų institucijų paramos, remdamosi prašymą gavusios Šalies teritorijoje galiojančiais įstatymais. Šis Susitarimas negali būti taikomas nusižengiant taisyklėms, reglamentuojančioms tarpusavio pagalbą baudžiamųjų nusikaltimų tyrimo srityje.

3. Šis Susitarimas nenumato nesumokėtų muitų, mokesčių ar bet kokių kitų rinkliavų kompensavimo.

3 straipsnis

BENDRADARBIAVIMO IR TARPUSAVIO PAGALBOS FORMOS

1. Muitinių administracijos, savo iniciatyva arba gavusios prašymą, teiks visą reikiamą informaciją pagal šio Susitarimo 6, 7 ir 8 straipsnius.

2. Muitinių administracijos:

a) keisis savo veiklos patirtimi ir informacija apie naujas muitinės įstatymų pažeidimų prevencijos priemones ir metodus;

b) informuos viena kitą apie savo muitinės įstatymus ir jų pakeitimus bei papildymus, taip pat apie taikomas technines kontrolės priemones ir jų naudojimo metodus, svarstys kitus abi Šalis dominančius klausimus.

4 straipsnis

ASMENŲ, PREKIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ PRIEŽIŪRA

Vienos Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi kitos Šalies muitinės administracijos prašymą, ypač prižiūrės:

a) judėjimą, ypač įvažiavimą į savo valstybės teritoriją ir išvažiavimą iš jos asmenų, apie kuriuos žinoma, kad jie pažeidė ar yra įtariami pažeidę kitos Šalies teritorijoje galiojančius muitinės įstatymus;

b) prekių arba mokėjimo priemonių judėjimą, apie kurį vienos Šalies muitinės administracija yra pranešusi kitos Šalies muitinės administracijai kaip apie susijusį su neteisėta apyvarta tos valstybės teritorijoje;

c) visas transporto priemones, apie kurias žinoma ar yra įtariama, kad jos naudojamos pažeidžiant kitos Šalies muitinės įstatymus;

d) vietas, naudojamas saugoti prekėms, kurios gali būti stambiu mastu neteisėtai išvežtos į kitos Šalies teritoriją.

5 straipsnis

KONTROLIUOJAMASIS PRISTATYMAS

1. Muitinių administracijos, remdamosi tarpusavyje suderintais susitarimais, gali naudoti kontroliuojamojo pristatymo metodą tarptautiniu lygiu, siekdamos išaiškinti asmenis, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėta apyvarta, jeigu tai neprieštarauja Šalių nacionaliniams įstatymams.

2. Neteisėtai gabenamos siuntos, kurių pristatymas kontroliuojamas remiantis sudarytais susitarimais, gali, abiem muitinių administracijoms sutikus, būti sulaikytos arba leidžiamos gabenti toliau, išėmus arba neišėmus iš jų narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat visai ar tik iš dalies jas pakeitus.

3. Sprendimai naudoti kontroliuojamojo pristatymo metodą priimami kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant, jei reikia, į abiejų muitinių administracijų finansinius susitarimus.

6 straipsnis

KOVA SU NETEISĖTA PREKIŲ APYVARTA

Muitinių administracijos, savo iniciatyva ar gavusios prašymą, nedelsdamos pateiks visą reikalingą informaciją apie nustatytus veiksmus, pažeidžiančius arba galinčius pažeisti muitinės įstatymus, galiojančius vienos iš Šalių teritorijoje ir reglamentuojančius:

a) ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų ir nuodingųjų medžiagų bei sprogmenų gabenimą;

b) daiktų, turinčių svarbią istorinę, meninę, kultūrinę ar archeologinę vertę vienai iš Šalių, gabenimą;

c) toksinių medžiagų bei kitų prekių, keliančių pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, pervežimą;

d) prekių, turinčių ypač svarbią reikšmę, ir strateginių prekių, kurioms taikomos netarifinio reguliavimo priemonės, pagal sąrašus, galiojančius Šalių teritorijose, kuriais keičiasi muitinių administracijos, pervežimą.

7 straipsnis

INFORMACIJOS TEIKIMAS

1. Šalių muitinių administracijos, savo iniciatyva arba gavusios prašymą, pateiks visą informaciją, kuri gali būti naudinga užtikrinant:

a) muitinių administracijų teisingą muitų, mokesčių ir kitų rinkliavų surinkimą, ir ypač informacijos, kuri yra būtina nustatant prekių muitinę vertę ir jų tarifinę klasifikaciją, pateikimą;

b) įvežimo, išvežimo ir tranzito draudimų bei apribojimų arba atleidimo nuo muitų, mokesčių ir kitų rinkliavų taikymą;

c) nacionalinių prekių kilmės taisyklių teisingą taikymą, jeigu tai nenustatyta kituose susitarimuose, pasirašytuose vienos ar abiejų Šalių.

2. Jeigu prašymą gavusi muitinės administracija neturi pageidaujamos informacijos, ji imsis priemonių šiai informacijai gauti, vadovaudamasi įstatymais, galiojančiais prašymą gavusios Šalies teritorijoje.

3. Muitinės administracija, gavusi kitos muitinės administracijos prašymą, pateiks informaciją:

a) ar prekės, įvežtos į prašymą pateikusios Šalies teritoriją, buvo teisėtai išvežtos iš prašymą gavusios Šalies teritorijos;

b) ar prekės, išvežtos iš prašymą pateikusios Šalies teritorijos, buvo teisėtai įvežtos į prašymą gavusios Šalies teritoriją ir kokia muitinės procedūra (jei ji buvo taikoma) buvo pritaikyta šioms prekėms.

4. Muitinės administracija, savo iniciatyva ar gavusi prašymą, pateikia kitai muitinės administracijai visą informaciją, kuri gali būti panaudota muitinės įstatymų, galiojančių kitos Šalies teritorijoje, pažeidimų atvejais, ypač jei tai susiję:

a) su fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie kuriuos žinoma ar įtariama, jog jie pažeidė kitos Šalies teritorijoje galiojančius muitinės įstatymus;

b) su prekėmis, esančiomis ar įtariamomis esant neteisėto gabenimo stambiu mastu objektu;

c) su transporto priemonėmis, naudotomis ar įtariamomis esant naudojamomis siekiant pažeisti kitos Šalies teritorijoje galiojančius muitinės įstatymus;

d) su naujais muitinės įstatymų pažeidimų būdais ir priemonėmis.

8 straipsnis

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

1. Muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, pateikia kitai muitinės administracijai aktus, liudytojų parodymus ar patvirtintas kopijas dokumentų, kuriuose yra visa informacija apie įvykdytus ar planuojamus veiksmus, kuriais pažeidžiami ar gali būti pažeisti kitos Šalies teritorijoje galiojantys muitinės įstatymai.

Dokumentai, numatyti šiame Susitarime, gali būti pakeisti bet kuria magnetinėse laikmenose pateikiama informacija, skirta tam pačiam tikslui. Visa šiai medžiagai interpretuoti ir panaudoti būtina informacija turi būti pateikiama vienu metu.

Dokumentų originalus gali būti prašoma pateikti tik tais atvejais, jei patvirtintų kopijų nepakanka.

2. Dokumentų originalai, gauti iš kitos muitinės administracijos, turi būti kuo skubiau grąžinti.

9 straipsnis

TYRIMAI

1. Prašymą gavusi muitinės administracija pradeda oficialius tyrimus, susijusius su veiksmais, prieštaraujančiais ar galinčiais prieštarauti prašymą pateikusios Šalies muitinės įstatymams. Šių tyrimų rezultatai pranešami prašymą pateikusiai muitinės administracijai.

2. Šie tyrimai atliekami remiantis prašymą gavusios Šalies įstatymais. Prašymą gavusi muitinės administracija tyrimus atlieka savo vardu.

3. Tam tikrais atvejais vienos Šalies muitinės administracijos pareigūnai gali, jei kitos Šalies muitinės administracija sutinka, dalyvauti pastarosios teritorijoje tiriant muitinės įstatymų, galiojančių prašymą pateikusios Šalies teritorijoje, pažeidimus.

10 straipsnis

PAREIGŪNŲ DALYVAVIMO TVARKA

Vienos Šalies pareigūnai, lankydamiesi kitos Šalies teritorijoje šiame Susitarime numatytais atvejais, turi turėti savo oficialius įgaliojimus patvirtinančius dokumentus. Jie privalo būti neuniformuoti ir neturėti ginklų.

11 straipsnis

EKSPERTAI

Vienos Šalies teismams arba administracinėms institucijoms pateikus prašymą, susijusį su jų nagrinėjamu muitinės įstatymų pažeidimu, kitos Šalies muitinės administracija gali įgalioti savo darbuotojus vykti į šiuos teismus arba administracines institucijas kaip ekspertus. Šie darbuotojai pateikia parodymus dėl faktų, kurie buvo nustatyti jiems einant savo pareigas. Prašyme dalyvauti teisme ar administraciniame nagrinėjime turi būti pateikti tikslūs duomenys apie bylos esmę ir darbuotojo dalyvavimo sąlygas.

12 straipsnis

INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ NAUDOJIMAS

1. Informacija, dokumentai ir kiti duomenys, gauti pagal šį Susitarimą, yra konfidencialūs ir naudojami tiktai šiame Susitarime numatytiems tikslams. Jie gali būti perduoti ar naudojami kitiems tikslams tik su šiuos dokumentus pateikusios muitinės administracijos rašytiniu sutikimu.

2. Šio straipsnio 1 punkto nuostatos netaikomos informacijai apie pažeidimus, susijusius su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokia informacija gali būti perduota kitoms valstybinėms institucijoms, tiesiogiai kovojančioms su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta.

3. Vienos Šalies muitinės administracijai pagal šį Susitarimą bet kokia forma pateiktiems prašymams, informacijai, ekspertizės aktams ir kitiems duomenims, juos gavusi Šalis taikys tokią pačią apsaugą, kokią taiko tos Šalies panašaus pobūdžio dokumentams ir duomenims pagal jos įstatymus.

4. Muitinių administracijos pagal šio Susitarimo tikslus ir apimtį savo protokoluose, aktuose, liudytojų parodymuose, taip pat teisminiuose bei administraciniuose nagrinėjimuose gali naudoti kaip įrodymus pagal šį Susitarimą gautą informaciją ir dokumentus.

5. Šios informacijos ir dokumentų, kaip įrodymų, naudojimą teismuose nustato Šalių valstybių įstatymai.

13 straipsnis

ĮSIPAREIGOJIMŲ TEIKTI TARPUSAVIO PAGALBĄ IŠIMTYS

1. Jeigu prašymą gavusi muitinės administracija laiko, kad prašymo patenkinimas gali padaryti žalą jos valstybės suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai arba kitiems esminiams šios Šalies interesams arba atskleisti valstybinę, pramoninę, komercinę ar tarnybinę šios Šalies paslaptį, ji gali visiškai ar iš dalies atsisakyti teikti pagalbą, numatytą šiame Susitarime, arba nustatyti prašymui patenkinti tam tikras sąlygas.

2. Atsisakius teikti pagalbą apie sprendimą ir atsisakymo priežastis nedelsiant raštu pranešama prašymą pateikusiai muitinės administracijai.

3. Jeigu pateikiamas pagalbos prašymas, kurio prašymą pateikianti muitinės administracija, gavusi analogišką prašymą, negalėtų patenkinti, apie tai būtina nurodyti prašyme. Sprendimą dėl tokio prašymo tenkinimo priima jį gavusi muitinės administracija.

14 straipsnis

INFORMAVIMAS

1. Vienos Šalies muitinės administracijos prašymu kitos Šalies muitinės administracija informuoja suinteresuotus fizinius arba juridinius asmenis, gyvenančius ar įsikūrusius jos valstybės teritorijoje, apie dokumentus, įforminančius priemones ir sprendimus, valstybinių institucijų priimtus vykdant muitinės įstatymus.

2. Apie dokumentus informuojama vadovaujantis prašymą gavusios Šalies teritorijoje galiojančiais įstatymais. Informuoti apie dokumentus galima ir kita forma ar būdu, nurodytu prašyme, su sąlyga, kad tai neprieštarauja prašymą gavusios Šalies nacionaliniams įstatymams.

15 straipsnis

PRAŠYMŲ SUTEIKTI PAGALBĄ FORMA IR TURINYS

1. Prašymai pagal šį Susitarimą pateikiami raštu. Prie prašymo pridedami dokumentai, būtini prašymui įvykdyti. Ypatingais atvejais gali pakakti žodinio prašymo. Jis nedelsiant turi būti patvirtinamas raštu.

2. Prašyme turi būti pateikti šie duomenys:

a) prašymą pateikiančios muitinės administracijos pavadinimas;

b) prašymo tikslas ir priežastis;

c) veiksmai, kurių prašoma imtis;

d) procedūros dalyvių pavardės, adresai ir kiti duomenys;

e) trumpas reikalo esmės išdėstymas ir jo teisinė kvalifikacija.

3. Prašymai gali būti pateikiami oficialia prašymą gaunančios Šalies arba rusų ar kita prašymą gaunančiai muitinės administracijai priimtina kalba.

4. Jei prašymas neatitinka oficialių reikalavimų, gali būti pareikalauta jį pataisyti ar papildyti, tačiau tai netrukdo imtis reikalingų atsargumo priemonių prašymui įvykdyti.

16 straipsnis

KONFIDENCIALUMAS

Bet kuriai informacijai, dokumentams ar duomenims, gauti remiantis šio Susitarimo nuostatomis, prašymą pateikusios Šalies valstybėje taikoma tokia pati apsauga, kokia taikoma tos valstybės panašaus pobūdžio informacijai, dokumentams ar duomenims, gautiems jos pačios teritorijoje.

17 straipsnis

IŠLAIDOS

Muitinių administracijos atmes visus reikalavimus padengti išlaidas, susijusias su šio Susitarimo vykdymu.

Tiesiogines išlaidas, susijusias su šio Susitarimo 11 straipsnio nuostatų vykdymu, padengs Šalis, kurios prašymu buvo iškviestas ekspertas.

18 straipsnis

PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI

Šalių susitarimu šis Susitarimas gali būti keičiamas ir papildomas. Pakeitimai ir papildymai įforminami atskirais protokolais, kurie yra neatskiriama šio Susitarimo dalis ir įsigalioja šio Susitarimo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

19 straipsnis

GINČYTINŲ KLAUSIMŲ SPRENDIMAS

Visi tarp Šalių iškylantys ginčytini klausimai, susiję su šio Susitarimo vykdymu, bus sprendžiami konsultacijomis ir derybomis.

20 straipsnis

SUSITARIMO VYKDYMAS

1. Šiame Susitarime numatytą pagalbą tiesiogiai teiks muitinių administracijos.

2. Muitinių administracijos gali numatyti pagalbos teikimo priemones, susitarti dėl tiesioginių ryšių tarp jų centrinių padalinių nustatymo ir įpareigoti jų vietos padalinius palaikyti tarpusavio ryšius taip, kaip dėl to susitars muitinių administracijos, remdamosi atskiru susitarimu, kiek leidžia jų kompetencija.

21 straipsnis

ĮSIGALIOJIMAS IR GALIOJIMO PABAIGA

1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo paskutiniojo pranešimo raštu diplomatiniais kanalais apie tai, kad visos Šalių procedūros, būtinos Susitarimui įsigalioti pagal jų vidaus įstatymus, atliktos, gavimo dienos.

2. Šis Susitarimas sudaromas neapibrėžtam laikui ir nustos galioti praėjus 6 mėnesiams nuo dienos, kai viena iš Šalių išsiųs raštu pranešimą kitai Šaliai apie savo ketinimą nutraukti Susitarimo galiojimą.

Sudaryta Astanoje 2000 m. gegužės 11 d. dviem egzemplioriais lietuvių, kazachų ir rusų kalbomis, be to, visi tekstai turi vienodą teisinę galią. Esant nesutarimams dėl šio Susitarimo nuostatų interpretavimo Šalys vadovausis tekstu rusų kalba.

Lietuvos Respublikos	Kazachstano Respublikos
Vyriausybės vardu	Vyriausybės vardu

______________