TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES (COTIF) B PRIEDO „VIENODOSIOS TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS SUTARTIES TAISYKLĖS (CIM)“ I PRIEDAS „PAVOJINGŲ KROVINIŲ TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TAISYKLĖS (RID)“

Įsigalioja 2005 m. sausio 1 d.

Šis leidimas pakeičia nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojusias taisykles su 2004 m. padarytais pakeitimais.

Centrinio biuro pastabos

Šalys COTIF sutarties dalyvės (2004 m. sausio 1 d. duomenys):

Albanija, Alžyras, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Danija, Vokietija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Irakas, Iranas, Airija, Italija, Kroatija, Latvija, Libanas, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Marokas, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Švedija, Šveicarija, Serbija ir Juodkalnija, Slovakijos Respublika, Slovėnija, Ispanija, Sirija, Čekijos Respublika, Tunisas, Turkija, Ukraina, Vengrija, Jungtinė Karalystė.

Ukrainos prašymas stoti į COTIF organizaciją teisiškai yra priimtas, tačiau stojimas dar neįsigaliojo.

Išleista Vokietijoje

Turinys

1 dalis	Bendrosios taisyklės
1.1	Galiojimo ir taikymo sritis
1.1.1	Struktūra
1.1.2	Galiojimo sritis
1.1.3	Taisyklių netaikymas
1.1.3.1	Taisyklių, susijusių su vežimo būdu, netaikymo atvejai
1.1.3.2	Taisyklių netaikymas, vežant dujas
1.1.3.3	Taisyklių netaikymas, vežant skystuosius degalus
1.1.3.4	Taisyklių netaikymas, kai galioja specialiosios taisyklės arba kai pavojingieji kroviniai supakuoti ribotais kiekiais
1.1.3.5	Taisyklių netaikymas nevalytoms tuščioms pakuotėms
1.1.3.6	Didžiausias leistinasis kiekis vienam vagonui ar didžiajam konteineriui
1.1.4	Kitų taisyklių taikymas
1.1.4.1	Bendrosios nuostatos
1.1.4.2	Vežimas kelių rūšių transportu, apimantis vežimą jūra arba oru
1.1.4.3	Jūrų transportui patvirtintų vežiojamųjų cisternų naudojimas
1.1.4.4	Mišrusis vežimas
1.1.4.5	Vežimas ne geležinkeliu
1.2	Apibrėžimai ir matavimo vienetai
1.2.1	Apibrėžimai
1.2.2	Matavimo vienetai
1.3	Asmenų, susijusių su pavojingųjų krovinių vežimu, instruktavimas
1.3.1	Taikymo sritis
1.3.2	Instruktavimo pobūdis
1.3.2.1	Įvadas
1.3.2.2	Instruktavimas pagal pareigas
1.3.2.3	Su sauga susijęs instruktavimas
1.3.2.4	Instruktavimas, susijęs su 7 klasės medžiagomis
1.3.3	Dokumentai
1.4	Su sauga susijusios subjektų pareigos
1.4.1	Bendrieji saugos reikalavimai
1.4.2	Pagrindinių subjektų pareigos
1.4.2.1	Siuntėjas
1.4.2.2	Vežėjas
1.4.2.3	Gavėjas
1.4.3	Kitų subjektų pareigos
1.4.3.1	Perkrovėjas
1.4.3.2	Pakuotojas
1.4.3.3	Pripildytojas
1.4.3.4	Cisterninio konteinerio ar vežiojamosios cisternos naudotojas
1.4.3.5	Cisterninio vagono naudotojas
1.4.3.6	Geležinkelių infrastruktūros naudotojas
1.5	Išimtys
1.5.1	Laikinosios išimtys
1.5.2	Karinės siuntos
1.6	Laikinosios taisyklės
1.6.1	Įvairūs
1.6.2	Slėginės 2 klasės dujų talpyklos
1.6.3	Cisterniniai vagonai ir sekciniai vagonai
1.6.4	Cisterniniai konteineriai ir MEGC konteineriai
1.6.5	(rezervuota)
1.6.6	7 klasė
1.6.6.1	Siuntos, kurioms pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (IAEA Safety Series No. 6) 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimą nereikalingas kompetentingosios institucijos konstrukcinio tipo patvirtinimas
1.6.6.2	Siuntos, kurios buvo patvirtintos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (pakeistos redakcijos) leidimo nuostatas
1.6.6.3	Ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos, patvirtintos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo nuostatas
1.7	Bendrosios 7 klasės taisyklės
1.7.1	Bendrosios nuostatos
1.7.2	Spindulinės saugos programa
1.7.3	Kokybės užtikrinimas
1.7.4	Specialusis susitarimas
1.7.5	Radioaktyviosios medžiagos, turinčios kitų pavojingų savybių
1.7.6	Reikalavimų pažeidimas
1.8	Kontrolės ir kitos priemonės, padedančios laikytis saugos reikalavimų
1.8.1	Institucijų vykdoma pavojingųjų krovinių kontrolė
1.8.2	Tarnybinė pagalba
1.8.3	Saugos patarėjai
1.8.4	Kompetentingųjų institucijų ir jų įgaliotųjų įstaigų sąrašas
1.8.5	Pranešimai apie įvykius, susijusius su pavojingaisiais kroviniais
1.9	Kompetentingųjų institucijų nustatomi vežimo apribojimai
1.10	Saugumo užtikrinimo taisyklės
1.10.1	Bendrosios taisyklės
1.10.2	Instruktavimas apie saugumo užtikrinimą
1.10.3	Taisyklės, taikomos pavojingiesiems kroviniams, kurie yra potencialiai labai pavojingi
1.11	Skirstymo stočių vidiniai avariniai planai
2 dalis	Klasifikacija
2.1	Bendrosios taisyklės
2.1.1	Įžanga
2.1.2	Klasifikavimo principai
2.1.3	Konkrečiai neįvardytų medžiagų, įskaitant tirpalus ir mišinius (preparatus, ruošinius ir atliekas), priskyrimas
2.1.4	Mėginių priskyrimas
2.2	Specialiosios atskirų klasių taisyklės
2.2.1	1 klasė. Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai
2.2.1.1	Kriterijai
2.2.1.2	Draudžiamos vežti medžiagos ir gaminiai
2.2.1.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.2	2 klasė. Dujos
2.2.2.1	Kriterijai
2.2.2.2	Draudžiamos vežti dujos
2.2.2.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.3	3 klasė. Liepsnieji skysčiai
2.2.3.1	Kriterijai
2.2.3.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.3.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.41	4.1 klasė. Degiosios kietos medžiagos, savaime reaguojančios medžiagos ir nujautrintos sprogstamosios medžiagos
2.2.41.1	Kriterijai
2.2.41.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.41.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.41.4	Savaime reaguojančių priskirtų medžiagų, vežamų pakuotėse, sąrašas
2.2.42	4.2 klasė. Savaime užsidegančios medžiagos
2.2.42.1	Kriterijai
2.2.42.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.42.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.43	4.3 klasė. Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas
2.2.43.1	Kriterijai
2.2.43.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.43.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.51	5.1 klasė. Oksiduojančiosios medžiagos
2.2.51.1	Kriterijai
2.2.51.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.51.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.52	5.2 klasė. Organiniai peroksidai
2.2.52.1	Kriterijai
2.2.52.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.52.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.52.4	Priskirtų organinių peroksidų, vežamų pakuotėse, sąrašas
2.2.61	6.1 klasė. Toksiškos medžiagos
2.2.61.1	Kriterijai
2.2.61.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.61.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.62	6.2 klasė. Infekcinės medžiagos
2.2.62.1	Kriterijai
2.2.62.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.62.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.7	7 klasė. Radioaktyviosios medžiagos
2.2.7.1	7 klasės apibrėžimas
2.2.7.2	Apibrėžimai
2.2.7.3	Mažo savitojo aktyvumo (LSA) medžiagos. Grupės nustatymas
2.2.7.4	Ypatingos rūšies radioaktyviųjų medžiagų taisyklės
2.2.7.5	Daiktai užterštu paviršiumi (SCO). Grupės nustatymas
2.2.7.6	Transporto indekso (TI) ir krizinės saugos indekso (CSI) nustatymas
2.2.7.7	Ribinės aktyvumo reikšmės ir medžiagų apribojimai
2.2.7.8	Transporto indekso, krizinės saugos indekso ir Spinduliuotės lygio ribinės reikšmės siuntoms ir papildomoms išorinėms pakuotėms
2.2.7.9	Išskirtinių pakuočių vežimo taisyklės ir kontrolės priemonės
2.2.8	8 klasė. Ėsdinančios medžiagos
2.2.8.1	Kriterijai
2.2.8.2	Draudžiamos vežti medžiagos
2.2.8.3	Bendrinių pavadinimų sąrašas
2.2.9	9 klasė. Kitos pavojingosios medžiagos ir gaminiai
2.2.9.1	Kriterijai
2.2.9.2	Draudžiamos vežti medžiagos ir gaminiai
2.2.9.3	Pavadinimų sąrašas
2.2.9.4	Jau klasifikuotos aplinkai pavojingos medžiagos, kurios neatitinka jokios kitos klasės kriterijų ar 9 klasės pavadinimų, išskyrus pavadinimus JT Nr. 3077 ir 3082
2.3	Bandymų tvarka
2.3.0	Bendrosios nuostatos
2.3.1	A tipo sprogstamųjų medžiagų komponentų rasojimo bandymas
2.3.2	4.1 klasės nitrintų celiuliozės mišinių bandymai
2.3.3	3, 6.1 ir 8 klasės liepsniųjų skysčių bandymai
2.3.3.1	Bandymas pliūpsnio temperatūrai nustatyti
2.3.3.2	Peroksido kiekio nustatymo bandymas
2.3.4	Takumo bandymas
2.3.5	Tyrimai medžiagų ekotoksiškumui, atsparumui ir biologinei akumuliacijai vandenyje nustatyti, priskiriant jas 9 klasei
2.3.5.1	Ūmus toksiškumas žuvims
2.3.5.2	Ūmus toksiškumas dafnijoms
2.3.5.3	Dumblių augimo sulėtėjimas
2.3.5.4	Tyrimas greito biologinio skaidymosi galimybėms nustatyti
2.3.5.5	Tyrimas biologinės akumuliacijos galimybei nustatyti
2.3.5.6	Kriterijai
2.3.5.7	Eigos schema
2.3.6	Metalo organinių medžiagų priskyrimas 4.2 ir 4.3 klasėms
3 dalis	Pavojingųjų krovinių sąrašai, specialiosios taisyklės bei taisyklių negaliojimas vežant ribotais kiekiais supakuotus pavojinguosius krovinius
3.1	Bendrosios nuostatos
3.1.1	Įvadas
3.1.2	Oficialusis vežimui skirtas pavadinimas
3.2	Pavojingųjų krovinių sąrašai
3.2.1	A lentelės paaiškinimai. Pavojingųjų krovinių sąrašas pagal JT numeraciją
A lentelė:	Pavojingųjų krovinių sąrašas pagal JT numeraciją
B lentelė:	Abėcėlinis pavojingųjų krovinių sąrašas
3.3	Kai kurioms medžiagoms ir gaminiams taikomos specialiosios taisyklės
3.4	Taisyklių negaliojimas vežant ribotais kiekiais supakuotus pavojinguosius krovinius
4 dalis	Pakuočių, IBC konteinerių, didžiųjų pakuočių, vežiojamųjų cisternų, metalinių cisternų ir cisterninių konteinerių iš pluoštu sutvirtinto plastiko naudojimas
4.1	Pakuočių, įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes, naudojimas
4.1.1	Bendrosios pavojingų krovinių pakavimo į pakuotes, įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes, taisyklės
4.1.2	Papildomos bendrosios IBC konteinerių naudojimo taisyklės
4.1.3	Bendrosios pakavimo taisyklės
4.1.4	Pakavimo taisyklių sąrašas
4.1.4.1	Pakuočių (išskyrus IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes) naudojimo taisyklės
4.1.4.2	IBC konteinerių naudojimo taisyklės
4.1.4.3	Didžiųjų pakuočių naudojimo taisyklės
4.1.4.4	Slėginių indų, skirtų 2 klasei nepriklausančioms medžiagoms, naudojimo taisyklės
4.1.5	Specialiosios 1 klasės medžiagų pakavimo taisyklės
4.1.6	2 klasės medžiagų ir kitų klasių medžiagų, kurioms taikoma P 200 pakavimo taisyklė, specialiosios pakavimo taisyklės
4.1.7	5.2 klasės organinių peroksidų ir 4.1 klasės savaime reaguojančių medžiagų specialiosios pakavimo taisyklės
4.1.7.1	Pakuočių naudojimas
4.1.7.2	IBC konteinerių naudojimas
4.1.8	6.2 klasės infekcinių medžiagų specialiosios pakavimo taisyklės
4.1.9	Specialiosios 7 klasės medžiagų pakavimo taisyklės
4.1.9.1	Bendrosios nuostatos
4.1.9.2	Mažo savitojo aktyvumo radioaktyviųjų medžiagų (LSA medžiagų) ir gaminių užterštu paviršiumi(SCO gaminių) vežimo taisyklės ir kontrolės priemonės
4.1.10	Specialiosios bendrojo pakavimo taisyklės
4.2	Vežiojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC) naudojimas
4.2.1	Vežiojamųjų cisternų, skirtų 1 ir 3–9 klasių medžiagoms vežti, bendrosios naudojimo taisyklės
4.2.2	Vežiojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, naudojimo bendrosios taisyklės
4.2.3	Vežiojamųjų cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, bendrosios naudojimo taisyklės
4.2.4	JT MEGC konteinerių bendrosios naudojimo taisyklės
4.2.5	Vežiojamųjų cisternų taisyklės ir specialiosios taisyklės
4.2.5.1	Bendrosios nuostatos
4.2.5.2	Vežiojamųjų cisternų taisyklės
4.2.5.3	Vežiojamųjų cisternų specialiosios taisyklės
4.3	Cisterninių vagonų, nuimamųjų cisternų, cisterninių konteinerių, keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų), kurių korpusas pagamintas iš metalo, bei sekcinių vagonų ir MEGC dujų konteinerių naudojimas
4.3.1	Taikymo sritis
4.3.2	Taisyklės visų klasių medžiagoms
4.3.2.1	Naudojimas
4.3.2.2	Pripildymo lygis
4.3.2.3	Eksploatavimas
4.3.2.4	Nevalytos tuščios cisternos, sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai
4.3.3	Specialiosios 2 klasės taisyklės
4.3.3.1	Cisternų kodavimas ir hierarchija
4.3.3.2	Pripildymo sąlygos ir bandymo slėgis
4.3.3.3	Eksploatavimas
4.3.3.4	Cisterninių vagonų, pripildomų suskystintų dujų, kontrolės taisyklės
4.3.4	3-9 klasių medžiagų specialiosios taisyklės
4.3.4.1	Cisternų kodavimas, racionalizuotas metodas ir cisternų hierarchija
4.3.4.2	Bendrosios taisyklės
4.3.5	Specialiosios taisyklės
4.4	Cisterninių konteinerių, įskaitant ir keičiamuosius cisterninius kėbulus (keičiamąsias cisternines talpyklas), kurių korpusas pagamintas iš pluoštu sustiprinto plastiko (PSP), naudojimas
4.4.1	Bendrosios nuostatos
4.4.2	Eksploatavimas
4.5	Siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms taikymas ir naudojimas
4.5.1	Taikymas
4.5.2	Naudojimas
5 dalis	Išsiuntimo taisyklės
5.1	Bendrosios taisyklės
5.1.1	Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos
5.1.2	Papildomųjų išorinių pakuočių naudojimas
5.1.3	Nevalytos tuščios pakuotės (įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes), tuščios cisternos, tušti vagonai ir tušti konteineriai suverstiniams kroviniams
5.1.4	Bendrasis pakavimas
5.1.5	Bendrosios 7 klasės taisyklės
5.1.5.1	Taisyklės, kurių privaloma laikytis prieš vežimą
5.1.5.2	Leidimas vežti ir išankstinis pranešimas
5.1.5.3	Kompetentingosios institucijos išduodamas patvirtinimas (leidimas)
5.1.5.4	Reikalavimų, susijusių su patvirtinimu (leidimu) ir išankstiniu pranešimu, santrauka
5.2	Žymėjimas ir ženklinimas
5.2.1	Krovinio vienetų žymėjimas
5.2.2	Pakuočių ženklinimas
5.2.2.1	Ženklinimo taisyklės
5.2.2.2	Pavojingumo ženklams keliami reikalavimai
5.3	Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ir žymėjimas
5.3.1	Didžiųjų pavojaus ženklų (plakatų) tvirtinimas
5.3.1.1	Bendrosios taisyklės
5.3.1.2	Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant didžiųjų konteinerių, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ir vežiojamųjų cisternų
5.3.1.3	Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant platforminių vagonų, kuriais vežami didieji konteineriai, MEGC konteineriai, cisterniniai konteineriai arba vežiojamosios cisternos, ir ant platforminių vagonų, kurie naudojami mišriajam vežimui
5.3.1.4	Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant vagonų suverstiniams kroviniams, cisterninių vagonų, sekcinių vagonų ir vagonų su nuimamosiomis cisternomis
5.3.1.5	Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant vagonų, kuriuose vežamos tik siuntos
5.3.1.6	Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant tuščių cisterninių vagonų, sekcinių vagonų, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ir vežiojamųjų cisternų bei ant tuščių vagonų ir didžiųjų konteinerių, skirtų suverstiniams kroviniams
5.3.1.7	Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) aprašymas
5.3.2	Oranžinės lentelės
5.3.2.1	Bendrosios oranžinių lentelių taisyklės
5.3.2.2	Oranžinių lentelių aprašymas
5.3.2.3	Pavojaus identifikavimo numerio reikšmė
5.3.3	Aukštos temperatūros medžiagų žymos
5.3.4	13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklai
5.3.4.1	Bendrosios taisyklės
5.3.4.2	13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklų aprašymas
5.3.5	Oranžinės juostos
5.4	Dokumentai
5.4.1	Pavojingųjų krovinių vežimo važtaraštis ir su juo susijusi informacija
5.4.1.1	Bendrieji duomenys, kuriuos privaloma nurodyti važtaraštyje
5.4.1.2	Papildomieji arba specialieji tam tikrų klasių duomenys
5.4.1.3	(rezervuota)
5.4.1.4	Forma ir vartotina kalba
5.4.1.5	Nepavojingi kroviniai
5.4.2	Konteinerių pakavimo sertifikatas
5.4.3	(rezervuota)
5.4.4	Pavojingų krovinių multimodalinio vežimo blanko pavyzdys
5.5	Specialiosios taisyklės
5.5.1	Specialiosios infekcinių medžiagų siuntimo taisyklės
5.5.2	Dujomis apdorotų vagonų, konteinerių ir cisternų specialiosios taisyklės
6 dalis	Pakuočių, IBC konteinerių, didžiųjų pakuočių ir cisternų konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.1	Pakuočių konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.1.1	Bendrosios nuostatos
6.1.2	Pakuotės tipo kodavimas
6.1.3	Žymėjimas
6.1.4	Pakuotėms keliami reikalavimai
6.1.4.1	Plieniniai būgnai
6.1.4.2	Aliumininiai būgnai
6.1.4.3	Būgnai, pagaminti iš metalų, išskyrus plieną ir aliuminį
6.1.4.4	Plieniniai arba aliumininiai kanistrai
6.1.4.5	Faneriniai būgnai
6.1.4.6	Natūralios medienos statinės
6.1.4.7	Pluoštinio kartono būgnai
6.1.4.8	Plastikiniai būgnai ir kanistrai
6.1.4.9	Natūralios medienos dėžės
6.1.4.10	Fanerinės dėžės
6.1.4.11	Dėžės iš apdorotosios medienos
6.1.4.12	Pluoštinio kartono dėžės
6.1.4.13	Plastikinės dėžės
6.1.4.14	Plieninės arba aliumininės dėžės
6.1.4.15	Maišai iš tekstilės
6.1.4.16	Maišai iš polimerinio audinio
6.1.4.17	Maišai iš plastikinės plėvelės
6.1.4.18	Popieriniai maišai
6.1.4.19	Sudėtinės pakuotės (iš plastikinių medžiagų)
6.1.4.20	Sudėtinės pakuotės (stiklas, porcelianas, keramika)
6.1.4.21	Mišriosios pakuotės
6.1.4.22	Lengvosios metalinės pakuotės
6.1.5	Pakuočių bandymams keliami reikalavimai
6.1.5.1	Bandymų atlikimas ir jų periodiškumas
6.1.5.2	Pakuočių paruošimas bandymams
6.1.5.3	Kritimo bandymas
6.1.5.4	Sandarumo bandymas
6.1.5.5	Vidinio slėgio bandymas (hidraulinis)
6.1.5.6	Krovimo rietuve bandymas
6.1.5.7	Papildomas skvarbumo bandymas plastikiniams būgnams ir kanistrams, aprašytiems 6.1.4.8 skirsnyje, ir sudėtinėms pakuotėms (iš plastiko), išskyrus pakuotes 6HA1, kurios aprašytos 6.1.4.19 skirsnyje ir yra skirtos vežti skysčius, kurių pliūpsnio temperatūra <=£ 61 °C
6.1.5.8	Bandymų ataskaita
6.1.6	Standartiniai skysčiai, kuriais įrodomas 6.1.5.2.6 ir 6.5.4.3.5 punktuose aprašytų didelės arba vidutinės molekulinės masės polietileno pakuočių, taip pat ir IBC konteinerių cheminis suderinamumas
6.2	Slėginių indų, aerozolinių purkštuvų ir mažųjų dujų talpyklų (dujų balionėlių) konstrukcijai ir bandymams keliami reikalavimai
6.2.1	Bendrosios nuostatos
6.2.1.1	Projektavimas ir konstrukcija
6.2.1.2	Slėginių indų konstrukcinės medžiagos
6.2.1.3	Valdymo įranga
6.2.1.4	Slėginių talpyklų tvirtinimas
6.2.1.5	Pirminis patikrinimas ir bandymas
6.2.1.6	Periodinis patikrinimas ir bandymas
6.2.1.7	Daugkartinio naudojimo slėginių indų žymėjimas
6.2.1.8	Vienkartinių slėginių indų žymėjimas
6.2.2	Pagal standartus suprojektuoti, sukonstruoti ir išbandyti slėgimai indai
6.2.3	Slėgimams indams, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti, nesilaikant standartų, keliami reikalavimai
6.2.3.1	Metaliniai balionai, didbalioniai ir balionų ryšuliai
6.2.3.2	Papildomieji reikalavimai, keliami iš aliuminio lydinių pagamintiems slėgimams indams, skirtiems suslėgtoms, suskystintoms, ištirpintoms ir nesuslėgtoms dujoms, kurioms taikomi specialūs reikalavimai (dujų mėginiams), bei gaminiams, turintiems suslėgtų dujų, išskyrus aerozolinius purkštuvus ir mažąsias dujų talpyklas (dujų balionėlius)
6.2.3.3	Slėginiai indai iš kompozicinių medžiagų
6.2.3.4	Uždarosios kriogeninės talpyklos
6.2.4	Bendrieji reikalavimai aerozoliniams purkštuvams ir mažoms dujų talpykloms (dujų balionėliams)
6.2.4.1	Projektavimas ir konstrukcija
6.2.4.2	Hidraulinis bandymas
6.2.4.3	Sandarumo bandymas
6.2.4.4	Taikytini standartai
6.2.5	JT slėgimams indams keliami reikalavimai
6.2.5.1	Bendrieji reikalavimai
6.2.5.2	Projektavimas, konstrukcija, pirminė apžiūra ir pirminis bandymas
6.2.5.3	Konstrukcinės medžiagos
6.2.5.4	Valdymo įranga
6.2.5.5	Periodinė apžiūra ir periodiniai bandymai
6.2.5.6	Slėginių indų atitikties įvertinimo ir leidimo gaminti sistema
6.2.5.7	Slėginių indų periodinės apžiūros ir periodinių bandymų tvirtinimo sistema
6.2.5.8	Daugkartinio naudojimo JT slėginių indų žymėjimas
6.2.5.9	Vienkartinių JT slėginių indų žymėjimas
6.3	6.2 klasės medžiagoms skirtų pakuočių konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.3.1	Bendrosios nuostatos
6.3.2	Pakuočių bandymams keliami reikalavimai
6.3.3	Bandymų ataskaitos
6.4	7 klasės pakuočių ir medžiagų konstrukcijai, bandymams ir tvirtinimui keliami reikalavimai
6.4.1	(rezervuota)
6.4.2	Bendrieji reikalavimai
6.4.3	(rezervuota)
6.4.4	Išskirtinėms pakuotėms keliami reikalavimai
6.4.5	Pramoninėms pakuotėms keliami reikalavimai
6.4.6	Pakuotėms, kuriose yra urano heksafluorido, keliami reikalavimai
6.4.7	A tipo pakuotėms keliami reikalavimai
6.4.8	B(U) tipo pakuotėms keliami reikalavimai
6.4.9	B(M) tipo pakuotėms keliami reikalavimai
6.4.10	C tipo pakuotėms keliami reikalavimai
6.4.11	Pakuotėms, kuriose yra daliųjų medžiagų, keliami reikalavimai
6.4.12	Bandymų metodai ir įrodymų tvarka
6.4.13	Sandarumo sistemos ir Spinduliuotės ekranavimo vientisumo bandymas ir krizinės saugos įvertinimas
6.4.14	Kritimo bandymų bandomoji aikštelė
6.4.15	Bandymai atsparumui normaliomis vežimo sąlygomis įrodyti
6.4.16	Papildomieji A tipo pakuočių, skirtų skysčiams ir dujoms vežti, bandymai
6.4.17	Bandymai atsparumui ekstremaliomis sąlygomis įrodyti
6.4.18	Sunkesnis nardinimo į vandenį bandymas B(U) ir B(M) tipo pakuotėms, kurių turinys viršija 10^5 A2, ir C tipo pakuotėms
6.4.19	Vandens prasiskverbimo bandymas pakuotėms su daliosiomis medžiagomis
6.4.20	C tipo pakuočių bandymai
6.4.21	Pakuočių, kurios apskaičiuotos ne mažesniam kaip 0,1 kg urano heksafluorido kiekiui, bandymai
6.4.22	Pakuočių ir medžiagų konstrukcinio tipo tvirtinimas
6.4.23	Paraiška ir leidimas vežti radioaktyviąsias medžiagas
6.5	IBC konteinerių konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.5.1	Bendrieji reikalavimai, keliami visų tipų IBC konteineriams
6.5.1.1	Taikymo sritis
6.5.1.2	(rezervuota)
6.5.1.3	(rezervuota)
6.5.1.4	Kodų sistema IBC konteineriams žymėti
6.5.1.5	Konstrukcijos reikalavimai
6.5.1.6	Bandymai, konstrukcinio tipo tvirtinimas ir patikrinimas
6.5.2	Žymėjimas
6.5.2.1	Pagrindinis žymėjimas
6.5.2.2	Papildomasis žymėjimas
6.5.2.3	Atitiktis konstrukcinio tipo pavyzdžiui
6.5.3	Specialieji IBC konteinerių reikalavimai
6.5.3.1	Specialieji metalinių IBC konteinerių reikalavimai
6.5.3.2	Specialieji minkštųjų IBC konteinerių reikalavimai
6.5.3.3	Specialieji kietųjų plastikinių IBC konteinerių reikalavimai
6.5.3.4	Specialieji sudėtinių IBC konteinerių su vidine plastikine talpykla reikalavimai
6.5.3.5	Specialieji IBC konteinerių iš pluoštinio kartono reikalavimai
6.5.3.6	Specialieji medinių IBC konteinerių reikalavimai
6.5.4	Bandymų reikalavimai
6.5.4.1	Bandymų atlikimas ir jų dažnumas
6.5.4.2	Konstrukcinio tipo bandymai
6.5.4.3	Pasiruošimas bandymams
6.5.4.4	Kėlimo už apačios bandymas
6.5.4.5	Kėlimo už viršaus bandymas
6.5.4.6	Krovimo rietuve bandymas
6.5.4.7	Sandarumo bandymas
6.5.4.8	Hidraulinis vidinio slėgio bandymas
6.5.4.9	Kritimo bandymas
6.5.4.10	Plyšimo bandymas
6.5.4.11	Virtimo bandymas
6.5.4.12	Pastatymo bandymas
6.5.4.13	Bandymų ataskaita
6.5.4.14	Visų metalinių IBC, kietųjų plastikinių IBC ir sudėtinių IBC konteinerių bandymas
6.6	Didžiųjų pakuočių konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.6.1	Bendrosios nuostatos
6.6.2	Kodai, žymintys didžiųjų pakuočių tipą
6.6.3	Žymėjimas
6.6.3.1	Pagrindinis žymėjimas
6.6.3.2	Žymėjimo pavyzdžiai
6.6.4	Specialieji didžiųjų pakuočių reikalavimai
6.6.4.1	Specialieji didžiųjų pakuočių iš metalo reikalavimai
6.6.4.2	Specialieji didžiųjų pakuočių iš minkštų konstrukcinių medžiagų reikalavimai
6.6.4.3	Specialieji didžiųjų pakuočių iš kietojo plastiko reikalavimai
6.6.4.4	Specialieji didžiųjų pakuočių iš pluoštinio kartono reikalavimai
6.6.4.5	Specialieji didžiųjų pakuočių iš medžio reikalavimai
6.6.5	Bandymų reikalavimai
6.6.5.1	Bandymų atlikimas ir jų dažnumas
6.6.5.2	Pasiruošimas bandymams
6.6.5.3	Bandymų reikalavimai
6.6.5.4	Patvirtinimas ir bandymų ataskaita
6.7	Vežiojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC) projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.7.1	Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos
6.7.2	Vežiojamųjų cisternų, skirtų 1 ir 3–9 klasių medžiagoms vežti, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.7.2.1	Apibrėžimai
6.7.2.2	Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai
6.7.2.3	Projektavimo kriterijai
6.7.2.4	Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis
6.7.2.5	Valdymo įranga
6.7.2.6	Dugno angos
6.7.2.7	Saugos įtaisai
6.7.2.8	Slėgio mažinimo įtaisai
6.7.2.9	Slėgio mažinimo įtaisų nustatymas
6.7.2.10	Lydieji saugikliai
6.7.2.11	Trūkiosios membranos
6.7.2.12	Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba
6.7.2.13	Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas
6.7.2.14	Slėgio mažinimo įtaisų išvadai
6.7.2.15	Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas
6.7.2.16	Pripildymo lygio rodymo įtaisai
6.7.2.17	Vežiojamųjų cisternų atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai
6.7.2.18	Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
6.7.2.19	Bandymai
6.7.2.20	Žymėjimas
6.7.3	Vežiojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.7.3.1	Apibrėžimai
6.7.3.2	Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai
6.7.3.3	Projektavimo kriterijai
6.7.3.4	Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis
6.7.3.5	Valdymo įranga
6.7.3.6	Dugno angos
6.7.3.7	Slėgio mažinimo įtaisai
6.7.3.8	Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba
6.7.3.9	Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas
6.7.3.10	Slėgio mažinimo įtaisų išvadai
6.7.3.11	Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas
6.7.3.12	Pripildymo lygio rodymo įtaisai
6.7.3.13	Vežiojamųjų cisternų atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai
6.7.3.14	Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
6.7.3.15	Bandymai
6.7.3.16	Žymėjimas
6.7.4	Vežiojamųjų cisternų, skirtų vežti atšaldytas suskystintas dujas, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.7.4.1	Apibrėžimai
6.7.4.2	Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai
6.7.4.3	Projektavimo kriterijai
6.7.4.4	Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis
6.7.4.5	Valdymo įranga
6.7.4.6	Slėgio mažinimo įtaisai
6.7.4.7	Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba ir jų nustatymas
6.7.4.8	Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas
6.7.4.9	Slėgio mažinimo įtaisų išvadai
6.7.4.10	Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas
6.7.4.11	Pripildymo lygio rodymo įtaisai
6.7.4.12	Vežiojamųjų cisternų atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai
6.7.4.13	Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
6.7.4.14	Bandymai
6.7.4.15	Žymėjimas
6.7.5	JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC), skirtų vežti neatšaldytas dujas, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.7.5.1	Apibrėžimai
6.7.5.2	Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai
6.7.5.3	Valdymo įranga
6.7.5.4	Slėgio mažinimo įtaisai
6.7.5.5	Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba
6.7.5.6	Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas
6.7.5.7	Slėgio mažinimo įtaisų išvadai
6.7.5.8	Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas
6.7.5.9	Pripildymo lygio rodymo įtaisai
6.7.5.10	MEGC konteinerių atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai
6.7.5.11	Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
6.7.5.12	Bandymai
6.7.5.13	Žymėjimas
6.8	Cisterninių vagonų, nuimamųjų cisternų, cisterninių konteinerių ir keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų), kurių korpusas pagamintas iš metalinių medžiagų, bei sekcinių vagonų ir daugiaelemenčių MEGC dujų konteinerių konstrukcijos, įrangos, konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimo, bandymų ir žymėjimo reikalavimai
6.8.1	Taikymo sritis
6.8.2	Visoms klasėms keliami reikalavimai
6.8.2.1	Konstrukcija
6.8.2.2	Įranga
6.8.2.3	Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
6.8.2.4	Bandymai
6.8.2.5	Žymėjimas
6.8.2.6	Cisternoms, kurios suprojektuotos, pagamintos ir išbandytos pagal atitinkamus standartus, keliami reikalavimai
6.8.2.7	Cisternoms, kurios suprojektuotos, pagamintos ir išbandytos nesilaikant standartų, keliami reikalavimai
6.8.3	Specialiosios 2 klasės medžiagų taisyklės
6.8.3.1	Korpusų konstrukcija
6.8.3.2	Įranga
6.8.3.3	Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
6.8.3.4	Bandymai
6.8.3.5	Žymėjimas
6.8.3.6	Sekciniams vagonams ir MEGC konteineriams, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti laikantis tam tikrų standartų, keliami reikalavimai
6.8.3.7	Sekciniams vagonams ir MEGC konteineriams, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti nesilaikant standartų, keliami reikalavimai
6.8.4	Specialiosios taisyklės
6.8.5	Cisterninių vagonų ir cisterninių konteinerių, kuriems nustatytas ne mažesnis kaip 1 MPa (10 bar) bandymo slėgis, korpusų medžiagoms ir konstrukcijai, taip pat cisterniniams vagonams ir cisterniniams konteineriams, kurie skirti 2 klasės suskystintoms dujoms vežti, keliami reikalavimai
6.8.5.1	Konstrukcinės medžiagos ir korpusai
6.8.5.2	Bandymų reikalavimai
6.8.5.3	Smūginio tąsumo nustatymas
6.8.5.4	Nuorodos į taikytinus standartus
6.9	Reikalavimai, keliami iš pluoštu sustiprinto plastiko (PSP) pagamintų cisterninių konteinerių, įskaitant keičiamuosius cisterninius kėbulus (keičiamąsias cisternines talpyklas), projektavimui, konstrukcijai, įrangai, konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimui, bandymams ir žymėjimui
6.9.1	Bendrosios nuostatos
6.9.2	Konstrukcija
6.9.3	Įrangos dalys
6.9.4	Bandymai ir konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas
6.9.5	Bandymai
6.9.6	Žymėjimas
6.10	Siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms konstrukcijos, įrangos, tvirtinimo, bandymų ir žymėjimo reikalavimai
6.10.1	Bendrosios nuostatos
6.10.2	Konstrukcija
6.10.3	Įranga
6.10.4	Bandymai
6.11	Biriųjų krovinių konteinerių projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.11.1	Apibrėžimai
6.11.2	Taikymo sritis ir bendrosios taisyklės
6.11.3	KSK nuostatas atitinkančių ir biriesiems kroviniams vežti naudojamų konteinerių projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
6.11.4	Biriųjų krovinių konteinerių, kurie pagal KSK nuostatas nelaikomi konteineriais, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai
7 dalis	Vežimo, pakrovimo ir iškrovimo bei krovinio tvarkymo taisyklės
7.1	Bendrosios taisyklės
7.2	Krovinio vienetų vežimo taisyklės
7.3	Suverstinių krovinių vežimo taisyklės
7.3.1	Bendrosios nuostatos
7.3.2	Suverstinių krovinių vežimo pagal 7.3.1.1 skirsnio a punkto nuostatas papildomosios taisyklės
7.3.3	Suverstinių krovinių vežimo pagal 7.3.1.1 skirsnio b punkto nuostatas specialiosios taisyklės
7.4	Krovinių vežimo cisternose taisyklės
7.5	Pakrovimo ir iškrovimo bei krovinio tvarkymo taisyklės
7.5.1	Bendrosios nuostatos
7.5.2	Bendrasis krovimas
7.5.3	Saugusis atstumas
7.5.4	Atsargumo priemonės vežant maisto produktus, plataus vartojimo prekes ir pašarus
7.5.5	(rezervuota)
7.5.6	(rezervuota)
7.5.7	(rezervuota)
7.5.8	Valymas iškrovus
7.5.9	(rezervuota)
7.5.10	(rezervuota)
7.5.11	Papildomosios kai kurių klasių ar krovinių taisyklės
7.6	Skubiojo krovinio išsiuntimo taisyklės
7.7	Rankinis ir kelioninis bagažas
Neoficialioji RID dalis Plastikinių talpyklų bandymų reikalavimai

	1.1 SKYRIUS
	GALIOJIMO IR TAIKYMO SRITIS
1.1.1	Struktūra
	RID taisyklės suskirstytos į septynias dalis; dalis sudaro skyriai, šiuos – poskyriai ir skirsniai (žr. turinį).
	Tam tikrą dalį žymintis skaitmuo kartu yra ir skyriaus, poskyrio bei skirsnio numerio sudedamoji dalis, pvz., 4 dalies 2 skyriaus 1 poskyris žymimas skaičiumi „4.2.1“.
1.1.2	Galiojimo sritis
	I priede išdėstytos vykdomosios taisyklės, nurodytos Vienodųjų tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių (CIM) 4 straipsnio d punkte ir 5 straipsnio 1 dalies a) punkte. Sutrumpintai jos vadinamos „RID“ (Règlement concernant le transport international ferroviaire des marchandises dangereuses – Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės).
	RID objektas:
	a) pavojingieji kroviniai, kurių tarptautinis vežimas yra draudžiamas;
	b) pavojingieji kroviniai, kurių tarptautinis vežimas yra leidžiamas, ir tokiems kroviniams galiojančios taisyklės (įskaitant jų netaikymo atvejus), ypač reglamentuojančios:
	– krovinių priskyrimą (klasifikaciją), įskaitant priskyrimo kriterijus ir su tuo susijusius bandymus;
	– pakuočių naudoj imą (įskaitant bendrąjį pakavimą);
	– cisternų naudojimą (įskaitant jų turinį);
	– krovinio siuntimo procedūras (įskaitant siuntų ir riedmenų žymėjimą bei ženklinimą dokumentus, privalomuosius duomenis ir įrašus);
	– pakuočių ir cisternų konstrukciją, bandymų ir tvirtinimo tvarką;
	– riedmenų naudoj imą (įskaitant pakrovimą, bendrąjį krovimą ir iškrovimą).
1.1.3	Taisyklių netaikymas
1.1.3.1	Taisyklių, susijusių su vežimo būdu, netaikymo atvejai
	RID taisyklės netaikomos:
	a) kai pavojinguosius krovinius veža privatūs asmenys, jei šie kroviniai yra supakuoti mažmeninei prekybai arba skirti asmeniniam naudojimui, buičiai, laisvalaikiui ar sportinei veiklai, su išlyga, kad buvo imtasi priemonių, kurios normaliomis vežimo sąlygomis neleistų vežamoms medžiagoms pasklisti. Pavojingieji kroviniai, esantys IBC konteineriuose, didžiosiose pakuotėse ar cisternose, nelaikomi supakuotais mažmeninės prekybos tikslams;
	b) neaprašytiems RID įrenginiams ar prietaisams, kurių vidaus konstrukcijoje ar veikimo elementuose yra pavojingų medžiagų, su sąlyga, kad buvo imtasi priemonių, kurios normaliomis vežimo sąlygomis neleistų vežamoms medžiagoms pasklisti;
	c) vežimams, kuriuos vykdo įmonės, nes jie susiję su pagrindine jų veikla, tokia kaip medžiagų tiekimas į antžemines ir požemines statybvietes ar išvežimas iš jų, arba vežimams, susijusiems su matavimo, remonto ar priežiūros darbais, jei vežamų medžiagų kiekis neviršija 450 1 vienai pakuotei ir neperžengia didžiausio leistinojo kiekio ribų, nustatytų 1.1.3.6 skirsnyje. Be to, būtina imtis priemonių, kurios normaliomis vežimo sąlygomis neleistų vežamoms medžiagoms ištekėti ar išbyrėti. Vežant 7 klasės krovinius, RID taisyklės taikomos visais atvejais. Ši išimtinė nuostata netaikoma vežimams, kuriuos vidinio ar išorinio tiekimo tikslams vykdo tokios įmonės;
	d) specialiosios paskirties tarnybų atliekamiems ar jų kontroliuojamiems vežimams;
	e) vežimams ekstremalių situacijų metu, kai reikia gelbėti žmonių gyvybę ar apsaugoti aplinką, su sąlyga, kad bus imamasi visų priemonių vežimo saugumui užtikrinti.
	Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.1.2 punktą.
1.1.3.2	Taisyklių netaikymas vežant dujas
	RID taisyklės netaikomos vežant:
	a) riedmenų talpyklose esančias dujas, kurios skirtos jiems užvesti ir varyti ar jų specialiai įrangai eksploatuoti (pvz., šaldymo įrenginiams);
	b) dujas vežamų transporto priemonių degalų bakuose; čiaupas tarp degalų bako ir variklio turi būti uždarytas, o elektrinis kontaktas nutrauktas;
	c) 2.2.2.1 skirsnyje aprašytas A ir 0 grupių dujas, jei esant 15 °C temperatūrai dujų slėgis talpykloje arba cisternoje neviršija 200 kPa (2 bar), o dujos vežimo metu išlieka dujinio būvio; ši nuostata galioja visų rūšių talpykloms ir cisternoms, taip pat įrenginių ar prietaisų dalims;
	d) dujas, esančias įrangos dalyse, kurios skirtos transporto priemonėms eksploatuoti (pvz., ugnies gesintuvuose ar dujų pripildytose transporto priemonės padangose, kurios laikomos atsarginėmis dalimis arba vežamos kaip krovinys);
	e) specialioje vagonų įrangoje esančias dujas, reikalingas šiai įrangai eksploatuoti vežant (šaldymo įrenginiuose, žuvų talpyklose, šildymo aparatuose ir t. t.), taip pat ir tame pačiame vagone vežant atsargines tokių įrenginių talpyklas ir nevalytas tuščias keičiamąsias talpyklas;
	f) nevalytas tuščias stacionariąsias slėgines talpyklas, jei visos jų angos, išskyrus slėgio mažinimo įtaisus (jei tokie yra), sandariai uždarytos;
	g) dujas, esančias maisto produktuose ar gėrimuose.
1.1.3.3	Taisyklių netaikymas vežant skystuosius degalus
	RID taisyklės netaikomos vežant riedmenų degalų bakuose esančius degalus, kurie reikalingi jiems varyti ar jų specialiai įrangai (pvz., šaldymo įrenginiams) eksploatuoti. Vežant uždaromasis čiaupas tarp variklio ir motociklo ar motorinio dviračio bako su degalais turi būti užsuktas; be to, šie motociklai ir motoriniai dviračiai turi būti sukrauti statmenai ir apsaugoti, kad neapvirstų.
1.1.3.4	Taisyklių netaikymas, kai galioja specialiosios taisyklės arba kai pavojingieji kroviniai supakuoti ribotais kiekiais
1.1.3.4.1	Pagal 3.3 skyriuje aprašytas specialiąsias taisykles tam tikrų pavojingųjų krovinių vežimui iš dalies arba visiškai netaikomos RID taisyklės. RID nuostatos negalioja, kai 3.2 skyriaus A lentelės 6 skiltyje ties atitinkamos pavojingosios medžiagos pavadinimu įrašyta nuoroda į specialiąją taisyklę.
1.1.3.4.2	Taisyklės gali būti netaikomos ir kai kuriems ribotais kiekiais supakuotiems pavojingiesiems kroviniams, jei jie atitinka 3.4 skyriuje pateiktus reikalavimus.
	Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.1.2 punktą.
1.1.3.5	Taisyklių netaikymas nevalytoms tuščioms pakuotėms
	RID taisyklės netaikomos nevalytoms tuščioms pakuotėms, įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes, kuriose buvo laikomos 2, 3, 4.1, 5.1, 6.1, 8 ir 9 klasių medžiagos, jei tik buvo imtasi reikiamų priemonių galimai grėsmei išvengti. Grėsmė nekils tuo atveju, jei bus imtasi priemonių 1–9 klasių medžiagų keliamam pavojui pašalinti.
1.1.3.6	Didžiausias leistinasis krovinio kiekis vienam vagonui ar didžiajam konteineriui
1.1.3.6.1	(rezervuota)
1.1.3.6.2	(rezervuota)
1.1.3.6.3	Jei pagal 1.1.3.1 skirsnio c punkto reikalavimus pavojingieji kroviniai, priklausantys tai pačiai vežimo kategorijai, vežami tame pačiame vagone ar didžiajame konteineryje, privaloma laikytis toliau pateiktos lentelės 3 skiltyje nurodytų didžiausio viename vagone ar didžiajame konteineryje vežamo krovinio kiekio apribojimų.

Vežimo kategorija	Medžiagos arba gaminiai Pakavimo grupė arba klasifikacinis kodas (klasif. grupė) arba JT Nr.	Didžiausias leistinasis kiekis vežti viename vagone arba didžiajame konteineryje
0	1 klasė: 1.1 L, 1.2 L, 1.3 L, 1.4 L, JT Nr. 0190	0
	3 klasė: JT Nr. 3343
	4.2 klasė: I pakavimo grupei priskirtos medžiagos
	4.3 klasė: JT Nr. 1183, 1242, 1295, 1340, 1390, 1403, 1928, 2813, 2965, 2968, 2988, 3129, 3130, 3131, 3134, 3148, 3396, 3398 ir 3399
	5.1 klasė: JT Nr. 2426
	6.1 klasė: JT Nr. 1051, 1613, 1614, 2312 ir 3294
	6.2 klasė: JT Nr. 2814 ir 2900
	7 klasė: JT Nr. 2912–2919, 2977, 2978, 3321–3333
	9 klasė: JT Nr. 2315, 3151, 3152 ir 3432, taip pat ir prietaisai, turintys tokių medžiagų arba mišinių, bei nevalytos tuščios pakuotės, kuriose buvo laikomos šios vežimo kategorijos medžiagos, išskyrus pakuotes, priskirtas JT Nr. 2908
1	I pakavimo grupei priskirtos medžiagos ir gaminiai, neatitinkantys 0 vežimo kategorijos, taip pat šių klasių medžiagos ir gaminiai:	20
	1 klasė: 1.1 B–1.1 J^a), 1.2 B–1.2 J, 1.3 C, 1.3 G, 1.3 H, 1.3 J ir 1.5D^a)
	2 klasė: T, TC^a), TO, TF, TOC ir TFC grupės
	aerozoliniai purkštuvai: C, CO, FC, T, TF, TC, TO, TFC ir TOC grupės
	4.1 klasė: JT Nr. 3221–3224
	5.2 klasė: JTNr. 3101–3104
2	II pakavimo grupei priskirtos medžiagos ir gaminiai, neatitinkantys 0, 1 arba 4 vežimo kategorijų,	333
	taip pat šių klasių medžiagos ir gaminiai
	1 klasė: 1.4 B – l.4 G ir 1.6 N
	2 klasė: F grupė
	aerozoliniai purkštuvai: F grupė
	4.1 klasė: JT Nr. 3225-3230
	5.2 klasė: JT Nr. 3105-3110
	6.1 klasė: III pakavimo grupei priskirtos medžiagos ir gaminiai
	9 klasė: JT Nr. 3245
3	III pakavimo grupei priskirtos medžiagos ir gaminiai, neatitinkantys 0, 2 arba 4 vežimo kategorijų,	1000
	taip pat šių klasių medžiagos ir gaminiai:
	2 klasė: A ir 0 grupės
	aerozoliniai purkštuvai: A ir 0 grupės
	8 klasė: JT Nr. 2794, 2795, 2800 ir 3028
	9 klasė: JT Nr. 2990 ir 3072
4	1 klasė: 1.4 S	neribojama
	4.1 klasė: JT Nr. 1331, 1345, 1944, 1945, 2254 ir 2623
	4.2 klasė: JT Nr. 1361 ir 1362, III pakavimo grupė
	7 klasė: JT Nr. 2908-2911
	9 klasė: JT Nr. 3268
	taip pat nevalytos tuščios pakuotės, kuriose buvo laikomos pavojingosios medžiagos, išskyrus 0 vežimo kategoriją atitinkančias medžiagas.

^a) Didžiausias medžiagų, kurių JT Nr. 0081, 0082, 0084, 0241, 0332, 0482, 1005 ir 1017, kiekis, leidžiamas vežti viename vagone ar didžiajame konteineryje, yra 50 kg.

			Šioje lentelėje apibrėžimas „didžiausias leistinasis kiekis vienam vagonui ar didžiajam konteineriui“ reiškia:
			– gaminių bruto masę, kg (vežant 1 klasės gaminius – sprogstamosios medžiagos neto masę, kg);
			– kietųjų medžiagų, suskystintų dujų, atšaldytų suskystintų dujų ir ištirpintų dujų neto masę, kg;
			– vežant skysčius ir suspaustas dujas -talpyklos nominaliąją talpą litrais (žr. 1.2.1 poskyryje pateiktus apibrėžimus).
1.1.3.6.4			Jei skirtingoms vežimo kategorijoms priklausantys pavojingieji kroviniai vežami tame pačiame vagone ar didžiajame konteineryje, jų bendrasis kiekis negali viršyti 1000,
			– 1 vežimo kategorijai priklausančių medžiagų ir gaminių kiekį padauginus iš 50,
			– lentelės a) išnašoje pateiktų 1 vežimo kategorijai priklausančių medžiagų ir gaminių kiekį padauginus iš 20,
			– 2 vežimo kategorijai priklausančių medžiagų ir gaminių kiekį padauginus iš 3 ir
			– 3 vežimo kategorijai priklausančių medžiagų ir gaminių kiekį padauginus iš 3.
1.1.3.6.5			Šiame skirsnyje neatsižvelgiama į pavojinguosius krovinius, kuriems pagal 1.1.3.2–1.1.3.5 skirsnius RID taisyklės netaikomos.
1.1.4			Kitų taisyklių taikymas
1.1.4.1			Bendrosios nuostatos
1.1.4.1.1			Pavojingųjų krovinių įvežimą į valstybės COTIF sutarties dalyvės teritoriją gali reglamentuoti įvairios nuostatos arba draudimai, kurie buvo priimti dėl priežasčių, nesusijusių su vežimo saugumu. Apie šias nuostatas ar draudimus turi būti atitinkamu būdu paskelbta.
1.1.4.1.2			Be RID nuostatų, taikomų vežimui, kuris apibrėžiamas Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) 3 straipsnio 3 dalyje, būtina laikytis taip pat ir specialiųjų nacionalinių bei tarpvalstybinių pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais arba vandens keliais taisyklių, jei tik jos neprieštarauja RID nuostatoms.
1.1.4.1.3			Be to, privaloma laikytis muitinės taisyklių ir kitų administracinių nuostatų (žr. Vienodųjų taisyklių CIM 25 straipsnio 1 dalį).
			Be šiame priede nurodytų įrašų ir pažymėjimų, būtina dėti siuntimo žymas važtaraštyje bei pristatyti kitus lydraščius, kurie yra numatyti administracinėse nuostatose.
1.1.4.2			Vežimas kelių rūšių transportu, apimantis vežimą jūra arba oru
1.1.4.2.1			Siuntos, konteineriai, vežiojamosios cisternos ir cisterniniai konteineriai bei vagonai, prikrauti to paties krovinio siuntų, atitinkantys ne visas RID nustatytas siuntų pakavimo, bendrojo pakavimo, žymėjimo ir ženklinimo arba didžiųjų pavojingumo ženklų tvirtinimo ar ženklinimo oranžinėmis lentelėmis ar juostomis taisykles, bet atitinkantys IMDG kodekso arba ICAO techninių instrukcijų reikalavimus, gali būti vežami kelių rūšių transportu, apimančiu vežimą jūra ar oru, laikantis tokių sąlygų:
			a) siuntos turi būti pažymėtos ir paženklintos pavojingumo ženklais pagal IMDG kodeksą arba ICAO technines instrukcijas, jei užrašai ant jų ir pavojingumo ženklai neatitinka RID reikalavimų;
			b) į vieną siuntą kartu pakuojant kelias pavojingąsias medžiagas, taikomi IMDG kodekso arba ICAO techninių instrukcijų reikalavimai;
			c) vežant krovinius kelių rūšių transportu, apimančiu vežimą jūra, siuntos, konteineriai, vežiojamosios cisternos ir cisterniniai konteineriai bei vagonai, prikrauti paties krovinio siuntų, turi būti paženklinti didžiaisiais pavojingumo ženklais (plakatais) ir pažymėti pagal IMDG kodekso 5.3 skyriaus nuostatas, jei jie nebuvo paženklinti pavojingumo ženklais (plakatais) arba oranžiniais skiriamaisiais ženklais pagal RID 5.3 skyriaus reikalavimus. Taip turi būti ženklinamos ir nevalytos tuščios vežiojamosios cisternos ir cisterniniai konteineriai, vežami į valymo vietą.
			Ši išimtis netaikoma kroviniams, kurie pagal RID klasifikuojami kaip pavojingieji 1-8 klasės kroviniai, tačiau nelaikomi pavojingais pagal IMDG kodekso arba ICAO techninių instrukcijų nuostatas.
1.1.4.2.2			(rezervuota)
			Pastaba. Apie vežimą laikantis 1.1.4.2.1 punkto reikalavimų žr. taip pat 5.4.1.1.7 punktą. Apie vežimą konteineriais žr. taip pat 5.4.2 poskyrį.
1.1.4.3			Jūrų transportui patvirtintų vežiojamųjų cisternų naudojimas
			Vežiojamosios cisternos, neatitinkančios 6.7 arba 6.8 skyrių reikalavimų, tačiau pagamintos ir patvirtintos pagal IMDG kodekso (žr. 29-98 priedą) nuostatas (įskaitant laikinąsias nuostatas) iki 2003 m. sausio 1 d., gali būti naudojamos iki 2009 m. gruodžio 31 d., jei jos atitinka IMDG kodekse (žr. 29-98 priedą) aprašytus bandymų reikalavimus ir visiškai atitinka IMDG kodekso (žr. 30-00 priedą) 3.2 skyriaus 12 ir 14 skiltyse nurodytas instrukcijas. Po 2009 m. gruodžio 31 d. cisternas bus leidžiama toliau naudoti, jei jos atitiks IMDG kodekso bandymų reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi ir 3.2 skyriaus 10 ir 11 skilčių bei RID 4.2 skyriaus instrukcijų.
1.1.4.4			Mišrusis vežimas
			Pavojingieji kroviniai gali būti vežami kelių rūšių transportu (mišrusis vežimas), laikantis tokių reikalavimų:
			Mišriajam vežimui skirtos kelių transporto priemonės bei jomis vežami kroviniai privalo atitikti Europos sutarties dėl pavojingųjų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) nuostatas.
			Tačiau draudžiama vežti:
			– 1 klasės sprogstamąsias medžiagas, priklausančias A suderinamumo grupei (JT Nr. 0074, 0133, 0114, 0129, 0130, 0135, 0224 ir 0473);
			– 4.1 klasės savaime reaguojančias medžiagas, kurioms būtina temperatūros kontrolė (JT Nr. 3231-3240);
			– 5.2 klasės organinius peroksidus, kuriems būtina temperatūros kontrolė (JT Nr. 3111-3120);
			– 8 klasės sieros trioksidą, turintį daugiau kaip 99,95 % sieros, vežamą be inhibitorių cisternose (JT Nr. 1829).
			Pastaba. Dėl didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimo ant platforminių vagonų, naudojamų mišriajam vežimui, žr. 5.3.1.3 skirsnį. Dėl įrašų važtaraštyje ir pridedamų raštiškų instrukcijų pagal ADR 5.4.3 poskyrį žr. 5.4.1.1.9 punktą.
1.1.4.5			Vežimas ne geležinkeliu
1.1.4.5.1			Jei vagonas, naudojamas kroviniui vežti pagal RID nuostatas, vieną vežimo maršruto dalį buvo vežamas ne geležinkeliu, šiai vežimo maršruto daliai taikomi tik tie nacionaliniai arba tarptautiniai teisės aktai, kurie galioja vežant pavojinguosius krovinius tos rūšies transportu, kuriuo vežamas minėtas vagonas.
1.1.4.5.2			Atitinkamos šalys COTIF sutarties dalyvės gali susitarti minėtai vežimo maršruto daliai, kurią vagonas vežamas ne geležinkeliu, taikyti RID taisykles, kurias prireikus papildytų kitos nuostatos, jei toks valstybių COTIF sutarties dalyvių susitarimas neprieštarauja tarptautinėms sutartims dėl pavojingųjų krovinių vežimo tos rūšies transportu, kuriuo atitinkamą vežimo maršruto dalį bus vežamas vagonas.
			Toji šalis Sutarties dalyvė, kuri parodo iniciatyvą pasirašyti atitinkamą susitarimą, privalo pranešti apie tai Centrinei įstaigai, kuri informuotų ir kitas valstybes nares.^1)
_______________________ ^1) Informaciją apie susitarimus, sudarytus pagal šio skirsnio reikalavimus, galima rasti OTIF tinklalapyje (www.otif.org).
	1.2 SKYRIUS
	APIBRĖŽIMAI IR MATAVIMO VIENETAI
1.2.1	Apibrėžimai
	1 pastaba. Šiame poskyryje pateikiami visi bendrieji ir specialieji apibrėžimai.
	2 pastaba. Šio poskyrio apibrėžimuose vartojamos sąvokos, kurios yra konkretaus apibrėžimo objektas, pateikiamos kursyvu.
	RID taisyklėse vartojami apibrėžimai reiškia:
	A ADR – Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingųjų krovinių vežimo keliais, įskaitant specialiuosius susitarimus, kuriuos yra pasirašiusios visos su vežimu susijusios valstybės.
	Aerozolinis purkštuvas (aerozolis) – vienkartinė talpykla, pagal 6.2.4 poskyrio reikalavimus pagaminta iš metalo, stiklo ar plastiko, kurioje yra suspaustų, suskystintų ar ištirpintų dujų su skysta, pastos ar miltelių pavidalo medžiaga ar be jos, su purškimo įtaisu, kuriuo galima išpurkšti talpyklos turinį kaip kietų ar skystų dalelių suspensiją dujose, kaip putas, pastą ar miltelius arba kaip skystį ar dujas.
	Aerozolis – žr. aerozolinis purkštuvas.
	Apkala – išorinė pakuotė, turinti kiaurą (neakliną) paviršių.
	Apsauginė pakuotė – speciali pakuotė, į kurią dedama pažeista, nekokybiška ar nesandari pavojingųjų krovinių siunta arba išsipylusios ar prasisunkusios pavojingosios medžiagos, kurios vežamos perpakuoti ar pašalinti.
	Apsauginis IBC konteineris {metaliniams IBC konteineriams) – IBC konteineris su papildomąja apsauga nuo smūgių. Tai gali būti, pvz., daugiasluoksnė (sluoksniuotoji) konstrukcija, dvigubų sienelių konstrukcija arba rėminė konstrukcija su metalinėmis grotelėmis.
	Apsauginis vožtuvas – automatinis slėgio veikiamas spyruoklinis įtaisas, skirtas apsaugoti cisterną nuo neleistino vidinio viršslėgio.
	Atliekos – medžiagos, tirpalai, mišiniai arba gaminiai, kurių nenumatoma tiesiogiai naudoti, tačiau jie vežami perdirbti, palaidoti arba pašalinti sudeginant ar kitais būdais sunaikinti.
	Atnaujintasis IBC konteineris – metalinis, kietojo plastiko arba sudėtinis IBC konteineris:
	a) kuris gaunamas iš taisyklių neatitinkančio tipo konteinerio pagaminus reikalavimus atitinkančio JT tipo konteinerį arba
	b) kuris gaunamas taisyklių neatitinkančio JT tipo konteinerį perdirbus į kitą taisykles atitinkančio tipo konteinerį.
	Atnaujintajam IBC konteineriui taikomos tos pačios RID taisyklės, kaip ir naujam to paties tipo IBC konteineriui (žr. konstrukcinio tipo apibrėžimą 6.5.4.1.1 punkte).
	Atnaujintoji pakuotė -pakuotė, ypač:
	a) metaliniai būgnai,
	i) nuvalyti taip, kad jų konstrukcinė medžiaga įgautų pradinę išvaizdą, pašalinant visas ankstesnio turinio liekanas, nuvalant korozijos išėstas vidinio ir išorinio paviršiaus vietas, pašalinant išorinį dažų sluoksnį ir ženklinimus;
	ii) ištiesinti iki pradinės jų formos ir kontūrų, ištiesinant bei užtaisant užlankus (jei tokie yra) ir pakeičiant visus nuimamuosius tarpiklius, ir
	iii) išvalyti ir prieš perdažymą patikrinti, išbrokuojant pakuotę su matoma taškine korozija ar pastebimai suplonėjusiomis sienelėmis, fiziškai nusidėvėjusiomis metalinėmis dalimis, pažeistais sriegiais ar uždarymo įtaisais, kitais akivaizdžiais trūkumais;
	b) plastikiniai būgnai ar kanistrai:
	i) nuvalyti taip, kad jų konstrukcinė medžiaga atgautų pradinę išvaizdą, pašalinant visas ankstesnio turinio liekanas, išorinį dažų sluoksnį ir ženklinimus;
	ii) pakeičiant nuimamuosius tarpiklius, kurie nėra neatskiriama pakuotės dalis;
	iii) išvalyti ir patikrinti, išbrokuojant pakuotę su akivaizdžiais defektais, tokiais kaip įtrūkiai, raukšlės, plyšiai, pažeisti sriegiai ar uždarymo įtaisai ar kiti didesni pažeidimai.
	Atvirasis konteineris – konteineris atviru viršumi arba plokščioji talpykla.
	Atvirasis vagonas – vagonas su šoninėmis, priekinėmis bei galinėmis sienomis arba be jų, su atviru kraunamuoju paviršiumi.
	Avarinė temperatūra – nutrūkus temperatūros kontrolei susidariusi temperatūra, kuriai esant būtina imtis avarinių priemonių.
	B
	Balionas – kilnojamasis slėginis indas, kurio talpa ne didesnė kaip 150 litrų.
	Balionų ryšulys – balionų grupė, kurie vienas su kitu sutvirtinti ir tarpusavyje sujungti vamzdiniu kolektoriumi ir vežami kaip nedalomas vienetas. Bendroji talpa neturi viršyti 3000 litrų; jei balionų ryšuliai skirti 2 klasės (pagal 2.2.2.1.3 punktą T grupės) toksiškoms dujoms vežti, bendroji talpa apribojama iki 1000 litrų.
	Bandymo slėgis – slėgis, kuriam esant atliekamas pirminis arba periodinis slėgio bandymas [žr. taip pat projektinis, ištuštinimo, išpylimo, pripildymo ir didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis)].
	Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
	Bandymų ir kriterijų vadovas – JT pavojingųjų krovinių vežimo rekomendacijų 4-asis atnaujintas leidimas, Bandymų ir kriterijų vadovas, kurį išleido Jungtinės Tautos (ST/SG/AC. 10/11l/Rev.4).
	Bendrinis pavadinimas – apibrėžta medžiagų ar gaminių grupė (žr. 2.1.1.2 skirsnio B, C ir D raides).
	Biriųjų krovinių konteineris – talpykla (įskaitant esamus įdėklus arba vidines dangas), skirta vežti kietas medžiagas, tiesiogiai susiliečiančias su talpykla. Apibrėžimas neapima pakuočių, IBC konteinerių, didžiųjų pakuočių ir cisternų.
	Biriųjų krovinių konteineris:
	– yra tvirtas ir pakankamai atsparus, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai,
	– sukonstruotas pirmiausia tam, kad palengvintų krovinių vežimą viena ar keliomis transporto priemonėmis, neperkraunant jų,
	– turi įtaisus, palengvinančius krovinio valdymą,
	– yra ne mažesnės kaip 1,0 m^3 talpos.
	Biriųjų krovinių konteinerių pavyzdžiai: konteineriai, jūriniai biriųjų krovinių konteineriai, kaušai, suverstinių krovinių bunkeriai, keičiamieji kėbulai (keičiamosios talpyklos), piltuvo formos konteineriai, riedamieji konteineriai, krovininiai vagonų skyriai.
	Būgnas – cilindro formos pakuotė su plokščiu ar išgaubtu viršumi ir apačia, iš metalo, pluoštinio kartono, plastmasės, faneros ar kitos tinkamos medžiagos. Ši sąvoka tinka ir kitokios formos pakuotėms, pvz., apvalioms su kūgio formos kakliuku arba kibiro formos pakuotėms. Medinės statinės ar kanistrai į šį apibrėžimą neįeina.
	C
	Cisterna – rezervuaras, turintis valdymo ir konstrukcinę įrangą.
	Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7.4.1 skirsnį.
	Cisterninio konteinerio, vežiojamosios cisternos arba cisterninio vagono naudotojas – įmonė, kurios vardu naudojamas cisterninis konteineris, vežiojamoji cisterna ar cisterninis vagonas.
	Cisterninis konteineris – konteinerio apibrėžimą atitinkantis vežimo įrenginys, kurį sudaro cisternos korpusas ir įrangos dalys, įskaitant įtaisus, kuriais galima perkelti cisterninį konteinerį, iš esmės nekeičiant jo pusiausvyros; skirtas vežti dujų, skysčio, miltelių ar granulių pavidalo medžiagas, jo talpa didesnė nei 0,45 m^3 (450 litrų), jei jis naudojamas 2 klasės pavojingosioms dujoms vežti.
	Pastaba. IBC konteineriai, atitinkantys 6.5 skyriaus reikalavimus, nelaikomi cisterniniais konteineriais.
	Cisterninis vagonas – vagonas, skirtas skystoms, dujinėms, miltelių ar granulių pavidalo medžiagoms vežti, sudarytas iš kėbulo su viena ar daugiau cisternų, jų įrangos dalių ir rėmo su konstrukcinėmis dalimis (važiuokle, lingėmis, smūgio ir traukos įrenginiais, stabdžiais ir užrašais ant jų).
	Pastaba. Cisterniniais vagonais laikomi ir vagonai su nuimamosiomis cisternomis.
	Cisternos korpusas – cisternos apvalkalas ir dugnas, kurie apgaubia medžiagą (įskaitant angas ir jų dangčius).
	1 pastaba. Talpykloms šis apibrėžimas netaikomas.
	2 pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
	D
	Darbinis slėgis – pilnoje slėginėje talpykloje susidaręs suspaustų dujų slėgis, esant standartinei 15 °C temperatūrai.
	Pastaba. Dėl cisternų žr. didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą.
	Daugiaelementis dujų konteineris (MEGC konteineris) – vežimo įrenginys, kurį sudaro keli elementai, sujungti tarpusavyje vamzdiniu kolektoriumi ir įmontuoti į rėmą. MEGC konteinerio elementais laikomi balionai, didieji balionai, slėgimai būgnai ir balionų ryšuliai bei 2 klasės dujoms vežti skirtos cisternos, kurių talpa didesnė nei 450 litrų.
	Pastaba. Dėl JT MEGC konteinerių žr. 6.7 skyrių.
	Daugkartinio naudojimo pakuotė – pakuotė, kurioje apžiūros metu nebuvo rasta jokių defektų, dėl kurių ji negalėtų sėkmingai išlaikyti veikimo bandymo; ši sąvoka apima ir tokias pakuotes, kurios pakartotinai pripildomos tokių pačių arba panašių suderinamų medžiagų ir vežamos per rūšiavimo punktus, kuriuos kontroliuoja krovinio siuntėjas.
	Dengiamasis konteineris – atvirasis konteineris su apdangalu kroviniui apsaugoti.
	Dengiamasis vagonas – atvirasis vagonas, turintis apdangalą kroviniui apsaugoti.
	Dengtasis konteineris – visiškai uždaras konteineris su nenuimamuoju stogu, stacionariomis šoninėmis ir priekinėmis bei galinėmis sienomis bei dugnu. Ši sąvoka apima ir konteinerius su nuimamuoju stogu, jei vežimo metu stogas uždarytas.
	Dengtasis vagonas – vagonas tvirtomis arba lanksčiomis sienomis ir stogu.
	Dėžė – stačiakampė ar daugiakampė pakuotė aklinomis sienomis, pagaminta iš metalo, natūralios medienos, faneros, apdorotosios medienos, pluoštinio kartono, plastiko ar kitų tinkamų medžiagų. Nedidelės angos, skirtos patogesniam kėlimui ir atidarymui ar tiesiog atitinkančios klasifikacinius reikalavimus, leidžiamos tik tuo atveju, jei jos neturi įtakos pakuotės vientisumui vežimo metu.
	Didbalionis – besiūlis kilnojamasis slėginis indas, kurio talpa 150-3000 litrų.
	Didysis konteineris:
	a) konteineris, kurio talpa didesnė nei 3,0 m;
	b) KSK nuostatas atitinkantis konteineris, kurio keturių apatinių išorinių kampų ribojamas pagrindo plotas:
	– ne mažesnis kaip 14 m^2 (150 kv. pėdų) arba
	– ne mažesnis kaip 7 m^2 (75 kv. pėdos), jei jo viršutiniai kampai yra apkalti.
	Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį.
	Didžiausiasis darbinis slėgis (viršlėgis) – didžiausia iš šių verčių:
	a) didžiausias efektinis slėgis, leidžiamas cisternos pripildymo metu (didžiausiasis pripildymo slėgis);
	b) didžiausias efektinis slėgis, leidžiamas cisternos išpylimo metu (didžiausias išpylimo slėgis);
	c) pripildomos medžiagos (įskaitant galbūt esančias kitas dujas) sukeltas efektinis viršslėgis cisternoje esant aukščiausiai darbinei temperatūrai.
	Jei 4.3 skyriuje nenurodyta kitaip, šio darbinio slėgio (viršslėgio) skaitinė vertė negali būti mažesnė už pripildomos medžiagos (absoliutųjį) garų slėgį esant 50 °C temperatūrai.
	Tačiau cisternų su apsauginiais vožtuvais (su trūkiąja membrana arba be jos), išskyrus cisternas 2 klasės suslėgtoms, suskystintoms arba ištirpintoms dujoms vežti, didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis) turi būti lygus nustatytam šių apsauginių vožtuvų reakcijos slėgiui (žr. taip pat projektinis, išpylimo, pripildymo ir bandymo slėgis).
	1 pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
	2 pastaba. Dėl uždarųjų kriogeninių talpyklų žr. 6.2.1.3.3.5 punkto pastabą.
	Didžiausias leistinasis krovinio kiekis (minkštiesiems IBC konteineriams) – didžiausia krovinio neto masė, kuriai suprojektuotas IBC konteineris ir kuriai vežti jis patvirtintas.
	Didžiausioji neto masė – vienos pakuotės turinio didžiausioji grynoji masė arba vidinių pakuočių ir jų turinio masių suma kilogramais.
	Didžiausioji bruto masė:
	a) (visų rūšių IBC konteineriu, išskyrus minkštuosius): IBC konteinerio korpuso, jo valdymo įrangos arba konstrukcinės įrangos masių ir didžiausios neto masės suma;
	b) (cisternų): pačios cisternos korpuso ir didžiausio leistinojo krovinio masių suma.
	Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
	Didžiausioji talpa – didžiausias talpyklų ar pakuočių, įskaitant didžiąsias pakuotes ir IBC konteinerius, vidinis tūris, išreikštas m arba litrais.
	Didžioji pakuotė – iš išorinės pakuotės sudaryta pakuotė su gaminiais arba vidinėmis pakuotėmis:
	a) kuri tinka mechanizuotam kėlimui ir
	b) kurios neto masė didesnė nei 400 kg arba kurios talpa viršija 450 litrų, bet yra ne didesnė nei 3,0 m^3.
	Dujos – medžiaga,
	a) kurios garų slėgis esant 50 °C temperatūrai viršija 300 kPa (3 bar) arba
	b) kuri esant 20 °C temperatūrai ir normaliam 100,3 kPa slėgiui yra visiškai dujinio pavidalo.
	Dujų balionėlis – žr. mažoji dujų talpykla
	E
	EN (standartas) – Europos standartizacijos komiteto (CEN, 36, rue de Stassart, B-1050 Bruxelles) paskelbtas Europos standartas.
	G
	Gavėjas – gavėjas pagal vežimo sutartį. Jei pagal galiojančias vežimo sutarties nuostatas gavėjas yra trečiasis asmuo, tai pastarasis laikomas gavėju ir RID taisyklėse. Jei vežama nesudarius vežimo sutarties, tai gavėju laikoma įmonė, kuri perima atvežtus pavojinguosius krovinius.
	Geležinkelių infrastruktūra – visi geležinkeliai (bėgių keliai) ir stacionarieji įrenginiai, reikalingi geležinkelių transporto eismui ir eismo saugumui.
	Geležinkelių infrastruktūros naudotojas – bet kuri viešoji įstaiga arba įmonė, kuriai pavesta kurti ir išlaikyti geležinkelių infrastruktūrą, vadovauti jos veiklai ir saugumo sistemoms.
	GHS (Globally Harmonized System of Classification and Labelling of Chemicals – Pasaulinė darnioji cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema) – Jungtinių Tautų dokumente ST/SG/AC. 10/30 paskelbta pasaulinė darnioji sistema cheminiams produktams klasifikuoti ir ženklinti.
	I
	IBC – žr. IBC konteineriai
	IBC konteineris – kietoji arba minkštoji vežti tinkama pakuotė, kuri neaprašoma 6.1 skyriuje ir
	a) kurios talpa:
	i) ne didesnė kaip 3,0 m^3 (3000 1), jei ji skirta kietoms ir skystoms II ir III pakavimo grupės medžiagoms;
	ii) ne didesnė kaip 1,5 m^3, jei ji skirta kietoms I pakavimo grupės medžiagoms vežti minkštuosiuose, plastikiniuose, sudėtiniuose, pluoštinio kartono ir mediniuose IBC konteineriuose;
	iii) ne didesnė kaip 3,0 m, jei ji skirta kietoms I pakavimo grupės medžiagoms vežti metaliniuose IBC konteineriuose;
	iv) ne didesnė kaip 3,0 m, jei ji skirta 7 klasės radioaktyviosioms medžiagoms vežti,
	b) kuri tinka mechanizuotam kėlimui;
	c) kuri išlaiko apkrovas, atsirandančias kėlimo darbų ir vežimo metu, ir tai patvirtina 6.5 skyriuje aprašyti bandymai.
	(žr. taip pat minkštieji IBC konteineriai, mediniai IBC konteineriai, kartoniniai IBC konteineriai, sudėtiniai IBC konteineriai su vidine plastmasine talpykla, metaliniai IBC konteineriai ir kietieji plastikiniai IBC konteineriai).
	1 pastaba. Cisterniniai konteineriai, atitinkantys 6.7 arba 6.7 skyriaus reikalavimus, nelaikomi IBC konteineriais.
	2 pastaba. IBC konteineriai, atitinkantys 6.5 skyriaus reikalavimus, RID taisyklėse nelaikomi konteineriais.
	ICAO techninės instrukcijos – Pavojingųjų krovinių saugaus vežimo oro keliais techninės instrukcijos, Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos (Čikaga, 1944) 18 priedo papildymas; išleido Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), Monrealis.
	IMDG kodeksas – Tarptautinis pavojingųjų krovinių vežimo jūrų laivais kodeksas, Tarptautinės sutarties dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (1974, SOLAS sutartis) A dalies VII skyriaus taikymo nuostatos; išleido Tarptautinė jūrų transporto organizacija (IMO), Londonas.
	Įmonė – kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, siekiantis ar nesiekiantis pelno, bet koks žmonių susivienijimas ar asociacija, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, bei kiekviena valstybinė įstaiga, kuri arba pati turi juridinio asmens statusą, arba priklauso institucijai, turinčiai juridinio asmens statusą.
	Inspekcijos įstaiga – kompetentingosios institucijos patvirtinta nepriklausoma inspekcijos ir tikrinimo įstaiga.
	ISO (standartas) – Tarptautinės standartizacijos organizacijos paskelbtas tarptautinis standartas (ISO, 1, rue de Varembé, CH-1204 Ženeva 20).
	Išorinė pakuotė – sudėtinės ar mišriosios pakuotės išorinė apsauga, įskaitant absorbuojančias medžiagas ir pamušalus, būtinus vidinėms talpykloms ar vidinėms pakuotėms apgaubti ir apsaugoti.
	Išpylimo (ištuštinimo) slėgis – didžiausias slėgis, kuris faktiškai susidaro išpilant medžiagas iš cisternos (žr. taip pat projektinis slėgis, pripildymo slėgis, didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis) ir bandymo slėgis).
	J
	JT tipinės taisyklės – taisyklės, pateikiamos JT pavojingųjų krovinių vežimo rekomendacijų 13-ojo atnaujinto leidimo priede; leidėjas – JT (ST/SG/AC.10/l/Rev. l3).
	JT Nr. – keturženklis skaičius, žymintis medžiagas ir gaminius pagal JT tipines taisykles.
	Jūrinis biriųjų krovinių konteineris – konteineris suverstiniams kroviniams, daugiausia skirtas periodiškai vežti krovinius iš jūroje esančių įrenginių ir į juos bei iš vienų įrenginių į kitus. Jūrinis biriųjų krovinių konteineris projektuojamas ir gaminamas pagal atvirojoje jūroje naudojamų jūrinių konteinerių tvirtinimo direktyvas, kurias priėmė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) dokumentu SC/Circ.860.
	K
	Kanistras – metalinė arba plastikinė pakuotė, stačiakampio arba daugiakampio skerspjūvio, turinti vieną arba daugiau angų.
	Keičiamasis cisterninis kėbulas (keičiamoji cisterninė talpykla) – keičiamasis cisterninis kėbulas (keičiamoji cisterninė talpykla) laikomas cisterniniu konteineriu.
	Keičiamasis kėbulas (keičiamoji talpykla) – tai konteineris, kuris pagal Europos standartą EN 283 (1991 m. redakcija) pasižymi tokiomis ypatybėmis:
	– mechaninio tvirtumo požiūriu tinkamas vežti tik vagonuose arba kelių transporto priemonėse, vežant sausumos keliais arba keltu,
	– nekraunamas su kitomis talpyklomis rietuve,
	– konstrukcijoje numatytais įtaisais gali būti nukeltas nuo transporto priemonės ant atraminių kojelių ir vėl pakeltas.
	Pastaba. Konteinerio sąvoka neapima nei įprastinių pakuočių, nei IBC konteinerių, cisterninių konteinerių ar vagonų.
	Kėlimo įranga {minkštiesiems IBC konteineriams) – kroviniui pakelti skirtas diržas, kilpa, ąsa ar rėmas, pritvirtinti prie IBC konteinerio korpuso arba sukonstruoti iš paties IBC konteinerio korpuso.
	Kietieji plastikiniai IBC konteineriai – IBC konteineriai, sudaryti iš kieto plastikinio korpuso, kuris gali turėti konstrukcinę ir atitinkamą valdymo įrangą.
	Kietoji medžiaga:
	a) medžiaga, kurios lydymosi temperatūra ar lydymosi pradžios temperatūra, esant 101,3 kPa slėgiui, yra aukštesnė nei 20 °C, arba
	b) medžiaga, kuri yra neskysta pagal ASTM D 4359-90 bandymą arba yra klampi pagal 2.3.4 poskyryje aprašytus bandymus takumui nustatyti (penetrometrinis bandymas).
	Kietoji vidinė talpykla {sudėtinių IBC konteinerių) – talpykla, kuri būdama tuščia išlaiko savo įprastinę formą be uždarymo įtaisų ir neprilaikoma išorinio apvalkalo. Bet kuri vidinė talpykla, kuri nėra „kieta“, priskiriama prie „minkštųjų“ talpyklų.
	k. n. grupė (konkrečiai nenurodyta) – bendrinis pavadinimas medžiagoms, mišiniams, tirpalams ar gaminiams, kurie:
	a) nėra konkrečiai įvardyti 3.2 skyriaus A lentelėje ir
	b) turi tokių cheminių, fizikinių ir (arba) pavojingų savybių, kurios atitinka k. n. grupės klasę, klasifikacinį kodą pakavimo grupę ir pavadinimą.
	Kokybės užtikrinimas – sisteminė stebėjimo ir kontrolės programa, kurią taiko kiekviena organizacija ar įstaiga siekdama, kad praktikoje būtų laikomasi RID numatytų saugumo reikalavimų.
	Kompetentingoji institucija – institucija ar kitokia įstaiga, kuri kiekvienoje valstybėje paskiriama kompetentingoji tam tikram atvejui pagal nacionalinę tos valstybės teisę.
	Konstrukcinė įranga
	a) cisterninio vagono cisternoje: cisternos korpuso išorėje ir viduje pritvirtinti standūs elementai, tvirtinimo arba apsaugos detalės;
	b) cisterninio konteinerio cisternoje: cisternos korpuso išorėje ir viduje pritvirtinti standūs elementai, tvirtinimo, apsaugos arba stabilizavimo detalės;
	Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
	c) sekcinio vagono arba MEGC konteinerio elementuose: cisternos arba talpyklos korpuso išorėje pritvirtinti standūs elementai, tvirtinimo, apsaugos arba stabilizavimo detalės;
	d) IBC konteineryje (išskyrus minkštuosius IBC konteinerius): armavimo, tvirtinimo, kėlimo, apsauginiai arba korpuso stabilizavimo elementai (įskaitant padėklo pagrindą, skirtą sudėtiniams IBC konteineriams su vidine plastikine talpykla).
	Konstrukcinis plienas – plienas, kurio mažiausiasis atsparumas tempimui lygus nuo 360 N/mm iki 440 N/mm^2.
	Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
	Konteineris – vežimui skirtas įrenginys (rėminė konstrukcija arba panašus įtaisas), kuris:
	– pasižymi ilgalaikėmis savybėmis ir todėl yra pakankamai atsparus bei tinka pakartotiniam naudojimui,
	– sukonstruotas būtent tam, kad palengvintų krovinių vežimą viena ar keliomis transporto rūšimis neperkraunant paties krovinio,
	– turi įtaisų, palengvinančių jo tvirtinimą bei kėlimą, ypač keičiant riedmenis;
	– taip sukonstruotas, kad būtų lengviau jį pripildyti ir ištuštinti.
	(žr. taip pat dengiamasis konteineris, dengtasis konteineris, didysis konteineris, mažasis konteineris ir atvirasis konteineris).
	Kontrolinė temperatūra – aukščiausia temperatūra, kuriai esant galima vežti organinį peroksidą arba savaime reaguojančią medžiagą.
	Krizinė temperatūra – temperatūra, virš kurios medžiaga negali būti skysto būvio.
	Kriogeninė talpykla – kilnojamoji termiškai izoliuota slėginė talpykla atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, kurios talpa ne daugiau kaip 1 000 litrų.
	Krovinio vienetas – galutinis pakavimo operacijos produktas, kurį sudaro siųsti paruošta pakuotė, didžioji pakuotė ar IBC konteineris ir jų turinys. Ši sąvoka apima ir dujoms skirtus slėginius indus, atitinkančius šiame poskyryje pateiktą apibrėžimą, bei gaminius, kuriuos dėl jų dydžio, masės ar formos galima vežti nesupakuotus arba ant pavažų, su apkala ar kėlimo įrenginiuose. Ši sąvoka netaikoma nei suverstiniams kroviniams, nei cisternose vežamoms medžiagoms.
	Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį.
	KSK (CSC) – Tarptautinė konteinerių saugumo konvencija (Ženeva, 1972), paskutinė redakcija, išleido Tarptautinė jūrų transporto organizacija (IMO) Londone.
	L
	Lengva metalinė pakuotė – pakuotė, kurios skerspjūvis yra apskritimo, elipsės, stačiakampio ar daugiakampio (taip pat ir kūgio) formos, bei pakuotė su kūginiu kakleliu ar kibiro formos pakuotė, pagaminta iš plono metalo, kurio storis mažesnis nei 0,5 mm (pvz., iš baltosios skardos), plokščiu arba išgaubtu dugnu ir dangčiu, su viena ar daugiau angų, neatitinkanti būgno ar kanistro apibrėžimų.
	Liepsnusis komponentas (aerozolinis purkštuvas ir mažoji dujų talpykla) – dujos, kurios užsiliepsnoja esant normaliam oro slėgiui, arba medžiaga ar skystas jos ruošinys, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 100 °C.
	M
	Maišas – minkšta pakuotė, pagaminta iš popieriaus, polimerinės plėvelės, tekstilės, austinių ar kitų tinkamų medžiagų.
	Mažasis konteineris – konteineris, kurio talpa nuo 1,0 m^3 iki 3,0 m^3.
	Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį.
	Mažoji dujų talpykla (dujų balionėlis) – vienkartinė talpykla su dujomis ar dujų mišiniu, veikiama slėgio. Gali būti su purškimo vožtuvu arba be jo.
	Medinė statinė -pakuotė iš natūralios medienos, apvalaus skerspjūvio, išgaubtomis sienelėmis, sudaryta iš šulų, dugno ir dangčio, sutvirtina lankais.
	Mediniai IBC konteineriai – IBC konteineriai, sudaryti iš kieto arba išardomo medinio korpuso su vidiniu įdėklu (bet be vidinės pakuotės) ir iš atitinkamos valdymo ir konstrukcijos įrangos.
	MEGC – žr. daugiaelementis dujų konteineris.
	Metalinis IBC konteineris – IBC konteineris, kuris sudarytas iš metalinio korpuso ir tinkamos valdymo bei konstrukcinės įrangos.
	Minkštasis IBC konteineris – IBC konteineris, kurį sudaro tinkamą valdymo įrangą bei kėlimo įtaisus turintis korpusas, pagamintas iš plėvelės, austinės medžiagos ar kitos minkštos medžiagos bei iš panašių medžiagų derinio, jei būtina, su vidine danga ar įdėklu.
	Mišrioji pakuotė – pakuotė, vežimo tikslams sudaryta iš vienos ar daugiau vidinių pakuočių, kurios sudėtos į išorinę pakuotę, kaip nurodyta 4.1.3.1 skirsnyje.
	Pastaba. Mišriosios pakuotės „vidinė dalis“ visada vadinama vidine pakuote, o ne vidine talpykla. Stiklinis balionas – tokios vidinės pakuotės pavyzdys.
	Mišrusis vežimas – vežimas ir kelių transporto priemonėmis, ir geležinkelio vagonais.
	N
	Neautomatinis ventiliacinis vožtuvas – apačioje ištuštinamų cisternų vožtuvas, sujungtas su dugno vožtuvu, atidaromu tik vėdinimo tikslams pakraunant ar iškraunant cisterną.
	Nedalomasis krovinys – bet koks krovinys, kurį atsiunčia tik vienas siuntėjas; jam paliekama teisė į išskirtinį didžiojo konteinerio naudojimą, o visi krovos darbai vyksta pagal siuntėjo arba gavėjo nurodymus.
	Pastaba. Atitinkama sąvoka, taikoma 7 klasei, yra „išskirtinis naudojimas“ (žr. 2.2.7.2 skirsnį).
	Nelaidžioji pakuotė – pakuotė, nelaidi sausoms medžiagoms, įskaitant vežimo metu susidarančias kietų medžiagų dulkes.
	Nominalioji talpyklos talpa – nominalusis talpykloje esančios pavojingosios medžiagos tūris litrais. Nominalioji suspaustoms dujoms skirtų balionų talpa turi atitikti baliono talpą, apskaičiuotą vandeniui.
	Nuimamoji cisterna – specialiesiems vagono įtaisams pritaikyta cisterna, kurią galima nuimti tik atleidus tvirtinimo priemones.
	Nuolatinė kietojo IBC konteinerio priežiūra – reguliariai atliekami darbai, susiję su metaliniais, kietojo plastiko arba sudėtiniais IBC konteineriais:
	a) valymas;
	b) konteinerio uždarymo įtaisų (įskaitant tarpiklius), taip pat ir valdymo įrangos nuėmimas ir pritvirtinimas ar pakeitimas pagal pradinę gamintojo specifikaciją, su sąlyga, kad bus patikrintas IBC konteinerio sandarumas; arba
	c) konstrukcinės įrangos, kuri tiesiogiai neskirta pavojingajam kroviniui talpinti arba išpylimo slėgiui palaikyti, atnaujinimas, kad konteineris vėl atitiktų patvirtintą konstrukcinį tipą (pvz., atraminių kojų arba kėlimo įtaisų reguliavimas), su sąlyga, kad nebus neigiamai paveikta IBC konteinerio kaip talpyklos funkcija.
	Nuolatinė minkštojo IBC konteinerio priežiūra – reguliariai atliekami darbai, susiję su minkštaisiais plastikiniais IBC konteineriais arba IBC konteineriais iš tekstilės:
	a) valymas arba
	b) atskiriamųjų komponentų, pavyzdžiui, atskiriamųjų įdėklų ir uždarymo įtaisų keitimas kitomis dalimis, atitinkančiomis pradines gamintojo specifikacijas,
	su sąlyga, kad šie darbai neigiamai nepaveiks minkštojo IBC konteinerio kaip talpyklos funkcijos ir nepakeis jo konstrukcinio tipo.
	P
	Pakavimo grupė – grupė, kuriai pakavimo tikslams priskiriamos medžiagos, atsižvelgiant į vežimo metu keliamą pavojų. Pakavimo grupėms priskiriama (išsamiau žr. 2 dalį):
	I	pakavimo grupė:		labai pavojingos medžiagos;
	II	pakavimo grupė:		pavojingos medžiagos;
	III	pakavimo grupė:		mažai pavojingos medžiagos.
	Pastaba. Kai kurie gaminiai, turintys pavojingų medžiagų, taip pat priskiriami tam tikrai pakavimo grupei.
	Pakuotė – talpyklos ir visi kiti komponentai bei medžiagos, be kurių talpykla negalėtų atlikti talpinimo funkcijos (žr. taip pat išorinė pakuotė, apsauginė pakuotė, lengvoji metalinė pakuotė, IBC konteineris, didžioji pakuotė, vidinė pakuotė, sudėtinė pakuotė (plastikinė), sudėtinė pakuotė (stiklinė, porcelianinė, keraminė), atnaujintoji pakuotė, nelaidžioji pakuotė, tarpinė pakuotė, rekonstruotoji pakuotė, daugkartinio naudojimo pakuotė ir mišrioji pakuotė).
	Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį.
	Pakuotės korpusas (visų rūšių IBC konteinerių, išskyrus sudėtinius IBC konteinerius) – pati talpykla, įskaitant angas ir jų uždarymo sistemas, išskyrus valdymo įrangą.
	Pakuotojas – įmonė, sudedanti pavojinguosius krovinius į pakuotes, įskaitant didžiąsias pakuotes ir IBC konteinerius ir prireikus ruošianti siuntas vežti.
	Papildomoji išorinė pakuotė – apvalkalas, kurį naudoja siuntėjas vienai ar kelioms siuntoms sudėti ar jų rinkiniui sudaryti, norėdamas palengvinti jų kėlimą ar perkrovimą vežimo metu. Papildomosios pakuotės pavyzdžiai:
	a) krovimo padėklas, ant kurio statomos ar kraunamos rietuve kelios siuntos, kurios apsaugomos apvyniojant jas plastiko juostomis, tampriąja plėvele ar terminio pakavimo plėvele arba kitomis tinkamomis priemonėmis, arba
	b) išorinė apsauginė pakuotė, tokia kaip dėžė ar apkala.
	Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnyje pateiktą papildomos išorinės pakuotės apibrėžimą.
	Pavojingieji kroviniai – medžiagos ir gaminiai, kuriuos vežti pagal RID taisykles yra draudžiama arba leidžiama tik tam tikromis sąlygomis.
	Pavojingoji reakcija:
	a) degimas ir (arba) didelio šilumos kiekio išsiskyrimas;
	b) liepsniųjų, troškiųjų, oksiduojančiųjų ir (arba) toksiškų dujų išsiskyrimas;
	c) ėsdinančių medžiagų susidarymas;
	d) nepatvarių medžiagų susidarymas;
	e) pavojingas slėgio padidėjimas (tik cisternoms).
	Perdirbtasis plastikas – medžiaga, gauta iš naudotų pramoninių pakuočių, išvalyta ir paruošta perdirbti į naujas pakuotes.
	Perkrovėjas – įmonė, perkraunanti pavojinguosius krovinius į vagoną ar didįjį konteinerį.
	Pertvara (1 klasės medžiagoms) – metalo, plastiko ar kitos tinkamos medžiagos lakštas, dedamas į vidines, tarpines ar išorines pakuotes ir leidžiantis kompaktiškai jas suspausti. Pertvaros paviršiui leidžiama suteikti tokią formą, kad pakuotes ar gaminius butų galima sudėti, saugiai laikyti ir atskirti vienus nuo kitų.
	Pliūpsnio temperatūra – žemiausia skysčio temperatūra, kuriai esant jos garai sudaro su oru liepsnųjį mišinį.
	Pluoštinio kartono IBC konteineriai – IBC konteineriai, kuriuos sudaro korpusas, pagamintas iš kietojo kartono, su atskirais viršutiniais ar apatiniais dangčiais arba be jų, prireikus su vidiniu įklotu (bet be vidinės pakuotės), ir su atitinkama valdymo ir konstrukcijos Įranga.
	Polimerinis audinys {minkštiesiems IBC konteineriams) – konstrukcinė medžiaga, pagaminta iš tinkamos rūšies plastiko tempiamųjų juostų arba pavienių skaidulų.
	Pripildymo lygis – dujų masės ir vandens masės santykis esant 15 °C temperatūrai, kai naudojimui parengtas slėginis indas yra visiškai pripildytas (talpa).
	Pripildymo slėgis – didžiausias slėgis, kuris faktiškai susidaro pripildant cisterną su slėgiu (žr. taip pat projektinis slėgis, išpylimo (ištuštinimo) slėgis, didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis) ir bandymo slėgis).
	Pripildytojas – įmonė, kuri pripildo pavojingųjų krovinių cisterną {cisterninį vagoną, vagoną su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamąją cisterną arba cisterninį konteinerį), sekcinį vagoną arba MEGC konteinerį ir (arba) vagoną, didįjį ir mažąjį konteinerį, skirtus suverstiniams kroviniams vežti.
	Projektinis slėgis – apskaičiuotasis slėgis, kuris atsižvelgus į vežamos medžiagos pavojingumo laipsnį gali daugiau ar mažiau nukrypti nuo darbinio slėgio, bet negali būti mažesnis už bandymo slėgį; skirtas tik cisternos korpuso sienelės storiui nustatyti, neatsižvelgiant į išorinius ar vidinius armavimo įtaisus (žr. taip pat išpylimo slėgis, pripildymo slėgis, didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis) ir bandymo slėgis).
	Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
	R
	Rekonstruotoji pakuotė – pakuotė, ypač:
	a) metaliniai būgnai, kurie:
	i) gaminami kaip 6.1 skyriaus reikalavimus atitinkančio JT tipo pakuotės iš šių reikalavimų neatitinkančio tipo metalinių būgnų;
	ii) perdirbami iš vieno JT tipo pakuotės, atitinkančios 6.1 skyriaus reikalavimus, į kito tipo pakuotę, taip pat atitinkančią minėtus reikalavimus, arba
	iii) taisomi, pakeičiant stacionariuosius konstrukcinius elementus (pvz., nenuimamuosius dangčius);
	b) plastikiniai būgnai, kurie:
	i) gaunami perdirbant vieno tipo JT pakuotę į kito tipo JT pakuotę (pvz., 1H1 į 1H2) arba
	ii) taisomi, pakeičiant įmontuotus konstrukcinius elementus.
	Rekonstruotiesiems būgnams taikomos tos pačios 6.1 skyriaus taisyklės kaip ir naujiems to paties tipo būgnams.
	Ritė (1 klasės medžiagoms) – įtaisas iš plastiko, medienos, pluoštinio kartono, metalo ar kitos tinkamos medžiagos, kurį sudaro ašis ir, jei reikia, šoninės sienelės ties abiem ašies galais. Medžiagos ir gaminiai užvyniojami ant ašies ir prireikus apsaugomi šoninėmis sienelėmis.
	S
	SADT (angl. self-accelerating decomposition temperature – savaime greitėjančio skilimo temperatūra) -žemiausia temperatūra, kuriai esant medžiaga siųsti parengtoje pakuotėje gali imti skilti savaime greitėjančios reakcijos metu. Taisyklės, kaip nustatyti SADT temperatūrą ir šilumos padidėjimo uždaroje pakuotėje pasekmes, aprašytos Bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje.
	Sandariai uždaryta cisterna – skysčiams vežti skirta cisterna, kurios projektinis slėgis yra ne mažesnis kaip 4 bar, arba kietoms (miltelių ar granulių pavidalo) medžiagoms skirta cisterna, neatsižvelgiant į jos projektinį slėgį, kurios visos angos yra sandariai uždarytos ir
	– joje nėra apsauginių vožtuvų, trūkiųjų membranų ar panašių saugos įtaisų, vakuuminių arba neautomatinių ventiliacinių vožtuvų, kurie yra patvirtinti pagal 6.8.4 poskyryje pateikiamą TE 15 specialiąją taisyklę, arba
	– joje nėra apsauginių vožtuvų, trūkiųjų membranų ar panašių saugos įtaisų, tačiau yra įrengti vakuuminiai arba neautomatiniai ventiliaciniai vožtuvai, kurie patvirtinti pagal 6.8.4 poskyryje pateikiamą TE 15 specialiąją taisyklę, arba
	– joje yra apsauginių vožtuvų, prieš kuriuos pagal 6.8.2.2.10 punkto nuostatas įrengta trūkioji membrana, tačiau joje nėra vakuuminių arba neautomatinių ventiliacinių vožtuvų, arba
	– joje yra apsauginių vožtuvų, prieš kuriuos pagal 6.8.2.2.10 punkto nuostatas įrengta trūkioji membrana, bei vakuuminių arba neautomatinių ventiliacinių vožtuvų, kurie patvirtinti pagal 6.8.4 poskyryje pateikiamą TE 15 specialiąją taisyklę.
	Sandarumo bandymas – bandymas, kurio metu nustatomas cisternos, pakuotės ar IBC konteinerio, jų įrangos bei uždarymo įtaisų sandarumas.
	Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
	Sekcinis vagonas – vagonas, kurį sudaro keletas kolektoriumi sujungtų ir stacionariai prie vagono pritvirtintų elementų. Sekcinio vagono elementais laikomi: balionai, didbalioniai, slėginiai būgnai ir balionų ryšuliai bei cisternos, kurių talpa didesnė nei 450 litrų ir kurios skirtos 2 klasės dujoms vežti.
	Siuntėjas – įmonė, kuri pati ar per trečiuosius asmenis išsiunčia pavojinguosius krovinius. Jei krovinio vežimą reglamentuoja vežimo sutartis, siuntėju laikomas šioje sutartyje nurodytas siuntėjas.
	Siunta – pavienis krovinio vienetas ar keli krovinio vienetai arba pavojingųjų medžiagų krovinys, kurį siuntėjas pateikia vežti.
	Siuntos masė – tai siuntos bruto masė, jei nenustatyta kitaip.
	Siurbiamoji slėginė cisterna atliekoms – daugiausiai pavojingoms atliekoms vežti naudojamas cisterninis konteineris arba keičiamasis cisterninis kėbulas (keičiamoji cisterninė talpykla), savitos konstrukcijos arba turintis savitą įrangą, kuri palengvina atliekų pakrovimą ir iškrovimą pagal 6.10 skyriaus taisykles.
	Skystis – medžiaga, kurios garų slėgis 50 °C temperatūroje neviršija 300 kPa (3 bar) ir kuri esant 20 °C temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui nėra visiškai dujinio pavidalo ir:
	a) kurios lydymosi temperatūra ar lydymosi pradžios temperatūra esant 101,3 kPa slėgiui yra ne aukštesnė kaip 20 °C,
	b) kuri yra skysta pagal ASTM D 4359-90 bandymą arba
	c) kuri nėra klampi pagal 2.3.4 poskyryje aprašytą bandymą medžiagos takumui nustatyti (penetrometrinį bandymą).
	Pastaba. Cisternoms taikomose taisyklėse skysto pavidalo medžiagos vežimu laikomas:
	– skysčių, atitinkančių anksčiau pateiktą apibrėžimą, vežimas arba
	– kietųjų medžiagų, kurios pateikiamos vežti išlydytos, vežimas.
	Slėginis būgnas – suvirinta vežiojama slėginė talpykla, kurios talpa 150-1000 litrų (pvz., cilindrinės talpyklos su ratukais, rutulinės talpyklos su šliaužikliais).
	Slėginis indas – bendrinė sąvoka, žyminti balioną, didbalionį, slėginį būgną, uždarąją kriogeninę talpyklą ir balionų ryšulį.
	Stacionarioji cisterna – cisterna, kurios talpa didesnė kaip 1 000 litrų ir kuri yra nejudamai pritvirtinta ant vagono (šis tampa cisterniniu vagonu) arba yra tokio vagono rėmo dalis.
	Standartinis plienas – plienas, kurio atsparumas tempimui lygus 370 N/mm^2, o garantuotas pailgėjimas trūkus sudaro 27 %.
	Sudėtinė pakuotė (plastikinė) – pakuotė, sudaryta iš vidinės plastikinės talpyklos ir išorinės pakuotės (metalo, pluoštinio kartono, faneros ir pan.). Taip surinkta pakuotė yra nedalomas vienetas, kurį galima pripildyti, sandėliuoti, vežti ar ištuštinti.
	Pastaba. žr. pastabą prie Sudėtinė pakuotė (stiklinė, porcelianinė, keraminė).
	Sudėtinė pakuotė (stiklinė, porcelianinė ar keraminė) – pakuotė, kurią sudaro iš stiklo, porceliano ar keramikos pagaminta vidinė talpykla ir išorinė pakuotė (iš metalo, medienos, pluoštinio kartono, plastiko, putplasčio ir t. t.). Taip surinkta pakuotė yra nedalomas vienetas, kurį galima pripildyti, sandėliuoti, vežti ar ištuštinti.
	Pastaba. Sudėtinės pakuotės vidinė dalis paprastai vadinama vidine talpykla. Pvz., 6HA1 sudėtinės pakuotės (plastikinės) vidinė dalis yra būtent tokia vidinė talpykla, nes be išorinės pakuotės ji negali atlikti talpinimo funkcijos, todėl ji nėra vidinė pakuotė.
	Sudėtinis IBC konteineris su plastikine vidine talpykla – IBC konteineris, sudarytas iš kieto išorinio apvalkalo, į kurį įdėta plastikinė vidinė talpykla kartu su valdymo arba kita konstrukcijos įranga. Jis pagamintas taip, kad vidinė talpykla ir išorinis apvalkalas, juos surinkus, sudaro vientisą kompleksą, kurį galima pripildyti, sandėliuoti, vežti ar ištuštinti.
	Susidaręs slėgis – slėginiame inde esančios medžiagos slėgis, esant temperatūros ir difuzijos pusiausvyrai.
	Sutaisytasis IBC konteineris: metalinis, kietasis plastikinis arba sudėtinis IBC konteineris, kuris dėl smūgio poveikio ar dėl kitos priežasties (pvz., korozijos, suaižėjimo ar kitų sumažėjusio tvirtumo požymių palyginti su išbandytu konstrukciniu tipu) buvo taip restauruotas, kad jis vėl atitinka išbandytąjį konstrukcinį tipą ir gali išlaikyti konstrukcinio tipo bandymus. RID taisyklėse sudėtinio IBC konteinerio kietos vidinės talpyklos keitimas talpykla, atitinkančia pradines gamintojo nustatytas specifikacijas, laikomas taisymu. Tačiau ši sąvoka neapima nuolatinės kietojo IBC konteinerio priežiūros. Kietasis plastikinis IBC konteineris ir sudėtinio IBC konteinerio vidinė talpykla netaisomi. Minkštieji IBC konteineriai netaisomi, jei jų taisyti neleidžia kompetentingoji institucija.
	Suverstinių krovinių vežimas – nesupakuotų kietųjų medžiagų ar gaminių vežimas vagonuose ar konteineriuose; ši sąvoka netaikoma kroviniams, kurie vežami kaip krovinio vienetai, ir medžiagoms, kurios vežamos cisternose.
	T
	Taisyklių laikymosi garantija (radioaktyviosioms medžiagoms) – sistemingoji priemonių programa, kurią taiko kompetentingoji institucija, norėdama užtikrinti praktinį RID taisyklių laikymąsi.
	Talpykla – rezervuaras, į kurį galima sudėti ir jame laikyti medžiagas bei gaminius, įskaitant ir visas uždarymo priemones. Ši sąvoka neapima cisternų. (žr. taip pat slėginė talpykla, vidinė talpykla).
	Talpykla (1 klasei) – kaip vidinė ir tarpinė pakuotė naudojamos dėžės, balionai, skardinės, būgnai, bidonai arba tūtos su įvairių tipų uždarymo įtaisais.
	Tarpinė pakuotė pakuotė, esanti tarp vidinių pakuočių arba gaminių ir išorinės pakuotės.
	TATENA (IAEA) – Tarptautinė atominės energetikos agentūra (IAEA, p/d 100, A-1400 Wien).
	Techninis pavadinimas – pripažintas cheminis medžiagos pavadinimas, kai kuriais atvejais biologinis ar kitoks pavadinimas, kuris paprastai vartojamas mokslo ir technikos žinynuose, žurnaluose ir įvairiuose tekstuose (žr. 3.1.2.8.1.1 punktą).
	U
	Uždarymo įtaisas – įtaisas, skirtas talpyklos angai uždaryti.
	V
	Vagonas – geležinkelių transporto priemonė be variklio, savais ratais riedanti geležinkelio bėgiais, skirta kroviniams vežti.
	Vagono krovinys – išskirtinis vagono naudojimas, nesvarbu, ar vagono krovos talpa išnaudojama visiškai, ar tik iš dalies.
	Pastaba. Atitinkamas 7 klasei taikomas apibrėžimas yra „išskirtinis naudojimas“ (žr. 2.2.7.2 skirsnį).
	Vakuuminis vožtuvas – automatinis slėgio veikiamas spyruoklinis įtaisas, skirtas apsaugoti cisterną nuo neleistino itin mažo vidinio slėgio.
	Valdymo įranga
	a) cisternos: pripildymo ir išpylimo įtaisai, ventiliacijos, apsaugos, šildymo ir termoizoliacijos įrenginiai bei kontroliniai matavimo prietaisai;
	Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
	b) sekcinio vagono arba MEGC konteinerio elementų: pripildymo ir ištuštinimo įtaisai, įskaitant ir vamzdinio kolektoriaus sistemą, apsaugos įrenginiai bei kontroliniai matavimo prietaisai;
	c) IBC konteinerio: pripildymo ir išpylimo įtaisai, taip pat slėgio mažinimo arba ventiliacijos įranga, apsaugos, šildymo, termoizoliacijos įrenginiai ir kontroliniai matavimo prietaisai.
	Vežėjas – įmonė, kuri vykdo vežimą pagal vežimo sutartį arba be jos.
	Vežimas – pavojingųjų krovinių vietos pakeitimas, įskaitant su vežiojimu susijusį pavojingųjų krovinių laikymą ir prastovą vagonuose, cisternose ir konteineriuose prieš pakeičiant vietą, keičiant vietą ir ją pakeitus.
	Ši sąvoka apima ir laikiną pavojingųjų krovinių iškrovimą, keičiant vežimo rūšį ar vežimo priemonę (perkrovimas). Šiuo atveju galioja sąlyga, kad važtos dokumentai, pagal kuriuos nustatoma krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta, pateikiami jų pareikalavus ir kad laikinosios prastovos metu siuntos ir cisternos neatidaromos (išskyrus kompetentingųjų institucijų vykdomos kontrolės atvejus).
	Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį.
	Vežiojamoji cisterna – įvairios paskirties cisterna, naudojama 2 klasės dujoms vežti, kurios talpa didesnė nei 450 litrų, atitinkanti 6.7 skyriuje arba IMDG kodekse pateiktą apibrėžimą ir 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodyta kartu su vežiojamųjų cisternų instrukcija (T kodas).
	Vidinė pakuotė – pakuotė, kuriai vežti būtina išorinė pakuotė.
	Vidinė talpykla – talpykla, kuriai būtina išorinė pakuotė, kad ji galėtų atlikti talpinimo funkciją.
	Vidinis įdėklas – atskira kamera arba maišas, dedami į pakuotę, didžiąją pakuotę ar IBC konteinerį (bet ne korpuso dalis), įskaitant jų angų uždarymo įtaisus.
1.2.2	Matavimo vienetai
1.2.2.1	RID taisyklėse vartojami šie matavimo vienetai^2^):

Dydis	SI matavimo vienetas^3)	Papildomas matavimo vienetas	Matavimo vienetų santykis
Ilgis	m (metras)	–	–
Plotas	m^2 (kvadratinis metras)	–	–
Tūris	m^3 (kubinis metras)	I^4) (litras)	1 l = 10^-3 m^3
Laikas	s (sekundė)	min (minutė)	1 min = 60 s
		h (valanda)	1 h = 3600 s
		d (diena)	1 d = 86 400 s
Masė	kg (kilogramas)	g (gramas)	1 g = 10^-3kg
		t (tona)	1t = 10^3kg
Tankis	kg/m^3	kg/l	1 kg/l = 10^3 kg/m^3
Temperatūra	K (kelvinas)	°C (Celsijaus laipsnis)	0°C = 273,15 K
Temperatūrų skirtumas
	K (kelvinas)	°C (Celsijaus laipsnis)	1 °C = 1 K
Jėga	N (niutonas)	-	1 N = 1 kg*m/s^2
Slėgis	Pa (paskalis)	bar (baras)	1 Pa = 1 N/m^2
			1 bar=10^5Pa
Mechaninis tempimas
	N/m^2	N/mm^2	1 N/mm^2 = 1 MPa
Darbas	J (džaulis)	kWh (kilovatvalandė)	1 kWh = 3,6 MJ
Energija	J (džaulis)		1 J = 1 N*m = 1 W*s
Šilumos kiekis	J (džaulis)	eV (elektronvoltas)	1 eV = 0,1602*10^-18J
Galia	W (vatas)	-	1 W = 1 J/s = 1 N*m/s
Kinematinė klampa
	m^2/s	mm^2/s	1 mm^2/s=10^-6m^2/s
Dinaminė klampa
	Pa*s	mPa*s	1mPa*s = 10^-3Pa*s
Aktyvumas	Bq (bekerelis)
Dozės ekvivalentas	Sv (sivertas)

Matavimo vienetų dešimtainiai kartotiniai ir daliniai dešimtainiai sudaromi naudojant sudurtinių žodžių dėmenis ar simbolius, kurių reikšmės rašomos prieš vieneto pavadinimą ar simbolį:

1 000 000 000 000 000 000 = 10^18	kvintilijonas	eksa	E
1 000 000 000 000 000 = 10^15	kvadrilijonas	peta	P
1 000 000 000 000 = 10^12	trilijonas	tera	T
1 000 000 000 = 10^9	milijardas	giga	G
1 000 000 = 10^6	milijonas	mega	M
1 000 = 10^3	tūkstantis	kilo	k
100 = 10^2	šimtas	hekto	h
10 = 10^1	dešimt	deka	da
0,1 = 10^-1	dešimtoji	deci	d
0,01 = 10^-2	šimtoji dalis	centi	c
0,001 = 10^-3	tūkstantoji	mili	m
0,000 001 = 10^-6	milijoninė	mikro	μmiu
0,000 000 001 = 10^-9	milijardinė	nano	n
0,000 000 000 001 = 10^-12	trilijoninė	piko	P
0,000 000 000 000 001 = 10^-15	kvadrilijoninė	femto	f
0,000 000 000 000 000 001 = 10^-18	kvintilijoninė	ato	a

1.2.2.2	Jei aiškiai nenurodyta kitaip, RID taisyklėse ženklas „%“ reiškia:
	a) kietų ir skystų medžiagų mišiniuose, tirpaluose arba skysčio prisotintose medžiagose – procentais išreikštą masės dalį, lyginant su bendrąja mišinio, tirpalo ar prisotintos medžiagos mase;
	b) suspaustų dujų mišiniuose, kai jie pripildomi veikiant slėgiui,- procentais išreikštą tūrio dalį, lyginant su visu dujų mišinio tūriu, arba jei dujos pripildomos pagal masę, – procentais išreikštą masės dalį, lyginant su bendrąja dujų mišinio mase;
	c) suskystintų dujų mišiniuose, taip pat ištirpintose dujose – procentais išreikštą masės dalį, lyginant su bendrąja mišinio mase.
1.2.2.3	Talpyklos bet kokios rūšies slėgis (pvz., bandymo, vidinis, apsauginių vožtuvų atidarymo slėgis) visuomet nurodomas, turint galvoje viršslėgį (t. y. slėgį, aukštesnį už atmosferos slėgį); tuo tarpu garų slėgis visada nurodomas, turint galvoje absoliutųjį slėgį.
1.2.2.4	Jei RID taisyklės nustato talpyklos pripildymo lygį, šis taikomas 15 °C temperatūros medžiagai, jei nenurodyta kita temperatūra.
	1.3 SKYRIUS
	ASMENŲ, SUSIJUSIŲ SU PAVOJINGŲJŲ KROVINIŲ VEŽIMU, INSTRUKTAVIMAS
1.3.1	Taikymo sritis Su vežimu susijusiose įmonėse (žr. 1.4 skyrių) dirbantys asmenys, kurių darbo sritis apima pavojingųjų krovinių vežimą, kartu su reikalavimais, keliamais jų darbui ir atsakomybei dėl pavojingųjų krovinių vežimo, turi gauti ir atitinkamas instrukcijas. Instrukcijos turi apimti ir 1.10 skyriuje pateikiamas specialiąsias taisykles, susijusias su saugumo užtikrinimu vežant pavojinguosius krovinius. Pastaba. Dėl saugos patarėjų rengimo žr. 1.8.3 poskyrį.
1.3.2	Instruktavimo pobūdis
	Atsižvelgus į asmens atsakomybės lygį ir funkcijas, turi būti teikiamos tokio pobūdžio instrukcijos:
1.3.2.1	Įvadas
	Personalas turi būti supažindintas su bendrosiomis pavojingųjų krovinių vežimo taisyklių nuostatomis.
1.3.2.2	Instruktavimas pagal pareigas Personalas turi gauti išsamius nurodymus, atitinkančius jų atsakomybės lygį ir pareigas, susijusius su taisyklėmis, kurios reglamentuoja pavojingųjų krovinių vežimą.
	Tais atvejais, kai pavojingųjų krovimų vežimas apima multimodalinius vežimus, personalą būtina instruktuoti apie kitoms transporto rūšims taikomas taisykles.
	Vežėjo arba geležinkelių infrastruktūros naudotojo personalą būtina papildomai instruktuoti apie geležinkelių transporto ypatumus. Šį instruktavimą sudaro bendrasis instruktažas ir specialusis instruktažas.
	a) Bendrasis viso personalo instruktažas:
	Visiems darbuotojams išaiškinamos pavojingumo ženklų ir oranžinių žymų reikšmės. Be to, darbuotojai turi būti supažindinami su pranešimo apie pažeidimus tvarka.
	b) Specialusis įmonės personalo, tiesiogiai dalyvaujančio pavojingųjų krovinių vežime, instruktažas:
	Be a) punkte aprašyto bendrojo instruktažo, darbuotojai turi būti mokomi ir pagal jų veiklos sritį.
	Specialiojo instruktažo temos, 1.3.2.2.2 punkte suskirstytos į tris grupes, dėstomos personalui pagal jo priskyrimą vienai iš trijų kategorijų (žr. 1.3.2.2.1 punktą).
1.3.2.2.1	Darbuotojai priskiriami atskiroms kategorijoms pagal šią lentelę:

Kategorija	Kategorijos aprašymas	Personalas
1	Įmonės personalas, tiesiogiai dalyvaujantis vežant pavojinguosius krovinius	Lokomotyvo mašinistai, krovinių skirstymo operatoriai arba atitinkamas pareigas einantis personalas
2	Personalas, atsakingas už pavojingųjų krovinių vežimui naudojamų vagonų techninę būklę	Vagonų tikrintojai arba atitinkamas pareigas einantis personalas
3	Personalas, atsakingas už geležinkelių tarnybas ir manevrinio darbo atlikimą, bei geležinkelių infrastruktūros valdytojo personalas	Traukinių dispečeriai, centralizacijos posto operatoriai, valdymo centro darbuotojai arba atitinkamas pareigas einantis personalas

1.3.2.2.2	Specialusis instruktažas privalo apimti šias temas:
a)	Lokomotyvų mašinistams arba atitinkamas pareigas einančiam 1 kategorijos personalui:
	– būtinoji informacija apie traukinio sąstatą, pavojingųjų krovinių buvimą ir sąstato vietą, kurioje yra vagonas su šiais kroviniais;
	– pažeidimų rūšys;
	– veiksmai, kai dėl pažeidimų susidaro avarinė situacija, ir priemonės, kurių būtina imtis konkrečiam traukiniui bei eismui gretimuose keliuose apsaugoti.
	Krovinių skirstymo operatoriams arba atitinkamas pareigas einančiam 1 kategorijos personalui:
	– 13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklų reikšmės (žr. 5.3.4.2 skirsnį);
	– saugieji atstumai vežant 1 klasės krovinius pagal 7.5.3 poskyrio reikalavimus;
	– pažeidimų nustatymas.
b)	Vagonų tikrintojams arba atitinkamas pareigas einančiam 1 kategorijos personalui:
	– bandymų atlikimas pagal Susitarimo dėl geležinkelių transporto įmonių keitimosi krovininiais vagonais ir jų naudojimo (RIV) XII priedo (krovininių vagonų laikinosios techninės apžiūros sąlygos) nuostatas;
	– UIC atmintinės 471-3 nuostatų vykdymas (tik tiems darbuotojams, kurie atlieka 1.4.2.2.1 punkte numatytą patikrą);
	– pažeidimų nustatymas.
c)	Traukinių dispečeriams, centralizacijos posto darbuotojams, valdymo centro darbuotojams arba atitinkamas pareigas einančiam 3 kategorijos personalui:
	– kritinių situacijų valdymas pažeidimų atvejais;
	– skirstymo stočių vidiniai avariniai planai pagal 1.11 skyriaus nuostatas.
1.3.2.3	Su sauga susijęs instruktavimas Atsižvelgiant į tai, kad pavojingųjų krovinių vežimo, pakrovimo ir iškrovimo metu, įvykus eismo įvykiui, gali kilti pavojus sužeisti ar pakenkti, personalas turi būti instruktuotas apie pavojingųjų krovinių keliamą grėsmę ir pavojų. Instruktavimo tikslas – informuoti personalą apie saugaus krovinio tvarkymo ir avarines priemones.
1.3.2.4	Instruktavimas, susijęs su 7 klasės medžiagomis
	Dirbantys su 7 klasės medžiagomis darbuotojai turi būti atitinkamai instruktuoti apie Spinduliuotės keliamą pavojų, kurį jie gali patirti, taip pat apie svarbias saugos priemones, kurios sumažintų Spinduliuotės poveikį ir jiems patiems, ir kitiems asmenims, kurie gali būti susiję su jų veikla.
1.3.3	Dokumentai
	Išsamų visų suteiktų instrukcijų aprašymą turi saugoti ir darbdavys, ir darbuotojas, kurie privalo peržiūrėti jas kiekvieną kartą prieš pradėdami naują veiklą. Kadangi taisyklės gali būti keičiamos, šias instrukcijas būtina nuolat papildyti, lankant tobulinimosi kursus.
	1.4 SKYRIUS
	SU SAUGA SUSIJUSIOS SUBJEKTŲ PAREIGOS
1.4.1	Bendrieji saugos reikalavimai
1.4.1.1	Pavojinguosius krovinius vežantys subjektai privalo, atsižvelgdami į numatomų pavojų pobūdį ir mastą, imtis reikiamų priemonių nuostoliams išvengti, o susidarius žalai, kiek įmanoma sumažinti jos mastą. Visais atvejais jie privalo laikytis galiojančių RID nuostatų.
1.4.1.2	Iškilus tiesioginiam pavojui visuomenės saugumui, subjektai nedelsdami privalo pranešti apie tai specialiosios paskirties bei saugumo pajėgoms ir perduoti jų veiklai būtiną informaciją.
1.4.1.3	RID taisyklėse gali būti išsamiau apibrėžtos kai kurios subjektų pareigos.
	Su sąlyga, kad 1.4.2 ir 1.4.3 poskyriuose aprašytos pareigos bus vykdomos, valstybė Sutarties dalyvė savo nacionaliniuose teisės aktuose gali įvardytam subjektui priskirtas pareigas perduoti kitam subjektui ar kitiems subjektams, jei ji mano, kad dėl to nesumažės vežimo saugumas. Apie tokius veiksmus valstybė Sutarties dalyvė turi pranešti Centrinei įstaigai, kad ši informuotų kitas valstybes Sutarties dalyves.
	1.2.1, 1.4.2 ir 1.4.3 poskyrių nuostatos apie subjektus žyminčias sąvokas ir atitinkamas jų pareigas neturi įtakos nacionaliniams teisės aktams dėl teisinių pasekmių (bausmės, atsakomybės ir t. t.), kurios kyla iš to, kad atitinkamas subjektas, pvz., juridinis asmuo, fizinis asmuo, savo atsakomybe veikiantis asmuo, yra darbdavys arba įdarbintas asmuo.
1.4.2	Pagrindinių subjektų pareigos
	Pastaba. Apie radioaktyviąsias medžiagas žr. taip pat 1.7.6 poskyrį.
1.4.2.1	Siuntėjas
1.4.2.1.1	Pavojingųjų krovinių siuntėjas privalo pateikti vežti tokią siuntą, kuri atitinka RID taisykles. Laikydamasis 1.4.1 poskyrio nuostatų, jis pirmiausia privalo:
a)	įsitikinti, kad pateikiami vežti pavojingieji kroviniai yra klasifikuoti pagal RID reikalavimus ir jų nedraudžiama vežti;
b)	pateikti vežėjui būtinus duomenis ir informaciją, taip pat ir, jei reikia, būtinus važtaraščius ir lydraščius (leidimus, patvirtinimo pažymas, pranešimus, liudijimus ir t. t.), laikydamasis pirmiausia 5.4 skyriaus ir 3.2 skyriaus A lentelės nuostatų;
c)	naudoti tik tokias pakuotes, didžiąsias pakuotes, IBC konteinerius ir cisternas (cisterninis vagonus, sekcinius vagonus, vagonus su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamąsias cisternas, cisterninius konteinerius ir MEGC konteinerius), kuriuose leidžiama vežti atitinkamus krovinius, kurie yra tam pritaikyti ir paženklinti, laikantis RID reikalavimų;
d)	laikytis siuntimo apribojimų ir siuntimo būdo taisyklių;
e)	pasirūpinti, kad nevalytos ir nedegazuotos tuščios cisternos (cisterniniai vagonai, sekciniai vagonai, vagonai su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamosios cisternos, cisterniniai konteineriai arba MEGC konteineriai) arba nevalyti tušti vagonai, didieji konteineriai ir mažieji konteineriai, skirti suverstiniams kroviniams vežti, būtų atitinkamai pažymėti ir paženklinti, o nevalytos tuščios cisternos būtų uždarytos ir nelaidžios kaip ir pilnos.
1.4.2.1.2	Jei siuntėjas naudojasi kitų subjektų paslaugomis (pakuotojo, perkrovėjo, pripildytojo ir t. t.), jis privalo imtis reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad siunta atitiktų RID taisykles. 1.4.2.1.1 punkto a), b), c) ir e) papunkčiuose nurodytais atvejais jis gali pasikliauti kitų subjektų jam pateikta informacija ir duomenimis.
1.4.2.1.3	Jei siuntėjas veikia trečiojo asmens vardu, tai šis privalo raštu nurodyti siuntėjui pavojingojo krovinio pobūdį ir pateikti jam visą informaciją bei dokumentus, kurie būtini atliekant pavestas pareigas.
1.4.2.2	Vežėjas
1.4.2.2.1	Vežėjas, kuris perima vežti pavojinguosius krovinius jų išsiuntimo vietoje, pagal 1.4.1 poskyrio nuostatas privalo paimti atrankinius krovinio mėginius ir
a)	patikrinti, ar pagal RID taisykles leidžiama vežti numatytus pavojinguosius krovinius;
b)	įsitikinti, kad RID nustatyti dokumentai yra pateikti kartu su važtos dokumentu ir bus perduoti toliau;
c)	apžiūros metu įsitikinti, kad vagonai ir kroviniai neturi akivaizdžių trūkumų, kad nėra sandarumo pažeidimų ar įtrūkių ir yra sukomplektuotos visos reikiamos įrangos dalys;
d)	įsitikinti, ar nepraleista cisterninių vagonų, sekcinių vagonų, vagonų su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamųjų cisternų, cisterninių konteinerių ir MEGC konteinerių kito bandymo apžiūros data;
e)	patikrinti, ar vagonai neperkrauti;
f)	įsitikinti, kad ant vagonų yra visi privalomi pavojingumo ženklai (plakatai) ir žymos.
	Visa tai atliekama vagono, konteinerio ir prireikus krovinio apžiūros metu, remiantis važtos dokumentais ir lydraščiais.
	Šio punkto reikalavimai laikomi įvykdytais, jei laikomasi UIC atmintinės 471-3 V („Tarptautinėms pavojingųjų krovinio siuntoms privalomi bandymai“) 5 punkto^5) nuostatų.
____________________ ^5) 2003 m. sausio 1 d. redakcija. UIC atmintines leidžia Tarptautinė geležinkelių sąjunga. Išleista: 16 Rue Jean Rey, F-75015 Paris.
1.4.2.2.2	1.4.2.2.1 punkto a), b), e) ir f) papunkčiuose nurodytais atvejais vežėjas gali pasikliauti kitų subjektų jam pateikta informacija ir duomenimis.
1.4.2.2.3	Jei vežėjas, laikydamasis 1.4.2.2.1 punkto nuostatų, nustato RID taisyklių pažeidimą, jis privalo sulaikyti krovinį, kol bus įvykdyti visi taisyklių reikalavimai.
1.4.2.2.4	Jei vežimo metu nustatomas pažeidimas, kuris gali pakenkti vežimo saugai, toks krovinys turi būti kuo greičiau sulaikytas, laikantis vežimo geležinkeliais saugumo, saugaus krovinio iškrovimo ir visuomenės saugos reikalavimų.
	Krovinius leidžiama vežti toliau, tik įvykdžius visus reikalavimus. Už likusią vežimo dalį atsakinga institucija gali išduoti leidimą vežti krovinius toliau.
	Jei reikalavimai neįvykdyti ir leidimas toliau vežti krovinius neišduotas, kompetentingoji institucija (institucijos) suteikia vežėjui reikiamą administracinę pagalbą. Tai galioja ir tuo atveju, kai vežėjas praneša kompetentingajai institucijai, kad siuntėjas nenurodė jam perduotų vežti pavojingųjų krovinių savybių, ir jis pagal vežimo sutarčiai taikomus teisės aktus nori iškrauti, sunaikinti arba nukenksminti krovinį.
1.4.2.3	Gavėjas
1.4.2.3.1	Gavėjas privalo nedelsti atsiimti krovinį, jei tam nėra svarių priežasčių, ir iškrovus patikrinti, ar laikytasi jam svarbių RID taisyklių.
	Pagal 1.4.1 poskyrio nuostatas jis pirmiausia privalo:
a)	RID numatytais atvejais išvalyti ir dezinfekuoti vagonus ir konteinerius;
b)	pasirūpinti, kad visiškai iškrautų, išvalytų, degazuotų ir dezinfekuotų vagonų bei konteinerių išorėje neliktų pavojingumo ženklų (plakatų) ir oranžinių lentelių.
	Vagoną arba konteinerį leidžiama pastatyti nuošalėje ar pakartotinai naudoti tik tuo atveju, jei įvykdyti visi anksčiau minėti reikalavimai.
1.4.2.3.2	Jei gavėjas naudojasi kitų subjektų (iškrovėjų, valytojų, dezinfekcijos įstaigos ir t. t.) paslaugomis, jis privalo imtis reikiamų priemonių, užtikrinančių, jog bus laikomasi 1.4.2.3.4 punkto nuostatų.
1.4.3	Kitų subjektų pareigos
	Toliau pateikiami kiti krovinių vežimo subjektai ir nurodomos jų pareigos. Kitų subjektų pareigos remiasi 1.4.1 poskyrio nuostatomis, jei jie žino arba turėtų žinoti, kad vykdo savo pareigas RID reglamentuojamo vežimo metu.
1.4.3.1	Perkrovėjas
1.4.3.1.1	Laikydamasis 1.4.1 poskyrio nuostatų, perkrovėjas vykdo šias pareigas. Perkrovėjas:
a)	gali perduoti pavojinguosius krovinius vežėjui tik tuo atveju, jei jų nedraudžia vežti RID taisyklės;
b)	perduodamas vežti supakuotus pavojinguosius krovinius ar nevalytas tuščias pakuotes, privalo patikrinti, ar pakuotė nepažeista. Jei siuntos pakuotė pažeista, ypač jei ji nesandari ir pavojingoji medžiaga prasisunkia arba gali prasisunkti, tokią siuntą jis gali perduoti vežti tik pašalinęs visus trūkumus; tai galioja ir nevalytoms tuščioms pakuotėms;
c)	perkraudamas pavojinguosius krovinius į vagonus, didžiuosius konteinerius ar mažuosius konteinerius, privalo laikytis krovos ir kėlimo taisyklių;
d)	privalo stebėti, jei jis tiesiogiai perduoda vežėjui pavojinguosius krovinius, ar laikomasi reikalavimų, tvirtinant pavojingumo ženklus (plakatus) ant vagonų ir didžiųjų konteinerių ar ženklinant juos oranžinėmis lentelėmis;
e)	kraudamas siuntas, privalo paisyti bendrojo krovimo draudimų, atsižvelgdamas į vagone ar didžiajame konteineryje jau esančius pavojinguosius krovinius, taip pat ir laikytis taisyklių, reikalaujančių atskirti maisto produktus, plataus vartojimo prekes ir pašarus.
1.4.3.1.2	1.4.2.1.1 punkto a), d) ir e) papunkčiuose nurodytais atvejais perkrovėjas gali pasikliauti kitų subjektų jam pateikta informacija ir duomenimis.
1.4.3.2	Pakuotojas
	Laikydamasis 1.4.1 poskyrio nuostatų, pakuotojas pirmiausia privalo:
a)	laikytis pakavimo ir bendrojo pakavimo taisyklių ir
b)	ruošdamas siuntas vežti, laikytis siuntų žymėjimo ir ženklinimo pavojingumo ženklais taisyklių.
1.4.3.3	Pripildytojas
		gal 1.4.1 poskyrio nuostatas pripildytojas pirmiausia atlieka toliau išvardytas pareigas. Pripildytojas:
	a)	prieš pripildydamas cisterną, privalo įsitikinti, kad cisterna ir jos įrangos dalys yra techniškai nepriekaištingos būklės;
	b)	privalo įsitikinti, ar nepraėjęs cisterninių vagonų, sekcinių vagonų, vagonų su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamųjų cisternų, cisterninių konteinerių ir MEGC konteinerių artimiausio bandymo terminas;
	c)	gali pripildyti cisternas tik tokių pavojingųjų medžiagų, kurias leidžiama vežti šiomis cisternomis;
	d)	privalo, pildydamas cisterną, paisyti reikalavimų dėl pavojingųjų medžiagų laikymo gretimuose cisternos skyriuose;
	e)	privalo, pildydamas cisterną, neviršyti didžiausio leistinojo pripildymo lygio arba didžiausios leistinosios masės, skaičiuojant vienam talpos litrui;
	f)	privalo, pripildęs cisterną, patikrinti uždarymo įrangos sandarumą;
	g)	privalo pasirūpinti, kad pripildytos cisternos išorėje neliktų pavojingosios medžiagos likučių;
	h)	ruošdamas vežti pavojingąjį krovinį, privalo pasirūpinti, kad ant cisternų, vagonų, didžiųjų ir mažųjų konteinerių būtų pritvirtintos nustatytos oranžinės lentelės ir privalomieji pavojingumo ženklai ar plakatai;
	i)	prieš pripildydamas ir pripildęs cisterninius vagonus skystų dujų, privalo laikytis specialių kontrolės taisyklių.
1.4.3.4	Cisterninio konteinerio arba vežiojamosios cisternos naudotojas
	Pagal 1.4.1 poskyrio nuostatas cisterninio konteinerio arba vežiojamosios cisternos naudotojas pirmiausia turi pasirūpinti, kad:
	a)	būtų laikomasi konstrukcijos, įrangos, bandymų ir žymėjimo taisyklių;
	b)	cisterna ir jos įranga būtų prižiūrima taip, kad cisterninis konteineris arba vežiojamoji cisterna, eksploatuojami normaliomis apkrovos sąlygomis, atitiktų RID reikalavimus iki kito bandymo;
	c)	būtų atliktas neeilinis bandymas, jei cisternos korpuso ar jos įrangos saugumas galėjo sumažėti dėl remonto, perdirbimo ar avarijos.
1.4.3.5	Cisterninio vagono naudotojas
	Pagal 1.4.1 poskyrio nuostatas cisterninio vagono naudotojas pirmiausia turi pasirūpinti, kad:
	a)	butų laikomasi konstrukcijos, įrangos, bandymų ir žymėjimo taisyklių;
	b)	cisterna ir jos įranga būtų prižiūrima taip, kad cisterninis vagonas, naudojamas normaliomis apkrovos sąlygomis, atitiktų RID reikalavimus iki kito bandymo;
	c)	būtų atliktas neeilinis bandymas, jei cisternos korpuso ar jos įrangos saugumas galėjo sumažėti dėl remonto, perdirbimo ar avarijos.
1.4.3.6	Geležinkelių infrastruktūros naudotojas
	Laikydamasis 1.4.1 poskyrio nuostatų geležinkelių infrastruktūros naudotojas turi pasirūpinti, kad būtų sudaryti skirstymo stočių vidiniai avariniai planai pagal 1.11 skyriaus reikalavimus.
	1.5 SKYRIUS
	IŠIMTYS
1.5.1	Laikinosios išimtys
1.5.1.1	Siekdamos suderinti RID taisykles su technikos ir pramonės raida, valstybių Sutarties dalyvių kompetentingosios institucijos gali tarpusavyje susitarti, kad kai kuriuos vežimus per jų teritoriją bus leidžiama vykdyti laikinai nukrypstant nuo RID taisyklių, jei dėl to nesumažės vežimo saugumas. Institucija, kuri imasi iniciatyvos dėl laikinųjų išimčių, praneša apie tai Centrinei įstaigai, kuri informuoja kitas valstybes Sutarties dalyves.^6)
	Pastaba. 1.7.4 poskyryje aprašytas „specialusis susitarimas“ nelaikomas laikinąja išimtimi pagal šio poskyrio apibrėžimą.
_______________________ ^6) Su laikinosiomis išimtimis, dėl kurių tariamasi pagal šį poskyrį, galima susipažinti OTIF interneto tinklalapyje adresu: www.otif.org.
1.5.1.2	Laikinoji išimtis negali galioti ilgiau kaip 5 metus nuo jos įsigaliojimo dienos. Laikinoji išimtis automatiškai netenka galios tą dieną, kurią įsigalioja atitinkama RID pataisa.
1.5.1.3	Laikinosiomis išimtimis laikomos sutartys, sudarytos pagal Vienodųjų taisyklių CIM 5 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vežimas, laikantis laikinųjų išimtinių taisyklių, laikomas vežimu pagal RID taisykles.
	Pastaba. Vienodųjų taisyklių CIM 5 straipsnio 2 dalis skelbia:
	„Dvi ar daugiau valstybių, sudarydamos sutartį, arba dvi ar daugiau geležinkelio įmonių priimdamos tarifines nuostatas gali susitarti dėl sąlygų, kuriomis tam tikros medžiagos ar tam tikri gaminiai, kuriuos draudžiama vežti pagal RID taisykles, vis dėlto gali būti vežami.
	Valstybės arba geležinkelio įmonės tokiu pat būdu gali sušvelninti RID numatytas leidimų išdavimo sąlygas.
	Šios sutartys ir tarifines nuostatos turi būti skelbiamos ir pranešamos Centrinei įstaigai; Centrinė įstaiga apie jas informuoja kitas valstybes.“
1.5.2	Karinės siuntos
	Karinėms siuntoms, t. y. 1 klasės medžiagų siuntoms, kurios priklauso ginkluotosioms pajėgoms arba už kurias atsako ginkluotosios pajėgos, taikomos išimtinės taisyklės (žr. 5.2.1.5 skirsnį, 5.2.2.1.8 ir 5.3.1.1.2 punktus, 5.4.1.2.1 punkto f) papunktį ir W2 specialiosios taisyklės 7.2.4 poskyrį).
	1.6 SKYRIUS
	LAIKINOSIOS TAISYKLĖS
1.6.1	Įvairūs
1.6.1.1	Jei nenurodyta kitaip, iki 2005 m. birželio 30 d. RID apibrėžtas medžiagas bei gaminius leidžiama vežti, laikantis iki 2004 m. gruodžio 31 d. galiojusių RID taisyklių^7).
	Pastaba. Dėl įrašų važtaraštyje žr. 5.4.1.1.12 punktą.
1.6.1.2	Turimi pavojingumo ženklai, atitinkantys iki 1998 m. gruodžio 31 d. privalomus pavyzdžius, gali būti naudojami, kol baigsis.
1.6.1.3	1 klasės medžiagos ir gaminiai, kurie priklauso ginkluotosioms pajėgoms ir buvo supakuoti iki 1990 m. sausio 1 d. pagal tuo metu galiojusias RID^8) taisykles, gali būti vežami ir po 1989 m. gruodžio 31 d., jei jų pakuotės nepažeistos, o važtaraštyje nurodyta, kad tai iki 1990 m. sausio 1 d. supakuoti kariniai kroviniai. Kitų 1 klasei nuo 1990 m. sausio 1 d. taikomų taisyklių laikytis būtina.
1.6.1.4	1 klasės medžiagos ir gaminiai, kurie buvo supakuoti nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusias RID ^9) taisykles, gali būti vežami ir po 1996 m. gruodžio 31 d., jei jų pakuotės nepažeistos, o važtaraštyje nurodyta, kad tai nuo 1990 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. supakuoti 1 klasės kroviniai.
__________________ ^7) RID redakcija, įsigaliojusi 2003 m. sausio 1 d. ^8) RID redakcija, įsigaliojusi 1985 m. gegužės 1 d. ^9) RID redakcija, įsigaliojusi 1990 m. sausio 1 d., 1993 m. sausio 1 d. ir 1995 m. sausio 1 d.
1.6.1.5	IBC konteineriai, kurie buvo pagaminti pagal PN 405(5) ir 555 (3) nuostatas, galiojusias iki 1999 m. sausio 1 d., tačiau neatitinka PN 405(5) ir 555 (3) nuostatų, įsigaliojusių 1999 m. sausio 1 d., gali būti toliau naudojami.
1.6.1.6	IBC konteineriai, kurie buvo pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal PN 1612 (1) nuostatas, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., tačiau neatitinka 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusių 5.6.2.1.1 punkto nuostatų dėl raidžių, skaičių ir simbolių aukščio, gali būti toliau naudojami.
1.6.1.7	Iš didelės ir vidutinės molekulinės masės polietileno pagamintų būgnų, kanistrų ir sudėtinių pakuočių konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimai, išduoti iki 2005 m. liepos 1 d. pagal 6.1.5.2.6 punkto nuostatas, galiojusias iki 2004 m. gruodžio 31 d., tačiau neatitinkantys 4.1.1.19 punkto reikalavimų, galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d. Visos pakuotės, pagamintos ir paženklintos pagal tokius konstrukcinio pavyzdžio patvirtinimo pažymėjimus, gali būti naudojamos iki 4.1.1.15 skirsnyje nustatyto jų naudojimo termino pabaigos.
1.6.1.8	Esamos oranžinės spalvos žymos, atitinkančios iki 2004 m. gruodžio 31d. galiojusias 5.3.2.2 skirsnio nuostatas, gali būti toliau naudojamos.
1.6.1.9	(rezervuota)
1.6.1.10	Iki 2003 m. liepos 1 d. pagamintos ličio baterijos ir elementai, atitinkantys iki 2002 m. gruodžio 31 d. galiojusias taisykles, tačiau neišbandyti pagal 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusias taisykles, taip pat ir tokių ličio baterijų arba elementų turintys prietaisai gali būti vežami iki 2013 m. birželio 30 d., jei įvykdyti kiti taikytini reikalavimai.
1.6.2	Slėginės 2 klasės dujų talpyklos
1.6.2.1	Slėginės talpyklos, kurios buvo pagamintos iki 1997 m. sausio 1 d. ir neatitinka 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių RID taisyklių, nors jas buvo leidžiama vežti pagal RID taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., nuo šio momento gali būti toliau naudojamos, jei jos atitinka periodinių bandymų reikalavimus, nurodytus P 200 ir P 203 pakavimo taisyklėse.
1.6.2.2	Dujų balionai, atitinkantys 1.2.1 poskyryje pateiktą apibrėžimą, kurių pirminis arba periodinis bandymas buvo atliktas iki 1997 m. sausio 1 d., gali būti vežami nevalyti, tušti ir be pavojingumo ženklų, kol bus vėl pripildyti arba kol bus atliktas kitas periodinis bandymas.
1.6.2.3	Iki 2003 m. sausio 1 d. pagamintos slėginės talpyklos 2 klasės medžiagoms gali būti ženklinamos ir po 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d.
1.6.3	Cisterniniai vagonai ir sekciniai vagonai
1.6.3.1	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1978 m. spalio 1 d., kai įsigaliojo naujosios taisyklės, gali būti toliau naudojami, jei cisternos įranga atitinka 6.8 skyriuje pateiktus reikalavimus. Cisternos korpuso sienelės, išskyrus 2 klasės atšaldytoms suskystintoms dujoms skirtas cisternas, turi būti tokio storio, kad atlaikytų bent 0,4 MPa (4 bar) projektinį slėgį (viršslėgį), jei korpusas pagamintas iš konstrukcinio plieno, ir 200 kPa (2bar) projektinį slėgį (viršslėgį), jei korpusas pagamintas iš aliuminio ar aliuminio lydinių.
1.6.3.2	Periodiniai bandymai su cisterniniai vagonais, kurie toliau naudojami pagal laikinąsias taisykles, turi būti atliekami, laikantis 6.8.2.4 ir 6.8.3.4 skirsnių reikalavimų bei atskiroms klasėms taikomų specialiųjų taisyklių. Jei ankstesnėse taisyklėse nebuvo nustatytas didesnis bandymo slėgis, iš aliuminio ar jo lydinių pagamintų cisternų bandymo slėgis (viršslėgis) turi būti lygus 200 kPa (2 bar).
1.6.3.3	Cisterniniai vagonai, kurie atitinka 1.6.3.1 ir 1.6.3.2 skirsniuose nurodytas laikinąsias taisykles, iki 1998 m. rugsėjo 30 d. gali būti naudojami tiems pavojingiesiems kroviniams vežti, kuriems jie yra patvirtinti. Šis pereinamasis laikotarpis negalioja nei cisterniniams vagonams, skirtiems 2 klasės medžiagoms vežti, nei cisterniniams vagonams, kurių korpuso sienų storis ir įranga atitinka 6.8 skyriaus reikalavimus.
1.6.3.4	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1988 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1987 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1988 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami. Tai taikoma ir cisterniniams vagonams, ant kurių nėra nuo 1988 m. sausio 1 d. pagal XI priedo 1.6.1 poskyrį privalomos žymos apie cisternos korpuso konstrukcinę medžiagą.
1.6.3.5	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1993 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1992 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1993 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.3.6	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1995 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1994 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.3.7	Cisterniniai vagonai, skirti liepsniesiems skysčiams vežti, kurių pliūpsnio temperatūra yra nuo 55 °C iki 61 °C, pagaminti iki 1997 m. sausio 1 d. pagal XI priedo 1.2.7, 1.3.8 ir 3.3.3 poskyriuose pateikiamas taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių minėtuose punktuose nurodytų taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.3.8	Iki 1997 m. sausio 1 d. pagaminti cisterniniai vagonai, sekciniai vagonai ir vagonai su nuimamosiomis cisternomis 2 klasės medžiagoms vežti iki kito periodinio bandymo gali būti ženklinami pagal taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d.
	Jei dėl RID pataisų pasikeitė oficialieji vežimui skirti dujų pavadinimai, nebūtina keisti pavadinimų cisternų skydeliuose ar ant paties korpuso (žr. 6.8.3.5.2 arba 6.8.3.5.3 punktus), su sąlyga, kad dujų pavadinimai ant cisterninių vagonų, sekcinių vagonų ir vagonų su nuimamosiomis cisternomis arba jų skydeliuose (žr. 6.8.3.5.6 punkto b) arba c) papunkčius) bus pakeisti per artimiausią periodinį bandymą.
1.6.3.9	(rezervuota)
1.6.3.10	(rezervuota)
1.6.3.11	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1997 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių XI priedo 3.3.3 ir 3.3.4 punktuose nurodytų taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.3.12	Cisterniniai vagonai, skirti piperidinui (JT 2401) vežti, pagaminti iki 1999 m. sausio 1 d. pagal XI priedo 3.2.3 punkte nurodytas taisykles, galiojusias iki 1998 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti naudojami iki 2009 m. gruodžio 31 d.
1.6.3.13	Iki 1997 m. sausio 1 d. pagaminti cisterniniai vagonai, kurie buvo numatyti JT Nr. 3257 medžiagoms vežti, tačiau neatitinka 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti naudojami iki 2006 m. gruodžio 31 d.
1.6.3.14	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 1999 m. sausio 1 d. pagal XI priedo 5.3.6.3 punkte nurodytas taisykles, galiojusias iki 1998 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų XI priedo 5.3.6.3 punkte, gali būti toliau naudojami.
1.6.3.15	(rezervuota)
1.6.3.16	(rezervuota)
1.6.3.17	(rezervuota)
1.6.3.18	Cisterniniai vagonai ir sekciniai vagonai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., bet neatitinkantys 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
	Priskirti cisternos kodą konstrukcinių pavyzdžių patvirtinimo pažymėjimuose ir atitinkamai paženklinti cisterną būtina iki 2011 m. sausio 1 d.
	Cisternos ženklinamos 6.8.4 poskyrio TC, TE ir TA specialiosiose taisyklėse numatytu raidiniu ir skaitmeniniu kodu tuo metu, kai joms priskiriamas cisternos kodas arba atliekamas artimiausias bandymas pagal 6.8.2.4 skirsnio nuostatas, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.
1.6.3.19	(rezervuota)
1.6.3.20	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 2003 m. liepos 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų 6.8.2.1.7 punkte, ir TE 15 specialiosios taisyklės 6.8.4 poskyrio b punkte, gali būti toliau naudojami.
1.6.3.21	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., ir atitinkantys 6.8.2.2.10 punkto nuostatas, išskyrus nuostatą dėl slėgio matuoklio ar kito tinkamo rodymo įtaiso, gali būti laikomi hermetiškai uždarytais iki kito periodinio bandymo, atitinkančio 6.8.2.4.2 punkto nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.
1.6.3.22	Cisterniniai vagonai, kurių cisternos korpusas iš aliuminio lydinių buvo pagamintas iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.3.23	Cisterniniai vagonai, skirti dujoms, kurių JT Nr. 2073 ir 3318, neatitinkantys 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų TM 6 specialiosios taisyklės 5.3.5 ir 6.8.4 poskyrių e punktuose, gali būti naudojami iki artimiausio bandymo, bet ne ilgiau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.
1.6.3.24	Cisterniniai vagonai, skirti ėsdinančioms dujoms JT Nr. 1052, JT 1790 ir JT 2073 vežti, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų 6.8.5.1.1 punkto b) papunktyje, gali būti toliau naudojami.
1.6.3.25	Pagal 6.8.2.4.3 punkto nuostatas atliekamo sandarumo bandymo data, kaip reikalaujama 6.8.2.5.1 punkte, cisternos skydelyje nurodoma tik atliekant pirmąjį bandymą po 2005 m. sausio 1 d.
1.6.3.26	Cisterniniai vagonai ir sekciniai vagonai, skirti vežti 2 klasės dujas, kurių klasifikaciniuose koduose yra raidės T, TC, TO, TFC arba TOC, taip pat ir 3–8 klasių medžiagas, kurioms A lentelės 12 skiltyje priskirti L15CH arba L21DH cisternų kodai, ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 1 d. pagal 6.8.4 poskyrio b) punkte pateikiamą TE 22 specialiąją taisyklę privalo turėti papildomą įrangą, kuri kiekviename vagono gale absorbuotų ne mažiau kaip 500 kJ energijos.
1.6.3.27	a) Iki 2005 m. sausio 1 d. pagaminti cisterniniai vagonai, neatitinkantys 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojančios 6.8.4 poskyrio TE 22 specialiosios taisyklės reikalavimų, gali būti toliau naudojami.
	b) Iki 2007 m. sausio 1 d. pagaminti cisterniniai vagonai, neatitinkantys 2007 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios 6.8.4 poskyrio TE 22 specialiosios taisyklės reikalavimų, gali būti toliau naudojami.^10)
_______________________ ^10) Ši laikinoji taisyklė įsigalioja 2007 m. sausio 1 d.
1.6.3.28	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 2005 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2004 m. gruodžio 31 d., tačiau neatitinkantys 6.8.2.2.1 punkto antrojo papunkčio nuostatų, ne vėliau kaip per artimiausią rekonstrukciją ar remontą turi būti iš naujo pertvarkomi, jei tai praktiškai įmanoma ir jei atliekant darbus būtina išardyti tvirtinamąsias dalis.
1.6.3.29	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 2005 m. sausio 1 d., neatitinkantys 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojančių 6.8.2.2.4 punkto nuostatų, gali būti toliau naudojami.
1.6.3.30–1.6.3.40	(rezervuota)
1.6.4	Cisterniniai konteineriai ir MEGC konteineriai
1.6.4.1	Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1988 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1987 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1988 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.4.2	Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1993 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1992 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1993 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.4.3	Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1995 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1994 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.4.4	Cisterniniai konteineriai, skirti liepsniesiems skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra nuo 55 °C iki 61°C, pagaminti iki 1997 m. sausio 1 d. pagal X priedo 1.2.7, 1.3.8 ir 3.3.3 poskyriuose pateiktas taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių minėtuose punktuose nurodytų taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.4.5	Jei dėl RID pataisų pasikeitė oficialieji vežimui skirti dujų pavadinimai, nebūtina keisti pavadinimų cisternų skydeliuose ar ant paties korpuso (žr. 6.8.3.5.2 arba 6.8.3.5.3 punktus), su sąlyga, kad dujų pavadinimai ant cisterninių konteinerių ir MEGC konteinerių arba skydeliuose (žr. 6.8.3.5.6 punkto b) arba c) papunkčius) bus pakeisti per artimiausią periodinį bandymą.
1.6.4.6	(rezervuota)
1.6.4.7	Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1997 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 1996 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų X priedo 3.3.3 ir 3.3.4 poskyriuose, gali būti toliau naudojami.
1.6.4.8	Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 1999 m. sausio 1 d. pagal X priedo 5.3.6.3 skirsnyje nurodytas taisykles, galiojusias iki 1998 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 1999 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, nurodytų X priedo 5.3.6.3 skirsnyje, gali būti toliau naudojami.
1.6.4.9	(rezervuota)
1.6.4.10	Iki 1997 m. sausio 1 d. pagaminti cisterniniai konteineriai, skirti medžiagoms JT Nr. 3257 vežti, bet neatitinkantys 1997 m. sausio 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami iki 2004 m. gruodžio 31 d.
1.6.4.11	(rezervuota)
1.6.4.12	Cisterniniai konteineriai ir MEGC konteineriai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., bet neatitinkantys 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusių taisyklių, gali būti toliau naudojami.
	Priskirti cisternos kodą konstrukcinio tipo patvirtinimo pažymėjimuose ir atitinkamai pažymėti cisterną būtina iki 2008 m. sausio 1 d.
	Cisternos ženklinamos 6.8.4 poskyrio TC, TE ir TA specialiosiose taisyklėse numatytu raidiniu ir skaitmeniniu kodu tuo metu, kai joms priskiriamas cisternos kodas arba atliekamas artimiausias bandymas pagal 6.8.2.4 skirsnio nuostatas, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d.
1.6.4.13	Cisterniniai konteineriai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 6.8.2.1.7 punkte ir TE 15 specialiosios taisyklės 6.8.4 poskyrio b) punkte nurodytų taisyklių, gali būti toliau naudojami.
1.6.4.14	Cisterniniai konteineriai, skirti ėsdinančioms dujoms JT Nr. 1052, JT 1790 ir JT 2073 vežti, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2002 m. gruodžio 31 d., bet neatitinkantys 6.8.5.1.1 punkto b) papunktyje nurodytų taisyklių, įsigaliojusių 2003 m. sausio 1 d., gali būti toliau naudojami.
1.6.4.15	Pagal 6.8.2.4.3 punkto nuostatas atliekamo sandarumo bandymo data, kaip reikalaujama 6.8.2.5.1 punkte, cisternos skydelyje nurodoma tik atliekant pirmąjį bandymą po 2005 m. sausio 1 d.
1.6.4.16	Cisterniniai vagonai, pagaminti iki 2003 m. sausio 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2001 m. birželio 30 d., ir atitinkantys 6.8.2.2.10 punkto nuostatas, išskyrus nuostatą dėl slėgio matuoklio ar kito tinkamo rodomojo įtaiso, gali būti laikomi hermetiškai uždarytais iki kito periodinio bandymo, atitinkančio 6.8.2.4.2 punkto nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.
1.6.4.17–1.6.4.19	(rezervuota)
1.6.4.20	Siurbiamosios slėginės cisternos atliekoms, pagamintos iki 2005 m. liepos 1 d. pagal taisykles, galiojusias iki 2004 m. gruodžio 31 d., tačiau neatitinkančios 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojančių 6.10.3.9 skirsnio nuostatų, gali būti toliau naudojamos.
1.6.5	(rezervuota)
1.6.6	7 klasė
1.6.6.1	Siuntos, kurioms pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (IAEA Safety Series No. 6) 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimą nereikalingas kompetentingosios institucijos konstrukcinio tipo patvirtinimas
	Išskirtinės pakuotės, IP-1, IP-2 ir IP-3 tipų pramoninės pakuotės bei A tipo pakuotės, kurioms nebuvo reikalingas kompetentingosios institucijos konstrukcinio tipo patvirtinimas ir kurios atitinka 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo TATENA (IAEA) Saugaus radioaktyviųjų medžiagų vežimo taisykles (Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material, IAEA Safety Series No. 6), gali būti toliau naudojamos, su sąlyga, kad bus laikomasi kokybės užtikrinimo programos, aktyvumo ribų ir medžiagoms taikomų apribojimų, nurodytų 2.2.7.7 skirsnyje.
	Kiekviena pakuotė, po 2003 m. gruodžio 31 d. pakeista dėl priežasčių, nesusijusių su saugumo didinimu, arba pagaminta po 2003 m. gruodžio 31 d., privalo atitikti RID reikalavimus. Siuntos, kurios buvo paruoštos siųsti ne vėliau kaip iki 2003 m. gruodžio 31 d., laikantis TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo taisyklių, gali būti vežamos toliau. Siuntos, paruoštos siųsti po nurodytos datos, privalo atitikti RID reikalavimus.
1.6.6.2	Siuntos, kurios buvo patvirtintos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (pakeistos redakcijos) leidimo nuostatas
1.6.6.2.1	Pakuotės, kurios buvo pagamintos pagal pakuotės pavyzdį, patvirtiną kompetentingosios institucijos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1973 m. ir 1973 m. (pakeistos redakcijos) leidimo nuostatas, gali būti toliau naudojamos, su sąlyga, kad yra gautas daugiašalis siuntos pavyzdžio patvirtinimas, vykdoma 1.7.3 poskyryje numatyta kokybės užtikrinimo programa ir laikomasi 2.2.7.7 skirsnyje nurodytų aktyvumo ribų bei medžiagoms taikomų apribojimų. Iš naujo pradėti tokių pakuočių gamybą draudžiama. Pakeitimai, susiję su konstrukciniu tipu bei patvirtinto radioaktyviojo turinio pobūdžiu ar kiekiu, ir, kompetentingosios institucijos nuomone, galintys iš esmės pakenkti saugumui, privalo atitikti RID taisykles. Pagal 5.2.1.7.5 punkto nuostatas kiekvienai pakuotei turi būti priskirtas serijos numeris, nurodomas pakuotės išorėje.
1.6.6.2.2	Pakuotės, kurios buvo pagamintos pagal pakuotės pavyzdį, patvirtiną kompetentingosios institucijos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo nuostatas, gali būti toliau naudojamos iki 2003 m. gruodžio 31 d., su sąlyga kad vykdoma 1.7.3 poskyryje numatyta kokybės užtikrinimo programa ir laikomasi 2.2.7.7 skirsnyje nurodytų aktyvumo ribų bei medžiagoms taikomų apribojimų. Pasibaigus šiam terminui, pakuotes leidžiama naudoti toliau, jei yra gautas papildomas daugiašalis pakuotės pavyzdžio patvirtinimas. Pakeitimai, susiję su konstrukciniu tipu bei patvirtinto radioaktyviojo turinio pobūdžiu ar kiekiu, kompetentingosios institucijos nuomone, galintys iš esmės pakenkti saugumui, privalo atitikti RID taisykles. Visos pakuotės, kurių gamyba buvo pradėta vėliau nei 2006 m. gruodžio 31 d., turi atitikti RID taisykles.
1.6.6.3	Ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos, patvirtintos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo nuostatas
	Ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos, pagamintos pagal struktūrinį tipą, kuriam buvo gautas kompetentingosios institucijos vienašalis patvirtinimas pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (pakeistos redakcijos) leidimo nuostatas, gali būti toliau naudojamos, jei tik vykdoma 1.7.3 poskyryje numatyta saugumo užtikrinimo programa. Visos ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos, pagamintos vėliau kaip 2003 m. gruodžio 31 d., privalo atitikti RID taisykles.
	1.7 SKYRIUS
	BENDROSIOS 7 KLASĖS TAISYKLĖS
1.7.1	Bendrosios nuostatos
1.7.1.1	RID taisyklės nustato saugumo standartus, kuriais remiantis stebima spinduliuotė, kritiškumas ir terminis pavojus asmenims, turtui ir aplinkai, jei tik tai susiję su radioaktyviųjų medžiagų vežimu. RID taisyklės grindžiamos TATENA Saugaus radioaktyviųjų medžiagų vežimo taisyklėmis (IAEA Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material), 1999 m. leidimas (2003 m. redakcija), Saugos normų serija Nr. TS-R-1 (Safety Standard Series No. TS-R-1), TATENA, Viena (2004). Komentarai pateikiami leidinyje „Informacinė medžiaga apie TATENA saugaus radioaktyviųjų medžiagų vežimo taisykles (1996 m. leidimas)“, Saugos normų serija Nr. TS-G-1.1 (ST-2) („Advisory Material for the IAEA Regulations for the Safe Transport of Radioactive Material“, Safety Standard Series No. TS-G-1.1 (ST-2), TATENA, Viena (2002).
1.7.1.2	RID tikslas – apsaugoti asmenis, turtą ir aplinką nuo Spinduliuotės poveikio, vežant radioaktyviąsias medžiagas. Ši apsauga vykdoma:
	a) izoliuojant radioaktyvuj į turinį;
	b) kontroliuojant išorinės Spinduliuotės lygį;
	c) užkertant kelią kritiškumui ir
	d) užkertant kelią žalingam karščio (branduolinio) poveikiui.
	Šie reikalavimai vykdomi dviem būdais: pirma, palaipsniui ruošiantis apriboti siuntų ir vagonų krovinių turinį ir nustatant standartus, taikomus siuntos konstrukciniam tipui pagal radioaktyviojo turinio pavojingumą; antra, keliant reikalavimus siuntų specifikacijai ir eksploatavimui bei pakuočių priežiūrai, atsižvelgiant į radioaktyviojo turinio rūšį. Be to, šiuos reikalavimus vykdyti padeda ir administracinė priežiūra, įskaitant, jei būtina, kompetentingųjų institucijų patvirtinimus ar leidimus.
1.7.1.3	RID taisyklės taikomos radioaktyviųjų medžiagų vežimui geležinkeliais, įskaitant vežimą, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų naudojimu. Vežimui priskiriami visi veiksmai ir priemonės, susijusios su radioaktyviųjų medžiagų buvimo vietos pakeitimu ir jį apimančios; be to, vežimui priskiriama pakuotės projektavimas, gamyba, priežiūra ir remontas, taip pat ir radioaktyviųjų medžiagų krovinių ir siuntų paruošimas, išsiuntimas, perkrovimas, vežimas, įskaitant tarpines stotis, iškrovimas ar atvežimas į galutinę paskirties vietą. RID taisyklių interpretavimo kriterijams taikomas laipsninis metodas, kurį apibūdina trys sunkumo pakopos:
	a) įprastos vežimo sąlygos (be eismo įvykių);
	b) normalios vežimo sąlygos (nedideli eismo įvykiai);
	c) avarinės vežimo sąlygos.
1.7.2	Spindulinės saugos programa
1.7.2.1	Radioaktyviosios medžiagos turi būti vežamos, atsižvelgiant į spindulinės saugos programą, kurią sudaro sisteminė apžvalga, siekianti deramai atsižvelgti į spindulinės saugos priemonių užtikrinimą.
1.7.2.2	Taikytinų priemonių pobūdis ir mastas priklauso nuo spindulinio poveikio lygio ir tikimybės. Programa turi apimti 1.7.2.3 ir 1.7.2.4 skirsnių, 7.5.11 poskyrio, CW 33 specialiosios taisyklės 1.1 ir 1.4 punktų nuostatas bei taikytinas gelbėjimo priemones. Kompetentingajai institucijai pareikalavus, programos dokumentus būtina pateikti vertinimui.
1.7.2.3	Apsaugos ir saugumo lygis turi būti taip nustatytas, kad individualių apšvitos dozių dydis, apšvitintų (apšvitą patyrusių) asmenų skaičius ir veiksmingos apšvitos tikimybė būtų pati mažiausia, kokią tik galima pasiekti racionaliu būdu, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius faktorius; asmenų apšvitos dozės neturi viršyti pagrindinių apšvitos dozių ribų. Būtina pasirinkti struktūrinį ir sisteminį veiksmų metodą, atsižvelgiant į vežimo ir kitokios veiklos tarpusavio ryšį.
1.7.2.4	Tais atvejais, kai profesinės, su vežimo veikla susijusios apšvitos veiksmingoji dozė:
a)	greičiausiai neviršys 1 mSv per metus, nėra privaloma nei speciali darbų eiga, nei intensyvus stebėjimas, nei dozės vertinimo programos ar individualioji apskaita;
b)	galbūt bus lygi nuo 1 iki 6 mSv per metus, turi būti vykdoma dozės vertinimo programa, stebint darbo vietą arba asmenis;
c)	galbūt viršys 6 mSv per metus, privaloma individualiai stebėti darbuotojus.
	Individualaus ar darbo vietos stebėjimo metu turi būti tvarkoma ir tinkama apskaita.
1.7.3	Kokybės užtikrinimas
	Kokybės užtikrinimo programos, grindžiamos tarptautiniais, nacionaliniais ar kitais standartais ir tvirtinamos kompetentingųjų institucijų, yra sudaromos ypatingos rūšies ir mažos sklaidos radioaktyviųjų medžiagų bei siuntų projektavimui, gamybai, bandymui, dokumentams, naudojimui, priežiūrai ir tikrinimui, taip pat ir visoms vežimo ir tarpinio sandėliavimo operacijoms, siekiant užtikrinti atitinkamų RID taisyklių laikymąsi. Patvirtinimas, kad konstrukcinio tipo specifikacijoje nurodyti reikalavimai yra visiškai įvykdyti, turi būti pateiktas kompetentingajai institucijai. Gamintojas, siuntėjas ir naudotojas kompetentingajai institucijai pareikalavus privalo nurodyti atitinkamas gamybos ir naudojimo stebėjimo priemones ir visoms suinteresuotoms kompetentingosioms institucijoms įrodyti, kad:
	a) gamybos metodai ir naudojamos konstrukcinės medžiagos atitinka patvirtintus konstrukcinio tipo parametrus ir
	b) visos pakuotės yra reguliariai tikrinamos, prireikus remontuojamos ir laikomos geros būklės, kad net po pakartotinio naudojimo atitiktų visas taikytinas taisykles ir specifikacijas.
	Jei privaloma gauti kompetentingosios institucijos leidimą ar patvirtinimą, tai jame turi būti atsižvelgiama į kokybės užtikrinimo programos tinkamumą, o jo išdavimas privalo būti susietas su šia programa.
1.7.4	Specialusis susitarimas
1.7.4.1	Specialiuoju susitarimu laikomos tokios taisyklės, kurias patvirtino kompetentingoji institucija ir pagal kurias leidžiama vežti siuntas, atitinkančias ne visas radioaktyviosioms medžiagoms taikomas RID taisykles.
	Pastaba. Specialusis susitarimas nelaikomas laikinąja išimtine taisykle pagal 1.5.1 poskyryje pateiktą apibrėžimą.
1.7.4.2	Siuntas, kurių atveju neįmanoma įvykdyti visų 7 klasės medžiagoms taikomų taisyklių, leidžiama vežti tik pagal specialųjį susitarimą. Jei kompetentingajai institucijai buvo įrodyta, kad 7 klasės medžiagoms RID taisyklių keliami reikalavimai yra neįvykdomi ir kad RID nustatytų saugumo standartų laikomasi alternatyviomis priemonėmis, kompetentingoji institucija gali patvirtinti specialųjį susitarimą pavienėms siuntoms arba planuojamai kelių siuntų grupei. Bendrasis saugos lygis vežimo metu turi būti ne mažesnis už tą saugos lygį, kuris būtų pasiektas laikantis visų taikytinų taisyklių. Tarptautinėms tokio pobūdžio siuntoms reikalingas daugiašalis leidimas.
1.7.5	Radioaktyviosios medžiagos, turinčios kitų pavojingų savybių
	Dokumentuojant, pakuojant, ženklinant, žymint, tvirtinant pavojingumo ženklus (plakatus), laikinai sandėliuojant, atskiriant ir vežant radioaktyvųjį krovinį, be radioaktyvumo ir dalumo savybių, būtina atsižvelgti ir į šalutinius siuntos turinio keliamus pavojus, tokius kaip sprogumas, liepsnumas, piroforiškumas, cheminis toksiškumas ir ėsdinimas, kad būtų laikomasi visų pavojingiesiems kroviniams taikomų RID taisyklių.
1.7.6	Reikalavimų pažeidimas
1.7.6.1	Jei nesilaikoma kurios nors RID nustatytos spinduliuotei ar užterštumui taikomos ribinės vertės,
	a) siuntėją privalo apie tai informuoti
	(i) vežėjas, jei pažeidimas nustatomas vežant, arba
	(ii) gavėjas, jei pažeidimas nustatomas priimant krovinį;
	b) vežėjas, siuntėjas arba gavėjas pagal aplinkybes privalo:
	(i) imtis neatidėliotinų priemonių pažeidimo pasekmėms sušvelninti;
	(ii) išnagrinėti reikalavimų pažeidimą, jo priežastis, aplinkybes ir pasekmes;
	(iii) imtis tinkamų priemonių, kad būtų pašalintos priežastys ir aplinkybės, dėl kurių kilo pažeidimas, ir užkirstas kelias panašioms aplinkybėms atsirasti, ir
	(iv) pranešti kompetentingajai institucijai (institucijoms) apie reikalavimų pažeidimą ir apie priemones, kurių buvo imtasi ar bus imamasi, norint jį pašalinti arba jo išvengti, ir
	c) būtina apie tai kuo skubiau pranešti siuntėjui ir kompetentingajai institucijai (institucijoms), jei susidarė arba susidarys avarinė apšvitos situacija.
	1.8 SKYRIUS
	KONTROLĖS IR KITOS PRIEMONĖS, PADEDANČIOS LAIKYTIS SAUGOS REIKALAVIMŲ
1.8.1	Institucijų vykdoma pavojingųjų krovinių kontrolė
1.8.1.1	Valstybių Sutarties dalyvių kompetentingosios institucijos gali savo valstybės teritorijoje bet kada vietoje patikrinti, ar laikomasi pavojingųjų krovinių vežimo geležinkeliais taisyklių ir ypač 1.10.1.5 skirsnio nuostatų, įskaitant taisykles dėl saugumo užtikrinimo priemonių.
	Tačiau šie patikrinimai turi būti atliekami nekeliant pavojaus asmenims, turtui ir aplinkai, taip pat nesukeliant didesnių geležinkelių eismo sutrikimų.
1.8.1.2	Asmenys, atsakingi už pavojingųjų krovinių vežimą (1.4 skyrius), laikydamiesi prisiimtų įsipareigojimų, privalo nedelsdami suteikti kompetentingosioms institucijoms bei jų įgaliotiniams informaciją, būtiną kontrolei vykdyti.
1.8.1.3	Kompetentingosios institucijos taip pat gali kontrolės sumetimais apžiūrėti pavojingųjų krovinių vežimo subjektų įmones (1.4 skyrius), susipažinti su jų dokumentais ir tyrimo tikslams paimti ištirti pavojingųjų medžiagų ar pakuočių mėginius, jei tai nesukels pavojaus saugumui. Pavojingųjų krovinių vežimo subjektai (1.4 skyrius) privalo sudaryti galimybę kontrolės sumetimais patikrinti vagonus, vagonų dalis, įrangos ir įrenginių elementus, jei tai įmanoma ir tinkama padaryti. Manydami, kad tai būtina, jie gali paskirti įmonės darbuotoją, kuris lydėtų kompetentingosios institucijos atstovą.
1.8.1.4	Jei kompetentingosios institucijos nustato, kad nesilaikoma RID taisyklių, jos gali uždrausti vežti siuntinį arba nutraukti vežimą, kol bus pašalinti nustatyti trūkumai arba bus imtasi tinkamų priemonių. Sustabdyti vežimą galima patikrinimo vietoje arba, vadovaujantis saugos sumetimais, kitoje institucijų parinktoje vietoje. Šios priemonės neturėtų pernelyg trikdyti geležinkelių eismo.
1.8.2	Tarnybinė pagalba
1.8.2.1	Valstybės Sutarties dalyvės teikia viena kitai tarnybinę pagalbą, įgyvendinant RID nuostatas.
1.8.2.2	Jei valstybėje Sutarties dalyvėje dėl sunkių arba pakartotinių pažeidimų, kuriuos padaro įmonė, turinti buveinę kitoje valstybėje Sutarties dalyvėje, kyla pavojus pavojingųjų krovinių vežimo saugai, tai apie šiuos pažeidimus būtina pranešti valstybės Sutarties dalyvės, kurioje yra įmonės buveinė, kompetentingosioms institucijoms. Valstybės Sutarties dalyvės, kurioje buvo nustatyti sunkūs arba pakartotiniai pažeidimai, kompetentingosios institucijos gali prašyti kitos valstybės, kurioje yra įmonės buveinė, kompetentingųjų institucijų taikyti reikiamas priemones pažeidėjui (pažeidėjams) nubausti. Perduoti asmens duomenis leidžiama tik tuo atveju, kai jie būtini užkertant kelią sunkiems arba pakartotiniams pažeidimams.
1.8.2.3	Institucijos, į kurias kreipiamasi, praneša valstybės Sutarties dalyvės, kurioje nustatyti pažeidimai, kompetentingosioms institucijoms apie priemones, kurių konkrečiu atveju buvo imtasi įmonių atžvilgiu.
1.8.3	Saugos patarėjai
1.8.3.1	Kiekviena įmonė, kurios veikla – pavojingųjų krovinių vežimas geležinkeliais arba su juo susijęs pakrovimas ar iškrovimas, pripildymas ar pakavimas, privalo paskirti vieną ar keletą saugos patarėjų (toliau – krovinio įgaliotinių) pavojingiesiems kroviniams vežti, kurių uždavinys – padėti išvengti tokios veiklos keliamų pavojų asmenims, turtui ar aplinkai.
1.8.3.2	Valstybių Sutarties dalyvių kompetentingosios institucijos gali nustatyti, kad šios taisyklės netaikomos įmonėms,
a)	kurių veikla apima pavojingųjų krovinių vežimą transporto priemonėmis, kurios priklauso ginkluotosioms pajėgoms arba ginkluotosios pajėgos už jas atsako, arba
b)	kurių veikla yra susijusi su ribotais medžiagos kiekiais, tenkančiais vienam vagonui, kai jie mažesni už 1.1.3.6 skirsnyje, 2.2.7.1.2 punkte ir 3.3 bei 3.4 skyriuose nustatytas ribas, arba
c)	kurių pagrindinė ir šalutinė veikla nėra pavojingųjų krovinių vežimas ar su juo susijęs pakrovimas ir iškrovimas ir kurios tik kartais valstybės viduje veža pavojinguosius krovinius, juos pakrauna ir iškrauna, ir su šia veikla susijęs tik labai mažas pavojus ar poveikis aplinkai.
1.8.3.3	Krovinio įgaliotinio, už kurį atsakomybę prisiima įmonės vadovas, pagrindinė pareiga – vykdant įmonės veiklą ieškoti lėšų ir būdų bei imtis priemonių, kurios padėtų šioje veikloje laikytis galiojančių nuostatų ir optimalių saugos reikalavimų.
	Kitos krovinio įgaliotinio pareigos, atitinkančios įmonės veiklą:
	– stebėti, kaip laikomasi pavojingųjų krovinių vežimo taisyklių;
	– konsultuoti įmonę, vykdančią veiklą, susijusią su pavojingųjų krovinių vežimu;
	– parengti įmonės vadovybei ar prireikus vietos valdžiai metinę ataskaitą apie įmonės veiklą, susijusią su pavojingųjų krovinių vežimu. Ataskaitos turi būti saugomos 5 metus ir pateikiamos atskirų valstybių institucijoms joms pareikalavus.
	Be to, krovinio įgaliotinis pagal jam priskirtas pareigas tikrina su tam tikra veikla susijusius veiksmus ir metodus, t. y.:
	– kaip užtikrinamas vežamo pavojingojo krovinio identifikavimo taisyklių laikymasis;
	– kaip perkant vežimo priemones siekiama atsižvelgti į ypatinguosius reikalavimus, keliamus vežamam pavojingajam kroviniui;
	– kaip tikrinamos pavojingųjų krovinių vežimui, jų pakrovimui ir iškrovimui naudojamos priemonės;
	– ar įmonės darbuotojai pakankamai mokomi ir ar yra jų asmens byloje žyma apie tokį mokymą;
	– kaip įgyvendinamos neatidėliotinos priemonės, kilus avarijai ar eismo įvykiui, kurie tam tikromis aplinkybėmis kelia grėsmę saugumui pavojingųjų krovinių vežimo, jų pakrovimo ar iškrovimo metu;
	– kaip atliekami tyrimai ir prireikus rengiamos ataskaitos apie avarijas, eismo įvykius ar sunkius pažeidimus, kurie buvo nustatyti vežant pavojinguosius krovinius, juos pakraunant ar iškraunant;
	– ar imamasi tinkamų priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią pakartotinėms avarijoms, eismo įvykiams ar sunkiems pažeidimams;
	– ar laikomasi teisės aktų ir specialių reikalavimų pavojingųjų krovinių vežimui, renkantis subrangovus ar trečiuosius asmenis arba naudojantis jų paslaugomis;
	– kaip tikrinama, ar personalas, kuriam patikėtas pavojingųjų krovinių vežimas, jų pakrovimas ar iškrovimas, yra gavęs išsamias darbo instrukcijas ir nurodymus;
	– ar imamasi priemonių, kuriomis siekiama išaiškinti pavojų, kurį kelia pavojingųjų krovinių vežimas, jų pakrovimas ir iškrovimas;
	– ar imamasi priemonių, kuriomis siekiama patikrinti, ar riedmenyse yra visi reikiami dokumentai ir apsauginiai įrenginiai, taip pat ar šie dokumentai ir apsauginiai įrenginiai atitinka reikalavimus;
	– kaip tikrinama, ar pakrovimo ir iškrovimo metu laikomasi taisyklių;
	– ar parengtas saugumo užtikrinimo planas pagal 1.10.3.2 skirsnio nuostatas.
1.8.3.4	Krovinio įgaliotinio pareigas gali atlikti įmonės vadovas, kitas pareigas įmonėje einantis darbuotojas arba įmonei nepriklausantis asmuo, jei jis iš tikrųjų sugeba vykdyti krovinio įgaliotinio pareigas.
1.8.3.5	Kompetentingajai institucijai arba valstybės Sutarties dalyvės paskirtai įstaigai pareikalavus, įmonė privalo pranešti krovinio įgaliotinio vardą ir pavardę.
1.8.3.6	Krovinio įgaliotinis rūpinasi, kad po avarijos, kuri įvyko tam tikrai įmonei vežant pavojingąjį krovinį, jį pakraunant ar iškraunant ir kurios metu buvo padaryta žala žmogui, turtui ar aplinkai, gavus visą tarnybinę informaciją būtų parengta ataskaita apie avariją įmonės vadovybei arba prireikus vietos valdžios įstaigai. Ši ataskaita apie avariją negali pakeisti įmonės vadovybės ataskaitų, kurios pateikiamos pagal tarptautinius ar nacionalinius teisės aktus.
1.8.3.7	Krovinio įgaliotinis privalo turėti mokymo pažymėjimą, galiojantį vežimui geležinkeliais. Tokį pažymėjimą išduoda kompetentingoji institucija arba valstybės Sutarties dalyvės šiam tikslui paskirta įstaiga.
1.8.3.8	Norėdamas gauti pažymėjimą, kandidatas į krovinio įgaliotinius turi būti išmokytas ir privalo išlaikyti valstybės Sutarties dalyvės kompetentingosios institucijos patvirtintą egzaminą.
1.8.3.9	Mokymo metu kandidatui turi būti suteikta pakankamai žinių apie pavojingųjų krovinių vežimo keliamą grėsmę, apie teisės ir administracinius aktus bei apie 1.8.3.3 skirsnyje išvardytas pareigas.
1.8.3.10	Kandidatą egzaminuoja kompetentingoji institucija arba jos paskirta egzaminų komisija.
	Egzaminų komisija skiriama raštiškai. Šis paskyrimas gali būti terminuotas, jis vyksta vadovaujantis šiais kriterijais:
	– egzaminų komisijos kompetencija;
	– egzaminų komisijos pasiūlytų egzaminavimo būdų aprašu;
	– priemonės, užtikrinančios egzamino objektyvumą;
	– egzaminų komisijos savarankiškumas juridinių ir fizinių asmenų, įdarbinančių krovinio įgaliotinius, atžvilgiu.
1.8.3.11	Egzamino tikslas – nustatyti, ar kandidatai turi pakankamai žinių krovinio įgaliotinio pareigoms pagal 1.8.3.3 skirsnį vykdyti ir 1.8.3.7 skirsnyje numatytam mokymo pažymėjimui gauti; egzaminas turi apimti mažiausiai tokias sritis:
	a) žinias apie avarijų, susijusių su pavojingųjų krovinių vežimu, pasekmes ir svarbiausias tokių avarijų priežastis;
	b) pavienių valstybių teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas, visų pirma taikomas šioms sritims:
	– pavojingųjų krovinių klasifikavimas (tirpalų ir mišinių klasifikavimo tvarka, medžiagų sąrašo struktūra, pavojingųjų krovinių klasės ir klasifikavimo kriterijai, vežamų pavojingųjų krovinių savybės, pavojingųjų krovinių fizikinės ir cheminės bei toksinės savybės);
	– bendrosios pakuočių, cisternų ir cisterninių konteinerių taisyklės (tipai, kodavimas, žymėjimas, struktūra, pirminiai ir periodiniai bandymai);
	– žymėjimas, ženklinimas, pavojingumo ženklų (plakatų) ir oranžinių žymų tvirtinimas (siuntų žymėjimas ir ženklinimas, didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) bei oranžinių lentelių tvirtinimas ir šalinimas);
	– įrašai važtaraščiuose (privalomieji duomenys);
	– siuntimo būdas ir krovinio paruošimo apribojimai (vagono krovinys, nedalomasis krovinys, suverstinių krovinių vežimas, vežimas IBC konteineriuose, vežimas konteineriuose, vežimas stacionariose ir nuimamose cisternose);
	– keleivių vežimas;
	– bendrojo krovimo draudimai ir saugos priemonės;
	– krovinių atskyrimas;
	– riboti kiekiai ir išskirtiniai kiekiai;
	– krovinio kėlimas ir apsauga (pakrovimas ir iškrovimas, pripildymo laipsnis, talpinimas ir atskyrimas);
	– vežimo personalas arba darbuotojai, jų rengimas;
	– vežami dokumentai (važtaraštis, atitinkamos išimties ar nukrypimo nuo taisyklės kopija, kiti dokumentai);
	– aplinkai kenksmingos medžiagos išsiliejimas, vykstant vežimo procesui ar dėl avarijos;
	– riedmenų taisyklės.
1.8.3.12	Egzaminas vyksta raštu, jį gali papildyti ir egzaminas žodžiu.
	Egzaminą raštu sudaro dvi dalys:
	a) kandidatui pateikiamas klausimynas. Jį sudaro mažiausiai 20 tiesioginį atsakymą turinčių klausimų, kurie apima sritis pagal 1.8.3.11 skirsnyje pateiktą sąrašą. Galimi klausimai ir su keliais atsakymų variantais. Tokiu atveju du klausimai su keliais atsakymų variantais prilygsta vienam klausimui su tiesioginiu atsakymu. Minėtose srityse būtina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
	– bendrosios profilaktikos ir saugumo priemonės;
	– pavojingųjų krovinių klasifikavimas;
	– bendrosios pakuočių, cisternų, cisterninių konteinerių, cisterninių vagonų ir t. t. taisyklės;
	– žymėjimas ir pavojingumo ženklai;
	– įrašai važtaraščiuose;
	– krovinio kėlimas ir apsauga;
	– vežimo personalo ar darbuotojų rengimas;
	– vežami dokumentai ir važtaraščiai;
	– reikalavimai riedmenims;
	b) kiekvienas kandidatas turi išanalizuoti situaciją, susijusią su viena iš 1.8.3.3 skirsnyje pateiktų krovinio įgaliotinio pareigų, įrodydamas, kad sugeba vykdyti krovinio įgaliotinio pareigas.
1.8.3.13	Valstybės Sutarties dalyvės gali numatyti, kad kandidatai, turintys dirbti įmonėms, kurios specializuojasi, veždamos tik tam tikrų rūšių pavojinguosius krovinius, būtų egzaminuojami tik iš jų veiklos tam tikrose srityse. Čia kalbama apie krovinius, priklausančius šioms klasėms:
	– 1 klasė
	– 2 klasė
	– 7 klasė
	– 3, 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 8 ir 9 klasės
	– JT Nr. 1202, 1203 ir 1223.
	Mokymo pažymėjime, aprašytame 1.8.3.7 skirsnyje, būtina aiškiai nurodyti, kad jis galioja tik šiame skirsnyje išvardytoms pavojingųjų krovinių rūšims, iš kurių krovinio įgaliotinis buvo egzaminuojamas pagal 1.8.3.12 skirsnyje aprašytus reikalavimus.
1.8.3.14	Laikui bėgant kompetentingoji institucija arba egzaminų komisija sudaro klausimų, kurie buvo užduodami egzaminų metu, katalogą.
1.8.3.15	Mokymo pažymėjimas, aprašytas 1.8.3.7 skirsnyje, išduodamas pagal 1.8.3.18 skirsnyje pateiktą pavyzdį ir pripažįstamas visose valstybėse Sutarties dalyvėse.
1.8.3.16	Mokymo pažymėjimo galiojimas ir jo pratęsimas
1.8.3.16.1	Mokymo pažymėjimas galioja 5 metus.
	Pasibaigus galiojimui, jis pratęsiamas dar 5 metams, jei pažymėjimo turėtojas likus ne daugiau kaip metams iki pažymėjimo galiojimo pabaigos išlaikė testą. Šį testą turi pripažinti kompetentingoji institucija.
1.8.3.16.2	Testu siekiama užtikrinti, kad pažymėjimo turėtojas turi būtinų žinių 1.8.3.3 skirsnyje nurodytoms pareigoms atlikti. Privalomosios žinios nurodomos 1.8.3.11 skirsnio b punkte ir turi apimti taisyklių pakeitimus, padarytus po to, kai buvo išduotas paskutinis mokymo pažymėjimas. Testas rengiamas ir jo eiga stebima taip, kaip aprašyta 1.8.3.10 ir 1.8.3.12–1.8.3.14 skirsniuose. Tačiau pažymėjimo turėtojas neprivalo išanalizuoti situacijos, kaip numatyta 1.8.3.12 skirsnio b punkte.
1.8.3.17	1.8.3.1–1.8.3.16 skirsniuose pateikti reikalavimai laikomi įvykdytais, jei buvo paisoma atitinkamų sąlygų, numatytų 1996 m. liepos 3 d. priimtoje Tarybos direktyvoje Nr. 96/35 EB „Dėl pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais saugos instruktorių skyrimo ir jų profesinės kvalifikacijos“^11) arba 2000 m. balandžio 17 d. priimtoje Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvoje Nr. 2000/18/EB „Dėl būtiniausių reikalavimų, keliamų pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais saugos instruktorių egzaminavimui“.
1.8.3.18	Krovinio įgaliotinio mokymo pažymėjimas
	Mokymo pažymėjimo numeris:........................................................................
	Išdavusios valstybės kodas:
	Pavardė:
	Vardas (-ai):.....................................................................................................
	Gimimo data ir vieta:
	Pilietybė:..........................................................................................................
	Savininko parašas:............................................................................................
	Galioja iki.................. (data) įmonei (įmonėms), kuri (-ios) vykdo pavojingųjų krovinių vežimo ir jų krovos darbus ir veža pavojinguosius krovinius:
	*- automobilių kelių transportu
	*- geležinkelių transportu
	*- vidaus vandenų kelių transportu
	Pažymėjimą išdavė:..........................................................................................
	Data:................................................................................................................
	Parašas:............................................................................................................
	Pratęstas iki:.....................................................................................................
	Pratęsė:.............................................................................................................
	Data:................................................................................................................
	Parašas:............................................................................................................
1.8.4	Kompetentingųjų institucijų ir jų įgaliotųjų įstaigų sąrašas
	Valstybės Sutarties dalyvės praneša Centrinei įstaigai institucijų ir jų įgaliotųjų įstaigų, atsakingų už RID taisyklių taikymą pagal nacionalinę teisę, adresus, remdamosi atitinkama RID nuostata, taip pat adresus, kuriais reikia siųsti prašymus.
	Centrinė įstaiga iš gautos informacijos sudaro sąrašus ir juos nuolat atnaujina. Centrinė įstaiga praneša valstybėms Sutarties dalyvėms apie sąrašus ir jų pakeitimus.
________________________ ^11) Europos Bendrijų oficialusis leidinys Nr. L 145, 1996 m. liepos 19 d., 10 p. ^12) Europos Bendrijų oficialusis leidinys Nr. L 118, 2000 m. gegužės 19 d., 41 p.
1.8.5	Pranešimai apie įvykius, susijusius su pavojingaisiais kroviniais
1.8.5.1	Jei vežant pavojinguosius krovinius, valstybės Sutarties dalyvės teritorijoje įvyksta didelė avarija ar eismo įvykis, tai vežėjas ir tam tikrais atvejais infrastruktūros naudotojas privalo atitinkamos valstybės kompetentingajai institucijai pateikti pranešimą pagal 1.8.5.4 skirsnyje nurodytą pavyzdį.
1.8.5.2	Prireikus ši valstybė Sutarties dalyvė savo ruožtu siunčia pranešimą Centrinei įstaigai, norėdama informuoti apie tai kitas valstybes Sutarties dalyves.
1.8.5.3	Įvykis, apie kurį privaloma pranešti pagal 1.8.5.1 skirsnį, yra toks, kurio metu išsiliejo ar išbyrėjo pavojingieji kroviniai ar buvo tiesiogiai iškilęs toks pavojus, padaryta žala asmenims, turtui ar aplinkai arba įvykyje dalyvavo valdžios institucijos ir jį vertinant gali būti pritaikytas vienas iš toliau išvardytų kriterijų.
	Žala asmeniui laikomas įvykis, kai mirties ar sužalojimo priežastis yra tiesiogiai susijusi su vežamu pavojinguoju kroviniu, o asmuo sužalotas taip, kad:
a)	reikalauja intensyvaus medicininio gydymo,
b)	turi būti gydomas ligoninėje ne trumpiau kaip vieną parą arba
c)	ne mažiau kaip tris dienas yra nedarbingas.
	Medžiaga laikoma išsiliejusia ar išbyrėjusia, kai išsilieja (išbyra) toks pavojingųjų krovinių kiekis:
a)	0 arba 1 vežimo kategorijos – daugiau kaip 50 kg ar litrų,
b)	2 vežimo kategorijos – daugiau kaip 333 kg arba litrų arba
c)	3 arba 4 vežimo kategorijos – daugiau kaip 1000 kg arba litrų.
	Medžiagos išsiliejimu (išbyrėjimu) laikomas ir toks atvejis, kai buvo iškilęs tiesioginis nurodytų medžiagos kiekių išsiliejimo pavojus. Šis kriterijus taikomas ir tuomet, kai talpykla dėl struktūrinių pažeidimų yra nebetinkama tolesniam vežimui arba pakankamas saugumas negali būti užtikrinamas dėl kitų priežasčių (pvz., dėl cisternų ar konteinerių deformacijos, cisternai apvirtus ar šalimais kilus gaisrui).
	Jei įvykis susijęs su 6.2 klasės medžiagomis, apie įvykį privaloma pranešti, nesvarbu, koks išsiliejo kiekis.
	Jei įvykis susijęs su 7 klasės radioaktyviosiomis medžiagomis, medžiagos išsiliejimui (išbyrėjimui) nustatyti taikomi šie kriterijai:
a)	bet koks radioaktyviosios medžiagos išsiliejimas iš siuntų;
b)	apšvita, kurios metu viršijamos ribinės vertės, nustatytos darbuotojų ir visuomenės apsaugos nuo jonizuojančiosios Spinduliuotės taisyklėse (TATENA Safety Series No. 115 Schedule II – „International Basic Safety Standards for Protection against Ionizing Radiation and for Safety of Radiation Source“ (Pagrindinės tarptautinės saugumo normos dėl apsaugos nuo jonizuojančiosios Spinduliuotės ir dėl spinduliavimo šaltinių saugos)), arba
c)	jei yra pagrindo manyti, kad gerokai sumažėjo siuntos saugos funkcijos (sandarus apvalkalas, apsauginis ekranas, terminė apsauga ar kritiškumas) ir dėl to siunta tapo netinkama toliau vežti be papildomų saugos priemonių.
	Pastaba. Žr. taisykles dėl nepristatomų siuntinių 7.5.11 skirsnio CW 33 (6) specialiojoje taisyklėje.
	Žala turtui ir (arba) aplinkai padaroma tada, kai išsilieja bet koks pavojingųjų krovinių kiekis ir žalos dydis įvertinamas daugiau kaip 50 000 eurų. Į žalą, padarytą tiesiogiai su įvykiu susijusioms pavojingųjų krovinių vežimo priemonėms ir tos transporto rūšies infrastruktūrai, neatsižvelgiama.
	Valdžios institucijos dalyvavimas konstatuojamas tada, kai įvykyje, susijusiame su pavojingaisiais kroviniais, tiesiogiai dalyvavo valdžios institucijos ar pagalbinės tarnybos ir prireikė ne mažiau kaip trims valandoms evakuoti žmones arba dėl pavojingojo krovinio keliamo pavojaus užtverti viešuosius susisiekimo kelius (automobilių kelius ar geležinkelius).
	Prireikus kompetentingoji institucija gali pareikalauti išsamesnės dalykinės informacijos.
1.8.5.4	Pranešimo apie įvykius, susijusius su pavojingaisiais kroviniais, pavyzdys
	Pranešimas apie įvykius, susijusius su pavojingųjų krovinių vežimu pagal RID/ADR 1.8.5 poskyrio nuostatas

Vežėjas

Geležinkelių infrastruktūros naudotojas:.............................................................................................................................

Adresas:......................................................................................................................................................................................

Asmuo ryšiams:.................. Telefonas:.................. Telefaksas:..........................................................................................

(Šis titulinis lapas turi būti nuimamas, jei kompetentingoji institucija perduoda pranešimą toliau)

1. Transporto rūšis
[]£ geležinkeliai vagono Nr. (nurodyti neprivaloma): ..............................................................................................					[]£ automobilių keliai automobilio valst. numeris (nurodyti neprivaloma): ..............................................................................................
2. Įvykio data ir vieta
Metai:............... mėnuo:................ diena:................ valanda:................
[]£ Stotis					Automobilių kelias
[]£ Skirstymo stotis					[]£ Gyvenvietė
[]£ Pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo įranga					[]£ Pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo įranga
Miestas/valstybė:..............................................................					[]£ Ne gyvenvietė
arba					Miestas/valstybė:..................................................................
[]£ Laisvasis ruožas
Ruožo pavadinimas:........................................................
Kilometras:.........................................................................
3. Topografija
[]£	Įkalnė/nuokalnė
[]£	Tunelis
[]£	Tiltas/patiltė
[]£	Sankryža
4. Ypatingos oro sąlygos
[]£	Lietus
[]£	Sniegas
[]£	Plikledis
[]£	Rūkas
[]£	Audra
[]£	Uraganas
Oro temperatūra:..... °C
5. Įvykio aprašymas
[]£	Nuslydimas / nuriedėjimas nuo važiuojamosios kelio dalies
[]£	Susidūrimas
[]£	Virtimas / Persivertimas
[]£	Gaisras
[]£	Sprogimas
[]£	Nesandarumas
[]£	Techniniai gedimai
Papildomas įvykio aprašymas ...................................................................................................................................................................................................... ...................................................................................................................................................................................................... ...................................................................................................................................................................................................... ...................................................................................................................................................................................................... ...................................................................................................................................................................................................... ...................................................................................................................................................................................................... ...................................................................................................................................................................................................... ...................................................................................................................................................................................................... ......................................................................................................................................................................................................
6. Vežti pavojingieji kroviniai
JT Nr. ^1)		Klasė	Pakavimo grupė	Apytikslis išsiliejusios medžiagos kiekis (kg arba 1)^2)		Apvalkalo rūšis^3)	Apvalkalo konstrukcinė medžiaga	Apvalkalo gedimo rūšis^4)
^1) Jei pavojingosios medžiagos priskirtos bendrajai grupei, kuriai taikoma 274 specialioji taisyklė, būtina papildomai nurodyti ir jų techninį pavadinimą						^2) 7 klasės radioaktyviųjų medžiagų dydžiai nurodomi pagal 1.8.5.3 skirsnyje pateiktus kriterijus
^3) Nurodyti atitinkamą numerį:						^4) Nurodyti atitinkamą numerį:
1	Pakuotė					1 Nesandarumas
2	IBC konteineris					2 Gaisras
3	Didžioji pakuotė					3 Sprogimas
4	Mažasis konteineris					4 Struktūrinis gedimas
5	Vagonas
6	Automobilis
7	Cisterninis vagonas
8	Automobilinė cisterna
9	Sekcinis vagonas
10	Elektromobilis
11	Vagonas su nuimamosiomis cisternomis
12	Uždedamoji cisterna
13	Didysis konteineris
14	Cisterninis konteineris
15	MEGC konteineris
16	Vežiojamoji cisterna
7. Įvykio priežastis (jei aiškiai žinoma)
[]£ []£ []£ []£	Techninis gedimas Pakrovos saugumas Eksploatavimo priežastis (geležinkelių darbas) Kita:..................................................................................................................................................................................
8. Įvykio pasekmės
Žala asmenims dėl vežtų pavojingųjų krovinių: []£ Žuvusiųjų (skaičius:....................) []£ Sužeistųjų (skaičius:....................) Medžiagų išsiliejimas: []£ taip []£ ne []£ tiesioginis medžiagos išsiliejimo pavojus Žala turtui ar aplinkai: []£ apytikslis žalos dydis <= 50 000 eurų []£ apytikslis žalos dydis > 50 000 eurų Valdžios institucijų dalyvavimas []£ taip []£ žmonių evakavimas dėl vežtų pavojingųjų krovinių mažiausiai trims valandoms []£ viešųjų eismo kelių užtvėrimas dėl vežtų pavojingųjų krovinių mažiausiai trims valandoms []£ ne

Prireikus kompetentingoji institucija gali pareikalauti atitinkamos papildomos informacijos.

	1.9 SKYRIUS
	KOMPETENTINGŲJŲ INSTITUCIJŲ NUSTATOMI VEŽIMO APRIBOJIMAI
1.9.1	Valstybė sutarties dalyvė tarptautiniam pavojingųjų krovinių vežimui geležinkeliais savo teritorijoje gali taikyti papildomas taisykles, kurių nėra RID, jei šios papildomosios taisyklės
	– atitinka 1.9.2 poskyrio nuostatas,
	– neprieštarauja 1.1.2 poskyrio b punkto taisyklėms,
	– yra įtrauktos į šios valstybės Sutarties dalyvės nacionalinę teisę ir taikomos pavojingųjų krovinių vežimui geležinkeliais šios valstybės teritorijoje,
	– nedraudžia vežti geležinkeliais šiose taisyklėse numatytų pavojingųjų krovinių valstybės Sutarties dalyvės teritorijoje.
1.9.2	1.9.1 poskyryje minimomis papildomosiomis taisyklėmis laikomos:
	a) pridėtinės taisyklės arba saugumo sumetimais vežimui taikomi apribojimai,
	– kai važiuojama tam tikrais inžineriniais statiniais, pvz., tiltais ar tuneliais^13),
	– kai naudojami mišriojo vežimo įrenginiai, pvz., krovinio perkrovimo įranga, arba
	– kai vežti pradedama arba baigiama uostuose, stotyse ar kituose vežimo terminaluose,
_______________________ ^13) Apie krovinių vežimą Lamanšo sąsiauriu ir panašaus pobūdžio kanalais žr. taip pat Tarybos direktyvos 96/49/EB dėl pavojingųjų krovinių vežimo geležinkeliais 5 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, L 235, 1996 m. rugsėjo 17 d., 25 p.
	b) taisyklės, draudžiančios vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius ypatingos ar vietinės rizikos ruožais, kaip antai per gyvenamąsias vietoves, ekologiškai jautrias sritis, ūkio centrus ir pramonės rajonus, turinčius pavojingų įrenginių, arba taisyklės, kuriose keliami ypatingi vežimo reikalavimai, pvz., eksploatavimo priemonės (ribotas greitis, tam tikras vežimo laikas, draudimas kroviniams atsidurti vieniems šalia kitų ir pan.). Kompetentingosios institucijos privalo nustatyti atsarginius ruožus, kurie gali būti naudojami vietoje uždraustųjų arba tų, kuriems keliami specialūs reikalavimai,
	c) specialiosios taisyklės, kuriose nurodomi draudžiami eksploatuoti arba tam tikri privalomi ruožai, arba taisyklės, kurių laikomasi laikinai apsistojus, esant ekstremalioms oro sąlygoms, žemės drebėjimams, avarijoms, demonstracijoms, viešiesiems neramumams arba ginkluotiems sukilimams.
1.9.3	Papildomosios taisyklės, išvardytos 1.9.2 poskyrio a ir b punktuose, taikomos tuo atveju, kai kompetentingoji institucija įrodo tokių priemonių būtinybę.
1.9.4	Valstybės Sutarties dalyvės, taikančios savo teritorijoje 1.9.2 poskyrio a ir b punktuose nurodytas papildomąsias taisykles, kompetentingoji institucija paprastai iš anksto informuoja Centrinį biurą apie minėtas nuostatas, o šis praneša apie tai kitoms valstybėms Sutarties dalyvėms.
1.9.5	Be ankstesniuose poskyriuose aprašytų taisyklių, valstybės Sutarties dalyvės gali priimti tarptautiniam pavojingųjų krovinių vežimui geležinkeliais taikomas specialiąsias saugos taisykles, jei atitinkamos srities nereglamentuoja RID; tai pirmiausia taikoma
	– traukinių eismui,
	– su vežimu susijusiai veiklai, pvz., krovinių skirstymui arba laikinajam iškrovimui reglamentuoti,
	– duomenų apie vežamus pavojinguosius krovinius apskaitai,
	jei šios taisyklės įtrauktos į valstybės Sutarties dalyvės nacionalinę teisę ir taikomos vietiniam pavojingųjų krovinių vežimui geležinkeliais šios valstybės teritorijoje.
	Šios specialiosios taisyklės negali būti susijusios su RID reglamentuotomis sritimis, o ypač su 1.1.2 poskyrio a ir b punktuose nurodytomis sritimis.
	1.10 SKYRIUS
	SAUGUMO UŽTIKRINIMO TAISYKLĖS
	PASTABA. Šiame skyriuje „saugumo užtikrinimas“ suprantamas kaip priemonės arba veiksmai, kurių imamasi, norint iki minimumo sumažinti pavojingųjų krovinių vagystės ar netinkamo naudojimo tikimybę, dėl kurios galėtų kilti pavojus žmonėms, kroviniams arba aplinkai.
1.10.1	Bendrosios taisyklės
1.10.1.1	Visi vežant pavojinguosius krovinius dalyvaujantys asmenys pagal savo pareigas privalo laikytis šiame skyriuje pateikiamų saugumo užtikrinimo taisyklių.
1.10.1.2	Pavojingieji kroviniai perduodami vežti tik tiems vežėjams, kurių tapatybė buvo nustatyta atitinkamu būdu.
1.10.1.3	Teritorijos, esančios laikinam iškrovimui skirtuose terminaluose ir aikštėse, traukinių depuose, stovėjimo vietose ir skirstymo stotyse, kurios vežant pavojinguosius krovinius naudojamos laikinam iškrovimui, turi būti tinkamai apsaugotos, gerai apšviestos ir, jei įmanoma ar reikalinga, visuomenei nepasiekiamos.
1.10.1.4	Kiekvienas pavojinguosius krovinius vežančio traukinio brigados narys kelionės metu privalo su savimi turėti asmens dokumentą su nuotrauka.
1.10.1.5	1.8.1 poskyryje minima saugos kontrolė privalo apimti ir atitinkamas saugumo užtikrinimo priemones.
1.10.1.6	(rezervuota)
1.10.2	Instruktavimas apie saugumo užtikrinimą
1.10.2.1	1.3 skyriuje aprašytas pirminis instruktavimas ir pakartotinis instruktavimas turi apimti ir tokius dalykus, kurie susiję su saugumo užtikrinimo problemomis. Pakartotinis instruktavimas apie saugumo užtikrinimą nebūtinai turi būti susijęs su taisyklių pakeitimais.
1.10.2.2	Instruktavimas apie saugumo užtikrinimo problemas turi būti susijęs su saugumo užtikrinimo rizika, jos nustatymu ir šios rizikos mažinimo būdais bei su priemonėmis, kurių imamasi sumažėjus saugumui. Instruktavimas turi suteikti žinių apie turimus saugumo užtikrinimo planus pagal atskiro darbuotojo veiklos ar atsakomybės sritį ir jo vaidmenį įgyvendinant šiuos planus.
1.10.3	Taisyklės, taikomos pavojingiesiems kroviniams, kurie yra potencialiai labai pavojingi
1.10.3.1	Pavojingaisiais kroviniais, kurie yra potencialiai labai pavojingi, laikomi tokie kroviniai, kuriuos būtų galima panaudoti teroristiniams tikslams ir taip sukelti sunkias pasekmes, pavyzdžiui, daugybės žmonių žūtį ir didelio masto sugriovimus. Pavojingųjų krovinių, kurie yra potencialiai labai pavojingi, sąrašas pateiktas 1.10.5 poskyrio lentelėje.
1.10.3.2	Saugumo užtikrinimo planai
1.10.3.2.1	Vežėjai, siuntėjai ir kiti 1.4.2 bei 1.4.3 poskyriuose nurodyti subjektai, dalyvaujantys vežant pavojinguosius krovinius, kurie yra potencialiai labai pavojingi, privalo parengti ir faktiškai vykdyti saugumo užtikrinimo planus, kurie apima būtiniausius 1.10.3.2.2 punkte išvardytus dalykus.
1.10.3.2.2	Kiekviename saugumo užtikrinimo plane turi būti nurodyti šie būtiniausi dalykai:
	a)                  specialus atsakomybės už saugumo užtikrinimą priskyrimas asmenims, kurie yra pakankamai kompetentingi ir kvalifikuoti bei turi atitinkamus įgaliojimus;
	b)                  atitinkamų pavojingųjų krovinių arba pavojingųjų krovinių rūšių sąrašas;
	c)                  įprastinių procedūrų ir jų keliamos rizikos saugumo užtikrinimui įvertinimas, atsižvelgiant į sustojimą dėl vežimo sąlygų, krovinių laikymą vagonuose, cisternose arba konteineriuose dėl eismo sąlygų prieš keičiant buvimo vietą, ją keičiant arba ją pakeitus ir laikinai iškrovus pavojinguosius krovinius keičiant vežimo būdą arba vežimo priemonę (perkraunant), jei tinka;
	d)                  priemonių, kurių būtina imtis pagal susijusių asmenų atsakomybę ir pareigas, norint sumažinti saugumo užtikrinimo riziką, aprašymas, įskaitant:
	–                   instruktavimą;
	–                   saugumo užtikrinimo politiką (pvz., priemones, padidėjus grėsmei, patikrinimą įdarbinant personalą arba jį perkeliant į tam tikras darbo vietas ir pan.);
	–                   eksploatavimo procedūras (pvz., maršruto parinkimą ir naudojimą, jei tai žinoma, galimybę pasiekti pavojinguosius krovinius juos laikinai iškrovus [kaip numatyta c punkte], atstumą iki infrastruktūros įrenginių, kuriems kyla pavojus, ir pan.);
	e)                  veiksmingi ir atnaujinti būdai, kaip pranešti apie kylantį pavojų, saugumo reikalavimų pažeidimą arba su juo susijusį incidentą ir kaip tokiais atvejais elgtis;
	f)                   saugumo užtikrinimo planų vertinimo ir išbandymo būdai bei planų periodinio tikrinimo ir atnaujinimo būdai;
	g)                  priemonės, garantuojančios saugumo užtikrinimo plane pateikiamos informacijos apie vežimą fizinę apsaugą ir
	h)                  priemonės, užtikrinančios, kad saugumo užtikrinimo plane išdėstyta informacija apie vežimo procesą bus pateikiama tik tiems asmenims, kuriems ji reikalinga. Šiomis priemonėmis neturi būti panaikinta galimybė teikti informaciją kaip numatyta kitose RID vietose.
	Pastaba. Vežėjai, siuntėjai ir gavėjai turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su kompetentingosiomis institucijomis, kad keistųsi nurodymais apie galimą grėsmę, imtųsi atitinkamų saugumo užtikrinimo priemonių ir reaguotų į incidentus, keliančius grėsmę saugumo užtikrinimui.
1.10.3.3	Būtina naudoti įrenginius ir įtaisus bei taikyti tam tikrus metodus, norint apsaugoti nuo vagysčių traukinius ar vagonus, vežančius pavojinguosius krovinius, kurie yra potencialiai labai pavojingi (žr. 1.10.5 lentelę), arba jų krovinius, bei imtis priemonių, užtikrinančių, kad jie visada bus tvarkingi ir veiksmingi. Tokių saugos priemonių taikymas neturi trukdyti reaguoti į avarines situacijas.
	Pastaba. Jei tinka ir jei reikiama įranga jau sumontuota, derėtų naudotis telemetrinėmis sistemomis arba taikyti kitus metodus bei įrenginius, skirtus pavojingųjų krovinių, kurie yra potencialiai labai pavojingi (žr. 1.10.5 lentelę), vežimui sekti.
1.10.4	1.10.1, 1.10.2 ir 1.10.3 poskyrių nuostatos netaikomos, jei vienam vagonui ar didžiajam konteineriui tenkantis medžiagų kiekis yra ne didesnis už nurodytąjį 1.1.3.6 skirsnyje.
1.10.5	Šioje lentelėje pateikiami pavojingieji kroviniai laikomi pavojingaisiais kroviniais, kurie yra potencialiai labai pavojingi, jei jie vežami didesniais kiekiais, nei nurodyta lentelėje.

1.10.5 lentelė. Pavojingųjų krovinių, kurie yra potencialiai labai pavojingi, sąrašas

Klasė	Poklasis	Medžiaga arba gaminys	Kiekis
			Cisterna (litrai)	Suverstinis krovinys (kg)	Siunta (kg)
1	1.1	Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai	^a)	^a)	0
	1.2	Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai	^a)	^a)	0
	1.3	Sprogstamosios medžiagos ir C suderinamumo grupės sprogstamieji gaminiai	^a)	^a)	0
	1.5	Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai	0	^a)	0
2		Liepsniosios dujos (klasifikaciniai kodai, kuriuose yra tik raidė F)	3000	^a)	^b)
		Toksiškos dujos (klasifikaciniai kodai, kuriuose yra raidės T, TF, TC, TO, TFC ir TOC), išskyrus aerozolinius purkštuvus	0	^a)	0
3		Liepsnieji skysčiai, priskiriami I ir II pakavimo grupėms	3000	^a)	^b)
		Nujautrinti sprogstamieji skysčiai	^a)	^a)	0
4.1		Nujautrintos sprogstamosios medžiagos	^a)	^a)	0
4.2		I pakavimo grupės medžiagos	3000	^a)	^b)
4.3		I pakavimo grupės medžiagos	3000	^a)	^b)
5.1		Oksiduojantieji skysčiai, priskiriami I pakavimo grupei	3000	^a)	^b)
		Perchloratai, amonio nitratas ir amonio nitrato turinčios trąšos	3000	3000	^b)
6.1		Toksiškos medžiagos, priskiriamos I pakavimo grupei	0	^a)	0
6.2		Infekcinės A kategorijos medžiagos	^a)	^a)	o
7		Radioaktyviosios medžiagos	3000 A1 (ypatingos rūšies) arba 3000 A2 B(U), B(M) arba C tipo pakuotėse
8		Ėsdinančiosios I pakavimo grupės medžiagos	3000	^a)	^b)

^a)           nereikšminga

^b)          1.10.3 poskyrio nuostatos netaikomos, nesvarbu koks kiekis vežamas.

Pastaba. Branduolinių medžiagų neplatinimo tikslams tarptautiniam vežimui taikoma Konvencija dėl branduolinių medžiagų fizinės apsaugos kartu su TATENA informacinio aplinkraščio rekomendacijomis (INFCIRC/225(Rev.4).

	1.11 SKYRIUS
	SKIRSTYMO STOČIŲ VIDINIAI AVARINIAI PLANAI
	Pavojingųjų krovinių vežimui skirstymo stotyse turi būti sudaryti vidiniai avariniai planai.
	Avariniais planais siekiama, kad įvykus avarijai ar eismo įvykiui skirstymo stotyje, visi įvykio dalyviai veiktų koordinuotai ir avarijos ar eismo įvykio pasekmės žmonių gyvybei ar aplinkai būtų kuo mažesnės.
	Šio skyriaus nuostatos laikomos įvykdytomis taikant UIC atmintinę 201 („Pavojingų krovinių vežimas. Skirstymo stočių avarinių planų sudarymo gairės“)^14).
_______________________ ^14) 2003 m. kovo 1 d. redakcija. UIC atmintines leidžia Tarptautinė geležinkelių sąjunga. Išleista: 16 Rue Jean Rey, F-75015 Paris.

______________

---

^{2 )} Perskaičiuojant iki šiol vartojamus matavimo vienetus į SI sistemos vienetus, laikomasi šių suapvalintų dydžių:

Jėga
1 kg	= 9,807 N
1 N	= 0,102 kg
Mechaninis tempimas
1 kg/mm2	= 9,807 N/mm2
1 N/mm	= 0,102 kg/mm2
Slėgis
1 Pa	= 1 N/m2 = 10-5 bar	= l,02*10-5kg/cm2	= 0,75*10-2 Torr
1 bar	= 105Pa	= 1,02 kg/cm2	= 750 Torr
1 kg/cm2	= 9,807104 Pa	= 0,9807 bar	= 736 Torr
1 toras	= l,33102 Pa	= l,3310-3bar	= l,36*10-3 kg/cm2
Darbas, energija, šilumos energija
1 J	= 1 N*m	= 0,278*10-6 kWh	= 0,102 kg*m	= 0,239*10-3 kcal
1 kWh	= 3,6*106J	=367*103kg*m	= 860 kcal
1 kg*m	= 9,807J	= 2,72*10-6 kWh	= 2,34*10-3 kcal
1 kcal	= 4,19*103J	= l,16*10-3kWh	= 427 kg*m
Galia
1W	= 0,102 kg*m/s	= 0,86 kcal/h
1 kg*m/s		= 9,807 W	= 8,43 kcal/h
1 kcal/h	= 1,16W	= 0,119 kg*m/s
Kinematinė klampa
1 m2/s	= 104St (stoksai)
1 St	= 10 -4 m2/s
Dinaminė klampa
1 Pas	= 1 N-s/m2	= 10 P (puazai)		= 0,102 kg*s/m2
1P	= 0,1 Pa*s	= 0,1 N-s/m2	= l,02*10-2 kg*s/m2
1 kg*s/m2		= 98,07 P	= 9,807 N*s/m2	= 98,7 P

³⁾ Tarptautinė vienetų sistema (SI) parengta remiantis Generalinės matų ir svorių konferencijos nutarimais (adresas: Pavillon de Breteuil, Parc de St-Claud, F 92310 Sèvres).

⁴⁾ Spausdinant rašomąja mašinėle „litras“ gali būti žymimas ir „1“, ir „L“.