VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL BAUDŲ UŽ MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMUS SKYRIMO IR DELSPINIGIŲ UŽ MOKESČIO NESUMOKĖJIMĄ LAIKU SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2000 m. birželio 23 d. Nr. 131

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 8 straipsnio 3 dalimi, 14 straipsniu bei 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir siekdamas suvienodinti mokesčių įstatymuose numatytų baudų taikymą ir delspinigių skaičiavimą,

1. Tvirtinu pridedamą Baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus skyrimo ir delspinigių už mokesčio nesumokėjimą laiku skaičiavimo metodiką (toliau – Metodika).

2. Įsakau:

2.1. apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos darbuotojams vadovautis Metodika;

2.2. Integruotos mokesčių informacinės sistemos IMIS taikomąją programinę įrangą (atitinkamas aplikacijas) kurti pagal Metodiką.

3. Pripažįstu netekusiu galios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 1999 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 213 „Dėl baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus skyrimo metodikos“ (Žin., 1999, Nr. 104-3017).

 

 

VIRŠININKAS                                                                                                       A. BAKŠINSKAS

______________


PATVIRTINTA

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie

Finansų ministerijos viršininko

2000 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 131

 

baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus* skyrimo ir Delspinigių už

mokesčio nesumokėjimą laiku skaičiavimo metodika

 

I. Juridinių asmenų pelno mokestis

 

Baudos skyrimas

1. Bauda skiriama vadovaujantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (toliau – JAPMĮ) 15 str. ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 50 str. Pagal nuo 1998 07 31 galiojančią MAĮ 50 str. 2 dalį bauda gali būti skiriama tik už vieną pažeidimą – pajamų neapskaitymą ir nedeklaravimą. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir jo metu nustačius, kad juridinių asmenų pelno mokestis sumažintas ar nesumokėtas ne dėl pajamų neapskaitymo ir nedeklaravimo, o dėl kitų priežasčių (pvz., mokesčių mokėtojui padidinus sąnaudas), bauda neskiriama, tik priskaičiuojama papildoma mokesčio suma ir delspinigiai, jei pažeidimo padarymo metu galiojusiame teisės akte už tokio pažeidimo padarymą buvo numatyta skaičiuoti delspinigius.

1 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatyta, kad juridinis asmuo nepagrįstai 1000 Lt padidino sąnaudas.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1995 m.

1000 x 29/100 proc. = 290 Lt

 

290 Lt pelno mokestis.

 

 

1996 m.

1000 x 29/100 proc. = 290 Lt

 

290 Lt pelno mokestis.

 

 

1997 m.

1000 x 29/100 proc. = 290 Lt

 

290 Lt pelno mokestis.

 

 

1998 m., 1999 m.

1000 x 29/100 proc. = 290 Lt

 

290 Lt pelno mokestis. Nuo 290 Lt pelno mokesčio padidinti delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas iki patikrinimo akto surašymo dienos, tačiau ne daugiau kaip 150 procentų mokesčio sumos.

1.1. Baudų skyrimas už pajamų neapskaitymą ir nedeklaravimą 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiais:

1991 01 01–1993 05 20 galiojusiame JAPMĮ 15 str. nustatyta: „Jeigu mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose apmokestinamasis pelnas yra sumažintas, į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą biudžetą paimama visa sumažintoji pelno suma ir dvigubo dydžio bauda“. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1993 07 15 nutarimu Nr. I- 234 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo“, priimtų 1993 m. gegužės 11 d. Nr. I-152 ir 1993 m. liepos 13 d. Nr. I-212, taikymo“, nuo sumažintos pelno sumos apskaičiuojamas pelno mokestis ir nuo jo skiriama bauda.

Nuo 1993 05 21 iki 1996 06 30 laikotarpiu galiojusiame JAPMĮ 15 str. nustatyta, kad: „Jeigu mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis yra sumažinti, į Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytą biudžetą išieškoma nuo sumažinto apmokestinamojo pelno apskaičiuota pelno mokesčio suma ir dvigubo jos dydžio bauda“.

Nuo 1998 07 31 galioja MAĮ 50 str. 2 dalis, kurioje nustatyta skirti 100 procentų mokesčio sumos dydžio baudą.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir nustačius, kad 1991 01 01–1996 06 30 metais gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos, apskaičiuojamas mokestis pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisės aktą ir nuo jo skiriama baudos skyrimo dieną galiojančiame teisės akte numatyto 100 procentų mokesčio dydžio bauda.

2 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatyta, kad juridinis asmuo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų. Šioms pajamoms uždirbti buvo patirta 200 Lt sąnaudų (tarp jų papildomai priskaičiuotas kelių mokestis), kurios taip pat nebuvo apskaitytos.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1995 m. gautos pajamos nebuvo

(1000 – 200) x 29/100 proc. = 232 Lt pelno mokestis

apskaitytos ir deklaruotos

232 Lt pelno mokestis ir 232 Lt bauda

 

1.2. Baudų skyrimas už pajamų neapskaitymą ir nedeklaravimą 1996 07 01 1998 07 30 laikotarpiais:

1996 07 01–1998 07 30 laikotarpiu galiojusiame JAPMĮ 15 str. nustatyta, kad: „Jeigu mokėtojų pateiktose mokesčių apyskaitose apmokestinamasis pelnas ir pelno mokestis yra sumažinti, tai sumažinta mokesčio suma ir bauda išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. MAĮ 50 str. 2 dalyje numatyta: „Jeigu mokesčio mokėtojas neįvykdo mokestinės prievolės dėl aplaidumo (47 straipsnis), jam skiriama nesumokėtos (nepervestos) mokesčio sumos 50 procentų dydžio bauda“, 3 dalyje numatyta: „Jeigu mokesčio mokėtojas neįvykdo mokestinės prievolės dėl didelio aplaidumo (48 straipsnis), jam skiriama nesumokėtos (nepervestos) mokesčio sumos 100 procentų dydžio bauda“.

Nuo 1998 07 31 galioja MAĮ 50 str. 2 dalis, kurioje nustatyta skirti 100 procentų mokesčio sumos dydžio baudą. Ši bauda yra didesnė už pažeidimo, padaryto nuo 1996 07 01 iki 1998 07 30, metu galiojusiame teisės akte numatytą baudą.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir nustačius, kad nuo 1996 07 01 iki 1998 07 30 gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos, pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisės aktą apskaičiuojamas mokestis ir nuo jo pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisės aktą skiriama 50 arba 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda, atsižvelgiant į mokestinės prievolės neįvykdymo laipsnį. Mokestis apskaičiuojamas nuo neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų, atsižvelgiant į sąnaudas. Mokestinės prievolės neįvykdymo laipsnis nustatomas, atsižvelgiant į visą (įskaitant patikrinimo metu papildomai apskaičiuotą) pelno mokesčio sumą.

3 pavyzdys

Įmonė 1997 metais deklaravo 2000 Lt apmokestinamųjų pajamų ir 580 Lt pelno mokesčio. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų, kurioms uždirbti buvo patirta 200 Lt sąnaudų taip pat neapskaitytų apskaitoje.

 

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

(1000 – 200) x 29/100 = 232 Lt pelno mokesčio

Mokestinės prievolės įvykdymo laipsnis: 580 x 100 / (580 + 232) = 71,4 proc.

Mokestinė prievolė buvo neįvykdyta dėl didelio aplaidumo, todėl skiriama 100 procentų dydžio bauda – 232 Lt

 

1.3. Baudų skyrimas už pajamų neapskaitymą ir nedeklaravimą laikotarpiais nuo 1998 07 31:

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir jo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojo pateiktoje deklaracijoje ir buhalterinėje apskaitoje nuo 1998 07 31 nurodytos ne visos pajamos arba pajamos iš viso nedeklaruotos ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, iš mokesčių mokėtojo nuo nedeklaruotų pajamų, neatsižvelgiant į išlaidas, priskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda. Taikant šią nuostatą neatsižvelgiama į tai, kad nuostolis yra deklaruotas ar nustatytas patikrinimo metu.

4 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatyta, kad juridinis asmuo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų. Šioms pajamoms uždirbti buvo patirta 200 Lt sąnaudų, kurios taip pat nebuvo apskaitytos.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis po 1998 07 30

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

Gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos

Pastaba: už 1999 metus įmonė deklaravo 3000 Lt nuostolį.

a) mokesčio mokėtojas – ne PVM mokėtojas

1000 x 29/100 proc. = 290 Lt mokesčio suma

290 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 290 Lt bauda.

Kitų pažeidimų apskaičiuojant pelno mokestį nenustatyta.

b) mokesčio mokėtojas – PVM mokėtojas

(1000 – 152,5) x 29/100 proc. = 245,78 Lt mokesčio suma

245,78 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 245,78 Lt bauda.

Nuo nustatytų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų papildomai priskaičiuotas atskaitymų nuo realizacinių pajamų į kelių fondą dydis skaičiuojant pelno mokestį neatimamas.

Gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos

Pastaba: tikrinimo pradžiai įmonės apskaitos kortelėje užfiksuota 2000 Lt permoka.

a) mokesčio mokėtojas – ne PVM mokėtojas

1000 x 29/100 proc. = 290 Lt mokesčio suma

290 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 290 Lt bauda.

 

Įmonė 1999 metais dirbo pelningai.

b) mokesčio mokėtojas – PVM mokėtojas

(1000 – 152,5) x 29/100 proc. = 245,78 Lt mokesčio suma

245,78 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 245,78 Lt bauda.

Nuo nustatytų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų papildomai priskaičiuotas atskaitymų nuo realizacinių pajamų į kelių fondą dydis skaičiuojant pelno mokestį neatimamas.

Gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos.

a) mokesčio mokėtojas – ne PVM mokėtojas

1000 x 29/100 proc. = 290 Lt mokesčio suma

290 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 290 Lt bauda.

 

 

Įmonė dirbo pelningai

b) mokesčio mokėtojas – PVM mokėtojas

(1000 – 152,5) x 29/100 proc. = 245,78 Lt mokesčio suma

245,78 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 245,78 Lt bauda.

Įmonės apskaičiuotas ir deklaruotas pelno mokestis šiuo atveju neturi būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į papildomai nustatytas neapskaitytas ir nedeklaruotas pajamas.

Tačiau dėl kitų priežasčių nustačius nedeklaruotą (neapskaičiuotą) nuo 1998 07 31 mokesčio sumą turi būti skaičiuojami padidinti delspinigiai.

Nuo papildomai priskaičiuotos pelno mokesčio sumos padidinti delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas iki patikrinimo akto surašymo, bet ne daugiau kaip 150 procentų mokesčio sumos.

Nuo nustatytų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų papildomai priskaičiuotas atskaitymų nuo realizacinių pajamų į kelių fondą dydis skaičiuojant pelno mokestį neatimamas.

 

 

 

 

2. MAĮ 50 str. (1999 07 01 įstatymo Nr. VIII- 1277 redakcija) numatytos baudos neskiriamos biudžetinėms įstaigoms. Vadovaujantis MAĮ 50 str. 7 dalies papildymu ir papildymu 10 dalimi, biudžetinėms įstaigoms MAĮ 50 str. numatytos baudos neskiriamos ir už pažeidimus, padarytus prieš šių papildymų įsigaliojimą (už iki 1999 07 15 padarytus pažeidimus), todėl patikrinimo aktuose, surašytuose po 1999 07 15, baudos neskiriamos.

Delspinigių skaičiavimas

Delspinigiai 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpyje skaičiuojami, jeigu už mokesčio įstatymo pažeidimą tame laikotarpyje neturėjo būti skiriamos baudos. Jeigu už tą patį pažeidimą buvo skiriama bauda arba nebuvo numatyta skaičiuoti delspinigius, delspinigiai neskaičiuojami (Finansų ministerijos 1994 01 18 aktas Nr. 6 N; Žin., 1994, Nr. 6-98).

Už mokesčio nesumokėjimą laiku dėl neteisingai pritaikyto mokesčio tarifo delspinigiai skaičiuojami. Skaičiuojant delspinigius, atsižvelgiama į faktiškai susidariusias (esančias, patikrinimo metu nustatytas) permokas.

1. Delspinigių skaičiavimas už mokesčio nesumokėjimą laiku 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiais:

Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 16 str. nustatyta: „mokėtojai atsako, kad pelno mokestis būtų sumokėtas laiku. Mokesčio nesumokėjus laiku, už kiekvieną pavėluotą dieną imami 0,5 % (redakcija galiojo 1991 01 01–1993 12 31), 0,3 % (redakcija galiojo 1994 01 01–1996 06 30) delspinigiai“.

Mokesčio nesumokėjus laiku, delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas.

Už mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiais, nesumokėjimą laiku nuo 1996 07 01 delspinigiai skaičiuojami pagal finansų ministro nustatytus dydžius:

1 lentelė

Metai

Ketvirtis

Delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą dieną (procentais)

Finansų ministro įsakymo data ir numeris

1996

III

 

1996 06 26 Nr. 58

 

IV

0,08

-

1997

I

 

-

 

II

0,06

1997 03 20 Nr. 32

 

III

 

-

 

IV

 

1997 09 01 Nr. 132

1998

I

0,05

-

 

II

 

-

 

III

0,06

1998 06 25 Nr. 125

 

IV

 

1998 09 24 Nr. 220

1999

I

0,05

1998 12 28 Nr. 305

 

II

 

1999 03 30 Nr. 81

 

III

0,06

-

 

IV

 

1999 09 22 Nr. 236a

2000

I

0,06

-

 

II

 

-

 

III

0,05

2000 05 29 Nr. 140

 

Pavyzdys.

Pagal pateiktą pelno mokesčio apyskaitą už 1995 m. 10 000 Lt pelno mokesčio suma turėjo būti sumokėta iki 1996 02 12. Ši suma buvo sumokėta 1996 08 01. Už laiku nesumokėtą pelno mokestį priskaičiuoti delspinigiai: [nuo 1996 02 12 iki 1996 06 30] (10 000 x 0,3/100 proc. x 139 dienų) + [nuo 1996 07 01 iki 1996 08 01] (10 000 x 0,08/100 proc. x 32 dienų) = 4426 Lt delspinigių.

2. Delspinigių skaičiavimas pagal finansų ministro nustatytus dydžius (dydžiai pateikti 1 ir 2 lentelėje) už mokesčio nesumokėjimą laiku nuo 1996 07 01 dienos iki šiol.

2.1. pagal MAĮ 39 str. 1 dalį: už laiku nesumokėtą ar nepervestą į valstybės (savivaldybės) biudžetą deklaruotą mokestį, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių mokestis buvo ne laiku sumokėtas ar pervestas. Nuo 1997 02 26 į priežastis, dėl kurių mokestis buvo ne laiku sumokėtas, neatsižvelgiama, išskyrus MAĮ 39 1 str. numatytas išimtis.

2.2. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas (pervestas) į valstybės (savivaldybės) biudžetą, ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai, tačiau delspinigių suma negali viršyti 100 proc. mokesčių sumos (MAĮ 39 str. 2 dalies 1998 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija – įsigaliojo 1998 m. liepos 31 d.). Jeigu delspinigių, priskaičiuotų iki 1998 m. liepos 31 d. (imtinai) suma viršijo arba pasiekė 100 procentų nesumokėto mokesčio dydžio, delspinigiai toliau nebeskaičiuojami. Jeigu delspinigių iki 1998 m. liepos 30 d. suma nepasiekė 100 procentų nesumokėto mokesčio dydžio, delspinigiai skaičiuojami iki tol, kol pasieks 100 procentų nesumokėto mokesčio dydį, ir toliau nebeskaičiuojami. Delspinigių, skaičiuojamų už mokesčio nesumokėjimą, jeigu juos priskaičiavus iki 1998 m. liepos 30 d. suma viršijo 100 procentų nesumokėto dydžio (pvz., 300 proc.), užfiksuojama apskaitoje ar patikrinimo akte ir toliau neskaičiuojama. Šiuos nuostatos taikomos visiems Metodikoje pateiktiems atvejams ir pavyzdžiams.

2.3. pagal MAĮ 39 str. 6 dalį: padidinti delspinigiai skaičiuojami už mokesčių administratoriaus pareigūno (-ų) papildomai nustatytas mokesčių sumas bei jo paskirtas baudas (dėl to, kad mokesčių mokėtojas neapskaitė ir nedeklaravo pajamų, nepagrįstai padidino sąnaudas, pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ar dėl kitų priežasčių). Patikrinimo metu priskaičiuotos mokesčių sumos turi būti sumokamos ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tada, kai mokesčių mokėtojas apie tai sužinojo (29 str. 2 dalis).

3. Delspinigių skaičiavimas pagal finansų ministro nustatytus dydžius (dydžiai pateikti 1 ir 2 lentelėse) už mokesčio nesumokėjimą laiku laikotarpiais nuo 1998 07 31:

3.1. pagal MAĮ 39 str. 1 dalį: „už ne laiku sumokėtą ar pervestą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus deklaruotą mokestį (avansinį mokestį) arba mokesčio mokėtojo apskaičiuotą ne laiku sumokėtą ar pervestą nedeklaruojamą mokestį (avansinį mokestį), arba už per daug grąžintą mokesčio sumą (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama mokesčio dėl mokesčio administratoriaus klaidos). Į priežastis, dėl kurių mokestis buvo ne laiku sumokėtas ar pervestas, neatsižvelgiama, išskyrus MAĮ 39 1 str. numatytas išimtis“. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Delspinigiai nuo deklaruoto (apskaičiuoto) arba mokesčio mokėtojo apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas ar pervestas į biudžetą arba kai mokesčio buvo per daug grąžinta (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama mokesčio dėl mokesčio administratoriaus klaidos), skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai arba mokesčio į biudžetą grąžinimo dieną arba tą dieną, kai beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia, tačiau delspinigių suma negali viršyti 100 procentų mokesčio sumos“;

3.2. pagal MAĮ 39 str. 6 dalį: „už mokesčio administratoriaus pareigūno patikrinimo metu nustatytą nedeklaruotą (neapskaičiuotą) mokesčio sumą skaičiuojami padidinti delspinigiai“. Šie delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas ar pervestas į biudžetą, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per 20 dienų nuo tos dienos, kai mokesčių mokėtojas gavo patikrinimo aktą, skaičiuojami nepertraukiamai ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai arba tą dieną, kai beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia, tačiau delspinigių suma negali viršyti 150 procentų mokesčio sumos“ (MAĮ 39 str. 6 dalis ir 29 str. 2 dalis). Padidinti delspinigiai skaičiuojami už mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas laikotarpiais nuo 1998 07 31, nesumokėjimą laiku.

Už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus laikotarpiuose iki 1998 m. liepos 30 d., padidinti delspinigiai netaikomi. Nuo 1998 07 31 iki 1998 09 30 (finansų ministrui 1998 09 24 įsakymu Nr. 220 nustačius padidintų delspinigių dydį) taikomi (nepadidinti) delspinigiai. Tuo atveju, kai nedeklaruotas (neapskaičiuotas) mokestis buvo sumokėtas (pervesta suma priskirta konkrečiam mokesčiui), delspinigiai neskaičiuojami.

Finansų ministro nustatyti padidintų delspinigių dydžiai:

2 lentelė

Metai

Ketvirtis

Delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą dieną (procentais)

Finansų ministro įsakymo data ir numeris

1998

IV

0,07

1998 09 24 Nr. 220

1999

I

0,07

1998 12 28 Nr. 305

 

II

0,07

1999 03 30 Nr. 81

 

III

0,07

-

 

IV

0,07

1999 09 22 Nr. 236a

2000

I

0,07

1999 09 22 Nr. 236a

 

II

 

-

 

III

0,07

2000 05 29 Nr. 140

 

3.3. pagal MAĮ 39 str. 7 dalį: „nuo mokesčio administratoriaus pareigūno (pareigūnų) už mokesčio įstatymų pažeidimus paskirtos baudos, nesumokėtos per 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Delspinigių suma negali viršyti 100 procentų baudos sumos“. MAĮ 52 str. 1 dalyje nustatyta, kad bauda turi būti sumokama per 90 dienų nuo tos dienos, kai asmeniui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Jei per 90 dienų nuo dienos, kai asmeniui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą, bauda nesumokama arba sumokama ne visa, tai nuo nesumokėtos baudos sumos delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Jei bauda per 20 dienų nesumokama arba sumokama ne visa, nuo 21 dienos likusį baudos sumokėjimo terminą (90 dienų) skaičiuojamos palūkanos kaip už suteiktą mokestinę paskolą.

4. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal kiekvieną mokesčio ar baudos nesumokėjimo dieną galiojusius mokesčio įstatyme ar finansų ministro įsakyme nustatytus delspinigių ar padidintų delspinigių tarifus.

5. Nuo 1999 07 16 delspinigiai ir padidinti delspinigiai neskaičiuojami biudžetinėms įstaigoms (MAĮ 39 str. 8 dalis). Už mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas iki 1999 07 15, nesumokėjimą laiku delspinigiai biudžetinėms įstaigoms skaičiuojami vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Atsižvelgus į tai, kad įstatymu biudžetinių įstaigų atsakomybė yra panaikinta, rekomenduojama taikyti MAĮ 391 str.

 

II. Juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalių)

įmonių bei ūkinių bendrijų pajamų mokestis

 

Baudos skyrimas

1. Bauda skiriama vadovaujantis Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo (toliau – FAPMLĮ) 32 str. ir MAĮ 50 str. Pagal nuo 1998 07 31 galiojančią MAĮ 50 str. 2 dalį bauda gali būti skiriama tik už vieną pažeidimą – įplaukų neapskaitymą ir nedeklaravimą. Patikrinimo metu nustačius, kad juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pajamų mokestis sumažintas arba nesumokėtas ne dėl įplaukų neapskaitymo ir nedeklaravimo, o dėl kitų priežasčių (pvz., mokesčių mokėtojui padidinus išlaidas), bauda neskiriama, o tik priskaičiuojama papildoma mokesčio suma ir delspinigiai, jei pažeidimo padarymo metu galiojusiuose teisės aktuose už tokio pažeidimo padarymą buvo numatyta skaičiuoti delspinigius.

1.1. Baudų skyrimas už įplaukų neapskaitymą ir nedeklaravimą 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiais:

1991 01 01–1991 12 31 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 32 str., kuriame buvo nustatyta, kad: „Jei pajamų deklaracijose apmokestinamosios pajamos nurodomos neteisingai, neginčo tvarka išieškoma visa sumažintų pajamų suma ir dvigubo šios sumos dydžio bauda.“ Tačiau vadovaujantis Seimo 1993 07 15 nutarimu Nr. I-235 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ taikymo“, nuo sumažintos pajamų sumos apskaičiuojamas juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pajamų mokestis ir nuo jo skiriama bauda.

1992 01 01–1993 07 21 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 32 str.: „Jei valstybinei mokesčių inspekcijai nepateiktos pajamų deklaracijos, neginčo tvarka išieškoma visa nedeklaruotų pajamų suma ir dvigubo šios sumos dydžio bauda; jei pateiktose pajamų deklaracijose nurodytos mažesnės apmokestinamosios pajamos, neginčo tvarka išieškoma sumažintų apmokestinamųjų pajamų suma ir dvigubo šios sumos dydžio bauda“. Vadovaujantis aukščiau minėtu Seimo nutarimu, apskaičiuojama pajamų mokesčio suma ir nuo jos skiriama bauda.

1993 07 22–1995 06 30 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 32 str. 1 dalis, kurioje nustatyta, kad: „ Jei valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikta pajamų deklaracija arba pateiktoje deklaracijoje nurodytos ne visos gautos pajamos, iš įmonės išieškoma nuo nedeklaruotų pajamų, neatsižvelgiant į išlaidas, apskaičiuota neteikiant šio įstatymo nustatytų lengvatų pajamų mokesčio suma ir dvigubo jos dydžio bauda“. Mokestis apskaičiuojamas nuo neapskaitytų ir nedeklaruotų įplaukų (neatsižvelgiant į išlaidas ir neteikiant FAPMLĮ nustatytų lengvatų) ir nuo jo skiriama bauda.

1995 07 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 32 str., kuriame buvo nustatyta, kad: „Jeigu valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikta pajamų deklaracija arba pateiktoje pajamų deklaracijoje nurodytos ne visos gautos įplaukos, iš įmonės nuo nedeklaruotų įplaukų (neatsižvelgiant į išlaidas) išieškoma neteikiant įstatymų nustatytų lengvatų apskaičiuota pajamų mokesčio suma ir dvigubo šio mokesčio dydžio bauda“. Mokestis apskaičiuojamas nuo neapskaitytų ir nedeklaruotų įplaukų (neatsižvelgiant į išlaidas ir neteikiant įstatymų nustatytų lengvatų) ir nuo jo skiriama bauda.

Nuo 1998 07 31 galioja MAĮ 50 str. 2 dalis, kurioje numatyta, kad skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir nustačius, kad 1991 01 01–1996 06 30 metais gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos, apskaičiuojamas mokestis pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisės aktą ir nuo jo skiriama baudos skyrimo dieną galiojančiame teisės akte numatyto 100 procentų mokesčio dydžio bauda.

5 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatyta, kad juridinio asmens teisių neturinti įmonė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt įplaukų. Šioms įplaukoms uždirbti patirta 200 Lt išlaidų, kurios taip pat nebuvo apskaitytos.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1995 m. gautos įplaukos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos

a) mokesčio mokėtojas – ne PVM mokėtojas

1000 x 24/100 proc. = 240 Lt mokesčio suma

240 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 240 Lt bauda.

b) mokesčio mokėtojas – PVM mokėtojas

(1000 – 152,5) x 24/100 proc. = 203,04 Lt mokesčio suma

203,04 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 203,04 Lt bauda.

Nuo nustatytų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų papildomai priskaičiuotas atskaitymų nuo realizacinių pajamų į kelių fondą dydis skaičiuojant pelno mokestį neatimamas.

 

 

1.2. Baudų skyrimas už įplaukų neapskaitymą ir nedeklaravimą 1996 07 01–1998 07 30 laikotarpiais:

1996 07 01–1997 12 31 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 32 str., kuriame buvo numatyta, kad: „Jeigu valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikta pajamų deklaracija arba pateiktoje pajamų deklaracijoje nurodytos ne visos gautos įplaukos, iš įmonės nuo nedeklaruotų įplaukų (neatsižvelgiant į išlaidas) išieškoma neteikiant įstatymų nustatytų lengvatų apskaičiuota pajamų mokesčio suma ir bauda Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

1998 01 01–1998 07 30 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 32 str., kuriame numatyta, kad: „Jei mokesčio mokėtojas pajamų mokesčio deklaracijoje nurodo mažesnę pajamų mokesčio sumą ir per mažai sumoka į biudžetą, jam Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skiriamos ekonominės sankcijos (baudos arba delspinigiai).“

1996 07 01–1998 07 30 laikotarpiu galiojusioje MAĮ 50 str. 2 dalyje numatyta: „Jeigu mokesčio mokėtojas neįvykdo mokestinės prievolės dėl aplaidumo (47 straipsnis), jam skiriama nesumokėtos (nepervestos) mokesčio sumos 50 procentų dydžio bauda“, 3 dalyje numatyta: „Jeigu mokesčio mokėtojas neįvykdo mokestinės prievolės dėl didelio aplaidumo (48 straipsnis), jam skiriama nesumokėtos (nepervestos) mokesčio sumos 100 procentų dydžio bauda“.

Nuo 1998 07 31 galioja MAĮ 50 str. 2 dalis, numatanti, kad skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 31 ir nustačius, kad nuo 1996 07 01 iki 1998 07 30 gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos, apskaičiuojamas mokestis pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisės aktą ir nuo jo pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisės aktą skiriama 50 arba 100 procentų mokesčio dydžio bauda, atsižvelgiant į mokestinės prievolės neįvykdymo laipsnį.

6 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatyta, kad juridinio asmens teisių neturinti įmonė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt įplaukų. Šioms įplaukoms uždirbti patirta 200 Lt išlaidų, kurios taip pat nebuvo apskaitytos.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1997 m. gautos įplaukos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos

a) mokesčio mokėtojas – ne PVM mokėtojas

1000 x 24/100 proc. = 240 Lt mokesčio suma

240 Lt pelno mokestis ir skiriama bauda atsižvelgiant į mokestinės prievolės neįvykdymo laipsnį – 240 Lt bauda (jei mokestinė prievolė neįvykdyta dėl didelio aplaidumo) arba 120 Lt bauda (jei mokestinė prievolė neįvykdyta dėl aplaidumo).

b) mokesčio mokėtojas – PVM mokėtojas

(1000 – 152,5) x 24/100 proc. = 203,04 Lt mokesčio suma

203,04 Lt pelno mokestis ir skiriama bauda atsižvelgiant į mokestinės prievolės neįvykdymo laipsnį – 203,04 Lt bauda (jei mokestinė prievolė neįvykdyta dėl didelio aplaidumo) arba 101,52 Lt bauda (jei mokestinė prievolė neįvykdyta dėl aplaidumo).

Nuo nustatytų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų papildomai priskaičiuotas atskaitymų nuo realizacinių pajamų į kelių fondą dydis skaičiuojant pelno mokestį neatimamas.

 

1.3. Baudų skyrimas už įplaukų neapskaitymą ir nedeklaravimą laikotarpiais nuo 1998 07 31:

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir jo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojo pateiktoje deklaracijoje ir buhalterinėje apskaitoje nuo 1998 07 31 nurodytos ne visos įplaukos arba įplaukos iš viso nedeklaruotos ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, mokesčių mokėtojui nuo nedeklaruotų įplaukų, neatsižvelgiant į išlaidas, apskaičiuojama mokesčio suma ir skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda.

7 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatyta, kad juridinio asmens teisių neturinti įmonė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt įplaukų. Šioms įplaukoms uždirbti patirta 200 Lt išlaidų, kurios taip pat nebuvo apskaitytos.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis po 1998 07 30

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

Gautos įplaukos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos

Pastaba: už 1999 metus įmonė deklaravo 3000 Lt nuostolį.

a) mokesčio mokėtojas – ne PVM mokėtojas

1000 x 24/100 proc. = 240 Lt mokesčio suma

240 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 240 Lt bauda.

Kitų pažeidimų apskaičiuojant

pajamų mokestį nenustatyta.

b) mokesčio mokėtojas – PVM mokėtojas

(1000 – 152,5) x 24/100 proc. = 203,04 Lt mokesčio suma

203,04 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 203,04 Lt bauda.

Nuo nustatytų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų papildomai priskaičiuotas atskaitymų nuo realizacinių pajamų į kelių fondą dydis skaičiuojant pelno mokestį neatimamas.

Gautos įplaukos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos

Pastaba: tikrinimo pradžiai įmonės apskaitos kortelėje užfiksuota 2000 Lt permoka.

a) mokesčio mokėtojas – ne PVM mokėtojas

1000 x 24/100 proc. = 240 Lt mokesčio suma

240 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 240 Lt bauda.

Įmonė 1999 m. dirbo pelningai.

b) mokesčio mokėtojas – PVM mokėtojas

(1000 – 152,5) x 24/100 proc. = 203,04 Lt mokesčio suma

203,04 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 203,04 Lt bauda.

Nuo nustatytų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų papildomai priskaičiuotas atskaitymų nuo realizacinių pajamų į kelių fondą dydis skaičiuojant pelno mokestį neatimamas.

Gautos įplaukos nebuvo apskaitytos ir deklaruotos.

a) mokesčio mokėtojas – ne PVM mokėtojas

1000 x 24/100 proc. = 240 Lt mokesčio suma

240 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 240 Lt bauda.

Įmonė dirbo pelningai

b) mokesčio mokėtojas – PVM mokėtojas

(1000 – 152,5) x 24/100 proc. = 203,04 Lt mokesčio suma

203,04 Lt mokesčio suma nuo nedeklaruotų ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų pajamų bei 203,04 Lt bauda.

 

Įmonės apskaičiuotas ir deklaruotas pajamų mokestis šiuo atveju neturi būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į papildomai nustatytas neapskaitytas ir nedeklaruotas pajamas.

Tačiau dėl kitų priežasčių nustačius nedeklaruotą (neapskaičiuotą) mokesčio sumą, turi būti skaičiuojami padidinti delspinigiai.

Nuo papildomai priskaičiuotos pelno mokesčio sumos padidinti delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas iki patikrinimo akto surašymo, bet ne daugiau kaip 150 procentų mokesčio sumos.

Nuo nustatytų neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų papildomai priskaičiuotas atskaitymų nuo realizacinių pajamų į kelių fondą dydis skaičiuojant pelno mokestį neatimamas.

 

Pastaba. Jei neapskaitytos ir nedeklaruotos įplaukos, kurios apmokestinamos PVM, tai juridinio asmens teisių neturinčios įmonės pajamų mokestis apskaičiuojamas nuo įplaukų atėmus PVM.

2. 1995 05 26–1997 12 31 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 32 str. 3 dalis, kurioje buvo numatyta, kad: „ Jeigu juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalios) įmonės ir ūkinės bendrijos užsiima veikla neįsigijusios privalomojo patento, iš įmonės išieškoma patento mokesčio dydžio suma ir dvigubo jos dydžio bauda“.

Nuo 1998 01 01 galioja 32 str. 2 dalis: „ Jeigu juridinio asmens teisių neturinčios individualios (personalios) įmonės ir ūkinės bendrijos užsiima veikla neįsigijusios privalomojo patento, iš įmonės išieškoma patento mokesčio dydžio suma ir tokio pat dydžio bauda“.

Sprendimas. Už vertimąsi veikla neįsigijus privalomojo patento laikotarpiais nuo 1995 05 26 skiriama patento mokesčio dydžio bauda.

Vyriausybės 1995 10 30 nutarimu Nr. 1398 patvirtintoje Patentų išdavimo juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalioms) įmonėms ir ūkinėms bendrijoms bei fiziniams asmenims tvarkos 23 punkte nustatyta, kad: „patentas, įsigytas individualių (personalių) įmonių ir ūkinių bendrijų bei fizinių asmenų, galioja tuo atveju, jeigu įplaukos (be pridėtinės vertės mokesčio), skaičiuojamos nuo kalendorinių metų pradžios, nesiekia 50 tūkst. litų (redakcija galiojo 1996 01 01–1999 03 17 laikotarpiu) ar 100 tūkst. litų (redakcija galioja nuo 1999 03 18)“. Jeigu einamaisiais metais įplaukos pasiekia nurodytąją sumą, turi būti sumokėtas vienkartinis papildomas patento mokestis. Jei juridinio asmens teisių neturinti įmonė nesumoka papildomo patento mokesčio, tai priskaičiuojama papildoma patento mokesčio suma ir, vadovaujantis FAPMLĮ 32 str. bei MAĮ 50 str. 7 dalimi, skiriama šios sumos dydžio bauda.

Juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalioms) įmonėms nuo 2000 04 01, įsigaliojus Vyriausybės 1999 12 28 nutarimu Nr. 1491 patvirtintai Patentų išdavimo fiziniams asmenims tvarkai, patentai neišduodami.

Delspinigių skaičiavimas

1. Delspinigių skaičiavimas už mokesčio nesumokėjimą laiku 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiais:

FAPMLĮ 31 str. nustatyta: „pajamų mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 20 dienų ketvirčiui pasibaigus. Jeigu mokestis sumokamas ne laiku, imami delspinigiai – 0,5 % (redakcija galiojo 1991 01 01–1994 07 31) 0,3 % (redakcija galiojo 1994 08 01–1996 01 31), 0,2 % (redakcija galiojo 1996 02 01–1996 06 30) už kiekvieną pavėluotą dieną.“

Mokesčio nesumokėjus laiku (dėl to, kad mokesčių mokėtojas pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ar dėl kitų priežasčių), delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas.

Už mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiais, nesumokėjimą laiku nuo 1996 07 01 delspinigiai skaičiuojami pagal finansų ministro nustatytus dydžius, pateiktus Metodikos I dalies „Juridinių asmenų pelno mokestis“ 1 lentelėje.

2. Nuo 1996 07 01 delspinigiai skaičiuojami pagal MAĮ nuostatas, išdėstytas Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

 

III. Fizinių asmenų pajamų mokestis

 

1) nuo su darbo santykiais susijusių pajamų

Baudos skyrimas

1. Nuo 1993 08 01 galioja FAPMLĮ 13 str. 2 dalis: „Jei darbuotojas pagrindine darboviete nurodo daugiau negu vieną darbovietę, pagrindine laikoma ta, kurioje gaunamas mažiausias darbo užmokestis ir iš jo išieškoma per visą laikotarpį per mažai išskaityto mokesčio suma ir trigubo šios sumos dydžio bauda“.

2. FAPMLĮ 13 str. numatytoji bauda už neišskaitymą ar išskaitymą per mažo pajamų mokesčio su nuoroda į MAĮ pajamų mokestį išskaičiuojančiam asmeniui negali būti skiriama. 1998 07 31 įsigaliojusi MAĮ 50 str. 2 dalis, panaikinanti baudas mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, galioja atgaline data. Baudos mokestį išskaičiuojančiam asmeniui negali būti skiriamos.

Delspinigių skaičiavimas

1. 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 14 str. redakcija: „Jeigu išskaitytų mokesčių sumos į biudžetą pervedamos ne laiku, imami delspinigiai – po 0,5 % (redakcija galiojo 1991 01 01–1994 07 31), 0,3 % (redakcija galiojo 1994 08 01–1996 01 31), 0,2 % (redakcija galiojo 1996 02 01–1996 06 30) už kiekvieną pavėluotą dieną“.

2. Nuo 1996 07 01 galioja FAPMLĮ 14 str.: „Jeigu išskaitytų mokesčių sumos į biudžetą pervedamos ne laiku, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimas pagal MAĮ išdėstytas Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2.2–4 punktuose ir VII dalies („Atskaitymai nuo realizavimo pajamų“) 4.1 bei 4.2 punktuose.

8 pavyzdys

Atlikus patikrinimą po 1998 07 30 nustatyta, kad iš fizinio asmens gautų pajamų, susijusių su darbo santykiais, neišskaityta (per mažai išskaityta) 50 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1998 m. spalis

50 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio

 

Nuo papildomai priskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos padidinti delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas iki patikrinimo akto surašymo, bet ne daugiau kaip 150 procentų mokesčio sumos.

 

2) nuo autorinio atlyginimo

Bauda, numatyta FAPMLĮ 20 str., už neišskaitytą arba išskaitytą per mažą pajamų mokestį su nuoroda į MAĮ autorinį atlyginimą išmokėjusiai įmonei, įstaigai ar organizacijai negali būti skiriama. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija nuo autorinio atlyginimo neišskaitė pajamų mokesčio, tai bauda netaikoma, nes nuo 1998 07 31 pagal MAĮ 50 str. 2 dalį baudos negali būti skiriamos mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Šis teisės aktas galioja atgaline data.

Delspinigių skaičiavimas

1. 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 22 str.: „Jeigu išskaitytų mokesčių sumos į biudžetą pervedamos ne laiku, imami delspinigiai – po 0,5 % (redakcija galiojo 1991 01 01–1994 07 31), 0,3 % (redakcija galiojo 1994 08 01–1996 01 31), 0,2 % (redakcija galiojo 1996 02 01–1996 06 30) už kiekvieną pavėluotą dieną“.

2. Nuo 1996 07 01 galioja FAPMLĮ 22 str.: „Jeigu išskaitytų mokesčių sumos į biudžetą pervedamos ne laiku, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimas pagal MAĮ išdėstytas Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2.2–4 punktuose ir VII dalies („Atskaitymai nuo realizavimo pajamų“) 4.1 bei 4.2 punktuose.

9 pavyzdys

Atlikus patikrinimą po 1998 07 30 nustatyta, kad iš fizinio asmens gauto autorinio atlyginimo neišskaityta (per mažai išskaityta) 260 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1998 m. spalis

260 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio

 

Nuo papildomai priskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos padidinti delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas iki patikrinimo akto surašymo, bet ne daugiau kaip 150 procentų mokesčio sumos.

 

3) nuo gyventojų pajamų iš komercinės-ūkinės veiklos ir kitų pajamų

Baudos skyrimas

1. FAPMLĮ 33 str. yra numatyta bauda fiziniams asmenims, gavusiems pajamų neįsigijus privalomojo patento be nuorodos į MAĮ. Nuo 1995 06 26 iki 1998 10 13 galiojo 33 str. nuostata: „ Jeigu fiziniai asmenys gauna pajamas neįsigiję privalomo patento, iš jų išieškoma patento mokesčio dydžio suma ir dvigubo jos dydžio bauda“.

Nuo 1998 10 14 galioja 33 str. nuostata: „ Jeigu fiziniai asmenys gauna pajamas neįsigiję privalomo patento, iš jų išieškoma patento mokesčio suma ir tokio pat dydžio bauda“.

Sprendimas. už vertimąsi veikla neįsigijus privalomojo patento gyventojui skiriama viengubo patento dydžio bauda.

10 pavyzdys

Patikrinimo metu, atlikto po 1998 10 13, nustatyta, kad fizinis asmuo teikė repetitoriaus paslaugas neįsigijęs privalomo patento.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1997 m.

300 Lt patento mokesčio suma ir 300 Lt bauda.

 

Vyriausybės 1995 10 30 nutarimu Nr. 1398 patvirtintoje Patentų išdavimo juridinio asmens teisų neturinčioms individualioms (personalioms) įmonėms ir ūkinėms bendrijoms bei fiziniams asmenims tvarkos 23 punkte nustatyta, kad: „patentas, įsigytas individualių (personalių) įmonių ir ūkinių bendrijų bei fizinių asmenų, galioja tuo atveju, jeigu įplaukos (be pridėtinės vertės mokesčio), skaičiuojamos nuo kalendorinių metų pradžios, nesiekia 50 tūkst. litų (redakcija galiojo 1996 01 01–1999 03 17) ar 100 tūkst. litų (redakcija galioja 1999 03 18)“. Jeigu einamaisiais metais įplaukos pasiekia nurodytąją sumą, turi būti sumokėtas vienkartinis papildomas patento mokestis. Jei fizinis asmuo nesumoka papildomo patento mokesčio, tai jam priskaičiuojama papildoma patento mokesčio suma ir, vadovaujantis FAPMLĮ 33 str. ir MAĮ 50 str. 7 dalimi, skiriama šios sumos dydžio bauda.

Nuo 2000 04 01 įsigaliojo Vyriausybės 1999 12 28 nutarimu Nr. 1491 patvirtinta Patentų išdavimo fiziniams asmenims tvarka, kurios 21 punkte nustatyta, kad „patentas galioja tuo atveju, jeigu įplaukos (be pridėtinės vertės mokesčio), skaičiuojamos nuo kalendorinių metų pradžios, nesiekia 100 tūkst. litų. Jeigu einamaisiais metais įplaukos pasiekia nurodytąją sumą, fizinis asmuo turi sumokėti vienkartinį papildomą patento mokestį“.

11 pavyzdys

Patikrinimo metu, atlikto po 1998 10 13, nustatyta, kad fizinio asmens, įsigijusio privalomą patentą prekybai kioskuose, įplaukos (be PVM) per metus viršijo 50 tūkst. Lt, tačiau papildomas patento mokestis nebuvo sumokėtas.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1998 m.

2000 Lt papildomo patento mokesčio suma ir 2000 Lt bauda.

 

2. Jei patikrinimo metu, atliekamo po 1998 07 30, nustatoma, kad fizinis asmuo nepateikė deklaracijos (FAD forma, patvirtinta finansų ministro 1999 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 33) arba deklaracijoje nurodė mažesnes pajamas, bauda, numatyta FAPMLĮ 40 str., fiziniam asmeniui už mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo pažeidimą negali būti skiriama.

Delspinigių skaičiavimas

1. 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo FAPMLĮ 39 str.: „Už laiku nesumokėtą mokestį imami delspinigiai – po 0,5 % (redakcija galiojo 1991 01 01–1994 07 31), 0,3 % (redakcija galiojo 1994 08 01–1996 01 31), 0,2 % (redakcija galiojo 1996 02 01–1996 06 30) už kiekvieną pavėluotą dieną“.

2. Nuo 1996 07 01 galioja MAĮ 39 str.: „Už laiku nesumokėtą mokestį imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

 

IV. Pridėtinės vertės mokestis

 

Baudos skyrimas

1. Pagal nuo 1998 07 31 galiojančią MAĮ 50 str. 2 dalį bauda gali būti skiriama tik už vieną pažeidimą – pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą. Patikrinimo metu, atliekamo po 1998 07 30, nustačius, kad pridėtinės vertės mokestis nesumokėtas ar sumažintas ne dėl pajamų (įplaukų) neapskaitymo ir nedeklaravimo, o dėl kitų priežasčių, bauda neskiriama, tik priskaičiuojama papildoma mokesčio suma ir delspinigiai, jei pažeidimo padarymo metu už tokio pažeidimo padarymą buvo numatyta skaičiuoti delspinigius.

1.1. Baudų skyrimas už pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą 1994 04 01–1995 02 28 laikotarpiais:

1994 04 01–1995 02 28 galiojo Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 36 str. 1 dalis, kurioje buvo nustatyta: „ Jeigu tikrinant nustatoma, kad mokėtojas deklaracijoje sumažino apskaičiuotą PVM sumą arba per daug šio mokesčio atskaitė ir dėl to per mažai jo sumokėjo į biudžetą, apskaičiuotą papildomą mokesčio sumą ir jos dydžio baudą mokėtojas privalo per penkias dienas po pažeidimo nustatymo dienos sumokėti į biudžetą“.

Nuo 1998 07 31 galioja MAĮ 50 str. 2 dalis, kurioje numatyta, kad skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir nustačius, kad nuo 1994 04 01 iki 1995 02 28 nedeklaruotos ir neapskaitytos pajamos apmokestinamos PVM, pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisės aktą apskaičiuojama PVM suma ir nuo jos skiriama 100 procentų PVM sumos dydžio bauda.

12 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatoma, kad PVM mokėtojas neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų (PVM suma pirminiame buhalterinės apskaitos dokumente neišskirta), apmokestinamų PVM. Šios pajamos uždirbtos pardavus prekes, kurių pirkimo PVM – 52,5 Lt (PVM suma pirminiame buhalterinės apskaitos dokumente išskirta, tačiau į atskaitą nebuvo įtraukta).

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1995 m. sausis

1000 x 15.25/100 = 152.5 pardavimo PVM

 

152,5 – 52,5 (pirkimo PVM) = 100 Lt mokėtino PVM

 

 

 

100 Lt PVM ir 100 Lt bauda.

 

1.2. Baudų skyrimas už pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą 1995 03 01–1996 06 30 laikotarpiais:

1995 03 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo PVM įstatymo 36 str. 1 dalis, kurioje nustatyta, kad: „ Jeigu tikrinant nustatoma, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje ir 8 straipsnyje, nesumokėjo PVM, o mokėtojai deklaracijoje sumažino apskaičiuotą PVM sumą arba per daug šio mokesčio atskaitė ir dėl to per mažai jo sumokėjo į biudžetą, apskaičiuotą papildomą PVM sumą ir jos dydžio baudą privalo per penkias dienas po pažeidimo nustatymo dienos sumokėti į biudžetą“. Šio įstatymo 6 str. 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių per metus pajamos už realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas viršija 50 tūkst. litų, pradedant tuo mėnesiu, kurį viršijo, PVM turi skaičiuoti ir mokėti į biudžetą bendra tvarka. 8 str. nustatyta, kad jeigu asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai ir neturi teisės šio mokesčio imti iš prekių pirkėjų ar paslaugų gavėjų, mokestį paėmė, tai jį privalo sumokėti į biudžetą.

Nuo 1998 07 31 bauda skiriama vadovaujantis MAĮ 50 str. 2 dalimi, kurioje numatyta skirti 100 procentų mokesčio sumos dydžio baudą.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir nustačius, kad nuo 1995 03 01 iki 1996 06 30 nedeklaruotos ir neapskaitytos pajamos apmokestinamos PVM, PVM mokėtojais įsiregistravusiems ir neįsiregistravusiems asmenims, nurodytiems PVM įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje ir 8 straipsnyje, pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisės aktą apskaičiuojama PVM suma ir nuo jos skiriama 100 procentų mokesčio dydžio bauda.

13 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatoma, kad PVM mokėtojas neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų (PVM suma pirminiame buhalterinės apskaitos dokumente neišskirta), apmokestinamų PVM. Šios pajamos uždirbtos pardavus prekes, kurių pirkimo PVM – 52,5 Lt (PVM suma pirminiame buhalterinės apskaitos dokumente išskirta, tačiau į atskaitą nebuvo įtraukta).

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1996m. gegužė

1000 x 15,25/100 = 152,5 pardavimo PVM

 

152,5 – 52,5 (pirkimo PVM) = 100 Lt mokėtino PVM

 

 

 

100 Lt PVM ir 100 Lt bauda.

 

1.3. Baudų skyrimas už pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą 1996 07 01–1998 07 30 laikotarpiais:

1996 07 01–1997 10 29 laikotarpiu galiojo PVM įstatymo 36 str. 1 dalis, kurioje nustatyta, kad „ Jeigu tikrinant nustatoma, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje ir 8 straipsnyje, nesumokėjo PVM, o mokėtojai deklaracijoje sumažino apskaičiuotą PVM sumą arba per daug šio mokesčio atskaitė ir dėl to per mažai jo sumokėjo į biudžetą, apskaičiuota papildoma mokesčio suma, bauda ir delspinigiai turi būti sumokėti į biudžetą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“.

Nuo 1997 10 30 galioja PVM įstatymo 36 str. 1 dalis, kurioje nustatyta, kad „ Jeigu tikrinant nustatoma, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje ir 8 straipsnyje, nesumokėjo PVM, o mokėtojai deklaracijoje sumažino apskaičiuotą PVM sumą arba per daug šio mokesčio atskaitė ir dėl to per mažai jo sumokėjo į biudžetą (per daug grąžinta iš biudžeto), apskaičiuota papildoma mokesčio suma, bauda ir delspinigiai turi būti sumokėti į biudžetą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“.

1996 07 01–1998 07 30 laikotarpiu galiojo Mokesčių administravimo įstatymo 50 str. 2 ir 3 dalys, pagal kurias bauda skiriama atsižvelgiant į mokestinės prievolės neįvykdymo laipsnį.

Nuo 1998 07 31 galioja MAĮ 50 str. 2 dalis, kurioje numatyta, kad skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir nustačius, kad nuo 1996 07 30 iki 1998 07 30 nedeklaruotos ir neapskaitytos pajamos apmokestinamos PVM, pagal pažeidimo padarymo metu galiojusius teisės aktus PVM mokėtojais įsiregistravusiems ir neįsiregistravusiems asmenims, nurodytiems PVM įstatymo 6 straipsnio trečiojoje dalyje ir 8 straipsnyje, apskaičiuojama PVM suma ir nuo jos skiriama 50 arba 100 procentų nesumokėtos mokesčio sumos dydžio bauda (atsižvelgiant į mokestinės prievolės neįvykdymo laipsnį).

14 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatoma, kad PVM mokėtojas neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų (PVM suma pirminiame buhalterinės apskaitos dokumente neišskirta), apmokestinamų PVM. Šios pajamos uždirbtos pardavus prekes, kurių pirkimo PVM – 52,5 Lt (PVM suma pirminiame buhalterinės apskaitos dokumente išskirta, tačiau į atskaitą nebuvo įtraukta).

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1997m. gegužė

1000 x 15,25/100 = 152,5 pardavimo PVM

152,5 – 52,5 (pirkimo PVM) = 100 Lt mokėtino PVM

 

100 Lt PVM ir skiriama bauda atsižvelgiant į mokestinės prievolės įvykdymo laipsnį – 100 Lt bauda (jei mokestinė prievolė neįvykdyta dėl didelio aplaidumo) arba 50 Lt bauda (jei mokestinė prievolė neįvykdyta dėl aplaidumo).

 

1.4. Baudų skyrimas už pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą laikotarpiais nuo 1998 07 31:

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir nustačius, kad PVM mokėtojais įsiregistravusių ir neįsiregistravusių asmenų pateiktoje deklaracijoje ir buhalterinėje apskaitoje nuo 1998 07 31 nurodytos ne visos pajamos (įplaukos) arba pajamos (įplaukos) iš viso nedeklaruotos ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, iš mokesčių mokėtojo, neatsižvelgiant į prekių (paslaugų) pirkimo PVM, tenkantį neapskaitytoms ir nedeklaruotoms pajamoms (įplaukoms), priskaičiuojama PVM suma ir skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda.

15 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatoma, kad PVM mokėtojas neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų (PVM suma pirminiame buhalterinės apskaitos dokumente neišskirta), apmokestinamų PVM. Šios pajamos uždirbtos pardavus prekes, kurių pirkimo PVM – 52,5 Lt (PVM suma pirminiame buhalterinės apskaitos dokumente išskirta, tačiau į atskaitą nebuvo įtraukta).

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis po 1998 07 30

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

Pastaba: tikrinimo pradžiai įmonės apskaitos kortelėje užfiksuota 2000 Lt permoka.

1000 x 15,25/100 = 152,5 pardavimo PVM

 

152,5 Lt PVM ir 152,5 Lt bauda

1000 x 15,25/100 = 152,5 pardavimo PVM

 

152,5 Lt PVM ir 152,5 Lt bauda.

 

Įmonės apskaičiuotas ir deklaruotas PVM šiuo atveju neturi būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į papildomai nustatytas neapskaitytas ir nedeklaruotas pajamas.

Tačiau dėl kitų priežasčių nustačius nedeklaruotą (neapskaičiuotą) mokesčio sumą turi būti skaičiuojami padidinti delspinigiai.

Nuo papildomai priskaičiuotos mokesčio sumos padidinti delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas, bet ne daugiau kaip 150 procentų mokesčio sumos.

 

2. Baudos skiriamos už tuos pažeidimus, už kuriuos PVM įstatyme yra numatyta taikyti baudas be nuorodos į MAĮ:

2.1. Nuo 1996 04 01 PVM įstatymo 33 str. nustatyta: „Jeigu mokėtojas nustatytu laiku deklaracijos nepateikė, tai teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija padidina 1 procentu mokesčio laikotarpio PVM sumą, kuri išieškoma į biudžetą, arba sumažina 1 procentu grąžintiną PVM sumą“. Nuo 1994 05 01 iki 1996 03 31 galiojo šio įstatymo 33 str., kuriame nustatyta, kad: „Jeigu mokėtojas nustatytu laiku deklaracijos nepateikė, tai Valstybinė mokesčių inspekcija padidina 1 procentu mokesčio laikotarpio PVM sumą, kuri išieškoma į biudžetą“.

2.2. Nuo 1995 03 01 PVM įstatymo 34 str. nustatyta: „Jei deklaracija nepateikta iki PVM sumokėjimo į biudžetą termino, teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija laikinai, iki deklaracijos pateikimo, iš mokėtojų – įmonių, įstaigų ir organizacijų išieško neginčo tvarka į biudžetą praėjusio mokesčio laikotarpio, per kurį buvo priskaičiuotas mokėtinas PVM, deklaracijoje apskaičiuotą mokesčio sumą, padidintą 10 procentų“.

Delspinigių skaičiavimas

1. 1994 05 01–1995 02 28 laikotarpiu galiojo PVM įstatymo 35 str. redakcija, pagal kurią už mokesčio nesumokėjimą (negrąžinimą) laiku delspinigiai 0,3 procento dydžio skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną.

2. 1995 03 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo PVM įstatymo 35 str. redakcija: „Nustatytu laiku PVM nesumokėjus (negrąžinus), imama 0,3 % (redakcija galiojo 1995 03 01–1996 03 31), 0,2 % (redakcija galiojo 1996 04 01–1996 06 30) delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, įskaitant mokesčio sumokėjimo į biudžetą dieną. Delspinigiai imami ir už mokėtojui prašant nepagrįstai jam grąžintas PVM sumas nuo grąžinimo iš biudžeto dienos“.

3. 1996 07 01–1997 10 29 laikotarpiu galiojusioje 35 str. redakcijoje nurodyta, kad: „Nustatytu laiku PVM nesumokėjus (negrąžinus), imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Delspinigiai imami ir už mokėtojo prašymu nepagrįstai jam grąžintas PVM sumas“. Už mokėtojo prašymu nepagrįstai jam grąžintas PVM sumas delspinigiai skaičiuojami vadovaujantis PVM įstatymu, tačiau pagal finansų ministro nustatytą dydį. Delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

4. Nuo 1997 10 30 galioja 35 str. redakcija: „Nustatytu laiku PVM nesumokėjus (negrąžinus), imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Ta pačia tvarka delspinigiai skaičiuojami ir už ne laiku sumokėtas PVM avansines įmokas ”.

Jei PVM avansinė įmoka turėjo būti sumokėta 1997 10 30–1998 07 30 laikotarpiais, tai, vadovaujantis tuo metu galiojusia MAĮ 39 str. 1 dalimi, delspinigiai skaičiuojami už mokesčių mokėtojo apskaičiuotą ne laiku sumokėtą ar pervestą PVM avansinę įmoką.

Už PVM avansinės įmokos, kuri turėjo būti sumokėta laikotarpiais nuo 1998 07 31, nesumokėjimą (nepervedimą) laiku skaičiuojami delspinigiai, jei PVM avansinė įmoka buvo mokesčių mokėtojo apskaičiuota (MAĮ 39 str. 1 dalis), arba padidinti delspinigiai, jei patikrinimo metu nustatoma, kad PVM avansinė įmoka nebuvo apskaičiuota (MAĮ 39 str. 6 dalis).

Pastaba. Importuojamų prekių PVM mokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės.

 

V. Bendrasis akcizas

 

Baudos skyrimas

Pagal nuo 1998 07 31 galiojančią MAĮ 50 str. 2 dalį bauda gali būti skiriama tik už vieną pažeidimą – pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą. Patikrinimo metu nustačius, kad bendrasis akcizas nesumokėtas ne dėl pajamų (įplaukų) neapskaitymo ir nedeklaravimo, o dėl kitų priežasčių, bauda neskiriama. Baudų skyrimas už pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą 1992 01 01–1994 04 30 laikotarpiais:

Vadovaujantis Vyriausybės 1991 12 10 nutarimo Nr. 541 2.7 punktu, tais atvejais, kai mokėtojo pateiktoje apyskaitoje bendrasis akcizas apskaičiuotas klaidingai arba apyskaita nepateikta, nuo 1992 m. sausio 1 dienos taikomos ekonominės sankcijos, numatytos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 15 str. (t. y. sumažintoji bendrojo akcizo suma ir dvigubo dydžio bauda).

Nuo 1998 07 31 galioja MAĮ 50 str. 2 dalis, kurioje numatyta skirti 100 procentų mokesčio sumos dydžio baudą.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir nustačius, kad nedeklaruotos ir neapskaitytos pajamos apmokestinamos bendruoju akcizu, apskaičiuojama bendrojo akcizo suma pagal pažeidimo padarymo metu galiojusius teisės aktus ir nuo jo pagal baudos skyrimo dieną galiojantį teisės aktą skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda.

16 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčių mokėtojas neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų, apmokestinamų bendruoju akcizu.

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1992 m. sausis

150 Lt akcizo ir 150 Lt bauda.

Pastaba. Mokesčių mokėtojo praėjusio mėnesio bendrojo akcizo suma buvo iki 100 tūkst. rb.

 

Delspinigių skaičiavimas

1. 1991 12 10–1993 07 14 laikotarpiu galiojo Finansų ministerijos 1991 12 16 rašto Nr. 132N 19 punktas, kuriame nustatyta: „nesumokėjus nustatytais terminais apskaičiuoto mokesčio, imami 0,5 % dydžio delspinigiai už kiekvieną deklaruoto mokesčio nesumokėjimo pavėluotą dieną“.

2. 1993 07 15–1994 04 30 laikotarpiu galiojo Finansų ministerijos 1993 07 09 nutarimo Nr. 45N 26 punktas, kuriame nustatyta, kad: „nesumokėjus nustatytais terminais apskaičiuoto mokesčio, imami 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, įskaitant ir mokesčio sumokėjimo dieną. Delspinigiai skaičiuojami ir už ne laiku sumokėtus dekadinius mokėjimus“.

3. Už bendrojo akcizo, kuris turėjo būti sumokėtas 1991 12 10–1994 04 30 laikotarpiais (dekadiniai mokėjimai – 1993 07 15–1994 04 30 laikotarpiais), nesumokėjimą laiku delspinigiai skaičiuojami:

– 1994 05 01–1996 03 31 laikotarpiais vadovaujantis PVM įstatymo 35 str. – 0,3 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, įskaitant mokesčio sumokėjimo į biudžetą dieną;

– 1996 04 01–1996 06 30 laikotarpiais vadovaujantis PVM įstatymo 35 str. – 0,2 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, įskaitant mokesčio sumokėjimo į biudžetą dieną;

– nuo 1996 07 01 vadovaujantis MAĮ 39 str. (išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose).

 

VI. Akcizas

 

Baudos skyrimas

1. Pagal nuo 1998 07 31 galiojančią MAĮ 50 str. 2 dalį bauda gali būti skiriama tik už vieną pažeidimą – pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą. Patikrinimo metu nustačius, kad akcizas nesumokėtas ar sumažintas ne dėl pajamų (įplaukų) neapskaitymo ir nedeklaravimo, o dėl kitų priežasčių, bauda neskiriama, o tik priskaičiuojama papildoma mokesčio suma ir delspinigiai, jei pažeidimo padarymo metu už tokio pažeidimo padarymą buvo numatyta skaičiuoti delspinigius.

1.1. Baudų skyrimas už pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą 1994 05 01–1996 06 30 laikotarpiais:

1994 05 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo Akcizų įstatymo 9 str.:“Jei mokėtojų pateiktose akcizų apyskaitose akcizai yra sumažinti, išieškoma papildomai apskaičiuota akcizo suma ir jos dydžio bauda. Jei mokėtojas nepateikė akcizų apyskaitos, išieškoma nuslėptų akcizų suma ir dvigubo jos dydžio bauda“.

Nuo 1998 07 31 galioja MAĮ 50 str. 2 dalis, kurioje numatyta skirti 100 procentų mokesčio sumos dydžio baudą.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir jo metu nustačius, kad nuo 1994 05 01 iki 1996 06 30 nedeklaruotos ir neapskaitytos pajamos apmokestinamos akcizu, pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisės aktą apskaičiuojama akcizo suma ir nuo jos skiriama baudos skyrimo dieną galiojančiame teisės akte nustatyto dydžio – 100 procentų nesumokėtos mokesčio sumos bauda.

17 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčių mokėtojas neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų, gautų už jo pagaminto šokolado pardavimą (pagal Akcizų įstatymo 51 str. 1 dalies 13 punktą šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, išskyrus kakavos miltelius ir produktus, turinčius mažiau kaip 18 procentų masės kakavos sviesto, akcizo tarifas – 10 procentų apmokestinamosios vertės).

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1996 m. balandis

1000 x 10/100 =100 Lt

 

 

 

100 Lt akcizo ir 100 Lt bauda.

 

1.2. Baudų skyrimas už pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą 1996 07 01–1998 07 30 laikotarpiais:

1996 07 01–1997 12 08 laikotarpiu galiojo Akcizų įstatymo 9 str.: „Jei mokėtojas nepateikė akcizų apyskaitos arba pateiktoje akcizų apyskaitose akcizai yra sumažinti, papildomai apskaičiuotas akcizas, baudos ir delspinigiai išieškomi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“.

Nuo 1997 12 09 galioja Akcizų įstatymo 12 straipsnis, numatantis, kad: „Jeigu mokėtojas nepateikė akcizų apyskaitos arba pateiktoje akcizų apyskaitoje akcizus sumažino, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos taiko baudas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“.

1996 07 01–1998 07 30 laikotarpiu galiojo Mokesčių administravimo įstatymo 50 str. 2 ir 3 dalys, pagal kurias bauda skiriama atsižvelgiant į mokestinės prievolės neįvykdymo laipsnį.

Nuo 1998 07 31 galioja MAĮ 50 str. 2 dalis, kurioje numatyta skirti 100 procentų mokesčio sumos dydžio baudą.

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir nustačius, kad nuo 1996 07 01 iki 1998 07 30 nedeklaruotos ir neapskaitytos pajamos apmokestinamos akcizu, pagal pažeidimo padarymo metu galiojusius teisės aktus apskaičiuojama akcizo suma ir nuo jos pagal pažeidimo padarymo metu galiojusius teisės aktus skiriama 50 arba 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda.

18 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčių mokėtojas neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų, gautų už jo pagaminto šokolado pardavimą (pagal Akcizų įstatymo 51 str. 1 dalies 13 punktą šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, išskyrus kakavos miltelius ir produktus, turinčius mažiau kaip 18 procentų masės kakavos sviesto, akcizo tarifas – 10 procentų apmokestinamosios vertės).

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1997m. gegužė         

 

1000 x 10/100 =100 Lt

100 Lt akcizo ir skiriama bauda atsižvelgiant į mokestinės prievolės neįvykdymo laipsnį – 100 Lt bauda (jei mokestinė prievolė neįvykdyta dėl didelio aplaidumo) arba 50 Lt bauda (jei mokestinė prievolė neįvykdyta dėl aplaidumo).

 

1.3. Baudų skyrimas už pajamų (įplaukų) neapskaitymą ir nedeklaravimą nuo 1998 07 31 laikotarpiais:

Sprendimas. Atliekant patikrinimą po 1998 07 30 ir jo metu nustačius, kad mokesčių mokėtojo pateiktoje deklaracijoje ir buhalterinėje apskaitoje nuo 1998 07 31 nurodytos ne visos pajamos (įplaukos) arba pajamos (įplaukos) iš viso nedeklaruotos ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama akcizo suma ir skiriama 100 procentų mokesčio sumos dydžio bauda. Neatsižvelgiama į už cukrų (kaip žaliavą) sumokėtą akcizą.

19 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčių mokėtojas neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt pajamų, gautų už jo pagaminto šokolado pardavimą (pagal Akcizų įstatymo 51 str. 1 dalies 13 punktą šokolado ir kitų maisto produktų, turinčių kakavos, išskyrus kakavos miltelius ir produktus, turinčius mažiau kaip 18 procentų masės kakavos sviesto, akcizo tarifas – 10 procentų apmokestinamosios vertės).

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis po 1998 07 30

Patikrinimo metu apskaičiuojamas mokestis, bauda ir delspinigiai

 

1000 x 10/100 =100 Lt

100 Lt akcizo ir 100 Lt bauda.

 

Įmonės apskaičiuotas ir deklaruotas akcizo mokestis šiuo atveju neturi būti perskaičiuojamas, atsižvelgiant į papildomai nustatytas neapskaitytas ir nedeklaruotas pajamas.

Tačiau dėl kitų priežasčių nustačius nedeklaruotą (neapskaičiuotą) mokesčio sumą, turi būti skaičiuojami padidinti delspinigiai.

Nuo papildomai priskaičiuotos mokesčio sumos padidinti delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas, bet ne daugiau kaip 150 procentų mokesčio sumos.

 

Pastaba. Tikrinimo pradžiai įmonės apskaitos kortelėje užfiksuota 1000 Lt permoka.

1000 x 10/100 =100 Lt

 

100 Lt akcizo ir 100 Lt bauda.

 

Delspinigių skaičiavimas

1. 1994 05 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo Akcizų įstatymo 9 str. 3 dalies redakcija, nustatanti: „laiku nesumokėjus akcizų, imami 0,3 % delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, įskaitant sumokėjimo dieną“.

2. 1996 07 01–1997 12 31 laikotarpiu galiojo Akcizų įstatymo 9 str. 2 dalies redakcija, nustatanti: „laiku nesumokėjus akcizų, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Nuo 1998 01 01 galioja Akcizų įstatymo 12 str.: „Jeigu nustatytu laiku nesumokami akcizai, imami delspinigiai, kurie skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Pagal MAĮ delspinigių skaičiavimo tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

Pastaba: importuojamų prekių akcizo mokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės.

 

VII. Atskaitymai nuo realizavimo pajamų

 

Delspinigių skaičiavimas

1. 1991 07 18–1993 03 20 laikotarpiu galiojo Vyriausybės 1991 07 17 nutarimas Nr. 280, kurio 1.6 punkte nustatyta: „laiku nepervedus lėšų ir nesumokėjus rinkliavos, mokami delspinigiai – 0,5 procento priklausančios sumos už kiekvieną praleistą dieną“.

2. 1993 03 21–1995 12 31 laikotarpiu galiojo Vyriausybės 1993 02 23 nutarimo Nr. 99 3 punktas, nustatantis, kad „laiku nepervedusios lėšų įmonės moka delspinigius – 0,5 procento (redakcija galiojo 1993 03 20–1995 02 10) 0,2 procento (redakcija galiojo 1995 02 11–1995 12 31) priklausančios sumos už kiekvieną pradelstą dieną“.

3. Nuo 1996 01 01 delspinigiai už atskaitymų nuo realizavimo pajamų nesumokėjimą laiku skaičiuojami vadovaujantis Kelių fondo įstatymu. 1996 01 01 įsigaliojo 1995 01 24 Kelių fondo įstatymas Nr. I-766. Šio įstatymo 2 str. 3 dalies redakcijoje, galiojusioje 1996 01 01–1996 06 30 laikotarpiu, nustatyta, kad: „Mokėtojai patys apskaičiuoja ir sumoka atskaitymus nuo realizavimo pajamų (įplaukų) į Kelių fondą už kiekvieno mėnesio apyvartą iki kito mėnesio 25 dienos. Laiku nesumokėjus, už kiekvieną pavėluotą dieną mokami 0,2 procento delspinigiai“.

4. Nuo 1996 07 01 galioja Kelių fondo įstatymo nauja redakcija, kurios 2 str. 5 dalyje nustatyta, kad: „Mokėtojai patys apskaičiuoja ir sumoka atskaitymus nuo realizavimo pajamų (įplaukų) į Kelių fondą už kiekvieno mėnesio apyvartą iki kito mėnesio 25 dienos. Laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Pagal MAĮ skaičiuojami delspinigiai:

4.1. 1996 07 01–1997 02 25 laikotarpiu galiojo MAĮ 39 str. 1 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad: „Delspinigiai skaičiuojami už ne laiku sumokėtą ar pervestą deklaruotą mokestį į valstybės (savivaldybės) biudžetą, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių mokestis buvo ne laiku sumokėtas ar pervestas į valstybės (savivaldybės) biudžetą“. Už nedeklaruojamo mokesčio nesumokėjimą laiku, jei jis turėjo būti sumokėtas šiuo laikotarpiu, delspinigiai neskaičiuojami;

4.2. 1997 02 26–1998 07 30 laikotarpiu galiojo 39 str. 1 dalies redakcija, pagal kurią delspinigiai skaičiuojami: „už ne laiku sumokėtą ar pervestą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus deklaruotą mokestį arba mokesčio mokėtojo apskaičiuotą ne laiku sumokėtą ar pervestą nedeklaruojamą mokestį. Į priežastis, dėl kurių mokestis buvo ne laiku sumokėtas ar pervestas į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus, neatsižvelgiama, išskyrus MAĮ 391 str. numatytas išimtis“;

4.3. už mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas laikotarpiais nuo 1998 07 31, nesumokėjimą laiku delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2.2–4 punktuose.

20 pavyzdys

Patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčių mokėtojas, užsiimantis prekybine veikla, neapskaitė ir nedeklaravo 1000 Lt realizacinių pajamų (įplaukų).

 

Pažeidimo padarymo laikotarpis

Patikrinimo metu apskaičiuotas mokestis, bauda ir delspinigiai

1997 m. balandis

1000 x 0,3 /100 = 3 Lt

 

 

3 Lt atskaitymų į Kelių fondą ir skaičiuojami delspinigiai iki akto surašymo dienos.

1998 m. lapkritis

1000 x 0,3 /100 = 3 Lt

 

 

3 Lt atskaitymų į Kelių fondą ir skaičiuojami padidinti delspinigiai iki akto surašymo dienos, tačiau ne daugiau kaip 150 procentų mokesčio sumos.

 

VIII. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis

 

Bauda, numatyta Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 str., galiojusio 1995 01 01–1996 06 30 laikotarpiu, pirmame sakinyje: „valstybinė mokesčių inspekcija, nustačiusi, kad mokėtojas nepateikė mokesčio apskaičiavimo arba apskaičiavo mokesčio mažiau negu priklausė, ne ginčo tvarka išieško papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą ir jos dydžio baudą“, nuo 1999 07 16 negali būti skiriama vadovaujantis MAĮ 50 str. 7 dalimi. Šioje dalyje nustatyta, kad teisės aktai, kuriais sumažinamos ar panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus prieš šių teisės aktų įsigaliojimą, jei toks aktas įsigalioja ne vėliau kaip nutarimo skirti baudą dieną ar mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo dieną. Vadinasi, atliekant patikrinimą po 1999 07 15 minėtą bauda negali būti skiriama.

Delspinigių skaičiavimas

1. 1995 01 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 str., kuriame nustatyta: „Jeigu mokestis laiku nesumokamas, už kiekvieną pavėluotą dieną mokami 0,3 procento delspinigiai“.

2. Nuo 1996 07 01 galioja Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 str., kuriame nustatyta, kad: „atsakomybė už mokesčio įstatymo pažeidimus ir mokesčio mokėjimo priemonės taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

 

IX. Žemės mokestis

 

Delspinigių skaičiavimas

1. 1991 01 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo Žemės mokesčio įstatymo 13 str., kuriame nustatyta, kad: „Mokesčio laiku nesumokėjus, už kiekvieną pavėluotą dieną imama 0,5 procento (redakcija galiojo 1991 01 01–1995 04 12) 0,1 procento (redakcija galiojo 1995 04 13–1996 06 30) delspinigių“.

Pagal Aukščiausiosios Tarybos 1990 10 31 nutarimo Nr. I-722, galiojusio 1991 01 01–1991 12 31 laikotarpiu, 6 punktą žemės ūkio įmonėms ir valstiečių ūkiams skaičiuojamų delspinigių dydžiai buvo tokie: už pirmąsias 10 dienų – 0,1 procento, už antrąsias 10 dienų – 0,2 procento, už trečiąsias 10 dienų – 0,3 procento, už ketvirtąsias 10 dienų – 0,4 procento, nuo penkiasdešimtos dienos – 0,5 procento.

2. Nuo 1996 07 01 galioja Žemės mokesčio įstatymo 13 str., kuriame nustatyta, kad: „Mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

Apmokestinimas taikant trigubą tarifą

Pagal Aukščiausiosios Tarybos 1992 06 25 nutarimo Nr. I-2676 5 punktą nuo 1992 07 02 asmenys, savavališkai besinaudojantys valstybine žeme, apmokestinami už visą šios žemės naudojimo laiką pagal maksimalią tos gyvenamosios vietovės žemės kainą ir trigubą mokesčio tarifą.

 

X. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

 

Baudos skyrimas

Nuo 1991 07 01 galioja Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 str., kuriame nustatyta, kad už nuslėptą išteklių kiekį mokamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo bauda.

Sprendimas. Už nuslėptą išteklių kiekį apskaičiuojamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo bauda nepriklausomai nuo patikrinimo atlikimo datos.

Delspinigių skaičiavimas

1. 1991 07 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 10 str., kuriame nustatyta, kad: „mokesčių laiku nesumokėjus, už kiekvieną pavėluotą dieną imami 0,5 procento delspinigiai“.

2. Nuo 1996 07 01 galioja Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 10 str., nustatantis, kad: „mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

 

XI. Naftos ir dujų ištekių mokestis

 

Baudos skyrimas

Nuo 1992 10 31 galioja Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 6 str., nustatantis, kad: „už nuslėptą išgautos naftos ar dujų kiekį sumokamas mokestis ir dešimteriopa mokesčio dydžio ekonominė sankcija“.

Sprendimas. už nuslėptą išgautos naftos ar dujų kiekį apskaičiuojamas mokestis ir skiriama dešimteriopa mokesčio dydžio ekonominė sankcija (bauda).

Delspinigių skaičiavimas

1. 1992 10 15–1996 06 30 laikotarpiu galiojo Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 str., kuriame nustatyta, kad: „laiku nesumokėjus mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną imami 0,5 procento delspinigiai“.

2. Nuo 1996 07 01 galioja Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 9 str., kuriame nustatyta, kad: „laiku nesumokėjus mokesčio, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

 

XII. Mokesčiai už aplinkos teršimą

 

Baudos skyrimas

1. 1991 07 01–1999 12 31 laikotarpiu galiojo Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 11 str. antras sakinys, pagal kurį už nuslėptą teršalų kiekį imamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo ekonominė sankcija.

2. Nuo 2000 01 01 galioja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 dalis, kurioje nustatyta, kad: „bauda mokama už stacionarių taršos šaltinių išmetamą į aplinką normatyvus viršijantį teršalų kiekį. Jos dydis apskaičiuojamas normatyvus viršijantį teršalų kiekį dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir šiam teršalui nustatyto koeficiento, nurodyto 2 priedėlyje“. Šio įstatymo 6 str. 7 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija skiria šiame įstatyme numatytas baudas.

Sprendimas. Šiame įstatyme numatytų baudų Valstybinė mokesčių inspekcija neskiria.

Delspinigių skaičiavimas

1. 1991 07 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 13 str., kuriame nustatyta, kad: „nesumokėjus laiku mokesčių, už kiekvieną pavėluotą dieną imami 0,5 procento delspinigiai“.

2. 1996 07 01–1999 12 31 laikotarpiu galiojo Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 13 str., nustatantis, kad: „laiku nesumokėjus mokesčių, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

Nuo 2000 01 01 galioja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 12 dalis, kurioje nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka.

 

XIII. Prekyviečių mokestis

 

Baudos skyrimas

Nuo 1994 01 01 galioja Prekyviečių mokesčio įstatymo 10 str. 2 dalis, kurioje nurodyta, kad: „Jeigu prekyvietėje ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis prekiaujama tose vietose, kurios yra skirtos prekiauti žemės ūkio produkcija ir maisto prekėmis, įmonei, eksploatuojančiai prekyvietę, skiriama 50 procentų jos mėnesinių pajamų už prekyvietės eksploatavimą dydžio bauda“.

Sprendimas. Nurodyta bauda skiriama neatsižvelgiant į patikrinimo atlikimo datą.

Delspinigių skaičiavimas

1. 1994 01 01–1996 06 30 laikotarpiu galiojo Prekyviečių mokesčio įstatymo 7 str., kurioje nurodyta, kad: „mokesčio laiku nesumokėjus, už kiekvieną pavėluotą dieną imama po 0,5 procento delspinigių“.

2. Nuo 1996 07 01 galioja Prekyviečių mokesčio įstatymo 7 str., kuriame nustatyta, kad: „mokesčio laiku nesumokėjus, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimo tvarka pagal MAĮ išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

 

XIV. Valstybinės žemės nuomos mokestis ir valstybinio fondo

vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei,

nuomos mokestis

 

Delspinigių skaičiavimas

1. 1992 01 01–1992 12 31 laikotarpiu galiojo Vyriausybės 1993 02 23 nutarimas Nr. 99, kurio 4.1 punkte numatyta, kad: „laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną pavėluotą dieną imama 0,5 procento delspinigių“.

2. 1993 01 01–1995 12 31 laikotarpiu galiojusio Vyriausybės 1993 08 03 nutarimo Nr. 602 5.5 punkte nustatyta, kad: „laiku nesumokėjus valstybinės žemės (valstybinio fondo) vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio, už kiekvieną pradelstą dieną imami 0,5 procento delspinigiai“.

Minėtas Vyriausybės nutarimas pakeistas Vyriausybės 1996 03 11 nutarimu Nr. 327, kuriame vietoj 0,5 procento delspinigių nustatytas 0,1 procento delspinigių dydis. Ši nuostata galiojo 1996 01 01–1996 12 31 laikotarpiu.

3. Nuo 1997 01 01 galioja Vyriausybės 1993 08 03 nutarimo Nr. 602 5.5 punktas: „už laiku nesumokėtą valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, imami delspinigiai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–4 punktuose.

 

XV. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

 

Delspinigių skaičiavimas

Sveikatos draudimo įstatymo 18 str. 1 dalyje nustatyta: „Atsakomybę už privalomojo sveikatos draudimo įmokų nesumokėjimą ar pavėluotą sumokėjimą, taip pat mokesčio išieškojimo, grąžinimo tvarką nustato Mokesčių administravimo įstatymas“.

Delspinigių skaičiavimo pagal MAĮ tvarka išdėstyta Metodikos I dalies („Juridinių asmenų pelno mokestis“) 2–5 punktuose.

______________

 

 

 



* Metodikoje nepateikiami baudų už MAĮ 49 str. numatytus piktybiškus pažeidimus skyrimo paaiškinimai.