LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 1997 M. LIEPOS 24 D. ĮSAKYMO NR. 286 „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

 

2004 m. sausio 28 d. Nr. 3-43

Vilnius

 

1. Pakeičiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1855; 2000, Nr. 108-3469):

1.1. išdėstau pavadinimą taip:

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka“;

1.2. 1, 2, 3, 5.3, 6.5, 6.6, 6.7 ir 7.1 punktuose vietoj žodžių „užmokestis“ įrašau žodžius „mokestis“;

1.3. 3, 5.4, 6.5, 6.6, 6.7 punktuose vietoj žodžių „kaina“ įrašau žodžius „mokesčio dydis“;

1.4. pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:

4. Žemės nuomos mokesčio dydis (Kv):

Kv = 0,15 Lt/m² * 17 * 1,6 * 0,03 = 0,1224 Lt/m²;

1500 Lt/ha (0,15 Lt/m²) – bazinė žemės sklypo vertė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574);

17 – bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientas teritorijos socialiniam gamybiniam potencialui įvertinti Klaipėdoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574);

1,6 – žemės pabrangimo indeksas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574);

3% (0,03) – žemės nuomos mokesčio tarifas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ (Žin., 2002, Nr. 112-4993).“

1.5. 5.2.2 punkte vietoj žodžių „pagal uosto kapitono įsakymą“ įrašyti žodžius „patvirtinta uosto kapitono įsakymu“;

1.6. papildau nauju 5.2.3 punktu:

5.2.3. Išnuomojant uosto žemę juridiniam asmeniui, kuris įsigijo statinius iš uosto žemės nuomininko, uosto žemės kategorija gali būti pakeista uosto žemės nuomos sutarties šalių susitarimu.“

1.7. 5.4 punkte išbraukiu žodžius „aukciono ar“;

1.8. pakeičiu 7.1 punktą ir jį išdėstau taip:

7.1. Naudingumo koeficientai (lž, lg, lk) įvertina priežastis, dėl kurių nuomininkui ribojama galimybė naudotis uosto žeme, krantinėmis ir geležinkelio keliais išsinuomotame uosto žemės sklype. Naudingumo koeficientas išreiškiamas dydžiu nuo 0 iki 1, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokiam laikui minėtos priežastys riboja nuomininko veiklą. Naudingumo koeficientus pagal nuomininko pateiktą argumentuotą prašymą (prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių nuomininkui ribojama galimybė naudotis uosto žeme, krantinėmis ir geležinkelio keliais išnuomotame žemės sklype) sumažinti uosto žemės nuomos mokesčio dydį nustato nuomotojas. Priežastims patikrinti ir naudingumo koeficientams nustatyti nuomotojas sudaro komisiją, kurioje dalyvauja ir nuomininkas ar jo įgaliotas atstovas. Komisija akte surašo veiklos ribojimo priežastis ir jų trukmę bei pagal šios tvarkos 6 ir 7 punktus nustato naudingumo koeficientų dydžius. Aktą pasirašo visi komisijos nariai ir nuomininkas ar jo įgaliotas atstovas. Jeigu komisijos nariai ir nuomininkas ar jo įgaliotas atstovas nesutinka su akte išdėstytu tekstu, – pasirašo su pastaba ir nurodo nesutikimo priežastis bei siūlomą teksto redakciją. Pasirašytą aktą tvirtina VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius ar jį pavaduojantis asmuo. Aktas tvirtinamas ir tada, kai nuomininkas ar jo įgaliotas atstovas aktą atsisako pasirašyti, nurodydamas nepagrįstas priežastis. Tuo atveju dėl akto nepasirašymo komisija surašo protokolą. Jeigu komisija nustato, kad nėra pagrindo tenkinti nuomininko prašymo, nuomininkas apie tai nustatyta tvarka informuojamas raštu. Patvirtintame akte nustatytus naudingumo koeficientus (lž, lg, lk) nuomotojas taiko perskaičiuodamas uosto žemės nuomos mokestį. Nuomotojui ir nuomininkui nesutarus, ginčas gali būti sprendžiamas teismine tvarka.“

1.9. papildau nauju 8 punktu:

8. Uosto žemės nuomos mokesčio dydis uosto žemės naudotojams, užsiimantiems krovos darbais, uosto žemės nuomos sutarties šalių susitarimu, gali būti didinamas arba mažinamas, atsižvelgiant į uosto žemės naudotojo atliekamų krovos darbų mastus.

8.1. Jei nuomininko metinė krovos darbų apimtis mažesnė už vidutinę praėjusių 5 metų krovos darbų apimtį, metinis uosto žemės nuomos mokestis gali būti didinamas suma, atitinkančia skirtumą tarp praėjusių metų ir paskutiniųjų 5 metų krantinės vidutinių rinkliavų, surinktų iš laivų prie nuomininko nuomojamo uosto žemės sklypo krantinių. Šis padidėjimas apskaičiuojamas pagal formulę:

Md = [(Rml + Rm2 + Rm3 + Rm4+ Rm5): 5] – Rp, kur:

Md – metinis uosto žemės nuomos mokesčio padidėjimas dėl metinės krovos apimties sumažėjimo (Lt);

Rml…….5 – paskutinių 5 metų krantinės rinkliavos, surinktos iš laivų prie nuomininko nuomojamo uosto žemės sklypo krantinių (Lt);

Rp – praėjusių metų krantinės rinkliavos, surinktos iš laivų prie nuomojamo uosto žemės sklypo krantinių (Lt).

8.2. Jei nuomininko metinė krovos darbų apimtis viršija didžiausią nuomininko paskutiniųjų 5 metų krovos apimtį, metinis uosto žemės nuomos mokestis gali būti mažinamas suma, atitinkančia skirtumą tarp praėjusių metų ir didžiausios iš paskutiniųjų 5 metų krantinės rinkliavų, surinktų iš laivų prie nuomininko nuomojamo uosto žemės sklypo krantinių. Mokestis mažinamas tuo atveju, jei per tą laiką nuomotojas nepagerino uosto infrastruktūros, turinčios įtakos nuomininko veiklai nuomojamame uosto žemės sklype. Šis sumažėjimas apskaičiuojamas pagal formulę:

Mm = Rp – Rd5, kur:

Mm – metinis uosto žemės nuomos mokesčio sumažėjimas dėl metinės krovos apimties padidėjimo (Lt);

Rp – praėjusių metų krantinės rinkliavos, surinktos iš laivų prie nuomininko nuomojamo uosto žemės sklypo krantinių (Lt);

Rd5 – didžiausia iš paskutiniųjų 5 metų krantinės rinkliavų, surinktų iš laivų prie nuomininko nuomojamo uosto žemės sklypo krantinių (Lt).

8.3. Jei krovos darbų apimtis padidėjo po to, kai nuomotojas pagerino infrastruktūrą, uosto žemės nuomos mokesčio dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į surinktų rinkliavų padidėjimą, lyginant su krantinės rinkliava, surinkta per metus nuo laikotarpio, kai nuomotojas pagerino uosto infrastruktūrą, turinčią įtakos nuomininko veiklai nuomojamame uosto žemės sklype.

8.4. Metinis uosto žemės nuomos mokestis perskaičiuojamas:

– kai metinis uosto žemės mokestis padidėjo dėl metinės krovos apimties sumažėjimo, pagal formulę:

Mpd = M + Md, kur:

Mpd – perskaičiuotas (padidintas) metinis uosto žemės nuomos mokestis (Lt);

M – metinis uosto žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas pagal 2 punkte nustatytą formulę (Lt);

Md – metinis uosto žemės nuomos mokesčio padidėjimas dėl metinės krovos apimties sumažėjimo (Lt);

– kai metinis uosto žemės nuomos mokestis sumažėjo dėl metinės krovos apimties padidėjimo, pagal formulę:

Mpm = M – Mm, kur:

Mpm – perskaičiuotas (sumažintas) metinis uosto žemės nuomos mokestis (Lt);

M – metinis uosto žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas pagal 2 punkte nustatytą formulę (Lt);

Mm – metinis uosto žemės nuomos mokesčio sumažėjimas dėl metinės krovos apimties padidėjimo (Lt).“

2. P a k e i č i u Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos koeficientus ir užmokesčio dydžius, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1855; 2000, Nr. 108-3469):

2.1. išdėstau pavadinimą taip:

„Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos koeficientai ir mokesčio dydžiai“;

2.2. lentelėje vietoj žodžių „užmokesčio“ įrašau žodžius „mokesčio“.

3. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2004 m. vasario 1 d.

 

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS