LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
S P R E N D I M A S
DĖL SAUGAUS TRADICINIŲ LAIVŲ NAUDOJIMO EUROPOS VANDENYSE PAŽYMĖJIMŲ IR TRADICINIŲ LAIVŲ ĮGULŲ KOMPETENCIJOS PAŽYMĖJIMŲ ABIPUSIO PRIPAŽINIMO SUSITARIMO MEMORANDUMO TAIKYMO IR SUDERINAMUMO SU LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTAIS
2012 m. gruodžio 14 d. Nr. S-2(6.2.-176)
Vilnius
Valstybinė kultūros paveldo komisija 2012-11-23 posėdyje apsvarstė Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumo (toliau – Londono memorandumas) taikymo ir suderinamumo su Lietuvos Respublikos teisės aktais klausimus.
Esminį postūmį dėl prisijungimo prie Londono memorandumo inspiravo Lietuvos jūrų muziejaus 2009 m. Klaipėdoje organizuota tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje dalyviai buvo supažindinti su jo esme, nurodytos plaukiojančių istoriškai vertingų tradicinių laivų išsaugojimo, jų naudojimo bendraeuropinės problemos. Ypač akcentuotos memorandume nustatytos Europos valstybių jūrų erdvės bendro naudojimo koncepcijos praktinio taikymo galimybės, orientuotos į bendraeuropinį tradicinių laivų išsaugojimo tikslą bei problematiką. Pasiūlymai dėl prisijungimo prie šio memorandumo buvo įtraukti į konferencijos Rezoliuciją. Valstybinė kultūros paveldo komisija 2009-11-27 sprendimu Nr. S-12(154) „Dėl jūrinio paveldo situacijos Lietuvoje“ pritarė Rezoliucijos pasiūlymams, taip pat pasiūlė valstybine kalba parengti oficialų Europos chartijos dėl tradicinių plaukiojančių laivų išsaugojimo ir restauravimo, dar vadinamos Barselonos chartija, tekstą ir jos komentarus. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Organizacinių reikalų valdyba 2010-06-07 parengė ir pateikė Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumo su septyniais priedais originalų vertimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei įgaliojus, Lietuvos saugios laivybos administracija prisijungė prie Londono memorandumo ir nuo 2012 m. balandžio 26 dienos yra šio Memorandumo narė. Pripažįstamos jo nuostatos bei reikalavimai, įsipareigojama jų laikytis. Memorandume suformuluota plaukiojančių (naudojamų) istoriškai vertingų, tradicinių laivų išsaugojimo juos tausojamai ir prasmingai (socialiai naudingai) naudojant bei integruojant į Europos valstybių teritorinę ir kultūrinę erdvę samprata. Esminiame jo apibrėžime nustatyta, kad „tradiciniai laivai“ – visų rūšių istoriniai laivai ir jų tikslios kopijos, įskaitant ir tuos, kurie skirti tradiciniams įgūdžiams ir jūreivystei skatinti ir skleisti; visa tai yra gyvi kultūros paminklai, naudojami vadovaujantis tradiciniais jūreivystės ir meistriškumo principais ir turintys I priede nurodytos formos Atitikties dokumentą. Memorandume nurodyta, kad Europoje nuolat stiprėja viešasis istoriškai vertingų laivų išsaugojimo interesas; primenama apie istorinių tradicinių laivų ir jų tipų didelę įvairovę; nurodoma, kad Europoje išliko apie 5 tūkst. istoriškai vertingų ir turinčių regioninių požymių jūrų laivų; konstatuojama, kad dauguma jų yra saugūs ir tinka plaukioti dėl tinkamos tokių laivų priežiūros, įrangos bei patirties įgijusios įgulos; pripažinta, kad visuomenė suinteresuota išsaugoti tradicinės būklės istoriškai vertingus laivus ir naudoti juos kaip bendrą plaukiojantį jūrų paveldą; patvirtinta, kad modernių technologijų trūkumas tradiciniuose laivuose turi būti kompensuojamas priemonėmis, kurios užtikrina privalomą saugos lygį nesunaikinant istorinių laivo požymių. Su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantiems tradiciniams laivams taikomi EB sutartimi iš dalies pakeistos Direktyvos 98/18/EB reikalavimai, juos atitinkantys teisės aktai. Memorandume pripažįstama, kad Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijų aplinkos apsaugos reikalavimai vienodai taikomi visiems laivams, įskaitant ir tradicinius laivus. Taip pat pripažįstama, kad tradiciniai laivai naudojami tradicinės jūreivystės įgūdžiams ir sampratai apie jūrų paveldą puoselėti bei skleisti, tačiau jie negali būti naudojami plukdymo reikmėms siekiant pelno.
Memorandumas įsigaliojo nuo pasirašymo dienos, tačiau nėra jo įgyvendinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos (nacionalinių) jūrų teisės ir kultūros paveldo apsaugos teisės aktų atitinkamų pataisų. Nėra parengtų Barselonos chartijos taikymo rekomendacijų ir metodikos. Nevartojama ir viena iš esminių Barselonos chartijos nuostatų, kad „restauravimo tikslas – išsaugoti ir atskleisti tradicinių laivų estetinę, funkcinę ir istorinę vertę ir jis grindžiamas originalių medžiagų ir autentiškų dokumentų naudojimu“. Londono memorandume vartojamos tokios esminės specialiosios paveldosaugos sąvokos ir jų apibrėžimai, kaip „jūrų (kultūros) paveldas“, „tradicinis laivas“, „istoriškai vertingas laivas“, „istoriniai laivai“, „tradicinių laivų klasė“, „Europos jūrų paveldas“, „tradicinis (plaukiojantis) laivas“, jo „išsaugojimas ir restauravimas“, „tradicinių jų statymo įgūdžių išlaikymas“, „plaukiojantis istorinis laivas“, „plaukiojantis jūrų paveldas“, jo „tyrinėjimas, apsauga“, „tradicinė jūreivystė, laivyba, jūriniai amatai“, „laivų konservavimas, restauravimas“, „laivų restauratoriai, tyrėjai, meistrai“ ir kt. Šių sąvokų esmė dažniausiai atitinka viešumoje vartojamų analogiškų bendrinių sąvokų esmę, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktuose daugumos šių sąvokų nėra, jų apibrėžtys nenustatytos.
Yra parengta ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikta Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo nauja redakcija, kurioje įvedama nauja sąvoka „tradicinis laivas“. Memorandumo ir jo neatsiejamų priedų sąvokos, nuostatos bei reikalavimai neatsispindi galiojančiuose Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymuose, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo ir Šventosios valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklėse, nepakeistos Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurios nuostatos, šiam jūriniam paveldui nepritaikyti kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.
Kultūros vertybių registre šiuo metu įregistruota 10 laivų, kurie plaukioja arba juos restauravus galėtų plaukioti. Pagal Memorandumo ir Barselonos chartijos kriterijus šiame Registre jų galėtų būti kur kas daugiau. Tradicinės laivybos plėtotei, tradicinių laivų švartavimui labai aktualios valstybinių jūrų uostų senosios dalys (istoriniai uostai) su išlikusia autentiška istorine infrastruktūra bei įranga.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama efektyvaus pagrįsto Londono memorandumo reikalavimų bei nuostatų įgyvendinimo, n u s p r e n d ž i a:
1. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui paspartinti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo priėmimo procesą, kad jame būtų įteisinta nauja sąvoka „tradicinis laivas“.
2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
2.2. pavesti atsakingoms institucijoms paskelbti jų oficialiuose žinybiniuose tinklapiuose Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumą su priedais (oficialų tekstą valstybine kalba ir jo originalą) teisės aktų nustatyta tvarka;
2.3. įpareigoti Kultūros, Susisiekimo ir Ūkio ministerijas:
2.3.1. organizuoti plaukiojančio jūrinio paveldo apsaugą ir užtikrinti jo atkūrimą ir naudojimą bei istorinių laivų atgavimą, galimai net išpirkimą, pagal Londono memorandumo ir jo priedų nuostatas bei reikalavimus;
3. Rekomenduoti Kultūros ir Susisiekimo ministerijoms bei Klaipėdos miesto savivaldybei:
3.1. surengti konferenciją-seminarą su Londono memorandumo šalių signatarių administracijomis, kurios yra parengusios ir patvirtinusios specialiuosius nacionalinius tradicinių laivų techninių reikalavimų dokumentus (standartus), taikomus su šių administracijų valstybių vėliavomis plaukiojantiems tradiciniams laivams, atitinkančius šio Susitarimo memorandumo ir jo II priedo reikalavimus;
4. Kultūros ir Susisiekimo ministerijoms, remiantis Europos jūrinio paveldo konferencijos, vykusios 2010-09-(23-24) Seišale (Seixal, Portugalija), rekomendacijomis bei Susisiekimo ministerijos 2010–2012 metais organizuotuose tarpinstituciniuose posėdžiuose pateiktais pasiūlymais, rekomenduoti:
4.1. tradicinius laivus registruoti veikiančiuose Lietuvos Respublikos jūrų laivų ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registruose;
4.2. pasitelkiant Valstybės įgaliotą instituciją – Saugios laivybos administraciją – sudaryti Laivų vertinimo ir pripažinimo tradiciniais komisiją prie Lietuvos jūrų muziejaus;
5. Siūlyti suinteresuotoms savivaldybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, mokslo ir mokymo įstaigoms paskelbti savo oficialiuose tinklalapiuose Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumą su priedais (oficialų tekstą) teisės aktų nustatyta tvarka.