LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 1251 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1010
2006 m. spalio 12 d. Nr. 991
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 942, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 1251 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-1010 dėl šių priežasčių:
1. Pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas nuostatas valstybėje narėje nustatyti lengvatiniai tarifai negali būti mažesni kaip 5 procentų, todėl centriniam šildymui nustatytas lengvatinis PVM tarifas negalėtų būti mažesnis kaip 5 procentų. Lietuvos iniciatyva ES institucijose persvarstant lengvatinių PVM tarifų taikymo klausimą, ES acquis sudaryta galimybė lengvatinį PVM tarifą taikyti centriniam šildymui. 2006 m. rugsėjo 13 d. Europos Komisijos sprendimu 2006/637/EB dėl Lietuvos Respublikos prašymo centralizuotos šilumos tiekimui taikyti sumažintą PVM tarifą Lietuvai suteikta teisė centriniam šildymui taikyti lengvatinį PVM tarifą. Taigi taikyti tai pačiai prekių grupei dvi skirtingo pobūdžio lengvatas, t.y. ir apmokestinti šias prekes taikant lengvatinį 5 procentų PVM tarifą, ir dengti už šias prekes apskaičiuotą PVM, administraciniu požiūriu būtų sudėtinga.
2. Jeigu PVM, apskaičiuotas už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), ir už tiekiamą į gyvenamąsias patalpas karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti bei šilumos energiją, būtų dengiamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 18 procentų PVM tarifo dydžiu, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2006 metais papildomai netektų apie 19 mln. litų, o 2007 metais – apie 50 mln. litų.
3. Jeigu PVM, apskaičiuotas už gamtines dujas (įskaitant transportavimą), būtų kompensuojamas visiems vartotojams, kurie nėra ir neprivalo būti įregistruoti PVM mokėtojais, PVM būtų dengiamas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, kurie vykdo PVM neapmokestinamą veiklą, pavyzdžiui, bankams, draudimo įmonėms ir panašiai, nes tokie asmenys pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 35-1271) taip pat nėra ir neprivalo būti PVM mokėtojais.
4. Jeigu 2006 metais PVM, apskaičiuotas už gamtines dujas buitinėms reikmėms, būtų dengiamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 18 procentų PVM tarifo dydžiu, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas per metus papildomai netektų apie 5 mln. litų, o 2007 metais – apie 22 mln. litų.
5. Gyventojams tiekiamo karšto vandens, centralizuotai tiekiamos šilumos ir dujų padidėjusios kainos turėtų būti kompensuojamos ne visiems, o tik tiems gyventojams, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai lėšų pragyventi ar sumokėti už pagrindines komunalines paslaugas, todėl sprendimas dengti PVM visiems asmenims (net ir tiems, kuriems valstybės pagalbos nereikia) būtų neracionalus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 934 „Dėl valstybės remiamos pajamų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 104-3969) padidintos valstybės remiamos pajamos – nuo 155 iki 185 litų. Šiam tikslui 2006 metais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bus skirta 33,6 mln. litų. Tai leido padidinti kompensacijas už šildymą mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims.
Be to, šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-513A, kuriame siekiant supaprastinti būsto šildymo kompensacijų skaičiavimo tvarką, o gavėjams padidinti kompensuojamųjų išlaidų už būsto šildymą dalį siūloma skaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensacijas taikyti ne 90, o 100 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydį, be to, vietoj dabar kompensuojamos būsto šildymo išlaidų dalies, viršijančios 25 procentus skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui, siūloma kompensuoti būsto šildymo išlaidų dalį, viršijančią 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 100 procentų valstybės remiamų pajamų. Priėmus šį įstatymą, padidės kompensacijos šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims ir teisę į kompensacijas įgis asmenys, kurie padidėjus pajamoms dėl pensijų ar minimalios mėnesio algos didinimo buvo praradę teisę į kompensacijas.