Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo NR. XiP-442(2) ir LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTo NR. XIP-148(2)

 

2010 m. vasario 10 d. Nr. 105

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. SV-S-490 ir 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-507 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-442(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-148(2) dėl šių priežasčių:

1. Progresinių mokesčių funkciją (santykinės mokesčio naštos sumažinimo mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams) šiuo metu atlieka neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau ? NPD). Jo skaičiavimo principas, nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymui (Žin., 2008, Nr. 149-6033), gyventojų pajamų mokesčio sistemai suteikė dar daugiau progresyvumo elementų: NPD nebetaikomas didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, mažas pajamas gaunantiems gyventojams taikomas didesnis NPD; numatytas taikytino NPD perskaičiavimas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui atsižvelgiant į gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų dydį. Taikant šiuo metu galiojantį NPD skaičiavimo principą, gyventojai, gaunantys 800 litų per mėnesį, realiai apmokestinami 6,2 procento gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o 4 000 litų per mėnesį – 15 procentų.

2. Preliminariu vertinimu, priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-442(2), maksimalus teigiamas poveikis 2010 metų nacionalinio biudžeto pajamoms būtų apie 228 mln. litų, o priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-148(2) ? 10 mln. litų. Tačiau įvedant progresinius mokesčius, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką (siekiant išvengti progresyvumo elementų dubliavimo) tektų atsisakyti regresinio NPD taikymo, nes priešingu atveju apmokestinimo sistemos administravimas taptų per daug sudėtingas. Jei, siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius asmenis nuo mokestinės naštos padidėjimo, būtų nustatytas 470 litų NPD per mėnesį visiems dirbantiems asmenims, nacionalinis biudžetas netektų apie 420 mln. litų pajamų. Taigi bendras tokios mokestinės reformos rezultatas valstybės finansams būtų neigiamas: pritarus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-442(2), nacionalinis biudžetas netektų apie 222 mln. litų pajamų, o pritarus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-148(2), – 410 mln. litų pajamų.

3. Pagal Lietuvos darbo užmokesčių pasiskirstymo kreivę Lietuvoje nėra stiprios vidurinės klasės, todėl nėra ir bazės, kuri, įvedus progresinius mokesčius, atneštų svarių papildomų biudžeto pajamų. Lietuvoje atlyginimų mediana sudaro apie 1 550 litų ir yra apie 30 procentų mažesnė už Statistikos departamento skelbiamą šalies darbo užmokesčio vidurkį. Mediana rodo, kad pusė šalies dirbančiųjų uždirba iki 1 550 litų (neatskaičius mokesčių), todėl, siekiant išvengti didesnio neigiamo poveikio nacionalinio biudžeto pajamoms, įvedus progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, tektų didinti mokestinę naštą ir daliai gyventojų, uždirbančių mažiau nei 1 550 litų per mėnesį.

4. Įvedus progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, gali būti vengiama didinti legalų darbo užmokestį virš tos ribos, nuo kurios būtų taikomas didesnis šio mokesčio tarifas, be to, būtų pakenkta Lietuvos konkurencingumui, pasunkėtų gyventojų pajamų mokesčio administravimas tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams, dėl to didėtų šio mokesčio administravimo išlaidos. Be to, pritarus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-148(2), su darbo santykiais susijusioms pajamoms būtų taikomas didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas (viršutinė riba siektų 33 procentus), nei dabar galiojantis šio mokesčio tarifas kapitalo pajamoms.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-442“ (Žin., 2009, Nr. 62-2481) ir 2009 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-560“ (Žin., 2009, Nr. 81-3385) nepritarė progresinio gyventojų pajamų mokesčio įvedimui.

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              ANDRIUS KUBILIUS

 

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                         INGRIDA ŠIMONYTĖ

 

_________________