LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
D E K R E T A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI
2010 m. birželio 9 d. Nr. 1K-388
Vilnius
1 straipsnis.
g r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 21 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-833 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą savo nutarimuose konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teisę. Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja ir kad šia nuostata yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Iš Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, darnios ir teisingos pilietinės visuomenės siekio, iš konstitucinio principo, kad nuosavybė įpareigoja, iš Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies, pagal kurią nuosavybės teises saugo įstatymas, iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, kitų Konstitucijos nuostatų išplaukia reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti.
2. Sekant šiomis Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. X-1247 „Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“ pasiūlė Vyriausybei parengti teisės aktų projektus, pagal kuriuos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendrą politiką formuoti ir įgyvendinti būtų pavesta vienai institucijai, atstovaujančiai turto savininkui – valstybei. 2008 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. X-1655 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2006 metų ataskaitos“ Lietuvos Respublikos Seimas pakartotinai pasiūlė Vyriausybei iki 2008 m. rugsėjo 1 d. priimti reikalingus teisės aktus, pagal kuriuos būtų paskirta institucija, atsakinga už valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendros politikos formavimą ir įgyvendinimą, kad valstybės turtas būtų tvarkomas racionaliai, atsižvelgiant į pastaruoju metu į viešumą iškylančius faktus dėl valstybei priklausančio ir patikėjimo teise institucijų valdomo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo atitikties visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principams, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės išvadose Seimui dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitų atskleidžiamos sisteminės problemos, susijusios su neracionaliu ir neefektyviu valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, ir į tai, kad nėra įgyvendinta Seimo 2007 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. X-1247 „Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“ 1 straipsnio nuostata. Šį pasiūlymą Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakartojo 2009 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. XI-258 „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metų ataskaitos“.
3. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1597 patvirtino Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 metų strategiją, kurioje įvardintas jos strateginis tikslas – siekti racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės turtą – tobulinti teisinę ir administracinę sistemas, kurios sudarytų sąlygas įgyvendinti šioje strategijoje numatytus centralizuoto valstybės turto valdymo tikslus ir uždavinius. Strategijos tikslai: įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas ir įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo principus, sudarančius sąlygas mažinti šio turto išlaikymo sąnaudas. Strategijoje keliami tokie uždaviniai: pertvarkyti valstybės turto valdymo administracinę sistemą, kuri sudarytų sąlygas centralizuotai spręsti sistemines šioje strategijoje numatytas valstybės turto valdymo problemas; tobulinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinį reglamentavimą siekiant optimizuoti sprendimų dėl valstybės turto perdavimo ir nurašymo priėmimo procedūras; užtikrinti informacijos kaupimą valstybės turto informacinės paieškos sistemoje ir plėsti šios sistemos galimybes; naudojantis valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenimis, rengti analizes, reikalingas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitai parengti; sukurti optimalią valstybės nekilnojamojo turto valdymo institucinę struktūrą; įdiegti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo modelį, kuris būtų pagrįstas palaipsniu valstybės nekilnojamojo turto nuomos principo įgyvendinimu; įdiegti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto perdavimo nuosavybėn sistemą; įdiegti valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistemą. Tokiu būdu buvo imtasi įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas paskirti vieną instituciją, formuojančią valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką, ir ją vykdantį viešąjį juridinį asmenį. Pažymėtina, kad Vyriausybė pagal Konstituciją yra saistoma savo pačios priimtų nutarimų (Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d., 2001 m. spalio 30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai).
4. Sprendžiant apskričių viršininkų administracijų vykdytų valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijų perdavimo klausimą, kuris yra susijęs su apskričių reformos įgyvendinimu, Įstatyme yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybinė žemė, esanti kaimo gyvenamosiose vietovėse, patikėjimo teise perduodama Nacionalinei žemės tarnybai, o valstybinė žemė, esanti miesto gyvenamosiose vietovėse, – savivaldybėms. Tai reiškia, kad sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, perdavimo neatlygintinai naudotis, nuomos ir perleidimo kitų asmenų nuosavybėn, priims Nacionalinė žemės tarnyba, tuo tarpu sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų, esančių miesto gyvenamosiose vietovėse, perdavimo neatlygintinai naudotis, nuomos ir perleidimo kitų asmenų nuosavybėn, priims savivaldybės, tai yra savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Valstybinė žemė – tai ilgalaikis materialusis valstybės turtas. Toks teisinis reguliavimas, kai valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkcijos yra suskaidomos ir priskiriamos dviejų skirtingų lygmenų subjektams, tokio skirstymo kriterijumi pasirenkant gyvenamosios vietovės statusą: valstybės institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir dešimtims savivaldybių, nesudaro prielaidų efektyviam, racionaliam valstybinio turto valdymui bei valstybės, kaip šio turto savininkės, interesų jai nuosavybės teise priklausančios žemės tvarkymo ir administravimo srityje užtikrinimui. Būtina pažymėti, kad Konstitucijoje žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tuo tarpu Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas sukuria realias prielaidas savivaldybėms ir jų institucijoms priimti neprognozuojamus ir nevieningus sprendimus dėl valstybinės žemės miestų gyvenamosiose vietovėse valdymo, naudojimo ir disponavimo ja. Valstybė, atsisakydama valdymo, naudojimo ir disponavimo visa valstybine žeme miestuose, o šias funkcijas perduodama vykdyti vietos savivaldos institucijoms, kurios veikia savaveiksmiškumo pagrindais, kartu praranda bet kokią realią įtaką ir teisę spręsti valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, formuoti ir vykdyti nuoseklią, efektyvią valstybinio turto valdymo politiką, užtikrinti valstybės reikmes, susijusias su valstybine žeme miestuose. Spręsdama valstybinės reikšmės klausimus, valstybė turi pasilikti teisę naudoti tam materialiuosius išteklius, kurių didelės dalies priimtu Įstatymu yra atsisakoma. Tai gali labai neigiamai paveikti žemės reformos eigą bei apsunkinti vis dar besitęsiantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nes sudaromos sąlygos savivaldybėms savarankiškai, taigi ir nevienodai, spręsti su šiomis reformomis susijusius klausimus.
5. Valstybės valdymas ir vietos savivalda – tai dvi Konstitucijoje numatytos viešosios valdžios sistemos. Jos nėra tapačios. Konstitucijoje vietos savivalda yra įtvirtinta kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti ir valstybės valdžios institucijoms tiesiogiai nepavaldi vietinė viešojo administravimo sistema – įstatymų numatytų administracinių vienetų teritorinių bendruomenių savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Vietos savivalda yra administracinių vienetų teritorinių bendruomenių valdžia, kuri yra formuojama ir funkcionuoja kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais. Kiekviena iš minėtų viešosios valdžios sistemų įgyvendina jai būdingas funkcijas. Negalima savivaldos institucijoms priskirti tokių funkcijų, kurių jos nebūtų pajėgios vykdyti (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai). Taigi tam tikrų valstybės funkcijų perdavimas savivaldybėms yra konstituciškai pateisinamas, tačiau tai turi būti daroma išimtinai tik siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybės valdžios ir piliečių sąveiką, valdymo demokratiškumą (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai). Nėra pagrindo teigti, kad Įstatymu savivaldos institucijoms perduodant vykdyti vieną pagrindinių valstybinių funkcijų – visos valstybinės žemės miestuose valdymą, naudojimą ir disponavimą ja, ir priimti sprendimus, tiesiogiai įtakojančius visų valstybės žmonių gyvenimą, bus geriau užtikrinti šie ar kiti viešajam interesui ir Tautos gerovei svarbūs tikslai. Konstituciją atitinka toks teisinis reguliavimas, kai valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka tik įstatyme nustatytoms konkrečioms reikmėms. Sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, kuriai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai, taigi ir savivaldybės administracijos direktoriui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 27 p., 6 d.).
6. Valstybė yra įsipareigojusi žmonėms ir tiesiogiai atsakinga už vykdomas reformas. Pagrindiniu valstybės politikos, formuojamos valstybinio turto, inter alia žemės, valdymo, naudojimo ir disponavimo srityje, tikslu yra efektyvus, racionalus, visuomeninės naudos siekiantis centralizuotas valstybės turto valdymas. Tokie yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti valstybinio turto valdymo prioritetai, kuriais ji yra susaistyta ir kurių yra konstituciškai įpareigota laikytis. Pabrėžtina, kad teisinis reguliavimas turi būti nustatytas toks, kad atitiktų konstitucinius valstybinio turto valdymo principus ir neprieštarautų prioritetiniams centralizuoto valstybinio turto valdymo tikslams, kuriais remiantis formuojama valstybės politika valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje. Taigi valstybinio turto, inter alia žemės, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reglamentuojančiuose įstatymuose turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybinę žemę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nesvarbu, ar ši žemė yra kaimo, ar miesto gyvenamojoje vietovėje, valdytų, naudotų ir ja disponuotų centralizuotai valstybė – viena valstybės institucija, kuri užtikrintų tinkamą valstybės ilgalaikio turto – visos valstybinės žemės – tvarkymo, naudojimo, valdymo ir disponavimo ja įgyvendinimą ir priežiūrą.
2 straipsnis.
1. Pakeisti Įstatymo 3 straipsnį:
„3 straipsnis. 7 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:
1) Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams;
2) savivaldybės – valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ir jos nustatyta tvarka;
3) valstybės turto privatizavimo institucija valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau – Valstybės turto fondas) – kai valstybinė žemė yra priskirta privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinė žemė naudojama akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, ir kai valstybinė žemė yra reikalinga įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė valstybės turto privatizavimo institucijai;
4) valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, nustatytas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme – kai valstybinė žemė yra priskirta valstybės nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise;
5) valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas) – valstybinės žemės sklypų, šio Įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų, reikalingų Valstybės žemės fondo administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms priemonėms, gerinančioms žemės valdų struktūras ir mažinančioms apleistos žemės plotus, įgyvendinti;
2. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
3. Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams, perdavimo?priėmimo aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3 mėnesius nuo perdavimo?priėmimo akto pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
2. Pakeisti Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį:
„1. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:
1) savivaldybė – kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;
2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
3. Pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį:
„1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybė – valstybinės žemės sklypus Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas;
2) Valstybės turto fondas – kai valstybinės žemės sklypai yra priskirti privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus, naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, ir valstybinės žemės sklypus, reikalingus įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė valstybės turto privatizavimo institucijai. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima Valstybės turto fondo vadovas, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Valstybės turto fondo vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;
4. Pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį:
„1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:
1) Valstybės turto fondas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus yra priskirti privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams ir kai valstybinės žemės sklypai yra naudojami akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Valstybės turto fondo vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas;
2) valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius, nustatytas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme – valstybinės žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus valstybės nekilnojamajam turtui, kuris įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriaus vadovas arba jo įgaliotas darbuotojas;
3) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
5. Pakeisti Įstatymo 7 straipsnį:
„7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų asmenų nuosavybės teisė į žemę
Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba arba kitas valstybinės žemės patikėtinis, kuriam šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka perduota valstybei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis.“
6. Pakeisti Įstatymo 8 straipsnį:
„8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
13 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms“ įrašyti žodžius „Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas“, 2 dalyje išbraukti žodį „tikslinę“, 3 dalyje išbraukti žodį „tikslinę“, vietoj žodžio „pan.“ įrašyti žodžius „kiti darbai“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymas
1. Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas.
2. Laisvos valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus, nustačius žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
3. Perduotuose naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai, būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas, melioracijos sistemų rekonstrukcija ir kiti darbai).“
7. Pakeisti Įstatymo 14 straipsnį:
„14 straipsnis. 22 straipsnio 8 dalies pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Žemės savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu kitų įstatymų nenustatyta kitaip.“
8. Pakeisti Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį:
„1. Papildyti 23 straipsnio 1 dalį nauju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba – vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.“
9. Pakeisti Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį:
„3. 23 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje vietoj žodžių „Apskrities viršininkas negali priimti sprendimo“ įrašyti žodį „Sprendimas“, po žodžio „servitutą“ įrašyti žodžius „negali būti priimtas“, antrame sakinyje vietoj žodžių „apskrities viršininkui“ įrašyti žodžius „Nacionalinei žemės tarnybai“, paskutiniame sakinyje vietoj žodžių „apskrities viršininkas“ įrašyti žodžius „Nacionalinė žemės tarnyba“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl servituto nustatymo.“
10. Pakeisti Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį:
„2. Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas privalo registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių savininkas ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar atsisakyti jį pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Statinių ar įrenginių savininkui ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Jeigu pirmumo teisę pirkti tą patį parduodamą žemės sklypą turintys šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti subjektai šios dalies nustatyta tvarka priima sprendimą pirkti tokį žemės sklypą, žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui.“
11. Pakeisti Įstatymo 20 straipsnį:
„20 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Valstybės, savivaldybių institucijų ir Valstybės žemės fondo kompetencija reguliuojant žemės santykius
1. Vyriausybė:
1) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės, žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo klausimais;
2) nustato kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo dokumentams rengti išdavimo taisykles, tokių kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo atvejus ir taisykles, galiojimo sustabdymo panaikinimo taisykles bei galiojimo panaikinimo atvejus ir taisykles;
2. Vyriausybės įgaliotos institucijos:
1) rengia ir tvirtina žemės tvarkymo ir administravimo, Nekilnojamojo turto kadastro ir žemės informacinės sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;
2) rengia ir įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją kitas valstybines programas;
3) planuoja valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas, skiriamas nurodytiems darbams, ir kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
5) atstovauja valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sandorių dėl valstybinės žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo prieš terminą;
3. Nacionalinė žemės tarnyba:
1) įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje;
2) atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie šalies žemės fondo būklę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti;
3) parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus, naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, valstybinės žemės sklypus, priskirtus valstybės nekilnojamajam turtui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą ir perduotas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytam valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatoriui patikėjimo teise, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
4) perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja regiono lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;
8) nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams;
12) priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus;
4. Savivaldybės institucijos savivaldybės teritorijoje:
1) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės teritorijai arba jos daliai rengiamus detaliuosius ir specialiuosius planus, išskyrus saugomų teritorijų specialiuosius tvarkymo planus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, taip pat išskyrus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, žemės valdos projektus;
2) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą;
3) savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja ir perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;
4) savivaldybės taryba teikia Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;
5) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo klausimus;
6) savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų skyrimo žemėtvarkos planavimo dokumentuose nurodytoms priemonėms įgyvendinti;
7) savivaldybės administracijos direktorius organizuoja patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose žemėtvarkos darbus, gerinančius žemės naudojimą;
5. Valstybės žemės fondas:
3) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas priemones, gerinančias žemės valdų struktūras ir mažinančias apleistos žemės plotus;
4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;
5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
12. Pakeisti Įstatymo 27 straipsnio 1 dalį:
„1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai, Nacionalinė žemės tarnyba, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Prašymus leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui. Šis priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą.“
13. Pakeisti Įstatymo 27 straipsnio 3 dalį:
14. Pakeisti Įstatymo 27 straipsnio 4 dalį:
„4. Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų pertvarkymo projekto. Atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.“
15. Pakeisti Įstatymo 34 straipsnio 4 dalį:
„4. 47 straipsnio 6 dalies pirmame sakinyje vietoj žodžių „apskrities viršininkas“ įrašyti žodžius „Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas“, antrame sakinyje vietoj žodžių „apskrities viršininkas“ įrašyti žodžius „Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusiai institucijai atsiskaičius su paimamos žemės savininku ar kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio už žemę, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę. Jeigu ginčas dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme (išskyrus atvejus, kai į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo kreipėsi žemės paėmimu suinteresuota institucija, kai sutartyje kartu su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytu nuostolių atlyginimo dydžiu nurodytas žemės sklypo savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginimo dydis), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to, kai prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismas savo sprendimu leidžia paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento.“
16. Pakeisti Įstatymo 34 straipsnio 5 dalį:
„5. 47 straipsnio 9 dalies pirmame sakinyje vietoj žodžių „apskrities viršininkas“ įrašyti žodžius „Nacionalinė žemės tarnyba“, antrame sakinyje vietoj žodžių „apskrities viršininkui“ įrašyti žodžius „Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„9. Tais atvejais, kai paimant žemės sklypą visuomenės poreikiams žemės savininkui buvo atlyginta pinigais ir nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus teritorijų planavimo dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus) žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už tą kainą, kuri žemės savininkui buvo išmokėta pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio arba teismo sprendimą. Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą turi pranešti per šešis mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 7 dalyje nustatyto apribojimo.“
17. Pakeisti Įstatymo 35 straipsnio 4 dalį:
„4. 48 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „apskrities viršininkas“ įrašyti žodžius „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.“
18. Pakeisti Įstatymo 39 straipsnio 1 dalį:
„1. 52 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje vietoj žodžių „apskrities viršininkas“ įrašyti žodžius „Valstybės žemės fondo vadovas“, vietoj žodžių „apskrities viršininkas“ įrašyti žodžius „Valstybės žemės fondas“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Valstybės žemės fondo vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Valstybės žemės fondas, o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.“
19. Pakeisti Įstatymo 40 straipsnį:
„40 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki 2010 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Valstybės turto fondas iki 2010 m. liepos 1 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą ir kitus teisės aktus parengtus duomenis apie valstybinės žemės sklypus ar teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas žemės sklypų dalis, reikalingus privatizuotiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat duomenis apie valstybinės žemės sklypus (jų dalis), naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka pakeičia pavadinimą „valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas“ į pavadinimą „valstybės įmonė Valstybės žemės fondas“ ir pakeičia šios įmonės veiklą reglamentuojančius dokumentus, kartu su valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto vykdomomis funkcijomis valstybės įmonei Valstybės žemės fondui papildomai priskiriant Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nurodytas funkcijas.
5. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo neatlygintinai pakeičia valstybinės žemės sklypų, kurių patikėtiniu nurodytas atitinkamos apskrities viršininkas, registro duomenis, įrašydamas valstybinės žemės sklypų registro įraše patikėjimo teisės turėtoją – Nacionalinę žemės tarnybą. Valstybinės žemės sklypų, kurių registro įraše padaryta žyma apie juridinio fakto – žemės sklypo priskyrimo teritorijai žemės sklypo konsolidacijos projektui rengti – įregistravimą, patikėtiniu vietoj atitinkamos apskrities viršininko nurodomas Valstybės žemės fondas. Valstybinės žemės sklypų (jų dalių), kurių duomenis pagal šio straipsnio 3 dalį pateikė Valstybės turto fondas, patikėtiniu vietoj atitinkamos apskrities viršininko nurodomas Valstybės turto fondas.
6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo apskričių viršininkų sudarytose, bet neįvykdytose sutartyse dėl valstybinės žemės sklypų, valstybės teises ir pareigas perima Nacionalinė žemės tarnyba, išskyrus atvejus, kai sutartys sudarytos dėl valstybinės žemės sklypų, reikalingų privatizuotiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, ir kai sutartys sudarytos dėl valstybinės žemės, naudojamos akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti. Tokiose sutartyse valstybės teises ir pareigas perima Valstybės turto fondas.
7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų rengti, bet nepatvirtintų žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo procedūras, taip pat kitas apskrities viršininko pradėtas vykdyti, bet nebaigtas procedūras baigia šiame įstatyme nurodytos institucijos pagal šio įstatymo nuostatas. Iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtintus žemėtvarkos planavimo dokumentus įgyvendina šiame įstatyme nurodytos institucijos.
8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo teismų pradėtose nagrinėti, bet neišnagrinėtose bylose, taip pat po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtose nagrinėti bylose, susijusiose su apskrities viršininko pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą vykdytomis funkcijomis, valstybei atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba.
9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti dokumentai, įrodantys, kad asmenys turi teisę rengti atitinkamus žemėtvarkos planavimo dokumentus, galioja neterminuotai ir suteikia teisę šiems asmenims rengti pažymėjimuose nurodytus žemėtvarkos planavimo dokumentus. Kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas.“
3 straipsnis.