LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PAVYZDINIŲ NEVALSTYBINIŲ MOKSLO ĮSTAIGŲ ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
2001 m. spalio 29 d. Nr. 1270
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191) 17 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. Pavyzdiniai nevalstybinių mokslo įstaigų įstatai taikomi ne valstybės lėšomis įsteigtoms mokslo įstaigoms (toliau vadinama – įstaigos), kurių pagrindinė veikla – moksliniai tyrimai ir (arba) mokslo taikomoji veikla;
2.2. įstaigą gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys;
2.3. tarptautinės ar bendros su užsienio partneriais įstaigos turi gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą veikti Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2.4. įstaiga gali būti steigiama ir veikti, jeigu joje dirba bent vienas mokslininkas, yra tyrimams atlikti reikalinga laboratorinė įranga, informacijos kaupimo ir apdorojimo priemonės;
2.5. įstaiga registruojama Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre teisės aktų nustatyta tvarka;
2.6. asmenys, norintys registruoti įstaigą, pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau vadinama – ministerija) šiuos dokumentus:
2.8. ministerija, pasitelkusi Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos ir kitus ekspertus, gali organizuoti papildomą įstaigos mokslinės ir (arba) mokslo taikomosios veiklos vertinimą. Įstaigos mokslinė veikla turi būti patvirtinama mokslinėmis publikacijomis, o atliekamų mokslinių tyrimų išvados turi būti patikimos ir pagrįstos tyrimų rezultatais. Papildomai įstaigos mokslinė veikla vertinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimo taisyklėmis;
2.9. kasmet iki kovo 30 d. įstaiga pateikia ministerijai praėjusiųjų metų veiklos ataskaitą (ataskaitos formas tvirtina ministerija);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
spalio 29 d. nutarimu Nr. 1270
PAVYZDINIAI NEVALSTYBINIŲ MOKSLO ĮSTAIGŲ ĮSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nevalstybinė mokslo įstaiga (toliau vadinama – įstaiga) – iš dalininkų (savininkų) turto įsteigta ne pelno siekianti viešoji įstaiga, kurios pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (arba) mokslo taikomoji veikla. Įstaiga veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, taip pat šiais įstatais.
3. Įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:
3.5. dalininko (savininko) teisės, pareigos, dalininko teisių įgijimo ir praradimo tvarka, dalininkui (savininkui) priklausančios kapitalo dalies perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;
3.8. kolegialių valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarka, jų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;
4. Įstatuose gali būti ir kitų su įstaigos ypatybėmis (specifika) susijusių ir įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.
II. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, JOS TEISĖS IR PAREIGOS
6. Svarbiausieji įstaigos veiklos tikslai:
6.1. taikomųjų mokslo tyrimų pagrindu vykdyti šalies ūkio ir kultūros plėtrai reikšmingus taikomosios veiklos darbus, inovacinius projektus, eksperimentinę gamybą;
6.2. plėtoti mokslinius tyrimus, skleisti šalyje savo krypties pasaulio mokslo ir technologijų pasiekimus;
8. Įstaiga įstatuose numatytai veiklai vykdyti gali:
8.2. pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
8.4. naudoti savo nuožiūra ir darbuotojų darbo rezultatus, jeigu tai nepažeidžia autoriaus teisių ir Lietuvos Respublikos įstatymų;
III. ĮSTAIGOS DALININKAI (SAVININKAS)
10. Įstaigos dalininkas (savininkas) yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir įstaigos įstatų nustatyta tvarka turi dalį įstaigos dalininkų kapitalo. Įstaigos steigėjas nuo įnašų padarymo dienos tampa įstaigos dalininku (savininku, jeigu visi įnašai yra vieno asmens).
11. Įstaigos dalininkas (savininkas) turi visas turtines ir neturtines teises, nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme. Įstatuose gali būti nustatytos ir kitos taisyklės, neprieštaraujančios įstatymams ir tarptautinėms sutartims.
IV. ĮSTAIGOS TURTAS
13. Įstaigos turtą sudaro steigėjų (dalininkų, savininko) jai perduotas turtas, taip pat turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai ištekliai, kitas teisėtai įsigytas turtas. Įstaigos turtą sudaro intelektualinio darbo produktai (tiek, kiek nepažeidžiamos autoriaus teisės).
14. Įstaiga gali parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti ilgalaikį turtą, taip pat laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą tik įstaigos visuotinio susirinkimo nutarimu. Detali tokių nutarimų priėmimo tvarka, nurodanti balsavimo taisykles ir steigėjų balso teises, turi būti nustatyta įstatuose.
15. Dalininkų įnašai sudaro įstaigos dalininkų kapitalą. Jie apskaitomi įstaigos dokumentuose, o dalininkui (savininkui) išduodamas jo kapitalo dalį patvirtinantis dokumentas.
16. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais ir perkainojant įstaigos turtą. Dalininkų kapitalas dėl įstaigos turto perkainojimo didinamas (mažinamas) proporcingai jo turimai įstaigos nuosavo kapitalo daliai, o dalininkų kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) paskirstomas proporcingai dalininkų kapitalo dalims.
17. Įstaiga, pardavusi jos veiklai nereikalingas materialines vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.
V. ĮSTAIGOS LĖŠOS
19. Įstaigos lėšų šaltiniai gali būti tokie:
20. Lėšoms, gaunamoms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų ir fondų, naudoti turi būti sudaryta išlaidų sąmata. Lėšoms, gaunamoms iš kitų šaltinių, naudoti išlaidų sąmata sudaroma, jeigu to reikalauja lėšas suteikiantys subjektai.
21. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja paramos teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai. Paramos ir pagal testamentą gautos lėšos laikomos atskiroje viešosios įstaigos lėšų sąskaitoje.
22. Įstaiga iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų gautas lėšas laiko atskiroje įstaigos lėšų sąskaitoje.
VI. FINANSINĖ KONTROLĖ
24. Įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, privalo tvarkyti ūkinės ir finansinės veiklos apskaitą ir teikti valstybinėms institucijoms informaciją, kurios reikia įstaigos apmokestinimo dydžiui nustatyti ir finansinei bei valstybinei apskaitai užtikrinti.
26. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti įstaigos veiklą.
VII. FILIALŲ STEIGIMas IR LIKVIDAVIMas
28. Įstaigos filialai gali būti steigiami ar likviduojami tik visuotiniam dalininkų susirinkimui nutarus.
29. Įstaigos filialas – tai juridinio asmens teisių neturintis įstaigos padalinys, steigiamas Lietuvoje ar užsienio valstybėje, turintis atskirą buveinę ir administraciją.
30. Filialas veikia įstaigos vardu pagal įstatų suteiktus įgaliojimus ir įstaigos valdymo organo patvirtintus filialo nuostatus.
VIII. ĮSTAIGOS VALDYMAS
32. Aukščiausiasis įstaigos valdymo organas yra visuotinis dalininkų susirinkimas (toliau vadinama – visuotinis susirinkimas). Jeigu įstaigos savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilygsta įstaigos visuotinio susirinkimo sprendimams.
33. Visuotinio susirinkimo kompetencijai priklauso:
33.3. nustatyti paslaugų, darbų, produkcijos kainas ir tarifus, jų apskaičiavimo taisykles, jeigu to nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
33.4. skirti pareigoms ir atleisti iš pareigų įstaigos administracijos vadovą ir nustatyti jo darbo užmokestį;
34. Eilinį įstaigos visuotinį susirinkimą administracija privalo sušaukti kasmet per 3 mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos.
35. Įstaigos visuotinis susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu jis nesušauktas įstaigos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipiasi įstaigos dalininkas, administracijos vadovas, revizorius, auditorius ar kitas suinteresuotas asmuo.
36. Įstaigos operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo administracija. Administracija dirba vadovaudamasi įstatymais, įstaigos įstatais, savo darbo reglamentu, padalinių ir pareigybių nuostatais, kitų įstaigos valdymo organų priimtais nutarimais ir administracijos vadovo sprendimais.
37. Įstaigoje turi būti administracijos vadovas ir vyriausiasis finansininkas (buhalteris). Šių pareigų negali eiti tas pats asmuo ir asmenys, susiję giminystės ar svainystės ryšiais (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, taip pat sutuoktinio broliai, seserys, tėvai ir vaikai). Vyriausiojo finansininko funkcijas pagal sutartį gali atlikti juridinis asmuo.
38. Administracijos vadovas nustato darbuotojų etatus, darbo užmokestį, skatinimo būdą, priima ir atleidžia darbuotojus. Administracijos vadovo kompetencija ir funkcijos nustatomos įstatuose.
39. Įstaigos visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti sudaromas kolegialus valdymo organas (taryba, valdyba, kt.).
40. Įstatuose turi būti nustatyta kolegialių valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarka, jų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė.
IX. ĮSTATŲ KEITIMAS
42. Įstaigos įstatų keitimo ar papildymo iniciatyvos teisę turi visuotinis susirinkimas, kolegialus valdymo organas ir administracija.
43. Įstaigos įstatai gali būti pakeisti ar papildyti visuotinio susirinkimo nutarimu. Detali tokių nutarimų priėmimo tvarka, nurodanti balsavimo taisykles ir steigėjų balso teises, turi būti nustatyta įstatuose.
X. ĮSTAIGOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS