KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI BRANGIAM TURTUI ĮVERTINTI, JO VIDUTINĖMS KAINOMS NUSTATYTI, SKELBTI IR INDEKSUOTI

N U T A R I M A S

DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1995 M. RUGPJŪČIO 1 D.

1995 m. liepos 17 d. Nr. 5

Vilnius

Komisija nutaria:

1. Vadovaudamasi 1995 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. I-890 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ pakeitimo ir papildymo“ 2 straipsnio nuostatomis, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1995 m. rugpjūčio 1 d. 30 000 litų.

2. Patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto vidutines rinkos kainas 1995 m. rugpjūčio 1 d.

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                                             JANINA KUMPIENĖ

PATVIRTINTA

Komisijos privalomam registruoti

brangiam turtui įvertinti

1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 5

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS 1995 M. RUGPJŪČIO 1 D.

I. PASTATAI

Pastato pavadinimas	Ploto arba tūrio vienetas	Naujo pastato 1 m^3(1m^2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais)	Kasmetinis eksplotuo-jamo pasta-to kainos sumažinimo procentas
A	1	2	3
1. Butai daugiabučiuose pastatuose	1 m^2 bendrojo ploto
1.1 mūriniai arba mišrių sienų konstrukcijų		1142	0,70%
1.2 stambiaplokščiai		994	0,80%
1.3 monolitiniai		1180	0,70%
2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamus pastatus išvardintus 1,3 punktuose)
2.1 gyvenamieji namai	1 m^3
2.1.1 skydiniai, rąstų		198	1,50%
2.1.2 mūriniai, šlakbetonio, stambiapaneliniai		150	0,80%
2.1.3 karkasiniai, žiogriniai		150	2,50%
2.1.4 plūkto molio, skydiniai (senos statybos)		119	2,00%
2.2 sodo nameliai	1 m^3
2.2.1 mediniai		198	1,50%
2.2.2 mūriniai		158	1,20%
2.2.3 karkasiniai, žiogriniai		150	2,50%
2.3 mūriniai garažai, garažų boksai	1 m^3	158	1,20%
2.4 ūkiniai pastatai	1 m^3
2.4.1 mūriniai		158	1,20%
2.4.2 rąstų		119	2,00%
2.4.3 lentų		119	3,00%
2.5 priestatai	1 m^3
2.5.1 mūriniai		158	1,20%
2.5.2 mediniai karkasiniai		150	2,50%
2.6 verandos	1 m^3
2.6.1 mūrinės		158	1,20%
2.6.2 medinės		150	2,50%
2.7 rūsiai	1 m^3	150	2,50%
2.8 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, šiltnamiai, terasos, tualetai ir kt.)	1 m^2
2.8.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai		158	3,00%
2.8.2 mediniai, iš molio		158	5,00%
2.8.3 šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų	1 m	315	3,00%
2.8.4 tvora iš sukaltų lentų, nedažyta	1 m^2	22	5,00%
2.8.5 tvora iš sukaltų lentų, dažyta	1 m^2	41	5,00%
2.8.6 tvora iš metalinių kampuočių, dažyta	1 m^2	43	3,00%
2.8.7 tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių dažyta	1 m^2	28	3,00%
2.8.8 tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių dažyta	1 m^2	17	5,00%
2.8.9 metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti	1 m^2	86	3,00%
2.8.10 metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti	vnt.	174	3,00%
2.8.11 vartai iš lentų, nedažyti	vnt.	172	5,00%
2.8.12 vartai iš lentų, dažyti	vnt.	251	5,00%
2.8.13 asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio	1 m^2	20	3,00%
2.8.14 šaligatvio plytelių danga ant smėlio	1 m^2	30	3,00%
2.8.15 takai ir aikštelės iš skaldos	1 m^2	4.5	3,00%
2.8.16 bordiūrai	1 m	18	3,00%
2.8.17 apšiltintas metalinis garažas	1 m^3	85	3,00%
2.8.18 neapšiltintas metalinis garažas	1 m^3	66	3,00%
3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)
3.1 arkiniai metaliniai sandėliai	1 m^2	66	3,00%
3.2 kultūros paveldo objektai	1 m^3	320	1,20%
3.3 kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1 ir 3.2 punktuose)	1 m^3	174	1,90%

Pastabos:

1. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.

2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m² (1 m³) kainos viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.

3. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai:

1) nesant vandentiekio – 8 %;

2) nesant kanalizacijos – 5 %;

3) nesant karšto vandens – 4 %;

4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6 %;

5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5 %;

6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8 %;

7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 10 %;

8) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 8 %;

9) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 1 %;

10) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4 %.

11) jeigu butas be apdailos – 10%.

4. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 10 %, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėj, vonioj, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.).

5. Nuo 1995 m. vasario 1 d. Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 7 patvirtinta pačių gyventojų pasistatytų pastatų bei statinių deklaravimo tvarka (Žin., 1994, Nr. 99-1994) papildoma:

1) punktai 2.1 ir 2.2 galioja tik tiems pastatams ir statiniams, kurių statyba baigta ne vėliau 1993 m., t. y.:

– pajamos, panaudotos gyvenamųjų namų ir kitų pastatų statybai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, statinius bei patalpas), nedeklaruojamos, jeigu šių namų kubatūra neviršija 200 m³, o jų statyba baigta ne vėliau 1993 m., išskyrus Lietuvos vietoves, kurios pagal žemiau pateikiamoje lentelėje nurodytą koeficientų skalę įvertintos koeficientais, didesniais už 1;

– gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą arba atitinkamos apskrities valdytojo įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo;

2) punkto 2.3.2 lentelėje nurodytos 1994 metų 1 m³ (1 m²) kainos taikomos ir 1995 metams.

6. Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4-2.8 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį.

7. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų, įskaitant ir nebaigtus, o taip pat pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos:

1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, pakoreguojant žemiau nurodytu koeficientu:

Vietovės pavadinimas	Butai daugiabučiuose pastatuose		Gyv. namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pasta-tuose ir negyvenamus pastatus)			Negyvenami pastatai, statiniai ir patalpos
	Vieno kam-bario	Dviejų ir daugiau kambarių	Gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti 2.4–2.8 punktuose	Sodų nameliai	Garažai, garažų boksai	Prekybos ir visuomeninio maitinimo objektai	Kitos paskirties objektai
A	1	2	3	4	5	6	7
1. Vilnius
1.1 Senamiesčio, Žvėryno, Antakalnio seniūnijos	1,4	1,4	2	0,8	1,3	1,6	1
1.2 Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio, Šnipiškių, Verkių seniūnijos	0,9	0,9	1,8	0,8	1	1,2	0,7
1.3 Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos	0,8	0,8	1,8	-	1	1,1	0,7
1.4 Panerių, Naujininkų, Rasų Vilkpėdės seniūnijos	0,7	0,7	1,6	0,8	0,95	1	0,6
1.5 N. Vilnios seniūnija	0,7	0,7	1,5	0,7	0,9	0,9	0,6
2. Kaunas
2.1 Centras, senamiestis	1,2	1,2	1,8	-	1,2	1,6	0,7
2.2 Žaliakalnis, Dainavos mikrorajonas (Pramonės, Taikos, Draugystės gt.)	0,8	0,7	1,6	-	1,0	1,4	0,7
2.3 Eigulių, Kalniečių mikrorajonai, Kleboniškis, Lampėdžiai, Panemunė	0,7	0,6	1,4	0,7	1	1,3	0,5
2.4 A. Freda, A. Šančiai, Girstupio, Dainavos mikrorajonas (išskyrus Pramonės, Taikos, Drau-gystės gt.), Šilainiai, Sargėnai, Vilijampolė (Neris-Panerių gt.)	0,55	0,5	1,2	0,7	0,8	1,2	0,5
2.5 Aleksotas, Ž. Freda, Linksmadvaris, Panemunė – Vaidoto gt., Petrašiūnai, Zuikynė, Dainavos-Pramoninis mikrorajonai	0,5	0,45	1,1	0,7	0,8	1,1	0,5
2.6 Palemonas, Ž. Šančiai, Veršvai–Raudondvario pl., Marvelė	0,4	0,4	1	0,7	0,7	1	0,5
3. Klaipėda
3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas	0,75	0,75	0,9	-	0,8	1	0,4
3.2 Senasis mikrorajonas	0,65	0,65	0,9	0,4	0,6	1	0,4
3.3 Naujasis mikrorajonas	0,55	0,55	0,90	-	0,6	0,8	0,4
4. Palanga
4.1 Senoji dalis	0,85	0,85	1,2	-	0,6	1,1	0,7
4.2 Naujasis mikrorajonas	0,7	0,7	1,2	0,6	0,6	1,1	0,7
4.3 Buvusios gyvenvietės	0,6	0,6	0,9	0,6	0,6	1	0,5
5. Neringa	1	1	1,2	0,4	0,5	1,1	1
6. Šiauliai
6.1 Centras	0,55	0,55	0,8	-	0,5	0,8	0,6
6.2 Zoknių rajonas	0,5	0,5	0,6	0,3	0,5	0,7	0,5
6.3 Pietinis rajonas	0,53	0,53	0,6	-	0,5	0,7	0,5
6.4 Pėsčiųjų takas	0,7	0,7	-	-	0,5	0,9	0,5
6.5 Draugystės, Žemaitės, Vytauto gatvių ir Aušros alėjos kvartalas	0,6	0,6	0,8	-	0,5	0,8	0,6
7. Panevėžys
7.1 Centras	0,5	0,5	0,5	-	0,3	0,6	0,4
7.2 Geležinkelio zona	0,35	0,35	0,5	-	0,3	0,4	0,4
7.3 Kiti rajonai	0,4	0,4	0,5	0,2	0,3	0,6	0,4
8. Alytus
8.1 Senamiestis	0,46	0,45	0,6	-	0,4	0,6	0,3
8.2 Vidzgirio mikro-rajonas	0,47	0,46	0,6	-	0,4	0,6	0,3
8.3 Dainavos mikro- rajonas	0,43	0,42	0,6	-	0,4	0,6	0,3
8.4 Putinų mikrorajonas	0,45	0,44	0,6	-	0,4	0,6	0,3
8.5 Pramonės rajonas	0,4	0,4	0,55	-	0,4	0,6	0,3
9. Marijampolė
9.1 Centras	0,6	0,6	0,5	-	0,4	0,4	0,25
9.2 Karinis miestelis	0,4	0,4	0,4	-	0,4	0,4	0,25
9.3 Kiti rajonai	0,5	0,5	0,4	-	0,4	0,4	0,25
10. Druskininkai	0,65	0,6	0,75	0,3	0,4	0,6	0,4
11. Birštonas	0,5	0,5	0,8	0,3	0,5	0,6	0,4
12. Lazdijai	0,65	0,6	0,6	0,3	0,4	0,4	0,3
13. Mažeikiai	0,4	0,4	0,5	0,3	0,3	0,4	0,25
14. Akmenė	0,25	0,25	0,3	0,15	0,2	0,3	0,2
15. Visaginas	0,35	0,35	0,3	0,3	0,3	0,4	0,3
16. Utena
16.1 Centras	0,4	0,4	0,5	-	0,3	0,5	0,3
16.2 Kiti rajonai	0,4	0,4	0,5	0,3	0,3	0,5	0,3
17. Skuodas	0,4	0,4	0,4	0,2	0,2	0,3	0,25
18. Šilalė	0,35	0,3	0,4	0,2	0,3	0,5	0,3
19. Raseiniai	0,4	0,4	0,5	0,2	0,3	0,6	0,3
20. Jurbarkas	0,3	0,3	0,4	0,2	0,3	0,5	0,3
21. Tauragė
21.1 Centras	0,5	0,45	0,6	-	0,5	0,6	0,4
21.2 Kiti rajonai	0,4	0,4	0,5	0,2	0,4	0,6	0,3
22. Telšiai
22.1 Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų ir Kauno gatvės	0,35	0,35	0,4	-	0,3	0,3	0,2
22.2 Kitos gatvės	0,3	0,3	0,4	-	0,2	0,3	0,2
23. Plungė	0,35	0,35	0,4	0,2	0,2	0,3	0,2
24. Trakai	0,8	0,8	1	0,3	0,5	0,8	0,5
25. Prienai	0,3	0,3	0,6	0,2	0,2	0,5	0,3
26. Jonava ir Jonavos rajono Šveicarijos gyvenvietė	0,25	0,3	0,3	0,2	0,3	0,3	0,25
27. Kaišiadorys	0,4	0,6	0,5	0,4	0,4	0,5	0,3
28. Ukmergė	0.4	0.4	0.5	0.2	0.2	0.5	0.3
29. Kiti rajonų centrai	0,35	0,35	0,5	0,2	0,2	0,5	0,3
30. Vilniaus raj.
30.1 Gyvenvietės ir kaimai – Avižieniai, Buivy-diškės, Bukiškės, Grigai-čiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė	0,8	0,8	1	0,4	0,5	0,7	0,5
30.2 Gyvenvietės ir kai-mai – Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Kalveliai, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Sužionys, Antežeriai, Gineitiškės, Bajorai	0,4	0,4	0,5	0,3	0,2	0,35	0,2
30.3 Kitos kaimo vietovės	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,2	0,15
31. Kauno raj.
31.1 Domeikavos apylinkė (be Domeikavos gyv., M. ir D. Lapės)	0,2	0,2	0,2	0,3	0,2	0,3	0,2
31.1.1 Domeikavos gyv. ir Vytėnų kaimas	0,3	0,3	0,6	-	0,3	0,5	0,4
31.1.2 M. ir D. Lapės	0,3	0,3	0,4	0,2	0,2	0,3	0,2
31.2 Alšėnų apylinkė	0,3	0,3	0,4	0,3	0,3	0,4	0,3
31.3 Čekiškė ir Čekiškės apylinkė	0,2	0,2	0,2	0,2	0,2	0,2	0,1
31.4 Babtų apylinkė	0,2	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,1
31.5 Garliava, Raudondvaris	0,4	0,4	0,6	0,2	0,3	0,5	0,4
31.6 Garliavos apylinkės gyvenvietės-Teleičiai, Senava, Naugardiškiai	0,25	0,25	0,6	0,25	0,25	0,4	0,25
31.7 Karmėlava, Ramučiai, Neveronys	0,3	0,3	0,5	0,4	0,3	0,5	0,3
31.8 Užliedžių gyvenvietė	0,3	0,3	0,3	0,2	0,3	0,3	0,3
31.9 Užliedžių apylinkė – Žemieji ir Aukštieji Kaniukai	0,3	0,3	0,6	-	0,3	0,6	0,5
31.10 Rokai, Vaišvydava	0,3	0,3	0,5	0,4	0,3	0,6	0,5
31.11 Vaišvydavos, Girionių, Šlėnavos, Viršužiglio, Piliuonos apylinkės ir gyvenvietės (be Vaišvydavos)	0,3	0,3	0,4	0,4	0,3	0,4	0,4
31.12 Kačerginė, Kulautuva	0,4	0,4	0,8	0,4	0,3	0,5	0,4
31.13 Ringaudai, Norei-kiškės, Kazliškių km.	0,4	0,4	0,8	0,3	0,2	0,5	0,3
31.14 Vilkija	0,2	0,4	0,4	0,2	0,2	0,4	0,3
32. Klaipėdos raj.
32.1 Plytinės, Jakų, Tauralaukio, Rimkų, Paupio, Karklės gyv.	0,3	0,3	0,5	-	0,2	0,3	0,2
33. Šiaulių raj.
33.1 Kuršėnai	0.35	0.35	0.4	0.2	0.2	0.5	0.3
33.2 Vijoklių, Ginkūnų, Gegužių, Lieporių, Vinkšnėnų gyv.	0,4	0,4	0,5	0,2	0,2	0,5	0,4
33.3 Kairių, Aukštelkės, Kužių, Sutkūnų gyv.	0,3	0,3	0,3	0,2	0,2	0,3	0,3
34. Vilkaviškio raj.	0,4	0,4	0,4	0,2	0,2	0,3	0,25
35. Šakių raj.	0,4	0,4	0,4	0,2	0,2	0,3	0,25
36. Lazdijų raj.
36.1 Seirijai	0,35	0,35	0,3	-	0,2	0,3	0,2
36.2 Leipalingis	0,3	0,3	0,2	-	0,2	0,3	0,2
37. Varėnos raj.
37.1 Merkinė	0,3	0,3	0,2	-	0,2	0,3	0,2
38. Alytaus raj.
38.1 Daugai, Simnas	0,3	0,3	0,3	-	0,2	0,3	0,2
38.2 Butrimonys	0,2	0,2	0,2	-	0,2	0,3	0,2
39. Jurbarko raj.
39.1 Jurbarkų gyv.	0,2	0,2	0,25	-	-	0,3	0,2
40. Tauragės raj.
40.1 Taurų gyv.	0,2	0,2	0,5	-	0,4	0,3	0,2
41. Trakų raj.
41.1 Grigiškės, Elektrėnai	0,5	0,5	0,6	0,2	0,4	0,5	0,3
41.2 Vievis, Lentvaris	0,4	0,4	0,4	0,2	0,3	0,4	0,3
41.3 Trakų, Senųjų Trakų, Vievio, Kariotiškio, Aukštadvario apyl.	0,3	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,2
42. Plungės raj.
42.1 Plateliai	0,3	0,3	0,4	0,2	0,2	0,3	0,15
42.2 Rietavas	0,2	0,2	0,3	0,2	0,2	0,2	0,15
43. Telšių raj.
43.1 Varniai	0,2	0,2	0,3	0,2	0,2	0,2	0,15
44. Kelmės raj.
44.1 Tytuvėnai	0,3	0,3	0,3	0,2	0,2	0,3	0,2
44.2 Užventis	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,3	0,2
45. Radviliškio raj.
45.1 Baisiogala	0,25	0,25	0,25	0,2	0,25	0,3	0,25
45.2 Šeduva	0,25	0,25	0,25	0,2	0,25	0,3	0,25
46. Kitos miesto tipo gyvenvietės	0,3	0,3	0,2	0,2	0,2	0,3	0,2
47. Kitos kaimo gyvenvietės
47.1 Visi veikiantys objektai	0,2	0,2	0,2	0,2	0,2	0,2-0,3	0,15-0,25
47.2 Visi neveikiantys objektai	-	-	-	-	-	-	0,05
47.3 Kultūros paveldo objektai	-	-	-	-	-	-	0,3

2) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis randasi, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina.

3) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 40%.

8. Suteikti teisę valstybės įmonei „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ir jos filialams nustatyti veikiančių objektų kaimo gyvenvietėse konkretų vietovės koeficientą Komisijos nustatytose ribose: prekybos ir visuomeninio maitinimo objektams 0,20–0,30 (žr. vietovės koeficientų lentelės 47.1 punkto 6 skiltį); kitos paskirties objektams 0,15–0,25 (žr. vietovės koeficientų lentelės 47.1 punkto 7 skiltį).

II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ)

Žemės sklypo paskirtis	1 m^2 vidutinė rinkos kaina (1–3 punktuose nurodytiems žemės sklypams) (litais)
A	1
1. Privačių namų valdų žemės sklypai
1.1 Miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse
1.1.1 Vilniaus mieste
1.1.1.1 Žvėryno, Senamiesčio, Naujamiesčio seniūnijos	100
1.1.1.2 Šnipiškių, Žirmūnų, Antakalnio seniūnijos	60
1.1.1.3 kita miesto teritorija	20
1.1.2 Kauno mieste
1.1.2.1 Senamiestis	140
1.1.2.2 miesto centras	90
1.1.2.3 Žaliakalnis	70
1.1.2.4 kita miesto teritorija	30
1.1.3 Palangos mieste	70
1.1.4. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės miestuose
1.1.4.1 miesto centras	25
1.1.4.2 kita miesto teritorija	10
1.1.5 Birštono, Druskininkų, Jonavos, Ma- žeikių, Trakų ir Utenos miestuose	15
1.1.6 miestuose – rajonų centruose (išsky- rus išvardintus 1.1.1 – 1.1.5 punktuose), Lentvario, Grigiškių, Garliavos, Kačerginės, Kulautuvos miesto tipo gyvenvietėse	10
1.1.7 kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse	6
1.2 Priemiestinėse ir kitose kaimo gyvenvietėse
1.2.1 priemestinėse kaimo gyvenvietėse
1.2.1.1 nuo Vilniaus miesto ribos 15 km spinduliu ir nuo Kauno miesto ribos 10 km spinduliu	5
1.2.1.2 nuo Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio Palangos miestų ribos 5 km spinduliu	3
1.2.1.3 nuo kitų miestų ribos 3 km spinduliu	2
1.2.2 Kitose kaimo gyvenvietėse
1.2.2.1 stambiose – daugiau kaip 200 gyventojų)	1.5
1.2.2.2 nedidelėse – 50-200 gyventojų	1
1.2.2.3 kitose vietovėse	0.5
2. Ūkinei komercinei veiklai skirti (nau- dojami) žemės sklypai, kiti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties že- mės sklypai	Kaina skaičiuojama: 1) įkainius, nurodytus 1.1.1–1.1.5 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,2; 2)įkainius, nurodytus 1.1.6–1.1.7 ir 1.2.1.1 punktuose, dauginant iš koeficiento 1,5; 3)įkainius, nurodytus 1.2.1.2–1.2.2.3 punktuose, dauginant iš koeficientų: 1,5, kai žemės sklype yra iš žemės ūkio įmonių pirkėjo įsigyti gamybiniai pastatai, 2) kitais atvejais.
3. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai
3.1 Respublikos miestuose bei 10 km spinduliu nuo jų ribos	2.0
3.2 kituose miestuose bei 5 km spinduliu nuo jų ribos	1.5
3.3 kitose vietovėse	1.0
	1 ha vidut. rinkos kaina (4–6 punktuose nurodytiems sklypams) (litais)
4. Kita žemės ūkio paskirties žemė
4.1 Respublikos miestuose	10 000
4.2 kituose miestuose	9 000
4.3 miesto tipo gyvenvietėse	6 000
4.4 Joniškio, Kauno, Kėdainių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Šakių, Šiaulių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose	2 500
4.5 Biržų, Jonavos, Jurbarko, Akmenės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Prienų, Raseinių, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės rajonuose	2 000
4.6 Alytaus, Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus rajonuose	1 800
4.7 Ignalinos, Molėtų, Plungės, Šilalės, Telšių, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose	1 500
5. Miškų ūkio paskirties žemė
5.1 miškų urėdijoms priskirtose teritorijose	3 500
5.2 buvusieji ūkiniai miškai	3 000
6. Vandens telkiniai
6.1 žuvininkystės tvenkiniai	atitinka 4.4–4.7 punktuose nurodytus įkainius
6.2 ežerai, įeinantys į ūkininkų ūkių žemėnaudas	1 000
6.3 ežerai, priskirti ne žemės ūkio paskirties žemei	2 000

Pastaba:

Į miškų ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą įeina stačiojo miško kaina.

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES

Automobilio markė	Variklio			Naujo automobilio vid. rinkos kaina (litais)
	galingumas		darbinis tūris, cm^3
	AJ	KW
BMW	90–110	66–81	1,6–1,8	72 000
BMW	111–115	82–84	1,8–2,5	98 700
BMW	116–145	85–106	1,8–2,5	99 500
BMW	146–150	107–110	2	100 000
BMW	151–192	111–141	2,5	138 500
BMW	193–220	142–161	2,8–3,0	152 000
BMW	221–290	162–213	3,2–4,0	204 200
BMW	291–340	214–250	5	295 520
BMW	341–380	251–279	5	385 600
Volkswagen	45–55	33–40	1,0–1,3	61 500
Volkswagen	56–65	41–48	1,4–1,9	66 600
Volkswagen	66–75	49–55	1,6–1,9	78 500
Volkswagen	76–90	56–66	1,8–1,9	98 700
Volkswagen	91–120	67–88	2	108 000
Volkswagen	121–150	89–110	2	128 800
Volkswagen	151–175	111–128	2,8	144 500
Daewoo	41	30	0,8	23 940
Daewoo	75	55	1,5	39 600
Renault	50–70	37–51	1,3–1,9	55 800
Renault	71–90	52–66	1,8–2,2	64 570
Renault	91–100	67–73	2,0–2,5	87 630
Renault	101–115	74–84	1,8–3,0	116 370
Renault	116–155	85–113	1,8	132 850
Renault	156–170	114–125	3	150 720
Fiat	50–65	37–48	1,0–1,9	38 155
Fiat	66–75	49–55	1,1–1,9	44 510
Fiat	76–95	56–70	1,4–2,0	46 630
Nissan	55–75	40–55	1,0–2,0	72 290
Nissan	76–100	56–73	1,4–2,7	115 910
Nissan	101–125	74–92	1,6–2,4	119 250
Nissan	126–195	93–143	2,0–3,0	119 315
Audi	90–100	66–73	1,9	115 100
Audi	101–120	74–88	1,6–2,5	150 200
Audi	121–150	89–110	1,8–2,6	186 500
Audi	151–175	111–128	2,8	198 700
Audi	176–290	129–213	4,2	307 500
Honda	90–120	65–88	1,5	62 000
Honda	121–135	89–99	2	92 000
Toyota	70–90	53–65	1,3–2,0	63 440
Toyota	91–120	66–88	1,6	77 790
Toyota	121–140	89–103	2,0–2,2	104 690
Toyota	141–175	104–128	2	134 490
Toyota	176–190	129–138	3	147 090
Skoda	55–60	40–44	1,3	27 330
Citroen	71–100	52–73	1,9	72 960
Citroen	101–110	74–81	1,8–2,1	105 295
Citroen	111–125	82–92	2	105 870
Volvo	89–140	65–103	1,8–2,5	98 000
Volvo	141–170	104–125	2,5	160 000
Volvo	171–225	126–165	2,3–2,5	167 500
Hyundai	78–105	57–77	1,5–2,0	53 500
Hyundai	106–116	78–85	1,6	63 000
Mazda	55–75	40–55	1,1–1,7	45 000
Mazda	76–90	56–66	1,6	50 000

B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardintas A lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS

Transporto priemonės pavadinimas	Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)
A	1
1. Lengvieji automobiliai
1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai
1.1.1 40–50 AJ (29–37 kW)	30
1.1.2 51–60 AJ (38–44 kW)	40
1.1.3 61–75 AJ (45–55 kW)	55
1.1.4 76–90 AJ (56–66 kW)	65
1.1.5 91–100 AJ (67–73 kW)	70
1.1.6 101–115 AJ (74–85 kW)	75
1.1.7 116–125 AJ (86–92 kW)	85
1.1.8 126–135 AJ (93–99 kW)	95
1.1.9 136–150 AJ (100–110 kW)	110
1.1.10 151–175 AJ (111–128 kW)	120
1.1.11 176–200 AJ (129–147 kW)	135
1.1.12 201–250 AJ (148–184 kW)	180
1.1.13 251–300 AJ (185–221 kW)	230
1.1.14 301–350 AJ (222–257 kW)	320
1.1.15 351–400 AJ (258–294 kW)	460
1.1.16 virš 400 AJ (virš 294 kW)	800
1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai
1.2.1 151–200 AJ (111–147 kW)	35
1.2.2 201–300 AJ (148–221 kW)	45
1.2.3 301–400 AJ (222–294 kW)	60
2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
2.1 61–80 AJ (45–59 kW)	38
2.2 81–100 AJ (60–73 kW)	65
2.3 101–150 AJ (74–110 kW)	85
3. Autobusai
3.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai
3.1.1 iki 30 sėdimų vietų	350
3.1.2 31–50 sėdimų vietų	890
3.1.3 virš 50 sėdimų vietų	1 700
3.2 NVS valstybių gamybos autobusai
3.2.1 iki 30 sėdimų vietų	35
3.2.2 virš 30 sėdimų vietų	100
3.3 Mikroautobusai
3.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai
3.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	80
3.3.1.2 9–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	110
3.3.2 NVS valstybių gamybos mikroautobusai 9–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	30
4. Krovininiai automobiliai
4.1 Vilkikai
4.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai
4.1.1.1 iki 200 AJ (iki 147 kW)	160
4.1.1.2 201–300 AJ (148–221 kW)	280
4.1.1.3 301–400 AJ (222–294 kW)	360
4.1.1.4 401–500 AJ (295–368 kW)	430
4.1.1.5 virš 500 AJ (virš 368 kW)	530
4.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai
4.1.2.1 iki 200 AJ (iki 147 kW)	50
4.1.2.2 201–300 AJ (148–221 kW)	80
4.1.2.3 301–400 AJ (222–294 kW)	110
4.1.2.4 401–500 AJ (295–368 kW)	150
4.1.2.5 virš 500 AJ (virš 368 kW)	190
4.2 Sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai furgonai
4.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės	60
4.2.1.2 3,6–6 t bendros masės	100
4.2.1.3 6,1–10 t bendros masės	130
4.2.1.4 10,1–20t bendros masės	230
4.2.1.5 virš 20 t bendros masės	330
4.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai-savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.2.1 6,1–10 t bendros masės	35
4.2.2.2 virš 10 t bendros masės	55
4.3 Automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai
4.3.1.1 iki 4 t bendros masės	75
4.3.1.2 4,1–8 t bendros masės	100
4.3.1.3 virš 8 t bendros masės	150
4.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai-refrižeratoriai
4.3.2.1 iki 4 t bendros masės	30
4.3.2.2 4,1–8 t bendros masės	50
4.3.2.3 virš 8 t bendros masės	65
5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės
5.1.1 iki 10 t bendros masės	50
5.1.2 10,1–20 t bendros masės	90
5.1.3 20,1–30 t bendros masės	110
5.1.4 virš 30 t bendros masės	150
6. Priekabos
6.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos
6.1.1 4,1–10 t bendros masės	60
6.1.2 virš 10 t bendros masės	110
7. Puspriekabės–refrižeratoriai
7.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai
7.1.1 iki 10 t bendros masės	80
7.1.2 10,1–20 t bendros masės	130
7.1.3 20,1–30 t bendros masės	160
7.1.4 virš 30 t bendros masės	220
7.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės-refrižeratoriai virš 20 t bendros masės	50

Pastabos: 1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ). 2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dviejų metų – 34%, po trijų metų – 44%, po keturių metų – 55%, po penkių metų – 67%, po šešių metų – 80%, po septynių metų – 94%. 3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

Vandens transporto priemonės pavadinimas	Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
1. Transportiniai laivai
1.1 Jūrų laivai
1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai
1.1.1.1 iki 3000 t vandentalpos	12 000	6,25%
1.1.1.2 3001-10000 t vandentalpos	23 700	6,25%
1.1.1.3 virš 10000 t vandentalpos	58 700	6,25%
1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai
1.1.2.1 iki 5000 t vandentalpos	13 100	6,25%
1.1.2.2 5001- 10000 t vandentalpos	20 000	6,25%
1.1.2.3 virš 10000 t vandentalpos	23 000	6,25%
1.1.3 Ro-Ro tipo laivai 5000-10000t vandentalpos	20 000	6,25%
1.1.4 Universalūs „upė-jūra“ tipo laivai 5000–10000 t vandentalpos	10 000	6,25%
1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai
1.1.5.1 iki 10000 t vandentalpos	21 100	6,25%
1.1.5.2 10001–20000 t vandentalpos	26 000	6,25%
1.1.6 Tanklaiviai 5000–10000 t vandentalpos	30 000	6,25%
1.1.7 Kiti jūrų laivai
1.1.7.1 Vilkikai
1.1.7.1.1 1200 AJ	6 000	6,25%
1.1.7.1.2 3000 AJ	20 000	6,25%
1.1.7.1.3 7800 AJ	39 000	6,25%
1.1.7.2 Locmanų kateriai	2 000	5,40%
1.1.7.3 Naftos-šiukšlių surinktuvai	500	5,40%
1.1.7.4 Reido kateriai	375	5,70%
1.2 Upių laivai
1.2.1 Keleiviniai keltai
1.2.1.1 iki 300t vandentalpos	250	6,25%
1.2.1.2 virš 300tvandentalpos	1 800	6,25%
1.2.2 Keleiviniai laivai iki 150t vandentalpos	600	6,25%
1.2.3 Keleiviniai laivai tipo „Raketa“	500	6,25%
1.2.4 Krovininiai laivai iki 500t vandentalpos	200	6,25%
1.2.5 Krovininės baržos-aikštelės iki 65 m ilgio	210	6,25%
1.2.6 Vilkikai 200–300 AJ	300	6,25%
2. Sportiniai laivai
2.1 Motoriniai kateriai virš 10 m ilgio	50	9,0%
2.2 Jachtos
2.2.1 8–10 m ilgio	60	0,5%
2.2.2 14–16 m ilgio	600	0,5%
3. Žvejybiniai laivai
3.1 Didieji traleriai-šaldytuvai
3.1.1 iki 85 m ilgio	40 000	6,25%
3.1.2 86-105 m ilgio	60 000	6,25%
3.1.3 106–125 m ilgio	89 000	6,25%
3.2 Vidutiniai traleriai-seineriai
3.2.1 iki 55 m ilgio	14 100	6,25%
3.2.2 56–65 m ilgio	35 000	6,25%
3.3 Mažieji traleriai
3.3.1 iki 26 m ilgio	1 200	6,25%
3.3.2 27–35 m ilgio	10 000	6,25%
3.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio	90 000	6,25%

Pastaba: Lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

Orlaivio tipas	Pagaminimo metai	Vidutinė rinkos kaina(litais)
Cessna 172	1968	48 000
JAK 52	1987	76 000

Pastaba: 1. Lentelėje pateiktos kainos nurodomos konkrečiam orlaivio tipui, pagamintam atitinkamais metais. Kadangi šie orlaiviai buvo įsigyti galiojant įvairiems minimaliems deklaravimui priklausančio turto kainos dydžiams, lentelėje nurodomos kainos ir tų orlaivių, kurių vertė yra mažesnė už šiuo metu galiojantį minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. 2. Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina įsigijimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkretaus orlaivio vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti brangiam turtui įvertinti, jo vidutinėms kainoms nustatyti, skelbti ir indeksuoti bus nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

IV. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

Žemės ūkio technikos pavadinimas	Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kai-na (tūkst. litų)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas
A	1	2
1. Traktoriai
1.1 NVS šalių gamybos traktoriai
1.1.1 200–270 AJ („Kirovec“ ir kt.)	105	11%
1.1.2 150–165 AJ (T-150; T-150 K ir kt.)	76	11%
1.1.3 80–90 AJ (DT-75 ir kt.)	35	11%
1.1.4 75 AJ (MTZ-82)	31	11%
1.2 Vakarų valstybių traktoriai
1.2.1 60–70 AJ (URSUS 4512; URSUS 4514 ir kt. lenkų gamybos traktoriai)	40	6,7%
1.2.2 50 AJ ir daugiau VALMET 665-4 HC ir kt.)	120	6,7%
2. Javų kombainai
2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai
2.1.1 DON-1500	250	11%
2.1.2 SK-5 „NIVA“	120	11%
2.1.3 JENISEI-1200	100	11%
2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai
2.2.1 SAMPO-2020	155	6,7%
2.2.2 E-514, E-525	350	6,7%
2.2.3 Class ir kt.	530	6,7%
3. Savaeigės šienapjovės
3.1 E-281	350	14,5%
3.2 E-304	200	14,5%
3.3 E-303 ir kt.	180	14,5%
4. Ekskavatoriai (EO-2628; EO-2629 ir kiti	55	11%
5. Buldozeriai (D-606; DZ-42 ir kt.)	40	11%

Pastaba: Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

Pastaba: Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 30 000 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos.

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas	Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)	Kasmetinio padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas
1. Kėlimo kranai
1.1 ožiniai kranai 12,5 kėlimo galios
1.1.1 20 ilgio angos	160	6,7%
1.1.2 32 ilgio angos	175	6,7%
1.2 automobiliniai kranai
1.2.1 6,3 t kėlimo galios	65	8,3%
1.2.2 10 t kėlimo galios	75	8,3%
1.3 Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios
1.3.1 10,5 m ilgio angos	109	6,7%
1.3.2 16,5 m ilgio angos	156	6,7%
1.4 Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios	150	8,3%
2. Liftai
2.1 Elektriniai
2.1.1 keleiviniai	60	4,0%
2.1.2 krovininiai	45	4,0%
2.1.3 ligoninių	75	4,0%
2.2 Hidrauliniai trijų sustojimų	75	5,0%
3. Garo ir vandens šildymo katilai
3.1 1 t/val. našumo garo katilas	40	5,0%
3.2 1 Gcal/val. našumo vandens šildymo katilas(aukštesnės kaip 115^oC temperatūros)	30	6,7%
4. Autocisternos skystoms dujoms per- vežti	50	5,0%
5. Atrakcionai
5.1 atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“	900	6,7%
5.2 atrakcionas „Apžvalgos ratas“	150	5,0%

Pastabos: 1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574). 2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu. 3. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 30000 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos. 4. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo našumams negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val. arba Gcal/val. vidutinė rinkos kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų.

______________