LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBĖS MOKSLO INSTITUTO PAVYZDINIO STATUTO PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 2093

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 74-3193), 61 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybės mokslo instituto pavyzdinį statutą (pridedama).

2. Pavesti valstybės mokslo institutams (išskyrus Socialinių tyrimų institutą ir Kultūros, filosofijos ir meno institutą) iki 2003 m. vasario 1 d. pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai valstybės mokslo institutų statutų, parengtų pagal šio nutarimo 1 punkte nurodytą pavyzdinį statutą, projektus.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1064 „Dėl Valstybinių mokslo institutų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 86-1635);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 264 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1064 „Dėl Valstybinių mokslo institutų nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 18-480);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1064 „Dėl Valstybinių mokslo institutų nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 105-2408).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 2093

 

VALSTYBĖS MOKSLO INSTITUTO PAVYZDINIS STATUTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybės mokslo instituto pavyzdinio statuto reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtoms (ir steigiamoms) biudžetinėms arba viešosioms mokslinių tyrimų įstaigoms, turinčioms valstybės mokslo instituto statusą.

2. Valstybės mokslo institutas (toliau vadinama – institutas) steigiamas tam, kad atliktų Lietuvos ūkiui, kultūrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus. Instituto pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai ir (arba) eksperimentinė plėtra.

3. Instituto veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir instituto statutu. Institutai, turintys viešosios įstaigos teisinę formą, taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, jeigu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nenustato kitaip.

4. Institutas yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir instituto pavadinimu, taip pat sąskaitas banke.

5. Instituto statutą (laikinąjį statutą) ir jo pakeitimus rengia instituto taryba (laikinoji taryba). Instituto statutą (laikinąjį statutą) ir jo pakeitimus Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

6. Instituto statute turi būti nurodyta:

6.1. instituto pavadinimas;

6.2. instituto teisinė forma;

6.3. instituto steigėjas;

6.4. instituto buveinė;

6.5. instituto veiklos tikslai, teisės ir pareigos;

6.6. instituto valdymas (mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimo šaukimo tvarka ir kompetencija, tarybos ir kitų valdymo organų sudarymo tvarka ir kompetencija);

6.7. instituto darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;

6.8. instituto turtas ir lėšos (lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka);

6.9. instituto statuto keitimo tvarka;

6.10. instituto pabaiga ir pertvarkymas.

7. Instituto statute gali būti nurodyti ir kiti veiklos klausimai.

 

II. INSTITUTO VEIKLOS TIKSLAI, TEISĖS IR PAREIGOS

 

8. Instituto veiklos tikslus nustato steigėjas. Instituto veiklos tikslai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimus ir instituto mokslinių tyrimų kryptis. Instituto mokslinių tyrimų kryptis tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, parengtu išnagrinėjus Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės institucijų pasiūlymus.

9. Svarbiausi instituto veiklos tikslai yra šie:

9.1. atlikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas mokslinių tyrimų kryptis nustatytos krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus;

9.2. kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti joms rengti specialistus.

10. Institutas gali imtis kitos veiklos ir įgyvendinti kitus veiklos tikslus, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir svarbiausiems instituto veiklos tikslams. Šie veiklos tikslai turi būti nurodyti instituto statute.

11. Svarbiausios instituto teisės yra šios:

11.1. pasirinkti mokslinių tyrimų kryptis ir teikti jas Švietimo ir mokslo ministerijai;

11.2. nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių ir (jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip) darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas;

11.3. instituto statuto nustatyta tvarka sudaryti valdymo (savivaldos) organus;

11.4. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas;

11.5. leisti mokslinę ir kitą literatūrą, pasirinkti mokslo leidinius savo tyrimų rezultatams skelbti ir jų skelbimo būdus;

11.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įgyti mokslo krypties (mokslo krypties šakų) doktorantūros teisę;

11.7. vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus pagal sutartis su Lietuvos, taip pat užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis.

12. Svarbiausios instituto pareigos yra šios:

12.1. kasmet pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai savo mokslinės ir su ja susijusios kitos veiklos ataskaitą;

12.2. įstatymų nustatyta tvarka tvarkyti savo ūkinės ir finansinės veiklos apskaitą, teikti valstybės institucijoms informaciją apie šią veiklą;

12.3. teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti raštvedybą ir dokumentų tvarkymą, saugojimą, naudojimą ir perdavimą valstybiniams archyvams ar atitinkamiems jų funkcijų ir teisių perėmėjams;

12.4. kasmet instituto tarybos nustatyta tvarka įvertinti savo veiklą (atlikti savo veiklos kvalifikacinę analizę);

12.5. vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų vertinimo taisyklėmis, sudaryti sąlygas reguliariai (ne rečiau kaip kartą per 5 metus) atlikti instituto mokslinės veiklos ekspertinį vertinimą ir atestaciją.

13. Teisės aktų nustatyta tvarka institutas gali įgyti ir kitų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir instituto veiklos tikslams. Šios instituto teisės ir pareigos turi būti nurodytos jo statute.

 

III. INSTITUTO VALDYMAS

 

14. Instituto valdymo (savivaldos) organai yra:

14.1. visuotinis mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas;

14.2. instituto taryba;

14.3. instituto direktorius.

15. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus ypač svarbiems instituto veiklos klausimams spręsti. Instituto statute turi būti nustatyta mokslo darbuotojų ir tyrėjų kompetencija. Šaukti susirinkimą turi teisę instituto direktorius arba instituto taryba, arba ne mažiau kaip 1/3 instituto mokslininkų ir tyrėjų.

16. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų. Instituto statute turi būti nustatyta mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka ir pirmininko rinkimo tvarka.

17. Instituto taryba (toliau vadinama – taryba) yra aukščiausias instituto savivaldos organas. Instituto statute nustatomas tarybos narių skaičius ir jos sudarymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas. Instituto mokslininkai renka 2/3 tarybos narių (jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip). Instituto statute turi būti nurodyta tarybos narių rinkimo tvarka. Jeigu išrinktas tarybos narys nebegali juo būti, skelbiami naujo tarybos nario rinkimai. Tarybos nario kadencija negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Taryba instituto statute nustatyta tvarka renka pirmininką. Tarybos sekretoriumi gali būti paskirtas instituto mokslinis sekretorius. Tas pats asmuo tarybos pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

18. Svarbiausios tarybos funkcijos yra šios:

18.1. nustatyti pagrindines instituto mokslinės veiklos kryptis, tvirtinti perspektyvinį instituto veiklos planą;

18.2. viešo konkurso būdu slaptu balsavimu išrinkti instituto direktorių;

18.3. tvirtinti instituto struktūrą ir jos pakeitimus;

18.4. tvirtinti instituto veiklos metines ataskaitas, organizuoti jo veiklos nuolatinę kvalifikacinę analizę, vertinti, kaip institutas vykdo savo tikslus, uždavinius ir paskirtį valstybėje;

18.5. tvirtinti mokslininkų rengimą doktorantūroje reglamentuojančius dokumentus ir kontroliuoti mokslininkų rengimo kokybę;

18.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustatyti instituto mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų kvalifikacijos reikalavimus, jų atestavimo ir konkursų pareigoms organizavimo tvarką, sudaryti konkursų ir atestacijos komisiją;

18.7. svarstyti instituto pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą;

18.8. teikti instituto direktoriui pasiūlymus dėl direktoriaus pavaduotojų, mokslinio sekretoriaus ir instituto mokslinių padalinių vadovų skyrimo;

18.9. rengti instituto statuto pakeitimų projektus.

19. Taryba gali atlikti ir kitas teisės aktams neprieštaraujančias funkcijas. Šios tarybos funkcijos turi būti nurodytos instituto statute.

20. Instituto statute turi būti nurodyta tarybos posėdžių šaukimo ir tarybos nutarimų priėmimo tvarka.

21. Institutui vadovauja, jo veiklą organizuoja, instituto vardu veikia ir jam atstovauja instituto direktorius (toliau vadinama – direktorius). Tarybos išrinktą direktorių tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Direktorių viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka taryba. Jeigu pirmuoju balsavimu nė vienas kandidatas neišrenkamas, balsuojant antrą kartą, dalyvauja du daugiausia balsų gavę kandidatai. Praėjus ne daugiau kaip dviem savaitėms po direktoriaus išrinkimo, jį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Jeigu švietimo ir mokslo ministras nepatvirtina išrinkto direktoriaus, taryba, susipažinusi su nepatvirtinimo motyvais, ne vėliau kaip po mėnesio skelbia naujus rinkimus (konkursą). Jeigu švietimo ir mokslo ministras per dvi savaites nepatvirtina kartotiniuose rinkimuose išrinkto direktoriaus, ne vėliau kaip po mėnesio naujuose kartotiniuose rinkimuose turi būti išrinktas direktorius, kurį švietimo ir mokslo ministras privalo patvirtinti. Asmuo, kurio švietimo ir mokslo ministras nepatvirtino direktoriumi, negali būti juo renkamas kartotiniuose rinkimuose.

22. Svarbiausios direktoriaus funkcijos yra šios:

22.1. užtikrinti, kad instituto veikla atitiktų įstatymus, instituto statutą ir kitus teisės aktus;

22.2. leisti įsakymus, sudaryti instituto sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis;

22.3. priimti į darbą ir atleisti iš darbo instituto darbuotojus, skelbti darbuotojų atestavimą ir konkursus pareigoms, skirti asmenis į šias pareigas, atleisti iš jų;

22.4. atsižvelgiant į tarybos siūlymus, skirti pareigoms direktoriaus pavaduotojus, mokslinį sekretorių ir instituto mokslinių padalinių vadovus. Bent vienas direktoriaus pavaduotojas ir mokslinių padalinių vadovai turi būti skiriami iš instituto mokslininkų;

22.5. nustatyti instituto darbuotojų darbo užmokestį, skatinti darbuotojus, skirti jiems drausmines nuobaudas;

22.6. teikti tarybai svarstyti pagrindines instituto mokslinės veiklos kryptis ir perspektyvinį instituto veiklos planą, instituto veiklos metines ataskaitas, pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo apyskaitą, kitus dokumentus.

23. Direktorius gali atlikti ir kitas teisės aktams neprieštaraujančias ir įstaigos vadovui nustatytas funkcijas. Šios direktoriaus funkcijos turi būti nurodytos instituto statute.

24. Direktoriaus kadencija negali būti ilgesnė kaip 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

25. Į direktoriaus pareigas gali būti renkamas (skiriamas) ne vyresnis kaip 65 metų mokslininkas.

26. Direktorius pareigas pradeda eiti nuo tada, kai jį patvirtina švietimo ir mokslo ministras.

27. Direktorius atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. Švietimo ir mokslo ministras, atleidęs direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus patvirtinimo tarybos teikimu jo pareigas paveda eiti kitam tarybos nariui.

28. Direktorius gali priimti sprendimą sudaryti instituto direktoratą. Tokiu atveju instituto statute turi būti nurodyta direktorato sudėtis ir funkcijos.

 

IV. INSTITUTO DARBUOTOJAI, JŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

29. Instituto personalą sudaro mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai, administracijos ir kiti darbuotojai.

30. Mokslo darbuotojų pareigybės yra šios: vyriausiasis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, mokslo darbuotojas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas. Jų kvalifikacijos reikalavimus nustato taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu ir atitinkamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Į mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų pagrindines pareigas skiriama viešo konkurso būdu.

31. Mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai priimami dirbti į institutą viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Instituto statute turi būti nurodyta padalinių vadovų, vyriausiųjų ir vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų, jaunesniųjų mokslo darbuotojų kadencija. Kitų tyrėjų kadencijos trukmę nustato taryba.

32. Jeigu mokslo darbuotojo ar kito tyrėjo pareigos steigiamos konkrečiam projektui vykdyti, viešą konkursą laimėjęs asmuo pareigoms skiriamas to projekto vykdymo laikotarpiui.

33. Direktorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui gali be konkurso priimti dirbti mokslo darbuotojus ir kitus tyrėjus pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems asmenims taikomi atitinkamų pareigų reikalavimai.

34. Vyresni kaip 65 metų mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai gali dirbti institute, jeigu taryba pritaria, kad su jais būtų sudaroma terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

35. Instituto statute turi būti nurodyta instituto administracijos sudėtis ir funkcijos. Administraciją gali sudaryti direktorius, direktoriaus pavaduotojai, padalinių vadovai ir mokslinis sekretorius. Administracijos darbuotojai, turintys mokslo laipsnį, tarybos nustatyta tvarka gali dirbti mokslinį darbą institute.

36. Į instituto, taip pat jo padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina padalinių vadovų, jų pavaduotojų ir mokslinio sekretoriaus pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, šio statuto 34 punkto reikalavimai netaikomi iki kadencijos pabaigos.

37. Vyresniems kaip 65 metų vyriausiesiems mokslo darbuotojams, turintiems profesoriaus pedagoginį mokslo vardą ir aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą institute, taryba už ypač didelius nuopelnus gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui tarybos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti instituto mokslinėje ir kitokioje veikloje. Instituto profesorių emeritų skaičius turi būti suderintas su Švietimo ir mokslo ministerija.

38. Instituto statute gali būti nustatytos direktoriaus pavaduotojams, moksliniam sekretoriui, mokslinių padalinių vadovams ir kitiems darbuotojams priskirtos funkcijos ir aptarti kiti su darbo organizavimu, darbuotojų atestavimu, jų moksline veikla susiję klausimai.

39. Darbuotojus priima į darbą ir atleidžia iš darbo direktorius įstatymų ir šio statuto numatyta tvarka.

40. Instituto darbuotojai turi teisę dalyvauti nagrinėjant ir sprendžiant visus su jų kompetencija, pareigomis ar darbu susijusius klausimus.

41. Mokslininkai ir kiti tyrėjai turi teisę:

41.1. dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti gaunamomis lėšomis;

41.2. dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvoje ir užsienyje;

41.3. gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų įstaigų informaciją, kurios reikia jų moksliniam darbui. Jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;

41.4. dalyvauti priimant sprendimus dėl instituto statuto ir veiklos plano;

41.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir visuomeninėse organizacijose, iš jų ir esančiose užsienyje.

42. Mokslininkai, be šio statuto 41 punkte nurodytų teisių, taip pat turi teisę:

42.1. dirbti savarankiškai arba telktis į kūrybines grupes;

42.2. savarankiškai skelbti savo mokslinius darbus.

43. Mokslininkams ir kitiems tyrėjams garantuojama nepriklausomybė nuo ideologijos ir politinių institucijų, apsauga nuo sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą (išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis), jiems taikomos kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse.

44. Instituto darbuotojams garantuojamos visos teisės ir socialinės garantijos, kurias nustato įstatymai. Jiems sudaromos darbo sąlygos, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

45. Mokslo darbuotojai ir kiti tyrėjai privalo:

45.1. ugdyti mokslinę kvalifikaciją;

45.2. laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų;

45.3. vykdyti instituto statute nustatytas pareigas ir funkcijas.

46. Instituto darbuotojai privalo laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, instituto statuto, instituto vidaus darbo tvarkos taisyklių.

 

V. INSTITUTO TURTAS IR LĖŠOS

 

47. Instituto turtą gali sudaryti daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas ir turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

48. Institutas, turintis biudžetinės įstaigos teisinę formą, jam perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja neatlygintinai patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

49. Institutas, turintis viešosios įstaigos statusą, valstybės ar savivaldybės perduotą turtą valdo ir naudoja įstatymų nustatyta tvarka panaudos pagrindais.

50. Turtą, kuris įsigytas iš nebiudžetinių lėšų, gautas dovanų, priimtas kaip palikimas ar įgytas kitu teisėtu būdu, institutas valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas.

51. Instituto, turinčio biudžetinės įstaigos teisinę formą, lėšas gali sudaryti:

51.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms vykdyti;

51.2. pajamos, gautos iš mokslinės ir ūkinės veiklos, taip pat už teikiamas paslaugas;

51.3. Lietuvos, užsienio ir tarptautinių fondų bei organizacijų lėšos;

51.4. lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose;

51.5. lėšos, gautos kaip parama, ir kitos teisėtai įgytos lėšos.

52. Institutas, turintis viešosios įstaigos teisinę formą, be šio statuto 51 punkte nurodytų lėšų, gali gauti jų ir iš kitų šaltinių, nustatytų viešosioms įstaigoms Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme.

53. Visas lėšas institutas planuoja ir naudoja savarankiškai. Pajamas ir išlaidas institutas naudoja pagal patvirtintą sąmatą įstatymų nustatyta tvarka.

54. Instituto finansinės veiklos kontrolę vykdo įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VI. STATUTO KEITIMO TVARKA

 

55. Instituto statuto pakeitimų projektus parengia taryba ir teikia svarstyti mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimui, o jam pritarus teisės aktų nustatyta tvarka šiuos pakeitimų projektus teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų susirinkimas gali pavesti instituto tarybai 2/3 balsų dauguma priimti sprendimą dėl statuto pakeitimų.

 

VII. INSTITUTO PABAIGA IR PERTVARKYMAS

 

56. Institutą pabaigia ir pertvarko Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka.

______________