LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL LEIDIMO TAIKYTI VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTĄ KREDITO RIZIKOS VERTINIMO IR PAŽANGŲJĮ OPERACINĖS RIZIKOS VERTINIMO METODĄ IŠDAVIMO TVARKOS
2006 m. gruodžio 7 d. Nr. 152
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu ir įgyvendindama 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Patvirtinti Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 152
LEIDIMO TAIKYTI VIDAUS REITINGAIS PAGRĮSTĄ KREDITO RIZIKOS VERTINIMO IR PAŽANGŲJĮ OPERACINĖS RIZIKOS VERTINIMO METODĄ IŠDAVIMO
TVARKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarka taikoma Lietuvos banko licenciją turintiems bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankams) ar finansinei grupei priklausančio globojančio (patronuojančio) banko grupei (toliau – finansinei grupei) (šiame dokumente sąvoka „finansinei grupei priklausančio globojančio (patronuojančio) banko grupė“ apima globojantį (patronuojantį) banką ir jo kontroliuojamas finansų įmones), norintiems taikyti pagrindinį arba pažangųjį vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą (IRB metodą) ir (arba) pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą (AMA metodą) skaičiuojant kapitalo pakankamumą.
2. Ši tvarka taikoma kartu su Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138 (Žin., 2006, Nr. 142-5442), ir Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 140 (Žin., 2006, Nr. 142-5444), reikalavimais.
3. Leidimas taikyti IRB (AMA) metodą suteikiamas įgyvendinant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), toliau – direktyva 2006/48/EB, vadovaujantis 5 punkte minimų Europos bankų priežiūros institucijų komiteto dokumentų nuostatomis ir mutatis mutandis vadovaujantis Bendrųjų kredito įstaigų prašymų išduoti leidimus pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 58 (Žin., 2004, Nr. 80-2878), nuostatomis.
4. Šios tvarkos tikslas – nustatyti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo tvarką bankams:
4.1. turintiems globojančius (patronuojančius) bankus kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse (principai nustatyti II skyriaus I ir II skirsnyje) (Lietuvos bankas – priimančiosios šalies priežiūros institucija);
4.2. neturintiems globojančių (patronuojančių) bankų kitose ES valstybėse narėse, tačiau turintiems kontroliuojamas finansų įmones ES valstybėse narėse (principai nustatyti II skyriaus I skirsnyje) (Lietuvos bankas – globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija). Šiuo atveju šio dokumento nuostatos, reglamentuojančios Lietuvos banko poziciją išduodant leidimą taikyti IRB (AMA) metodą, gali būti papildytos atitinkamų priimančiųjų šalių priežiūros institucijų reikalavimais, keliamais norint gauti leidimą taikyti šiuos metodus tose šalyse;
4.3. neturintiems nei globojančių (patronuojančių) bankų, nei kontroliuojamų finansų įmonių ES valstybėse narėse (principai nustatyti II skyriaus III skirsnyje);
II SKYRIUS
LEIDIMO TAIKYTI IRB (AMA) METODĄ IŠDAVIMO PRINCIPAI
I SKIRSNIS
LIETUVOS BANKO BENDRADARBIAVIMO SU GLOBOJANČIŲ (PATRONUOJANČIŲ) BANKŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR PRIIMANČIŲJŲ ŠALIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS PRINCIPAI IR BENDRIEJI LEIDIMO TAIKYTI IRB (AMA) METODĄ BANKAMS, TURINTIEMS GLOBOJANČIUS (PATRONUOJANČIUS) BANKUS ARBA KONTROLIUOJAMAS FINANSŲ ĮMONES KITOSE ES VALSTYBĖSE NARĖSE, IŠDAVIMO PRINCIPAI
5. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su globojančių (patronuojančių) bankų priežiūros institucijomis ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis (kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, ar Lietuvos bankas yra priimančiosios šalies priežiūros institucija ar globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija), nustatydamas reikalavimus, keliamus finansinei grupei, norinčiai gauti leidimą taikyti IRB (AMA) metodą, ir išduodamas leidimą taikyti šiuos metodus, vadovaujasi direktyvos 2006/48/EB nuostatomis ir šių Europos bankų priežiūros institucijų komiteto išleistų Bendradarbiavimo tarp konsoliduotos priežiūros institucijų ir priimančiųjų valstybių priežiūros institucijų gairių (Guidelines for co-operation between consolidating supervisors and host supervisors) ir Pažangaus vertinimo (AMA) metodo ir vidaus reitingais pagrįsto (IRB) metodo įgyvendinimo, patikimumo vertinimo ir įvertinimo gairių (Guidelines on the implementation, validation and assessment of Advanced Measurement (AMA) and Internal Ratings Based (IRB) Approaches) principais:
5.1. Dėl bendro sprendimo išduoti finansinei grupei leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą:
5.1.1. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijų bendradarbiavimo nustatant reikalavimus gauti leidimą taikyti IRB (AMA) metodą ir išduodant leidimą taikyti šiuos metodus pagrindinis tikslas yra kuo veiksmingiau prižiūrėti finansinę grupę, taikančią IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą (visą finansinę grupę ir atskirus bankus, sudarančius finansinę grupę), t. y. turi būti:
5.1.1.1. nustatomas aiškus globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymas;
5.1.1.3. vykdoma į riziką sukoncentruota priežiūra, atsižvelgiant į finansinės grupės struktūrą, sistemas, kontrolę ir valdymą;
5.1.1.4. atsižvelgiama į kontroliuojamos finansų įmonės svarbą finansinėje grupėje ir priimančiosios šalies finansinėje sistemoje;
5.1.2. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija parengia vieną kreipimosi dėl oficialaus prašymo taikyti IRB (AMA) metodą paraiškos formą (toliau – paraiškos forma) ir pateikia visoms priimančiųjų šalių priežiūros institucijoms. Priimančiųjų šalių priežiūros institucijos, išnagrinėjusios šią paraiškos formą, globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai ir savo prižiūrimiems bankams pateikia pastabas ir reikalavimus dėl papildomų dokumentų ir informacijos savo prižiūrimų bankų atžvilgiu. Visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijos ir globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija priima bendrą sprendimą dėl priimtinos paraiškos formos.
5.1.3. Patvirtintą paraiškos formą globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija pateikia visoms priimančiųjų šalių priežiūros institucijoms ir jos jurisdikcijai priklausančiam globojančiam (patronuojančiam) bankui, kuris apie tai informuoja kontroliuojamą finansų įmone,.
5.1.4. Finansinė grupė pateikia globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai oficialų prašymą ir motyvacinį laišką, kuriame turi būti patvirtinta, kad prie prašymo pridedami autentiški dokumentai, o juose išdėstyta informacija yra tikra (tinkama, pateikta nepraleidžiant reikšmingų faktų ir aplinkybių) ir teisinga (t. y. neklaidinanti).
5.1.5. Kai finansinės grupės pateiktą prašymą visos įtrauktos į procesą priežiūros institucijos pripažįsta tinkamu nagrinėti, pradedamas skaičiuoti 6 mėnesių laikotarpis, per kurį globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija ir visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijos turi priimti bendrą sprendimą išduoti finansinei grupei leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą.
5.1.6. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, derindama su visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis, sudaro finansinės grupės IRB (AMA) metodo tvirtinimo planą (angl. approval plan), apimantį finansinės grupės dokumentų ir informacijos tikrinimą (angl. off-site review), finansinės grupės tikslinį inspektavimą (angl. on-site review) ir kt. aspektus. IRB (AMA) metodo tvirtinimo plane numatytus darbus bendradarbiaudamos tarpusavyje atlieka globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijos.
5.1.7. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, bendradarbiaudama su priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis, turi priimti bendrą sprendimą išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą. Sprendime gali būti tam tikrų sąlygų ir (arba) išlygų, taikomų visai finansinei grupei ar atskirų šalių bankams, priklausantiems grupei. Tokios sąlygos ir (arba) išlygos turi būti raštiškai pagrįstos sprendime.
5.1.7.1. Sprendimas išduoti leidimą taikyti IRB (AMA) metodą gali būti priimamas, jei globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai pateikiama visa paraiškos formoje nurodyta informacija (įskaitant visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijų pateiktą papildomą informaciją) ir jei atlikus IRB (AMA) metodo tvirtinimo plane numatytus darbus nustatoma, kad finansinė grupė atitinka IRB (AMA) metodui keliamus reikalavimus.
5.1.7.2. Sprendimas neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą gali būti priimamas, jei globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai pateikiama ne visa paraiškos formoje nurodyta informacija (įskaitant visų priimančiųjų šalių priežiūros institucijų pateiktą papildomą informaciją) arba jei atlikus IRB (AMA) metodo tvirtinimo plane numatytus darbus nustatoma, kad finansinė grupė neatitinka IRB (AMA) metodui keliamų reikalavimų.
5.2. Dėl informacijos ir kitų bendradarbiavimo sričių:
5.2.1. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija ir priimančiųjų šalių priežiūros institucijos turi sudaryti raštiškus veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus, siekdamos įdiegti ir palengvinti veiksmingą priežiūros procesą.
5.2.2. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija koordinuoja svarbios ir esminės informacijos rinkimą ir skleidimą, koordinuoja ir planuoja priežiūros institucijų veiklą, kai yra susirūpinimą keliančių ir kritinių situacijų. Finansinės grupės viduje susidarius kritinei situacijai, keliančiai grėsmę priimančiosios šalies finansinės sistemos stabilumui, globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, kai tai įmanoma padaryti, įspėja apie tai priimančiosios šalies priežiūros instituciją. Kai globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai reikia informacijos, kuri jau buvo pateikta priimančiosios šalies priežiūros institucijai, globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija kreipiasi į priimančiosios šalies priežiūros instituciją, o ši pateikia globojančio banko priežiūros institucijai visą reikiamą informaciją. Taip išvengiama dvigubo informacijos pateikimo abiems priežiūros institucijoms.
5.2.3. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos ir priimančiosios šalies priežiūros institucijos bendradarbiavimu užtikrinamas lygiateisis apsikeitimas informacija, kai atsižvelgiama tiek į vienos, tiek ir į kitos priežiūros institucijos interesus. Priimančiosios šalies priežiūros institucijos ir globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos apsikeitimas informacija, susijusia su leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą išdavimu, turėtų apimti visus su leidimo taikyti šiuos metodus išdavimu susijusius etapus:
5.2.3.1. Priimančiosios šalies priežiūros institucija turi teise, iš globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos gauti visą informaciją, kuri yra esminė arba svarbi priimančiosios šalies priežiūros institucijai atliekant priežiūros funkcijas. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija turi pateikti priimančiosios šalies priežiūros institucijos prašymu visą svarbią informaciją, o savo iniciatyva – visą esmine, informaciją.
5.2.3.2. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija turi teise, iš priimančiosios šalies priežiūros institucijos gauti visą informaciją, kuri yra esminė arba svarbi globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai atliekant priežiūros funkcijas. Priimančiosios šalies priežiūros institucija turi pateikti globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijos prašymu visą svarbią informaciją, o savo iniciatyva – visą esmine, informaciją.
5.3. Papildomi principai dėl AMA metodo:
5.3.1. Globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, vertindama finansinės grupės pasirengimą taikyti AMA metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą, prireikus koordinuoja ir derina su priimančiųjų šalių priežiūros institucijomis klausimus, susijusius su visų reikšmingų AMA modelio pakeitimų pripažinimu, naujų finansinės grupės verslo padalinių įtraukimu į AMA taikymo sritį, pradiniu draudimo pripažinimu AMA modelyje, metodikos, naudojamos paskirstant finansinės grupės kapitalą, reikalingą operacinei rizikai padengti, tarp skirtingų tos grupės įmonių, pripažinimu.
5.3.2. Bendras skirtingų operacinės rizikos vertinimo metodų (AMA metodo kartu su bazinio indikatoriaus metodu arba AMA metodo kartu su standartizuotu metodu) taikymas finansinėje grupėje gali būti pripažintas tinkamu, jeigu tenkinamos Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų XII skirsnyje nustatytos sąlygos.
II SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL GALIMYBĖS BANKUI, TURINČIAM GLOBOJANTĮ (PATRONUOJANTĮ) BANKĄ ES VALSTYBĖSE NARĖSE, TAIKYTI IRB (AMA) METODĄ PRIĖMIMO TVARKA
6. Lietuvos bankas, būdamas priimančiosios šalies priežiūros institucija, bendradarbiauja su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija laikydamasis II skyriaus I skirsnio principų.
7. Lietuvos bankui turi būti pateikiama ne tik su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintoje paraiškos formoje nurodyta informacija, bet ir III skyriaus IV skirsnyje ir (arba) V skirsnyje nurodyta informacija ir dokumentai, jei jie nebuvo įtraukti į bendrą paraiškos formą, ir Lietuvos banko reikalavimu papildomi dokumentai, nurodyti 5.1.2 punkte. Lietuvos bankas apie papildomų dokumentų sąrašą informuoja globojančio (patronuojančio) banko priežiūros instituciją ir prižiūrimą banką. Lietuvos bankui pateikiami su banko IRB (AMA) metodu susiję dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamo banko ar finansinės grupės valdymo organo, struktūrinio padalinio arba komiteto.
8. Per 1 mėnesio (ar kitokios su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintos trukmės) laikotarpį nuo su banko IRB (AMA) metodu susijusios informacijos ir dokumentų gavimo dienos Lietuvos bankas nustato, ar jie pakankamai išsamūs, kad Lietuvos bankas galėtų įvertinti banko pasirengimą taikyti IRB (AMA) metodą. Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir informaciją, Lietuvos bankas pateikia bankui ir globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucijai atsakymą, ar pateikta informacija ir dokumentai pakankamai išsamūs ir nurodo (jeigu reikia) sprendimui dėl galimybės taikyti IRB (AMA) metodą priimti trūkstamą informaciją ir dokumentus arba kitus taisytinus trūkumus.
9. Jei Lietuvos bankas nustato, kad pateikiama informacija ir dokumentai nepakankamai išsamūs, bankas turi Lietuvos bankui pateikti trūkstamą Lietuvos banko nurodytą informaciją ir dokumentus arba ištaisyti kitus Lietuvos banko nurodytus trūkumus. Lietuvos bankas, suderinąs su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, priima nagrinėti banko dokumentus ir informaciją tik tada, kai šis pateikia Lietuvos bankui trūkstamą Lietuvos banko nurodytą informaciją ir dokumentus arba ištaiso kitus Lietuvos banko nurodytus trūkumus.
10. Per atitinkamą su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintą laikotarpį, skaičiuojant nuo tada, kai Lietuvos bankas priima nagrinėti banko dokumentus ir informaciją, Lietuvos bankas, vadovaudamasis savo sudarytu ir su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintu dokumentų ir informacijos tikrinimo planu (angl. off-site plan), vertina banko pasirengimą taikyti IRB (AMA) metodą.
11. Baigęs nagrinėti pateiktus dokumentus ir informaciją, Lietuvos bankas, suderinąs su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija, informuoja banką apie planuojamą tikslinį šio banko inspektavimą. Tikslinis inspektavimas kartu su inspektavimo rezultatų apibendrinimu turi trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius (arba kitą su globojančio (patronuojančio) banko priežiūros institucija suderintą laikotarpį). Pranešime apie numatomą tikslinį inspektavimą Lietuvos bankas gali pareikalauti nedelsiant pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus rengiantis tiksliniam inspektavimui. Tikslinis inspektavimas organizuojamas mutatis mutandis laikantis Bankų inspektavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 157 (Žin., 2004, Nr. 145-5299), kiek jie neprieštarauja šios tvarkos nuostatoms.
12. Sprendimas nesuteikti bankui galimybės taikyti IRB (AMA) metodą gali būti priimamas, kai:
III SKIRSNIS
LEIDIMO BANKUI, NETURINČIAM NEI GLOBOJANČIO (PATRONUOJANČIO) BANKO, NEI KONTROLIUOJAMŲ FINANSŲ ĮMONIŲ ES VALSTYBĖSE NARĖSE, TAIKYTI IRB (AMA) METODĄ IŠDAVIMO PRINCIPAI
14. Leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo etapai (etapai parodyti priede):
14.1. Ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki 14.2 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos bankas turi Lietuvos bankui pranešti apie ketinimus taikyti IRB (AMA) metodą. Kartu su pranešimu Lietuvos bankui turi būti nurodyta data, kada bus pateiktas prašymas, nurodytas 14.2 punkte, ir pateiktas IRB metodo, taikomo skaičiuojant kapitalo pakankamumą, įgyvendinimo planas (tuo atveju, kai bankas kreipiasi dėl leidimo taikyti IRB metodą išdavimo). IRB metodo įgyvendinimo plano reikalavimai išvardyti 18.1.2 punkte. Apie IRB metodo įgyvendinimo plano pakeitimus ar neįgyvendintas plano dalis bankas privalo nedelsdamas raštu informuoti Lietuvos banką.
14.2. 14.1 punkte nurodytą dieną Lietuvos bankui pateikiamas banko prašymas išduoti leidimą taikyti IRB (AMA) metodą ir motyvacinis laiškas, kuriame turi būti patvirtinta, kad prie prašymo pridedami autentiški dokumentai, o juose išdėstyta informacija yra tikra (tinkama, pateikta nepraleidžiant reikšmingų faktų ir aplinkybių) ir teisinga (t. y. neklaidinanti). Kartu su prašymu leisti taikyti IRB metodą turi būti pateikta informacija ir dokumentai, nurodyti III skyriaus IV skirsnyje, o kreipiantis su prašymu leisti taikyti AMA metodą – informacija ir dokumentai, nurodyti III skyriaus V skirsnyje. Lietuvos bankui pateikiami su banko IRB (AMA) metodu susiję dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamo banko valdymo organo, struktūrinio padalinio arba komiteto.
14.3. Per 1 mėnesį nuo 14.2 punkte nurodyto prašymo, dokumentų ir informacijos gavimo dienos Lietuvos bankas įvertina, ar jie pakankamai išsamūs, kad Lietuvos bankas galėtų įvertinti banko pasirengimą įgyvendinti IRB (AMA) metodą. Išnagrinėjęs pateiktą prašymą, dokumentus ir informaciją, Lietuvos bankas pateikia bankui atsakymą, ar pateikta informacija ir dokumentai yra pakankamai išsamūs, ir nurodo (jeigu reikia) sprendimui išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą priimti trūkstamą informaciją ir dokumentus arba kitus taisytinus trūkumus.
14.4. Jei Lietuvos bankas nustato, kad pateikti dokumentai ir informacija nepakankamai išsamūs, bankas turi Lietuvos bankui pateikti trūkstamą Lietuvos banko nurodytą informaciją ir dokumentus arba ištaisyti kitus Lietuvos banko nurodytus trūkumus. Lietuvos bankas priima nagrinėti banko prašymą, kai šis pateikia Lietuvos bankui trūkstamą Lietuvos banko nurodytą informaciją ir dokumentus arba ištaiso kitus Lietuvos banko nurodytus trūkumus.
14.5. Lietuvos bankas, priėmęs nagrinėti banko prašymą, per 6 mėnesius turi priimti sprendimą išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą. Lietuvos bankas sudaro IRB (AMA) metodo tvirtinimo planą, apimantį:
14.5.3. preliminarios išvados dėl sprendimo išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą parengimą; pokalbius su banku dėl preliminarios išvados išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą;
14.5.4. galutinio sprendimo išduoti leidimą arba neišduoti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą skaičiuojant kapitalo pakankamumą parengimą;
14.6. Ne ilgiau kaip 2 mėnesius, skaičiuojant nuo tada, kai Lietuvos bankas priima nagrinėti banko prašymą, Lietuvos bankas, vadovaudamasis savo sudarytu gautų dokumentų ir informacijos tikrinimo planu, vertina banko pasirengimą taikyti IRB (AMA) metodą.
14.7. Baigęs nagrinėti pateiktus dokumentus ir informaciją, kaip numatyta 14.6 punkte, Lietuvos bankas ne vėliau kaip prieš 2 savaites informuoja banką apie planuojamą tikslinį banko inspektavimą. Tikslinis banko inspektavimas kartu su inspektavimo rezultatų apibendrinimu turi trukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Pranešime apie numatomą tikslinį banko inspektavimą Lietuvos bankas gali pareikalauti nedelsiant pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus rengiantis tiksliniam inspektavimui. Tikslinis inspektavimas organizuojamas mutatis mutandis laikantis Bankų inspektavimo nuostatų, kiek jie neprieštarauja šios tvarkos nuostatoms.
14.8. Atlikęs 14.5.2 punkte numatytus darbus, ne vėliau kaip per 2 savaites Lietuvos bankas parengia preliminarią išvadą dėl leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo ir kartu su šią išvadą pagrindžiančiais komentarais pateikia bankui.
14.9. Bankas, susipažinęs su Lietuvos banko preliminaria išvada dėl leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo ir ją pagrindžiančiais komentarais, per 2 savaites gali pateikti Lietuvos bankui motyvuotas pastabas ir kitus paaiškinimus.
14.10. Ne vėliau kaip po mėnesio nuo preliminarios išvados pateikimo bankui dienos (tačiau ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki metodo taikymo pradžios) priimamas ir pateikiamas bankui galutinis sprendimas dėl leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo arba neišdavimo. Jei priimamas sprendimas neleisti taikyti IRB (AMA) metodo, bankas, ištaisęs trūkumus, gali iš naujo pateikti prašymą Lietuvos bankui pagal 14.2 punkte nustatytus reikalavimus.
15. Priimdamas sprendimą išduoti leidimą taikyti IRB metodą, Lietuvos bankas atsižvelgia ne tik į gautą informaciją ir dokumentus, nurodytus III skyriaus III skirsnyje, tikslinio inspektavimo rezultatus, kaip numatyta 14.7 punkte, bet ir į banko planuojamo taikyti IRB metodo praktinį patikimumą.
16. Sprendimas nesuteikti bankui leidimo taikyti IRB (AMA) metodą gali būti priimamas, kai:
17. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (pvz., jei reikia pratęsti arba atlikti papildomą tikslinį inspektavimą), 14 punkte nurodyti leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo etapai gali būti keičiami (keičiama jų trukmė, praleidžiami ar įtraukiami nauji etapai). Apie tokius leidimo taikyti IRB (AMA) metodą išdavimo etapų pakeitimus Lietuvos bankas iš anksto informuoja banką.
III SKYRIUS
PATEIKIAMI DOKUMENTAI IR INFORMACIJA
IV SKIRSNIS
INFORMACIJA IR DOKUMENTAI, PATEIKIAMI SU PRAŠYMU IŠDUOTI LEIDIMĄ TAIKYTI IRB METODĄ
18. Lietuvos bankui turi būti pateikta tokia su banko IRB metodu susijusi informacija:
18.1. Bendroji informacija, kuri apibendrintų IRB metodo įgyvendinimą:
18.1.1. prašymas, kuriame turi būti nurodyta, kokius metodus, kokioms pozicijoms, verslo padaliniams prašoma leisti taikyti, įskaitant prašomas leisti taikyti nuolatines išimtis;
18.1.2. išsamus IRB metodo įgyvendinimo plano etapų aprašymas:
18.1.2.1. kada, kieno, kokie darbai įgyvendinant IRB metodą jau yra atlikti, atliekami šiuo metu ir planuojami atlikti reitingų sistemų, personalo mokymo ir kitose srityse;
18.1.2.3. kaip bus užtikrinta, kad projektui įgyvendinti bus skirta pakankamai lėšų, kitų išteklių ir pan.;
18.1.2.4. kada, kokioms pozicijų grupėms, kokiuose verslo padaliniuose numatoma taikyti IRB metodą, kokios reitingų sistemos taikomos ar ketinamos taikyti šioms pozicijų grupėms ar verslo padaliniuose, kokia dalis pagal riziką įvertintos pozicijų vertės bus vertinama taikant IRB metodą kiekvieno IRB metodo įgyvendinimo etapu;
18.1.3. pozicijų priskyrimo atitinkamoms pozicijų grupėms ir pogrupiams (išskiriant specializuoto skolinimo pozicijas, mažmeninių pozicijų grupės pogrupius, įsigytas įmonių ir mažmenines gautinas sumas ir t. t.) principai, taikomi priskyrimo kriterijai;
18.1.4. visų naujų kapitalo pakankamumo reikalavimų įgyvendinimo planas (įskaitant banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą ir informacijos atskleidimą, kaip apibrėžta Lietuvos banko teisės aktuose);
18.1.5. banko organizacinės struktūros teikiant pozicijas, valdant kredito riziką, paskirstant kapitalą, apibūdinimas ir planuojami reikšmingi banko organizacinės struktūros pakeitimai;
18.2. Savęs vertinimas:
18.2.1. Bankas turi pateikti dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad banke buvo atliktas savęs vertinimas, kaip planuojamas taikyti IRB metodas atitinka Lietuvos banko reikalavimus, ir atskleidžiančius tokio vertinimo rezultatus, IRB metodo trūkumus, jų reikšmingumo įvertinimą, planą šalinti trūkumus ir kaip jis įgyvendinamas.
18.2.2. Savęs vertinimas turi apimti:
18.2.2.1. bendrą vertinimą (kaip įvairios IRB reitingų sistemos, modeliai ir procesai dera tarpusavyje, ar tinkama IRB metodo taikymui banko organizacinė struktūra ir pan.); taip pat turi būti pateikiama informacija, kas atliko savęs vertinimą;
18.3. Dokumentai ir informacija apie:
18.3.2. tai, kaip laikomasi reikalavimo naudoti vidaus reitingų sistemas kitoje banko veikloje (ne tik skaičiuojant kapitalo pakankamumą) (angl. use test). Bankas turi įrodyti, kad vidaus reitingai, PD, LGD ir CF, naudojami skaičiuojant kapitalo pakankamumą, su tuo susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį valdant kredito riziką banke, priimant verslo sprendimus, teikiant paskolas ir pan. T. y. bankas turi įrodyti Lietuvos bankui, kad visos minėtos sistemos ir procesai nenaudojami išskirtinai tik skaičiuojant kapitalo pakankamumą. Pateikti dokumentai ir informacija turi atskleisti:
18.3.2.1. IRB metodo priemonių, procedūrų naudojimą:
18.3.2.1.7. valdybos informavimo apie kredito riziką sistemoje (pateikti visų ataskaitų sąrašą ir trumpą kiekvienos apibūdinimą);
18.3.2.2. ar reitingų sistemos, kredito rizikos parametrai, naudojami skaičiuojant kapitalo pakankamumą, ir su tuo susijusios sistemos ir procesai vaidina esminį vaidmenį 18.3.2.1 punkte nurodytuose banko procesuose;
18.3.2.3. kaip bankas įgyvendina patirties taikant reitingų sistemą reikalavimą (angl. experience test):
18.3.2.3.1. ar bankas, vertindamas atitinkamų pozicijų grupes pagal IRB metodą, naudojo reikalavimus atitinkančias reitingų sistemas ne mažiau kaip trejus metus iki tol, kol jam bus suteikta teisė taikyti IRB metodą. Bankams, iki 2010 m. pateikusiems prašymą taikyti IRB metodą, minimalaus trejų metų taikymo reikalavimas iki 2009 m. gruodžio 31 d. sumažinamas iki vienerių metų laikotarpio;
18.3.2.3.2. ar bankas, teikdamas prašymą naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF centrinės valdžios ir centrinių bankų, institucijų ir įmonių pozicijų grupėms, gali įrodyti, kad jis, kiekybiškai vertindamas LGD ir (arba) CF, laikėsi Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose numatytų LGD ir (arba) CF kiekybinio įvertinimo reikalavimų ne mažiau kaip trejus metus iki tol, kol jam bus suteikta teisė naudoti paties apskaičiuotus LGD ir (arba) CF. Minimalaus trejų metų naudojimo reikalavimas iki 2008 m. gruodžio 31 d. sumažinamas iki dvejų metų laikotarpio.
18.3.3. duomenų valdymą:
18.3.3.1. apibendrinti duomenų valdymą banke (duomenų valdymo architektūros diagrama, apimanti duomenų rinkimą, saugojimą, sujungimą skaičiuojant kapitalo pakankamumą, jos apibūdinimas);
18.3.3.2. aprašyti, kaip įgyvendinami IRB metodo reikalavimai duomenims, kaip užtikrinamas duomenų išsamumas, kokybė, tikslumas, tinkamumas ir reprezentatyvumas;
18.4. IRB metodo įtaka kapitalo pakankamumui. Apie kiekvieną verslo padalinio ir pozicijų grupės derinį Lietuvos bankui turi būti pateikta tokia informacija:
18.4.2. glaustas verslo padalinio paskolų portfelio struktūros ir aptariamai pozicijų grupei priklausančių produktų apibūdinimas.
18.4.3. planuojami taikyti kredito rizikos kapitalo poreikio skaičiavimo metodai, kokias nuolatines išimtis prašoma leisti taikyti.
18.5. Išsami informacija apie kiekvieną IRB metodo reitingų sistemą:
18.5.1. Bendras reitingų sistemos apibūdinimas:
18.5.1.8. pagal riziką įvertinta pozicijų, kurioms taikoma reitingų sistema, vertė (pagal esamus reikalavimus ir pagal planuojamus taikyti);
18.5.1.10. įsipareigojimų neįvykdymo atvejų skaičius (pateikti visus turimus mėnesinius duomenis, t. y. kiek kiekvieną mėnesį buvo įsipareigojimų neįvykdymo atvejų);
18.5.2. Reitingų sistemos struktūros ir priskyrimo proceso apibūdinimas:
18.5.2.2. reitingų sistemos metodologinis pagrindas (ekspertų, statistinis ar mišrus), jo apibūdinimas, pagrindimas;
18.5.2.3. detalus reitingų skalės apibūdinimas, naudotos metodikos nustatant reitingų skalės rangų ar rizikos grupių skaičių;
18.5.2.4. skolininkų ar pozicijų homogeniškumo tuose pačiuose ranguose ar rizikos grupėse ir skirtingų rangų ar rizikos grupių diferenciacijos analizė;
18.5.2.5. vidaus ir išorės modeliai, taikomi reitingų sistemoje, detalus jų apibūdinimas, jų reikšmės reitingų sistemai įvertinimas;
18.5.2.6. jei yra modelių, sukurtų viename verslo padalinyje, tačiau taikomų kituose verslo padaliniuose, informaciją apie:
18.5.2.6.1. kokie tai modeliai, kuriuose verslo padaliniuose sukurti ir kuriuose verslo padaliniuose taikomi;
18.5.2.6.2. kaip buvo įvertintas ir nuolat užtikrinamas tokių modelių tinkamumas kitiems verslo padaliniams;
18.5.2.7. skolininkų ar pozicijų priskyrimų rangams arba rizikos grupėms proceso peržiūrėjimo ir priskyrimų atnaujinimo apibūdinimas;
18.5.3. Informacija apie įvesties duomenis:
18.5.3.1. data, kada ir kokie vidaus duomenys pradėti naudoti skaičiuojant PD, LGD ir CF arba kitus kredito rizikos parametrus;
18.5.3.3. ar naudojami išorės duomenys, jei taip, kokie tai duomenys; kiek, palyginti su vidaus duomenimis, reitingų sistema priklausoma nuo išorės duomenų;
18.5.3.4. kai naudojami bendri kelių bankų duomenys, nurodyti, kaip bankas ketina įgyvendinti nuoseklumo naudojant šiuos bendrus duomenis reikalavimą (t. y. ar numatoma ir toliau naudoti bendrus grupės duomenis; kokie numatomi pokyčiai ir kokios šių pokyčių priežastys; kokiu būdu ketinama atlikti statistinės duomenų bazės korekcijas ir pan.);
18.5.4. Kiekybinis kredito rizikos parametrų vertinimas:
18.5.4.1. kaip nustatomi kredito rizikos parametrai (PD, LGD, CF arba kiti kredito rizikos parametrai) ir jų apibrėžimai.
18.5.4.2. kokie metodai, modeliai taikomi nustatant kredito rizikos parametrus (PD, LGD, CF arba kitus kredito rizikos parametrus):
18.5.4.2.2. kokie ir kaip naudojami ekspertų vertinimai, koreguojant gautus kredito rizikos parametrus;
18.5.4.4. visa turima informacija apie reitingų sistemos kiekvieno rango ar rizikos grupės kredito rizikos parametrus (apskaičiuotus ir faktinius rodiklius);
18.5.4.5. kredito rizikos parametrų, naudojamų vidaus poreikiams valdant kredito riziką ir naudojamų skaičiuojant kapitalo pakankamumą, skirtumai;
18.6. IRB metodo patikimumo vertinimas (angl. validation):
18.6.1. Pateikti su atliktu IRB metodo patikimumo vertinimu susijusią informaciją, laikantis Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatų reikalavimų.
18.6.2. Apibendrinti IRB metodo patikimumo vertinimo procesą ir jo elementus (naudotinus duomenis, taikytinus metodus, jų pagrindimą, patikimumo vertinimo proceso mastą, atsakomybę, atskaitomybę, nepriklausomybę, dokumentavimą, reguliarumą, rezultatus ir veiksmus, atsižvelgiant į gautus rezultatus).
18.6.3. Apibūdinti, kaip banke vertinamas modelių ir sistemų patikimumas: kaip vertinama reitingų sistemų ir (arba) modelių diskriminacinė galia (angl. discriminative power), kredito rizikos parametrų vertinimo (angl. calibration) tikslumas, ypač žemo įsipareigojimų neįvykdymo lygio portfelių.
18.6.4. Pagal kiekvieną reitingų sistemą pateikti tokią informaciją:
18.6.4.2. asmens, patvirtinusio reitingų sistemos patikimumo vertinimą, vardas, pavardė ir einamos pareigos;
18.6.4.3. paskutinio atlikto reitingų sistemos patikimumo vertinimo santrauka:
18.6.4.3.1. atlikti darbai, siekiant įvertinti ir užtikrinti reitingų sistemos (modelių), įvesties duomenų tikslumą, patikimumą;
18.6.4.3.2. su kokiais vidaus ar išorės ribiniais dydžiais (angl. benchmark) buvo lyginama reitingų sistema (modeliai), atliktos lyginamosios analizės rezultatai;
18.6.4.3.3. statistinės priemonės (testai), taikytos vertinant reitingų sistemos (modelių) diskriminacinę galią, tokių tikrinimų rezultatai, įskaitant informaciją apie banko nustatytų limitų, ribų pažeidimus;
18.6.4.3.4. statistinės priemonės (testai), taikytos nustatant kredito rizikos parametrų vertinimo tikslumą, tokių tikrinimų rezultatai, įskaitant informaciją apie banko nustatytų limitų, ribų pažeidimus;
18.6.5. Nurodyti, kaip banko valdyba užtikrina, kad reitingų sistemų ir (arba) modelių rezultatai bus patikimi ir tinkami priimant verslo sprendimus.
18.7. Bendrojo valdymo ir priežiūros įvertinimas (informacija, susijusi su valdybos atsakomybe, kredito rizikos kontrolės padalinio atsakomybe ir atskaitomybe, vidaus kredito rizikos ataskaitų teikimu, banko veiklą papildančių paslaugų pirkimu, vidaus auditu).
18.8. Kita, banko nuomone, svarbi informacija ir dokumentai, kurie padėtų atskleisti banko pasirengimą taikyti IRB metodą, ir nustatyti, ar laikomasi Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų IV skyriaus II skirsnio reikalavimų.
V SKIRSNIS
DOKUMENTAI IR INFORMACIJA, PATEIKIAMI SU PRAŠYMU IŠDUOTI LEIDIMĄ TAIKYTI AMA METODĄ
19. Lietuvos bankui turi būti pateikta tokia su banko AMA metodu susijusi informacija:
19.1. operacinės rizikos vertinimo sistemos (įskaitant taikomus modelius) dokumentacija, kurios minimalų turinį sudaro šie dokumentai:
19.1.1. visų banko turimų vidaus dokumentų, susijusių su teikiama paraiška, sąrašas ir trumpas jų turinio aprašymas;
19.1.2. ataskaita, paaiškinanti, kokios operacijos ir (ar) operacinės rizikos rūšys yra vertinamos taikant AMA modelius;
19.1.3. trumpas visų taikomų modelių aprašymas, į kurį įtraukiamas naudojamų duomenų, pagrindinių AMA elementų (t. y. vidaus ir išorės duomenų, scenarijų analizės ir veiksnių, susijusių su verslo aplinka bei vidaus kontrolės sistemomis) aprašymas; sąvokų, klasifikavimo kategorijų, taikomų metodų, kiekybinių ir kokybinių vertinimų aprašymas;
19.1.4. operacinei rizikai padengti reikalingo kapitalo poreikio paskirstymas finansinės grupės viduje ir diversifikacijos poveikio įvertinimas;
19.1.5. kai bankas numato neskaičiuoti kapitalo, reikalingo tikėtiniems nuostoliams padengti, poreikio, turi būti pateikti banko vidaus dokumentai, kuriuose apibrėžta tikėtinų operacinės rizikos nuostolių įvertinimo ir fiksavimo tvarka ir pateiktas paaiškinimas, kaip tikėtinų nuostolių padengimo mechanizmas atitinka Patikimumo vertinimo ir jo tikrinimo nuostatose nustatytas sąlygas;
19.2. informacija apie operacinės rizikos vertinimo sistemos kontrolės aplinką, įgyvendinimo procedūras ir IT infrastruktūrą:
19.2.1. banko vidaus valdymo struktūros apžvalga (valdymo organų funkcijų ir atsakomybės pasiskirstymas, vidaus audito vaidmuo, rizikos valdymo struktūra);
19.3. AMA metodo įgyvendinimo planas ir informacija apie nuolat taikomas išimtis dėl AMA metodo taikymo (jei planuojama taikyti tokias išimtis). Bankas turi pateikti vidaus taisykles kartu su nurodytais įgyvendinimo terminais, apimančias tokias sritis:
19.4. informacija apie atliktą vidaus patikimumo vertinimą ir veiksmų nustatytiems trūkumams šalinti planas, nurodant veiksmų įgyvendinimo terminus. Šis vertinimas turi apimti:
20. Siekiant efektyviai įvertinti banko operacinės rizikos vertinimo sistemos tinkamumą naudoti skaičiuojant kapitalo pakankamumą, paraiškos nagrinėjimo metu bankas gali būti paprašytas pateikti tokią papildomą informaciją apie AMA metodą (neapsiribojant žemiau pateikiamu sąrašu):
20.3. informaciją apie tai, kaip pasiekiamas patikimumo standartas, lyginamas su 99,9 proc. pasikliautinuoju intervalu per vienerių metų laikotarpį; jei bankas atlieka pradinius skaičiavimus naudodamas žemesnį pasikliautinąjį intervalą, o vėliau didina šį intervalą iki reikalaujamo, bankas turi sugebėti pateikti informaciją, įrodančią, kad tam tikslui taikomi skaidrūs metodai ir gaunami patikimi modelio išvesties rezultatai;
20.4. informaciją apie tai, kaip modelyje įvertinamas draudimo ir kitų rizikos perkėlimo priemonių poveikis;
20.5. AMA modelio vidaus patikimumo vertinimo proceso aprašymą (įskaitant kriterijus, kuriais remiantis priimami sprendimai dėl to, ar susiklosčiusioje situacijoje pakanka (nepakanka) vidaus duomenų skaičiuojant operacinės rizikos įverčių parametrus);
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21. Šios tvarkos nuostatos turi būti taikomos:
