LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ, IŠVARDYTŲ EUROPOS KOMISIJOS SPRENDIMUOSE NR. 2000/96/EB IR 2003/542/EB, ATVEJŲ APIBRĖŽIMŲ PATVIRTINIMO

2004 m. gegužės 10 d. Nr. V-344

Vilnius

Siekdamas perkelti Europos Komisijos sprendimo Nr. 2002/253/EB, priimto 2002 m. kovo 19 d., nustatančio atvejų (ligų) apibrėžimus, naudotinus pateikiant duomenis apie užkrečiamąsias ligas į Bendrijos tinklą, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2119/98/EB, ir Europos Komisijos sprendimo Nr. 2003/534/EB, priimto 2003 m. liepos 17 d., iš dalies pakeičiančio Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB bei Sprendimą 2000/96/EB dėl šiuose sprendimuose išvardytų užkrečiamųjų ligų ir pakeičiančio Sprendimą 2002/253/EB dėl užkrečiamųjų ligų atvejų apibrėžimų, nuostatas į nacionalinę teisę:

1. Tvirtinu Užkrečiamųjų ligų, išvardytų Europos Komisijos sprendimuose Nr. 2000/96/EB ir 2003/542/EB, atvejų apibrėžimus (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. V-188 „Dėl Europos Komisijos sprendimo Nr. 2002/253/EB paskelbimo“ (Žin., 2003, Nr. 37-1622).

3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

Ministro 2004 m. gegužės 10 d. įsakymu

Nr. V-344

Užkrečiamųjų ligų, išvardYtų Europos Komisijos sprendimuose Nr. 2000/96/EB ir 2003/542/EB, atvejų apibrėžimai

I. BENDRosios nuostatos

1. Informacija, pateikiama šiame dokumente, skirta tik tam, kad apie ligų atvejus Europos Bendrijos tinklui būtų pranešama vienodai ir būtų galima palyginti duomenis.

2. Jeigu nėra nurodoma kitaip, pranešama tik apie simptominius ligų atvejus, tačiau, jei besimptomės infekcijos yra svarbios visuomenės sveikatos arba medicininiu požiūriu, apie šiuos atvejus taip pat privalu pranešti.

3. Klinikiniame apibūdinime pateikiamas tik bendras ligos vaizdas, todėl šis apibūdinimas nebūtinai apima visus požymius ir simptomus, kuriuos reikia įvertinti, nustatant klinikinę diagnozę.

4. Laboratorinės diagnozės kriterijus atitinkanti diagnozė gali būti nustatyta skirtingais tyrimo metodais, tačiau jei nurodomas koks nors konkretus laboratorinio tyrimo metodas, jį siūloma ir naudoti. Daugeliui ligų pateikiami keli laboratoriniai diagnozės kriterijai. Jei nenurodyta kitaip, atvejui patvirtinti pakanka vieno iš nurodytų kriterijų.

5. Apibrėžimuose, klasifikuojant ligos atvejo nustatymą, naudojama trijų pakopų sistema: galimas atvejis, tikėtinas atvejis, patvirtintas atvejis. Klasifikavimas į skirtingus lygius gali skirtis priklausomai nuo kiekvienos ligos epidemiologinių ypatumų.

6. Šiuose apibrėžimuose vartojamos sąvokos:

6.1. galimas atvejis – atvejis, kai yra pagrindiniai klinikiniai simptomai, tačiau tai nėra patvirtintas ar tikėtinas atvejis;

6.2. tikėtinas atvejis – atvejis, kai yra tipiška klinika, arba epidemiologiškai su patvirtintuoju susijęs atvejis;

6.3. patvirtintas atvejis – atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais;

6.4. epidemiologiškai susijęs atvejis – toks atvejis, kai sergantysis turėjo sąlytį su asmeniu, kuriam infekcija yra patvirtinta, arba kai asmenį veikė tie patys kaip patvirtintu ligos atveju aplinkos veiksniai (pvz., gyveno tame pačiame viešbutyje, valgė tą patį maistą ir t. t.);

6.5. n – netaikytina.

II. LIGŲ ATVEJŲ APIBRĖŽIMAI

7. Įgytas imunodeficito sindromas (AIDS) ir ŽIV infekcija

7.1. AIDS

7.1.1. Klinikinis AIDS apibūdinimas. Klinikinis vaizdas atitinka bent vieną iš 28 klinikinės būklės atvejų, įtrauktų į AIDS priežiūros Europoje atvejo apibrėžimą, būdingų asmenims, infekuotiems žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).

7.1.2. AIDS diagnozės kriterijai:

7.1.2.1. nustatant AIDS suaugusiesiems ir paaugliams taikomas 1993 m. AIDS atvejo apibrėžimas, kuris taikomas AIDS priežiūrai Europoje;

7.1.2.2. nustatant AIDS vaikams, jaunesniems nei 13 metų, taikomas 1995 m. pataisytas AIDS atvejo apibrėžimas, kuris taikomas vaikų AIDS priežiūrai Europoje.

7.1.3. AIDS atvejo nustatymo klasifikavimas:

7.1.3.1. galimas: n;

7.1.3.2. tikėtinas: n;

7.1.3.3. patvirtintas: atvejis, atitinkantis Europos AIDS atvejo apibrėžimą.

7.2. ŽIV infekcija

7.2.1. Klinikinis ŽIV infekcijos apibūdinimas. Diagnozė yra grindžiama laboratoriniais ŽIV infekcijos kriterijais arba AIDS diagnoze.

7.2.2. Laboratoriniai ŽIV infekcijos diagnozės kriterijai:

7.2.2.1. suaugusiesiems, paaugliams ir vaikams, vyresniems nei 18 mėnesių, teigiamas ŽIV antikūnų patikrinimo rezultatas, patvirtintas skirtingais ŽIV antikūnų testais:

7.2.2.1.1. ŽIV nukleininės rūgšties (DNR arba RNR) nustatymu;

7.2.2.1.2. ŽIV nustatymu, atliekant ŽIV p24 antigeno testą, įskaitant neutralizacijos metodą;

7.2.2.1.3. ŽIV išskyrimu (virusų kultūra);

7.2.2.2. vaikams, jaunesniems nei 18 mėnesių, teigiami dviejų atskirų tyrimų (išskyrus kraują iš virkštelės) rezultatai, gauti vienu ar keliais iš šių ŽIV nustatymo metodų:

7.2.2.2.1. ŽIV nukleininės rūgšties (DNR arba RNR) nustatymu;

7.2.2.2.2. ŽIV p24 antigeno aptikimu, naudojant ir neutralizacijos metodą, jei vaikas yra vyresnis nei 1 mėn.;

7.2.2.2.3. ŽIV išskyrimas (virusų kultūra).

7.2.3. ŽIV atvejo nustatymo klasifikavimas:

7.2.3.1. galimas: n;

7.2.3.2. tikėtinas: n;

7.2.3.3. patvirtintas: atvejis, patvirtintas ŽIV laboratoriniais tyrimais arba atitinkantis Europos AIDS atvejo apibrėžimą.

8. Juodligė

8.1. Klinikinis juodligės apibūdinimas

8.1.1. Inhaliacinė juodligė. Įkvėpus Bacillus anthracis, po trumpo prodrominio laikotarpio išsivysto ūminis kvėpavimo nepakankamumas su hipoksija, dusuliu bei tarpuplaučio išsiplėtimu, kuris gali būti nustatomas rentgenologiškai.

8.1.2. Odos juodligė. Odos pažeidimas prasideda nuo papulės, po kraujagyslinės stadijos atsiranda įdubęs juodas šašas, kurį supa edema. Pats odos pažeidimas dažniausiai būna neskausmingas, tačiau gali būti ir bendrų negalavimų (karščiavimas ir bendras silpnumas).

8.1.3. Žarnyno juodligė. Suvalgius neapdoroto užkrėsto maisto, išsivysto sindromas, pasireiškiantis stipriais pilvo skausmais, viduriavimu, karščiavimu ir sepsiu.

8.2. Laboratoriniai juodligės diagnozės kriterijai:

8.2.1. Bacillus anthracis išskyrimas ir patvirtinimas iš tiriamos klinikinės medžiagos, kuri paprastai yra sterili (pvz., iš kraujo ar likvoro), arba iš pažeistų audinių (odos, plaučių, žarnų);

8.2.2. abiejų toliau pateiktų tyrimų gauti teigiami rezultatai:

8.2.2.1. Bacillus anthracis DNR (pvz., naudojant PGR – grandininę polimerazės reakciją) buvimas tiriamoje klinikinėje medžiagoje, kuri paprastai yra sterili (pvz., kraujyje arba likvore), arba pažeistuose audiniuose (odoje, plaučiuose, žarnose);

8.2.2.2. įrodymas, kad Bacillus anthracis yra klinikiniame pažeisto audinio bandinyje (odos, plaučių, žarnų), naudojant imunohistocheminį dažymo metodą.

8.2.3. Jei nosies tepinėlio pasėlio rezultatas neigiamas, juodligės atvejis nediagnozuojamas.

8.3. Juodligės atvejo nustatymo klasifikavimas:

8.3.1. galimas: n;

8.3.2. tikėtinas:

8.3.2.1. klinikinį juodligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, kai nenustatoma kita liga, tačiau Bacillus anthracis išskirti nepavyksta, nors vienas papildomų laboratorinių tyrimų rodo, kad yra Bacillus anthracis infekcija;

8.3.2.2. klinikinį juodligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, epidemiologiškai susijęs su aplinka, kur patvirtinta Bacillus anthracis, tačiau laboratoriniais tyrimais nepatvirtintas kaip Bacillus anthracis infekcija;

8.3.3. patvirtintas: klinikinį juodligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

9. Botulizmas

9.1. Klinikinis botulizmo apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka botulizmo kliniką (dvejinimasis akyse, miglotas regėjimas, bulbarinis silpnumas). Gali greitai vystytis simetriškas paralyžius.

9.2. Laboratoriniai botulizmo diagnozės kriterijai:

9.2.1. botulino toksino aptikimas serume, išmatose, skrandžio turinyje, ligonio maiste;

9.2.2. Clostridium botulinum išskyrimas iš išmatų.

9.3. Botulizmo atvejo nustatymo klasifikavimas:

9.1. galimas: n;

9.2. tikėtinas: klinikinį botulizmo apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

9.3. patvirtintas: klinikinį botulizmo apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

10. Bruceliozė

10.1. Klinikinis bruceliozės apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka bruceliozės kliniką (ūmiai arba nepastebimai prasidėjęs karščiavimas, prakaitavimas naktį, nuovargis be priežasties, anoreksija, svorio sumažėjimas, galvos ir sąnarių skausmai).

10.2. Laboratoriniai bruceliozės diagnozės kriterijai:

10.2.1. specifinio antikūnų atsako nustatymas;

10.2.2. Brucella species nustatymas klinikiniame mėginyje imunofluorescenciniu metodu;

10.2.3. Brucella species išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos;

10.2.4. vienkartinis aukštas antikūnų titras (tikėtinu atveju).

10.3. Bruceliozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

10.1. galimas: n;

10.2. tikėtinas: klinikinį bruceliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai, arba toks atvejis, kai nustatomas vienkartinis aukštas antikūnų titras;

10.3. patvirtintas: klinikinį bruceliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

11. Kampilobakteriozė

11.1. Klinikinis kampilobakteriozės apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka kampilobakteriozės kliniką (įvairaus sunkumo viduriavimas).

11.2. Laboratorinis kampilobakteriozės diagnozės kriterijus – Campylobacter species išskyrimas iš bet kokios tiriamos klinikinės medžiagos.

11.3. Kampilobakteriozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

11.3.1. galimas: n;

11.3.2. tikėtinas: klinikinį kampilobakteriozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

11.3.3. patvirtintas: klinikinį kampilobakteriozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

12. Chlamidijų sukelta ir lytiškai santykiaujant plintanti infekcija

12.1. Chlamidijų sukeltos ir lytiškai santykiaujant plintančios infekcijos klinikinis apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka Chlamydia trachomatis sukeltos infekcijos kliniką (uretritas, epididimitas, cervicitas, ūminis salpingitas ar kiti lytiniu būdu plintančioms infekcijoms būdingi sindromai).

12.2. Chlamidijų sukeltos ir lytiškai santykiaujant plintančios infekcijos laboratoriniai diagnozės kriterijai:

12.2.1. Chlamydia trachomatis išskyrimas išauginant kultūrą iš tiriamos medžiagos, paimtos iš urogenitalinės sistemos;

12.2.2. Chlamydia trachomatis antigeno arba nukleininės rūgšties nustatymas klinikiniame mėginyje, paimtame iš urogenitalinės sistemos.

12.3. Chlamidijų sukeltos ir lytiškai santykiaujant plintančios infekcijos atvejo nustatymo klasifikavimas:

12.3.1. galimas: n;

12.3.2. tikėtinas: n;

12.3.3. patvirtintas: laboratoriniais chlamidijų sukeltos ir lytiškai santykiaujant plintančios infekcijos tyrimais patvirtintas atvejis.

13. Cholera

13.1. Klinikinis choleros apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka choleros kliniką (viduriavimas vandeningomis išmatomis ir (arba) vėmimas). Ligos sunkumas būna įvairus.

13.2. Laboratoriniai choleros diagnozės kriterijai:

13.2.1. toksigeninio (t. y. gaminančio choleros toksiną) Vibrio cholerae O1 arba O139 išskyrimas iš vėmalų ar išmatų;

13.2.2. specifinių antitoksinių antikūnų ir antikūnų prieš vibrioną atsako nustatymas.

13.3. Choleros atvejo nustatymo klasifikavimas:

13.3.1. galimas: n;

13.3.2. tikėtinas: klinikinį choleros apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

13.3.3. patvirtintas: klinikinį choleros apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

14. Kriptosporidiazė

14.1. Klinikinis kriptosporidiazės apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka kriptosporidiazės kliniką (viduriavimas, pilvo raižymas, apetito netekimas, pykinimas ir vėmimas).

14.2. Laboratoriniai kriptosporidiazės diagnozės kriterijai:

14.2.1. Cryptosporidium oocistų nustatymas išmatose;

14.2.2. Cryptosporidium nustatymas žarnų skystyje arba plonųjų žarnų biopsijos medžiagoje;

14.2.3. Cryptosporidium antigeno nustatymas išmatose.

14.3. Kriptosporidiazės atvejo nustatymo klasifikavimas:

14.3.1. galimas: n;

14.3.2. tikėtinas: klinikinį kriptosporidiazės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

14.3.3. patvirtintas: klinikinį kriptosporidiazės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

15. Difterija

15.1. Klinikinis difterijos apibūdinimas. Klinikinė būklė atitinka respiracinės difterijos atvejį, t. y. nustatomas viršutinių kvėpavimo takų pažeidimas, kuriam būdinga sunkiai nuimama plėvė ant tonzilių, ryklės arba nosyje, taip pat gerklės skausmas ir nedidelio laipsnio karščiavimas, arba nerespiracinės difterijos atvejį, t. y. nustatomas pažeidimas, kuriam būdinga odos, akių junginės, ausies, lytinių organų ar kitų rūšių opos.

15.2. Laboratorinis difterijos diagnozės kriterijus – toksiną gaminančios difterijos korinebakterijos (paprastai Corynebacterium diphtheriae arba Corynebacterium ulcerans) išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos.

15.3. Difterijos atvejo nustatymo klasifikavimas:

15.3.1. galimas: n;

15.3.2. tikėtinas: klinikinį difterijos apibūdinimą atitinkantis atvejis;

15.3.3. patvirtintas: klinikinį difterijos apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais išskiriant korinebakterijos toksigeninę padermę iš tiriamos klinikinės medžiagos, arba klinikinį apibūdinimą atitinkantis atvejis, epidemiologiškai susijęs su laboratoriniais tyrimais patvirtintu atveju;

15.3.4. besimptomiai nešiotojai: besimptomiai nešiotojai su toksigeninėmis padermėmis.

15.4. Pažymėtina, kad apie respiracinės ir nerespiracinės difterijos atvejus, kai išskiriamos toksigeninės padermės, kaip ir apie besimptomius nešiotojus su toksigeninėmis korinebakterijų padermėmis, jeigu jie nustatomi, reikia pranešti. Apie atvejus, kai nustatoma netoksigeninė Corynebacterium diphtheriae arba Corynebacterium ulcerans, pranešti nereikia.

16. Echinokokozė

16.1. Klinikinis echinokokozės apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka echinokokozės kliniką; echinokokozė gali pasireikšti įvairiais klinikiniais sindromais, kuriuos nulemia cistos dydis ir lokalizacija.

16.2. Laboratoriniai echinokokozės diagnozės kriterijai:

16.2.1. teigiamas histopatologinio tyrimo rezultatas;

16.2.2. teigiamų vaizdinių ir serologinių tyrimų (pvz., netiesioginės hemagliutinacijos, imunodifuzijos, imunobloto analizės) rezultatų deriniai.

16.3. Echinokokozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

16.3.1. galimas: n;

16.3.2. tikėtinas: n;

16.3.3. patvirtintas: klinikinį echinokokozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

17. EHEC (enterohemoraginės Escherichia coli sukelta infekcija)

17.1. Klinikinis EHEC apibūdinimas. Atvejo klinikinis vaizdas atitinka enterohemoraginės Escherichia coli sukeltos infekcijos kliniką, pvz., viduriavimas (dažnai kraujingomis išmatomis), pilvą raižantys skausmai. Liga gali komplikuotis hemolizinės uremijos sindromu (HUS) arba trombozine trombocitopenine purpura (TTP).

17.2. Laboratoriniai EHEC diagnozės kriterijai:

17.2.1. Escherichia coli, priklausančios enterohemoraginį susirgimą sukeliančiai serologinei grupei, išskyrimas;

17.2.2. serologinis patvirtinimas, gautas HUS arba TTP sergantiems pacientams;

17.2.3. genų, nulemiančių St x 1/ St x 2 gamybą, nustatymas (tikėtinu atveju).

17.3. EHEC atvejo nustatymo klasifikavimas:

17.3.1. galimas: n;

17.3.2. tikėtinas: atvejis, kai yra EHEC laboratoriniais tyrimais patvirtintas sukėlėjo išskyrimas, bet nėra informacijos apie kliniką, arba atvejis, pasižymintis klinikiniais EHEC simptomais ir susijęs epidemiologiškai;

17.3.3. patvirtintas: klinikinį EHEC apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

18. Giardiazė

18.1. Klinikinis giardiazės apibūdinimas. Klinikinis vaizdas atitinka Giardia lamblia sukeltos infekcijos kliniką, kuriai būdinga: viduriavimas, pilvą raižantys skausmai, pilvo pūtimas, svorio mažėjimas, įsiurbimo sutrikimas žarnyne.

18.2. Laboratoriniai giardiazės diagnozės kriterijai:

18.2.1. Giardia lamblia cistų nustatymas išmatose;

18.2.2. Giardia lamblia trofozoitų nustatymas išmatose, dvylikapirštės žarnos sekrete ar plonųjų žarnų biopsijos medžiagoje;

18.2.3. Giardia lamblia antigeno nustatymas išmatose.

18.3. Giardiazės atvejo nustatymo klasifikavimas:

18.3.1. galimas: n;

18.3.2. tikėtinas: klinikinį giardiazės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

18.3.3. patvirtintas: giardiazės laboratoriniais tyrimais patvirtintas atvejis.

19. Gonorėja

19.1. Klinikinis gonorėjos apibūdinimas. Klinikinis vaizdas atitinka gonorėjos kliniką (uretritas, cervicitas arba salpingitas).

19.2. Laboratoriniai gonorėjos diagnozės kriterijai:

19.2.1. Neisseria gonorrhoeae išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos;

19.2.2. Neisseria gonorrhoeae antigeno ar nukleininės rūgšties nustatymas;

19.2.3. Gramneigiamų intraceliulinių diplokokų nustatymas vyrų šlaplės išskyrose.

19.3. Gonorėjos atvejo nustatymo klasifikavimas:

19.3.1. galimas: n;

19.3.2. tikėtinas: n;

19.3.3. patvirtintas: gonorėjos laboratoriniais tyrimais patvirtintas atvejis.

20. B tipo Haemphilius influenzae invazinė infekcija

20.1. Klinikinis B tipo Haemphilius influenzae invazinės infekcijos apibūdinimas. Atvejo klinikinis vaizdas būdingas infekcinei ligai (bakteriemijai, meningitui, epiglotitui, osteomielitui arba celiulitui).

20.2. Laboratoriniai B tipo Haemphilius influenzae invazinės infekcijos diagnozės kriterijai:

20.2.1. B tipo Haemphilius influenzae išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos, kuri paprastai yra sterili;

20.2.2. Haemphilius influenzae nukleininės rūgšties nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje, kuri paprastai yra sterili;

20.2.3. Haemphilius influenzae antigeno nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje, kuri paprastai yra sterili (tikėtinu atveju).

20.3. B tipo Haemphilius influenzae invazinės infekcijos atvejo nustatymo klasifikavimas:

20.3.1. galimas: klinikinio epiglotito atvejis, nepatvirtintas jokiais laboratoriniais tyrimais, arba jei sukėlėjas nustatytas tik bandinyje iš nesterilios kūno vietos;

20.3.2. tikėtinas: klinikinį B tipo Haemphilius influenzae invazinės infekcijos apibūdinimą atitinkantis atvejis ir, kaip tai nurodyta anksčiau (p. 20.2.3.), nustatytas Haemphilius influenzae antigenas;

20.3.3. patvirtintas: klinikinį B tipo Haemphilius influenzae invazinės infekcijos apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

21. Virusinis hepatitas

21.1. Klinikinis virusinio hepatito apibūdinimas. Simptominiais atvejais klinikinis vaizdas atitinka hepatito kliniką (būdingų simptomų atsiradimas ir gelta arba padidėjęs serumo aminotransferazių aktyvumas).

21.2. Ūminis hepatitas A

21.2.1. Laboratoriniai ūminio hepatito A diagnozės kriterijai:

21.2.1.1. IgM antikūnų prieš hepatito A virusą (anti-HAV) nustatymas;

21.2.1.2. antigeno nustatymas išmatose;

21.2.1.3. nukleininės rūgšties nustatymas serume.

21.2.2. Ūminio hepatito A atvejo nustatymo klasifikavimas:

21.2.2.1. galimas: n;

21.2.2.2. tikėtinas: klinikinį virusio hepatito apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

21.2.2.3. patvirtintas: klinikinį virusinio hepatito apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas ūminio hepatito A laboratoriniais tyrimais.

21.3. Ūminis hepatitas B

21.3.1. Laboratoriniai ūminio hepatito B diagnozės kriterijai:

21.3.1.1. IgM antikūnų prieš hepatito B šerdinį antigeną (anti-HBc) nustatymas;

21.3.1.2. HB viruso nukleininės rūgšties nustatymas serume.

21.3.2. Ūminio hepatito B atvejo nustatymo klasifikavimas:

21.3.2.1. galimas: n;

21.3.2.2. tikėtinas: atvejis, kai nustatomas HBsAg ir klinikinis vaizdas atitinka ūminio hepatito kliniką;

21.3.2.3. patvirtintas: ūminio hepatito B laboratoriniais tyrimais patvirtintas atvejis.

21.4. Hepatitas C

21.4.1. Laboratoriniai hepatito C diagnozės kriterijai:

21.4.1.1. specifinių HCV antikūnų nustatymas;

21.4.1.2. HCV nukleininės rūgšties nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje.

21.4.2. Hepatito C atvejo nustatymo klasifikavimas:

21.4.2.1. galimas: N;

21.4.2.2. tikėtinas: N;

21.4.2.3. patvirtintas: simptominis virusinio hepatito atvejis, patvirtintas ūminio hepatito C laboratoriniais tyrimais.

22. Gripas

22.1. Klinikinis gripo apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka gripo kliniką (ūmi ligos pradžia, kosulys, karščiavimas daugiau kaip 38^o C, raumenų ir (arba) galvos skausmas).

22.2. Laboratoriniai gripo diagnozės kriterijai:

22.2.1. gripo antigeno arba specifinės gripo viruso RNR nustatymas;

22.2.2. gripo viruso išskyrimas;

22.2.3. specifinių serumo antikūnų prieš A arba B gripą atsako nustatymas.

22.3. Gripo atvejo nustatymo klasifikavimas:

22.3.1. galimas: klinikinį gripo apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

22.3.2. tikėtinas: n.

22.3.3. patvirtintas: klinikinį gripo apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

23. Legioneliozė

23.1. Klinikinis legioneliozės apibūdinimas

23.1.1. Legionierių ligos atvejo klinikinis vaizdas būdingas pneumonijai.

23.1.2. Pontiako karštligės klinikinis apibūdinimas. Savaime praeinantis gripą primenantis susirgimas, kuriam būdingas karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, sausas kosulys. Ligoniai pasveiksta negydomi per 2–5 dienas. Pneumonijos požymių nebūna.

23.2. Legioneliozės diagnozės laboratoriniai kriterijai:

23.2.1. bet kokio Legionella mikroorganizmo išskyrimas iš kvėpavimo takų sekreto, plaučių audinio ar kraujo;

23.2.2. specifinių antikūnų prieš pirmos arba kitų serologinių grupių Legionella pneumophila arba kitas Legionella rūšis atsako nustatymas netiesioginiu imunofluorescenciniu antikūnų metodu arba mikroagliutinacijos metodu;

23.2.3. specifinio Legionella antigeno nustatymas šlapime, naudojant patvirtintus reagentus;

23.2.4. tikėtinu atveju taikoma:

23.2.4.1. vienkartinio aukšto antikūnų prieš pirmos arba kitų serologinių grupių Legionella pneumophila ar kitas Legionella rūšis titro nustatymas;

23.2.4.2. specifinio antigeno nustatymas kvėpavimo takų sekrete arba tiesioginiu fluorescenciniu antikūnų metodu (DFA) kvėpavimo takų sekrete ar plaučių audinyje, naudojant patvirtintus monokloninius reagentus.

23.3. Legioneliozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

23.3.1. galimas: n;

23.3.2. tikėtinas: klinikinį legioneliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, kurio laboratorinių tyrimų duomenys atitinka tikėtino legioneliozės atvejo diagnozės laboratorinius kriterijus (žr. p. 23.2.4.), arba klinikinį legioneliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

23.3.3. patvirtintas: klinikinį legioneliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

24. Leptospirozė

24.1. Klinikinis leptospirozės apibūdinimas. Atvejo klinikinis vaizdas atitinka leptospirozės kliniką, kuriai būdinga: karščiavimas, galvos skausmas, drebulys, raumenų skausmas, akių junginės kraujosruvos, rečiau – meningitas, bėrimas, gelta ir inkstų funkcijos nepakankamumas.

24.2. Laboratoriniai leptospirozės diagnozės kriterijai:

24.2.1. Leptospira išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos;

24.2.2. Leptospira specifinio agliutinacinio titro padidėjimas;

24.2.3. Leptospira nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje imunofluorescenciniu metodu;

24.2.4. IgM antikūnų prieš Leptospira nustatymas serume.

24.3. Leptospirozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

24.3.1. galimas: n;

24.3.2. tikėtinas: n;

24.3.3. patvirtintas: klinikinį leptospirozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

25. Listeriozė

25.1. Klinikinis listeriozės apibūdinimas. Listeria monocytogenes sukeliama infekcija, kuri gali būti tokių įvairių klinikinių sindromų, kaip vaisiaus mirtis, naujagimių listeriozė, meningitas, bakteriemija ar lokalizuota infekcija, priežastis.

25.2. Laboratorinis listeriozės diagnozės kriterijus – Listeria monocytogenes išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos, kuri paprastai yra sterili (pvz., iš kraujo ar likvoro arba rečiau – iš sąnarių, pleuros ar perikardo skysčių).

25.3. Listeriozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

25.3.1. galimas: n;

25.3.2. tikėtinas: n;

25.3.3. patvirtintas: klinikinį listeriozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

26. Maliarija

26.1. Klinikinis maliarijos apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka maliarijos kliniką (karščiavimas ir kiti su juo susiję simptomai: galvos skausmas, nugaros skausmas, drebulys, prakaitavimas, raumenų skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir kosulys).

26.2. Laboratoriniai maliarijos diagnozės kriterijai:

26.2.1. maliarijos sukėlėjų nustatymas kraujo tepinėliuose;

26.2.2. Plasmodium nukleininės rūgšties nustatymas.

26.3. Maliarijos atvejo nustatymo klasifikavimas:

26.3.1. galimas: n;

26.3.2. tikėtinas: n;

26.3.3. patvirtintas: atvejis, kai kraujyje laboratoriškai patvirtinami maliarijos sukėlėjai. Asmuo gali jausti klinikinius ligos simptomus, tačiau šių simptomų gali ir nebūti.

27. Tymai

27.1. Klinikinis tymų apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka tymų kliniką (viso kūno bėrimas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas, ir karščiavimas daugiau kaip 38^o C bei vienas ar daugiau iš šių simptomų: kosulys, rinitas, Kopliko dėmės, konjunktyvitas).

27.2. Laboratoriniai tymų diagnozės kriterijai:

27.2.1. IgM antikūnų prieš tymus nustatymas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo buvo neseniai skiepytas nuo tymų;

27.2.2. specifinių tymų antikūnų atsako nustatymas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo buvo neseniai skiepytas nuo tymų;

27.2.3. tymų viruso (ne vakcininės padermės) nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje.

27.3. Tymų atvejo nustatymo klasifikavimas:

27.3.1. galimas: atvejis, kai gydytojas diagnozuoja tymus;

27.3.2. tikėtinas: klinikinį tymų apibūdinimą atitinkantis atvejis;

27.3.3. patvirtintas: atvejis, patvirtintas tymų laboratoriniais tyrimais arba klinikinį tymų apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai. Jei atvejis yra patvirtinamas laboratoriniais tyrimais, jis nebūtinai turi atitikti tymų klinikinį apibūdinimą.

28. Meningokokinė infekcija

28.1. Klinikinis meningokokinės infekcijos apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka meningokokinės infekcijos kliniką (meningitas arba (ir) meningokokcemija, kuri gali sparčiai progresuoti iki žaibinės purpuros, šoko ir mirties). Gali pasireikšti ir kitaip.

28.2. Laboratoriniai meningokokinės infekcijos diagnozės kriterijai:

28.2.1. Neisseria meningitidis išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos, kuri paprastai būna sterili (pvz., iš kraujo arba likvoro, rečiau – iš sąnarių, pleuros ar perikardo skysčių);

28.2.2. Neisseria meningitidis nukleininės rūgšties nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje, kuri paprastai būna sterili;

28.2.3. Neisseria meningitidis antigeno nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje, kuri paprastai būna sterili;

28.2.4. gramneigiamų diplokokų nustatymas, tiriant mikroskopu klinikinę medžiagą, kuri paprastai būna sterili;

28.2.5. vienkartinis aukšto antikūnų prieš meningokokus titro nustatymas sveikstančio asmens kraujo serume (tikėtinu atveju).

28.3. Meningokokinės infekcijos atvejo nustatymo klasifikavimas:

28.3.1. galimas: n;

28.3.2. tikėtinas: klinikinį meningokokinės infekcijos apibūdinimą atitinkantis atvejis, nepatvirtintas jokiais laboratoriniais tyrimais arba, kai Neisseria meningitidis nustatyta tik bandinyje iš nesterilios kūno vietos, arba, kai sveikstančio asmens serume nustatytas aukštas antikūnų prieš meningokokus titras;

28.3.3. patvirtintas: klinikinį meningokokinės infekcijos apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais;

28.4. apie besimptomius meningokokų nešiotojus pranešti nereikia.

29. Epideminis parotitas

29.1. Klinikinis epideminio parotito apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka epideminio parotito kliniką (ūmiai prasidedantis vienos ar abiejų pusių skausmingas, savaime praeinantis pažandinių ar kitų seilių liaukų patinimas, trunkantis ilgiau nei 2 dienas, jeigu nenustatoma kita šių simptomų priežastis).

29.2. Laboratoriniai epideminio parotito diagnozės kriterijai:

29.2.1. IgM antikūnų prieš epideminį parotitą nustatymas;

29.2.2. specifinių antikūnų prieš epideminio parotito virusą atsako nustatymas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo buvo neseniai skiepytas nuo šios infekcijos;

29.2.3. epideminio parotito viruso (ne vakcininės padermės) išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos;

29.2.4. epideminio parotito viruso nukleininės rūgšties nustatymas.

29.3. Epideminio parotito atvejo nustatymo klasifikavimas:

29.3.1. galimas: n;

29.3.2. tikėtinas: klinikinį epideminio parotito apibūdinimą atitinkantis atvejis, epidemiologiškai susijęs su patvirtintu atveju;

29.3.3. patvirtintas: atvejis, patvirtintas epideminio parotito laboratoriniais tyrimais.

30. Kokliušas

30.1. Klinikinis kokliušo apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka kokliušo kliniką: kosulys tęsiasi ne mažiau nei dvi savaites ir yra bent vienas iš šių simptomų: kosulio priepuoliai, mėšlungiškas įkvėpimas kosulio metu arba kosulio sukeltas vėmimas, jeigu nenustatoma kita šių simptomų priežastis.

30.2. Laboratoriniai kokliušo diagnozės kriterijai:

30.2.1. specifinių antikūnų prieš kokliušo sukėlėją atsako nustatymas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo buvo neseniai skiepytas nuo kokliušo;

30.2.2. nukleininės rūgšties nustatymas;

30.2.3. Bordetella pertussis išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos.

30.3. Kokliušo atvejo nustatymo klasifikavimas:

30.3.1. galimas: klinikinį kokliušo apibūdinimą atitinkantis atvejis;

30.3.2. tikėtinas: klinikinį kokliušo apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

30.3.3. patvirtintas: atvejis, patvirtintas kokliušo laboratoriniais tyrimais.

31. Maras

31.1. Klinikinis maro apibūdinimas. Šiai ligai būdinga: karščiavimas, drebulys, bendras silpnumas, išsekimas ir leukocitozė, pasireiškiantys kartu su viena ar keliomis pagrindinėmis klinikinėmis formomis:

31.1.1. regioniniu limfadenitu (buboninis maras);

31.1.2. septicemija be buboninio limfadenito (septiceminis maras);

31.1.3. maro pneumonija;

31.1.4. faringitu ir kaklo limfadenitu.

31.2. Laboratoriniai maro diagnozės kriterijai:

31.2.1. Yersinia pestis išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos;

31.2.2. specifinių antikūnų prieš Yersinia pestis F1 antigeną atsako nustatymas;

31.2.3. tikėtinu atveju taikoma:

31.2.3.1. padidėjęs(-ę) serumo antikūnų prieš Yersinia pestis 1 frakcijos (F1) antigeną (kai nenustatoma specifinių pokyčių) titras (-ai) asmeniui, kuris nebuvo skiepytas nuo maro;

31.2.3.2. F1 antigeno nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje fluorescenciniu metodu.

31.3. Maro atvejo nustatymo klasifikavimas:

31.3.1. galimas: klinikinį maro apibūdinimą atitinkantis atvejis;

31.3.2. tikėtinas: klinikinį maro apibūdinimą atitinkantis atvejis, kurio laboratoriniai diagnozės kriterijai atitinka tikėtino atvejo kriterijus;

31.3.3. patvirtintas: klinikinį maro apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

32. Paralyžinis poliomielitas

32.1. Klinikinis paralyžinio poliomielito apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka poliomielito kliniką (ūmus vangaus vienos ar kelių galūnių paralyžiaus išsivystymas, pažeistų galūnių sausgyslinių refleksų susilpnėjimas ar išnykimas, kai nenustatoma kita šių simptomų priežastis, nebūna sensorinių ir pažinimo sutrikimų).

32.2. Laboratoriniai paralyžinio poliomielito diagnozės kriterijai:

32.2.1. poliomielito viruso išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos;

32.2.2. poliomielito viruso nukleininės rūgšties nustatymas.

32.3. Paralyžinio poliomielito atvejo nustatymo klasifikavimas:

32.3.1. galimas: n;

32.3.2. tikėtinas: atvejis, atitinkantis klinikinį paralyžinio poliomielito apibūdinimą.

32.3.3. patvirtintas: atvejis, atitinkantis klininį paralyžinio poliomielito apibūdinimą ir patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

33. Ku karštligė

33.1. Ku karštligės klinikinis apibūdinimas. Karščiuojama liga, kuriai būdinga sustingimas, raumenų skausmas, negalavimas ir retrobulbarinis galvos skausmas. Sunkiai sergant gali pasireikšti ūminis hepatitas, plaučių uždegimas, meningoencefalitas ir priešlaikinis gimdymas. Gauti klinikiniai laboratoriniai rezultatai gali rodyti kepenų fermentų suaktyvėjimą ir anomalius rentgenogramos duomenis.

33.2. Laboratoriniai Ku karštligės diagnozės kriterijai:

33.2.1. Coxiella burnetii išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos;

33.2.2. specifinių antikūnų reakcijos nustatymas;

33.2.3. Coxiella burnetii nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje pagal aptiktą antigeną arba nukleino rūgštį;

33.2.4. vienkartinis aukštas specifinių antikūnų titras (tikėtinu atveju).

33.3. Ku karštligės atvejo nustatymo klasifikavimas:

33.3.1. galimas: n;

33.3.2. tikėtinas: klinikinį Ku karštligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, kuris atitinka tikėtino atvejo laboratorinius kriterijus arba yra epidemiologiškai susijęs;

33.3.3. patvirtintas: laboratoriniais tyrimais patvirtintas atvejis, kuris atitinka klinikinį Ku karštligės apibūdinimą arba yra epidemiologiškai susijęs.

34. Pasiutligė (žmonių)

34.1. Klinikinis pasiutligės apibūdinimas. Pasiutligė yra ūminis encefalomielitas, kuris per 10 dienų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo beveik visada baigiasi koma ir mirtimi.

34.2. Laboratoriniai pasiutligės diagnozės kriterijai:

34.2.1. viruso antigenų nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje tiesioginiu fluorescenciniu antikūnų metodu (tinkamiausia tiriamoji medžiaga – smegenų audinys arba nervai, supantys sprando plaukų folikulus);

34.2.2. pasiutligės viruso nukleininės rūgšties nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje;

34.2.3. pasiutligės viruso išskyrimas iš seilių, galvos ir stuburo smegenų skysčio ar centrinės nervų sistemos audinio, išauginant jį ląstelių kultūroje ar užkrečiant laboratorinį gyvūnėlį;

34.2.4. pasiutligę neutralizuojančių antikūnų titro nustatymas (visiška neutralizacija) serume arba likvore asmeniui, kuris nebuvo skiepytas nuo pasiutligės.

34.3. Pasiutligės atvejo nustatymo klasifikavimas:

34.3.1. galimas: klinikinį pasiutligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, nepatvirtintas laboratoriniais tyrimais;

34.3.2. tikėtinas: n;

34.3.3. patvirtintas: klinikinį pasiutligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

35. Raudonukė

35.1. Klinikinis raudonukės apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka raudonukės kliniką, t. y. ūmiai prasidedantis viso kūno makulopapulinis bėrimas ir artralgija ir (arba) artritas, limfadenopatija arba konjunktyvitas.

35.2. Laboratoriniai raudonukės diagnozės kriterijai:

35.2.1. IgM antikūnų prieš raudonukės virusą nustatymas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo buvo neseniai skiepytas nuo raudonukės;

35.2.2. specifinių antikūnų prieš raudonukės virusą atsako nustatymas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo buvo neseniai skiepytas nuo raudonukės;

35.2.3. raudonukės viruso išskyrimas, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo buvo neseniai skiepytas nuo raudonukės;

35.2.4. raudonukės nukleininės rūgšties nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje.

35.3. Raudonukės atvejo nustatymo klasifikavimas:

35.3.1. galimas: klinikinį raudonukės apibūdinimą atitinkantis atvejis;

35.3.2. tikėtinas: klinikinį raudonukės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

35.3.3. patvirtintas: klinikinį raudonukės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

36. Salmoneliozė (išskyrus vidurių šiltinę ir paratifus)

36.1. Klinikinis salmoneliozės atvejo apibūdinimas. Klinikinis vaizdas atitinka salmoneliozės kliniką (viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas ir kartais vėmimas). Mikroorganizmai gali pažeisti ne tik žarnyną.

36.2. Laboratorinis salmoneliozės diagnozės kriterijus – Salmonella (non typhi, non paratyphi) išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos.

36.3. Salmoneliozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

36.3.1. galimas: n;

36.3.2. tikėtinas: atvejis, kai laboratorijoje išskiriamas sukėlėjas, tačiau nėra informacijos apie kliniką, arba epidemiologiškai susijęs atvejis, kai yra klinikinių salmoneliozės simptomų;

36.3.3. patvirtintas: klinikinį salmoneliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

37. Šigeliozė

37.1. Klinikinis šigeliozės apibūdinimas. Įvairaus sunkumo liga, kuriai būdingas viduriavimas, karščiavimas, raižantys pilvo skausmai ir tenezmai.

37.2. Laboratorinis šigeliozės diagnozės kriterijus – Shigella species išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos.

37.3. Šigeliozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

37.3.1. galimas: n;

37.3.2. tikėtinas: klinikinį šigeliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

37.3.3. patvirtintas: klinikinį šigeliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

38. Raupai

38.1. Klinikinis raupų atvejo apibūdinimas

38.1.1. Susirgimas, kuriam būdingas staigus temperatūros pakilimas virš 38 °C, lydimas išbėrimo pūslelėmis arba kietomis pustulėmis toje pačioje ligos išsivystymo stadijoje, nesant kitos aiškios priežasties ir vyraujant išcentriniam išsidėstymui.

38.1.2. Atipinės formos gali būti kraujuojančios žaizdos ir/ar plokšti nešiurkštūs pažeidimai, iš kurių nesusidaro tipiškų pūslelių ir nesusiformuoja pustulių.

38.2. Laboratoriniai raupų diagnozės kriterijai:

38.2.1. raupų (Variola) viruso išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos;

38.2.2. Variola DNR grandininės polimerazės reakcijos (PCR) nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje, po to nustatoma seka;

38.2.3. Variola viruso nustatymas negatyvių dėmių elektronine mikroskopija (EM) tiriamoje klinikinėje medžiagoje.

38.3. Raupų atvejo nustatymo klasifikavimas:

38.3.1. galimas:

38.3.1.1. klinikinį raupų apibūdinimą atitinkantis atvejis;

38.3.1.2. atvejis, kuriam būdinga atipinė raupų ligos forma ir kuris yra epidemiologiškai susijęs su patvirtintais arba galimais atvejais;

38.3.2. tikėtinas: klinikinį raupų apibūdinimą atitinkantis atvejis, kai EM arba PCR nustatomas raupų virusas arba epidemiologinė sąsaja su galimais arba patvirtintais atvejais;

38.3.3. patvirtintas: pradiniu atveju – klinikinį raupų apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais EM ir PCR tyrimais, po to nustatoma seka;

38.4. esant epidemijai – klinikinį apibūdinimą atitinkantis atvejis, epidemiologiškai susijęs ir, jeigu galima, patvirtintas laboratoriniais EM ir PCR tyrimais.

39. Streptococcus pneumoniae sukelta infekcija

39.1. Klinikinis Streptococcus pneumoniae sukeltos infekcijos apibūdinimas. Streptococcus pneumoniae gali sukelti įvairius klinikinius sindromus. Tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos (pavyzdžiui, gali būti ūminis vidurinės ausies uždegimas, pneumonija, bakteriemija arba meningitas).

39.2. Laboratoriniai Streptococcus pneumoniae sukeltos infekcijos diagnozės kriterijai:

39.2.1. Streptococcus pneumoniae išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos, kuri paprastai yra sterili (pvz., iš kraujo arba likvoro, rečiau – iš sąnarių, pleuros ar perikardo skysčių);

39.2.2. Streptococcus pneumoniae nukleininės rūgšties nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje, kuri paprastai yra sterili;

39.2.3. Streptococcus pneumoniae antigeno nustatymas tiriamoje klinikinėje medžiagoje, kuri paprastai yra sterili (tikėtinu atveju).

39.3. Streptococcus pneumoniae sukeltos infekcijos atvejo nustatymo klasifikavimas:

39.3.1. galimas: klinikinį Streptococcus pneumoniae sukeltos infekcijos apibūdinimą atitinkantis atvejis, nepatvirtintas jokiais laboratoriniais tyrimais, arba jei sukėlėjas yra nustatytas tik bandinyje iš nesterilios kūno vietos;

39.3.2. tikėtinas: klinikinį Streptococcus pneumoniae sukeltos infekcijos apibūdinimą atitinkantis atvejis, kai yra nustatytas Streptococcus pneumoniae antigenas;

39.3.3. patvirtintas: klinikinį Streptococcus pneumoniae sukeltos infekcijos apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

40. Sifilis

40.1. Pirminis sifilis

40.1.1. Klinikinis pirminio sifilio apibūdinimas. Treponema pallidum sukeltos infekcijos stadija, kuriai būdingas vieno ar kelių šankerių (opų) atsiradimas. Kliniškai šankeriai gali labai skirtis.

40.1.2. Laboratoriniai pirminio sifilio diagnozės kriterijai:

40.1.2.1. specifinių IgM nustatymas imunofermentinės analizės (IFA (EIA)) metodu;

40.1.2.2. Treponema pallidum nustatymas tiriamojoje klinikinėje medžiagoje, naudojant tamsaus lauko mikroskopiją, tiesioginį fluorescencinį antikūnų metodą (TFA-TP(DFA-TP)) ar kitus lygiaverčius tyrimo būdus;

40.1.2.3. teigiami serologinių tyrimų (netreponeminiai: venerinių ligų laboratoriniai tyrimai (VLLT(VDRL)) arba greito plazmos antikūnų tyrimo (GPA (RPR)) rezultatai; treponeminiai: antikūnų prieš treponemą fluorescentinės absorbcijos (FTA – ABS) ar antikūnų prieš Treponema pallidum mikrohemagliutinacijos (MHA – TP) tyrimai) (tikėtinu atveju).

40.1.3. Pirminio sifilio atvejo nustatymo klasifikavimas:

40.1.3.1. galimas: n;

40.1.3.2. tikėtinas: pirminio sifilio klinikinį apibūdinimą atitinkantis atvejis, kai yra viena ar kelios opos (šankeriai), būdingos pirminiam sifiliui, nepatvirtintas jokiu serologiniu tyrimu;

40.1.3.3. patvirtintas: klinikinį pirminio sifilio apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

40.2. Antrinis sifilis

40.2.1. Klinikinis antrinio sifilio apibūdinimas Treponema pallidum sukeltos infekcijos stadija, kuriai būdingas lokalus ar difuzinis odos ir gleivinių pažeidimas, dažnai lydimas generalizuotos limfadenopatijos. Šioje stadijoje šankerių dar gali būti.

40.2.2. Laboratoriniai antrinio sifilio diagnozės kriterijai:

40.2.2.1. Treponema pallidum nustatymas tiriamojoje klinikinėje medžiagoje, naudojant tamsaus lauko mikroskopiją, tiesioginį fluorescencinį antikūnų metodą (TFA-TP) ar kitus lygiaverčius tyrimo būdus;

40.2.2.2. tikėtinu atveju taikoma:

40.2.2.2.1. teigiami serologinių tyrimų rezultatai (netreponeminiai – venerinių ligų laboratoriniai tyrimai (VLLT)(VDRL));

40.2.2.2.2. teigiami greito plazmos antikūnų tyrimo rezultatai (treponeminiai: antikūnų prieš treponemą fluorescencinės absorbcijos tyrimas (FTA – ABS));

40.2.2.2.3. antikūnų prieš Treponema pallidum mikrohemagliutinacijos tyrimo teigiami rezultatai (MHAR – TP).

40.2.3. Antrinio sifilio atvejo nustatymo klasifikavimas:

40.2.3.1. galimas: n;

40.2.3.2. tikėtinas: antrinio sifilio klinikinį apibūdinimą atitinkantis atvejis, kai yra teigiamas bet kuris iš nurodytų serologinių tyrimų;

40.2.3.3. patvirtintas: antrinio sifilio klinikinį apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

40.3. Latentinis sifilis

40.3.1. Klinikinis latentinio sifilio apibūdinimas. Treponema pallidum sukeltos infekcijos asimptominė stadija, kai ligos sukėlėjas išlieka ligonio organizme.

40.3.2. Laboratorinis latentinio sifilio diagnozės kriterijus – nustatoma teigiama specifinė imunofermentinė reakcija, tačiau laboratorinių tyrimų duomenys nerodo užsikrėtimo sifiliu (žr. pirminio arba antrinio sifilio laboratorinius diagnozės kriterijus).

40.3.3. Latentinio sifilio atvejo nustatymo klasifikavimas:

40.3.3.1. galimas: n;

40.3.3.2. tikėtinas: atvejis, kai nėra sifilio simptomų, tačiau nustatomas pirmiau nurodytas latentinio sifilio laboratorinis diagnozės kriterijus;

40.3.3.3. patvirtintas: n.

41. Stabligė

41.1. Klinikinis stabligės apibūdinimas. Klinikinis atvejo vaizdas atitinka stabligės kliniką: ūmiai atsiradęs raumenų tonuso padidėjimas ir (arba) skausmingi raumenų susitraukimai (dažniausiai kaklo arba kramtomųjų raumenų) bei generalizuoti traukuliai, kai nenustatoma kita šių simptomų priežastis.

41.2. Laboratoriniai stabligės diagnozės kriterijai:

41.2.1. antikūnų prieš stabligės toksoidą nustatymas neskiepytam ir negydytam asmeniui;

41.2.2. specifinių antikūnų prieš stabligės toksoidą atsako nustatymas.

41.3. Stabligės atvejo nustatymo klasifikavimas:

41.3.1. galimas: n;

41.3.2. tikėtinas: n;

41.3.3. patvirtintas: atvejis, atitinkantis stabligės kliniką.

42. Toksoplazmozė

42.1. Klinikinis toksoplazmozės apibūdinimas. Pirmuonių sukeliama liga, pasireiškianti vienu ar keliais iš nurodytų simptomų ar sindromų: limfadenopatija, encefalitu, chorioretinitu ar centrinės nervų sistemos disfunkcija. Įgimtos toksoplazmozės atveju gali būti hidrocefalija, mikrocefalija, smegenų sukalkėjimai, traukuliai, protinis atsilikimas.

42.2. Laboratoriniai toksoplazmozės diagnozės kriterijai:

42.2.1. specifinio antikūnų atsako į Toxoplasma nustatymas;

42.2.2. sukėlėjo nustatymas organizmo audiniuose ar skysčiuose arba jo išskyrimas, išauginant ląstelių kultūroje arba užkrečiant laboratorinius gyvulėlius;

42.2.3. Toxoplasma nukleininės rūgšties nustatymas.

42.3. Toksoplazmozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

42.3.1. galimas: n;

42.3.2. tikėtinas: n;

42.3.3. patvirtintas: klinikinį toksoplazmozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

43. Trichineliozė

43.1. Klinikinis trichineliozės apibūdinimas. Liga, kurią sukelia Trichinella lervos. Klinikinis vaizdas gali būti labai įvairus. Simptominiais atvejais dažniausi ligos požymiai: eozinofilija, karščiavimas, raumenų skausmas ir patinimas aplink akis.

43.2. Laboratoriniai trichineliozės diagnozės kriterijai:

43.2.1. Trichinella lervų nustatymas audiniuose raumenų biopsijos medžiagoje;

43.2.2. specifinių antikūnų atsako į Trichinella nustatymas.

43.3. Trichineliozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

43.3.1. galimas: n;

43.3.2. tikėtinas: klinikinį trichineliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

43.3.3. patvirtintas: klinikinį trichineliozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

44. Tuberkuliozė

44.1. Klinikinis tuberkuliozės apibūdinimas. Klinikiniai ir (arba) rentgenologiniai simptomai atitinka tuberkuliozės simptomus, pagal kuriuos ligoniui skiriamas visas gydymo nuo tuberkuliozės kursas.

44.2. Laboratoriniai tuberkuliozės diagnozės kriterijai:

44.2.1. Mycobacterium tuberculosis (bet ne Mycobacterium bovis BCG) išskyrimas, išauginant kultūrą iš bet kokios tiriamos klinikinės medžiagos;

44.2.2. rūgščiai atsparių bakterijų (RAB(AFB)) nustatymas mikroskopu tiriant skreplius.

44.3. Tuberkuliozės atvejo nustatymo klasifikavimas

44.3.1. Tuberkuliozės atvejo nustatymo klasifikavimas pagal laboratorinius kriterijus:

44.3.1.1. neabejotinas – toks atvejis, kai iš bet kokios tiriamos klinikinės medžiagos išskiriama Mycobacterium tuberculosis (bet ne Mycobacterium bovis BCG). Tose šalyse, kuriose nėra galimybių auginti kultūras, neabejotiną tuberkuliozės atvejį galima diagnozuoti, jei tiriant skreplius randama rūgščiai atsparių bakterijų;

44.3.1.2. kitoks nei neabejotinas atvejis – atvejis, atitinkantis nurodytus klinikinius tuberkuliozės kriterijus, tačiau neatitinkantis neabejotino tuberkuliozės atvejo laboratorinių kriterijų.

44.3.2. Tuberkuliozės atvejo nustatymo klasifikavimas pagal pakenkimo vietą:

44.3.2.1. plaučių tuberkuliozė;

44.3.2.2. plaučių parenchimos ir tracheobronchinio medžio tuberkuliozė;

44.3.2.3. ne plaučių tuberkuliozė;

44.3.2.4. tuberkuliozė, pažeidžianti ne plaučius (kaip apibrėžta pirmiau), o bet kurį kitą organą.

44.3.3. Tuberkuliozės atvejo nustatymo klasifikavimas pagal ankstesnį gydymą nuo tuberkuliozės:

44.3.3.1. anksčiau negydytas – atvejis, kai ligonis nuo aktyvios tuberkuliozės anksčiau niekada nebuvo gydomas arba, jei ligonis vaistais nuo tuberkuliozės buvo gydomas mažiau nei vieną mėnesį;

44.3.3.2. anksčiau gydytas – anksčiau diagnozuotas aktyvios tuberkuliozės atvejis, kai ligonis buvo gydomas vaistais nuo tuberkuliozės (išskyrus profilaktinį gydymą) mažiausiai vieną mėnesį.

45. Tuliaremija

45.1. Klinikinis tuliaremijos apibūdinimas. Klinikinė būklė atitinka vieną iš skirtingų tuliaremijos formų:

45.1.1. opinę liaukinę (odos opa su vietine limfadenopatija);

45.1.2. liaukinę (vietinė limfadenopatija be opos);

45.1.3. akies liaukinę (konjunktyvitas su limfadenopatijos židiniu priešais ausies kaušelį);

45.1.4. burnos ir ryklės (stomatitas, faringitas arba tonzilitas ir kaklo limfadenopatija);

45.1.5. žarnyno (skausmas žarnyne, vėmimas ir viduriavimas);

45.1.6. plaučių (pirminė pneumonija);

45.1.7. tifoidinę (karščiuojama liga be anksti lokalizuojamų požymių ir simptomų).

45.2. Laboratoriniai tuliaremijos diagnozės kriterijai:

45.2.1. Francisella tularensis išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos;

45.2.2. specifinių antikūnų atsako nustatymas.

45.2.3. Tikėtinu atveju taikoma:

45.2.3.1. vienkartinis aukštas antikūnų titras;

45.2.3.2. Francisella tularensis nustatymas fluorescenciniu metodu tiriamoje klinikinėje medžiagoje.

45.3. Tuliaremijos atvejo nustatymo klasifikavimas:

45.3.1. galimas: n;

45.3.2. tikėtinas: klinikinį tuliaremijos apibūdinimą atitinkantis atvejis, kuris atitinka tikėtino atvejo laboratorinius kriterijus arba yra epidemiologiškai susijęs;

45.3.3. patvirtintas: klinikinį tuliaremijos apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

46. Vidurių šiltinė/paratifas

46.1. Klinikinis vidurių šiltinės/paratifo apibūdinimas. Liga, kurią sukelia Salmonella typhi arba paratyphii ir kuriai dažniausia būdinga: ilgai trunkantis karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas, anoreksija, santykinė bradikardija, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas ir sausas kosulys. Kita vertus, dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų.

46.2. Laboratorinis vidurių šiltinės/paratifo diagnozės kriterijus – Salmonella typhi arba paratyphii išskyrimas iš kraujo, išmatų ar kitos tiriamos klinikinės medžiagos.

46.3. Vdurių šiltinės/paratifo atvejo nustatymo klasifikavimas:

46.3.1. galimas: n;

46.3.2. tikėtinas: atvejis, kai laboratoriniu būdu išskiriamas vidurių šiltinės/paratifo ligos sukėlėjas, tačiau nėra informacijos apie kliniką, arba klinikinį apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

46.3.3. patvirtintas: klinikinį vidurių šiltinės/paratifo apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

47. Creutzfeldt – Jakobo ligos variantas

47.1. Klinikinis Creutzfeldt – Jakobo ligos varianto apibūdinimas:

47.1.1. anamnezė:

47.1.1.1. progresuojantis neuropsichinis sutrikimas;

47.1.1.2. ligos trukmė daugiau kaip 6 mėnesiai;

47.1.1.3. įprastinių tyrimų duomenys nesuteikia galimybės įtarti kitą ligą;

47.1.1.4. anamnezėje nėra duomenų apie galimą jatrogeninį poveikį;

47.1.2. klinikiniai Creutzfeldt – Jakobo ligos varianto požymiai:

47.1.2.1. ankstyva psichiatrinė simptomatika;

47.1.2.2. nepraeinantys skausmingi sensoriniai simptomai;

47.1.2.3. ataksija;

47.1.2.4. kloniniai raumenų traukuliai arba chorėja, arba distonija;

47.1.2.5. demencija.

47.2. Laboratoriniai Creutzfeldt – Jakobo ligos varianto diagnozės kriterijai:

47.2.1. elektroencefalografija (EEG) nerodo pokyčių, būdingų klasikinei Creutzfeldt–Jakobo ligai (arba EEG nedaryta);

47.2.2. tiriant magnetiniu rezonansu (MR (MRI)) – intensyvus tarpinių smegenų gumburo užpakalinės dalies signalas abipus;

47.2.3. būdingi imunopatologinių ir neuropatologinių tyrimų duomenys.

47.3. Creutzfeldt – Jakobo ligos varianto atvejo nustatymo klasifikavimas:

47.3.1. galimas: n;

47.3.2. tikėtinas: atvejis, kai I ir 4/5 klinikinių simptomų bei EEG nerodo (arba EEG nedaryta), kad yra klasikinė Creutzfeldt–Jakobo liga bei, tiriant MR (MRI), nustatomas intensyvus tarpinių smegenų gumburo užpakalinės dalies signalas abipus, I ir yra gaunami būdingi tonzilių biopsijos duomenys;

47.3.3. patvirtintas: atvejis, kai progresuoja neuropsichinis sutrikimas ir Creutzfeldt–Jakobo ligos varianto diagnozė patvirtinama neuropatologiškai.

48. Virusinės hemoraginės karštligės

48.1. Ebola/Marburgo virusinė liga

48.1.1. Klinikinis Ebola/Marburgo virusinės ligos apibūdinimas. Prasideda ūminiu karščiavimu, viduriavimu (gali būti kraujingas) ir vėmimu. Dažnai būna galvos skausmas, pykinimas, pilvo skausmas. Vėliau gali prasidėti kraujavimas. Kai kuriems ligoniams gali būti liemens makulopapulinis bėrimas.

48.1.2. Laboratoriniai Ebola/Marburgo virusinės ligos diagnozės kriterijai:

48.1.2.1. viruso išskyrimas;

48.1.2.2. būdingi odos pokyčiai, nustatomi imunohistocheminiu metodu, atlikus biopsiją;

48.1.2.3. Ebola/Marburgo viruso nukleininės rūgšties nustatymas;

48.1.2.4. teigiami serologinių tyrimų rezultatai vėlyvose ligos stadijose.

48.1.3. Ebola/Marburgo virusinės ligos atvejo nustatymo klasifikavimas:

48.1.3.1. galimas: n;

48.1.3.2. tikėtinas: klinikinį Ebola/Marburgo virusinės ligos apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

48.1.3.3. patvirtintas: klinikinį Ebola/Marburgo virusinės ligos apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

48.2. Lassa karštligė

48.2.1. Klinikinis Lassa karštligės apibūdinimas. Palaipsniui prasidedanti liga, kuriai būdinga: bendras silpnumas, karščiavimas, galvos ir gerklės skausmai, kosulys, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, raumenų ir krūtinės skausmai. Vėliau gali prasidėti kraujavimas.

48.2.2. Laboratoriniai Lassa karštligės diagnozės kriterijai:

48.2.2.1. viruso išskyrimas;

48.2.2.2. būdingi odos pokyčiai, nustatomi imunohistocheminiu metodu, atlikus biopsiją;

48.2.2.3. Lassa viruso nukleininės rūgšties nustatymas;

48.2.2.4. teigiami serologinių tyrimų rezultatai vėlyvose ligos stadijose.

48.2.3. Lassa karštligės atvejo nustatymo klasifikavimas:

48.2.3.1. galimas: n;

48.2.3.2. tikėtinas: klinikinį Lassa karštligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

48.2.3.3. patvirtintas: klinikinį Lassa karštligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

48.3. Krymo-Kongo hemoraginė karštligė

48.3.1. Klinikinis Krymo-Kongo hemoraginės karštligės apibūdinimas. Palaipsniui prasidedanti liga, kuriai būdinga: ūminis sunkus karščiavimas, drebulys, raumenų skausmas, pykinimas, anoreksija, vėmimas, galvos ir nugaros skausmai. Vėliau gali prasidėti kraujavimas.

48.3.2. Laboratoriniai Krymo-Kongo hemoraginės karštligės diagnozės kriterijai:

48.3.2.1. viruso išskyrimas;

48.3.2.2. Krymo-Kongo hemoraginės karštligės viruso nukleininės rūgšties nustatymas;

48.3.2.3. teigiami serologinių tyrimų rezultatai vėlyvose ligos stadijose.

48.3.3. Krymo-Kongo hemoraginės karštligės atvejo nustatymo klasifikavimas:

48.3.3.3.1. galimas: n;

48.3.3.3.2. tikėtinas: klinikinį Krymo-Kongo hemoraginės karštligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

48.3.3.3.3. patvirtintas: klinikinį Krymo-Kongo hemoraginės karštligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

49. Geltonoji karštligė

49.1. Klinikinis geltonosios karštligės apibūdinimas. Liga, kuriai būdinga ūminė pradžia, bendrieji simptomai, kurie trumpam susilpnėja, pasikartojantis karščiavimas, hepatitas, albuminurija ir – kai kada – inkstų nepakankamumas, šokas ir generalizuotas kraujavimas.

49.2. Laboratoriniai geltonosios karštligės diagnozės kriterijai:

49.2.1. specifinių antikūnų atsako į geltonosios karštligės sukėlėją nustatymas asmeniui, kuris nebuvo neseniai skiepytas nuo geltonosios karštligės; reikia atmesti kryžmines reakcijas į kitus flavivirusus;

49.2.2. viruso išskyrimas;

49.2.3. geltonosios karštligės viruso antigeno nustatymas;

49.2.4. geltonosios karštligės viruso nukleininės rūgšties nustatymas.

49.3. Geltonosios karštligės atvejo nustatymo klasifikavimas:

49.3.1. galimas: n;

49.3.2. tikėtinas: klinikinį geltonosios karštligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

49.3.3. patvirtintas: klinikinį geltonosios karštligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais.

50. Jersiniozė

50.1. Klinikinis jersiniozės apibūdinimas. Įvairaus sunkumo liga, kuriai būdinga: viduriavimas, karščiavimas, pykinimas, pilvą raižantys skausmai ir tenezmai.

50.2. Laboratorinis jersiniozės diagnozės kriterijus – Yersinia enterocolitica arba pseudotuberculosis išskyrimas iš tiriamos klinikinės medžiagos.

50.3. Jersiniozės atvejo nustatymo klasifikavimas:

50.3.1. galimas: n;

50.3.2. tikėtinas: klinikinį jersiniozės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs epidemiologiškai;

50.3.3. patvirtintas: atvejis, patvirtintas jersiniozės laboratoriniais tyrimais.

______________