LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KAIMO MOKYKLŲ APRŪPINIMO TRANSPORTO PRIEMONĖMIS PROGRAMOS „GELTONASIS AUTOBUSAS“PATVIRTINIMO

2000 m. balandžio 17 d. Nr. 437

Vilnius

Siekdama sudaryti sąlygas kaimo vaikams įgyti gerą išsilavinimą ir saugiai pasiekti mokyklą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamą Kaimo mokyklų aprūpinimo transporto priemonėmis programą „Geltonasis autobusas“.

Ministras Pirmininkas                                                                        Andrius Kubilius

Švietimo ir mokslo ministras                                                  Kornelijus Platelis

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 437

KAIMO MOKYKLŲ APRŪPINIMO TRANSPORTO PRIEMONĖMIS PROGRAMA „GELTONASIS AUTOBUSAS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši programa parengta vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. VIII–1420 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos“ (Žin., 1999, Nr. 98-2816) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. 1497 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 114-3316).

Programa susijusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999–2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonėse numatyta parengti Švietimo įstaigų renovavimo programa ir profilinio vidurinio mokymo įdiegimu nuo 2000–2001 mokslo metų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 764 „Dėl Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programos ir Bendrojo ugdymo modernizavimo programos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1696) patvirtintomis Socialinių ir pedagoginių vaikų mokymosi sąlygų sudarymo programa ir Bendrojo ugdymo modernizavimo programa.

Pagal šią programą autobusais aprūpinamos profilinės vidurinės mokyklos, kurios 2000-2001 mokslo metais priims moksleivius į vienuoliktąsias klases iš mažų kaimo vidurinių mokyklų, kuriose nebus steigiamos šios klasės.

II. PAGRINDIMAS

2. Tėvų manymu, važiuoti maršrutiniais autobusais vaikams nepakankamai saugu: neretai iki autobusų stotelės reikia eiti 2–3 kilometrus, per šaltį ir lietų laukti pakelėje, išeiti iš namų labai anksti, grįžti vėlai, nes maršrutinių autobusų reisų pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumažėjo, kartais jie iš viso nevažiuoja arba važiuoja vaikams netinkamu laiku. Daug autobusų baigia susidėvėti, o naujų neišgalima nusipirkti.

3. Mažai mokinių turinčioms mokykloms ugdymo planui įgyvendinti reikia daug pedagoginių normų, pedagogai dalykininkai neaprūpinami pamokų krūviu pagal turimą specialybę, todėl dalį dalykų moko ne tų specialybių pedagogai arba iš viso ne specialistai. Mokyklos beveik negali diegti naujų mokymo technologijų ir metodų, moksleiviai – įgyti darbo ir pradinių profesinių įgūdžių.

4. Savivaldybių duomenimis, nuo 2000–2001 mokslo metų pereinant prie profilinio mokymo 89 (35,3 procento) kaimo vidurinių mokyklų (iš 252) vienuoliktosiose klasėse moksleivių bus mažiau nei 15, todėl racionaliau stiprinti didesnes mokyklas tiek materialiniu, tiek intelektualiniu požiūriu ir pasirūpinti, kad mažų kaimo vidurinių mokyklų vienuoliktokai būtų vežami mokyklos autobusais.

5. Pagrįsta tėvų baimė išleisti vaikus į esančią dar toliau nuo namų mokyklą stabdo pastangas daugiau švietimui skirtų lėšų naudoti ugdymui gerinti (aprūpinti mokyklas moderniomis mokymo priemonėmis, kvalifikuotais pedagogais, sukurti higienos reikalavimus atitinkančią mokymo aplinką) užuot išlaikius pustuštes kaimo mokyklas.

Moksleivius pavėžėti būtų kur kas lengviau, jeigu mokyklos turėtų savo transportą. Vežami specialiais mokyklų autobusais moksleiviai paprastai sugaišta beveik perpus mažiau laiko nei keliaudami maršrutiniais (mokyklos autobusu – 0,5–0,45 valandos, maršrutiniu – 1–1,5 valandos), jie parvežami arčiau namų, geriau lanko mokyklą, gali dalyvauti mokyklos renginiuose, lankyti papildomojo ugdymo būrelius. Mokyklos autobusais moksleiviai vežami į sporto varžybas, konkursus, olimpiadas, pažintines ekskursijas. Savivaldybių duomenimis, vežti moksleivius mokyklų autobusais 15–17 procentų pigiau nei maršrutiniais, tačiau aprūpinti iškart visas kaimo pagrindines ir vidurines mokyklas autobusais nepavyks, taigi pirmiausia reikėtų pasirūpinti pavėžėjimu tų moksleivių, kurie turės važiuoti į tolimesnes vidurines mokyklas, kuriose bus įdiegtas profilinis mokymas.

III. PROGRAMOS TIKSLAI

6 Šios programos tikslai yra:

61. siekti, kad vaikai, gyvenantys toliau nei 3 kilometrai nuo mokyklos, ją pasiektų saugiai ir greitai;

6.2. užtikrinti specialiųjų poreikių vaikų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys atvykti į švietimo įstaigą, pavėžėjimą;

6.3. iki 2000 m. rugsėjo 1 d. aprūpinti autobusais tas vidurines mokyklas (išskyrus didžiųjų miestų mokyklas), kurios pagal savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkymo programas jau nuo 2000–2001 metų priims į vienuoliktąsias klases moksleivius iš vidurinių mokyklų, kuriose tokios klasės nebus steigiamos;

6.4. iki 2001 metų parengti valstybinę moksleivių pavėžėjimo pertvarkymo 2001–2010 metų programą – aprūpinti transportu pertvarkos požiūriu perspektyvias ir moksleivių (taip pat neįgaliųjų) pavėžėjimą organizuojančias mokyklas.

IV. LĖŠOS

7. Kad 89 mažų kaimo vidurinių mokyklų moksleiviai būtų vežami į profilinį vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų vienuoliktąsias klases, 2000 metais reikia 4950 tūkst. litų, 2001–2002 metais – po 5000 tūkst. litų. Lėšos turi būti numatytos Valstybės investicijų programoje iš paskolų su valstybės garantija.

Vienos vienuoliktosios klasės moksleivių ugdymo planui per metus vidutiniškai reikia 30 tūkst. litų. Neįsteigus tokios klasės, moksleiviai papildys kitos mokyklos ne visai sukomplektuotas klases, o sutaupytomis lėšomis bus galima samdyti vežėjus ir išlaikyti autobusą.

V. REZULTATAS

8. Moksleiviai bus paimami į mokyklos autobusą kuo arčiau namų ir mokyklos, tėvai mažiau nerimaus dėl savo vaikų saugumo, bus taupomas vaikų laikas. Vaikai galės dalyvauti papildomojo ugdymo veikloje, jiems nereikės skubėti į maršrutinį autobusą.

9. Sumažinus klasių kaimo mokyklose ir organizavus saugų moksleivių pavėžėjimą į greta esančias didesnes mokyklas, gerą išsilavinimą galės įgyti tiek miesto, tiek kaimo moksleiviai, juos mokys daugiau mokytojų specialistų, kiekvienos klasės moksleiviai galės mokytis atskirai, daugiau moksleivių galės gauti karšto maisto, sportuoti sporto salėse, pasirinkti mėgstamą būrelį, mokytis dirbti kompiuteriu ir įgyti kitų gebėjimų ir žinių, kurių reikia šiuolaikinę mokyklą baigiantiems moksleiviams. Kartu reikės mažiau biudžeto lėšų pedagogų darbo užmokesčiui, bus galima jų daugiau skirti kitoms reikmėms.

10. Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

______________

Kaimo mokyklų aprūpinimo transporto

priemonėmis programos

„Geltonasis autobusas“

priedas

KAIMO MOKYKLŲ APRŪPINIMO TRANSPORTO PRIEMONĖMIS

PROGRAMOS „GELTONASIS AUTOBUSAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Tikslai	Priemonė	Įgyvendinimo terminas	Atsakingas vykdytojas	Lėšos
Parinkti mokyklas, kurioms pirmiausia bus skiriami autobusai	organizuoti mokyklų apklausą – nustatyti, kiek moksleivių numatoma pavėžėti ir kokio dydžio autobuso reikėtų nustatyti, ar mokyklų parinkimas dera su tinklo pertvarkymo programomis parengti mokyklų, kurios 2000 metais bus aprūpintos autobusais, sąrašą	2000 metų II ketvirtis 2000 metų II ketvirtis 2000 metų III ketvirtis	Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės apskričių viršininkai savivaldybės ir apskričių viršininkai, Švietimo ir mokslo ministerija	– – –
Užtikrinti, kad vi-durinių mokyklų, kuriose nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. nebus profilinio mokymo, vienuoliktųjų klasių moksleiviai būtų vežami į artimiausią profilinę vidurinę mokyklą	organizuoti autobusų pirkimą	2000 metų II ketvirtis	Švietimo ir mokslo ministerija	4950 tūkst. litų
Siekti, kad visi kaimo moksleiviai ir specialių-jų poreikių vaikai būtų vežami į mokyklą mokyklos transportu	parengti valstybinę moksleivių pavėžėjimo pertvarkymo 2001–2010 metų programą	2000 metų IV ketvirtis	Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija	–

______________