1979 METŲ TOLIMŲ TARPVALSTYBINIŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS PROTOKOLAS DĖL IŠMETAMŲ LAKIŲJŲ ORGANINIŲ JUNGINIŲ KIEKIŲ IR JŲ TARPVALSTYBINIŲ PERNAŠŲ RIBOJIMO

Šalys,

pasiryžusios įgyvendinti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją;

susirūpinusios, kad dabartiniai išmetami lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) kiekiai ir susidarantys antriniai fotocheminiai oksidantų produktai atitinkamose jų pasiekiamose Europos ir Šiaurės Amerikos dalyse daro žalą ekologiniu ir ekonominiu atžvilgiu gyvybiškai svarbiems gamtos ištekliams ir tam tikromis aplinkybėmis turi žalingą poveikį žmonių sveikatai;

pažymėdamos, kad pagal Protokolą dėl išmetamų azoto oksidų kiekių ar jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo, priimtą Sofijoje 1988 m. spalio 31 d., jau yra susitarta mažinti išmetamus azoto oksidų kiekius;

pripažindamos, kad LOJ ir azoto oksidai prisideda prie troposferinio ozono susidarymo;

taip pat pripažindamos, kad LOJ, azoto oksidai ir susidarantis ozonas pernešami per valstybių sienas ir daro poveikį kaimyninių valstybių oro kokybei;

žinodamos, kad siekiant sumažinti fotocheminių oksidantų kiekį, remiantis fotocheminio oksidantų susidarymo mechanizmu, reikia mažinti išmetamus LOJ kiekius;

taip pat žinodamos, kad EEB regione oro foniniuose lygiuose yra žmogaus veiklos metu išmetamo metano ir anglies monoksido, kuris prisideda prie to, kad epizodiškai smarkiai padidėja ozono kiekiai, ir, be to, kad pasauliniu mastu jų oksidacija, dalyvaujant azoto oksidams, skatina foninio troposferinio ozono susidarymą, prie kurio prisideda fotocheminiai reiškiniai; ir kad manoma, jog būsimuosiuose forumuose bus svarstomas metano ribojimas;

prisimindamos, kad Konvencijos vykdomoji institucija savo šeštojoje sesijoje nurodė būtinybę riboti išmetamus LOJ kiekius ir jų tarpvalstybines pernašas, taip pat riboti fotocheminių oksidantų susidarymą ir poreikį, kad Šalys, kurios jau sumažino išmetamus tokių teršalų kiekius, išlaikytų ir analizuotų savo išmetamų LOJ normatyvus;

pripažindamos kai kurių Šalių jau taikytas priemones, kurios sumažino jų metinius išmetamus azoto oksidų ir LOJ kiekius;

pažymėdamos, kad kai kurios Šalys nustatė oro kokybės normatyvus ir (arba) troposferinio ozono reikalavimus, o Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos kompetentingos institucijos yra nustačiusios troposferinio ozono koncentracijos normatyvus;

pasiryžusios imtis efektyvių veiksmų valstybių metiniams išmetamiems LOJ kiekiams, jų tarpvalstybinėms pernašoms ir susidarantiems antriniams fotocheminiams oksidantų produktams riboti ir mažinti, pirmiausia taikant naujiems mobiliems ir naujiems stacionariems šaltiniams atitinkamus nacionalinius ir tarptautinius išmetamų medžiagų normatyvus, atnaujinant esamų stambių stacionarių šaltinių įrangą bei ribojant pramonėje ir buityje naudojamuose gaminiuose tų sudedamųjų dalių kiekį, kurios gali skleisti LOJ;

suprasdamos, kad lakiųjų organinių junginių reaktyvumas ir jų gebėjimas generuoti troposferinį ozoną ir kitus fotocheminius oksidantus yra labai skirtingi ir kad toks vieno ir to paties junginio gebėjimas skirtingu laiku ir skirtingose vietose gali skirtis dėl meteorologinių ir kitų veiksnių;

pripažindamos, kad į tokius skirtumus ir svyravimus būtina atsižvelgti, jei norima, kad išmetamų LOJ kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų ribojimas ir mažinimas būtų kuo efektyvesnis mažinant troposferinio ozono ir kitų fotocheminių oksidantų susidarymą;

atsižvelgdamos į esamus mokslo ir technikos duomenis apie išmetamus LOJ ir fotocheminių oksidantų kiekius, jų judėjimą atmosferoje ir poveikį aplinkai bei ribojimo technologijas;

pripažindamos, kad tokios mokslo ir technikos žinios plėtojamos ir į jas reikės atsižvelgti peržiūrint, kaip veikia šis Protokolas ir sprendžiant dėl tolesnių veiksmų;

pažymėdamos, kad tobulinant kritiniais lygiais paremtą metodiką, siekiama sukurti mokslinį, į padarinius orientuotą pagrindą, į kurį reikės atsižvelgti svarstant, kaip veikia šis Protokolas ir sprendžiant, kokių tolesnių tarptautiniu lygiu suderintų priemonių reikės imtis norint riboti ir sumažinti išmetamus LOJ arba jų tarpvalstybinių pernašų bei fotocheminių oksidantų kiekius,

susitarė:

1 straipsnis

APIBRĖŽTYS

Šiame Protokole:

1. Konvencija – Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija, priimta 1979 m. lapkričio 13 d. Ženevoje.

2. EMEP – Bendradarbiavimo programa tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje.

3. Vykdomoji institucija – Konvencijos vykdomoji institucija, sudaryta pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį.

4. Geografinė EMEP taikymo sritis – teritorija, apibrėžta 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP) ilgalaikio finansavimo, priimto 1984 m. rugsėjo 28 d. Ženevoje, 1 straipsnio 4 dalyje.

5. Troposferinio ozono valdymo erdvė (TOVE) – erdvė, nurodyta I priede, laikantis 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų sąlygų.

6. Šalys, jei kontekste nenustatyta kitaip, – šio Protokolo Šalys.

7. Komisija – Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija.

8. Kritiniai lygiai – teršalų atmosferoje koncentracija per tam tikrą nurodytą laiką, kurios neviršijus, remiantis dabartinėmis žiniomis, nėra jokio neigiamo poveikio žmonėms, augalams, ekologinėms sistemoms ar medžiagoms.

9. Lakieji organiniai junginiai, arba LOJ, jeigu nenurodyta kitaip, – visi organiniai antropogeninės kilmės junginiai, išskyrus metaną, kurie gali sudaryti fotocheminius oksidantus reaguodami su azoto oksidais saulės šviesoje.

10. Stambių šaltinių kategorija – bet kuri šaltinių, išmetančių į orą LOJ pavidalo teršalus, kategorija, įskaitant II ir III prieduose aprašytas kategorijas, kurių metinė bendrų šalies išmetamų LOJ dalis sudaro mažiausiai 1 proc, remiantis pirmais po šio Protokolo įsigaliojimo kalendoriniais metais, o vėliau kas ketverius metus atliktais matavimais ir apskaičiavimais.

11. Naujas stacionarus šaltinis – bet koks stacionarus šaltinis, kuris pradedamas statyti ar iš esmės keisti praėjus dvejiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo.

12. Naujas mobilus šaltinis – bet kokia motorinė kelių transporto priemonė, pagaminta praėjus dvejiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo.

13. Fotocheminio ozono susidarymo potencialas (POCP) – atskiro LOJ gebėjimas, palyginti su kitais LOJ, reaguoti su azoto oksidais saulės šviesoje ir sudaryti ozoną, kaip aprašyta IV priede.

2 straipsnis

PAGRINDINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

1. Šalys riboja ir mažina savo išmetamus LOJ kiekius, kad sumažintų jų tarpvalstybines pernašas ir susidarančių antrinių fotocheminių oksidantų produktų pernašas ir taip apsaugotų žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo poveikio.

2. Siekdama įvykdyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, kiekviena Šalis riboja ir mažina savo valstybės metinius išmetamus LOJ kiekius ir jų tarpvalstybines pernašas vienu iš toliau išdėstytų būdų, kurie nurodomi pasirašant šį Protokolą:

a) pirmiausia ir kuo greičiau Šalis imasi priemonių iki 1999 m. veiksmingai sumažinti savo valstybės metinius išmetamus LOJ kiekius mažiausiai 30 proc, pagal 1988 m. lygius arba bet kurį kitą metinį lygį nuo 1984 m. iki 1990 m., kurį nurodo pasirašydama šį Protokolą arba prie jo prisijungdama, arba

b) kai Šalies metiniai išmetami teršalų kiekiai didina troposferinio ozono koncentraciją vienos ar kelių kitų Šalių jurisdikcijoje esančiose teritorijose, ir tokie teršalai išmetami tik jos jurisdikcijoje esančiose teritorijose, kurios I priede nurodytos kaip troposferinio ozono valdymo teritorijos (TOVE), ji pirmiausia ir kuo greičiau imasi veiksmingų priemonių:

i) iki 1999 m. savo metiniams LOJ kiekiams, išmetamiems iš taip pažymėtų teritorijų, sumažinti mažiausiai 30 proc., pagal 1988 m. lygius arba bet kurį kitą metinį lygį nuo 1984 m. iki 1990 m., kurį ji gali nurodyti pasirašydama šį Protokolą arba prie jo prisijungdama; ir

ii) užtikrinti, kad iki 1999 m. jos bendri valstybės metiniai išmetami LOJ kiekiai nebūtų didesni už 1988 m. lygius, arba

c) jeigu 1988 m. Šalies metinis išmetamas LOJ kiekis buvo mažesnis kaip 500 000 tonų, 20 kg/gyventojui ir 5 tonos/km², ji pirmiausia ir kuo greičiau imasi veiksmingų priemonių, kad užtikrintų, jog ne vėliau kaip iki 1999 m. jos metiniai išmetami LOJ kiekiai nebūtų didesni už 1988 m. lygius.

3. a) Be to, ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo, kiekviena Šalis:

i) pradeda taikyti atitinkamus nacionalinius ar tarptautinius išmetamų teršalų normatyvus naujiems stacionariems šaltiniams, remdamasi geriausiomis prieinamomis ir ekonomiškai pagrįstomis technologijomis ir atsižvelgdama į II priedo nuostatas;

ii) atsižvelgdama į II priedo nuostatas, pradeda taikyti nacionalines ar tarptautines priemones gaminiams, kurių sudėtyje yra tirpiklių, skatina naudoti gaminius, kurių sudėtyje yra mažai arba visai nėra LOJ, ir pradeda ženklinti gaminius etiketėmis, kuriose nurodomas juose esantis LOJ kiekis;

iii) pradeda taikyti nacionalinius ar tarptautinius išmetamų teršalų normatyvus naujiems mobiliems šaltiniams, remdamasi geriausiomis prieinamomis ir ekonomiškai pagrįstomis technologijomis ir atsižvelgdama į III priedo nuostatas; ir

iv) skatina visuomenę dalyvauti išmetamų teršalų ribojimo programose viešai apie jas skelbdama, ragindama naudotis visomis transporto rūšimis ir skatindama eismo valdymo sistemų plėtrą.

b) Be to, ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo tose teritorijose, kuriose yra viršijami nacionaliniai ar tarptautiniai troposferinio ozono normatyvai arba iš kurių kyla arba prognozuojama, kad kils tarpvalstybinės pernašos, kiekviena Šalis:

i) atsižvelgdama į II priedo nuostatas, pradeda taikyti geriausias prieinamas ir ekonomiškai pagrįstas technologijas esamiems stacionariems šaltiniams, priklausantiems stambių šaltinių kategorijoms;

ii) atsižvelgdama į II ir III priedų nuostatas, pradeda taikyti būdus LOJ kiekiams, išmetamiems vykstant benzino prekybai ir pilant degalus į motorines transporto priemones, mažinti ir benzino lakumui mažinti.

4. Vykdant įsipareigojimus pagal šį straipsnį, Šalys raginamos atsižvelgti į IV priede pateikiamą informaciją ir pirmenybę skirti didžiausią POCP turinčių medžiagų išmetamiems kiekiams mažinti ir riboti.

5. Įgyvendindamos šį Protokolą ir ypač taikydamos pakaitinius produktus, Šalys imasi atitinkamų priemonių, kad LOJ nebūtų pakeičiami kitais LOJ, kurie yra toksiški bei kancerogeniški ir kenkia stratosferos ozono sluoksniui.

6. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio Protokolo įsigaliojimo Šalys pradeda antrojo etapo derybas dėl tolesnių veiksmų valstybių metiniams išmetamiems lakiųjų organinių junginių, jų tolimų pernašų ir susidarančių antrinių fotocheminių oksidantų kiekiams sumažinti, atsižvelgdamos į geriausius priimtinus mokslo ir technologijų laimėjimus, moksliškai pagrįstus kritinius lygius ir tarptautiniu mastu priimtinus lygius, azoto oksidų poveikį fotocheminių oksidantų susidarymui ir į kitus pagal 5 straipsnį vykdomos darbo programos elementus.

7. Šiuo tikslu Šalys bendradarbiauja siekdamos nustatyti:

a) išsamesnę informaciją apie atskirus LOJ ir jų POCP vertes;

b) fotocheminių oksidantų kritinius lygius;

c) valstybių metinių išmetamų lakiųjų organinių junginių, jų tarpvalstybinių pernašų ir susidarančių antrinių fotocheminių oksidantų kiekių mažinimą, reikiamą kritiniais lygiais paremtiems sutartiems tikslams pasiekti;

d) ribojimo strategijas, pavyzdžiui, ekonomines priemones, kaip sutartus tikslus pasiekti ekonomiškiausiu būdu;

e) mažinimo priemones ir ne vėliau kaip nuo 2000 m. sausio 1 d. tokio mažinimo grafiką.

8. Tokių derybų metu Šalys apsvarsto, ar siekiant 1 dalyje nustatytų tikslų yra tikslinga tokias priemones papildyti priemonėmis išmetamam metano kiekiui mažinti.

3 straipsnis

TOLESNĖS PRIEMONĖS

1. Priemonės, kurių Šalys privalo imtis pagal šį Protokolą, neatleidžia jų nuo prievolių mažinti bendrą išmetamą kitų dujų, kurios gali daryti didelę įtaką klimato kaitai, troposferos foninio ozono susidarymui, ardyti stratosferos ozono sluoksnį arba kurios yra toksiškos ar kancerogeniškos, kiekį.

2. Šalys gali imtis griežtesnių negu šiame Protokole nustatytų priemonių.

3. Šalys sukuria mechanizmą, kuris leidžia stebėti, ar šio Protokolo yra laikomasi. Pirmiausia, remdamasi pagal 8 straipsnį suteikta ar kita informacija, bet kuri Šalis, kuri turi pagrindo manyti, kad kitos Šalies veiksmai yra ar buvo nesuderinami su šio Protokolo įsipareigojimais, gali apie tai pranešti vykdomajai institucijai ir kartu suinteresuotoms Šalims. Bet kurios Šalies prašymu vykdomoji institucija šį klausimą gali svarstyti artimiausiame posėdyje.

4 straipsnis

TECHNOLOGIJŲ MAINAI

1. Siekdamos sumažinti išmetamus LOJ kiekius, Šalys pagal savo nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir nusistovėjusią praktiką palengvina technologijų mainus, skatindamos:

a) esamos technologijos komercinius mainus;

b) tiesioginius pramonės ryšius ir bendradarbiavimą, įskaitant bendras įmones;

c) informacijos ir patirties mainus;

d) techninės pagalbos teikimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai skatinti Šalys kuria palankias sąlygas, padėdamos atitinkamoms privataus ir valstybinio sektorių organizacijoms ir asmenims, kurie gali teikti technologiją, projektavimo bei inžinerines paslaugas, įrangą ar finansavimą, užmegzti ryšius ir bendradarbiauti.

3. Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo šio Protokolo įsigaliojimo, Šalys pradeda svarstyti priemones, kaip sukurti palankias sąlygas išmetamų LOJ kiekių mažinimo technologijų mainams.

5 straipsnis

BŪSIMI MOKSLINIAI TYRIMAI IR MONITORINGAS

Šalys teikia didelę pirmenybę moksliniams tyrimams ir monitoringui, kuriais siekiama sukurti ir taikyti metodus, skirtus nacionaliniams ar tarptautiniams troposferinio ozono normatyvams bei kitiems žmonių sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos tikslams pasiekti. Visų pirma, per nacionalines ar tarptautines mokslinių tyrimų programas, vykdomosios institucijos darbo planus ir kitas bendradarbiavimo programas, įgyvendinamas pagal šią Konvenciją, Šalys siekia:

a) nustatyti ir kiekybiškai apibrėžti išmetamų antropogeninių ir biogeninių LOJ bei fotocheminių oksidantų poveikį žmonių sveikatai, aplinkai ir medžiagoms;

b) nustatyti jautrių teritorijų geografinį pasiskirstymą;

c) sukurti išmetamų teršalų bei oro kokybės monitoringo mechanizmus ir skaičiavimo modelius, įskaitant išmetamų kiekių apskaičiavimo metodus, kaip įmanoma labiau atsižvelgiant į įvairias antropogenines ir biogenines LOJ rūšis ir jų reaktyvumą, kad būtų galima kiekybiškai apibrėžti antropogeninių ir biogeninių LOJ tolimas pernašas ir susijusius teršalus, kurie skatina fotocheminių oksidantų susidarymą;

d) tobulinti technologijų, skirtų išmetamiems LOJ kiekiams riboti, efektyvumo įvertinimą ir jų sąnaudų apskaičiavimus bei registruoti patobulintas bei naujas technologijas;

e) remiantis kritiniais lygiais, sukurti mokslo, technikos ir ekonomikos duomenų integravimo metodus, kurie padėtų pasirinkti atitinkamą racionalią strategiją, leidžiančią apriboti išmetamus LOJ kiekius ir kuo ekonomiškiau pasiekti sutartus tikslus;

f) tobulinti išmetamų antropogeninių ir biogeninių LOJ inventorinių sąrašų tikslumą ir derinti jų apskaičiavimo ar apytikrio įvertinimo metodus;

g) gilinti supratimą apie cheminius procesus, vykstančius susidarant fotocheminiams oksidantams;

h) nustatyti galimas priemones išmetamiems metano kiekiams mažinti.

6 straipsnis

SVARSTYMO PROCESAS

1. Šalys reguliariai svarsto šį Protokolą, atsižvelgdamos į naujausias mokslo žinias ir pažangiausias technologijas.

2. Pirmą kartą Protokolas svarstomas ne vėliau kaip praėjus metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos.

7 straipsnis

NACIONALINĖS PROGRAMOS, POLITIKOS KRYPTYS IR STRATEGIJOS

Siekdamos įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą, Šalys nedelsdamos rengia nacionalines programas, politikos kryptis ir strategijas, kaip priemones išmetamiems LOJ kiekiams ir jų tarpvalstybinėms pernašoms reguliuoti bei mažinti.

8 straipsnis

INFORMACIJOS MAINAI IR METINĖS ATASKAITOS

1. Šalys keičiasi informacija, pranešdamos vykdomajai institucijai apie savo nacionalines programas, politikos kryptis ir strategijas, kurias jos parengia pagal 7 straipsnį, ir jai atsiskaitydamos už pasiektą pažangą vykdant tas programas, politikos kryptis bei strategijas ir bet kokius jų pakeitimus. Pirmaisiais metais, kai įsigalioja šis Protokolas, kiekviena Šalis praneša apie jos teritorijoje išmetamus LOJ kiekius ir bet kokią jos teritorijoje esančią TOVE, nurodydamos bendrą kiekį ir, kiek įmanoma, kiekį pagal kilmės sektorius bei atskirus LOJ, laikydamosi gairių, kurias parengs vykdomoji institucija 1988 m. arba bet kuriems kitiems metams, 2 straipsnio 2 dalyje laikomiems pagrindiniais metais, pagal kuriuos tie kiekiai yra apskaičiuoti.

2. Be to, kiekviena Šalis kasmet atsiskaito:

a) 1 dalyje nurodytais klausimais už praėjusius kalendorinius metus ir praneša apie visus pakeitimus, kuriuos galbūt reikia padaryti jau atsiųstose ataskaitose už ankstesniuosius metus;

b) kokią pažangą jos padarė, taikydamos nacionalinius ar tarptautinius išmetamų teršalų normatyvus ir ribojimo metodus, kurių reikalaujama 2 straipsnio 3 dalyje;

c) kokias priemones jos taikė technologijų mainams palengvinti.

3. Be to, vykdomosios institucijos nustatytais laiko tarpais Šalys pagal geografinę EMEP taikymo sritį pateikia informaciją apie išmetamus LOJ pagal kilmės sektorius, kartu su vykdomosios institucijos nurodytu erdviniu modeliu, pagal kurį modeliuojamas antrinių fotocheminių oksidantų susidarymas ir pernašos.

4. Tokia informacija pateikiama kuo tiksliau laikantis vienodos atsiskaitymo sistemos.

9 straipsnis

SKAIČIAVIMAI

Taikydama atitinkamus modelius ir matavimus, EMEP pateikia vykdomosios institucijos metiniams susirinkimams susijusią informaciją apie tolimas ozono pernašas Europoje. Teritorijose už geografinės EMEP taikymo srities ribų pritaikomi modeliai, kurie atitinka ten esančių Konvencijos Šalių konkrečias aplinkybes.

10 straipsnis

PRIEDAI

Šio Protokolo priedai yra sudedamoji jo dalis. I priedas yra privalomas, o II, III ir IV priedai yra rekomendacinio pobūdžio.

11 straipsnis

PROTOKOLO PAKEITIMAI

1. Šio Protokolo pakeitimus gali siūlyti bet kuri Šalis.

2. Siūlomi pakeitimai raštu pateikiami Komisijos vykdomajam sekretoriui, kuris juos perduoda visoms Šalims. Vykdomoji institucija siūlomus pakeitimus aptaria kitame metiniame posėdyje su sąlyga, kad tokius pasiūlymus vykdomasis sekretorius išsiuntė Šalims mažiausiai prieš devyniasdešimt dienų.

3. Šio Protokolo pakeitimai, išskyrus jo priedų pakeitimus, bendru sutarimu priimami Šalių, dalyvaujančių vykdomosios institucijos posėdyje ir įsigalioja juos priėmusioms Šalims devyniasdešimtą dieną po to, kai du trečdaliai Šalių deponuoja savo pakeitimo priėmimo dokumentus. Bet kuriai kitai Šaliai, kuri pakeitimus priėmė po to, kai du trečdaliai Šalių deponavo savo pakeitimo priėmimo dokumentus, pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai ta Šalis deponuoja savo pakeitimų priėmimo dokumentus.

4. Priedų pakeitimai priimami vykdomosios institucijos posėdyje dalyvaujančių Šalių bendru sutarimu ir įsigalioja praėjus trisdešimčiai dienų nuo tos dienos, kai apie juos buvo pranešta pagal šio straipsnio 5 dalį.

5. Priėmus pakeitimus pagal šio straipsnio 3 ir 4 punktus, vykdomasis sekretorius kuo greičiau apie juos praneša visoms Šalims.

12 straipsnis

GINČŲ SPRENDIMAS

Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau Šalių dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo, jos stengiasi rasti sprendimą derybomis ar kitu ginčo šalims priimtinu ginčo sprendimo būdu.

13 straipsnis

PASIRAŠYMAS

1. Šis Protokolas teikiamas pasirašyti Ženevoje nuo 1991 m. lapkričio 18 d. iki 1991 m. lapkričio 22 dienos imtinai, o vėliau – Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke iki 1992 m. gegužės 22 d. Komisijos valstybėms narėms ir valstybėms, turinčioms Komisijoje patariamąjį statusą, pagal 1947 m. kovo 28 d. Ekonomikos ir socialinės tarybos nutarimo Nr. 36 (IV) 8 dalį, ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurias sudaro nepriklausomos Komisijos valstybės narės, kompetentingos vesti derybas dėl tarptautinių susitarimų šiame Protokole nagrinėjamais klausimais, juos sudaryti ir taikyti, su sąlyga, kad atitinkamos valstybės ir organizacijos yra šios Konvencijos Šalys.

2. Jų kompetencijai priklausančiais klausimais tokios regioninės ekonominės integracijos organizacijos savo vardu naudojasi teisėmis ir atlieka pareigas, kurias jų valstybėms narėms priskiria šis Protokolas. Tokiais atvejais šių organizacijų valstybės narės nėra įgaliotos tokiomis teisėmis naudotis individualiai.

14 straipsnis

RATIFIKAVIMAS, PRIĖMIMAS, PATVIRTINIMAS IR PRISIJUNGIMAS

1. Šį Protokolą turi ratifikuoti, priimti ar patvirtinti jį pasirašiusios Šalys.

2. Prie šio Protokolo valstybėms ir organizacijoms, nurodytoms 13 straipsnio 1 dalyje, galima prisijungti nuo 1992 m. gegužės 22 d.

15 straipsnis

DEPOZITARAS

Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, atliekančiam depozitaro funkcijas.

16 straipsnis

ĮSIGALIOJIMAS

1. Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai deponuojamas šešioliktas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas.

2. Kiekvienai 13 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybei ir organizacijai, kuri ratifikuoja, priima ar patvirtina šį Protokolą arba prie jo prisijungia po to, kai deponuojamas šešioliktas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ir prisijungimo dokumentas, šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai ta Šalis deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.

17 straipsnis

DENONSAVIMAS

Praėjus penkeriems metams nuo tos dienos, kai šis Protokolas įsigalioja kuriai nors Šaliai, ta Šalis bet kuriuo metu gali jį denonsuoti pateikdama depozitarui pranešimą raštu. Toks denonsavimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras gauna tokį pranešimą, arba vėlesnę dieną, kuri gali būti nurodyta pranešime apie denonsavimą.

18 straipsnis

AUTENTIŠKI TEKSTAI

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

PRIIMTA tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt pirmų metų lapkričio aštuonioliktą dieną Ženevoje.

______________

PRIEDAI

I PRIEDAS

Nustatytos troposferinio ozono valdymo erdvės (TOVE)

Šiame Protokole nurodomos tokios troposferinio ozono reguliavimo teritorijos:

Kanada

TOVE Nr. 1: žemutinis Fraser upės slėnis Britą Kolumbijos provincijoje.

Tai 16 800 km plotas Britą Kolumbijos provincijos pietvakariniame kampe, maždaug 80 km pločio teritorija, kuri nuo upės žiočių Džordžijos sąsiauryje tęsiasi 200 km Fraser upės slėniu iki Boothroyd, Britų Kolumbijoje. Jos pietinė riba sutampa su Kanados–Jungtinių Valstijų tarptautine siena ir apima Didįjį Vankuverio regioną.

TOVE Nr. 2: Vindzoro–Kvebeko koridorius Ontarijo ir Kvebeko provincijose.

Tai 157 000 km plotas, į kurį įeina 1 100 km ilgio ir maždaug 140 km pločio sausumos juosta nuo Vindzoro miesto (Jungtinėse Valstijose, šalia Detroito) Ontarijo provincijoje iki Kvebeko miesto Kvebeko provincijoje. Vindzoro–Kvebeko koridoriaus TOVE yra išilgai Didžiųjų ežerų šiaurinės pakrantės ir Šv. Laurencijaus upės Ontarijo provincijoje, o nuo Ontarijo–Kvebeko sienos iki Kvebeko miesto Kvebeke ji eina iš abiejų Šv. Laurencijaus upės pusių. Į šią teritoriją įeina Vindzoro, Londono, Hamiltono, Toronto, Otavos, Monrealio, Trois–Revieres ir Kvebeko miestai.

Norvegija

Visa žemyninė Norvegijos dalis ir išskirtinė ekonominė zona į pietus nuo 62° šiaurės platumos Europos ekonominės komisijos (EEK) regione. Bendras plotas sudaro 466 000 km².

______________

II PRIEDAS

Lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekių, išmetamų iš stacionarių šaltinių, ribojimo priemonės

Įvadas

1. Šio priedo tikslas – Konvencijos Šalims pateikti gaires, kaip nustatyti geriausias prieinamas technologijas, kad jos galėtų įvykdyti savo įpareigojimus pagal šį Protokolą.

2. Informacija apie išmetamus teršalus ir sąnaudas dėl ją mažinimo paremta vykdomosios institucijos ir jos padalinių oficialiais dokumentais, ypač dokumentais, kuriuos gavo ir apsvarstė Darbo grupė iš stacionarių šaltinių išmetamų LOJ klausimais. Jei nenurodyta kitaip, laikoma, kad išvardyti metodai yra parinkti remiantis veiklos patirtimi.

3. Patirtis dirbant su naujais produktais ir naujų įrenginių, kuriuose įdiegti išmetamų teršalų kiekių mažinimą užtikrinantys metodai, bei esamos įrangos modernizavimo patirtis nuolatos auga, todėl reikės reguliariai tikslinti ir keisti šį priedą. Naujiems įrenginiams nustatytos geriausios prieinamos technologijos po tam tikro pereinamojo laikotarpio gali būti taikomos ir esamiems įrenginiams.

4. Priede išvardyta keletas nevienodo efektyvumo priemonių, kurios skiriasi savo sąnaudomis. Kokios priemonės kiekvienu konkrečiu atveju bus pasirinktos, priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant ekonomines sąlygas, technologinę infrastruktūrą ir bet kokį esamą LOJ kiekių ribojimą.

5. Apskritai šiame priede neatsižvelgiama į konkrečias išmetamų LOJ rūšis pagal atskirus šaltinius, bet jame kalbama apie geriausias prieinamas LOJ išmetimo mažinimo technologijas. Planuojant tam tikriems šaltiniams skirtas priemones, verta teikti pirmenybę tokiai veiklai, kurios metu išmetami chemiškai aktyvūs LOJ, o ne LOJ, kurie nėra chemiškai aktyvūs (pavyzdžiui, tirpiklius naudojančiame sektoriuje). Tačiau planuojant tokias konkretiems junginiams skirtas priemones reikėtų atsižvelgti ir į kitokį poveikį aplinkai (pvz., pasaulinei klimato kaitai) bei žmonių sveikatai.

I. PAGRINDINĖS LOJ SUSIDARYMO IŠ STACIONARIŲ ŠALTINIŲ VEIKLOS SRITYS

6. Pagrindinės veiklos sritys, kuriose iš stacionarių šaltinių išmetami metano neturintys antropogeniniai LOJ, yra šios:

a) tirpiklių naudojimas;

b) naftos pramonė, įskaitant naftos produktų pakrovimą ir iškrovimą;

c) organinės chemijos pramonė;

d) nedideli deginimo įrenginiai (pvz., buitinio šildymo ir mažos pramoninės garo katilinės);

e) maisto pramonė;

f) geležies ir plieno pramonė;

g) atliekų tvarkymas ir apdorojimas;

h) žemės ūkis.

7. Sąraše veiklos sritys nurodytos pagal svarbą nors reikia atsižvelgti į tai, kad išmetamų teršalų inventoriniai sąrašai nėra visiškai tikslūs. Išmetamų LOJ pasiskirstymas pagal atskirus šaltinius labai priklauso nuo to, kokia veikla vykdoma konkrečios Šalies teritorijoje.

II. BENDROSIOS IŠMETAMŲ LOJ KIEKIŲ MAŽINIMO GALIMYBĖS

8. Yra keletas galimybių, kaip reguliuoti LOJ išmetimą ir jo išvengti. Išmetamų LOJ kiekių mažinimo priemonės remiasi produktų ir (arba) technologinių procesų keitimu (įskaitant techninę priežiūrą ir eksploatacijos kontrolę) ir esamų įmonių įrenginių modernizavimu. Toliau pateikiamas bendro pobūdžio prieinamų priemonių, kurias galima diegti atskirai arba tarpusavyje derinant, sąrašas:

a) LOJ keitimas kitomis medžiagomis, pvz., vandens naudojimas riebalų šalinimo voniose, naudojimas dažų, rašalo bei klijų ir rišiklių, kuriuose yra mažai LOJ arba ją visiškai nėra;

b) išmetamų teršalų kiekių mažinimas taikant geriausią valdymo praktiką pavyzdžiui, gerai tvarkant ūkį, taikant prevencines techninės priežiūros programas arba keičiant technologinius procesus, t. y. taikant uždaras sistemas naudojant, saugant ir paskirstant organinius skysčius, kurių virimo temperatūra yra žema;

c) LOJ, surinktų taikant tokius išmetimo ribojimo būdus kaip adsorbcija, absorbcija, kondensacija ir membranų technologijos, perdirbimas ir (arba) pakartotinis panaudojimas; idealus atvejis, kai organinius junginius galima pakartotinai panaudoti vietoje;

d) veiksmingai surinktų LOJ suardymas, taikant tokius išmetimo ribojimo būdus kaip terminis ar katalizinis deginimas arba biologinis apdorojimas.

9. Būtinas išmetamų teršalų kiekių mažinimo procedūrų monitoringas, kad būtų galima užtikrinti atitinkamų ribojimo priemonių ir praktikos įdiegimą veiksmingai mažinant išmetamus LOJ kiekius. Mažinimo procedūrų monitoringas apima:

a) jau įdiegtų pirmiau nurodytų išmetamų LOJ kiekių mažinimo priemonių inventorizaciją;

b) išmetamų LOJ kiekių iš atitinkamų šaltinių apibūdinimas ir kiekybinis įvertinimas matavimo prietaisais ar kitais būdais;

c) reguliarus įdiegtų mažinimo priemonių auditas siekiant užtikrinti, kad jos ir toliau efektyviai veiktų;

d) reguliarus, pagal grafiką ir suderintą tvarką pateikiamas atsiskaitymas reguliavimo institucijoms už a, b ir c punktuose nustatytas priemones;

e) praktiškai pasiekto išmetamo LOJ kiekio sumažinimo palyginimas su šio Protokolo tiksliniais rezultatais.

10. Iš įvairių šaltinių yra surinkti konkrečiais skaičiais išreikšti duomenys apie investicijas (sąnaudas). Kadangi yra daug įtaką darančių veiksnių, tie investicijų (sąnaudų) skaičiai konkrečiais atvejais yra labai skirtingi. Jei sąnaudų efektyvumo strategijoje naudojamas vienetas „sąnaudos vienai išmetamo LOJ kiekio sumažėjimo tonai“, reikia turėti omenyje, kad tokie konkretūs rodikliai labai priklauso nuo tokių veiksnių kaip įrenginio pajėgumas, šalinimo efektyvumas ir LOJ koncentracija neapdorotose dujose, technologijos tipas ir naujo įrenginio pasirinkimas, o ne seno perdarymas. Sąnaudų rodikliai taip pat turėtų remtis konkrečiam technologiniam procesui būdingais parametrais, pavyzdžiui, mg/m² apdorotos produkcijos (padengta dažais), kg/m³ produkto arba kg / vienetui.

11. Sąnaudų efektyvumo strategija turėtų būti paremta bendromis metinėmis sąnaudomis (įskaitant ir kapitalines, ir veiklos sąnaudas). Išmetamų LOJ kiekių mažinimo sąnaudas taip pat reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į viso proceso ekonomiką, pvz., išmetimo ribojimo priemonių ir jų sąnaudų įtaką gamybos sąnaudoms.

III. IŠMETAMOS TARŠOS RIBOJIMO METODAI

12. Pagrindinės prieinamų išmetamų LOJ kiekių ribojimo būdų kategorijos apibendrintos 1 lentelėje. Lentelėje įrašyti tie būdai, kurie komerciniu požiūriu buvo sėkmingai pritaikyti praktikoje ir dabar jau yra pripažinti. Dažniausiai jie yra taikyti visuose sektoriuose.

13. IV ir V skirsniuose pateikiami konkretiems sektoriams tinkami būdai, įskaitant ir tirpiklių kiekio produktuose ribojimą.

14. Šiuos ribojimo būdus svarbu taikyti taip, kad jie nesukeltų kitų ekologinių problemų. Jei reikia naudoti deginimą, jį reikėtų tam tikrais atvejais derinti su energijos gavyba.

15. Naudojant tokius būdus, išmetamame dujų sraute paprastai galima pasiekti mažesnę nei 150 mg / m koncentraciją (pagal bendrą anglies kiekį, esant normalioms sąlygoms). Daugeliu atvejų galima pasiekti 10–50 mg / m³ koncentracijas.

16. Kitas įprastas būdas nehalogenintiems LOJ suardyti – panaudoti LOJ turintį dujų srautą kaip antrinį oro srautą arba kurą esamuose energijos keitimo objektuose. Tačiau tam paprastai reikia proceso pakeitimus priderinti konkrečiam įrenginiui, ir todėl Šis būdas taip pat nėra įrašytas į pateiktą lentelę.

17. Efektyvumo duomenys paimti iš veiklos praktikos ir, manoma, kad jie atspindi esamų įrenginių galimybes.

18. Sąnaudų duomenis dar sunkiau pateikti visiškai tiksliai dėl to, kad sąnaudos nevienodai aiškinamos, taikoma skirtinga buhalterinė apskaita ir skiriasi konkrečios įrenginio eksploatacijos sąlygos. Todėl pateikiami konkrečių atvejų duomenys. Duomenys apima įvairių metodų sąnaudas. Tačiau pateiktos sąnaudos tiksliai atspindi ryšį tarp su įvairiais metodais susijusių sąnaudų. Kai kuriais atvejais naujų įrenginių ir perdirbtų įrenginių sąnaudų skirtumas gali būti nemažas, tačiau jis nėra toks didelis, kad reikėtų pakeisti 1 lentelėje pateiktą seką.

19. Pasirenkamas išmetamos taršos ribojimo būdas priklauso nuo tokių parametrų kaip LOJ koncentracija neapdorotose dujose, dujų srauto tūris, LOJ rūšys ir kitų veiksnių. Todėl taikymo srityje gali būti dalinių sutapimų; tokiu atveju tinkamiausias būdas pasirenkamas pagal konkrečias sąlygas.

1 lentelė

Išmetamų LOJ kiekių esamų ribojimo būdų apibendrinimas, jų efektyvumas ir sąnaudos

Metodas	Nedidelė koncentracija dujų sraute		Didelė koncentracija dujų sraute		Taikymo sritis
	efektyvumas	sąnaudos	efektyvumas	sąnaudos
Terminis deginimas**	Didelis	Didelės	Didelis	Vidutinės	Plati–didelės koncentracijos srautams
Katalizinis deginimas**	Didelis	Vidutinės	Vidutinis	Vidutinės	Labiau specializuota – mažos koncentracijos srautams
Adsorbcija* (aktyvintųjų anglių filtrai)	Didelis	Didelės	Vidutinis	Vidutinės	Plati – mažos koncentracijos srautams
Absorbcija (išmetamų dujų plovimas)	–	–	Didelis	Vidutinės	Plati – didelės koncentracijos srautams
Kondensacija*	–	–	Vidutinis	Mažos	Tik specialiems didelės koncentracijos srautams
Biofiltravimas	Nuo vidutinio iki didelio	Mažos	Mažas***	Mažos	Daugiausia mažos koncentracijos srautams, įskaitant kvapų ribojimą

Koncentracija:	Nedidelė	< 3 g/m^3 (daugeliu atvejų < 1 g/m^3)
Didelė > 5g/m^3
Efektyvumas:	Didelis	> 95 %
	Vidutinis	80–95 %
	Mažas	< 80 %
Bendros sąnaudos:	Didelės > 500 ekiu/t LOJ išmetimui mažinti
	Vidutinės	150–500 ekiu/t LOJ išmetimui mažinti
	Mažos	< 150 ekiu/t LOJ išmetimui mažinti

* Šiuos procesus galima derinti su tirpiklių pakartotinio naudojimo sistemomis. Tokiu būdu sutaupomos sąnaudos.

** Čia neįskaičiuota ekonomija už išgautą energiją; ją įskaičius sąnaudos gali smarkiai sumažėti.

*** Išlyginamaisiais filtrais slopinant išmetamų teršalų didžiausias vertes, vidutinėmis ir mažomis sąnaudomis pasiekiamas vidutinis ir didelis efektyvumas.

IV. SEKTORIAI

20. Šiame skirsnyje kiekvienas LOJ išmetantis sektorius apibūdinamas lentelėje, kurioje nurodomos pagrindinės veiklos sritys, iš kurių išmetami teršalai, jų ribojimo priemonės, įskaitant geriausias prieinamas technologijas, jų specifinis išmetimo mažinimo efektyvumas ir susijusios sąnaudos.

21. Taip pat pateikiamas kiekvieno sektoriaus bendrų išmetamų LOJ kiekių mažinimo galimybių įvertinimas. Didžiausios mažinimo galimybės yra ten, kur įdiegtas tik nedidelis ribojimas.

22. Su procesais susijusio išmetamų teršalų mažinimo efektyvumo nereikia painioti su kiekvieno sektoriaus potencialiais mažinimo galimybių rodikliais. Pirmasis parodo technines galimybes, o antruoju atveju atsižvelgiama į tikėtiną praktinį įdiegimą ir kitus veiksnius, svarbius kiekvienam sektoriui. Su procesu susiję efektyvumo duomenys išreiškiami tik kokybiškai, pvz.:

I = 95 %; II = 80–95 %; III = < 80 %.

23. Sąnaudos priklauso nuo įrenginio pajėgumo, vietai būdingų veiksnių, buhalterinės apskaitos praktikos ir kitų veiksnių. Taigi sąnaudos gali būti labai skirtingos; todėl pateikiama tik kokybinė apibūdinamoji informacija (vidutinės, mažos, didelės sąnaudos), leidžianti palyginti įvairių minėtų technologijų pritaikymo konkrečiose srityse sąnaudas.

A. Tirpiklių naudojimas pramonėje

24. Tirpiklių naudojimas pramonėje daugelyje šalių sudaro didžiausią iš stacionarių šaltinių išmetamų LOJ dalį. 2 lentelėje išvardyti pagrindiniai sektoriai ir ribojimo priemonės, įskaitant geriausias prieinamas technologijas ir išmetamų kiekių mažinimo efektyvumą; kiekvienam sektoriui nurodoma geriausia prieinama technologija. Mažų ir didelių, naujų ir senų įrenginių rodikliai gali skirtis. Dėl to įvertintos bendros mažinimo galimybės nurodomos žemesnės nei pateiktos 2 lentelėje. Dėl šios priežasties įvertintos bendros mažinimo galimybės šiame sektoriuje siekia iki 60 proc. į tolesnes priemones mažinant epizodinį ozono susidarymą galėtų įeiti tirpiklių sudėties pakeitimas.

25. Naudojant tirpiklius pramonėje, galimos trys principinės nuostatos: orientacija į produktą, pavyzdžiui, produkto cheminės sudėties keitimas (dažai, riebalų šalinimo produktai ir t. t.); technologinio proceso keitimas; ir pogamybinis išmetamos taršos reguliavimas. Kai kurioms tirpiklių naudojimo pramonėje rūšims tinka tik orientacija į produktą (dažant įvairias konstrukcijas, pastatus, naudojant valymo produktus pramonėje ir t. t.). Visais kitais atvejais orientacijai į produktą turi būti teikiama pirmenybė, inter alia, dėl išmetamų tirpiklių teigiamo šalutinio poveikio apdirbamojoje pramonėje. Be to, išmetamų teršalų poveikį aplinkai galima sumažinti derinant geriausią prieinamą technologiją su produkto sudėties keitimu, pakeičiant tirpiklius alternatyviomis, mažiau kenksmingomis medžiagomis. Tokiu kombinuotu būdu pasiektos didžiausios išmetamo teršalų kiekio sumažinimo iki 60 proc. galimybės gali nulemti daug geresnius rezultatus aplinkosaugos atžvilgiu.

2 lentelė

Išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės, išmetimo mažinimo efektyvumas ir sąnaudos tirpiklius naudojančiame sektoriuje

Teršalų šaltinis	Teršalų išmetimo ribojimo priemonės	Išmetimo mažinimo efektyvumas	Mažinimo sąnaudos ir sutaupomos lėšos
Pramoninis paviršiaus dengimas	Naudojimas:
	– miltelinių dažų	I	Sutaupomos lėšos
	– dažų, turinčių mažai ar visai neturinčių LOJ	I–III	Mažos sąnaudos
	– dažų, turinčių didesnį kietosios medžiagos kiekį	I–III	Sutaupomos lėšos
	Deginimas:	I–II	Vidutinės / didelės sąnaudos
	– terminis	I–II	Vidutinės sąnaudos
	– katalizinis	I–II	Vidutinės sąnaudos
	Adsorbcija aktyvintosiomis anglimis
Popieriaus paviršiaus dengimas	Deginimo krosnis	I–II	Vidutinės sąnaudos
	Apdorojimas jonizuojančiąja spinduliuote / vandeninio rašalo rūšys	I–III	Mažos sąnaudos
Automobilių gamyba	Naudojimas:
	– miltelinių dažų	I
	– sistemų vandens pagrindu	I–II	Mažos sąnaudos
	– labai patvarių dengimo medžiagų	II
	Adsorbcija aktyvintomis anglimis	I–II	Mažos sąnaudos
	Deginimas atgaunant šilumą:
	– terminis	I–II
	– katalizinis	I–II
Komercinis dažymas	Mažai ar visai neturintys LOJ dažai	I–II	Vidutinės sąnaudos
	Mažai ar visai neturintys LOJ dažai	II–III	Vidutinės sąnaudos
Spausdinimas	Mažai turintys tirpiklių / vandeniniai rašalai	II–III	Vidutinės sąnaudos
	Tekstų spausdinimas: apdorojimas jonizuojančiąja spinduliuote	I	Mažos sąnaudos
	Adsorbcija aktyvintomis anglimis	I–II	Didelės sąnaudos
	Absorbcija
	Deginimas:	I–II
	– terminis
	– katalizinis
	Biofiltravimas, įskaitant išlyginamųjų filtrų naudojimą	I	Vidutinės sąnaudos
Metalo riebalų Šalinimas	Perėjimas prie mažai ar visai LOJ neturinčių sistemų	I
	Uždaros mašinos
	Adsorbcija aktyvintomis anglimis	II	Mažos / didelės sąnaudos
	Dangčių naudojimas, rezervuarų kraštų vėsinimas	III	Mažos sąnaudos
Cheminis valymas	Rekuperavimo džiovintuvai ir geras ūkio tvarkymas (uždari ciklai)	II–III	Mažos / vidutinės sąnaudos
	Kondensavimas	II	Mažos sąnaudos
	Adsorbcija aktyvintomis anglimis	II	Mažos sąnaudos
Medinių plokščių gamyba	Mažai ar visai LOJ neturinti dengiamoji medžiaga	I	Mažos sąnaudos

I = > 95 %; II = 80–95 %; III = < 80 %.

26. Šiuo metu sparčiai kuriami mažai tirpiklių turintys ar visai be tirpiklių dažai, kurių naudojimas yra vienas iš ekonomiškiausių sprendimų. Daugelyje įrenginių derinamos mažai tirpiklių turinčios medžiagos su tokiomis priemonėmis kaip adsorbcija / deginimas. Išmetamų LOJ kiekių ribojimą atliekant didelio masto pramoninius dažymo darbus (pvz., dažant automobilius, buitinius prietaisus), galima įdiegti palyginti greitai. Keliose šalyse išmetami teršalų kiekiai jau sumažinti iki 60 g /m². Keletas šalių pripažino, kad yra techninių galimybių iš naujų įrenginių išmetamą teršalų kiekį sumažinti iki 20 g / m².

27. Metalo paviršiaus riebalų šalinimo alternatyvus sprendimas – apdorojimas vandeniu arba uždaros mašinos nedidelį išmetamą teršalų kiekį surenkant aktyvintosiomis anglimis.

28. įvairioms spausdinimo technologijoms taikomi keli išmetamų LOJ kiekių mažinimo būdai. Tai daugiausia rašalo keitimas, paties spausdinimo proceso pakeitimai taikant kitokius spausdinimo metodus ir dujų valymas. Vandeninis rašalas vietoj rašalo su tirpikliais naudojamas fleksografiniam spausdinimui ant popieriaus, o šiuo metu ieškoma būdų jį naudoti spausdinant ant plastiko. Kai kuriems rastriniams ir rotacinės giliaspaudės spausdinimo darbams jau yra sukurtos vandeninio rašalo rūšys. Naudojant ofsetui rašalą kietėjantį paveikus elektroniniu spinduliu, nesusidaro LOJ ir šis būdas yra taikomas spausdinant ant pakuočių. Kai kuriems spausdinimo būdams jau sukurtas rašalas, kietėjantis paveikus UV. Geriausia prieinama technologija leidinių rotacinei giliaspaudei — dujų valymas aktyvintųjų anglių adsorbentais. Spausdinant pakuotes rotacine giliaspaude, taikomas tirpiklio surinkimas adsorbcijos būdu (ceolitai, aktyvintosios anglys), bet taip pat taikomas deginimas ir absorbcija. Termostabilizacinei ruloninei ofsetinei spaudai naudojamas išmetamųjų dujų terminis arba katalizinis deginimas. Deginimo įrangoje dažnai įtaisomas įrenginys šilumai rekuperuoti.

29. Geriausia prieinama cheminio valymo technologija – uždaros mašinos ir vėdinimui naudojamo išmetamo oro apdorojimas aktyvintųjų anglių filtrais.

B. Naftos perdirbimo pramonė

30. Naftos perdirbimo pramonė – vienas iš didžiausių teršėjų iš stacionarių šaltinių išmetamais LOJ. Teršalai išmetami ir perdirbant naftą ir ją paskirstant (įskaitant vamzdynus ir degalines). Toliau pateiktos pastabos susijusios su 3 lentele; į minimas priemones įeina ir geriausia prieinama technologija.

31. Naftos perdirbimo procese išmetami teršalai susidaro deginant degalus, fakeluose deginant angliavandenilius, išleidžiant vakuuminių sistemų liekanas ir atsitiktinai išmetant iš technologinių procesų įrenginių, tokių kaip jungės ar movos, atvirų linijų ir ėminių ėmimo sistemų. Naftos perdirbimo įmonėse ir dėl kitokios su tuo susijusios veiklos kiti dideli išmetami LOJ kiekiai susidaro sandėliuojant, tvarkant nuotekas, pakraunant ir iškraunant, pavyzdžiui, uostuose, automobilių ir geležinkelio pakrovimo platformose, vamzdynų terminaluose ir atliekant reguliarius darbus, pavyzdžiui, stabdant, taisant, atliekant techninę priežiūrą ir vėl paleidžiant įrenginius (įrenginio technologinio proceso ciklai).

3 lentelė

Išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės, išmetimo mažinimo efektyvumas ir sąnaudos naftos perdirbimo pramonėje

Teršalų šaltinis	Teršalų išmetimo ribojimo priemonės	Išmetimo mažinimo efektyvumas	Mažinimo sąnaudos ir sutaupomos lėšos
Naftos perdirbimo įmonės
Išmetimas dėl nutekėjimo	Reguliarus tikrinimas ir techninė priežiūra	III	Vidutinės sąnaudos
įrenginio technologinio proceso ciklai	Fakelai / dujų–oro mišinio regeneravimas technologinėse krosnyse	I	Nėra duomenų
Nuotekų atskyrimas	Plūduriuojantis dangtis	II	Vidutinės sąnaudos / sutaupytos lėšos
Vakuuminė technologinio proceso sistema	Paviršiniai kontaktiniai kondensatoriai	I
	Nesikondensuojantys LOJ, vamzdžiu perduodami į šildytuvus ar krosnis
Dumblo deginimas	Terminis deginimas	I
Žalios naftos ir naftos produktų sandėliavimas
Benzinas	Plūduriuojantys vidiniai dangčiai su antriniais tarpikliais	I–II	Sutaupytos lėšos
	Talpyklos su plūduriuojančiais dangčiais ir antriniais tarpikliais	II	Sutaupytos lėšos
Žalia nafta	Talpyklos su plūduriuojančiais dangčiais ir antriniais tarpikliais	II	Sutaupytos lėšos
Benzino prekybos terminalai (benzovežių, baržų, geležinkelio cisternų iškrovimas ir pakrovimas)	Gariniai oro surinkimo ir rekuperavimo įrenginiai	I–II	Sutaupytos lėšos
Degalinės	Garų kiekio reglamentavimas benzinvežiuose (I pakopa)	I–II	Mažos sąnaudos / sutaupytos lėšos
	Garų kiekio reglamentavimas pilant benziną į automobilius (įpylimo čiaupai) (II pakopa)	I(–II**)	Vidutinės sąnaudos*

I = > 95 %; II = 80–95 %; III = < 80 %.

* Atsižvelgiant į pajėgumą (degalinės dydį) ir nuo to, ar tai pertvarkyta, ar nauja degalinė.

** Didėja vis labiau standartizuojant automobilių užpildymo vamzdžius.

32. Įrenginio technologinio proceso ciklo metu išmetamus teršalus galima riboti garus iš talpyklų nukreipiant į garų surinkimo rekuperuoti sistemas arba reguliuojamu deginimu fakeluose.

33. Išmetimą iš vakuuminių technologinio proceso sistemų galima riboti garus kondensuojant arba perduodant į garo katilus ar šildytuvus.

34. Išmetimą dėl dujų/garų ir lengvųjų skysčių nutekėjimo iš technologinės įrangos (pvz., per automatinio valdymo vožtuvus, ventilius, slėgio mažinimo įtaisus, ėminių ėmimo sistemas, siurblius, kompresorius, junges ir movas) galima sumažinti ar netgi išvengti reguliariai tikrinant hermetiškumą vykdant remonto programas ir atliekant techninę profilaktinę priežiūrą. Įrangą pro kurią dujos prasiveržia didesniais kiekiais (pvz., vožtuvus, tarpiklius, sandariklius, siurblius ir t. t.), galima pakeisti įranga, kuri yra sandaresnė. Pavyzdžiui, ventilius ir automatinio valdymo vožtuvus galima pakeisti atitinkamais vožtuvais su dumpliniais tarpikliais. Siurbliuose dujoms/garams ir lengviesiems skystiems produktams perpumpuoti galima įtaisyti dvigubus mechaninius tarpiklius su valdomomis dujų pašalinimo angomis. Kompresoriuose galima įrengti buferinius skystimus tarpiklius, kurie neleistų patekti į atmosferą technologiniams skysčiams ir nukreipiamoms į fakelus medžiagoms.

35. Slėgį mažinančius vožtuvus sistemose, kuriose gali būti LOJ, galima sujungti su išmetamųjų dujų surinkimo sistema, o surinktas dujas deginti technologinio proceso krosnyse ar fakeluose.

36. Sandėliuojant žalią naftą ir jos produktus, išmetamus LOJ kiekius galima riboti talpyklose su fiksuotais dangčiais įrengus vidinius plūduriuojančius dangčius arba talpyklose su plūduriuojančiais dangčiais įrengus papildomus tarpiklius.

37. Sandėliuojant benziną ir kitus lengvuosius skystus produktus, išmetamus LOJ kiekius galima riboti keliais būdais. Talpyklose su fiksuotais dangčiais galima įrengti vidinius plūduriuojančius dangčius su pirminiais ir antriniais tarpikliais arba sujungti juos su uždara vėdinimo sistema ir veiksmingu reguliavimo įtaisu, pvz., garų surinkimui, deginimui fakeluose arba technologinėse krosnyse. Talpyklose su išoriniais plūduriuojančiais dangčiais, kuriuose yra pirminiai tarpikliai, galima įrengti antrinius tarpiklius ir (arba) įrengti papildomus sandarius fiksuotus dangčius su slėgiui mažinti skirtais vožtuvais, kuriuos galima sujungti su fakelais.

38. Tvarkant nuotekas, susidarančius LOJ kiekius galima sumažinti keliais būdais. Nuotekų sistemose galima įrengti vandens nepraleidžiančius valdymo įtaisus, taip pat hermetiškus apsaugus sujungimo vietose. Kanalizacijos vamzdžius galima apsaugoti specialiais apsaugais, arba nuotekų sistema gali būti visiškai hermetizuota. Naftos ir vandens separatoriuose, taip pat atskyrimo talpyklose, lengvųjų frakcijų skiltuvuose, išpylimo angų uždoriuose, sietų kamerose, nusodintuvuose ir nekondicinių naftos produktų gaudyklėse galima įrengti fiksuotus dangčius ir uždaras vėdinimo sistemas, kad LOJ garai būtų rekuperuojami arba nukreipiami suardyti. Kita galimybė – naftos ir vandens separatoriuose įrengti plūduriuojančius dangčius su pirminiais ir antriniais tarpikliais. Išmetamus LOJ kiekius iš nuotekų valymo įrenginių galima veiksmingai sumažinti naftą iš technologinio proceso įrangos nukreipiant į nekondicinių naftos produktų gaudymo sistemą ir tokiu būdu sumažinti naftos kiekį, patenkantį į nuotekų apdorojimo įrenginius. Kad į atmosferą patektų mažiau teršalų, į vidų patenkančio vandens temperatūrą taip pat galima reguliuoti.

39. Benzino sandėliavimo ir paskirstymo sektorius turi daug galimybių riboti išmetamą teršalų kiekį. Išmetamų į orą teršalų kiekio ribojimas, pradedant benzino pakrovimu naftos perdirbimo įmonėje (per tarpinius terminalus) ir baigiant benzino išpylimu degalinėse, apibrėžiamas kaip I pakopos išmetamų į orą teršalų ribojimo priemonės, o jų ribojimas, pilant benziną į automobilius degalinėse, apibrėžiamas kaip II pakopos priemonės (žr. III priedo Lakiųjų organinių junginių (LOJ), išmetamų iš mechaninių kelių transporto priemonių ribojimas 33 punktą).

40. I pakopos ribojimo priemonės – tai garų kiekio subalansavimas ir jų surinkimas pilant benziną ir garų regeneravimas rekuperavimo įrenginiuose. Be to, surinkti garai išpilant benziną iš benzovežių degalinėse gali būti grąžinami ir regeneruojami garų rekuperavimo įrenginiuose.

41. II pakopos ribojimo priemonės – garų kiekio subalansavimas tarp benzovežio cisternos ir degalinės požeminės talpyklos.

42. Gabenant benziną taikomos II pakopos ribojimo priemonės kartu su I pakopos ribojimo priemonėmis laikomos geriausia prieinama technologija dėl garavimo išmetamiems teršalams riboti. Sandėliuojant ir tvarkant degalus, papildomas išmetamų LOJ kiekio ribojimo būdas – mažinti degalų lakumą.

43. Bendros išmetamų teršalų ribojimo galimybės naftos perdirbimo pramonėje sudaro iki 80 proc. Tokį didžiausią mažinimo procentą galima pasiekti tik ten, kur šiuo metu išmetamų teršalų ribojimas yra menkas.

C. Organinės chemijos pramonė

44. Chemijos pramonė taip pat išmeta daug LOJ iš stacionarių šaltinių. Dėl gamybos procesų ir naudojamų produktų įvairovės išmetami teršalai labai įvairūs. Gamybos proceso metu išmetamus teršalus galima suskirstyti į šiuos pagrindinius pogrupius: teršalai, susidarantys dėl cheminių technologinių reakcijų, dėl oksidacijos procesų, dėl distiliavimo ir kitų atskyrimo procesų. Kiti svarbūs teršalų šaltiniai – nutekėjimas, sandėliavimas ir produktų gabenimas (pakrovimas / iškrovimas).

45. Naujų įrenginių išmetamas teršalų kiekis smarkiai sumažėja, nes juose procesai yra pakeisti ir (arba) įdiegti nauji. Daugeliu atvejų alternatyvios arba papildomos technologijos yra vadinamosios „pridėtinės“ ar „vamzdžio galo“ priemonės, tokios kaip adsorbcija, absorbcija, terminis ir katalizinis deginimas. Norint sumažinti garavimo iš produktų talpyklų nuostolius ir išmetamą teršalų kiekį pakrovimo bei iškrovimo metu, galima taikyti naftos perdirbimo pramonei rekomenduojamas ribojimo priemones

(3 lentelė). 4 lentelėje pateikiamos ribojimo priemonės, įskaitant geriausias prieinamas technologijas ir išmetimo mažinimo galimybes, siejamas su šiomis priemonėmis.

4 lentelė

Išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės, išmetimo mažinimo efektyvumas ir sąnaudos organinės chemijos pramonėje

Teršalų šaltinis	Teršalų išmetimo ribojimo priemonės	Išmetimo mažinimo efektyvumas	Mažinimo sąnaudos ir sutaupomos lėšos
Išmetimas dėl nutekėjimo	Nesandarių vietų aptikimas ir remonto programa
	reguliarus tikrinimas	III	Mažos sąnaudos
Sandėliavimas ir gabenimas	žr. 3 lentelę
	Bendrosios priemonės:
Technologinis išmetimas	adsorbcija anglimis	I–II	N. d.
	deginimas:
	terminis	I–II	Vidutinės / didelės sąnaudos
	katalizinis	I–II	N. d.
	absorbcija		N. d.
	biofiltravimas	N. d.	N. d.
	deginimas fakele
Formaldehido gamyba	deginimas:
	terminis	I	Didelės sąnaudos
	katalizinis	I
Polietileno gamyba	deginimas fakele	I	Vidutinės sąnaudos
	katalizinis deginimas	I–II
Polistireno gamyba	terminis deginimas	I	Vidutinės sąnaudos
	deginimas fakele
	Proceso pakeitimas (pavyzdžiai):
Vinilchlorido gamyba	oro pakeitimas deguonimi oksichloravimo etape	II	N. d.
	deginimas fakele	I	Vidutinės sąnaudos
Polivinilchlorido gamyba	monomero pašalinimas iš dumblo	II	N. d.
	nitro-2-metil-l-propanol-1 absorbcija	I	Sutaupytos lėšos
Polipropileno gamyba	didelio našumo katalizatorius	I	N. d.
Etileno oksido gamyba	oro pakeitimas deguonimi	I	N. d.

N. d.: nėra duomenų.

I = > 90 %; II = 80–95 %; III = < 80 %.

46. Galimybės sumažinti išmetamus teršalų kiekius organinės chemijos pramonėje siekia iki 70 proc., atsižvelgiant į šios pramonės sektorius ir taikomas technologines ir praktines išmetimo ribojimo priemones ir būdus.

D. Stacionarūs deginimo šaltiniai

47. Kiek optimaliai galima sumažinti LOJ išmetimą iš stacionarių deginimo šaltinių, priklauso nuo kuro panaudojimo efektyvumo šalies mastu (5 lentelė). Taip pat svarbu, kad efektyvų kuro deginimą užtikrintų geri eksploatavimo procesai, našūs deginimo įrenginiai ir pažangios deginimo proceso valdymo sistemos.

5 lentelė

Iš stacionarių deginimo šaltinių išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės

Teršalų šaltinis	Teršalų išmetimo ribojimo priemonės
Nedideli deginimo įrenginiai	Energijos taupymas: pvz., izoliavimas
	Reguliarus tikrinimas
	Senų krosnių pakeitimas
	Gamtinės dujos ir skystasis kuras vietoj kietojo kuro
	Centrinio šildymo sistema
	Rajono centrinio šildymo sistema
Pramonės ir verslo įrenginiai	Energijos taupymas
	Geresnė techninė priežiūra
	Kuro rūšies pakeitimas
	Krosnių konstrukcijos ir kuro pakrovimo į jas pakeitimas
	Deginimo sąlygų keitimas
Stacionarūs vidaus degimo įrenginiai	Išmetamų dujų neutralizavimo sistemos
	Terminiai reaktoriai

48. Mažos sistemos vis dar turi nemažas išmetamų teršalų kiekių sumažinimo galimybes, ypač deginant kietą kurą. Apskritai išmetamus LOJ kiekius galima sumažinti pakeitus senas krosnis/garo katilus ir (arba) ėmus kūrenti dujomis. Tarša sumažėja pakeitus krosnis vienoje patalpoje centrinio šildymo sistema ir (arba) bendrai pakeitus individualias šildymo sistemas; tačiau reikia atsižvelgti į bendrą energijos vartojimo efektyvumą. Perėjimas prie dujų naudojimo — labai veiksminga išmetimo ribojimo priemonė, jei paskirstymo sistema yra sandari.

49. Daugumoje šalių elektros jėgainės turi menkas galimybes mažinti išmetamus LOJ kiekius. Kadangi neaišku, kokie turi būti kuro pakeitimai ir kaip turi būti keičiamos kuro rūšys, negalima pateikti duomenų apie bendras išmetimo mažinimo galimybes ir su tuo susijusias sąnaudas.

E. Maisto pramonė

50. Ir dideliuose, ir mažuose maisto pramonės sektoriaus įrenginiuose yra labai įvairių technologinių procesų, kurių metu į aplinką išmetami LOJ (6 lentelė). Pagrindiniai LOJ išmetimo šaltiniai yra šie:

a) alkoholinių gėrimų gamyba;

b) kepyklos;

c) augalinių aliejų ekstrahavimas naudojant mineralines alyvas;

d) nemaistinių gyvūnų riebalų perdirbimas.

Pagrindinis a ir b punktuose nurodytų procesų metu susidarantis LOJ – etanolis. Pagrindiniai c punkte nurodytų procesų metu susidarantys LOJ – alifatiniai angliavandeniliai.

51. Kiti galimi šaltiniai:

a) cukraus gamybos pramonė ir cukraus naudojimas;

b) kavos ir riešutų skrudinimas;

c) kepimas taukuose (bulvių ir kiti traškučiai ir t. t.);

d) žuvies produktų gamyba;

e) virtos mėsos produktų ruošimas ir t. t.

52. Išmetami LOJ paprastai turi būdingą kvapą, yra nedidelės koncentracijos, išmetami didelio tūrio srautu ir turi didelį vandens kiekį. Dėl to siekiant išmetamus LOJ kiekius sumažinti, naudojami biologiniai filtrai. Naudojamos ir įprastos priemonės, tokios kaip absorbcija, adsorbcija, terminis ir katalizinis deginimas. Pagrindinis biologinės filtracijos pranašumas – nedidelės eksploatacijos sąnaudos, palyginti su kitomis priemonėmis. Vis dėlto ir čia reikia reguliariai atlikti techninės priežiūros darbus.

53. Didelėse fermentavimo įmonėse ir kepyklose etanolį galima rekuperuoti jį kondensuojant.

54. Alifatinių angliavandenilių, susidarančių ekstrahuojant aliejų, išmetimas gali būti sumažintas diegiant uždarus technologinius ciklus ir gerai prižiūrint sklendes, užsandarinimo vietas ir kitas galimo nutekėjimo vietas. Ekstrahuojant skirtingas aliejinių augalų sėklas, reikia skirtingo mineralinės alyvos kiekio. Alyvuogių aliejų galima išgauti mechaniniu būdu, ir tuomet nereikia mineralinės alyvos.

6 lentelė

Išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės, išmetimo mažinimo efektyvumas ir sąnaudos maisto pramonėje

Teršalų šaltinis	Teršalų išmetimo ribojimo priemonės	Išmetimo mažinimo efektyvumas	Mažinimo sąnaudos
Visa maisto pramonė	Uždari technologiniai ciklai
	Biologinė oksidacija	II	Nedidelės*
	Kondensavimas ir apdorojimas	I	Didelės
	Adsorbcija absorbcija
	Terminis/katalizinis deginimas
Augalinio aliejaus perdirbimas	Kompleksinės technologinės priemonės	III	Nedidelės
	Adsorbcija
	Membraninės technologijos
	Deginimas technologinėse krosnyse
Nemaistinių gyvūnų riebalų perdirbimas	Biologinis filtravimas	II	Nedidelės*

* Kadangi šie procesai paprastai taikomi dujoms su nedidele LOJ koncentracija, sąnaudos vienam dujų kubiniam metrui nedidelės, bet sąnaudos perskaičiavus vienai tonai yra didelės.

I = > 95 %; II = 80–95 %; III = < 80 %.

55. Bendros technologiškai įmanomos išmetamų LOJ kiekių mažinimo galimybės maisto pramonėje gali siekti iki 35 proc.

F. Geležies ir plieno pramonė (įskaitant geležies lydinius, liejimą ir t. t.)

56. Geležies ir plieno pramonėje išmetamų LOJ šaltiniai labai įvairūs:

a) žaliavinių medžiagų perdirbimas (kokso gamyklos, aglomeravimo įrenginiai: kepinimas, granulių ir briketų gamyba; metalo laužo perdirbimas);

b) metalurgijos reaktoriai (panardinto lanko aukštakrosnės; elektros lanko aukštakrosnės; konverteriai, ypač naudojant metalo laužą; (atviros) lydkrosnės; aukštakrosnės);

c) technologiniai darbai (liejimas; pakartotinio kaitinimo krosnys ir valcavimo staklės).

57. Mažinant anglies kiekį žaliavose (pvz., ant aglomeravimo transporterių), galima sumažinti išmetamus LOJ kiekius.

58. Kai naudojami atviri metalurgijos reaktoriai, LOJ gali būti išmetami dėl užteršto metalo laužo ar jeigu jis naudojamas pirolizės sąlygomis. Norint sumažinti LOJ išsiskyrimą ypatingą dėmesį reikia atkreipti į susikaupusių dujų pakraunant ir iškraunant metalą surinkimą.

59. Ypatingas dėmesys turi būti atkreipiamas į metalo laužą, užterštą alyva, tepalais, dažais ir t. t., o nemetalines dalis reikia pašalinti.

60. Paprastai dėl nutekėjimo išmetami teršalai susidaro technologinio apdorojimo metu. Liejimo metu susidaro pirolizinės dujos, daugiausia iš organinių smėlio priedų. Tokių teršalų kiekį galima sumažinti pasirinkus rišamąsias dervas, iš kurių mažai išsiskiria išmetamų teršalų, ir (arba) mažinant rišamųjų medžiagų kiekį. Tokioms dūmų dujoms apdoroti bandoma naudoti biologinius filtrus. Valcavimo staklėse susidarantį alyvos rūką ore galima smarkiai sumažinti filtrais.

61. Kokso gamyklos – svarbus išmetamų LOJ šaltinis. Teršalai susidaro dujoms nutekant iš koksavimo krosnių dėl LOJ, perduodamų susijusiai distiliavimo gamyklai, nuostolių ir deginant dujas, susidarančias koksavimo krosnyse, taip pat kitokį kurą. Išmetami LOJ kiekiai daugiausia mažinami šiomis priemonėmis: sandarinant krosnių durelių ir jų rėmų tarpus, pakrovimo angų ir dangčių tarpus; palaikant dujų ištraukimą iš krosnių netgi jų pakrovimo metu; sausu aušinimu arba tiesiogiai šaldant inertinėmis dujomis, arba netiesiogiai šaldant vandeniu; stumiant koksą tiesiai į sauso aušinimo įrenginį; stūmimo metu koksą gerai apgaubiant.

G. Atliekų surinkimas, gabenimas ir apdorojimas

62. Pagrindinis komunalinių kietų atliekų kiekių ribojimo tikslas – mažinti atliekų susidarymą ir mažinti atliekų, kurias reikia apdoroti, kiekį. Be to, atliekų tvarkymas turi būti optimalus aplinkosaugos požiūriu.

63. Jei komunalinės atliekos kaupiamos sąvartynuose, išmetamų LOJ kiekių ribojimas turi būti siejamas su priemonėmis, skirtomis veiksmingam dujų surinkimui (daugiausia metano).

64. Tokie teršalai gali būti suardomi (deginant). Kita galimybė – dujų valymas (biologinė oksidacija, absorbcija, aktyvintųjų anglių naudojimas, adsorbcija) ir jų panaudojimas energijos gamybai.

65. LOJ susidaro iš į sąvartynus patenkančių pramonės atliekų, turinčių LOJ. Į tai reikia atsižvelgti nustatant atliekų tvarkymo politiką.

66. Apskaičiuota, kad šiame sektoriuje išmetamus teršalus galima sumažinti 30 proc, nors į tą skaičių įeina ir metanas.

H. Žemės ūkis

67. Pagrindiniai išmetamų LOJ šaltiniai žemės ūkyje yra šie:

a) žemės ūkio atliekų, įskaitant šiaudus ir ražienas, deginimas;

b) organinių tirpiklių naudojimas pesticidų mišiniuose;

c) anaerobinis gyvulių pašarų ir gyvulinės kilmės atliekų irimas.

68. Išmetami LOJ kiekiai mažinami:

a) reguliuojant šiaudų tvarkymą ir jų nedeginant, kaip įprasta, atvirame ore;

b) kuo mažiau naudojant pesticidų, turinčių daug organinių tirpiklių, ir (arba) naudojant vandenines emulsijas ir mišinius;

c) kompostuojant atliekas, naudojant mėšlo ir šiaudų mišinius ir t. t.

d) mažinant dujų kiekius, išmetamus iš tvartų, mėšlo džiovyklų ir t. t., naudojant biologinius filtrus, adsorbciją ir t. t.

69. Pakeitus pašarų sudėtį galima sumažinti gyvūnų išskiriamų dujų kiekį, be to, dujas galima panaudoti kaip kurą.

70. Šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti, kiek galima sumažinti žemės ūkyje išmetamus LOJ kiekius.

V. PRODUKTAI

71. Kai išmetamus teršalų kiekius mažinti ribojimo priemonėmis netikslinga, vienintelis būdas tai padaryti — keisti naudojamų produktų sudėtį. Pagrindiniai sektoriai ir gaminiai yra šie: namų ūkyje, lengvojoje pramonėje, parduotuvėse ir įstaigose naudojami rišikliai; buitiniai dažai; buitinės valymo ir asmeninės priežiūros priemonės; raštinės gaminiai, tokie kaip tepikliai, ir automobilių priežiūros produktai. Visais kitais atvejais naudojant produktus, analogiškus pirmiau minėtiems (pvz., atliekant dažymo darbus, lengvojoje pramonėje), produktų sudėties keitimas yra labai pageidautina priemonė.

72. Išmetamų LOJ, susijusių su tokiais produktais, kiekius mažinančios priemonės yra šios:

a) produktų pakeitimas kitais;

b) produktų sudėties keitimas;

c) produktų, ypač pakeistos sudėties produktų, pakuočių keitimas.

73. Priemonės, skirtos daryti poveikį vartotojų pasirinkimui rinkos sąlygomis:

a) ženklinimas, kad vartotojai būtų gerai informuoti apie produkto sudėtyje esamų LOJ kiekį;

b) aktyvus mažai LOJ turinčių produktų naudojimo skatinimas (pvz., „Mėlynojo angelo“ sistema);

c) mokesčių lengvatos už mažai LOJ turinčius produktus.

74. Šių priemonių veiksmingumas priklauso nuo LOJ kiekio produktuose ir alternatyvių produktų buvimo ir priimtinumo. Produktų sudėties keitimą reikia kontroliuoti, kad dėl jų nekiltų kitokių problemų (pvz., nepadidėtų išmetamas chlorfluorangliavandenilių (CFC) kiekis).

75. LOJ turintys produktai naudojami ir pramonėje, ir buityje. Abiem atvejais naudojant mažai tirpiklių turinčius pakaitalus, gali reikėti keisti esamą techninę įrangą ir jos naudojimo būdus.

76. Pramonėje ir buityje paprastai naudojami dažai savo sudėtyje vidutiniškai turi nuo 25 iki 60 proc. tirpiklių. Daugumai naudojamų rūšių yra sukurti arba kuriami pakaitalai, kuriuose yra mažai tirpiklių arba jų visai nėra:

a) dažai, naudojami lengvojoje pramonėje:

milteliniai dažai	produkte yra 0 % LOJ
vandeniniai dažai	produkte yra 10 % LOJ
mažai tirpiklių turintys dažai	produkte yra 15 % LOJ;

b) buityje naudojami dažai:

vandeniniai dažai	produkte yra 10 % LOJ
mažai tirpiklių turintys dažai	produkte yra 15 % LOJ.

Tikimasi, kad ėmus naudoti alternatyvius dažus bendras išmetamas LOJ kiekis sumažės iki 45–60 proc.

77. Dauguma rišiklių produktų naudojami pramonėje, tuo tarpu buityje jų naudojama mažiau nei 10 proc. Apie 25 proc. naudojamų rišiklių savo sudėtyje turi tirpiklių su LOJ. Tirpiklių kiekis tokiuose rišikliuose labai įvairus ir kai kuriais atvejais jis gali sudaryti pusę viso produkto svorio. Kai kuriems naudojimo tikslams jau yra klijų, kuriuose yra mažai tirpiklių arba jų visai nėra. Todėl čia yra didelės išmetimo mažinimo galimybės.

78. Rašalas daugiausia naudojamas pramoniniuose spausdinimo procesuose; tirpiklių kiekis jame būna labai įvairus, kartais siekia 95 proc. Kuriamos arba jau yra rašalo rūšių, skirtų daugumai spausdinimo procesų, ypač spausdinti popieriuje, kuriose yra mažai tirpiklių (žr. 28 punktą).

79. Apie 40–60 proc. išmetamų LOJ kiekių, susijusių su plataus vartojimo gaminiais (įskaitant automobilių priežiūros ir raštinės gaminius), sudaro aerozoliai. Yra trys pagrindiniai būdai, kaip sumažinti iš vartojamų gaminių išmetamus LOJ teršalus:

a) propelentų pakeitimas ir mechaninių siurblių naudojimas;

b) produkto sudėties keitimas;

c) pakuočių keitimas.

80. Apskaičiuota, kad išmetamus LOJ kiekius, susijusius su plataus vartojimo gaminiais, galima sumažinti 50 proc.

______________

III PRIEDAS

Motorinių kelių transporto priemonių išmetamų lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekių ribojimo priemonės

Įvadas

1. Šis priedas remiasi informacija apie išmetamų teršalų kiekių ribojimo rezultatus ir sąnaudas, pateikta vykdomosios institucijos ir jos pavaldžiųjų institucijų oficialiuose dokumentuose, darbo grupės dėl lakiųjų organinių junginių parengtoje ataskaitoje apie iš kelių transporto priemonių išmetamus lakiuosius organinius junginius, jų šaltinius ir ribojimo galimybes bei informacija, pateikta Europos ekonominės komisijos (EEK) Vidaus transporto komiteto ir jo pavaldžiųjų institucijų dokumentuose (ypač dokumentuose TRANS/SC1/WP.29/R.242, 486 ir 506); ir papildoma informacija, kurią pateikė vyriausybių paskirti ekspertai.

2. Šį priedą reikės reguliariai tikslinti ir keisti, nes nuolatos didės patirtis naudojant naujas transporto priemones, veikiančias pagal technologijas, užtikrinančias mažus išmetamus teršalų kiekius, kuriant alternatyvius degalus, taip pat modernizuojant esamas transporto priemones ir t. t. Šiame priede negalima pateikti išsamaus visų techninių galimybių sąrašo; jo tikslas – pateikti Šalims bendras gaires, kaip nustatyti ekonomiškai pagrįstas technologijas, kurios joms padėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal šį Protokolą. Kol nėra kitų duomenų, šiame priede kalbama tik apie kelių transporto priemones.

I. PAGRINDINIAI IŠ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMŲ LOJ ŠALTINIAI

3. Iš motorinių transporto priemonių išmetami LOJ pagal jų susidarymo šaltinius skirstomi į: a) teršalus, išmetamus per išmetimo vamzdį; b) garų pavidalu išmetamus teršalus, kurie susidaro pilant degalus, ir c) karterinius angliavandenilius.

4. Daugumoje EEK šalių kelių transportas (išskyrus benzino gabenimą) yra vienas didžiausių išmetamų antropogeninių LOJ šaltinių, kurie visame EEK regione sudaro 30–45 proc. visų dėl žmogaus veiklos susidarančių išmetamų LOJ. Pats didžiausias kelių transporto priemonių išmetamų LOJ šaltinis — benzinu varomos transporto priemonės, kurioms tenka 90 proc. visų transporto priemonių išmetamų LOJ (iš kurių 30–50 proc. susidaro dėl garavimo). Garų pavidalu išmetami teršalai, susidarantys pilant degalus, daugiausia susidaro naudojant benziną; kai naudojamas dyzelinas, tokių teršalų susidaro labai nedaug.

II. BENDRIEJI IŠ MOTORINIŲ KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMŲ LOJ RIBOJIMO TECHNOLOGIJŲ ASPEKTAI

5. Šiame priede kelių transporto priemonės – tai lengvieji automobiliai, lengvasvoriai sunkvežimiai, sunkiosios kelių transporto priemonės, motociklai ir mopedai.

6. Nors šiame priede kalbama ir apie naujas, ir apie jau naudojamas transporto priemones, pagrindinis dėmesys skiriamas iš naujų kelių transporto priemonių išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonėms.

7. Šiame priede taip pat pateikiamos gairės apie tai, kokią įtaką benzino savybių pakeitimas turi garų pavidalu išmetamiems LOJ kiekiams. Išmetamą LOJ kiekį taip pat galima sumažinti vienus degalus keičiant kitais (pvz., gamtinėmis dujomis, suskystintomis naftos dujomis (LPG), metanoliu), tačiau šiame priede tai nėra nagrinėjama.

8. Šiame priede pateiktos įvairių technologijų sąnaudos – tai apytikrės gamybos išlaidos, o ne mažmeninės kainos.

9. Svarbu užtikrinti, kad, eksploatuojant transporto priemonę, jos konstrukcija leistų laikytis išmetamų teršalų normatyvų. Tai galima pasiekti užtikrinant gamybos atitikties reikalavimus, nustatytą eksploatacijos trukmę, garantijų detalėms, skirtoms išmetamiems teršalams riboti, suteikimą ir sugedusių transporto priemonių pašalinimą iš eksploatacijos. Naudojamų transporto priemonių išmetamų teršalų normatyvų laikymosi galima pasiekti vykdant veiksmingas tikrinimo ir techninės priežiūros programas ir taikant priemones, draudžiančias ką nors automobilyje savavališkai keisti ar naudoti netinkamus degalus.

10. Naudojamų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekius galima sumažinti vykdant įvairias programas, pavyzdžiui, mažinant degalų lakumą, taikant ekonomines paskatas, kad greičiau būtų pradėtos taikyti pageidautinos technologijos, naudojant degalų mišinius su nedideliu deguonies kiekiu ir transporto priemones pertvarkant. Degalų lakumo ribojimas yra pati veiksmingiausia priemonė naudojamų transporto priemonių išmetamiems LOJ kiekiams mažinti.

11. Technologijoms, pagrįstoms išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemų naudojimu, reikia bešvinių degalų. Todėl turi būti užtikrinta galimybė gauti bešvinio benzino.

12. Kita svarbi papildoma priemonė išmetamiems LOJ ir kitų teršalų kiekiams mažinti, nors šiame priede ji ir nėra nagrinėjama, – tai miesto ir tarpmiestinio transporto srautų valdymas. Pagrindinių transporto valdymo priemonių tikslas – įvairiais taktiniais, struktūriniais, finansiniais būdais ir apribojimais gerinti pervežimą įvairiomis transporto rūšimis.

13. Iš motorinių transporto priemonių, neturinčių kontrolės priemonių, išmetamuose LOJ yra daug toksiškų junginių, kai kurie iš jų – kancerogeniniai. Taikant išmetamų LOJ kiekių mažinimo technologijas (teršalų išmetamų iš išmetimo vamzdžio, susidarančių dėl garavimo, pilant degalus ir kartelinių angliavandenilių) atitinkamu santykiu sumažinami ir šių toksiškų teršalų kiekiai. Išmetamus toksiškų teršalų kiekius taip pat galima sumažinti keičiant kai kuriuos degalų parametrus (pvz., mažinant benzine esantį benzeno kiekį).

III. PER IŠMETIMO VAMZDĮ IŠMETAMŲ TERŠALŲ KIEKIŲ RIBOJIMO TECHNOLOGINĖS PRIEMONĖS

a) Benzinu varomi lengvieji automobiliai ir lengvasvoriai sunkvežimiai

14. Pagrindinės išmetamų LOJ kiekių ribojimo priemonės išvardytos 1 lentelėje.

1 lentelė

Benzinu varomų lengvųjų automobilių ir lengvasvorių sunkvežimių per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų ribojimo technologinės priemonės

Galimos technologinės priemonės	Išmetamų teršalų lygis (%)		Sąnaudos * (JAV dol.)
	4 taktų variklis	2 taktų variklis
A. Netaikomas ribojimas	400	900	–
B. Variklio pakeitimai (variklio konstrukcija, mišinio sudarymo ir uždegimo sistemos, oro įpūtimas)	100 (1,8 g/km)	–	**
C. Atviro ciklo dujų neutralizavimo sistema	50	–	150–200
D. Uždaro ciklo trijų komponentų dujų neutralizavimo sistema	10–30	–	250–450***
E. Patobulinta uždaro ciklo trijų komponentų dujų neutralizavimo sistema	6	–	350–600***

* Apytikrės papildomos gamybos išlaidos vienai transporto priemonei, palyginti su B technologine priemone.

** Apskaičiuota, kad variklio pakeitimo sąnaudos po A technologinės priemonės, norint taikyti B technologinę priemonę, siekia 40–100 JAV dolerių.

*** D ir E technologinės priemonės leidžia smarkiai sumažinti ne tik išmetamus LOJ, bet ir CO bei NO_X kiekius. B ir C technologinės priemonės taip pat leidžia šiek tiek riboti CO ir (arba) NO_X išmetimą.

15. 1 lentelėje pateiktas palyginimo pagrindas – B technologinė priemonė, t. y. technologija, kai nenaudojamos išmetamų dujų neutralizavimo sistemos, sukurta pagal 1973–1974 m. Jungtinių Valstijų reikalavimus ir EEK 15–04 taisyklių reikalavimus, laikantis 1958 m. Susitarimo dėl motorinių transporto priemonių įrangos ir dalių vienodų tvirtinimo sąlygų nustatymo ir abipusio tokio tvirtinimo pripažinimo. Lentelėje taip pat nurodyta, kokį išmetamų teršalų lygį galima pasiekti taikant atviro ir uždaro ciklo išmetamų dujų neutralizavimo sistemas ir jų taikymo sąnaudos.

16. Lygį (A) „netaikant ribojimo“ 1 lentelėje atitinka padėtis, buvusi EEK regione 1970 m., kuri galbūt šiuo metu dar egzistuoja kai kuriose teritorijose.

17. 1 lentelėje parodyti išmetamų teršalų lygiai nustatyti taikant standartines tikrinimo procedūras. Važiuojančių transporto priemonių išmetami teršalų kiekiai gali būti gana skirtingi atsižvelgiant į inter alia aplinkos temperatūrą eksploatacijos sąlygas, kuro savybes ir transporto priemonių būklę. Tačiau manoma, kad 1 lentelėje nurodytos išmetamų teršalų kiekių sumažinimo galimybės apytiksliai atspindi realias sumažinimo galimybes.

18. Šiuo metu geriausia prieinama technologija – D priemonė. Taikant šią technologiją galima smarkiai sumažinti išmetamus LOJ, CO ir NO_X kiekius.

19. Šiuo metu įgyvendinant vyriausybines tolesnio išmetamų LOJ kiekių mažinimo programas (pvz., Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose), kuriamos patobulintos uždaro ciklo trijų komponentų dujų neutralizavimo sistemos (E technologinė priemonė). Daugiausia dėmesio bus kreipiama į efektyvesnes variklio darbo kontrolės priemones, patobulintas dujų neutralizavimo sistemas, diagnostinių sistemų pačiame automobilyje (OBD) naudojimą ir kitų pažangių priemonių įdiegimą. Dešimtojo dešimtmečio viduryje šios sistemos taps geriausiomis prieinamomis technologijomis.

20. Ypatingą kategoriją sudaro automobiliai su dvitakčiu varikliu, naudojami kai kuriose Europos šalyse. Šiuo metu jie išmeta labai daug LOJ. Bandymo pagal Europos transporto ciklą metu nustatyta, kad iš dvitakčių variklių išmetami angliavandeniliai paprastai sudaro 45,0–75,0 gramų. Šiuo metu bandoma padaryti tam tikrus šio tipo variklių pakeitimus ir pritaikyti dujų neutralizavimo sistemas jau naudojamiems varikliams. Kokios šių mažinimo priemonių galimybės ir jų patikimumas, duomenų dar nėra. Be to, kuriami skirtingos konstrukcijos dvitakčiai varikliai, kurie potencialiai išmes mažiau teršalų.

b) Dyzelinu varomi lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai

21. Lengvieji automobiliai ir lengvasvoriai sunkvežimiai su dyzeliniais varikliais išmeta labai nedaug LOJ, paprastai mažiau nei benzinu varomi automobiliai, turintys uždaro ciklo dujų neutralizavimo sistemas. Tačiau jie išmeta daugiau kietųjų dalelių ir NO_X.

22. Nė viena EEK šalis neturi efektyvių, per dyzelinius variklius turinčių didelės keliamosios galios transporto priemonių išmetimo vamzdį išmetamų LOJ ribojimo programų, nes šių teršalų jie paprastai išmeta nedaug. Tačiau daugelis šalių turi dyzelinių variklių išmetamų kietųjų dalelių ribojimo programas ir kietųjų dalelių ribojimui taiko technologijas (pvz., degimo kameros ir degalų įpurškimo sistemos tobulinimas), kurios leidžia sumažinti ir išmetamą LOJ kiekį.

23. Tikimasi, kad, taikant griežtą kietųjų dalelių išmetimo ribojimo programą, didelės keliamosios galios dyzelinių transporto priemonių išmetami per išmetimo vamzdį LOJ kiekiai sumažės dviem trečdaliais.

24. Išmetamų LOJ rūšys, išmetamos iš dyzelinių variklių, skiriasi nuo LOJ, kuriuos išmeta benzininiai varikliai.

c) Motociklai ir mopedai

25. Motociklų išmetamų LOJ kiekių ribojimo technologinės priemonės yra apibendrintos 2 lentelėje. Šiuo metu galiojančių EEK taisyklių (R.40) paprastai galima laikytis netaikant jokių technologinių išmetamų teršalų kiekių mažinimo priemonių. Ateityje gali būti, kad Austrijos ir Šveicarijos normatyvuose bus reikalaujama taikyti oksiduojančias dujų neutralizavimo sistemas, ypač dvitakčiams varikliams.

26. Mopedų dvitakčių variklių su mažomis oksiduojančiomis dujų neutralizavimo sistemomis išmetamus LOJ kiekius galima sumažinti 90 proc, padidinus gamybos sąnaudas 30–50 JAV dolerių. Austrijoje ir Šveicarijoje jau galioja normatyvai, kuriuose reikalaujama taikyti šią technologiją.

2 lentelė

Per motociklų išmetimo vamzdį išmetamų teršalų ribojimo technologinės priemonės ir efektyvumas

Galima technologinė priemonė	Išmetamų teršalų lygis (%)		Sąnaudos * (JAV dol.)
	4 taktų variklis	2 taktų variklis
A. Netaikomas ribojimas	400 (9,6 g/km)	100 (2 g/km)	–
B. Geriausia priemonė be dujų neutralizavimo sistemos	200	60	–
C. Oksiduojanti dujų neutralizavimo sistema, antrinio oro įpūtimo sistemos naudojimas	30–50	20	50
D. Uždaro ciklo trijų komponentų dujų neutralizavimo sistemos	netaikytina	10**	350

* Apytikrės papildomos gamybos sąnaudos vienai transporto priemonei.

** Tikimasi, kad kai kuriems konkretiems motociklų tipams jau bus pasiekta 1991 m. (prototipai jau sukonstruoti ir šiuo metu išbandyti).

IV. GARŲ PAVIDALU IŠMETAMŲ TERŠALŲ, SUSIDARANČIŲ UŽPILDANT TRANSPORTO PRIEMONĘ DEGALAIS, TECHNOLOGINĖS RIBOJIMO PRIEMONĖS

27. Garų pavidalu išmetami teršalai – tai degalų garai, kuriuos skleidžia variklis ir degalų sistema. Jie skirstomi į šias grupes: a) paros teršalai, kurie susidaro dėl degalų bako „kvėpavimo“, jam įkaistant ir vėl atvėstant įvairiu paros metu; b) prisotinti karšti teršalai, kuriuos skleidžia įkaitęs variklis, kai jis išjungiamas; c) degalų eksploatavimo sistemos nuostoliai, susidarantys transporto priemonei veikiant, ir d) nedarbiniai nuostoliai, susidarantys, pavyzdžiui, iš talpyklų, atsidarančių iš apačios (kur jos naudojamos), ir iš kai kurių degalų sistemoje naudojamų plastikinių medžiagų, pro kurias, manoma, benzinas lėtai prasisunkia dėl jų pralaidumo.

28. Įprastos garų pavidalu išmetamų teršalų iš transporto priemonių su benzininiais varikliais technologinės ribojimo priemonės – tai medžio anglies kamera (su atitinkamais padavimo ir nuvedimo vamzdeliais) ir kontroliuojama šalinimo sistema, skirta LOJ sudeginti variklyje.

29. Garų pavidalu išmetamų teršalų kiekių ribojimo programų vykdymo patirtis Jungtinėse Valstijose rodo, kad garų pavidalu išmetamų teršalų kiekių ribojimo sistemos neduoda pageidaujamų rezultatų, ypač dienomis su žemu ozono lygiu atmosferoje. Taip yra iš dalies dėl to, kad naudojamo benzino lakumas yra daug didesnis nei benzino, kuris bandomas sertifikatams suteikti. Tai taip pat priklauso nuo to, kad neadekvačios bandymų procedūros pagrindu buvo sukurta netinkama išmetimo ribojimo technologija. Jungtinių Valstijų garų pavidalu išmetamų teršalų ribojimo programose, kurios bus vykdomos dešimtajame dešimtmetyje, bus akcentuojama, kad vasarą turėtų būti naudojamas mažesnio lakumo benzinas ir būtų patobulinta bandymų procedūra, kuri skatintų pažangesnes garų pavidalu išmetamų teršalų kiekių išmetimo ribojimo sistemas ir leistų kontroliuoti keturis 27 punkte minėtus teršalų šaltinius. Šalyse, kuriose naudojamas didelio lakumo benzinas, vienintelis ekonomiškiausias ir efektyviausias būdas išmetamiems LOJ kiekiams mažinti – naudojamo benzino lakumo mažinimas.

30. Taigi norint veiksmingai riboti garų pavidalu išmetamus teršalus, būtina a) kontroliuoti benzino lakumą atsižvelgiant į klimato sąlygas ir b) nustatyti tinkamą bandymų procedūrą.

31. 3 lentelėje pateikiamas išmetamų teršalų ribojimo priemonių sąrašas, teršalų išmetimo sumažinimo galimybės ir apytikrės sąnaudos; manant, kad šiuo metu geriausia prieinama išmetimo ribojimo technologija – B technologinė priemonė. C technologinė priemonė greitai taps geriausia prieinama technologija, kurią taikant bus galima pasiekti daug geresnių rezultatų nei taikant B technologinę priemonę.

32. Degalų ekonomija, siejama su garų pavidalu išmetamų teršalų kiekių ribojimu, sudaro mažiau nei 2 proc. Tokia ekonomija susidaro dėl didesnio energetinio tankio degalų ir žemo garų slėgio pagal Reido (RVP) skalę degalų naudojimo, taip pat dėl to, kad sugaudyti garai ne išleidžiami, o sudeginami.

33. Iš esmės teršalus, skleidžiamus į transporto priemonę pilant degalus, galima surinkti įrengus atitinkamas sistemas degalinėse (11 etapas) ar pačiose transporto priemonėse. Teršalų išmetimo ribojimo priemonės degalinėse – gerai žinoma technologija, tuo tarpu sistemos, įrengiamos transporto priemonėse, dar tik kuriamos ir yra išbandyti keli jų prototipai. Šiuo metu tiriama transporto priemonėse įrengiamų garų surinkimo sistemų sauga. Gali būti tikslinga kartu su transporto priemonėse įrengiama garų surinkimo sistema kurti ir jos saugios eksploatacijos normatyvus, kad konstrukcija būtų saugi. 11 etapo ribojimo priemones galima įdiegti greičiau, nes jas galima įrengti atitinkamose teritorijose esančiose degalinėse. 11 etapo ribojimo priemonės gali būti taikomos visoms transporto priemonėms su benzininiais varikliais, tuo tarpu transporto priemonėse diegiamas sistemas galima įrengti tik naujose transporto priemonėse.

34. Nors motociklų ir mopedų garų pavidalu išmetami teršalai šiuo metu EEK regione nėra kontroliuojami, jiems galima taikyti tas pačias bendrąsias ribojimo priemones, kaip ir automobiliams su benzininiais varikliais.

3 lentelė

Lengvųjų automobilių ir lengvasvorių sunkvežimių su benzininiais varikliais garų pavidalu išmetamų teršalų kiekių ribojimo priemonės ir jų mažinimo galimybės

Technologinė priemonė	LOJ išmetimo sumažinimo galimybės (%)(^l)	Sąnaudos (JA V dol.)(^2)
A. Maža talpykla, negriežtos RVP(^3) ribos, 1980 m. JAV bandymų procedūra	< 80	20
B. Maža talpykla, griežtos RVP ribos(^4), 1980 m. JAV bandymų procedūra	80–95	20
C. Patobulinta garų pavidalu išmetamų teršalų ribojimo sistema, griežtos RVP ribos(^4), 1990 m. JAV bandymų procedūra(^5)	> 95	33

(¹) Palyginti su padėtimi nesant kontrolės.

(²) Apytikrės gamybos sąnaudos vienai transporto priemonei.

(³) Degalų garų slėgis pagal Reido skalę.

(⁴) Remiantis Jungtinių Valstijų duomenimis: esant RVP ribai – 62 kPa šiltuoju metų laiku, sąnaudos – 0,0038 JAV dolerio vienam litrui. Atsižvelgus į degalų ekonomiją, kuri yra susijusi su žemo RVP benzinu, pakoreguotos apytikrės sąnaudos – 0,0012 JAV dolerio vienam litrui.

(⁵) 1990 m. Jungtinių Valstijų bandymų procedūra efektyviau ribos įvairiu paros metu daug kartų išmetamus teršalus, eksploatacinius nuostolius, eksploatacinius nuostolius esant aukštai aplinkos temperatūrai, po ilgo veikimo karštų prisotintų garų išmetimą ir garus, išsiskiriančius transporto priemonei neveikiant.

______________

IV PRIEDAS

Lakiųjų organinių junginių (LOJ) klasifikacija, pagrįsta fotocheminio ozono susidarymo potencialu (POCP)

1. Šiame priede apibendrinama turima informacija ir nurodoma, kuriuos elementus dar reikia parengti, kad būtų pateiktos gairės būsimiems darbams. Jis paremtas informacija apie angliavandenilius ir ozono susidarymą, kuri buvo pateikta dviejuose darbo grupei dėl lakiųjų organinių junginių parengtuose pranešimuose (EB. AIR/WG.4/R11 ir R.13/Rev.1); konkrečiai Austrijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir EMEP meteorologinės Vakarų sintezės centro (MSC-W) atliktų tolesnių mokslinių tyrimų duomenimis, taip pat informacija, kurią pateikė vyriausybių paskirti ekspertai.

2. Galutinis POCP paremto nagrinėjimo tikslas – pateikti gaires regioninei ir nacionalinei lakiųjų organinių junginių išmetimų ribojimo politikai, atsižvelgiant į tai, kokią įtaką epizodiniam ozono susidarymui turi kiekviena LOJ rūšis ir iš įvairių sektorių išmetami LOJ kiekiai, išreiškiant tai fotocheminio ozono susidarymo potencialu (POCP), kuris apibrėžiamas kaip fotocheminio ozono tūrio vieneto susidarymo pokyčiai, priklausantys nuo konkretaus išmetamo LOJ kiekio pokyčių. POCP galima nustatyti taikant fotocheminį apskaičiavimo modelį arba laboratoriniais bandymais. Šis rodiklis parodo įvairius epizodinio atmosferinių oksidantų susidarymo aspektus, pvz., didžiausią ozono koncentraciją arba besikaupiantį ozono kiekį vieno epizodo metu.

3. POCP koncepcija remiamasi todėl, kad epizodo metu ozono susidarymui konkretūs LOJ turi labai skirtingą įtaką. Pagrindinis šios koncepcijos bruožas yra tai, kad nepaisant didelės sąlygų, dėl kurių susidaro ozonas, įvairovės, iš visų LOJ saulės šviesoje ir esant NO_X ozonas susidaro panašiai.

4. Skirtingi fotocheminiai apskaičiavimo modeliai rodo, kad norint reikšmingiau sumažinti ozono koncentraciją reikia labai smarkiai sumažinti išmetamus LOJ ir NO_X kiekius (per 50 proc.). Be to, didžiausia ozono koncentracija pažemio sluoksnyje sumažėja santykinai mažiau nei sumažinamas išmetamas LOJ kiekis. Iš principo šį efektą parodo teoriniai įvairių scenarijų apskaičiavimai. Tuo pačiu santykiu sumažinus visų rūšių LOJ išmetimą, o visą išmetamų antropogeninių ne metano kilmės LOJ masę – 50 proc., didžiausios ozono vertės (viršijančios 75 ppb valandos vidurkio) Europoje, atsižvelgiant į ozono lygį, sumažėja tik 10–15 proc. Tuo pačiu, jei 50 proc. (masės) sumažinamos svarbiausios (POCP, masės verčių ir reaktyvumo atžvilgiu) išmetamos antropogeninės ne metano kilmės LOJ rūšys, skaičiavimai rodo, kad didžiausia epizodinio ozono koncentracija sumažėja 20–30 proc. Tai patvirtina, kad, norint nustatyti išmetamų LOJ ribojimo prioritetus, remtis POCP yra naudinga, ir aiškiai matyti, kad LOJ galima suskirstyti į stambias kategorijas pagal jų svarbą epizodinio ozono susidarymui.

5. POCP vertės ir reaktyvumo lygiai apskaičiuoti tik apytikriai, remiantis konkrečiais scenarijais (pvz., išmetamam teršalų kiekiui didėjant ir mažėjant, keičiantis oro srautų trajektorijoms) ir norint gauti duomenis tam tikriems tikslams (pvz., apie didžiausią ozono koncentraciją, bendrą ozono koncentraciją vidutinę ozono koncentraciją). POCP vertės ir reaktyvumo lygiai priklauso nuo cheminės reakcijos mechanizmo. Aišku, kad įvairios apytikrės POCP vertės skiriasi, kartais netgi keturis kartus. POCP vertės nėra pastovios, jos kinta atsižvelgiant į vietą ir laiką. Pavyzdžiui, apskaičiuotoji ortoksileno POCP vertė vadinamojoje „Prancūzijos–Švedijos“ trajektorijoje pirmąją srauto judėjimo dieną siekia 41, o penktąją – 97. Pagal EMEP meteorologinės Vakarų sintezės centro (MSC-W) apskaičiavimus, EMEP teritorijos gardelėse ortoksileno POCP susidarymui, esant O₃ daugiau nei 60 ppb, svyruoja nuo 54 iki 112 (5–95 procentilių). POCP kitimas erdvės ir laiko atžvilgiu priklauso ne tik nuo antropogeninių išmetamų LOJ sudėties oro sraute, bet ir nuo meteorologinių sąlygų kaitos. Bet kuris chemiškai aktyvus LOJ gali daugiau ar mažiau skatinti epizodinį fotocheminių oksidantų susidarymą, atsižvelgiant į NO_X ir LOJ koncentraciją ir meteorologines sąlygas. Labai mažo reaktyvumo angliavandeniliai, tokie kaip metanas, metanolis, etanas ir kai kurie chlorinti angliavandeniliai, šį procesą skatina labai menkai. Skirtumai susidaro taip pat dėl skirtingų meteorologinių sąlygų įvairiomis dienomis ir įvairiose Europos dalyse. POCP vertės netiesiogiai priklauso ir nuo to, kaip apskaičiuojamos išmetamųjų teršalų rūšys ir kiekis. Kol kas Europoje nėra vieno nuoseklaus metodo ir tokiu metodu pagrįstos informacijos. Visiškai aišku, kad būtina toliau tęsti darbus rengiant POCP paremtą metodiką.

6. Lapuočių medžių skleidžiami gamtiniai izopreno teršalai kartu su azoto oksidais (NO_X), daugiausia – iš antropogeninių šaltinių, gali labai paskatinti ozono susidarymą šiltu vasaros metu lapuočiais medžiais apaugusiose teritorijose.

7. 1 lentelėje LOJ rūšys sugrupuotos pagal jų įtaką didžiausių epizodinių ozono koncentracijų susidarymui išskirtos trys LOJ grupės. 1 lentelėje nurodytų cheminių medžiagų svarba išreiškiama išmetamų LOJ tūriu, tenkančiu vienam masės vienetui. Kai kurie angliavandeniliai, pavyzdžiui, n-butanas, priskirti cheminėms medžiagoms, svarbioms dėl savo didelio išmetamo tūrio, nors pagal OH aktyvumą taip gali neatrodyti.

8. 2 ir 3 lentelėse parodyta atskirų LOJ įtaka, išreikšta rodikliais pagal jų santykinę vienos rūšies (etileno) įtakos atitiktį, kurios rodiklis prilygintas 100. Lentelėse parodyta, kaip tokie rodikliai, t. y. POCP vertės, gali būti įvairių išmetamų LOJ mažinimo būdų įtakos įvertinimo pagrindas.

9. 2 lentelėje parodyti kiekvienos stambesnės šaltinių kategorijos vidutiniai POCP rodikliai, remiantis POCP apskaičiavimais kiekvienai LOJ rūšiai kiekvienoje šaltinių kategorijoje. Rengiant ir pateikiant šios lentelės duomenis, buvo pasinaudota Jungtinėje Karalystėje ir Kanadoje nepriklausomai parengtais išmetamų LOJ sąrašais. Daugelis šaltinių, pvz., motorinės transporto priemonės, deginimo įrenginiai, išmeta ir, vykstant daugeliui pramoninių procesų, išmetami angliavandenilių mišiniai. Daugeliu atvejų priemonių, leidžiančių sumažinti pagal POCP metodiką atrinktus labai chemiškai aktyvius, konkrečius išmetamus LOJ, nėra. Praktikoje dauguma galimų mažinimo priemonių mažina išmetamų teršalų masę, nepaisant jų POCP verčių.

10. 3 lentelėje palyginama daugelis skirtingų tam tikrų LOJ rūšių įvertinimo sistemų. Nacionalinėse išmetamų LOJ kiekių ribojimo programose nustatant pirmenybę, konkrečias LOJ rūšis galima įvertinti daugeliu rodiklių. Paprasčiausias, bet mažiausiai efektyvus būdas – atkreipti dėmesį į išmetamų teršalų masę arba santykinę koncentraciją aplinkos ore.

11. Santykinis įvertinimas, paremtas OH reaktyvumu, leidžia ištirti kai kuriuos, bet jokiu būdu ne visus svarbius atmosferos cheminių reakcijų aspektus, dėl kurių saulės šviesoje ir esant NO_X susidaro ozonas. SAPRC (Nacionalinis oro taršos tyrimų centras) įvertinimo procedūra pritaikyta situacijai Kalifornijoje įvertinti. Dėl skirtingų modeliavimo sąlygų, taikomų Los Andžclo baseinui ir Europai, susidaro dideli tokių fotocheminiu atžvilgiu skirtingų LOJ rūšių kaip aldehidai „gyvenimo/būvio ciklo“ skirtumai. POCP, apskaičiuoti pagal fotocheminius modelius Nyderlanduose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir EMEP (MSC-W), skirti skirtingiems ozono susidarymo problemos aspektams Europoje įvertinti.

12. Kai kurie mažiau chemiškai aktyvūs tirpikliai sukelia kitas problemas, pvz., jie labai kenkia žmonių sveikatai, juos sunku naudoti, jie yra patvarūs, gali neigiamai veikti aplinką kituose lygiuose (pvz., laisvoje troposferoje arba stratosferoje). Daugeliu atvejų geriausia prieinama technologija išmetamiems tirpiklių kiekiams sumažinti – naudoti sistemas be tirpiklių.

13. Patikimi išmetamų LOJ sąrašai yra labai svarbūs kuriant ekonomišką LOJ išmetimo ribojimo politiką ypač politiką, paremtą POCP metodika. Todėl būtina nurodyti nacionalinius išmetamų LOJ lygius pagal sektorius, laikantis bent jau vykdomosios institucijos nurodytų gairių, ir juos kuo išsamiau papildyti duomenimis apie išmetamas LOJ rūšis ir išmetamų teršalų kiekių pokyčius laiko atžvilgiu.

1 lentelė

LOJ skirstymas į tris grupes pagal jų svarbą epizodinio ozono susidarymui

Svarbesnieji
Alkenai
Aromatiniai angliavandeniliai
Alkanai	> C6 alkanai, išskyrus 2,3-dimetilpentaną
Aldehidai	Visi aldehidai, išskyrus benzaldehidą
Biogeniniai angliavandeniliai	Izoprenas
Mažiau svarbūs
Alkanai	C3–C5 alkanai ir 2,3-dimetilpentanas
Ketonai	Metiletilketonas ir metil-tret-butilketonas
Alkoholiai	Etanolis
Esteriai	Visi esteriai, išskyrus metilo acetatą
Ne tokie svarbūs
Alkanai	Metanas ir etanas
Alkinai	Acetilenas
Aromatiniai angliavandeniliai	Benzenas
Aldehidai	Benzaldehidas
Ketonai	Acetonas
Alkoholiai	Metanolis
Esteriai	Metilo acetatas
Chlorinti angliavandeniliai	Metilo chloroformas
	Metileno chloridas
	Trichloretilenas ir tetrachloretilenas

2 lentelė

Įvairių teršalus išmetančių sektorių POCP ir LOJ masės procentinė dalis, tenkanti kiekvienai jų klasei, dalyvaujančiai ozono susidaryme

Sektorius	Sektoriaus POCP		Procentinė masės dalis, tenkanti kiekvienai ozoną sudarančiai klasei
	Kanada	Jungtinė Karalystė	labiau svarbu	mažiau svarbu	mažiausiai svarbu	nežinoma
Transporto priemonių su benzininiu varikliu išmetamosios dujos	63	61	76	16	7	1
Transporto priemonių su dyzeliniu varikliu išmetamosios dujos	60	59	38	19	3	39
Transporto priemonių su benzininiu varikliu garų pavidalu išmetami teršalai		51	57	29	2	12
Kitos transporto priemonės	63	–	–	–	–	–
Stacionarūs deginimo šaltiniai	–	54	34	24	24	18
Tirpiklių naudojimas	42	40	49	26	21	3
Paviršių dengimas	48	51	–	–	–	–
Pramonės procesų metu išmetami teršalai	45	32	4	41	0	55
Pramoninės cheminės medžiagos	70	63	–	–	–	–
Naftos perdirbimas ir paskirstymas	54	45	55	42	1	2
Gamtinių dujų nutekėjimas	–	19	24	8	66	2
Žemės ūkis	–	40	–	–	100	–
Akmens anglių gavyba	–	0	–	–	100	–
Buitinių atliekų sąvartynai	–	0	–	–	100	–
Cheminis valymas	29
Medienos deginimas	55	–	–	–	–	–
Miško kirtimo atliekų deginimas	58	–	–	–	–	–
Maisto pramonė	–	37	–	–	–	–

3 lentelė

Vertinimo sistemų palyginimas 85 LOJ rūšims (palyginti su etilenu, kurio rodiklis = 100)

LOJ	OH skalė	Kanada, pagal masę	SAPRCMIR	JK		Švedija		EMEP	LOTOS
				POCP	Skirtumų amplitudė	Maks. skirt.	0–4 dienos
	[a]	[b]	[c]	[d]	[e]	[f]	[g]	[h]	[i]
Metanas	0,1	–	0	0,7	0–3	–	–	–	–
Etanas	3,2	91,2	2,7	8,2	2–30	17,3	12,6	5–24	6–25
Propanas	9,3	100	6,2	42,1	16–124	60,4	50,3	–	–
n-butanas	15,3	212	11,7	41,4	15–115	55,4	46,7	22–85	25–87
Izobutanas	14,2	103	15,7	31,5	19–59	33,1	41,1	–	–
n-pentanas	19,4	109	12,1	40,8	9–105	61,2	29,8	–	–
Izopentanas	18,8	210	16,2	29,6	12–68	36,0	31,4	–	–
n-heksanas	22,5	71	11,5	42,1	10–151	78,4	45,2	–	–
2-metilpentanas	22 2	100	17,0	52,4	19–140	71,2	52,9	–	–
3-metilpentanas	22,6	47	17,7	43,1	11–125	64,7	40,9	–	–
2,2 – dimetilbutanas	10,5	–	7,5	25,1	12–49	–	–	–	–
2,3-dimetilbutanas	25,0	–	13,8	38,4	25–65	–	–	–	–
n-heptanas	25,3	41	9,4	52,9	13–165	79,1	51,8	–	–
2-metilheksanas	18,4	21	17,0	49,2	11–159	–	–	–	–
3-metilheksanas	18,4	24	16,0	49,2	11–157	–	–	–	–
n-oktanas	26,6	–	7,4	49,3	12–151	69,8	46,1	–	–
2-metilheptanas	26,6	–	16,0	46,9	12–146	69,1	45,7	–	–
n-nonanas	27,4	–	6,2	46,9	10–148	63,3	35,1	–	–
2-metiloktanas	27,3	–	13,2	50,5	12–147	66,9	45,4	–	–
n-dekanas	27,6	–	5,3	46,4	8–156	71,9	42,2	–	–
2-metilnonanas	27,9	–	11,7	44,8	8–153	71,9	42,3	–	–
n-undekanas	29,6	21	4,7	43,6	8–144	66,2	38,6	–	–
n-duodekanas	28,4	–	4,3	41,2	7–138	57,6	31,1	–	–
Metilcikloheksanas	35,7	18	22,3	–	–	40,3	38,6	–	–
Metileno chloridas	–	–	–	1	0–3	0	0	–	–
Chloroformas	–	–	–	–	–	0,7	0,4	–	–
Metilchloroformas	–	–	–	0,1	0–1	0,2	0,2	–	–
Trichloretilenas	–	–	–	6,6	1–13	8,6	11,1	–	–
Tetrachloretilenas	–	–	–	0,5	0–2	1,4	1,4	–	–
Alilchloridas	–	–	–	–	–	56,1	48,3	–	–
Metanolis	10,9	–	7	12,3	9–21	16,5	21,3	–	–
Etanolis	25,5	–	15	26,8	4–89	44,6	22,5	9–58	20–71
Izopropilo alkoholis	30,6	–	7	–	–	17,3	20,3	–	–
Butanolis	38,9	–	30	–	–	65,5	21,4	–	–
Izobutilo alkoholis	45,4	–	14	–	–	38,8	25,5	–	–
Etilenglikolis	41,4	–	21	–	–	–	–	–	–
Propilenglikolis	55,2	–	18	–	–	–	–	–	–
Butan-2-diolis	–	–	–	–	–	28,8	6,6	–	–
Dimetileteris	22,3	–	11	–	–	28,8	34,3	–	–
Metil-tret-butileteris	11,1	–	8	–	–	–	–	–	–
Etil-tret-butileteris	25,2	–	26	–	–	–	–	–	–
Acetonas	1,4	–	7	17,8	10–27	17,3	12,4	–	–
Metiletilketonas	5,5	–	14	47,3	17–80	38,8	17,8	–	–
Metilizobutilketonas	–	–	–	–	–	67,6	31,8	–	–
Metilacetatas	–	–	–	2,5	0–7	5,8	6,7	–	–
Etilacetatas	–	–	–	21,8	11–56	29,5	29,4	–	–
Izopropilacetatas	–	–	–	21,5	14–36	–	–	–	–
n-butilacetatas	–	–	–	32,3	14–91	43,9	32,0	–	–
Izobutilacetatas	–	–	–	33,2	21–59	28,8	35,3	–	–
Propilenglikol-metileteris	–	–	–	–	–	77,0	49,1	–	–
Propilenglikol-metileterio acetatas	–	–	–	–	–	30,9	15,7	–	–
Etilenas	100	100	100	100	100	100	100	100	100
Propilenas	217	44	125	103	75–163	73,4	59,9	69–138	55–120
1-butenas	194	32	115	95,9	57–185	79,9	49,5	–	–
2-butenas	371	–	136	99,2	82–157	78,4	43,6	–	–
1-pentenas	148	–	79	105,9	40–288	72,7	42,4	–	–
2-pentenas	327	–	79	93,0	65–160	77,0	38,1	–	–
2-metil-1-butenas	300	–	70	77,7	52–113	69,1	18,1	–	–
2-metil-2-butenas	431	24	93	77,9	61–102	93,5	45,3	–	–
3-metil-1-butenas	158	–	79	89,5	60–154	–	–	–	–
Izobutenas	318	50	77	64,3	58–76	79,1	58,0	–	–
Izoprenas	515	–	121	–	–	53,2	58,3	–	–
Acetilenas	10,4	82	6,8	16,8	10–42	27,3	36,8	–	–
Benzenas	5,7	71	5,3	18,9	11–45	31,7	40,2	–	–
Toluenas	23,4	218	34	56,3	41–83	44,6	47,0	–	–
o-ksilenas	48,3	38	87	66,6	41–97	42,4	16,7	54–112	26–67
m-ksilenas	80,2	53	109	99,3	78–135	58,3	47,4	–	–
p-ksilenas	49,7	53	89	88,8	63–180	61,2	47,2	–	–
Etilbenzenas	25	32	36	59,3	35–114	53,2	50,4	–	–
1,2,3-trimetil-benzenas	89	–	119	117	76–175	69,8	29 2	–	–
1,2,4-trimetil-benzenas	107	44	119	120	86–176	68,3	33,0	–	–
1,3,5-trimetil-benzenas	159	–	140	115	74–174	69,1	33,0
o-etiltoluenas	35	–	96	66,8	31–130	59,7	40,8	–	–
m-etiltoluenas	50	–	96	79,4	41–140	62,6	40,1	–	–
p-etiltoluenas	33	–	96	72,5	36–135	62,6	44,3	–	–
n-propilbenzenas	17	–	28	49,2	25–110	51,1	45,4	–	–
Izopropilbenzenas	18	–	30	56,5	35–105	51,1	52,3	–	–
Formaldehidas	104	–	117	42,1	22–58	42,4	26,1	–	–
Acetaldehidas	128	–	72	52,7	33–122	53,2	18,6	–	–
Propionaldehidas	117	–	87	60,3	28–160	65,5	17,0	–	–
Butiraldehidas	124	–	–	56,8	16–160	64,0	17,1	–	–
Izobutiraldehidas	144	–	–	63,1	38–128	58,3	30,0	–	–
Valeraldehidas	112	–	–	68,6	0–268	61,2	32,1	–	–
Akroleinas	–	–	–	–	–	120,1	82,3	–	–
Benzaldehidas	43	–	-10	-33,4	-82–(-12)	–	–	–	–

[a] – išmetimo intensyvumo koeficiento OH + LOJ ir molekulinės masės santykinė vertė.

[b] – LOJ koncentracijos 18-os Kanados rajonų aplinkos ore, apskaičiuotos masės pagrindu.

[c] – maksimalus atskirasis reaktyvumas (MIR), pagal scenarijus Kalifornijai; Nacionalinis oro taršos tyrimų centras, Los Andželas, JAV.

[d] – vidutinis POCP, apskaičiuotas 3 scenarijams ir 9 dienoms: VFR – Airija, Prancūzija – Švedija ir Jungtinė Karalystė.

[e] – POCP kitimo diapazonas, apskaičiuotas 3 scenarijams ir 11 dienų.

[f] – POCP, apskaičiuotas vienam šaltiniui Švedijoje, kuriam būdingas maksimalus ozono tūrio kitimo diapazonas.

[g] – POCP, apskaičiuotas vienam šaltiniui Švedijoje, naudojantis vidutiniu ozono tūrio kitimo diapazonu per 4 dienas,

[h] – POCP kitimo diapazonas (5–96 procentilių), apskaičiuotas EMEP tinklui.

[i] – POCP kitimo diapazonas (20–80 procentilių), apskaičiuotas LOTOS tinklui.

POCP = (a/b)/(c/d) x 100;

čia: a) – fotocheminio oksidanto susidarymo tūrio pasikeitimas dėl pasikeitusio išmetamų LOJ tūrio;

b) – bendras LOJ išmestas tūris iki to momento;

c) – fotocheminio oksidanto susidarymo tūrio pasikeitimas dėl pasikeitusio išmetamo etileno tūrio;

d) – bendras išmestas etileno tūris iki to momento.

Šis kiekybinis vertės apskaičiavimas pagrįstas ozono fotocheminio susidarymo modeliu, stebint, kaip susidaro fotocheminis ozonas esant arba nesant tam tikram angliavandeniliui. Pagal tokį modelį atliekamų šių dviejų skaičiavimo variantų ozono koncentracijos verčių skirtumas parodo LOJ įtaką ozono susidarymui.

______________