LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KRAUJALAKINIO MELSVIO (MACULINEA TELEIUS) APSAUGOS PLANO IR VEIKSMŲ PLANŲ SANTRAUKŲ PATVIRTINIMO
2012 m. balandžio 27 d. Nr. D1-364
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200) 3 straipsnio 3 dalies 5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi ir Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 (Žin., 2010, Nr. 66-3299), 3 ir 13 punktais:
1. T v i r t i n u:
1.1. Eglynlaukio botaninio draustinio kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.2. Tyrų pelkės pietinės dalies kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.3. Tyrų pelkės šiaurinės dalies kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.4. Vikšrupio aukštupio pievų kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
1.5. Viržintų pievos kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) apsaugos 2012–2014 m. veiksmų plano santrauką (pridedama);
2. P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti atitinkamų saugomų teritorijų direkcijų dalyvavimą priemonių, numatytų patvirtintose saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukose, įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai, o regiono aplinkos apsaugos departamentams arba Aplinkos apsaugos agentūrai dalyvauti priemonių įgyvendinimo priežiūroje ir ataskaitų teikime Aplinkos ministerijai.
3. N u s t a t a u šį įsakymą be saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukų paskelbti „Valstybės žiniose“, o įsakymą su saugomų rūšių apsaugos veiksmų planų santraukomis paskelbti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-364
KRAUJALAKINIO MELSVIO (Maculinea teleius) APSAUGOS PLANAS
I. KRAUJALAKINIO MELSVIO, JO POPULIACIJOS, BUVEINĖS APRAŠYMAS
Kraujalakinio melsvio apibūdinimas
1. Kraujalakinis melsvys (lot. Maculinea teleius Bergstr.) yra nariuotakojų tipo (Arthropoda), vabzdžių klasės (Insecta), drugių (Lepidoptera) būrio, melsvių (Lycaenidae) šeimos drugys. Kraujalakinio melsvio ryškus lytinis dimorfizmas, patino sparnų viršus nešvariai mėlynas, sparno išoriniai kraštai juodai rudi su ryškia diskaline dėme ir neryškiai persišviečiančiomis sparno apatinės dalies dėmėmis. Patelės sparnų pamatinė dalis mėlyna, o priekinis ir išorinis kraštai su plačia juodai ruda juosta. Apatinės sparnų pusės raštas ryškus. Apatinė sparnų pusė abiejų lyčių vienoda – pilkai ruda su vidurine eile juodų taškų baltais apvadais.
Kraujalakinio melsvio buveinės aprašymas
2. Lietuvoje kraujalakinio melsvio buveinių ištirtumas yra vidutinis. Duomenys apie šią rūšį renkami nuo 1975 metų, tačiau išsamūs tyrimai, apimantys ne tik paplitimą, bet ir buveinės kokybės tyrimus, atliekami nuo 2000 metų. Kraujalakinio melsvio vystymuisi reikalingas mitybinis augalas ir Myrmica genties skruzdžių lizdai, lervų tolesnio vystymosi buveinės. Skruzdžių rūšinė sudėtis, lervų, gyvenančių skruzdėlynuose, skaičius, optimalus skruzdėlynų tankis yra nepakankamai ištirti. Kraujalakiniam melsviui tinkamos buveinės iš esmės sutampa su mitybinio augalo – vaistinės kraujalakės (Sanguisorba officinalis) – augavietėmis. Kraujalakinis melsvys gyvena drėgnose žemapelkinėse pievose, paupiuose, prie melioracijos kanalų, pamiškėse – natūraliose, pusiau natūraliose, drėgnose ir mezofilinėse vidutinio trofiškumo pievose. Vaistinė kraujalakė yra būdinga melvenynų (sąjunga Molinion) rūšis, tačiau Vakarų Lietuvoje kraujalakė dažnai auga ir kitose bendrijose. Purienynuose (sąjunga Calthion) auga Cirsietum rivularis, Filipendulo-Geranietum ir Iridetum sibiricae asociacijose, pasitaiko pašiaušialynuose (sąjunga Alopecurion, asoc. Alopecuretum pratense), vidutinio drėgnumo pievose (sąjunga Arrhenatherion) pasirenka drėgnesnes vietas Helictrotricho – pubescentis – Filipenduletum vulgaris asociacijoje, kuri būdinga natūraliuose Žemaitijos upių slėniuose. Pagal EUNIS buveinių klasifikaciją kraujalakinis melsvys gyvena mezofitų pievose, mezotrofinėse šienaujamose ganyklose, rūšių turtingose lygumų užliejamose šienaujamose ganyklose, lygumų šienaujamose pievose, laikinai pašlapusiose ir šlapiose pievose, drėgnose ir šlapiose eutrofinėse ir mezotrofinėse pievose, atlantinėse ir subatlantinėse šlapiose pievose, neseniai apleistose šienaujamose pievose, drėgnose ir šlapiose oligotrofinėse pievose, melveninėse pievose ir artimose bendrijose, drėgnuose briedgaurynuose ir vikšrių žolynuose, retmiškių ganyklose.
3. Gyvenimui tinka tik tos pievos ar atviri plotai, kur auga vaistinė kraujalakė bei yra Myrmica genties skuzdžių skruzdėlynų, skruzdėlynų buvimas dažnai yra lemiamas faktorius tinkamose buveinėse.
4. Lietuvoje kraujalakinis melsvys ir jam tinkamos buveinės randami Vidurio, Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje, Pietų ir Rytų Lietuvoje jis nesutinkamas. Dauguma tinkamų buveinių susitelkusios vidutinių ir mažesnių upių slėniuose Vidurio Lietuvoje. Dėl intensyvaus aplinkos sukultūrinimo melsvių buveinės aptinkamos palei melioracijos griovius, ištiesintų upelių vagas, nes natūralių pievų beveik nelikę. Latvijoje kraujalakinis melsvys randamas tik keliose vietose pietvakarinėje šalies dalyje.
Kraujalakinio melsvio paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
5. Lietuvoje dažniausiai aptinkamas centrinėje ir vakarinėje šalies dalyje. Kraujalakinis melsvys Lietuvoje paplitęs nuo Nevėžio upės slėnio, Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvos dalyse. Praktiškai aptinkamas visur, kur auga mitybinis rūšies augalas vaistinės kraujalakės ir yra Myrmica genties skruzdėlių (šių lizduose baigia vystytis). Pagrindinės buveinės – upių, upelių slėnių pievos. Žinoma apie 100 kraujalakinio melsvio radaviečių, kurios išsidėsčiusios Akmenės, Joniškio, Jurbarko, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Raseinių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių rajonų savivaldybėse ir Pagėgių, Rietavo savivaldybėse. Daugelis radaviečių yra šalies vakarinės dalies upių slėniuose. Bendrą buveinių ploto dydį įtakoja pievų sukultūrinimas, suarimas, užkrūmijimas, apsodinimas mišku. Apibrėžti konkrečios radavietės ribas kartais būna sunku, nes drugių subpopuliacijos išsibarsto nedidelėmis grupėmis siaurame paupio ruože tinkamose buveinėse ir gali užimti didelę teritoriją.
6. Jurbarko, Kėdainių ir Tauragės rajonų savivaldybėse kraujalakinis melsvys paplitęs plačiausiai, aptinkamas visur upių tinklo ribose. Kauno, Raseinių, Joniškio, Akmenės, Kretingos, Plungės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse aptinkamas izoliuotose populiacijose. Atskiruose paplitimo taškuose kraujalakinis melsvys gausus ir yra dominuojanti melsvių šeimos rūšis. Tyrimų vietovėje Leikiškiuose (Tauragės r. sav.) rūšis prisitaikė gyventi šienaujamoje kultūrinėje pievoje. Joniškio populiacija toliausiai nutolusi į šiaurės rytus (kraujalakinis melsvys aptiktas tik Mūšos upės pakrantėse). Ši populiacija gyvena kiek kitokiomis sąlygomis nei pagrindinė melsvių populiacija. Mitybinis augalas kraujalakė auga nedideliais lopinėliais molingame dirvožemyje. Skruzdėlynai tik požeminiai.
7. Jurbarko populiacija (Bebirva) yra bendra vakarinio Lietuvos pakraščio populiacijos dalis. Ji siekiasi su kitomis greta esančiomis subpopuliacijomis. Ši populiacija būdinga kraujalakinio melsvio buveinė – drėgnos paupių pievos su vešlia augalija, vešliomis kraujalakėmis. Šioje populiacijoje nėra didelės melsvio koncentracijos, kadangi tinkamų gyvenimui vietų yra labai daug ir rūšis plačiai pasklidusi.
8. Klaipėdos populiacija (Kvėdarna) yra labiausiai į vakarus nutolęs taškas šalies areale. Ši populiacija yra gyvybinga, tačiau nykstanti, kadangi buveinės transformuojasi į krūmynus.
9. Kėdainių populiacija (Labūnavos miškas, Gelnai) 2005 m. buvo gausiausia. Transektos metodu nustatyta, kad populiaciją 2 ha plote sudarė 500 individų. Šioje populiacijoje gausiai auga kraujalakės ir didelis Myrmica scabrinodis Nyl. tankumas. Skruzdėlynai antžeminiai. Patikrintuose skruzdėlynuose rasta iki 4 vikšrų ar lėliukių – lėliukės ar vikšrai paviršinėje skruzdėlyno dalyje, dažniausiai prie stambesnio augalo stiebo. Antroje vasaros pusėje patikrintos kraujalakių žiedų galvutės. Nustatyta, kad viename kraujalakės krūme apsigyvena 1–3 vikšrai.
10. Iki 1984 m. buvo žinomos tik dvi kraujalakinio melsvio radavietės – Pavejuonis (Kauno r. sav.) ir Kuršių nerija (šiuo metu nerandami nei drugiai, nei mitybinis augalas). Naujos radavietės aptiktos nuo 1990 metų, suintensyvėjus regionų bioįvairovės tyrimams. Rengiantis įgyvendinti 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos Direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368) (toliau – Buveinių direktyva), papildomai buvo atliekami kraujalakinio melsvio inventorizaciniai tyrimai Vidurio Lietuvoje, Pietų Žemaitijoje. 2005 metais buvo atliekami kraujalakinių melsvių paplitimo, buveinių kokybės moksliniai tyrimai, kurių metu tirta kraujalakinių melsvių hemolimfos struktūra, surinkti pirminiai genetiniai duomenys, patikslinti paplitimo duomenys, aprašytos buveinės, nustatyti kraujalakinių melsvių parazitai, jų buveinėse sutinkamos kitos dieninių drugių rūšys, pasirinktose teritorijose tirtas erdvinis Myrmica skruzdėlynų išsidėstymas buveinėje. Pastaruosius penkerius metus daugelyje žinomų radaviečių stebimas didelis kraujalakinio melsvio gausumo sumažėjimas, buveinių degradacija.
Kraujalakinio melsvio paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Europoje ir visame areale
11. Aptinkamas Europoje, Azijoje iki Japonijos: Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Vengrijoje, Italijoje, Japonijoje, Kazachstane, Mongolijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, įkurdintas Olandijoje. Lenkijoje plačiai paplitęs, jo arealas nuo pietinės šalies dalies siekia Varšuvą šiaurinėje dalyje. Visur paplitimo areale retas, Europos šalyse populiacijos mažos ir izoliuotos, gyvuoja stipriai žmonių veiklos pakeistose ir suskaldytose buveinėse, Lenkijoje ir Lietuvoje kraujalakinio melsvio populiacijos būklė, palyginus su kitomis šalimis, yra nebloga. Duomenų apie gausumą Baltarusijoje, Ukrainoje, Latvijoje nėra. Daugelyje Vidurio Europos šalių kraujalakinio melsvio populiacijų būklė yra kritinė, kadangi beveik visiškai sunaikintos šios rūšies buveinės. Per pastaruosius 25 metus kraujalakiniai melsviai beveik visai išnyko Belgijoje, Austrijoje ir populiacija sumažėjo trimis ketvirtadaliais, Kroatijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Vokietijoje populiacija sumažėjo apie 50–75 proc.
Kraujalakinio melsvio veisimosi biologija
12. Kraujalakinis melsvys, pilnos metamorfozės vabzdys, turi kiaušinio, lervos (vikšro), lėliukės ir suaugėlio fazes. Suaugėliai skraido nuo birželio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Veisiasi tose pat buveinėse, kur nuolat gyvena, kad galėtų sėkmingai veistis buveinėse turi augti vaistinė kraujalakė ir gyventi Myrmica genties skruzdės. Po apvaisinimo patelės deda po 1–2 kiaušinius į vaistinės kraujalakės (Sanguisorba officinalis L.) žiedynus. Viena patelė padeda iš viso apie 100 kiaušinėlių. Po 4–10 dienų iš kiaušinių išsiritę vikšrai įsigraužia į kraujalakės žiedynus ir ten gyvena bei maitinasi apie 2–3 savaites. Liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje trečio ūgio lervos palieka žiedynus ir krinta ant žemes, kur jas suranda Myrmica skruzdės (dažniausiai Myrmica scabrinodis Nyl.) ir parsineša vikšrus į skruzdėlyną. Vikšras savo išvaizda primena skruzdes lervą, be to, jis išskiria feromonus, klaidinančius skruzdes. Jei skruzdės vikšro nesuranda, jis žūva. Skruzdėlynuose vikšrai maitinasi skruzdžių lervomis ir sparčiai auga. Žiemoja vikšro stadijoje, pavasarį virsta lėliuke, po 2–3 savaičių iš lėliukės išsirita suaugęs drugys.
Kraujalakinio melsvio mityba, žiemojimas, migracija
13. Suaugėliai minta įvairių buveinėje augančių augalų (Sanguisorba officinalis, Vicia cracca ir kt.) žiedų nektaru, lervoms būdinga dvejopa mityba. Lervos iki trečio ūgio maitinasi vaistinės kraujalakės (Sanguisorba officinalis) žiedynais, vikšrai graužia žiedų apatines dalis, patys būdami prie žiedyno pagrindo. Trečio ūgio vikšrai palieka kraujalakės žiedynus ir, patekę į skruzdėlynus, maitinasi skruzdžių lervomis.
Kraujalakinio melsvio nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas
16. Lietuvoje saugomas nuo 1989 m. Rūšis įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331), priskiriama 3 (R) retumo kategorijai. Kraujalakinio melsvio ir jo buveinių apsaugai yra įsteigtos (16) buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – BAST) remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 192 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir jų ribų nustatymo“ (Žin., 2009, Nr. 34-1287). Šiose teritorijose kraujalakinio melsvio buveinės yra saugomos vadovaujantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171). Kraujalakinis melsvys įtrauktas į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2010, Nr. 39-1884). Kraujalakinis melsvys įtrauktas į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) (Žin., 1996, Nr. 91-2126) II priedą ir į Buveinių direktyvos II ir IV priedus.
17. Rūšis įrašyta į Europos dieninių drugių raudonąją knygą (Van Swaay ir kt., 1999, angl. Red Data Book of European Butterflies) ir priskirta VU (angl. Vulnerable, liet. pažeidžiama rūšis) kategorijai, IUCN raudonuosius sąrašus, kategorija NT (angl. Near threatened, liet. beveik išnykusi rūšis), į Lenkijos raudonąją knygą, kategorija LR (angl. Lower Risk), rūšis saugoma Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lichtenšteine, Vengrijoje, Latvijoje, Olandijoje.
II. KRAUJALAKINIO MELSVIO, JO POPULIACIJOS BŪKLĖS IR BUVEINĖS ĮVERTINIMAS
Kraujalakinio melsvio radaviečių apsaugos būklė
18. Kraujalakiniam melsviui yra išskirta 16 BAST teritorijų: Barupės slėniai, Šaltaičių kaimo apylinkės, Vikšrupio aukštupys (teritorijų steigimo pagrindas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 51-2039)); Ančios upės slėnis, Lužijos ir Tyrų pelkės, Veiviržo upės slėnis, Viešvilės aukštupio pelkynas (teritorijų steigimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 192 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra buveinių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir jų ribų nustatymo“); Apušio ežeras ir jo apyežerės, Karšuvos giria, Labūnavos miškas, Meškų pievos, Pagramančio regioninis parkas, Rietavo miškai, Šaltuonos upės slėnis, Šešuvies upės slėnis žemiau Molavėnų, Veiviržo ir Šalpės upės (teritorijų steigimo pagrindas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“).
19. Daugelio radaviečių būklė yra patenkinama. Daugelis žinomų radaviečių apauga sumedėjusia augalija dėl nutrūkusio šienavimo ir ganymo, dalis apleistų pievų šiuo metu apsodinama mišku, kitose buveinėse drugių populiacijas pražūtingai veikia ankstyvas šienavimas, pavasarinis žolės deginimas, greta kraujalakiniam melsviui tinkamų buveinių gausiai naudojamos augalų apsaugos priemonės. Daugelio radaviečių būklės pokyčiai yra nežinomi, nes nėra atliekami nuolatiniai radaviečių stebėjimai atnaujinant informaciją. Pievų buveinėms būdingas greitas kitimas, keičiasi augalų danga, įsivyrauja sumedėję augalai, taip pat vis dar vyksta žemės privatizavimo procesai, gana greitai keičiasi ūkininkavimo intensyvumas ir pobūdis. Daugelis kraujalakinio melsvio buveinių yra kultūrinio kraštovaizdžio, intensyvios žemdirbystės apsuptyje, užimą mažą plotą ir todėl yra labai nestabilios. Nemažai radaviečių yra privačios nuosavybės teritorijose, o tai apsunkina tvarkymo planų organizavimą, derinimą ir rūšies apsaugą. Šiuo metu žemės naudotojai dar neturi pakankamai informacijos apie saugomą rūšį ir jos apsaugos reikalavimus, veiklos rūšis, padedančias išlikti rūšiai ir jos buveinei ir pražūtingas jai, dėl informacijos trūkumo vis dar yra išlikęs neigiamas žemės naudotojų požiūris į saugomus objektus ar naujai steigiamas saugomas teritorijas, gamtai draugiškus netradicinius ūkininkavimo metodus (pvz., tokius kaip vėlyvas šienavimas).
Populiacijos dydis ir pasiskirstymas
20. Lietuvos teritorijoje yra 0,2 proc. viso žinomo rūšies arealo. Nacionalinės populiacijos spėjamas dydis yra apie 20000 individų, tikėtinas realus buveinių plotas yra 1000 ha. Sudaro uždaras, izoliuotas populiacijas. Kai kuriose vietose buveinėje yra dominuojanti drugių rūšis. Per pastaruosius penkerius metus visose žinomose buveinėse gausumas sumažėjo kelis kartus. Buveinių būklė ir drugių gausa yra labai svyruojanti ir priklauso nuo daugelio aplinkos ir vidupopuliacinių faktorių. Dalyje buveinių išnyko. Šiuo metu žinoma apie 100 radaviečių Vakarų, Pietvakarių, Centrinėje Lietuvoje, kelios radavietės yra Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Tankiausias radaviečių tinklas yra Tauragės, Jurbarko, Kėdainių rajonuose.
21. Radavietėse Lembas, Jūros pakrantės ties Deguva ir Aitra (Šilalės r. sav.), Paįkojės kaimas (Tauragės r. sav.), Antgurkliai-Dagiai, Ežeruonos slėnis (Tauragės r. sav.), Kartupiai, Smaidriai, Šešuvio pakrantė (Jurbarko r. sav.) aptinkama apie 5 proc. šalies populiacijos, o Lybiškiuose Upynos pakrantėse (Jurbarko r. sav.), Šakėnuose, Drebulinuose, Ašvos žemupyje (Šilutės r. sav.), Bildeniuose – Ožnugariuose (Tauragės r. sav.), Meškų pievose, Šešuvio pakrantėse (Tauragės r. sav.), Saviečiuose (Kėdainių r. sav.), Rudiškiuose, Mūšos pakrantėse (Joniškio r. sav.) – apie 2 proc. šalies populiacijos, kitose radavietėse – nuo 1 proc. iki 0,1 proc.
22. Tvarkymo priemones siūloma taikyti tose buveinėse, kuriose populiacija dar gyvybinga, turi perspektyvą tokia išlikti ir ateityje, o numatomos priemonės gali duoti teigiamų rezultatų. Tvarkymo ir atkūrimo darbai pirmiausia turi būti vykdomi Joniškio rajono savivaldybės Eglynlaukio draustinyje, nes buveinė apsupta miško ir kultūrinių laukų, užauga krūmais, aukštais žoliniais augalais ir buveinei gresia degradacija, Pavikšrupio pievų (Kėdainių r. sav.) buveinė degradavusi, apsupta kultūrinio agrokraštovaizdžio, siaurame upės slėnio ruože, mitybinių augalų beveik nelikę, dominuoja aukštažoliai augalai, stelbiantys vaistines kraujalakes, Veivirženų buveinė viena iš buvusių gausesnių buveinių užsodinta mišku, vaistinės kraujalakės išlikusios tik nedidelėse miško kvartalinių pievose, teritorija Klaipėdos r. sav. Tyrų pelkės dvi teritorijos, kuriose dar gausiai randami mitybiniai augalai, bet jau prasideda degradacijos procesai.
Grėsmės ir ribojantys veiksniai
1 lentelė. Grėsmių kraujalakiniam melsviui apibendrinimas
| Grėsmė |
Svarba* |
Aprašymas |
| Natūrali buveinių sukcesija |
Didelė |
Daugelyje nuošalių nedidelių pievučių upių slėniuose, pamiškėse nebešienaujama žolė, nebeganoma, tokios pievos degraduoja, kraujalakės išnyksta įsigalėjus sumedėjusiai ir aukštaūgei žolinei augalijai, pakinta ir dirvos savybės, apšviestumas, pievose gyvenančios Myrmica skruzdės išstumiamos kitų rūšių. Šie procesai reguliuojami ir jų poveikis sumažinimas taikant biotechnines priemones, tokias kaip šienavimas, krūmų medžių kirtimas, reguliuojamas ganymas. |
| Buveinių sunaikinimas |
Didelė |
Buveinės tiesiogiai sunaikinamos suariant jas, užsodinant mišku, žemės ūkio kultūromis, užstatant ar keičiant hidrologinį režimą. Šios grėsmės poveikio sumažinimas susijęs su žinomų radaviečių apsaugos būklės kontrole, specializuotos inventorizacijos įgyvendinimu, informacijos apie radavietes kaupimu ir apsikeitimo tarp skirtingų institucijų bei informacijos atnaujinimo efektyvumu. |
| Hidrologinio režimo keitimas |
Vidutinė |
Pievų sausinimas, kanalų patvenkimas, senų melioracijos kanalų atnaujinimas gali pakeisti buveinės sąlygas, kas gali neigiamai paveikti vaistinės kraujalakės augaviečių ir skruzdžių gyvenimo sąlygas. Šios grėsmės poveikio sumažinimas susijęs su žinomų radaviečių apsaugos būklės kontrole, specializuotos inventorizacijos įgyvendinimu, informacijos apie radavietes kaupimu ir apsikeitimo tarp skirtingų institucijų bei informacijos atnaujinimo efektyvumu. |
| Ankstyvas pievų šienavimas |
Didelė |
Pievos paprastai yra nušienaujamos anksčiau (iki liepos vidurio), nei drugių vikšrai spėja pasiekti trečią ūgį ir palikti kraujalakių žiedynus, taip yra sunaikinama visa subpopuliacijos nauja karta. Žinomose kraujalakinio melsvio radavietėse negalima šienauti anksčiau nei rugpjūčio viduryje, ūkininkams turėtų būti taikomos įstatymo numatytos kompensacijos. |
| Intensyvus ganymas |
Vidutinė |
Didelis ganomų gyvulių skaičius ištrypia žemės paviršių. Tokiomis sąlygomis gali išnykti ir negali įsikurti nauji Myrmica skruzdžių skruzdėlynai, kuriuose melsvių lervos užbaigia savo vystymąsi. Žinomose kraujalakinio melsvio radavietėse reikia kontroliuoti ganomų gyvulių skaičių, pavieniai ganomi galvijai gali užtikrinti buveinės stabilią būklę. |
| Buveinių izoliacija |
Nežinoma |
Esant buveinių izoliacijai yra apsunkinamas naujų buveinių kolonizacijos, reintrodukcijos procesas. Natūralios buveinės yra suskaidomos urbanizuotais užstatytais plotais, dirbamais laukais, kur plačiai naudojami augalų apsaugos produktai. |
| Augalų apsaugos produktų naudojimas |
Vidutinė didėlė |
Daugelis kraujalakinių melsvių radaviečių yra apsuptos dirbamų laukų, kultūrinių pievų, kur gausiai yra naudojamos augalų apsaugos priemonės: herbicidai, pesticidai, trąšos. Esant stipriam vėjui, neprisilaikant geros praktikos ūkininkavimo taisyklių, dalis šių produktų gali būti užnešama į natūralias buveines, pesticidai ir herbicidai sąlygoja vaistinių kraujalakių, drugių suaugėlių ir lervų, skruzdžių tiesioginį sunaikinimą, o trąšos skatina greitesnę buveinės sukcesiją, nitrofilinių augalų įsigalėjimą. Šių veiksnių įtaka yra ribojama teisės aktais ir augalų apsaugos priemonių naudojimo taisyklėmis, reikalingas didesnis ūkininkų ekologinis išprusimas, kontrolė. |
| Žolės deginimas |
Vidutinė |
Pavasarinio žolės deginimo metu nukenčia skruzdės, dalis skruzdėlynų sunaikinama, pavasarį kraujalakinio melsvio vikšrai ir lėliukė būna arčiausiai dirvos paviršiaus esančiose skruzdėlyno dalyse, tai dar labiau padidina pavojų žūti nuo ugnies ir karščio. Sustiprinta aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir švietimas gali apriboti ir sumažinti pavasarinio žolės deginimo mastus. |
| Natūralūs priešai |
Nežinoma |
Kraujalakinio melsvio vikšrus parazituoja ichneumonidai Ichneumon eumerus, skruzdėlynuose gyvena žiedmusių lervos Microdon myrmicae, kurios sudaro drugių vikšrams konkurenciją, kadangi taip pat minta skruzdžių lervomis, gali užpulti ir drugių vikšrus. Šernai išknisa pievas, išardo skruzdėlynus, tačiau tai yra natūralūs procesai, lemiantys natūralų populiacijos gausumo svyravimą. |
| Informacijos apie rūšį stoka |
Nežinoma |
Informacijos apie rūšį stoka, apie priemones jai išsaugoti, ūkininkavimo būdus kraujalakinio melsvio buveinėse, kompensacinių priemonių gavimo galimybes ar įsitraukimo į gamtotvarkos darbus naudą yra vienas iš veiksnių, lemiančių neigiamą vartotojų požiūrį į saugomas rūšis ir teritorijų steigimą bei priežiūrą. Informacijos apie rūšį, jos radavietes stoka taip pat gali sąlygoti rūšies buveinėms pražūtingų miško įkūrimo, hidrologinių sistemų pertvarkymo darbų projektų įgyvendinimą. Turi būti numatoma ne tik visiems prieinamų informacinių stendų gamyba, bet ir informaciniai seminarai regionuose įtraukiant regionų gamtosaugos organizacijas, miškų urėdijas, ūkininkų atstovus, jaunuosius gamtininkus. |
| Inventorizacinių tyrimų trūkumas |
Maža Nežinoma |
Rūšies radavietės yra išsibarsčiusios didelėje teritorijoje, daugelis radaviečių yra tos pačios suskaidytos subpopuliacijos dalis, šiuo metu labiausia trūksta informacijos apie konkrečių radaviečių kitimo procesus, realias subpopuliacijų ribas. |
* Grėsmių svarbos vertinimo kriterijai:
Kritinė grėsmė – populiacijos išnykimas per ateinančius 20 ar mažiau metų.
Didelė grėsmė – populiacijos sumažėjimas daugiau nei 20 proc. per ateinančius 20 ar mažiau metų.
Vidutinė grėsmė – populiacijos sumažėjimas mažiau nei 20 proc. per ateinančius 20 ar mažiau metų didelėje paplitimo dalyje.
Maža grėsmė – veiksniai, veikiantys populiacijas lokaliai ir (ar) nereguliariai.
Nežinoma – tikėtinas neigiamas poveikis rūšiai, bet nežinomas poveikio intensyvumas.
Kraujalakinio melsvio inventorizacijos ir moksliniai tyrimai
23. Naujausi kraujalakinio melsvio tyrimai apibendrinti 2 lentelėje. Surinkti išsamiausi duomenys apie kraujalakinio melsvio radavietes, bet trūksta duomenų apie daugelio radaviečių būklės kitimą, nepakankamai ištirta ir Myrmica skruzdžių, kurių lizduose baigia vystytis kraujalakinio melsvio vikšrai, rūšinė sudėtis, lizdų optimalus tankis, buveinės savybių poreikiai šioms skruzdėms. Nors pagrindinės drugių gyvenamosios vietos yra žinomos, paplitimo žemėlapis dar nėra išsamus, mažiausiai informacijos yra iš Šiaurės Lietuvos, dalies Žemaitijos.
24. Kraujalakinio melsvio inventorizacinius tyrimus atlieka Gamtos tyrimo centro entomologai, Lietuvos entomologų draugijos nariai, saugomų teritorijų darbuotojai. Nuo 2008 metų Lietuvoje išskirtose BAST vykdomas kraujalakinio melsvio valstybinis monitoringas. Šiuo metu yra reikalingi papildomi Myrmica genties skruzdžių rūšinės sudėties, gausumo, pasiskirstymo kraujalakinio melsvio buveinėse tyrimai. Dėl stebimos kraujalakinio melsvio buveinių degradacijos ir drugių populiacijos mažėjimo žinomose buveinėse, reikalingi papildomi tyrimai, siekiant išaiškinti esamą būklę, nustatyti priežastis ir surasti būdus stabilizuoti populiacijos būklę. Lietuvos populiacija sudaryta iš mažų, plačiai išsibarsčiusių tinkamose buveinėse subpopuliacijų, todėl reikalingi papildomi kraujalakinio melsvio paplitimo Lietuvoje tyrimai siekiant išaiškinti naujas radavietes ir įvertinti žinomų buveinių būklę.
2 lentelė. Kraujalakinio melsvio inventorizacijos ir moksliniai tyrimai, teritorijos, naudoti metodai, publikacijos, kuriose pateikiami pagrindiniai rezultatai
| Data, trukmė |
Tyrinėta teritorija |
Naudotos metodikos, pagrindinės publikacijos |
| 1995–2009 |
Vidurio, Vakarų, Šiaurės Lietuva |
Renkami duomenys lauko tyrimų metu apie kraujalakinio melsvio paplitimą, biologiją, potencialių tinkamų buveinių paieška. Gamtos tyrimų centro entomologai Ivinskis P., Jonaitis V. 2004. Kraujalakinis melsvys Lietuvoje. Raudoni lapai. 8: 16–17 Ivinskis P., Augustauskas J. 2004. Lietuvos dieniniai drugiai. Bartninkaitė, Ilona, Ivinskis, Povilas, Rimšaitė, Jolanta, 2006: Scarce Large Blue (Maculinea teleius) hemolymph studies in different populations of Lithuania / Ekologija. Nr. 4, p. 34–39. Maculinea genties melsvių populiacijų struktūra ir būklė Lietuvoje. 2005. Ataskaita VMSF, atsakingas vykdytojas P. Ivinskis |
| 1992–1993 |
Vakarų Lietuva |
Pagramančio regioninio parko bioįvairovės tyrimai. (V. Uselis) Uselis V., Švitra G., Dapkus D. 2006. Distribution of Maculinea teleius (Lepidoptera: Lycaenidae) in Lithuania. New and rare for Lithuania insects species. 17: 41–47. |
| 1997–1999 |
Tauragės r. sav. |
Tauragės rajono bioįvairovės tyrimai. (V. Uselis) Uselis V., Švitra G., Dapkus D. 2006. Distribution of Maculinea teleius (Lepidoptera: Lycaenidae) in Lithuania. New and rare for Lithuania insects species. 17: 41–47. |
| 2005–2009 |
Lietuva |
Bioįvairovės tyrimai regionuose, kraujalakinio melsvio naujų radaviečių paieška (Lietuvos entomologų draugijos nariai) |
Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
25. Parengtas BAST Apušio ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. D1-345 (Žin., 2007, Nr. 71-2810). Jame yra numatytos kraujalakinio melsvio buveinei, apimančiai apie 1 ha teritorijos, skirtos apsaugos priemonės. Šio gamtotvarkos plano tikslas – išlaikyti 3150 Natūralių eurofinių ežerų su plūdžių bendrijomis, 641 Melvenynų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7230 Šarmingų žemapelkių buveinių su joms būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi bei retų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: atstatyti natūralų teritorijos hidrologinį režimą, užtvenkiant kanalus ir nebeatnaujinant drenažo sistemos; tvarkyti užželiančias pelkių ir pievų buveines, šalinant sumedėjusią augaliją ir reguliariai šienaujant; mažinti pesticidų patekimą į ežerą nuo su teritorija besiribojančio geležinkelio pylimo; informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos priemones.
26. 2008 metais sutvarkytas Apušio ežero apyežeris, pastatytas informacinis stendas. Kaip parodė 2008 metais atliktas monitoringas, numatyta tvarkymo teritorija neapima kraujalakinio melsvio esamos buveinės ir yra šalia jos. Kraujalakinio melsvio buveinėje pieva nešienaujama, auga pavieniai mitybiniai augalai. Kitose kraujalakinio melsvio radavietėse esančios pievos yra per anksti nušienaujamos (remiantis 2008 m. monitoringo rezultatais).
III. APSAUGOS PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR JŲ PRIEMONĖS
| Tikslas – išsaugoti ir palaikyti kraujalakinio melsvio buveinių palankią apsaugos būklę |
|
| Uždaviniai |
Priemonės |
| 1. Skatinti kraujalakinio melsvio mitybinio augalo – vaistinės kraujalakės (Sanguisorba officinalis) palankią augaviečių būklę pievų buveinėse |
1.1. šienauti pievą rugpjūčio mėn. antroje pusėje, pašalinant žaliąją masę; 1.2. kirsti krūmus ir jų atžalas, pašalinant žaliąją masę |
| 2. Gausinti kraujalakinio melsvio mitybinio augalo vaistinės kraujalakės (Sanguisorba officinalis) išteklius |
Sodinti vaistinės kraujalakės augalų kerus |
| 3. Skleisti informaciją apie kraujalakinį melsvį, jo biologijos ypatumus, buveinių apsaugos poreikį ir galimybes, vykdomus gamtotvarkos darbus |
Parengti vaizdinę ir informacinę medžiagą, įrengti stendą |
| 4. Vykdyti buveinės būklės ilgalaikę stebėseną ir tęstinius geros kokybės būklės palaikymo darbus |
Parengti rekomendacijas ilgalaikei konkrečių teritorijų stebėsenai, tvarkymo priemonių parinkimui ir taikymui |