LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL AVIŲ IR OŽKŲ SKREPI LIGOS KONTROLĖS

2000 m. spalio 16 d. Nr. 280

Vilnius

Siekdamas, kad avių ir ožkų skrepi ligos kontrolė atitiktų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus:

1. Tvirtinu Avių ir ožkų skrepi ligos kontrolės reikalavimus (pridedama).

2. Nurodau valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms vadovautis patvirtintais reikalavimais.

3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.

DIREKTORIUS K. LUKAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2000 10 16 įsakymu Nr. 280

AVIŲ IR OŽKŲ SKREPI LIGOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

Avių ir ožkų skrepi ligos kontrolės reikalavimai (toliau – reikalavimai) paruošti pagal ES Tarybos direktyvą 90/667/EEC, ES Komisijos sprendimus 92/562/EEC, 94/381/EC, 94/474/EC, 95/60/EC, 96/449/EC, 96/385/EC, 97/735/EEC, 98/272/EC, 2000/418/EC ir Tarybos sprendimą 99/534/EC.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie reikalavimai nustato skrepi ligos kontrolės priemones Lietuvos Respublikoje.

2. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

pavojingos gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, kurios kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai; pavojingoms gyvūninėms atliekoms taip pat priskiriami nugaišusių gyvūnų lavonai;

nelabai pavojingos gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, kurios neužkrėstos gyvūnų ir žmonių ligų sukėlėjais ir dėl kurių negali kilti pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai;

pavojingų gyvūninių atliekų perdirbimo įmonė – įmonė, kurioje perdirbamos pavojingos gyvūninės atliekos;

VMVT – Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;

pavaldžios įstaigos – VMVT pavaldžios įstaigos;

valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas ar įgaliotas veterinarijos gydytojas;

prisotinti garai – vandens garai sterilizacijos kameroje, iš kurios pašalintas visas oras;

gyvūniniai produktai – bet kokie gyvūniniai produktai arba produktai, kuriuose yra gyvūninių medžiagų;

pradinės medžiagos – žaliava arba kiti gyvūniniai produktai, iš kurių gaminami gyvūniniai produktai arba kurie naudojami gyvūninių produktų gamybai;

trąšos – bet kokia medžiaga, skatinanti augalų augimą, kurios sudėtyje yra gyvūninių produktų; tokia medžiaga savo sudėtyje gali turėti gyvūninių medžiagų virškinimo likučių, naudotų biologinių dujų gamybai arba kompostui;

pavojingos gyvūninės medžiagos – gyvūniniai audiniai, išvardyti reikalavimų 9 priede;

sąvartynas – atliekų šalinimo vieta;

žinduolių gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, gaunamos paskerdus žinduolius žmonių maistui;

atrajotojų gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, gaunamos paskerdus atrajotojus žmonių maistui;

neatrajotojų gyvūninės atliekos – gyvūninės atliekos, gaunamos paskerdus neatrajotojus žmonių maistui.

II. AVIŲ IR OŽKŲ ŠĖRIMAS PAŠARAIS, KURIŲ SUDĖTYJE YRA ŽINDUOLIŲ GYVŪNINIŲ BALTYMŲ

3. Avis ir ožkas draudžiama šerti pašarais, kurių sudėtyje yra žinduolių gyvūninių baltymų.

4. Tačiau avis ir ožkas leidžiama:

4.1. girdyti pienu;

4.2. šerti pašarais, kurių sudėtyje yra šių gyvūninių medžiagų:

4.2.1. želatinos,

4.2.2. hidrolizės būdu gautų baltymų, kurių molekulinis svoris yra mažesnis kaip 10 000 daltonų, kai jie:

4.2.2.1. gaunami perdirbus gyvūnus, kuriuos valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikęs klinikinį tyrimą, leido skersti skerdykloje, odas ir kailius,

4.2.2.2. pagaminti gamybos procese, kurio metu taikomos atitinkamos priemonės sumažinti odų ir kailių užteršimą: paruošimo metu odos ir kailiai sūdomi, kalkinami ir intensyviai plaunami, vėliau mirkomi ne mažiau kaip 3 valandas ne žemesnės kaip 80 °C temperatūros pH>11 skystyje ir verdami ne žemesnės kaip 140 °C temperatūros 3,6 barų spaudimo aplinkoje 30 minučių,

4.2.2.3. pagaminti įmonėje, kuri yra įdiegusi savikontrolės sistemą (RVASVT),

4.2.3. di-kalcio fosfato, pagaminto iš kaulų, kuriems buvo pašalinti riebalai,

4.2.4. sausos kraujo plazmos ir kitų kraujo produktų.

5. Atsiradus naujiems moksliniams faktams, ribojantiems arba išplečiantiems galimybes avis ir ožkas šerti pašarais, kurių sudėtyje yra žinduolių gyvūninių baltymų, šie reikalavimai gali būti keičiami.

III. PAVOJINGŲ IR NELABAI PAVOJINGŲ ŽINDUOLIŲ GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ APDOROJIMAS

6. Visos pavojingos žinduolių gyvūninės atliekos, gaunamos skerdžiant gyvūnus žmonių maistui, turi būti perdirbamos pagal šių reikalavimų 1 priedo nurodymus.

7. 1 priedo nurodymai netaikomi perdirbant šias žinduolių gyvūnines atliekas:

7.1. nelabai pavojingas gyvūnines atliekas, iš kurių gaminamas maistas naminiams gyvūnams;

7.2. sveikų ir sąlygiškai sveikų, nesirgusių užkrečiamosiomis ligomis ir pavojingais apsinuodijimais gyvūnų kūnus ir jų atliekas, taip pat nelabai pavojingas gyvūnines atliekas, iš kurių gaminamas maistas zoologijos sodų, cirkų gyvūnams, kailiniams žvėreliams, medžiokliniams šunims šerti, vikšrams (lervoms), naudojamiems žuvų jaukui, maitinti;

7.3. kaulus, naudojamus želatinos gamybai, prieš tai iš jų pašalinus riebalus;

7.4. odas ir kailius, naudojamus želatinos, kolageno ir hidrolizės būdu gaunamų baltymų gamybai, nagus, ragus, plaukus;

7.5. liaukas, audinius ir organus, naudojamus farmacijos reikmėms;

7.6. kraują ir kraujo produktus;

7.7. pieną ir pieno produktus;

7.8. neatrajotojų gyvūnines atliekas, naudojamas tirpdytų riebalų gamybai, išskyrus spirgus, gaunamus šios gamybos procese;

7.9. nelabai pavojingas atrajotojų gyvūnines atliekas, naudojamas tirpdytų riebalų gamybai, išskyrus spirgus, gaunamus šios gamybos procese;

7.10. gyvūnines atliekas, kurių produktai nenaudojami žmonių maistui ir gyvūnams šerti arba kaip trąša;

7.11. pavojingas atrajotojų gyvūnines atliekas, naudojamas tirpdytų riebalų gamybai, išskyrus spirgus, gaunamus šios gamybos procese;

7.12. kaulus, tinkamus žmonių maistui.

8. Gyvūninių atliekų perdirbimo įmonės gali savo veikloje taikyti savo nustatytus reikalavimus gyvūninių atliekų perdirbimui, jeigu jie yra griežtesni už 1 priede esančius nurodymus.

9. Gaminant tirpdytus riebalus iš atrajotojų atliekų, juos būtina išvalyti taip, kad juose liktų ne daugiau kaip 0,15 % viso svorio netirpių priemaišų.

10. Šių reikalavimų 6 punkto nuostatos netaikomos gaminant tirpdytus riebalus iš atrajotojų gyvūninių atliekų, jeigu jie perdirbami tokiu būdu, kuris atitinka vieną iš perdirbimo proceso standartų, nurodytų 2 priede, arba jeigu riebalai nebus naudojami žmonių maistui arba gyvūnams šerti.

11. Žinduolių gyvūnines atliekas leidžiama perdirbti būdu, kuris neatitinka 1 priedo reikalavimų, jeigu žinduolių gyvūninių atliekų perdirbimas tęsiamas tokiu būdu, kad pasiekiami 1 priede nurodyti reikalavimai, arba perdirbimo procese gautos baltyminės medžiagos yra užkasamos, sudeginamos, deginamos kaip kuras arba sunaikinamos metodu, kuris užtikrina jų saugų likvidavimą.

12. Tirpdytus gyvūninius riebalus gaminti iš pavojingų atrajotojų gyvūninių atliekų leidžiama būdu, kuris neatitinka 1 priedo reikalavimų ir 2 priedo standartų, jeigu perdirbimas tęsiamas tokiu būdu, kad pasiekiami 1 priedo reikalavimai arba 2 priede nurodyti standartai, jeigu gaunami riebalai užkasami, sudeginami, deginami kaip kuras arba sunaikinami metodu, kuris užtikrina jų saugų likvidavimą.

Jei VMVT leidžia perdirbti žinduolių gyvūnines atliekas tokiu metodu, kuris neatitinka 1 priedo reikalavimų ir 2 priedo standartų, reikia įdiegti kontrolės sistemą, užtikrinančią, kad perdirbimo produktais nebus šeriami gyvūnai ir jie nebus naudojami kaip trąša.

13. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad gyvūninių atliekų perdirbimo įmonės, perdirbančios žinduolių gyvūnines atliekas pagal 1 priedo reikalavimus, kitaip negu įmonės, perdirbančios gyvūnines atliekas, nurodytas reikalavimų 11 ir 12 punktuose, atitiktų 3 priedo nuostatas.

14. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad įmonės, kurioms suteikta teisė perdirbti žinduolių gyvūnines atliekas, dirbtų pagal šiuos reikalavimus.

IV. PREKYBOS ŽINDUOLIŲ GYVŪNINĖMIS ATLIEKOMIS IR JŲ PERDIRBIMO PRODUKTAIS APSAUGOS PRIEMONĖS

15. Perdirbtas žinduolių gyvūnines atliekas draudžiama išvežti iš šalies į kitas valstybes, jeigu jos nebuvo apdorotos pagal 1 priedo reikalavimus.

16. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad žinduolių gyvūninės atliekos, pagamintos neatsižvelgiant į 1 priedo reikalavimus, nepatektų į pašarus, skirtus gyvūnams šerti.

17. Nedraudžiama iš šalies į kitas valstybes išvežti gyvūninių atliekų ir jų perdirbimo produktų, nurodytų 7 punkte.

18. Parduodant žinduolių gyvūninius baltymus, skirtus gyvūnams šerti, išduodamas nustatytos formos komercinis dokumentas (4 priedas).

19. Parduodant žinduolių gyvūninius baltymus, perdirbtus pagal 1 priedo reikalavimus, skirtus gyvūnams šerti, išskyrus 7 punkte nurodytus gyvūninius produktus arba jų mišinius, išduodamas nustatytos formos komercinis dokumentas (4 priedas) ir deklaracija (5 priedas).

20. VMVT sudaro gyvūninių atliekų perdirbimo įmonių sąrašą, kurioms leista perdirbti gyvūnines atliekas pagal 1 priedo reikalavimus, ir jį pateikia Europos Sąjungos šalims ir Europos Komisijai.

21. VMTV gali leisti išvežti žinduolių gyvūnines atliekas, perdirbtas neatsižvelgiant į 1 priedo reikalavimus, į kitas valstybes sudeginti arba deginti kaip kurą, jeigu:

21.1. šalis sutinka jas priimti;

21.2. gyvūninėms medžiagoms, skirtoms sudeginti arba naudoti kaip kurą, išduodamas sertifikatas (6 priedas) ir ant jų transportavimo konteinerių Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis, šalies, kurioje pagamintos gyvūninės medžiagos, kalba, šalies, į kurią vežamos gyvūninės medžiagos, kalba ir šalių, per kurių teritoriją vežamos gyvūninės medžiagos, kalbomis yra užrašas „Ne gyvūnams šerti – tik sudeginti arba sukūrenti“;

21.3. gyvūninės medžiagos gabenamos tiesiai į sudeginimo arba sukūrenimo vietą dengtais, užplombuotais konteineriais arba transporto priemonėmis, iš kurių jos negali iškristi.

22. VMVT ANIMO sistemos pagalba turi pranešti valstybės, į kurią siunčiamos gyvūninės medžiagos, kompetentingai institucijai apie kiekvieną šių medžiagų siuntą. ANIMO pranešime turi būti žodžiai „Ne gyvūnams šerti – tik sudeginti arba sukūrenti“.

23. Šalies, į kurią siunčiamos gyvūninės medžiagos, kompetentinga institucija ANIMO sistemos pagalba turi pranešti VMVT apie gyvūninių medžiagų gavimą.

24. Šalies, į kurią siunčiamos gyvūninės medžiagos, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad jos teritorijoje esančios įmonės, į kurias pateko šios medžiagos, jas sudegins.

V. SKREPI LIGOS EPIZOOTINĖ PRIEŽIŪRA

25. VMVT turi užtikrinti, kad valstybiniai ir privatūs veterinarijos gydytojai, skerdyklų darbuotojai, gyvūnų savininkai žinotų skrepi ligos klinikinius požymius, epizootinius ir būdingus laboratorinių tyrimų duomenis.

26. Įtarus skrepi ligą avims arba ožkoms, būtina nedelsiant pranešti VMVT.

27. Skrepi liga turėtų būti įtariama vyresnėms kaip 12 mėnesių amžiaus avims ir ožkoms, turinčioms elgsenos pakitimų arba centrinės nervų sistemos pažeidimo požymių, jeigu jie neišnyksta gyvūną gydant arba pakitimų priežastis nepaaiškėja atlikus laboratorinius tyrimus.

28. Kiekviena avis arba ožka, kuri pagal klinikinius požymius įtariama serganti skrepi liga, turi būti atskiriama nuo kitų gyvūnų. Valstybinis veterinarijos gydytojas turi atlikti klinikinius ir epizootinius tyrimus.

29. VMVT, nusprendusi, kad skrepi ligos pagal klinikinio ir epizootinio tyrimų duomenis nustatyti negalima, gali leisti įtariamą sergant skrepi liga avį arba ožką paskersti, jos galvos smegenis ir kitus nurodytus audinius paimti ir pasiųsti į patvirtintą laboratoriją skrepi ligos tyrimui. Kol diagnozė nepatvirtinama arba lavonas ir vidaus organai nesunaikinami, jie turi būti valstybinio veterinarijos gydytojo prižiūrimi.

30. Pavaldžios įstaigos turi vykdyti skrepi ligos metinę stebėseną pagal 7 priedo reikalavimus.

31. VMVT turi informuoti Europos Sąjungos Nuolatinį veterinarijos komitetą, Tarptautinį epizootijų biurą ir kitų valstybių kompetentingas institucijas apie skrepi ligos stebėsenos programos rezultatus ir jos išaiškinimą šalyje. VMVT turi paruošti metinį pranešimą apie skrepi ligos epizootinę situaciją šalyje. Šiame pranešime informacija turi būti pateikiama pagal 8 priedo reikalavimus.

32. Skrepi ligai nustatyti mėginiai turi būti imami ir laboratoriniai tyrimai atliekami naudojant metodikas ir protokolus, nurodytus „Diagnostinių tyrimų standartų vadove“ ir knygoje „Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos vakcinos“ (Tarptautinis epizootijų biuras, 1997). Skrepi ligai nustatyti reikėtų atlikti galvos smegenų histopatologinį tyrimą, taip pat gali būti atliekami kiti laboratoriniai tyrimai: imunocitocheminis ir imunodiagnostinis tyrimas skrepi ligai būdingoms fibrilėms nustatyti.

33. VMVT turi užtikrinti tyrimo metodų ir protokolų koordinaciją tarp laboratorijų, patvirtintų tirti skrepi ligą, ir atsako už šių diagnostinių metodų ir protokolų naudojimą skrepi ligai diagnozuoti.

VI. PAVOJINGOS GYVŪNINĖS MEDŽIAGOS

34. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad atrajotojų audiniai ir organai, nurodyti 9 priedo 1 punkte, būtų surenkami ir sunaikinami pagal 9 priedo 3 punkto reikalavimus.

35. Pavojingos atrajotojų gyvūninės medžiagos arba perdirbtos pavojingos gyvūninės medžiagos gali būti išvežamos sudeginti pagal 9 priedo 5 punkto reikalavimus.

36. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad nuo avių arba ožkų galvos kaulų ir stuburo slankstelių kaulų nuimta mėsa nebūtų naudojama mėsos produktų gamybai.

37. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad avių arba ožkų galvos smegenims suardyti nebūtų naudojamas pailgas, lazdos formos instrumentas, jeigu paskerstų gyvūnų mėsa naudojama žmonių maistui arba gyvūnams šerti.

VII. PAVOJINGŲ GYVŪNINIŲ MEDŽIAGŲ IMPORTAS

38. Į Lietuvos Respubliką draudžiama įvežti pavojingas atrajotojų gyvūnines medžiagas.

39. Įvežant avieną arba ožkieną arba jos produktus, nurodytus 11 priede, pavaldžiai įstaigai reikia pateikti veterinarijos sertifikatą ir deklaraciją (13 priedas), pasirašytą šalies kompetentingos institucijos, kurioje pagaminti šie produktai. Deklaracijoje turi būti nurodyta, kad gyvūniniai produktai neturi savyje pavojingų gyvūninių medžiagų; jie nepagaminti iš pavojingų gyvūninių medžiagų, išvardytų 9 priede, taip pat jų gamybai nenaudota galvijų, avių ir ožkų mėsa, nuimta nuo galvos kaulų ir stuburo slankstelių kaulų; skerdžiamos avys ir ožkos nebuvo svaiginamos įpurškiant dujas į galvos smegenų ertmę arba suardant galvos smegenis pailgu, lazdos formos instrumentu, įvedus jį į galvos smegenų ertmę.

XIII. VALSTYBINĖ VETERINARINĖ KONTROLĖ

40. Pavaldžios įstaigos turi kontroliuoti šių reikalavimų vykdymą, ypač skerdyklose, išpjaustymo įmonėse, antrinių žaliavų perdirbimo įmonėse, pavojingų medžiagų perdirbimo įmonėse, parduotuvėse ir maisto produktų pardavimo vietose, sąvartynuose ir kitose patalpose, kuriose atrajotojų gyvūniniai produktai laikomi ir saugomi. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad:

40.1. pavojingos gyvūninės medžiagos, nurodytos 12 priede, būtų naudojamos tik VMVT nustatytiems tikslams;

40.2. pavojingos gyvūninės medžiagos būtų laikomos atskirai nuo kitų gyvūninių atliekų, skirtų sudeginti, ir būtų sunaikintos pagal 9 priedo reikalavimus.

IX. PREKYBA AVIMIS IR OŽKOMIS, JŲ EMBRIONAIS, MĖSOS, KAULŲ, MĖSOS IR KAULŲ MILTAIS, MĖSA, MĖSOS PRODUKTAIS IR MEDŽIAGOMIS, SKIRTOMIS KOSMETIKOS ARBA MEDICINOS PRODUKTŲ GAMYBAI, BEI KITAIS GYVŪNINIAIS PRODUKTAIS NUSTAČIUS SKREPI LIGĄ

41. Nustačius skrepi ligą:

41.1. draudžiama iš šalies išvežti:

41.1.1. avis ir ožkas ir jų embrionus,

41.1.2. mėsos miltus, kaulų miltus ir mėsos ir kaulų miltus, pagamintus iš avių arba ožkų gyvūninių atliekų,

41.1.3. gyvūnų pašarus ir trąšas, kuriuose yra mėsos, kaulų arba mėsos ir kaulų miltų, pagamintų iš avių arba ožkų gyvūninių atliekų,

41.1.4. avių arba ožkų skerdieną ir mėsą,

41.1.5. avių arba ožkų gyvūnines medžiagas, kurios gali būti naudojamos maisto produktų arba gyvūnų pašarų gamybai,

41.1.6. avių arba ožkų gyvūnines medžiagas, skirtas kosmetikos arba medicinos produktų arba medicinos priemonių gamybai;

41.2. leidžiama iš šalies išvežti produkciją, gautą iš šalyje paskerstų avių arba ožkų:

41.2.1. amino rūgštis, peptidus ir riebalus, pagamintus pagal šio dokumento 4.2.2 ir 10 punktų reikalavimus,

41.2.2. taukų produktus ir produktus, gautus iš taukų saponifikacijos, transesterifikacijos arba hidrolizės būdais, jeigu jie pagaminti pagal šiuos reikalavimus,

41.2.3. patologinės medžiagos mėginius, jeigu jie siunčiami iš Nacionalinės veterinarijos laboratorijos į diagnostinę arba mokslinę laboratoriją skrepi ligos diagnozei nustatyti arba moksliniams tyrimams,

41.2.4. gyvūninius produktus, pagamintus iš avienos arba ožkienos, gaunamos paskerdus gyvūnus, užaugintus šalyje, kurioje nediagnozuojama skrepi liga:

41.2.4.1. šviežią mėsą,

41.2.4.2. maltą mėsą ir mėsos gaminius,

41.2.4.3. mėsos produktus ir kitus maisto produktus, kurių gamybai naudota aviena arba ožkiena,

41.2.4.4. naminiams mėsėdžiams skirtą pašarą,

41.2.4.5. želatiną, di-kalcio fosfatą, taukus, taukų produktus ir produktus, gautus iš taukų saponifikacijos, transesterifikacijos arba hidrolizės būdu, amino rūgštis, peptidus ir kolageną, skirtus žmonių maisto arba gyvūnų pašarų arba kosmetikos, medicinos produktų, medicinos priemonių gamybai.

X. KOMPENSACIJOS

42. Kompensacijos mokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už gyvūnus, kurie dėl skrepi ligos skerdžiami pagal VMVT paruoštą šios ligos likvidavimo programą, ir už papildomas išlaidas, susidariusias dėl gyvūnų skerdimo ir jų naikinimo.

43. Kiekviena pavaldi įstaiga turi pateikti VMVT tokius duomenis:

43.1. gyvūnų skaičių, atrinktą skersti;

43.2. paskerstų gyvūnų skaičių;

43.3. vidutinę paskerstų avių arba ožkų rinkos kainą;

43.4. papildomas išlaidas, susidariusias dėl avių arba ožkų skerdimo ir jų sunaikinimo.

XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44. VI ir X skyrių įgyvendinimas atidedamas iki 2004 m. sausio 1 d.

______________

1 priedas

MINIMALŪS PARAMETRAI ŽINDUOLIŲ GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ PERDIRBIMUI, IŠSKYRUS RIEBALUS

1. Minimalūs parametrai žinduolių gyvūninių atliekų perdirbimui:

1.1. maksimalus audinių dalių dydis – 50 mm;

1.2. temperatūra – > 133 °C;

1.3. apdorojimo laikas – partijomis arba nenutrūkstančio perdirbimo proceso metu ne mažiau kaip 20 minučių prisotintais vandens garais 3 barų spaudimu.

______________

2 priedas

TAUKŲ DERIVATŲ PERDIRBIMO STANDARTAI

1. Riebalų transesterifikacija arba hidrolizė: ne žemesnės kaip 200°C temperatūros atitinkamo spaudimo aplinkoje 20 minučių (glicerolis, riebiosios rūgštys ir esteriai).

2. Riebalų saponifikacija NaOH 12M (glicerolis ir muilas):

2.1. partijomis – 95 °C temperatūroje 3 valandas;

2.2. nenutrūkstančio perdirbimo procesu – 140 °C temperatūros 2 barų (2000 hPa) spaudimo aplinkoje aštuonias minutes arba ekvivalentiškomis sąlygomis.

______________

3 priedas

REIKALAVIMAI ĮMONĖMS, PERDIRBANČIOMS ŽINDUOLIŲ GYVŪNINES ATLIEKAS

1. Patvirtinant įmonių, perdirbančių žinduolių gyvūnines atliekas, veiklą, reikia atsižvelgti į šiuos rodiklius:

1.1. perdirbimo proceso aprašymą (struktūrinę schemą);

1.2. kritinių kontrolės taškų nustatymą, įskaitant atliekų perdirbimą nenutrūkstančiu perdirbimo procesu;

1.3. perdirbimo proceso minimalių reikalavimų atitikimą:

1.3.1. maksimalus audinių dalių dydis – 50 mm,

1.3.2. temperatūra – > 133 °C,

1.3.3. perdirbimo laikas – 20 minučių,

1.3.4. spaudimas (absoliutus) – 3 barai prisotintų vandens garų aplinkoje;

1.4. minimalių reikalavimų, nurodytų 1 priede, pasiekimą:

1.4.1. audinių dalių dydžio, perdirbant partijomis arba nenutrūkstančio perdirbimo procesu; audinių dalių dydis priklauso nuo mėsmalės skylučių diametro arba pjaustyklės tarpo dydžio,

1.4.2. temperatūros, spaudimo, perdirbimo laiko ir medžiagos padavimo greičio (tik nenutrūkstančio perdirbimo procesu):

1.4.2.1. gyvūnines atliekas perdirbant partijomis spaudimo sistema:

1.4.2.1.1. temperatūra turi būti matuojama nuolatiniu termoelementu, registruojamas faktinis laikas,

1.4.2.1.2. spaudimas turi būti matuojamas nuolatiniu spaudimo matavimo prietaisu, registruojamas faktinis laikas,

1.4.2.1.3. perdirbimo laikas turi būti parodomas laiko, temperatūros ir laiko ir spaudimo diagramose; vieną kartą per metus termoelementas ir spaudimo matavimo prietaisas turi būti kalibruojami;

1.4.2.2. gyvūnines atliekas perdirbant nenutrūkstančiu procesu spaudimo sistema:

1.4.2.2.1. temperatūra ir spaudimas turi būti matuojami termoelementu arba infraraudonųjų spindulių matavimo prietaisu; spaudimo matavimo prietaisai turi būti išdėstyti tokiose nenutrūkstančio perdirbimo vietose, kad temperatūra ir spaudimas atitiktų reikalavimus, nurodytus 1 priede, viso nenutrūkstančio perdirbimo proceso metu arba jo tam tikroje dalyje; temperatūra ir spaudimas turi būti registruojami – nurodomas faktinis laikas; perdirbamų atliekų tranzito laikui stebėti nenutrūkstančio perdirbimo proceso metu atliekos ženklinamos netirpia medžiaga (pvz., mangano oksidu) arba perdirbimo laikas gali būti matuojamas kitokiu metodu, kuris užtikrintų tolygų matavimo rezultatų patikimumą; perdirbamų atliekų minimalaus tranzito laiko, temperatūros ir spaudimo matavimai nenutrūkstančio perdirbimo proceso metu, atitinkantys 1 priedo reikalavimus, turi būti pateikiami pavaldžiai įstaigai; gyvūninių atliekų perdirbimo greičio tikslūs matavimai ir kontrolė atliekami atsižvelgiant į kritinius kontrolės taškus; gyvūninių atliekų perdirbimo greitis gali būti matuojamas atsižvelgiant į tokius parametrus:

- sraigto sukimasis per minutę (sukimasis/min.),

- elektros energijos stiprumas (amperais prie nustatytos įtampos),

- garavimo/kondensacijos greitis,

- siurblio įsiurbimų skaičius per laiko vienetą.

Visi matavimo ir kontrolės prietaisai turi būti kalibruojami vieną kartą per metus. Pavaldžios įstaigos gyvūninių atliekų perdirbimo įmonės darbą turi tikrinti periodiškai ir visada tais atvejais, kai perdirbimo procesas pakeičiamas (pvz.: modifikuojami įrengimai, keičiama žaliava ir t. t.).

______________

4 priedas

KOMERCINIS DOKUMENTAS

perdirbtiems gyvūniniams baltymams, skirtiems gyvūnams šerti, taip pat produktams ir jų mišiniams, turintiems savo sudėtyje perdirbtų gyvūninių baltymų

Paskirties šalis:........................................................................................................................................

Komercinio dokumento numeris:...........................................................................................................

Kilmės šalis:............................................................................................................................................

I. Baltymo arba produkto identifikacija

Baltymo arba produkto kilmė:................................................................................................................

Baltymas arba produktas gautas iš šių gyvūninių žaliavų:

................................................................................................................................................................

Pakuočių kilmė:......................................................................................................................................

Pakuočių skaičius (¹):..............................................................................................................................

Grynas svoris:.........................................................................................................................................

II. Baltymo arba produkto kilmė

Įmonės adresas:......................................................................................................................................

Įmonės, kuriai išduotas leidimas gaminti baltymą, veterinarinės priežiūros numeris:.............................

................................................................................................................................................................

III. Baltymo arba produkto paskirties vieta

Baltymas arba produktas bus siunčiamas

Iš.............................................................................................................................................................

(pakrovimo vieta)

į...............................................................................................................................................................

(paskirties vieta)

šiomis transporto priemonėmis:

transporto priemonės rūšis:.....................................................................................................................

transporto priemonės valstybinis numeris arba pavadinimas:.................................................................

Gamintojo pavardė ir adresas:................................................................................................................

Krovinio siuntėjo pavardė ir adresas:.....................................................................................................

(¹) nebiriems ir nedidelio kiekio produktams

______________

5 priedas

DEKLARACIJA

perdirbtiems žinduolių gyvūniniams baltymams, skirtiems gyvūnams šerti

Komercinio dokumento numeris (¹):...........................................................................................

Deklaracijos numeris:..................................................................................................................

Žemiau pasirašęs veterinarijos gydytojas pažymi, kad įmonė (²)................................................

............................................................................................................................................................... ,

perdirbanti žinduolių gyvūnines atliekas, yra įdiegusi rizikos veiksnių analizės ir kontrolės svarbiuose valdymo taškuose sistemą, gyvūnines atliekas perdirba laikydamasi šių minimalių parametrų: maksimalus audinių dalių dydis – 50 mm, temperatūra – > 133 °C, perdirbimo laikas – 20 minučių, spaudimas (absoliutus) – 3 barai prisotintų vandens garų aplinkoje.

Vieta ................................................. Data .........................................................

Spaudo

vieta (³)

(veterinarijos gydytojo parašas)

(pavardė didžiosiomis raidėmis, kvalifikacija ir pareigos)

(¹) užpildo įmonės savininkas arba jo atstovas

(²) įmonės adresas ir veterinarinės priežiūros numeris

(³) parašo ir spaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos

______________

6 priedas

VETERINARIJOS SERTIFIKATAS

mėsos miltams, kaulų miltams ir mėsos ir kaulų miltams, taip pat gyvūnų pašarams ir trąšoms, turintiems savo sudėtyje gyvūninių medžiagų, skirtiems tik sudeginti

Paskirties šalis arba vieta: ...........................................................................................................

Sertifikato numeris:.....................................................................................................................

Produkto kilmės šalis arba vieta:.................................................................................................

Atsakinga ministerija:.................................................................................................................

Sertifikatą išduodanti institucija:................................................................................................

I. Prekių siuntos identifikacija

Įpakavimo būdas:........................................................................................................................

Pakuočių skaičius (¹):..................................................................................................................

Grynas svoris:.............................................................................................................................

II. Prekių siuntos kilmės vieta

Įmonės, kurioje pagaminta prekė, adresas: ................................................................................

III. Prekių siuntos paskirties vieta

Gyvūninės atliekos vežamos

iš (jų pakrovimo vieta):...............................................................................................................

į (paskirties šalis ir vieta):............................................................................................................

šiomis transporto priemonėmis:

transporto priemonės tipas:.........................................................................................................

transporto priemonės numeris:....................................................................................................

Antspaudo numeris:....................................................................................................................

Krovinio siuntėjo pavadinimas ir adresas:..................................................................................

Krovinio gavėjo pavadinimas ir adresas:....................................................................................

Patvirtinimas

Pasirašęs veterinarijos gydytojas patvirtina, kad siunčiamose prekėse yra mėsos miltų, kaulų miltų arba mėsos ir kaulų miltų, gyvūnų pašarų, trąšų, kurių sudėtyje yra gyvūninių medžiagų, ir jos skirtos tik sudeginti.

Siunčiamose prekėse negali būti gyvūninių medžiagų, pagamintų iš įtariamų arba sergančių skrepi liga gyvūnų skerdimo atliekų arba iš gyvūnų, kurie naikinami pagal skrepi ligos likvidavimo programą, skerdimo atliekų.

.............................................. ...............................................

(pasirašymo vieta) (data)

Spaudo

vieta

(parašas) (2)

(veterinarijos gydytojo pavardė didžiosiomis

raidėmis, kvalifikacija, pareigos)

(¹) nebiriems ir nedidelio kiekio produktams

(²) parašo ir spaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos

______________

7 priedas

MINIMALŪS REIKALAVIMAI SKREPI LIGOS STEBĖSENAI

1. Gyvūnų grupės parinkimas. Tyrimui parenkamos šalyje gimusios avys ir ožkos, kurioms pastebėti klinikiniai požymiai, panašūs į skrepi ligos požymius, ir padidintos rizikos grupės gyvūnai.

2. Šalyje gimusių gyvūnų, kuriems pastebimi galimos skrepi ligos klinikiniai požymiai (gyvūnai turi elgsenos ir nervų sistemos pažeidimo požymių, trunkančių ilgiau kaip 15 dienų ir nepraeinančių po gydymo), atrankos tyrimui kriterijai:

2.1. gyvūnai gaišta ne dėl infekcinių susirgimų ar trauminių pažeidimų;

2.2. gyvūnai turi kitų progresuojančios ligos požymių.

3. Padidintos rizikos gyvūnai atrenkami atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

3.1. ar atvežti iš šalies, kurioje diagnozuojama skrepi liga;

3.2. ar buvo šeriami pašaru, kuriame galėjo būti atrajotojų gyvūninių medžiagų;

3.3. ar gimė iš motinos arba/ir tėvo, užsikrėtusių skrepi liga.

4. Tiriamų gyvūnų amžius. Visos tiriamos avys arba ožkos turi būti vyresnės kaip 12 mėnesių amžiaus.

5. Tyrimų apimtis. Minimalus šalyje gimusių avių arba ožkų, turinčių nervų sistemos pažeidimo arba kitų progresuojančios ligos požymių, būdingų skrepi ligai, skaičius, kurį reikia per metus ištirti, nurodytas 1 lentelėje. Padidintos rizikos grupės gyvūnai tiriami juos paskerdus arba atlikus jų eutanaziją.

Minimalus vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus avių arba ožkų, turinčių nervų sistemos pažeidimo arba kitų progresuojančios ligos požymių, būdingų skrepi ligai, skaičius, kurį reikia ištirti pagal šios ligos stebėsenos programą

Vyresnių kaip 12 mėnesių avių arba ožkų skaičius	Minimalus avių arba ožkų galvos smegenų skaičius, kurį reikia ištirti
500 000	50
700 000	69
1 000 000	99

______________

8 priedas

METINIS PRANEŠIMAS

1. Metiniame pranešime turi būti tokie duomenys:

1.1. bendras gyvūnų skaičius ir jų amžius, kuris buvo ištirtas skirtingose galvijų, avių ir ožkų populiacijos grupėse, suskirstytose pagal epizootinio tyrimo kriterijus;

1.2. bendras nugaišusių įvairių rūšių gyvūnų skaičius ir dėl centrinės nervų sistemos ligų nugaišusių įvairių rūšių gyvūnų skaičius;

1.3. VMVT pranešimai apie įvairių rūšių gyvūnų arba skerdienų skaičių, kuriems taikomi judėjimo apribojimai dėl skrepi ligos įtarimo;

1.4. klinikinių ir epizootinių tyrimų skaičius ir jų išvados; šių tyrimų duomenys saugomi 7 metus;

1.5. duomenys apie užkrečiamąją spongiforminę encefalopatiją, nustatytą kitų rūšių gyvūnams;

1.6. duomenys apie VMVT organizuotus apmokymus valstybiniams ir privatiems veterinarijos gydytojams, skerdyklų darbuotojams, gyvūnų savininkams apie skrepi ligos klinikinius požymius, epizootinius ir laboratorinių tyrimų duomenis.

______________

9 priedas

PAVOJINGOS GYVŪNINĖS MEDŽIAGOS IR JŲ APDOROJIMAS

1. Pavojingoms gyvūninėms medžiagoms priskiriami šie audiniai:

1.1. vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus galvijų kaukolė, galvos smegenys, akys, migdolinės liaukos, stuburo smegenys ir klubinė žarna;

1.2. vyresnių kaip 12 mėnesių amžiaus arba turinčių nuolatinius kaplinius dantis avių ir ožkų kaukolė, galvos smegenys, akys, migdolinės liaukos, stuburo smegenys, taip pat bet kokio amžiaus šių gyvūnų blužnys;

1.3. Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijoje, išskyrus Azorų autonominius rajonus, kilusių galvijų, vyresnių kaip 6 mėnesių amžiaus, visa galva, išskyrus liežuvį, galvos smegenys, akys, trišakio nervo ganglijai, migdolinės liaukos, čiobrialiaukė, blužnis, žarnos, stuburo smegenys, vyresnių kaip 30 mėnesių amžiaus galvijų stuburas, įskaitant dorsalinio kamieno ganglijus.

2. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad pavojingi gyvūniniai audiniai dėl skrepi ligos būtų pašalinti iš skerdienos valstybiniam veterinarijos gydytojui prižiūrint:

2.1. skerdyklose;

2.2. išpjaustymo įmonėse, pavojingų gyvūninių atliekų perdirbimo įmonėse arba kitose įmonėse, kurioms leista perdirbti žinduolių gyvūnines atliekas.

Jeigu pavojingi gyvūniniai audiniai nepašalinami iš gyvūnų lavonų, paskerstų ne žmonių maistui, kūno dalys, kuriose yra pavojingų gyvūninių audinių, arba visas lavonas dėl skrepi ligos turi būti sunaikinami pagal pavojingų medžiagų likvidavimo reikalavimus. Stuburas iš skerdienos gali būti išpjaunamas mėsos pardavimo vartotojui vietoje.

3. Pavaldžios įstaigos turi užtikrinti, kad pavojingi gyvūniniai audiniai būtų pažymimi dažais ir atitinkamu ženklu išvežant iš skerdyklos ar išpjaustymo įmonės ir visiškai sunaikinami:

3.1. sudeginami be pirminio gyvūninių atliekų perdirbimo;

3.2. po pirminio gyvūninių atliekų perdirbimo pagal alternatyvias pavojingų gyvūninių medžiagų terminio apdorojimo sistemas, nurodytas 10 priede, kurių metu išlieka dažai arba medžiagos, įrodančios, kad tai pavojingos gyvūninės medžiagos:

3.2.1. sudeginami,

3.2.2. sudeginami su kitomis medžiagomis;

3.3. po pirminio gyvūninių atliekų perdirbimo pagal 1 priedo reikalavimus užkasami VMVT nurodytame sąvartyne.

4. Pavaldžios įstaigos gali leisti sudeginti arba užkasti pavojingas gyvūnines medžiagas arba visą gyvūno lavoną, nepažymint audinių dažais arba nepašalinus iš lavonų pavojingų gyvūninių audinių, ypač kai gyvūnai nugaišta arba atliekama jų eutanazija pagal užkrečiamųjų ligų kontrolės programą, jeigu:

4.1. neužtikrinama, kad avių ir ožkų skrepi liga neišplis pavojingas gyvūnines atliekas gabenant ir perdirbant;

4.2. užtikrinamas pavojingų gyvūninių medžiagų sunaikinimas tokiu metodu, kuris užkerta kelią skrepi ligai plisti.

5. VMVT gali leisti išvežti pavojingas medžiagas arba perdirbtas pavojingas medžiagas į kitą šalį sudeginti pagal reikalavimų 21 punktą.

______________

10 priedas

ATRAJOTOJŲ GYVŪNINIŲ ATLIEKŲ ALTERNATYVIOS TERMINIO APDOROJIMO SISTEMOS

I skyrius (partija/natūralūs riebalai) maksimalus gabalų dydis – 150 mm

Temperatūra	> 100 °C	> 110 °C	> 120 °C
Laikas	125 min.	120 min.	50 min.

II skyrius (partija/atmosferos slėgis/natūralūs riebalai) maksimalus gabalų dydis – 50 mm

Temperatūra	> 100 °C	> 133 °C
Laikas	25 min.	20 min.
Spaudimas (absoliutus)	3 barai	3 barai

III skyrius (nenutrūkstantis procesas/natūralūs riebalai) maksimalus gabalų dydis – 30 mm

Temperatūra	> 100 °C	> 110 °C	> 120 °C
Laikas	95 min.	55 min.	13 min.

IV ir VI skyriai (nenutrūkstantis procesas/pridedami riebalai) maksimalus gabalų dydis – 30 mm

Temperatūra	> 100 °C	> 110 °C	> 120 °C	> 130 °C
Laikas	16 min.	13 min.	8 min.	3 min.

VII skyrius (nenutrūkstantis procesas/žaliava be riebalų) maksimalus gabalų dydis – 30 mm

Temperatūra	> 80 °C	> 100 °C
Laikas	120 min.	60 min.

______________

11 priedas

AVIŲ ARBA OŽKŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IMPORTO APRIBOJIMAI

1. Ribojamas šių gyvūninių produktų importas:

1.1. šviežios mėsos;

1.2. maltos mėsos;

1.3. mėsos produktų;

1.4. perdirbtų gyvūninių baltymų.

______________

12 priedas

PAVOJINGŲ GYVŪNINIŲ MEDŽIAGŲ NAUDOJIMAS IŠIMTIES ATVEJAIS

1. Išimties atvejais VMVT gali leisti naudoti šias pavojingos gyvūnines medžiagas:

1.1. kosmetikos arba medicinos produktus arba medicinos priemones, jų gamybos žaliavas arba tarpinius gamybos produktus;

1.2. produktus, neskirtus žmonių maistui, gyvūnams šerti arba tręšti, jų žaliavas ir tarpinius gamybos produktus;

1.3. gyvūninius produktus, skirtus parodoms, mokymui, mokslui, specialiems tyrimams arba analizei, kurie galiausiai nenaudojami žmonių maistui arba gyvūnams šerti, bet gali būti naudojami eksperimentiniams gyvūnams, naudojamiems moksliniuose projektuose, šerti.

______________

13 priedas

DEKLARACIJA

avienai arba ožkienai, jų produktams, skirtiems žmonių maistui

Komercinio dokumento numeris (¹):...........................................................................................

Deklaracijos numeris:..................................................................................................................

Žemiau pasirašęs (²)....................................................................................................................

....................................................................................................................................................

veterinarijos gydytojas pažymi, kad gyvūniniai produktai neturi savyje pavojingų gyvūninių medžiagų, taip pat jų gamybai nenaudota avių ir ožkų mėsa, nuimta nuo galvos kaulų ir stuburo slankstelių kaulų. Skerdžiamos avys ir ožkos nebuvo svaiginamos įpurškiant dujas į galvos smegenų ertmę arba suardant galvos smegenis pailgu, lazdos formos instrumentu, įvedus jį į galvos smegenų ertmę.

Vieta .............................................. . Data ................................................

Spaudo

vieta (³)

(veterinarijos gydytojo parašas)

(pavardė didžiosiomis raidėmis, kvalifikacija ir pareigos)

(¹) užpildo šalies kompetentingos institucijos veterinarijos gydytojas

(²) šalies kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas

(³) parašo ir spaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos

______________