LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL SAVIVALDYBIŲ NAUDOJIMOSI BANKŲ KREDITAIS, PASKOLŲ ĖMIMO IR TEIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1998 m. balandžio 28 d. Nr. 511

Vilnius

 

Vykdydama Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 69-1743) 17 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Savivaldybių naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo tvarką (pridedama).

 

 

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

 

Ūkio ministras,

pavaduojantis valdymo reformų ir

savivaldybių reikalų ministrą                                                      Vincas Babilius

______________

 


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 511

 

SAVIVALDYBIŲ NAUDOJIMOSI BANKŲ KREDITAIS, PASKOLŲ ĖMIMO IR TEIKIMO TVARKA

 

BENDROJI DALIS

 

1. Savivaldybė savo tarybos sprendimu gali skolintis šiais tikslais:

1.1. Valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti;

1.2. savivaldybės investiciniams projektams finansuoti;

1.3. trumpalaikiams biudžeto vykdymo poreikiams, t. y. išlaidoms, numatytoms einamųjų metų savivaldybės biudžete, finansuoti;

1.4. skolai dengti (be palūkanų).

2. Nustatomi šie savivaldybės skolinimosi limitai:

2.1. bendra savivaldybės skola negali viršyti 20 (Vilniaus miesto savivaldybės – 30) procentų patvirtintų tų metų biudžeto pajamų (neįskaitant iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų). Itin svarbiais atvejais Finansų ministerija gali leisti padidinti savivaldybės skolinimosi limitą iki 50 procentų;

2.2. bendras metinis savivaldybės skolinimosi limitas yra 10 procentų, iš jų metinis trumpalaikio skolinimosi limitas – 5 procentai patvirtintų tų metų biudžeto pajamų (neįskaitant iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų);

2.3. grąžintina tais kalendoriniais metais bendra savivaldybės paskolų ir palūkanų bei su paskolų ėmimu susijusių įmokų suma negali viršyti 10 procentų patvirtintų tų metų biudžeto pajamų (neįskaitant iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų).

3. Į bendrą savivaldybės skolą įskaitomos trumpalaikės (iki 1 metų) ir ilgalaikės (daugiau kaip 1 metų) jos skolos iš visų skolinimosi šaltinių, kuriuos sudaro:

3.1. gautos paskolos, atėmus grąžintas lėšas;

3.2. suteiktos garantijos ir laidavimas dėl paskolų, atėmus grąžintas lėšas.

4. Į bendrą metinį savivaldybės skolinimosi limitą įskaitomos savivaldybės:

4.1. einamaisiais metais paimtos trumpalaikės paskolos ir palūkanos;

4.2. praėjusių metų negrąžintos trumpalaikės paskolos ir palūkanos;

4.3. einamaisiais metais grąžintina ilgalaikės paskolos dalis ir mokėtinos palūkanos;

4.4. einamaisiais metais suteiktos garantijos ir laidavimas dėl trumpalaikių paskolų bei palūkanų;

4.5. praėjusių metų negrąžintos trumpalaikės paskolos ir palūkanos, dėl kurių buvo suteiktos garantijos ar buvo laiduota;

4.6. einamaisiais metais grąžintina ilgalaikės paskolos, dėl kurios buvo suteikta garantija ar buvo laiduota, dalis ir mokėtinos palūkanos.

5. Į metinį trumpalaikio skolinimosi limitą įskaitoma savivaldybės:

5.1. einamaisiais metais paimtos trumpalaikės paskolos ir palūkanos;

5.2. praėjusių metų negrąžintos trumpalaikės paskolos ir palūkanos;

5.3. einamaisiais metais suteiktos garantijos ir laidavimas dėl trumpalaikių paskolų bei palūkanų;

5.4. praėjusių metų negrąžintos trumpalaikės paskolos ir palūkanos, už kurias buvo suteiktos garantijos ar buvo laiduota.

6. Atsižvelgdama į praėjusių metų savivaldybės biudžeto vykdymo rezultatus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu atskirai savivaldybei gali nustatyti mažesnius skolinimosi limitus, kad pakaktų lėšų skoloms tvarkyti.

 

PASKOLŲ GAVIMO TVARKA

 

7. Savivaldybė ar savivaldybės įmonė savivaldybės tarybos sprendimu gali skolintis tiesiogiai iš užsienio ir šalies komercinių bankų arba kreiptis į specialiai tam įsteigtą Savivaldybių kreditavimo instituciją.

8. Savivaldybės įmonė gali skolintis užsienio valiuta tik su Finansų ministerijos leidimu.

9. Savivaldybė ar savivaldybės įmonė savivaldybės tarybos sprendimu gali imti paskolas iš valstybės vardu gautų užsienio paskolų ir su valstybės garantija Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. spalio 30 d. nutarime Nr. 1200/8 „Dėl valstybės vardu ir su valstybės garantija gaunamų užsienio paskolų“ (Žin., 1997, Nr. 100-2524) nustatyta tvarka.

10. Savivaldybė ar savivaldybės įmonė, pretenduojanti gauti ilgalaikę paskolą investiciniam projektui finansuoti, pateikia paraišką Finansų ministerijai.

11. Finansų ministro įsakymu sudaryta komisija, išanalizavusi paraišką ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų pateikimo dienos (jeigu savivaldybė nėra išnaudojusi metinio ir bendro skolinimosi limitų), išduoda bendrą leidimą arba leidimą su tam tikromis sąlygomis imti paskolą ir skelbti konkursą.

12. Savivaldybė ar savivaldybės įmonė, imdama tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę paskolą, organizuoja konkursą Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka.

13. Savivaldybė gali imti ilgalaikes paskolas tik investiciniams projektams finansuoti.

Savivaldybės trumpalaikės paskolos gali būti imamos einamaisiais metais laikinam lėšų trūkumui padengti, t. y. išlaidoms, numatytoms tų metų savivaldybės biudžete, finansuoti.

14. Imdama paskolą, savivaldybė gali užtikrinti jos grąžinimą tik savo biudžeto lėšomis, o savivaldybės įmonė – turtu, iš kurio pagal įstatymą gali būti išieškoma skola.

15. Savivaldybė negali garantuoti už savivaldybės įmonės gaunamus kreditus, išskyrus atvejus, kai tam leidimą duoda Finansų ministerija.

16. Savivaldybė savo tarybos sprendimu turi teisę perskolinti gautas paskolas arba suteikti dėl jų garantiją ar laiduoti savivaldybės įmonei ar akcinei bendrovei (kai šios įmonės ar bendrovės akcijos, priklausančios savivaldybei, suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų), tačiau neviršydama nustatyto metinio ir bendro skolinimosi limito, išskyrus šios tvarkos 17 punkte numatytus atvejus. Tuomet savivaldybė sudaro su savivaldybės įmone ar akcine bendrove paskolos sutartį, kuria ši įmonė ar bendrovė įsipareigoja grąžinti paskolą savivaldybei.

17. Kai akcinė bendrovė priklauso kelioms savivaldybėms (ir bendras savivaldybėms priklausančių šios bendrovės akcijų kiekis suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų), kiekviena savivaldybė savo tarybos sprendimu gali sudaryti paskolos sutartį proporcingai turimam akcijų kiekiui šioje bendrovėje.

 

ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ

 

18. Savivaldybių skolinimosi limitus kontroliuoja Finansų ministerija.

19. Savivaldybė turi pateikti skolinimosi limito panaudojimo ir skolos būklės ataskaitas Finansų ministerijai jos nustatyta tvarka ir terminais.

20. Savivaldybė, negalinti grąžinti paskolų nustatytu laiku (išskyrus laikinas priežastis), privalo parengti ir pateikti Finansų ministerijai finansų atgaivinimo planą, pagal kurį savivaldybės tarybos sprendimu gali būti:

20.1. padidinti tarifai už savivaldybės įmonių teikiamas paslaugas;

20.2. sumažintos savivaldybės biudžeto išlaidos.

21. Jeigu savivaldybė negali grąžinti paskolų nustatytu laiku, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu skelbia tolesnio skolinimosi moratoriumą.

22. Jeigu savivaldybė, pasiskolinusi iš valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų su valstybės garantija, neįvykdo įsipareigojimų, Finansų ministerija ne ginčo tvarka išieško iš skolininko sąskaitų banko įstaigose negrąžintą paskolą arba jos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius arba kitas paskolos sutartyje numatytas įmokas.

______________