LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL NEUNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ REZULTATŲ VERTINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. sausio 15 d. Nr. 35

Vilnius

 

Siekdamas užtikrinti neuniversitetinių studijų rezultatų vertinimo ir profesinių kvalifikacijų suteikimo skaidrumą,

Tvirtinu pridedamas:

1. Neuniversitetinių studijų dalyko egzamino rengimo ir jo rezultatų vertinimo nuostatas.

2. Neuniversitetinių studijų rezultatų baigiamojo vertinimo nuostatas.

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2002 01 15 įsakymu Nr. 35

 

Neuniversitetinių studijų dalyko egzamino rengimo ir jo rezultatų vertinimo nuostatos

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šios Neuniversitetinių studijų dalyko egzamino rengimo ir jo rezultatų vertinimo nuostatos (toliau – Nuostatos) nustato dalyko egzamino (toliau – egzamino) rengimo tikslus, bendruosius reikalavimus egzamino užduotims bei pasirengimo egzaminui ir jo rezultatų vertinimo principus.

2. Šios Nuostatos turi būti taikomos visų neuniversitetinių studijų programų dalykų, skirtų profesinei kvalifikacijai ir specializacijai įgyti, egzaminams.

3. Sprendimas šias Nuostatas taikyti kitų dalykų egzaminams priimamas institucijos padalinio (fakulteto) vadovo, studijų programos komiteto arba atitinkamos katedros teikimu.

 

II. Egzamino tikslas ir paskirtis

 

4. Egzamino rengimo tikslas – leisti studentui įrodyti, kad jis pasiekė dalyko programoje iškeltus tikslus.

5. Egzamino paskirtis – nustatyti dalyko tikslų pasiekimo lygį.

 

III. Pasirengimas egzaminui

 

6. Pradėdamas dėstyti dalyką dėstytojas, siekdamas motyvuoti dalyko studijas, pateikia studentams dalyko programą, nurodo jos tikslus ir supažindina su šiomis Nuostatomis, egzamino užduočių pavyzdžiais, jo organizavimo tvarka bei rezultatų vertinimo kriterijais.

7. Siekdamas padėti studentams pasirengti dalyko egzaminui dėstytojas reguliariai vertina dalyko tikslų pasiekimo lygį, tikrindamas studento teorines žinias, duodamas praktines užduotis bei pateikdamas analizuoti praktines situacijas.

 

IV. Egzamino užduotys

 

8. Egzamino užduotis (toliau – užduotis) rengia dalyko dėstytojas.

9. Užduotys rengiamos vadovaujantis dalyko programoje nurodytais tikslais.

10. Užduotys, kartu paimtos, turi apimti ne mažiau kaip du trečdalius visų dalyko programoje numatytų tikslų.*

*Pastaba. Jei dalyko studijų metu buvo taikomas kaupiamasis (tarpinis) vertinimas, tai jo ir egzamino užduotys, kartu paimtos, turi apimti ne mažiau kaip du trečdalius visų dalyko programoje numatytų tikslų.

11. Užduotys sudaromos taip, kad vertinant jų atlikimą būtų galima nustatyti dalyko tikslų pasiekimo lygį.

12. Ne mažiau kaip 50 procentų viso užduotims atlikti numatyto laiko skiriama praktinėms užduotims atlikti ir (arba) praktinėms situacijoms analizuoti (toliau – praktinėms užduotims).

13. Praktinės užduotys sudaromos taip, kad studentai, taikydami studijų metu įgytas teorines žinias ir praktinius įgūdžius, galėtų pademonstruoti gebėjimą analizuoti būsimai profesinei veiklai būdingas praktines situacijas ir savarankiškai spręsti praktinius uždavinius bei iškeltas problemas.

14. Kiekvieną praktinę užduotį sudaro:

14.1. užduoties sąlygos arba (ir) praktinės situacijos aprašymas;

14.2. užduoties klausimai arba (ir) iškelta problema;

14.3. atsakymų į užduoties klausimus arba problemos sprendimo pateikimo formos pavyzdys.

15. Užduotys rengiamos raštu. Kartu su užduotimi parengiamas jos priedas su dalyko tikslų, kurių pasiekimo lygis vertinamas šia užduotimi, sąrašu ir priimtinų atsakymų į užduoties klausimus arba (ir) iškeltų problemų sprendimų pavyzdžiais arba (ir) kriterijais, pagal kuriuos galima nustatyti, ar užduotis atlikta tinkamai.

16. Užduotis tvirtina studijų programos komiteto pirmininkas arba (ir) atitinkamos katedros vedėjas.

 

V. Egzamino rezultatų vertinimas

 

17. Egzaminą organizuoja, vykdo ir jo rezultatus vertina dalyko dėstytojas.

18. Egzamino rezultatai vertinami balais pagal dešimties balų skalę.

19. Vertinant egzamino rezultatus balais vadovaujamasi dalyko tikslų pasiekimo lygiais, kurie nustatomi taip:

19.1. aukščiausias tikslų pasiekimo lygis (9–10 balų): visos užduotys yra atliktos; atsakymai į klausimus yra priimtini, išsamūs ir argumentuoti; pateikti originalūs arba keli priimtini iškeltų problemų sprendimo variantai ir argumentuotai atrinkti optimaliausi; užduotims atlikti taikyti įvairūs, adekvatūs teoriniai modeliai bei analizės metodai, gauti rezultatai tarpusavyje palyginti; pademonstruotos visapusiškos teorinės žinios pagal užduočių prieduose nurodytus tikslus;

19.2. vidutinis tikslų pasiekimo lygis (7–8 balai):atlikti daugiau kaip du trečdaliai visų užduočių; atsakymai į klausimus bei problemų sprendimai yra priimtini ir argumentuoti; užduotims atlikti taikyti adekvatūs teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos geros teorinės žinios pagal užduočių prieduose nurodytus tikslus;

19.3. minimalus būtinasis tikslų pasiekimo lygis (5–6 balai):atlikta daugiau kaip pusė visų užduočių; atsakymai į klausimus iš esmės yra priimtini; problemos iš esmės išspręstos; užduotims atlikti taikyti priimtini teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos minimalios būtinosios teorinės žinios pagal užduočių prieduose nurodytus tikslus.

20. Egzaminas laikomas išlaikytu, jei dalyko tikslai pasiekti ne žemesniu kaip minimalus būtinasis lygiu.

 

Vi. Kitos egzamino rengimo nuostatos

 

21. Atsižvelgiant į konkretų profesinio rengimo standartą, studijų krypties reglamentą ir studijų bei dalyko programą gali būti numatyti papildomi egzamino užduočių ir jo rezultatų vertinimo reikalavimai.

______________

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2002 01 15 įsakymu Nr. 35

 

Neuniversitetinių studijų rezultatų baigiamojo vertinimo nuostatos

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šios Neuniversitetinių studijų rezultatų baigiamojo vertinimo nuostatos (toliau – Nuostatos) nustato studijų rezultatų vertinimo, kurio pagrindu suteikiama profesinė kvalifikacija ir išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijoje įregistruotas aukštojo mokslo diplomas, organizavimo principus.

2. Visos neuniversitetinių studijų programos turi būti baigiamos studijų rezultatų vertinimu (toliau – vertinimu), kurio formos yra šios:

2.1. kvalifikacinis egzaminas;

2.2. baigiamasis egzaminas;

2.3. baigiamasis darbas.

3. Vertinimo metu įvertinamos studento įgytos profesinės kompetencijos, numatytos studijų programoje.

4. Profesines kompetencijas vertina ir profesinę kvalifikaciją suteikia kvalifikavimo komisija.

5. Profesinė kvalifikacija yra suteikiama, jei yra išlaikytas baigiamasis egzaminas arba apgintas baigiamasis darbas ar išlaikytas kvalifikacinis egzaminas ir apgintas baigiamasis darbas.

 

II. Vertinimo tikslas ir paskirtis

 

6. Studijų rezultatų baigiamojo vertinimo organizavimo tikslas – leisti studentui įrodyti, kad jis pasiekė studijų tikslus ir įgijo studijų programoje numatytas profesines kompetencijas, ir nustatyti, ar jam gali būti suteikta profesinė kvalifikacija.

7. Kvalifikacinio egzamino paskirtis – nustatyti studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant dalykus profesinei kvalifikacijai įgyti ir atliekant atitinkamas profesinės veiklos praktikas, lygį.

8. Baigiamojo egzamino ir baigiamojo darbo paskirtis – nustatyti studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant dalykus profesinei kvalifikacijai bei specializacijai įgyti ir atliekant profesinės veiklos praktikas, lygį.*

*Pastaba. Jei yra išlaikytas kvalifikacinis egzaminas, tai baigiamojo darbo paskirtis – nustatyti studento profesinių kompetencijų, įgytų studijuojant dalykus specializacijai įgyti ir atliekant atitinkamas profesinės veiklos praktikas, lygį.

 

III. Pasirengimas vertinimui

 

9. Siekiant motyvuoti studijas, studentai supažindinami su studijų programa, įgytinomis profesinėmis kompetencijomis ir šiomis Nuostatomis.

10. Kad studentai būtų tinkamai pasirengę baigiamajam vertinimui, studijų metu reguliariai yra vertinamas jų įgytų kompetencijų lygis.

11. Kvalifikacinis egzaminas organizuojamas baigus studijuoti dalykus profesinei kvalifikacijai įgyti ir išlaikius visus jų egzaminus (įskaitas) bei atlikus atitinkamas profesinės veiklos praktikas.

12. Baigiamasis egzaminas organizuojamas arba baigiamasis darbas ginamas baigus studijuoti visus studijų programoje numatytus dalykus ir išlaikius visus jų egzaminus (įskaitas) bei atlikus visas profesinės veiklos praktikas.

13. Leidimas laikyti egzaminą arba ginti baigiamąjį darbą įteisinamas institucijos padalinio (fakulteto) vadovo įsakymu.

 

IV. Kvalifikavimo komisijos sudarymas

 

14. Kiekvienais mokslo metais kiekvienos studijų programos baigimo rezultatams vertinti institucijos vadovo įsakymu sudaroma atskira kvalifikavimo komisija (toliau – komisija) iš ne mažiau kaip 5 asmenų.

15. Komisijos sudėtis:

15.1. darbdavių atstovai (ne mažiau kaip pusė komisijos narių), iš kurių vienas skiriamas komisijos pirmininku;

15.2. ne mažiau kaip vienas dėstytojas, atsakingas už studijų programos įgyvendinimą.

16. Į komisiją gali būti įrašyti ir mokslininkai bei kitų aukštųjų mokyklų dėstytojai.

17. Komisijos posėdžius protokoluoja institucijos padalinio (fakulteto) vadovo paskirtas komisijos sekretorius.

18. Komisijos darbą organizuoja institucijos padalinio (fakulteto) vadovo paskirti asmenys.

 

V. Egzaminų užduotys

 

19. Baigiamojo egzamino užduotis rengia dalykų profesinei kvalifikacijai ir specializacijai įgyti dėstytojų grupė, sudaryta institucijos padalinio (fakulteto) vadovo įsakymu programos komiteto arba (ir) atitinkamos katedros teikimu.

20. Kvalifikacinio egzamino užduotis rengia dalykų profesinei kvalifikacijai įgyti dėstytojų grupė, sudaryta institucijos padalinio (fakulteto) vadovo įsakymu programos komiteto arba (ir) atitinkamos katedros teikimu.

21. Egzamino užduotys sudaromos taip, kad studentai turėtų galimybę pademonstruoti įgytas profesines kompetencijas, o kvalifikavimo komisija – nustatyti jų lygį.

22. Baigiamojo egzamino užduotys, kartu paimtos, turi apimti profesines kompetencijas iš visų studijų programoje numatytų profesinės veiklos sričių.

23. Kvalifikacinio egzamino užduotys, kartu paimtos, turi apimti profesines kompetencijas iš visų studijų programoje numatytų profesinės veiklos sričių, išskyrus specializacijos sritis.

24. Ne mažiau kaip 50 procentų viso egzaminui numatyto laiko skiriama praktinėms užduotims atlikti ir (arba) praktinėms situacijoms analizuoti (toliau – praktinėms užduotims).

25. Kiekvienoje praktinėje užduotyje pateikiama:

25.1. užduoties sąlygos arba (ir) išsamus praktinės situacijos aprašymas;

25.2. užduoties klausimai arba (ir) iškelta problema;

25.3. atsakymų į užduoties klausimus arba problemos sprendimo pateikimo formos pavyzdžiai.

26. Egzamino užduočių klausimai ir iškeltos problemos turi tiesiogiai sietis su vertinamomis profesinėmis kompetencijomis.

27. Egzamino užduotys rengiamos raštu. Kartu su kiekviena užduotimi parengiamas jos priedas su profesinių kompetencijų, kurios vertinamos šia užduotimi, sąrašu ir priimtinų atsakymų į užduoties klausimus arba (ir) iškeltų problemų sprendimų pavyzdžiais arba (ir) kriterijais, leidžiančiais nustatyti, ar užduotis atlikta tinkamai.

28. Egzamino užduotys tvirtinamos kvalifikavimo komisijos pirmininko.

 

VI. Egzamino organizavimas ir jo rezultatų vertinimas

 

29. Egzaminas vykdomas raštu arba raštu ir žodžiu.*

*Pastaba. Jei to reikalauja užduotis, egzamino metu gali būti atliekamas demonstruojamasis praktinis darbas.

30. Egzaminą raštu organizuoja institucijos padalinio (fakulteto) vadovo paskirti asmenys.

31. Egzamino dalis žodžiu laikoma ir praktinis darbas demonstruojamas komisijos posėdyje.

32. Egzamino data skelbiama ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki egzamino pradžios.

33. Egzamino rezultatai vertinami balais pagal dešimties balų skalę.

34. Egzamino rezultatus kiekvienas komisijos narys vertina atskirai vadovaudamasis profesinių kompetencijų lygiais, kurie nustatomi taip:

34.1. aukščiausias profesinių kompetencijų lygis (9–10 balų): visos užduotys yra atliktos; atsakymai į užduočių klausimus yra priimtini, išsamūs ir argumentuoti; pateikti originalūs arba keli priimtini iškeltų problemų sprendimo variantai ir argumentuotai atrinkti optimaliausi; užduotims atlikti taikyti įvairūs, adekvatūs teoriniai modeliai bei analizės metodai, gauti rezultatai tarpusavyje palyginti; pademonstruotos visapusiškos teorinės žinios pagal užduočių prieduose nurodytas profesines kompetencijas;

34.2. vidutinis profesinių kompetencijų lygis (7–8 balai): atlikta daugiau kaip du trečdaliai užduočių; atsakymai į užduočių klausimus yra priimtini ir argumentuoti; problemų sprendimai yra priimtini ir argumentuoti; užduotims atlikti taikyti adekvatūs teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos geros teorinės žinios pagal užduočių prieduose nurodytas profesines kompetencijas;

34.3. minimalus būtinasis profesinių kompetencijų lygis (5–6 balai): atlikta daugiau kaip pusė užduočių; atsakymai į užduočių klausimus iš esmės yra priimtini; problemos iš esmės išspręstos; užduotims atlikti taikyti priimtini teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos minimalios būtinosios teorinės žinios pagal užduočių prieduose nurodytas profesines kompetencijas.

35. Galutinis egzamino rezultatų įvertinimas balais nustatomas komisijos posėdyje jos narių bendru susitarimu arba balsuojant.

36. Egzaminas laikomas išlaikytu, jei yra pademonstruotos ne žemesnio kaip minimalus būtinasis lygio profesinės kompetencijos.

37. Komisijos posėdis protokoluojamas.

38. Komisijos posėdžiui pateikiami:

38.1. institucijos padalinio (fakulteto) vadovo įsakymas, įteisinantis leidimą laikyti egzaminą;

38.2. studijų programa;

38.3. egzamino užduotys ir jų priedai;

38.4. šios Nuostatos.

39. Komisijos posėdžio protokole, kurį pasirašo visi jos nariai, įrašomas egzamino rezultatų įvertinimas balais. Jei yra išlaikytas baigiamasis egzaminas, protokole daromas įrašas apie suteiktą profesinę kvalifikaciją.

40. Egzamino rezultatai skelbiami viešai raštu pasibaigus komisijos posėdžiui.

41. Komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo egzamino pabaigos institucijos ir jo padalinio (fakulteto) vadovui pateikia ataskaitą, kurioje:

41.1. įvertina egzamino organizavimo kokybę (kvalifikavimo komisijai pateiktų dokumentų atitikimą išvardytiems šių Nuostatų 38 punkte, tvarkos palaikymą egzamino metu ir pan.);

41.2. įvertina bendrą visų studentų parodytų profesinių kompetencijų lygį;

41.3. teikia siūlymų kaip tobulinti egzamino organizavimo kokybę.

 

VII. Baigiamasis darbas

 

42. Baigiamojo darbo metu studentą konsultuoja institucijos padalinio (fakulteto) vadovo paskirtas baigiamojo darbo vadovas.

43. Baigiamojo darbo temą ir atlikimo vietą pasirenka bei jo tikslus suformuluoja studentas, suderinęs su darbo vadovu.

44. Baigiamajame darbe studentas turi siekti pademonstruoti, jog jis įgijo profesinių kompetencijų iš visų studijų programoje numatytų veiklos sričių.*

*Pastaba. Jei studentas yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, baigiamajame darbe jis turi siekti pademonstruoti, jog įgijo visas pasirinktosios specializacijos srities profesines kompetencijas.

45. Baigiamojo darbo pavadinimą (temą) ir atlikimo terminą tvirtina institucijos padalinio (fakulteto) vadovas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo baigiamosios profesinės veiklos praktikos pradžios.

46. Baigiamasis darbas įforminamas raštu. Darbą turi sudaryti:

46.1. antraštinis lapas, kuriame nurodomas institucijos ir studijų programos pavadinimas, autorius, darbo tema, vadovas, atlikimo metai;

46.2. darbo turinys su darbo skyrių sąrašu ir nurodytais puslapiais;

46.3. darbo tikslai;

46.4. profesinių kompetencijų, kurias siekiama pademonstruoti šiuo darbu, sąrašas;

46.5. darbo objekto aprašymas;

46.6. informacijos šaltinių, kuriais remiantis atliktas darbas, apžvalga;

46.7. darbo metodikos ir (arba) priemonių aprašymas;

46.8. darbo rezultatai ir jų aptarimas;

46.9. išvados ir rekomendacijos;

46.10. darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašas;

46.11. darbo anotacijos lietuvių ir užsienio kalba.

47. Baigiamojo darbo atlikimo tvarką ir kitus jo reikalavimus nustato studijų programos komitetas arba (ir) atitinkama katedra.

 

VIII. Baigiamojo darbo vertinimas

 

48. Baigiamąjį darbą vertina kvalifikavimo komisija ir institucijos padalinio (fakulteto) vadovo paskirti recenzentai.

49. Baigiamasis darbas vertinamas balais pagal dešimties balų skalę vadovaujantis profesinių kompetencijų lygiais, kurie nustatomi taip:

50.1. aukščiausias profesinių kompetencijų lygis (9–10 balų): darbo tikslai yra priimtini ir aiškiai suformuluoti; darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos iš visų, studijų programoje numatytų, profesinės veiklos sričių*; pateikti originalūs arba keli priimtini išsikeltų problemų sprendimo variantai ir argumentuotai atrinkti optimaliausi; taikyti įvairūs adekvatūs teoriniai modeliai bei analizės metodai; gauti rezultatai tarpusavyje palyginti; pademonstruotos visapusiškos teorinės žinios pagal darbe demonstruojamas profesines kompetencijas; darbo rezultatai gali turėti praktinę reikšmę, o jų taikymas duoti naudą; išvados yra argumentuotos, konkrečios, apima visus darbo tikslus ir juos atitinka; darbas parašytas be kalbos klaidų ir įformintas pagal nustatytus reikalavimus;

50.2. vidutinis profesinių kompetencijų lygis (7–8 balai): darbo tikslai yra priimtini; darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos iš daugiau kaip dviejų trečdalių studijų programoje numatytų profesinės veiklos sričių*; problemų sprendimai yra priimtini ir argumentuoti; taikyti adekvatūs teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos geros teorinės žinios pagal darbe demonstruojamas profesines kompetencijas; darbo rezultatai ir išvados yra priimtini, apima visus darbo tikslus ir juos atitinka; darbas įformintas pagal nustatytus reikalavimus;

50.3. minimalus būtinas profesinių kompetencijų lygis (5–6 balai):darbo tikslai iš esmės yra priimtini; darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos iš daugiau kaip pusės studijų programoje numatytų veiklos sričių*; problemos iš esmės išspręstos; taikyti priimtini teoriniai modeliai ir analizės metodai; pademonstruotos minimalios būtinosios teorinės žinios pagal darbe demonstruojamas profesines kompetencijas; darbo rezultatai ir išvados yra iš esmės priimtini ir atitinka jo tikslus.

*Pastaba. Jei studentas yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, baigiamajame darbe turi būti pademonstruotos pasirinktosios specializacijos srities profesinės kompetencijos.

51. Darbas ginamas kvalifikavimo komisijos posėdyje.

52. Leidimas ginti darbą įteisinamas institucijos padalinio (fakulteto) vadovo įsakymu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki komisijos posėdžio datos.

53. Komisijos posėdžiai protokoluojami.

54. Komisijos posėdžiui pateikiami šie dokumentai:

54.1. institucijos padalinio (fakulteto) vadovo įsakymas, įteisinantis leidimą ginti baigiamąjį darbą;

54.2. studijų programa;

54.3. baigiamasis darbas;

54.4. recenzentų išvados;

54.5. šios Nuostatos.

55. Darbo gynimą kiekvienas komisijos narys vertina atskirai.

56. Galutinis baigiamojo darbo įvertinimas balais nustatomas komisijos posėdyje jos narių bendru susitarimu arba balsuojant.

57. Baigiamasis darbas laikomas apgintu, jei darbe ir jo gynimo metu pademonstruotos ne žemesnio kaip minimalus būtinasis lygio profesinės kompetencijos.

58. Komisijos posėdžio protokole įrašomas baigiamojo darbo įvertinimas balais ir suteikiamos profesinės kvalifikacijos pavadinimas.

59. Komisijos posėdžio protokolą pasirašo visi komisijos nariai.

60. Baigiamojo darbo vertinimo rezultatai skelbiami viešai raštu pasibaigus kvalifikavimo komisijos posėdžiui.

61. Kvalifikavimo komisijos pirmininkas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po gynimo datos institucijos ir jos padalinio (fakulteto) vadovui pateikia ataskaitą, kurią sudaro:

61.1. gynimo organizavimo įvertinimas (kvalifikavimo komisijai pateiktų dokumentų atitikimas išvardytiems šių Nuostatų 54 punkte, tvarkos palaikymas gynimo metu ir pan.);

61.2. bendras visų studentų baigiamųjų darbų kokybės įvertinimas (baigiamuosiuose darbuose ir jų gynimo metu pademonstruotų profesinių kompetencijų lygis, baigiamųjų darbų atitikimas šių Nuostatų 46 ir 47 punkto reikalavimams ir pan.);

61.3. siūlymai, kaip tobulinti baigiamųjų darbų kokybę ir jų gynimo organizavimą.

 

IX. Kitos vertinimo nuostatos

 

62. Atsižvelgiant į konkretų studijų krypties reglamentą, profesinio rengimo standartą ir studijų programą gali būti numatyti papildomi studijų rezultatų vertinimo reikalavimai.

63. Vertinimo metu studentams gali būti leista naudotis turima literatūra ir konspektais.

64. Studentams, dėl svarbių priežasčių negalintiems ar negalėjusiems numatytu laiku laikyti egzamino arba ginti baigiamojo darbo, institucijos padalinio (fakulteto) vadovo įsakymu egzaminas arba baigiamojo darbo gynimas gali būti atidėtas iki kito kvalifikavimo komisijos posėdžio.

65. Neparengusiems baigiamojo darbo nustatytu laiku, neatvykusiems į baigiamojo darbo gynimą arba egzaminą be svarbios priežasties, neišlaikiusiems egzamino arba neapgynusiems baigiamojo darbo studentams institucijos padalinio (fakulteto) vadovo įsakymu gali būti leidžiama pakartotinai ginti baigiamąjį darbą arba laikyti egzaminą ne anksčiau kaip po vienerių metų.

______________