LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS LAIDUOJAMŲ (NEMOKAMŲ) BŪTINŲJŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ IR PASLAUGŲ NOMENKLATŪROS
2000 m. lapkričio 24 d. Nr. 684
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995), Viešojo administravimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 60-1945),
1. Tvirtinu Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūrą (pridedama).
2. Laikau netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 383 „Dėl Būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių nomenklatūros“ (Žin., 1995, Nr. 64-1607).
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. lapkričio 24 d.
įsakymu Nr. 684
VALSTYBĖS LAIDUOJAMŲ (NEMOKAMŲ) BŪTINŲJŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ IR PASLAUGŲ NOMENKLATŪRA
I. Bendrosios nuostatos
1. Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūra skirta valstybės ir savivaldybių visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms (toliau – įstaigos), teikiančioms visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.
2. Terminai ir jų apibrėžimai:
2.1. valstybės laiduojamos (nemokamos) būtinosios visuomenės sveikatos priežiūros priemonės ir paslaugos – visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla, pagrįsta įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimui, siekiant išvengti ligų, kenksmingų ar pavojingų sveikatos aplinkos veiksnių bei išsaugoti sveikatą gyvenamojoje, gamybinėje, buitinėje ir socialinėje aplinkoje;
2.2. būtinosios visuomenės sveikatos priežiūros priemonės – visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiksmai, būdai, metodai, renginiai skirti visuomenės ar atskirų visuomenės narių grupių sveikatai išsaugoti ir stiprinti;
2.3. būtinosios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos – visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pagalba visuomenei ar atskiroms visuomenės narių grupėms, siekiant išvengti užkrečiamųjų ar neinfekcinių ligų ir traumų bei kenksmingų ar pavojingų sveikatos aplinkos veiksnių išplitimo;
2.4. visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas;
3. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektai atsako už jų administruojamų visuomenės sveikatos priežiūros būtinųjų paslaugų teikimo teisėtumą (veikla turi būti reglamentuota teisės aktų, nustatyta tvarka įregistruota, turėti reikalingus leidimus, licencijas ir kt.).
4. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucija, kuri pagal nustatytą valdymo sritį administruoja tam tikros visuomenės sveikatos priežiūros būtinosios paslaugos teikimą, negali pati teikti šios paslaugos, jeigu kitaip nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai.
II. Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūra
6. Visuomenės sveikatos priežiūros vadyba:
6.6. teisės aktų visuomenės sveikatos priežiūros klausimais projektų rengimas ir ekspertizė, higieninių ir psichofiziologinių normatyvų ekonominis ir kitoks pagrindimas;
6.7. visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų taikymo praktikos analizė ir apibendrinimas, higieninių normatyvų tikslinimas pagal aplinkos veiksnių poveikio sveikatai tolimųjų pasekmių epidemiologinės analizės duomenis;
6.8. visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procedūras apibrėžiančių metodinių rekomendacijų rengimas;
6.9. visuomenės sveikatos priežiūros veiklos kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas, visuomenės sveikatos priežiūros auditas;
7. Visuomenės sveikatos kontrolė:
7.4. valstybinė saugos darbe kontrolė (susijusi su darbo higienos norminių aktų laikymosi kontrole);
7.5. valstybinė veterinarinė kontrolė (susijusi su žmonių ir gyvūnų bendrų užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra);
7.6. valstybinė aplinkos kontrolė (susijusi su aplinkos taršos, kenkiančios sveikatai, prevencija ir ribojimu);
8. Visuomenės sveikatos saugos priemonės, skirtos užkirsti kelią ypatingoms visuomenės sveikatai situacijoms ir joms likviduoti bei žalingoms pasekmėms pašalinti:
8.1. skubios informacijos teikimas susidarius ypatingai situacijai: ištikus stichinei nelaimei, katastrofai, avarijai – jei yra nukentėjusių, kilus epidemijai, tam tikrą teritoriją užteršus cheminėmis, radioaktyviosiomis ar biologinėmis medžiagomis, pavojingomis žmonių sveikatai ir gyvybei, bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais;
8.2. valstybinio ekstremalių sveikatai situacijų, jų priežasčių ir pasekmių (ligų apskaita) registro tvarkymas;
8.5. laboratoriniai tyrimai, atliekami identifikuojant sveikatos aplinkos veiksnius, sukėlusius ekstremalias sveikatai situacijas ir vykdant visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas likviduojant pasekmes;
9. Neinfekcinių ligų ir traumų profilaktika:
9.1. neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra (epidemiologinės analizės ir prognozės), įskaitant epidemiologinę diagnostiką, profilaktikos metodų ir procedūrų rengimą, siekiant:
9.2. valstybinės valdžios, valdymo ir savivaldos institucijų valdymo sprendimų, darančių įtaką visuomenės sveikatai, įgyvendinimo tendencijų ir rezultatų vertinimas;
9.3. aplinkos veiksnių įtakos visuomenės sveikatai tyrimai, ryšio tarp sveikatos rizikos veiksnių ir neinfekcinių ligų ir traumų nustatymas;
9.5. specialios paskirties maisto produktų ir maisto priedų bei maisto produktų vežėjų registravimas;
9.6. valstybinė visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, valstybės valdymo ar savivaldos vykdomųjų institucijų pavedimu dalyvaujant tarpžinybinėse komisijose, darbo grupėse;
9.8. veiklos, susijusios su nuodingosiomis medžiagomis, siekiant apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą nuo galimo neigiamo nuodingųjų medžiagų poveikio, priežiūra, jų keitimo mažiau kenksmingomis sveikatai medžiagomis procesų ir pokyčių stebėjimai;
9.10. cheminių medžiagų poveikio sveikatai prevencijos problemų (kliūčių) nustatymas bei priežasčių tyrimai;
9.11. cheminiai, fizikiniai, toksikologiniai, radiologiniai, bakteriologiniai, serologiniai, virusologiniai, entomologiniai, parazitologiniai tyrimai valstybinės visuomenės sveikatos saugos ekspertizės ir valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės tikslais;
10. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės:
10.1. valstybinio užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų registro tvarkymas ir su šiuo registru susiję sergamumo užkrečiamosiomis ligomis apskaitos bei statistikos darbai;
10.6. vakcinų ir imunoprofilaktinių preparatų, skiepijimo priemonių ir įrangos įsigijimas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą profilaktinių skiepijimų kalendorių bei Nacionalinę imunoprofilaktikos programą;
10.7. imunologinių preparatų, kurių reikia medicinos pagalbai nuo susirgimų pasiutlige teikti, įsigijimas, transportavimas ir saugojimas;
10.8. chemioprofilaktinių preparatų, kurių reikia choleros, maro, geltonosios karštinės ir kitų virusologinių hemoraginių karštinių (Marburo, Ebolo, Laso) židiniuose, įsigijimas, transportavimas, saugojimas;
10.9. dezinfekcinės įrangos, dezinfekcinių ir plovimo medžiagų įsigijimas, dezinfekavimo darbai užkrečiamųjų ligų židiniuose;
10.10. visuomenės ir visų lygių valdžios bei valdymo institucijų informavimas apie epidemiologinę situaciją bei priešepideminės saugos priemonės;
10.12. bakteriologiniai, virusologiniai ir parazitologiniai tyrimai, kurie atliekami vykdant visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas, ir diagnostiniai tyrimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
11. Darbo medicinos paslaugos:
11.2. informacijos apie darbo aplinkos ir jos poveikio sveikatai tyrimus ir profesines ligas kaupimas ir analizė;
11.3. dalyvavimas profilaktiškai tikrinant darbuotojų sveikatą ir tiriant profesinių ligų priežastis;
11.5. nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesine liga ar mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe atvejų epidemiologinė diagnostika;
12. Radiacinės saugos priemonės:
12.1. jonizuojančiosios spinduliuotės įtakos žmonių sveikatai priežasčių tyrimas ir tų priežasčių šalinimo kontrolė;
12.2. radiacinės saugos bei jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apskaitos ir jų saugumo užtikrinimo valstybinio reguliavimo principų ir kriterijų formavimas, jų įgyvendinimo tvarkos bei rekomendacijų rengimas ir tvirtinimas;
12.5. gyventojų radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės bei jonizuojančiosios spinduliuotės įtakos sveikatai įvertinimo programų rengimas ir vykdymas;
12.6. objektų, naudojančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, radiacinės saugos būklės analizė ir vertinimas, radiacinių avarijų tyrimai, jų padarinių prognozė ir siūlymų, kaip jų išvengti bei juos likviduoti, teikimas;
12.7. gyventojų, darbuotojų ar jų atskirų grupių individualiosios apšvitos monitoringas įprastomis sąlygomis ir radiacinių avarijų atvejais;
12.8. įmonių, įstaigų administracijos ir personalo pasirengimo radiacinėms avarijoms ir jų pasekmėms likviduoti kontrolė;
12.9. radiacinės saugos valstybinė higienos ekspertizė, tarp jų ir objektų, planuojančių vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, projektų ekspertizė;
12.10. valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro tvarkymas;
12.11. gyventojų bei darbuotojų apšvitos, gyvenamosios, gamybinės ir socialinės aplinkos dozimetriniai, radiometriniai, spektrometriniai, radiocheminiai tyrimai ir jų higieninė ekspertizė;
12.12. oro, maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, statybinių medžiagų ir jų žaliavų, prekių ir kitų objektų, kurie gali lemti žmogaus apšvitą, taršos monitoringas bei nustatyto pavyzdžio dokumentų, liudijančių jų užterštumą radioaktyviosiomis medžiagomis, išdavimas;
12.13. pacientų apšvitos valstybinė priežiūra ir kontrolė medicininių diagnostinių ir gydymo procedūrų metu, kai panaudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai;
13. Visuomenės sveikatos stiprinimas, sveikatos žinių populiarinimas ir visuomenės sveikatos priežiūros propaganda:
13.2. įstatymų nustatytas valstybės ir savivaldybės valdininkų kvalifikacijos kėlimo organizavimas visuomenės sveikatos priežiūros klausimais;
13.3. gyventojų grupių, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka priskirtų sveikatos rizikos grupėms, sveikatos mokymas;
13.6. žinybų, įstaigų, objektų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursų, seminarų, instruktažų radiacinės saugos bei laboratorinės priežiūros klausimais organizavimas ir atsakingų už radiacinę saugą asmenų žinių kontrolė;
13.7. visuomenės ir visų lygių valdžios bei valdymo institucijų informavimas apie visuomenės sveikatą, epidemiologinę situaciją bei priešepidemines saugos priemones;
13.8. epidemiologinės saugos, maisto saugos, radiacinės saugos, psichikos sveikatos propaganda žiniasklaidos priemonėmis ir gyventojų mokymas;
13.9. informacijos apie radiacinę saugą rengimas ir siūlymų valstybės valdymo bei vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms teikimas;
13.10. informacijos apie visuomenės sveikatos priežiūrą rengimas ir visuomenės sveikatos saugos norminių dokumentų leidyba;
13.12. ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, valstybės tarnybų ir inspekcijų, apskričių viršininkų, savivaldos vykdomųjų institucijų, įmonių bendradarbiavimo tarpžinybinėje visuomenės sveikatos saugos ir stiprinimo veikloje rodiklių ir jų pokyčių stebėjimas, rekomendacijų rengimas bei teikimas;
14. Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo priemonės:
III. Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų teikimo organizavimas
15. Viešojo administravimo subjektai, administruojantys privalomojo sveikatos draudimo, valstybės ar savivaldybių biudžetus, savivaldybių sveikatos fondų lėšas, kiekvienais metais skiria lėšų valstybės laiduojamoms (nemokamoms) būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms ir paslaugoms.
______________