LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBĖS LAIDUOJAMŲ (NEMOKAMŲ) BŪTINŲJŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ IR PASLAUGŲ NOMENKLATŪROS

2000 m. lapkričio 24 d. Nr. 684

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995), Viešojo administravimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 60-1945),

1. Tvirtinu Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūrą (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 383 „Dėl Būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių nomenklatūros“ (Žin., 1995, Nr. 64-1607).

Sveikatos apsaugos MINISTRAS                                                      VINSAS JANUŠONIS

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2000 m. lapkričio 24 d.

įsakymu Nr. 684

VALSTYBĖS LAIDUOJAMŲ (NEMOKAMŲ) BŪTINŲJŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRIEMONIŲ IR PASLAUGŲ NOMENKLATŪRA

I. Bendrosios nuostatos

1. Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūra skirta valstybės ir savivaldybių visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms (toliau – įstaigos), teikiančioms visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas.

2. Terminai ir jų apibrėžimai:

2.1. valstybės laiduojamos (nemokamos) būtinosios visuomenės sveikatos priežiūros priemonės ir paslaugos – visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veikla, pagrįsta įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimui, siekiant išvengti ligų, kenksmingų ar pavojingų sveikatos aplinkos veiksnių bei išsaugoti sveikatą gyvenamojoje, gamybinėje, buitinėje ir socialinėje aplinkoje;

2.2. būtinosios visuomenės sveikatos priežiūros priemonės – visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiksmai, būdai, metodai, renginiai skirti visuomenės ar atskirų visuomenės narių grupių sveikatai išsaugoti ir stiprinti;

2.3. būtinosios visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos – visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pagalba visuomenei ar atskiroms visuomenės narių grupėms, siekiant išvengti užkrečiamųjų ar neinfekcinių ligų ir traumų bei kenksmingų ar pavojingų sveikatos aplinkos veiksnių išplitimo;

2.4. visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektai – institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas;

2.5. valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų teikimo režimas – teisės aktų nustatytas nemokamas paslaugos teikimas paslaugos gavėjui nustatytais terminais ir tvarka.

3. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo subjektai atsako už jų administruojamų visuomenės sveikatos priežiūros būtinųjų paslaugų teikimo teisėtumą (veikla turi būti reglamentuota teisės aktų, nustatyta tvarka įregistruota, turėti reikalingus leidimus, licencijas ir kt.).

4. Visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo institucija, kuri pagal nustatytą valdymo sritį administruoja tam tikros visuomenės sveikatos priežiūros būtinosios paslaugos teikimą, negali pati teikti šios paslaugos, jeigu kitaip nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai.

5. Valstybės laiduojamos (nemokamos) būtinosios visuomenės sveikatos priežiūros priemonės ir paslaugos apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo, valstybės ar savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų.

II. Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų nomenklatūra

6. Visuomenės sveikatos priežiūros vadyba:

6.1. visuomenės sveikatos priežiūros strategijų ir prognozių rengimas ir įgyvendinimo auditas;

6.2. visuomenės sveikatos priežiūros viešojo administravimo įvertinimas;

6.3. visuomenės sveikatos priežiūros išteklių koordinavimas ir planavimas;

6.4. valstybinių ir savivaldybių sveikatos programų projektų rengimas;

6.5. visuomenės sveikatos priežiūros registrų ir klasifikatorių tvarkymas;

6.6. teisės aktų visuomenės sveikatos priežiūros klausimais projektų rengimas ir ekspertizė, higieninių ir psichofiziologinių normatyvų ekonominis ir kitoks pagrindimas;

6.7. visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų taikymo praktikos analizė ir apibendrinimas, higieninių normatyvų tikslinimas pagal aplinkos veiksnių poveikio sveikatai tolimųjų pasekmių epidemiologinės analizės duomenis;

6.8. visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo procedūras apibrėžiančių metodinių rekomendacijų rengimas;

6.9. visuomenės sveikatos priežiūros veiklos kokybės sistemos kūrimas ir įgyvendinimas, visuomenės sveikatos priežiūros auditas;

6.10. fizinių ir juridinių asmenų priėmimas, pareiškimų, skundų tyrimas.

7. Visuomenės sveikatos kontrolė:

7.1. valstybinė alkoholio kontrolė;

7.2. valstybinė tabako kontrolė;

7.3. valstybinė narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kontrolė;

7.4. valstybinė saugos darbe kontrolė (susijusi su darbo higienos norminių aktų laikymosi kontrole);

7.5. valstybinė veterinarinė kontrolė (susijusi su žmonių ir gyvūnų bendrų užkrečiamųjų ligų epidemiologine priežiūra);

7.6. valstybinė aplinkos kontrolė (susijusi su aplinkos taršos, kenkiančios sveikatai, prevencija ir ribojimu);

7.7. valstybinė radiacinės saugos kontrolė;

7.8. valstybinė maisto ir ne maisto produktų kontrolė;

7.9. valstybinė higieninė kontrolė.

8. Visuomenės sveikatos saugos priemonės, skirtos užkirsti kelią ypatingoms visuomenės sveikatai situacijoms ir joms likviduoti bei žalingoms pasekmėms pašalinti:

8.1. skubios informacijos teikimas susidarius ypatingai situacijai: ištikus stichinei nelaimei, katastrofai, avarijai – jei yra nukentėjusių, kilus epidemijai, tam tikrą teritoriją užteršus cheminėmis, radioaktyviosiomis ar biologinėmis medžiagomis, pavojingomis žmonių sveikatai ir gyvybei, bei kitais teisės aktuose nustatytais atvejais;

8.2. valstybinio ekstremalių sveikatai situacijų, jų priežasčių ir pasekmių (ligų apskaita) registro tvarkymas;

8.3. ekstremalių sveikatai situacijų epidemiologinis ištyrimas;

8.4. ekstremalių sveikatai situacijų monitoringas, situacijos analizė ir prognozė;

8.5. laboratoriniai tyrimai, atliekami identifikuojant sveikatos aplinkos veiksnius, sukėlusius ekstremalias sveikatai situacijas ir vykdant visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas likviduojant pasekmes;

8.6. ekstremalių sveikatai situacijų likvidavimo priemonių taikymas žmonėms, t. y. ištyrimas, sveikatos stebėjimas, prevencinis gydymas į Lietuvą atvykusių asmenų, kuriems tokios priemonės numatomos Lietuvos Respublikos ar tarptautiniuose teisės aktuose.

9. Neinfekcinių ligų ir traumų profilaktika:

9.1. neinfekcinių ligų ir traumų epidemiologinė priežiūra (epidemiologinės analizės ir prognozės), įskaitant epidemiologinę diagnostiką, profilaktikos metodų ir procedūrų rengimą, siekiant:

9.1.1. riboti kokios nors ligos ar traumos atvejus,

9.1.2. riboti ligų ar traumų pasekmes diagnozuojant ligas ir užkertant joms kelią,

9.1.3. sulėtinti jau atsiradusių ligų ar traumų komplikacijų tolesnį vystymąsi,

9.1.4. riboti žmonių dėl savo sveikatos būklės keliamą pavojų aplinkiniams,

9.1.5. riboti potencialiai pavojingas sveikatai veiklos rūšis;

9.2. valstybinės valdžios, valdymo ir savivaldos institucijų valdymo sprendimų, darančių įtaką visuomenės sveikatai, įgyvendinimo tendencijų ir rezultatų vertinimas;

9.3. aplinkos veiksnių įtakos visuomenės sveikatai tyrimai, ryšio tarp sveikatos rizikos veiksnių ir neinfekcinių ligų ir traumų nustatymas;

9.4. neigiamos maisto priedų įtakos žmonių sveikatai priežasčių nustatymas, kontrolė ir šalinimas;

9.5. specialios paskirties maisto produktų ir maisto priedų bei maisto produktų vežėjų registravimas;

9.6. valstybinė visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, valstybės valdymo ar savivaldos vykdomųjų institucijų pavedimu dalyvaujant tarpžinybinėse komisijose, darbo grupėse;

9.7. potencialiai toksinių cheminių medžiagų registro steigimas, tvarkymas;

9.8. veiklos, susijusios su nuodingosiomis medžiagomis, siekiant apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą nuo galimo neigiamo nuodingųjų medžiagų poveikio, priežiūra, jų keitimo mažiau kenksmingomis sveikatai medžiagomis procesų ir pokyčių stebėjimai;

9.9. apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis darbe ir buityje tyrimas;

9.10. cheminių medžiagų poveikio sveikatai prevencijos problemų (kliūčių) nustatymas bei priežasčių tyrimai;

9.11. cheminiai, fizikiniai, toksikologiniai, radiologiniai, bakteriologiniai, serologiniai, virusologiniai, entomologiniai, parazitologiniai tyrimai valstybinės visuomenės sveikatos saugos ekspertizės ir valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės tikslais;

9.12. valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros statistika;

9.13. valstybinis visuomenės sveikatos, gyventojų faktiškos mitybos monitoringas ir ekspertizė, tarp jų maisto taršos, siekiant nustatyti kenksmingų žmogaus sveikatai medžiagų kiekį.

10. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės:

10.1. valstybinio užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų registro tvarkymas ir su šiuo registru susiję sergamumo užkrečiamosiomis ligomis apskaitos bei statistikos darbai;

10.2. užkrečiamųjų ligų židinių epidemiologinis ištyrimas;

10.3. gyventojų populiacijos imunologinės būklės tyrimai ir jų vertinimas;

10.4. užkrečiamųjų ligų monitoringas, epidemiologinės situacijos analizė ir prognozė;

10.5. imunoprofilaktinio darbo organizavimas ir kontrolė;

10.6. vakcinų ir imunoprofilaktinių preparatų, skiepijimo priemonių ir įrangos įsigijimas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą profilaktinių skiepijimų kalendorių bei Nacionalinę imunoprofilaktikos programą;

10.7. imunologinių preparatų, kurių reikia medicinos pagalbai nuo susirgimų pasiutlige teikti, įsigijimas, transportavimas ir saugojimas;

10.8. chemioprofilaktinių preparatų, kurių reikia choleros, maro, geltonosios karštinės ir kitų virusologinių hemoraginių karštinių (Marburo, Ebolo, Laso) židiniuose, įsigijimas, transportavimas, saugojimas;

10.9. dezinfekcinės įrangos, dezinfekcinių ir plovimo medžiagų įsigijimas, dezinfekavimo darbai užkrečiamųjų ligų židiniuose;

10.10. visuomenės ir visų lygių valdžios bei valdymo institucijų informavimas apie epidemiologinę situaciją bei priešepideminės saugos priemonės;

10.11. epidemiologinės saugos propaganda per žiniasklaidą, gyventojų mokymas ir leidybos darbai;

10.12. bakteriologiniai, virusologiniai ir parazitologiniai tyrimai, kurie atliekami vykdant visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas, ir diagnostiniai tyrimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;

10.13. visų rūšių karantino priemonių taikymas žmonėms: ištyrimas, sveikatos stebėjimas, prevencinis gydymas į Lietuvą atvykusių asmenų, kuriems tokios priemonės numatomos Lietuvos Respublikos ar tarptautiniuose teisės aktuose.

11. Darbo medicinos paslaugos:

11.1. darbo aplinkos poveikio sveikatai tyrimai, įvertinimas ir ekspertizė;

11.2. informacijos apie darbo aplinkos ir jos poveikio sveikatai tyrimus ir profesines ligas kaupimas ir analizė;

11.3. dalyvavimas profilaktiškai tikrinant darbuotojų sveikatą ir tiriant profesinių ligų priežastis;

11.4. profesinių ligų registravimas, analizė ir dalyvavimas profesinių ligų ekspertizėje;

11.5. nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesine liga ar mirčių dėl nelaimingų atsitikimų darbe atvejų epidemiologinė diagnostika;

11.6. profesinės sveikatos ugdymas ir konsultavimas profesinės sveikatos klausimais.

12. Radiacinės saugos priemonės:

12.1. jonizuojančiosios spinduliuotės įtakos žmonių sveikatai priežasčių tyrimas ir tų priežasčių šalinimo kontrolė;

12.2. radiacinės saugos bei jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apskaitos ir jų saugumo užtikrinimo valstybinio reguliavimo principų ir kriterijų formavimas, jų įgyvendinimo tvarkos bei rekomendacijų rengimas ir tvirtinimas;

12.3. veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimas;

12.4. radiacinės saugos reikalavimų kontrolė ir sankcijų už šių reikalavimų pažeidimus taikymas;

12.5. gyventojų radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės bei jonizuojančiosios spinduliuotės įtakos sveikatai įvertinimo programų rengimas ir vykdymas;

12.6. objektų, naudojančių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, radiacinės saugos būklės analizė ir vertinimas, radiacinių avarijų tyrimai, jų padarinių prognozė ir siūlymų, kaip jų išvengti bei juos likviduoti, teikimas;

12.7. gyventojų, darbuotojų ar jų atskirų grupių individualiosios apšvitos monitoringas įprastomis sąlygomis ir radiacinių avarijų atvejais;

12.8. įmonių, įstaigų administracijos ir personalo pasirengimo radiacinėms avarijoms ir jų pasekmėms likviduoti kontrolė;

12.9. radiacinės saugos valstybinė higienos ekspertizė, tarp jų ir objektų, planuojančių vykdyti veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, projektų ekspertizė;

12.10. valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro tvarkymas;

12.11. gyventojų bei darbuotojų apšvitos, gyvenamosios, gamybinės ir socialinės aplinkos dozimetriniai, radiometriniai, spektrometriniai, radiocheminiai tyrimai ir jų higieninė ekspertizė;

12.12. oro, maisto produktų, jų žaliavų, geriamojo vandens, statybinių medžiagų ir jų žaliavų, prekių ir kitų objektų, kurie gali lemti žmogaus apšvitą, taršos monitoringas bei nustatyto pavyzdžio dokumentų, liudijančių jų užterštumą radioaktyviosiomis medžiagomis, išdavimas;

12.13. pacientų apšvitos valstybinė priežiūra ir kontrolė medicininių diagnostinių ir gydymo procedūrų metu, kai panaudojami jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai;

12.14. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, radiacinės saugos įrangos bei kitų įtaisų ir medžiagų, galinčių nulemti papildomą žmonių apšvitą, taip pat gaminių, turinčių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, radiacinės saugos atitikties kontrolė.

13. Visuomenės sveikatos stiprinimas, sveikatos žinių populiarinimas ir visuomenės sveikatos priežiūros propaganda:

13.1. informacijos apie visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą rengimas ir platinimas;

13.2. įstatymų nustatytas valstybės ir savivaldybės valdininkų kvalifikacijos kėlimo organizavimas visuomenės sveikatos priežiūros klausimais;

13.3. gyventojų grupių, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka priskirtų sveikatos rizikos grupėms, sveikatos mokymas;

13.4. privalomojo sveikatos mokymo programų rengimas ir jų įgyvendinimo kontrolė;

13.5. visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir pareigūnų kvalifikacijos kėlimo organizavimas;

13.6. žinybų, įstaigų, objektų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursų, seminarų, instruktažų radiacinės saugos bei laboratorinės priežiūros klausimais organizavimas ir atsakingų už radiacinę saugą asmenų žinių kontrolė;

13.7. visuomenės ir visų lygių valdžios bei valdymo institucijų informavimas apie visuomenės sveikatą, epidemiologinę situaciją bei priešepidemines saugos priemones;

13.8. epidemiologinės saugos, maisto saugos, radiacinės saugos, psichikos sveikatos propaganda žiniasklaidos priemonėmis ir gyventojų mokymas;

13.9. informacijos apie radiacinę saugą rengimas ir siūlymų valstybės valdymo bei vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms teikimas;

13.10. informacijos apie visuomenės sveikatos priežiūrą rengimas ir visuomenės sveikatos saugos norminių dokumentų leidyba;

13.11. visuomenės sveikatos stiprinimo kampanijų planavimas, rengimas ir kontrolė;

13.12. ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, valstybės tarnybų ir inspekcijų, apskričių viršininkų, savivaldos vykdomųjų institucijų, įmonių bendradarbiavimo tarpžinybinėje visuomenės sveikatos saugos ir stiprinimo veikloje rodiklių ir jų pokyčių stebėjimas, rekomendacijų rengimas bei teikimas;

13.13. tarptautinis bendravimas.

14. Visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo priemonės:

14.1. savižudybių priežasčių analizė ir prevencija;

14.2. psichikos sutrikimų registro tvarkymas;

14.3. psichologinė reabilitacija;

14.4. psichikos ligonių priežiūros analizė;

14.5. psichikos ir priklausomybės ligų prevencija;

14.6. psichikos ligų epidemiologinis tyrimas ir analizė;

14.7. alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybės ligų epidemiologinis tyrimas ir analizė.

III. Valstybės laiduojamų (nemokamų) būtinųjų visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų teikimo organizavimas

15. Viešojo administravimo subjektai, administruojantys privalomojo sveikatos draudimo, valstybės ar savivaldybių biudžetus, savivaldybių sveikatos fondų lėšas, kiekvienais metais skiria lėšų valstybės laiduojamoms (nemokamoms) būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms ir paslaugoms.

______________