Patvirtinta

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

1997 04 15 įsakymu Nr. 132

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIŲ AERODROMŲ APSAUGOS ZONŲ KLIŪČIŲ ŽENKLINIMO TAISYKLĖS

1. SĄVOKOS

Taisyklėse vartojamos sąvokos reiškia:

Kliūtys – visi (laikini arba nuolatiniai) nejudantys ir judantys objektai arba jų dalys, kurie yra zonoje, skirtoje orlaivių judėjimui paviršiumi, arba kurie iškyla virš nustatyto paviršiaus, skirto skrendančių orlaivių saugai užtikrinti.

Civilinis aerodromas – tai žemės arba vandens paviršiaus plotas, pritaikytas orlaiviams kilti, tūpti, judėti ir aptarnauti.

Judėjimo laukas – aerodromo dalis, naudojama orlaiviams kilti, tūpti ir riedėti, į kurią įeina manevravimo laukas ir peronas(–ai).

Manevravimo laukas – aerodromo dalis, išskyrus peronus, naudojama orlaiviams kilti, tūpti ir riedėti.

Absoliutus aukštis – lygio, taško arba objekto, laikomo tašku, vertikalus atstumas, išmatuotas nuo vidutinio jūros lygio (MLS).

Matomumas – nustatyta pagal atmosferos sąlygas ir išreikšta atstumo vienetais galimybė matyti bei atpažinti pastebimus neapšviestus objektus dieną ir pastebimus apšviestus naktį.

Kilimo ir tūpimo takas (KTT) – nustatytų ribų stačiakampis sausumos aerodromo plotas, skirtas orlaiviams tūpti ir kilti.

Neįrengtas kilimo ir tūpimo takas – KTT, skirtas vizualiam orlaivių tūpimui.

Įrengtas kilimo ir tūpimo takas – vienas iš KTT tipų, skirtas orlaiviams tūpti pagal prietaisus.

KTT, įrengtas netiksliam tūpimui, – KTT, įrengtas vizualiomis priemonėmis ir kokiomis nors nevizualiomis priemonėmis, kurios nurodo orlaiviams tūpimo kryptį iš tiesės.

KTT, įrengtas tiksliam tūpimui pagal I kategoriją, – KTT, įrengtas ILS ir/arba MLS sistema ir vizualiomis priemonėmis, kurios skirtos tūpti, kai apsisprendimo priėmimo aukštis ne mažesnis kaip 60 m. ir kai matomumas ne mažesnis kaip 800 m., arba kai KTT matomumo nuotolis ne trumpesnis kaip 550 m.

KTT, įrengtas tiksliam tūpimui pagal II kategoriją, – KTT, įrengtas ILS ir/arba MLS sistema ir vizualiomis priemonėmis, kurios skirtos tūpti, kai apsisprendimo priėmimo aukštis mažesnis kaip 60 m., bet ne mažesnis kaip 30 m. ir KTT matomumo nuotolis ne trumpesnis kaip 350 m.

KTT, įrengtas tiksliam tūpimui pagal III kategoriją, – KTT, įrengtas ILS ir/arba MLS sistema, veikiančios iki, ir išilgai viso KTT paviršiaus ir skirtos:

A. tūpimui, kai apsisprendimo priėmimo aukštis mažesnis kaip 30 m. arba be apsisprendimo priėmimo aukščio ribojimo ir KTT matomumo nuotolis ne trumpesnis kaip 200 m.;

B. tūpimui, kai apsisprendimo priėmimo aukštis mažesnis kaip 15 m. arba be apsisprendimo priėmimo aukščio ribojimo ir KTT matomumo nuotolis ne trumpesnis kaip 50 m.;

C. tūpimui be apsisprendimo priėmimo aukščio ir KTT matomumo nuotolio ribojimo.

2. BENDROSIOS NUOSTATOS

2.1. Šios taisyklės taikomos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių civilinių aerodromų apsaugos zonose; jos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymu ir kitais teisės aktais ir atsižvelgiant į 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 14 priedo „Aerodromai“ (I tomo 4 ir 6 skyrių) standartus ir rekomenduojamą praktiką (toliau – Aerodromų projektavimo ir naudojimo tarptautiniai standartai ir rekomendacijos).

2.2. Civilinio aerodromo apsaugos zona laikomas visas aerodromas ir aplink jį esantis žemės ir vandens plotas, kuriame ribojamas kliūčių aukštis ir objektų, neigiamai veikiančių skrydžių saugą, statyba.

2.3. Bet kokios kliūties aukštis turi būti skaičiuojamas nuo vietovės, kurioje ji yra, absoliutaus aukščio.

Jeigu kliūtis yra aukštumoje, išsiskiriančioje iš bendro reljefo, jos aukštis skaičiuojamas prie aukštumos papėdės absoliutaus aukščio sumuojant pačios aukštumos ir statomos (esamos) kliūties aukščius.

2.4. Kliūtys gali būti nuolatinės ir laikinosios. Nuolatinėms kliūtims priskiriami pastatai, įrengimai, įrenginiai ir kiti objektai, nuolat esantys vietovėje, laikinosioms – visi laikini aukštuminiai įrenginiai (statybos kranai ir pastoliai, gręžimo bokštai, laikinųjų elektros linijų atramos ir t. t.).

2.5. Kliūtys ženklinamos vadovaujantis šiomis taisyklėmis, naudojant dienos ženklus bei kliūčių ženklinimo žiburius (toliau – žiburiai).

2.6. Kliūčių ženklinimo tikslas yra informuoti apie civilinių aerodromų apsaugos zonose esančias ir apie kitas kliūtis, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir aukštesnės, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

2.7. Pastatų, įrengimų ir įrenginių ženklinimą ir ženklinimo techninę priežiūrą atlieka šių pastatų, įrengimų ir įrenginių savininkai (valdytojai).

2.8. Už šių ženklinimo taisyklių pažeidimą fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2.9. Esamų ir projektuojamų pastatų, įrengimų ir įrenginių ženklinimo būtinybę nustato Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkcija (toliau – Direkcija), vadovaudamasi Aerodromų projektavimo ir naudojimo tarptautiniais standartais ir rekomendacijomis.

2.10. Pastatų, įrengimų ir įrenginių ženklinimo ir jų ženklų techninės priežiūros kontrolę atlieka Direkcijos Civilinės aviacijos inspekcija.

2.11. Radiotechniniai objektai, esantys civilinių aerodromų apsaugos zonose, pagal Direkcijos reikalavimus turi būti žymimi ženklinamaisiais ženklais ir žiburiais.

3. KLIŪČIŲ ŽYMĖJIMAS DIENOS ŽENKLAIS

3.1. Dienos ženklais turi būti žymimos:

3.1.1. visos nejudamos nuolatinės ir laikinos kliūtys, kurios yra civilinių aerodromų apsaugos zonose ir iškilusios virš kliūtis ribojančių plokštumų paviršiaus (1, 2, 3 piešiniai), taip pat kliūtys, kurios yra orlaivių judėjimo ir manevravimo lauke ir dėl jų gali įvykti nustatytų skrydžių saugos sąlygų pažeidimai. Kliūtis ribojančių plokštumų dydžiai ir nuolydžiai pateikti 1, 2 prieduose;

3.1.2. kliūtys, kurių aukštis virš žemės paviršiaus 100 m ir aukštesnės, – nepriklausomai nuo buvimo vietos.

3.2. Dienos ženklais nežymimos kliūtys:

3.2.1. kurias dengia (užstoja) aukštesnės paženklintos kliūtys.

Pastaba. Kliūtis dengta (užstota) kliūtimi, laikoma bet kuri kliūtis, kurios aukštis neviršija tarp dviejų ją ribojančių plokštumų aukščio:

3.2.1.1. horizontalios, einančios per ženklinamos kliūties viršūnę išilgai kryptimi nuo KTT;

3.2.1.2. nuožulnios, einančios per ženklinamos kliūties viršūnę ir turinčios KTT kryptimi žemyn einantį 10% nuolydį;

3.2.2. kurios savo forma, dydžiais ir spalva yra gerai pastebimos ir nereikalauja papildomo ženklinimo;

3.2.3. ant kurių įrengti aukšto intensyvumo žiburiai; jie įjungiami dienos metu.

3.3. Pažymėtos dienos ženklais kliūtys turi ryškiai išsiskirti vietovės fone, būti matomos iš visų krypčių ir turėti dvi visiškai skirtingas ženklinimo spalvas: raudoną (oranžinę) ir baltą.

3.4. Visas nejudamas kliūtis reikia dažyti (žr. 3.6, 3.7 ir 3.8 punktus). Jei tai atlikti neįmanoma, ant kliūčių statomi ženklai arba vėliavėlės.

3.5. Visas judančias kliūtis reikia dažyti arba žymėti vėliavėlėmis, jei ant jų nėra įrengtų signalinių žiburių.

3.6. Kliūtis reikia dažyti languotai, kaip šachmatų lentą, jei jos turi vientisus paviršius, kurių projekcija į bet kurią vertikalią plokštumą yra 4,5 m ir daugiau. Languotas piešinys turi būti sudarytas iš stačiakampių, kurių kraštinės ne trumpesnės kaip 1,5 m ir ne ilgesnės kaip 3 m, be to, jų kampai dažomi tamsesne spalva (4 a piešinys).

3.7. Kliūtis reikia dažyti kontrastingomis juostomis pakaitomis, jeigu:

3.7.1. jos turi vientisus paviršius, kurių viena horizontalioji arba vertikalioji pusė ilgesnė kaip 1,5 m, o kita horizontalioji arba vertikalioji pusė yra trumpesnė kaip 4,5 m (4 b, c piešinys);

3.7.2. jos yra karkasinio tipo, kurių aukštis arba plotis didesnis kaip 1,5 m (4 d piešinys);

3.7.3. juostos dažomos statmenai didesniajam matmeniui: jų plotis apytikriai lygus 1/7 didžiausio jo matmens arba 30 m, priklausomai nuo to, kas mažiau.

Kraštinės kliūčių juostos turi būti tamsios spalvos. Lentelėje nurodytas juostų plotis priklauso nuo kliūties aukščio.

ŽENKLINIMO JUOSTŲ PLOTIS

Kliūties aukštis, m		Juostos plotis, m
daugiau kaip	ne didesnis
1,5	210	1/7 kliūties aukščio
210	270	1/9           „
270	330	1/11         „
330	390	1/13         „
390	450	1/15         „
450	510	1/17         „
510	570	1/19         „
570	630	1/21         „

Pastaba. Juostų plotis turi būti vienodas.

3.8. Kliūtis reikia dažyti viena gerai matoma spalva (oranžine arba raudona), jei kliūčių projekcija į bet kurią vertikalią plokštumą pagal plotį ir aukštį mažesnė kaip 1,5 m (4 f piešinys).

3.9. Kai judančios kliūtys turi būti paženklintos, reikia naudoti vieną gerai matomą spalvą: pageidautina raudoną arba gelsvai žalią avarinėms transporto priemonėms ir geltoną–paslaugas teikiančioms transporto priemonėms.

3.10. Ženklai, išdėstyti ant kliūčių arba arti jų, statomi tokiu būdu, kad jie gerai būtų matomi, duotų bendrą kliūties vaizdą ir galėtų būti atpažinti giedru oru ne arčiau kaip 1000 m atstumu iš oro ir 300 m atstumu nuo žemės iš visų krypčių, iš kurių orlaivis gali artėti prie kliūties. Ženklai turi būti tokios formos, kad skirtųsi nuo kitų ženklų, skirtų perduoti informacijas.

3.11. Ženklas, dedamas ant kabančio laido, kabelio ir kitokių įrengimų, turi būti sferinės formos, kurio skersmuo ne mažesnis kaip 60 cm.

3.12. Intervalas tarp dviejų ženklų arba tarp ženklo ir atramos, priklausomai nuo ženklo skersmens, turi būti ne didesnis kaip:

3.12.1. 30 m, kai ženklo skersmuo lygus 60 cm. Atstumas didėja, didėjant ženklo skersmeniui;

3.12.2. 35 m, kai ženklo skersmuo lygus 80 cm, toliau palaipsniui didėja iki maksimalios reikšmės;

3.12.3. 40 m, kai ženklo skersmuo 130 cm.

3.13. Ženklai turi būti vienos spalvos: balti, raudoni arba oranžiniai. Jie turi būti statomi taip, kad spalvos keistųsi paeiliui.

3.14. Vėliavėlės, kurios naudojamos kliūčių ženklinimui, išdėstomos aplink kliūtį, iš viršaus arba aplink aukščiausią kliūties kraštą. Jei kliūtys yra išsidriekusios, vėliavėlės statomos kas 15 m.

3.15. Vėliavėlių, naudojamų nejudančių kliūčių ženklinimui, kraštinės turi būti ne trumpesnės kaip 0,6 m. Vėliavėlių, naudojamų judančių kliūčių ženklinimui, kraštinės ne trumpesnės kaip 0,9 m.

3.16. Vėliavėlės, kurios naudojamos nejudančių kliūčių ženklinimui, turi būti oranžinės spalvos arba susidėti iš dviejų trikampio formos dalių, viena iš jų oranžinės arba raudonos spalvos, o kita – baltos.

3.17. Vėliavėlės, naudojamos judančių kliūčių ženklinimui, yra kaip šachmatų lenta, kurios kvadrato pusės ne trumpesnės kaip 0,3 m. Naudojamos oranžinė ir balta spalvos arba pakaitomis raudona ir balta spalvos.

3.18. Jei ženklų ir vėliavėlių spalvos susilieja su fonu, reikia naudoti kitokias kontrastingas spalvas.

4. KLIŪČIŲ ŽENKLINIMAS ŽIBURIAIS

4.1. Kad būtų saugūs naktiniai skrydžiai arba esant blogam matomumui (rūkas, rūkana, sniegas, lietus ir t. t.), visos kliūtys, kurios nurodytos 3.1 punkte, turi būti žymimos žiburiais. Galimas kliūčių ženklinimas žiburiais pavaizduotas 4 g. ir h. piešinyje.

4.2. Pagal šviesos stiprumą žiburiai skirstomi į žemo, vidutinio ir aukšto intensyvumo. Jų charakteristikos nurodytos 3 priede.

4.3. Kliūtys, kurias reikia žymėti žiburiais, ženklinamos žemo, vidutinio ir aukšto intensyvumo žiburiais. Aukšto intensyvumo kliūčių ženklinimo žiburiai skirti naudoti dienos ir nakties metu. Jie turi neakinti.

4.4. Jei žymėjimas žemo intensyvumo žiburiais yra nepakankamas arba reikia iš anksto įspėti apie kliūtį, tuomet reikia naudoti vidutinio arba aukšto intensyvumo žiburius.

4.5. Ten, kur kliūtys yra išsidriekusios arba jų aukštis yra 45 m. virš jas supančios vietovės, reikia naudoti tik vidutinio intensyvumo žiburius, arba derinti kartu su mažo intensyvumo žiburiais. Grupė kliūčių laikoma išsidriekusia kliūtimi.

4.6. Aukšto intensyvumo A tipo žiburius reikia naudoti ženklinant kliūtis, kurių aukštis virš jas supančios vietovės 100 m. ir aukštesnės, jei, atlikus aviacinius tyrimus, nustatyta, kad tokie žiburiai reikalingi ženklinant kliūtį dienos metu.

4.7. Aukšto intensyvumo B tipo žiburius reikia naudoti ženklinant atramas, kabančius laidus, kabelius, jei:

4.7.1. atlikus aviacinius tyrimus, nustatyta, kad tokie žiburiai reikalingi;

4.7.2. netikslinga uždėti ženklus.

4.8. Vienas arba keletas žemo, vidutinio arba aukšto intensyvumo žiburių įrengiami pagal galimybę aukščiausiame kliūties taške. Viršutiniai žiburiai išdėstomi taip, kad būtų paženklinti kliūties taškai arba kraštai, kurie yra aukščiausi virš kliūtis ribojančių plokštumų.

4.9. Ženklinant žiburiais kaminus arba kitas analogiškos paskirties kliūtis, viršutinius žiburius reikia įrengti 1,5–3 m. žemiau aukščiausio kliūties taško, kad neapneštų suodžiais (4 e piešinys).

4.10. Ant atotampomis sutvirtinto stiebo arba antenos, kurių viršūnėje negalima įrengti aukšto intensyvumo žiburių, jie pagal galimybę įrengiami aukščiausiame taške, o viršūnėje montuojamas vidutinio intensyvumo baltos spalvos žiburys.

4.11. Ženklinant žiburiais ilgą kliūtį arba grupę arti išsidėsčiusių kliūčių, kurios aukštesnės už kliūtis ribojančias plokštumas, viršutiniai žiburiai turi būti įrengti taip, kad galima būtų nustatyti kliūčių kontūrus ir ilgį. Jeigu du arba daugiau kliūties kraštų yra viename aukštyje, tai ženklinamas artimesnis skrydžių laukui kraštas. Kai naudojami žemo intensyvumo žiburiai, išilginis atstumas tarp jų ne didesnis kaip 45 m. Kai naudojami vidutinio intensyvumo žiburiai, išilginis atstumas tarp jų ne didesnis kaip 900 m.

4.12. Tuomet kai kliūtis ribojanti plokštuma turi nuolydį, o pats aukščiausias taškas virš kliūtis ribojančios plokštumos nėra pats aukščiausias kliūties taškas, reikia įrengti papildomą žiburį pačiame aukščiausiame kliūties taške.

4.13. Kai kliūtis paženklinta žemo arba vidutinio intensyvumo žiburiais, o aukščiausias kliūties taškas yra aukščiau kaip 45 m. virš supančios vietovės lygio arba virš aukščiausių arti išsidėsčiusių kliūčių taškų (tuomet, kai ženklinama kliūtis apsupta statiniais), numatomi papildomi žiburiai tarpiniuose lygiuose. Jie pagal galimybes išdėstomi vienodu atstumu vienas nuo kito tarp viršutinių žiburių ir žemės lygio arba arti išsidėsčiusių pastatų aukščiausių taškų, neviršijančių 45 m. tarpo.

4.14. Naudojant aukšto intensyvumo A tipo žiburius, jie išdėstomi ne didesniu kaip 105 m. vienodu intervalu tarp žemės ir viršutinio žiburio (žiburių), nurodytų 4.6 p., išskyrus tuos atvejus, kai ženklinama kliūtis užstatyta pastatais, kurių aukščiausi taškai gali būti naudojami žemės lygio ekvivalentu, nustatant žiburių lygių kiekį.

4.15. Naudojant aukšto intensyvumo B tipo žiburius, jie įrengiami trijuose lygiuose:

– aukščiausiame atramos taške;

– pačiame žemiausiame kabelio, laido išlinkimo vietos lygyje;

– apytikriai tarp šių dviejų lygių.

4.16. Žemo, vidutinio ir aukšto intensyvumo žiburių skaičius bei išdėstymas kiekviename lygyje yra toks, kad kliūtis būtų paženklinta iš visų pusių horizontalioje plokštumoje. Jeigu kuria nors kryptimi žiburį užstoja arti išsidėsčiusi kliūtis, numatomi papildomi žiburiai ant šios kliūties: jie išdėstomi taip, kad susidarytų aiškus kliūties vaizdas.

4.17. Ant transporto priemonių, kuriomis naudojasi avarinės ir aviacinio saugumo tarnybos, yra žemo intensyvumo mirksintys mėlynos spalvos žiburiai, o ant kitų transporto priemonių – mirksintys geltonos spalvos žiburiai. Mirksnių dažnis – 60–90 kartų per minutę. Veiksmingas mirksnio intensyvumas ne mažesnis kaip:

4.17.1. 200 cd. geltonam žiburiui, įrengtam ant kelrodžių transporto priemonių;

4.17.2. 40 cd. mėlynam arba geltonam žiburiui, įrengtam ant kitų transporto priemonių.

4.18. Žemo intensyvumo žiburiai ant riboto judėjimo objektų, tokių kaip teleskopinis trapas, yra nuolat šviečiantys raudonos spalvos žiburiai. Raudonos spalvos žiburių intensyvumas turi būti ne mažesnis kaip 10 cd.

5. ŽIBURIŲ VEIKIMO KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA

5.1. Žiburių profilaktinė priežiūra atliekama vieną kartą per metus.

5.2. Žiburiai vizualiai kontroliuojami vieną kartą per parą arba nuolat automatinės kontrolės priemonėmis.

5.3. Žiburiai turi būti automatiškai įjungiami tamsiu paros metu (nuo saulėlydžio iki saulėtekio), taip pat šviesiu paros metu, kai blogas matomumas. Kai žymėjimas dienos ženklais nepakankamas, kad būtų pastebėta kliūtis, naudojami aukšto intensyvumo žiburiai. Sugedus žiburių automatiniam įjungimui, būtina numatyti galimybę įjungti juos rankiniu būdu.

5.4. Žiburių skleidžiamos šviesos intensyvumas reguliuojamas automatiškai, priklausomai nuo oro sąlygų.

5.5. Žiburiai turi būti patikimai pritvirtinti, turėti saugius priėjimus techninei priežiūrai ir įtaisus, kuriais būtų galima po techninės priežiūros juos pastatyti į pirminę padėtį.

5.6. Žiburių gedimai šalinami nedelsiant.

5.7. Už kliūčių žiburių įjungimą, išjungimą ir priežiūrą atsako objekto savininkas (valdytojas).

5.8. Žiburiams rezervinio elektros energijos maitinimo šaltinio būtinybę nustato Direkcija.

______________

1 piešinys

KLIŪTIS RIBOJANČIOS PLOKŠTUMOS (PAVIRŠIAI)

1–kūginis paviršius

2–pereinamoji plokštuma

3–prieigų paviršius

4–kilimo plokštuma

5–vidinis prieigų paviršius

6–vidinė horizontalioji plokštuma

7–skrydžių juosta

2 piešinys

KLIŪTIS RIBOJANČIOS PLOKŠTUMOS (PAVIRŠIAI)

3 piešinys

______________

1 priedas

KLIŪTIS RIBOJANČIŲ PLOKŠTUMŲ (PAVIRŠIŲ) DYDŽIAI IR NUOLYDŽIAI

KTT NAUDOJAMAS ORLAIVIAMS TŪPTI

Plokštumos (paviršiai) ir dydžiai“	KTT klasifikacija
	Neįrengtas KTT				KTT netiksliam tūpimui			KTT tiksliam tūpimui
								Aerodromo minimumas
								I kategorija				II arba III kategorija
	KTT kodas
	1	2	3	4	1.2	3	4.		15	3.4		3.4
1	2	3	4	5	6	7	8		9	10		11
Kūginis paviršius
Nuolydis. %	5	5	5	5	5	5	5		5	5		5
Aukštis, m.	35	55	75	100	60	75	100		60	100		100
Vidinė horizontalioji plokštuma
Aukštis, m.	45	45	45	45	45	45	45		45	45		45
Spindulys, m.	2000	2500	4000	4000	3500	4000	4000		3500	4000		4000
Vidinis prieigų paviršius
Plotis, m			–		–	–	–		90	120		120
Atstumas nuo slenksčio, m.	–	–		–	–		–		60	60		60
Ilgis, m		–	–	–	–				900	900		900
Nuolydis. %	–	–	–	–			–		2.5	2		2
Prieigų paviršius
Vidinės ribos ilgis, m.	60	80	150	150	150	300	300		150	300		300
Atstumas nuo slenksčio	36	60	60	60	60	60	60		60	60		60
Išsiskyrimas (kiekvieną puse), %	10	10	10	10	15	15	15		15	15		15
Pirmas sektorius
Ilgis, m	1600	2500	3000	3000	2500	3000	3000		3000	3000		3000
Nuolydis. %	5	4	3.33	2.5	3.33	2	2		2.5	2		2
Antras sektorius
Ilgis, m	–		–			3600	3600		12000	3600^b		seno^b
Nuolydis, %	–	–			–	25	2.5		3	2.5		2.5
Horizontalusis sektorius
Ilgis, m	–	–	–	–	–	8400^b	8400^b		–	8400^b		8400^b
Bendras ilgis, m	–	–	–		–	15000	15000		15000	15000		15000
Pereinamoji plokštuma
Nuolydis. % I 20		20	I 14.3	145	20	14.3	14.3		14.3		14.3	14.3
Nutraukto tūpimo plokštuma
Vidinės ribos Ilgis, m	–	–		–	–				90	120		120
Atstumas nuo slenksčio, m	–	–	–	–	–	–	–		c	1800		1800
Išsiskyrimas,., (i kiekviena, pusę}r%			–	–	–	–	–		10	10		10
Nuolydis. %	–	–	–		–	–			4	3,33		3.33

a – visi išmatavimai duoti horizontalioje plokštumoje;

b – kintantis ilgis;

c – atstumas Iki skrydžių Juostos galo;

d – arba atstumas iki KTT galo, priklausomai nuo to, koks atstumas mažesnis.

______________

2 priedas

KLIŪTIS RIBOJANČIŲ PLOKŠTUMŲ DYDŽIAI IR NUOLYDŽIAI

KTT SKIRTAS ORLAIVIAMS KILTI

Plokštuma Ir dydžiai ^a	KTT kodas
	1	2	3 arba 4
1	2	3	4
Kilimo plokštuma
Vidinės ribos Ilgis, m.	60	80	180
Atstumas nuo KTT galo^b, m.	30	60	60
Išsiskyrimas (I kiekviena puse), %	10	10	12.5
Galutinis plotis, m	380	580	1200 1800^b
Ilgis, m	1600	2500	15000
Nuolydis. %	5	4	2^d

a – vist Išmatavimai duoti horizontalioje plokštumoje;

b – kilimo plokštuma prasideda nuo Juostos, laisvos nuo kliūčių, galo, Jeigu Jos ilgis didesnis už nurodytą atstumą;

c – 1800 m, kai nustatyto kelio linija nukrypsta nuo skrydžio kurso daugiau kaip 15°, atliekamo pagal vizualių meteorologinių sąlygų Ir meteorologinių sąlygų pagal prietaisus taisykles nakties metu;

d – kintantis dydis.

______________

3 priedas

ŽIBURIŲ CHARAKTERISTIKOS

ŽEMO IR VIDUTINIO INTENSYVUMO–ŽIBURIŲ CHARAKTERISTIKOS

Eil. Nr.		Charakteristikų duomenys
	Charakteristikos pavadinimas	Žemo Intensyvumo žiburiai	Vidutinio intensyvumo žiburiai
1.	Žiburio skleidžiamos šviesos spalva	raudona	raudona, baitą •
2.	Šviesos spinduliavimo būdas	pastovus	mirksintis
3.	Žiburio skleidžiamos šviesos Intensyvumas,	ne mažiau kaip 10	ne mažiau kaip 1600
4.	Mirksnių dažnis, kartų per minutę	-	20+60

• Balta spalva, kai vidutinio Intensyvumo žiburiai naudojami kartu su aukšto Intensyvumo žiburiais. Vidutinio intensyvumo žiburiai turi mirksėti visi vienu metu.

AUKŠTO INTENSYVUMO ŽIBURIU CHARAKTERISTIKOS¹

Eil. Nr.	Charakteristikos pavadinimas	Charakteristikų duomenys		Fono ryškumas cd/m2
		Žiburio tipas
		A	B
1.	Žiburio skleidžiamos šviesos spalva	balta	balta	–
2.	Šviesos spinduliavimo būdas	mirksintis	mirksintis	–
3.	Žiburio skleidžiamos šviesos intensyvumas,	200000±25% 20000±25% 2000±25%	100000±25% 20000±25% 2000±25%	daugiau kaip 500 504–500 mažiau kaip 50
4.	Mirksnių dažnis, kartų per minutę	40+60	60**

♦ B tipo žiburiai ant atramų turi mirksėti pakaitomis: pirmas sumirksi vidurinysis, po to [rengtas viršuje Ir paskutinis“– Įrengtas ant atramos pačiame žemiausiame kabelio, laido išlinkimo vietos lygyje. Šio tipo žiburių mirksnių intervalai:

Eil. Nr.	Mirksnio intervalas tarp B tipo žiburiu	Bendro ciklo dalis
1.	Viduriniojo ir viršutiniojo	1/13
2.	Viršutiniojo ir apatiniojo	2/13
3.	Apatiniojo Ir viduriniojo	10/13

Pastaba.                 A tipo žiburiai naudojami kliūčių, kurių aukštis 100 m ir aukštesnės, ženklinimui dienos metu ir blogo matomumo sąlygomis, jie mirksi visi vienu metu.

B tipo žiburiai naudojami, kad būtų atpažintos esamos kliūtys virš kelių, upių, slėnių (kabantys laidai, kabeliai bei jų atramos ir t. t).

______________