LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ DRUSKININKŲ, VALKININKŲ, VARĖNOS IR VEISIEJŲ MIŠKŲ URĖDIJŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ PATVIRTINIMO IR VALSTYBĖS ĮMONIŲ KAZLŲ RŪDOS MOKOMOSIOS, MARIJAMPOLĖS, PRIENŲ IR ŠAKIŲ MIŠKŲ URĖDIJŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ GALIOJIMO TRUKMĖS PRATĘSIMO

2013 m. rugpjūčio 14 d. Nr. D1-598

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 95-3741; 2010, Nr. 81-4249), 8 ir 22 punktais:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. valstybės įmonės Druskininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą;

1.2. valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą;

1.3. valstybės įmonės Varėnos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą;

1.4. valstybės įmonės Veisiejų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą.

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. tvirtinamų vidinės miškotvarkos projektų santraukos skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“;

2.2. vidinės miškotvarkos projektų originalai saugomi Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.

3. P r a t ę s i u:

3.1. valstybės įmonių Kazlų Rūdos mokomosios, Marijampolės ir Prienų miškų urėdijų vidinės miškotvarkos projektų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-64 „Dėl Alytaus, Kauno, Kazlų Rūdos mokomosios, Marijampolės, Prienų, Veisiejų miškų urėdijų ir Žuvinto biosferos rezervato miškų vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 24-782), galiojimo trukmę iki 2014 m. gruodžio 31 d.;

3.2. valstybės įmonės Šakių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. D1-202 „Dėl Jurbarko, Raseinių, Šakių, Šilutės ir Tauragės miškų urėdijų miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 51-1899), galiojimo trukmę iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Energetikos ministras,

pavaduojantis aplinkos ministrą Jaroslav Neverovič

_________________

VĮ Druskininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto

Santrauka

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Vidinis miškotvarkos projektas parengtas VĮ Druskininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai iki 2021 m. gruodžio 31 d. Projektavimas atliktas naudojant 2011 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 45-2182), sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2010 m. spalvotus ortofotografinius žemėlapius ir 2010 m. spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Lauko darbų metu natūroje nustatyta:

medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

pomiškio ir trako būklė;

miškų sanitarinė būklė.

Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės kitam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo, miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausią dešimtmetį, parengimas.

VĮ Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 61 tūkst. ha, iš jo 60,2 tūkst. ha miško žemės. Teritorijos miškingumas 75,6 %. VĮ Druskininkų miškų urėdijos valdomas plotas yra 26492 ha, iš jo patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų yra 26405 ha ir 87 ha kitų plotų ( keliai su danga, užstatytos teritorijos ir kt.). Miško žemė sudaro 26095 ha. VĮ Druskininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomi miškų plotai sudaro 43 % bendro inventorizuoto ploto.

VĮ Druskininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas pagal 2011 m. gruodžio 5 d. VĮ Druskininkų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto parengimo paslaugų sutartį Nr. 11/12-02 su VĮ Druskininkų miškų urėdija, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra informacija apie visų nuosavybės formų miškus.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visi VĮ Druskininkų miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai (26405 ha) priskirti septynioms girininkijoms: Grūto, Druskininkų, Latežerio, Kabelių, Norulių, Merkinės ir Musteikos. Girininkijose valstybinės reikšmės plotai svyruoja nuo 2,9 tūkst. ha (Kabelių girininkija) iki 4,4 tūkst. ha (Norulių girininkija). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,8 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 950 kvartalų, o kvartalai į 11421 taksacinį sklypą. Vidutinis kvartalo plotas – 49,5 ha, taksacinio sklypo plotas – 2,3 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti miškų grupėms ir pogrupiams: I grupės (rezervatinių) miškų yra 6,9 % (1816 ha), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) sudaro 18,3 % (4842 ha), III grupės (apsauginiai miškai) – 16,7 % (4409 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 58,1 % (15337 ha) ploto.

Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 25199 ha, 42 % medynų yra kultūrinės kilmės (įveisti sodinant). Neapaugusių mišku plotų yra 241 ha (0,9 % miško žemės ploto), iš jų 162 ha kirtavietės, 41 ha – miško aikštės ir 38 ha – žuvę medynai. Ne miško žemės yra 309 ha (1,2 % bendro ploto), iš jų pelkių 214 ha, trasų (platesnių nei 10 m) 35 ha.

Bendras medynų tūris yra 6,24 mln. m³. Vidutinis medynų tūris hektare – 248 m³, brandžių medynų – 305 m³, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 6,55 m³.Vidutinis medynų skalsumas yra 0,79, vidutinis visų medynų amžius – 65 metai.

Vyrauja spygliuočių medynai – pušynai sudaro 86 %, eglynai 4 % medynų ploto. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai 5 %, juodalksnynai – 4 %, drebulynai – 0,2 % medynų ploto. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosialapiai, klevai) auga tik 38 ha plote (0,1 %).

Medynai pagal brandumo grupes III ir IV grupių miškuose pasiskirsto taip: jaunuolynai sudaro 27 %, pusamžiai – 55 %, pribręstantys – 7 % ir brandūs – 11 % ploto.

Vyrauja normalaus drėgnumo (78 %), vidutinio derlingumo augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės sudaro 13 %, iš jų nusausintos apie 2 % ploto.

VĮ Druskininkų miškų urėdijos teritorijoje yra Dzūkijos nacionalinis parkas ir trys valstybiniai draustiniai – Cimakavo ornitologinis, Raigardo kraštovaizdžio ir Druskininkų botaninis draustinis. Taip pat urėdijos teritorijoje yra biologinę įvairovę saugančios „Natura 2000“ teritorijos – trys paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir trys vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

Valstybės saugomose teritorijose VĮ Druskininkų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškai sudaro 11,6 tūkst. ha (44 % bendro urėdijos valstybinės reikšmės miškų ploto). „Natura 2000“ teritorijose valstybinės reikšmės miškų – 11,2 tūkst. ha.

Miško ūkinės veikos 2002–2011 metais analizė

Miškotvarkos projekte pateikta 2002 m. miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtys 2002–2011 metams, jų įvykdymo analizė ir įvertinimas. Analizuojant ūkinę veiklą panaudoti ir 1988 m. miškotvarkos duomenys. Valstybinių miškų plotas kito. Todėl ilgesnio laikotarpio analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant paskutinio vykmečio (2002–2011 m.) duomenų analizei, ją atliekant 26095 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos atlikus valstybinės reikšmės miškų rodiklių analizę, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

Miško plotų kaita. VĮ Druskininkų miškų urėdijos plotas sumažėjo apie 190 ha. Plotas sumažėjo, nes atlikus kadastrinius matavimus neįtraukti į miško žemę keliai, pievos, kurie neatitinka keliamų miško žemės reikalavimų. Atnaujinus georeferencinį pagrindą buvo pakoreguotos vandens telkinių ribos, patikslintas kelių sluoksnis bei jų važiuojamosios dalies pločiai.

Miškų rūšinės sudėties kaita. Spygliuočių medynų plotas 2002–2011 m. padidėjo 143 ha. Medžių rūšių kaita VĮ Druskininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose ir naudojamuose miškuose vertintina teigiamai. Spygliuočių medynų plotas padidėjo dėl savalaikių bei kokybiškų ugdomųjų kirtimų vykdymo, taip pat dalis apaugančių pelkių buvo inventorizuotos medynais. Minkštųjų lapuočių plotas sumažėjo (29 ha). Drebulynų plotas sumažėjo (16 ha) dėl šiuose medynuose vykdytų pagrindinių kirtimų ir kirtaviečių atkūrimo kitomis vertingesnėmis medžių rūšimis.

Miško kirtimų analizė. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto suprojektuota iškirsti likvidinio tūrio: 2002 m. – 2,6 m3 (2012 m. – 2,9 m3 projektuojama). Kertant žymiai mažiau prieaugio, vyko tolydus medienos tūrio kaupimas, ypač II grupės(6,9 m³/ha) miškuose. Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose papildomai sukaupta apie 1,3 mln. m3 medienos. Vienas iš trūkumų vykdant medienos naudojimą yra: ugdomųjų (retinimo) kirtimų apimtį urėdija įvykdė 95 proc. (pagal plotą), dėl to ne visiškai įvykdyti šių kirtimų tikslai.

Medynų struktūra. Esama medynų amžiaus struktūra nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. Pušynuose jaunuolynai tesudaro 27 %, kai eglynuose 36 %. Brandžių medynų plotas sumažėjo 89 ha, tačiau perbrendusių medynų plotas mažėja ne visų medžių rūšių. Labiausiai kaupiasi perbrendę minkštųjų lapuočių (juodalksnynų, beržynų) medynai. Minkštųjų lapuočių vidutinis amžius artėja prie perbrendusių medynų amžiaus, todėl neišvengiamai kaupsis ir didės perbrendusių medynų plotai.

Medynų tūrio kaita. Inventorizacijos metu nustatyti didesni medynų tūriai, lyginant su praėjusios inventorizacijos duomenimis. Bendras medynų tūris didesnis 54 m³/ha. Brandžių medynų tūris didesnis 37 m³/ha. Vidutinis tūris didėja, nes šios inventorizacijos metu didesnis dėmesys skirtas vidutinių taksacinių rodiklių nustatymui medyne, ypač medynų vidutiniam aukščiui nustatyti. Vidutinis brandžių medynų tūris padidėjo ir dėl pasikeitusių II ardo išskyrimo normatyvų, taip pat medienos prieaugio medynuose bei savalaikių kirtimų.

Miško atkūrimas. Per vykmetį (2002–2011 m.) plynai iškirsta 972 ha medynų. Želdinta 68 % kirtaviečių, savaime atžėlė 18 %, dar neatkurtos kirtavietės užima 14 % ploto. Įveista 856 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai sudaro 73,4 %, patenkinami – 26,5 %, blogi – 0,1 %. Žuvusių želdinių nėra. Gerų želdinių buvo 28 %, patenkinamų – 67 % ir blogų bei žuvusių – 5 %. Želdinimo darbų kokybė 2002 m., palyginti su ankstesniu vykmečiu, ženkliai pagerėjusi. Paliktose atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais 43 %, juodalksniais 48 %, spygliuočiais 8 %. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, ugdymo kirtimais formuojami tikslinių medžių rūšių medynai.

Miško rekreacija. Gerinant poilsiavimo sąlygas miškuose, VĮ Druskininkų miškų urėdijos ir nacionalinio parko pastangomis įrengti 29 įvairios paskirties rekreacijos objektai (7 stovyklavietės, 5 poilsiavietės, 13 atokvėpio vietų, 1 pėsčiųjų pažintinis takas ir kt.). Objektai visuomenės intensyviai naudojami, todėl dalis susidėvėję, jiems reikia priežiūros ir remonto.

Priešgaisrinė apsauga. Didžioji dalis urėdijos miškų aukšto gamtinio degumo (pirmos degumo klasės 81 % miškų). Nors dedama daug pastangų gaisrų stebėjimo, profilaktinėms ir priešgaisrinės saugos priemonėms per vykmetį kilo 134 gaisrai (gaisrų apimtas plotas 17 ha). Gaisrų stebėjimo priemonių modernizavimo programa baigta 2010 m.

Miškų sanitarinė būklė. Miškų sanitarinė būklė gera, vykdytos miškų sanitarinės būklės gerinimo priemonės vertinamos teigiamai. Inventorizuota 41,6 tūkst. m³sausuolių ir virtelių (0,7 % viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis tūrio atkritimas sudaro 4,8 tūkst. m³. VĮ Druskininkų miškų urėdijos miškuose išvengta pušies kenkėjų platesnio išplitimo.

Medžioklėtvarka. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumo didėjimas nuo 1970 metų padarė žymią žalą pušų jaunuolynams, eglynams bei antram eglių ardui. Elninių žvėrių gausa 2011 m. taip pat žymiai viršija leistiną teritorijos talpą. Nustatyti elninių žvėrių pažeisti medynai 171 ha valstybiniuose miškuose (0,7 % viso medynų ploto), dauguma pažeidimų ankstesnių metų (dabar taikomos efektyvesnės želdinių apsaugos priemonės). Tačiau didėja bebrų daroma žala miškams – dėl patvenktų upelių ir griovių yra džiūstančių ir žuvusių medynų, iš jų 29 ha valstybiniuose miškuose.

Miškų sertifikavimas. VĮ Druskininkų miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti 2009 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas.

Ūkinių priemonių projektas

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos nustatymo“ (Žin., 2008, Nr. 79-3135), o kirtimai išdėstyti teritorijoje vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 14-676). Metinis naudojimas paskaičiuotas 2011 m. miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Pagrindinių kirtimų projektas parengtas (2013–2017 m.). Aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitiems penkeriems metams (2018–2022 m.). Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtuolių kiekį.

Metinis medienos naudojimas sudaro 61,0 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 56 %, ugdymo kirtimams – 30 %, sanitariniams kirtimams – 13 %, kitiems kirtimams – 1 % bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupės miškuose vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai taikant neplynų kirtimų būdus. Neplyni kirtimai III miškų grupės miškuose pagal plotą sudarys 70 %, IV miškų grupės miškuose – 44 %. Plynais kirtimais 2013–2017 m. bus iškirsta 429 ha, iš jų 56 % ploto ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	Metinė apimtis
	Plotas, ha	tūris tūkst. m³		likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	likvidinis tūris tūkst. m³ pagal miškų grupes
	Plotas, ha	bendras	likvidinis	likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	II	III	IV
Pagrindiniai kirtimai	135	41,1	34,1	56		8,6	25,5
Ugdymo kirtimai	572	22,2	18,2	30	3,6	3,5	3,0
Sanitariniai kirtimai	x	10,0	8,0	13	3,2	1,8	3,0
Kiti kirtimai	x	0,9	0,7	1	0,3	0,2	0,2
Iš viso		74,2	61,0	100	7,1	14,1	39,8

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 2,9 m³ bendro arba 2,4 m³likvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais 1,4 m³/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama: II – 1,1 m³/ha, III – 3,4 m³/ha ir IV – 2,7 m³/ha.

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis– 06,55 m³/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 20 %, III – 61 %, IV miškų grupės miškuose – 50 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas – 1,2 % viso medienos tūrio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 2,8 % viso medynų ploto.

Potencialiai naudotinų miško kirtimo atliekų kiekio įvertinimas. Kirtimo atliekos sudarys apie 16 % (9611 m³) nuo suprojektuoto kirsti tūrio. Metiniai energetinės medienos su žieve ištekliai atskirais kirtimais pagal iškertamą tūrį jaunuolynų ugdymo kirtimais sudarys 8 % (796 m³), retinimo – einamaisiais kitimais 38 % (3668 m³) ir pagrindiniais kirtimais 54 % (5147 m³). Kirtimo atliekų struktūroje šakos sudarys apie 36 %, malkos ir sausuoliai 42 %, smulkūs medeliai 1 % ir stiebų viršūnės 11 %. Kadangi kelmų panaudojimas galimas tik ateityje, pagrindinę biomasę sudarys šakos (36 %).

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 237 ha inventorizuotų neapaugusiu mišku plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 429 ha suprojektuotų kirsti plynai 2013–2017 metais iš viso 666 ha. Želdinti numatoma apie 64 %, paliekama želti – 36 % ploto. Pagal želdinamas medžių rūšis apie 22 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško atkūrimo apimtis pirmam penkmečiui 107 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos (2002 m.) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005 m.) vykdymas.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu (I selekcinės grupės medynų yra 4530 ha, arba 28 %), pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių medynų charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 625 tūkst. vnt.).

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (8,0 tūkst. m³ likvidinės medienos per metus). Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1596), rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės.

Priešgaisrinė apsauga. Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai.

Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (81 % miškų), vidutinio degumo (7 %) ir žemo degumo (12 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 650 km per metus ir naujų įrengti po 7 km kasmet), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai suskirstyti į medžioklės plotų vienetus. Miškai priskirti briedžių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 430 sąlyginiai elniai (116 briedžių ir 1224 stirnos). Leistina šernų banda– 394 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis, išskirta 13 ha pašarinių laukelių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės sudaro apie 2442 ha arba 47 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 320 ha) taikant vietinės melioracijos būdus.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 3209 ha miškų (5,3 % viso miškų ploto), iš jų 1937 ha valstybinės reikšmės miškuose (7,3 %). Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, saugomų teritorijų rekreacinių zonų miškai, miestų miškai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 29 rekreacijos objektai (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), dalį jų numatyta atnaujinti ar rekonstruoti. Rekomenduojama įrengti 8 naujus rekreacijos objektus. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (155 ha).

Gamtosauginių priemonių planas, kurį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapiai M1:50 000, žemėlapiai girininkijoms M1:20000. Jame aprašytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, raudonosios knygos augalų radvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai, augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti. Gamtosauginis planas reikalingas sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietinę bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.

Baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotos miškų ūkinės priemonės užtikrins tausojantį, daugiatikslį miško naudojimą, palaikantį miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūros vertybių ir biologinės įvairovės išsaugojimą, taip pat ekonominę naudą.

Projekto vadovas Nerijus Pivoriūnas

2012 m. gruodžio 10 d.

_________________

VĮ VALKININKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

S A N T R A U K A

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Valkininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams, naudojant 2011 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2012–2021 metais.

Miškų inventorizacija atlikta sklypiniu metodu valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 45-2182), ir naudojant 2010 m. aerofotografavimo medžiagą. Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius.

Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės kitam vykmečiui (2012–2021 m.). Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas; miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, miškų biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas.

VĮ Valkininkų miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengto vidinės miškotvarkos projekto turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1:10 000), medynų planai (M 1:20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1:50 000). Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra visų nuosavybių formų miškai. Kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys.

VĮ Valkininkų miškų urėdijos veiklos teritorijoje (98,7 tūkst. ha) inventorizuotas 48,4 tūkst. ha miško plotas (teritorijos miškingumas 47,9 %). Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 22,2 tūkst. ha (46 %), kiti urėdijos žemės plotai – 15,5 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisėms atkurti miškai – 25,6 tūkst. ha (53 %), urėdijos valdomi miškai siūlomi priskirti į VRM plotus – 0,5 tūkst. ha, (1 %), kitų valdytojų ir naudotojų miškai – 58,5 ha.

Urėdijos veiklos teritorijoje yra dvylika valstybinių draustinių, vienas biosferos paligonas bei biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos – aštuonios vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ir viena paukščių apsaugai svarbi teritorija. Valstybės saugomose teritorijose miškai užima 6,5 tūkst. ha (13,5 % viso miškų ploto), iš jų VĮ Valkininkų miškų urėdijos valdomuose miškuose yra 2,2 tūkst. ha (10 % nuo urėdijos miškų ploto).

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas miškų urėdijos valdomų miškų plotas paskirstytas devynioms girininkijoms: Vėžionių, Žilinų, Tiltų, Pirčiupių, Valkininkų, Šalčios, Žygmantiškių, Versekos, Eišiškių. Vidutinis girininkijos plotas yra 2,5 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 749 kvartalus, o juose – į 11,9 tūkst. miško sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 29,6 ha, miško sklypo – 1,9 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti šioms miškų grupėms: I grupės (rezervatinių) miškų nėra, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreacinių miškų) – 2,6 % (1247 ha), III grupės (apsauginių miškų) – 19,8 % (9546 ha) ir IV grupės (ūkinių miškų) – 77,2 % (36515 ha). Kiekvienoje miškų grupėje yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal miško funkcinę paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams.

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 20624 ha. Kultūrinės kilmės medynų (įveistų sodinant) yra 40 %. Neapaugusių mišku plotų yra 629 ha (2,8 % miško žemės ploto), iš jų 583 ha yra kirtavietės. Ne miško žemės yra 181 ha (1 % bendro ploto), iš jų pelkių – 87 ha, sausinimo griovių – 67 ha.

Vyrauja spygliuočių medynai, kurie užima 82 % viso medynų ploto (pušynai – 66 %, eglynai – 16 %). Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai (10 %), kiti minkštieji lapuočiai sudaro 7 %. Kietieji lapuočiai (vyrauja ąžuolai) auga 92 ha plote (0,4 %).

Bendras medynų tūris yra 4,9 mln. m³. Vidutinis visų medynų tūris hektare – 241 m³, brandžių medynų – 318 m³, tūrio prieaugis –7,3 m³. Vidutinis medynų skalsumas – 0,74, amžius – 56 metai.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 28 %, pusamžiai – 50 %, pribręstantys – 8 % ir brandūs – 14 % ploto.

Vyrauja normalaus drėgnumo 70 %, iš jų derlingos augavietės 15 %. Užmirkusios ir pelkinės augavietės užima 19 % viso ploto, iš jų nusausintos 11 %.

Miško auginimo ir naudojimo veiksmingumo priemonių analizė

Vidiniame miškotvarkos projekte pateikta 2001 m. miškotvarkos suprojektuotos ūkinės priemonės 2002–2011 metams, jų įvykdymo analizė ir įvertinimas. Taip pat analizei naudoti 1977 m., 1987 m. miškotvarkų duomenys, urėdijos ūkinės veiklos ataskaitos. Išvados suformuluotos pagal valstybinės reikšmės miškų rodiklių analizę, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

VĮ Valkininkų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų miškų plotas beveik nepasikeitė, tačiau pastebimai padidėjo miško žemės plotas (698 ha) arba 3,2 %, atitinkamai sumažėjo ne miško žemės plotas. Tai bendros miškų ūkio politikos rezultatas – želdintos ar apaugusios nenaudojamos žemės ūkio naudmenos (310 ha), apaugo mišku pelkės (77 ha), kita žemė. Be to, į miško žemei priskiriami miško keliai, kitos technologinės linijos.

Medynų plotas padidėjo 256 ha. Santykinai plotų pokyčiai nedideli – pušynų ir eglynų plotai beveik nepasikeitė, nežymiai padidėjo beržynų ir juodalksnynų plotai. Drebulynų ir baltalksnynų plotai nedideli ir nesudaro problemų. Didėja ąžuolymų plotai.

Didėja medynų našumas. Dėl tūrio prieaugio kaupimo, racionalių kirtimų vidutinis medynų tūris hektare padidėjo 38 m³, o brandžių medynų tūris padidėjo 40 m³ ir sudaro 318 m³ hektare.

Eksploatacinio fondo brandžių medynų plotas nepakito (padidėjo tik 7 ha), tačiau sumažėjo (312 ha) bręstančių medynų plotas. Perbrendusių medynų susikaupė 399 ha, dauguma jų pateks į projektuojamas biržes.

Gerai vertintini miškų atkūrimo darbai. Plynos kirtavietės 60 % plote atkurtos želdinant. Geros būklės želdinių yra 70,8 %, patenkinamų – 29 %, blogų – 0,2 % (ankstesniame vykmetyje atitinkamai 47 %, 41 % ir 12 %). Laiku atliekami želdinių priežiūros ir apsaugos darbai. Tarp paliktų želti augaviečių per 49 % yra pelkinės. Atžėlę jaunuolynai mišrūs, vyrauja juodalksnynai (45 %), beržynai (35 %), spygliuočiai (16 %), o kiti lapuočiai sudaro 4 %. Toliau vykdant jų priežiūrą ir ugdymą, bus siekiama formuoti tikslinius medynus.

Ugdomieji kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai, ypač retinimai, nedelsiant ugdytinų beveik nėra. Medynų rūšinėje struktūroje daugėja vertingesnių medžių, išsaugotos želdintos medžių rūšys. Tačiau daugiau dėmesio reikia skirti jaunuolynų ugdymui, kur vyksta intensyvus lapuočių žėlimas, ypač antroje–trečioje amžiaus klasėse.

VĮ Valkininkų miškų urėdijoje plečiami neplynai kertamų medynų plotai, pasiekę 22 % pagrindinių kirtimų ploto. Neplyni kirtimai vykdyti 328 ha plote, iš jų 54 ha plote po paskutinio atvejo susiformavo naujos kartos medynai – kirtimų tikslas pasiektas.

Funkcionuojanti bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema veikė patikimai ir užtikrintai, nors gaisrų kiekis nemažas. Įdiegta modernizuota antžeminė miškų priešgaisrinės apsaugos sistema leis operatyviau fiksuoti kilusius miško gaisrus ir turėtų sumažinti vidutinį gaisravietės plotą, kuris praėjusiame vykmetyje buvo 0,2 ha.

Miškų sanitarinė būklė patenkinama. Urėdijos miškuose išvengta platesnio niokojančių ligų, kenkėjų, stichinių veiksnių išplitimo. Inventorizuota per 36 tūkst. m³ sausuolių ir virtėlių (0,7 % nuo viso tūrio), dalis jų – svarbūs biologinei įvairovei medžiai.

Daug dėmesio urėdija skiria vienam iš savo prioritetų – socialinės miško funkcijos stiprinimui. Poilsiavimo miškuose sąlygoms pagerinti įrengti 49 rekreacijos objektai, kurie nuolat prižiūrimi ir atnaujinami. Vykdoma plati švietėjiška veikla, aktyviai globojami 5 jaunųjų miško bičiulių būreliai.

Urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti 2009 m. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas.

Miško ūkinių priemonių projektas 2012–2021 metams

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos nustatymo“ (Žin., 2008, Nr. 79-3135), o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 14-676), reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas 2013–2017 metams, po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitiems metams. Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Projektuojamas metinis miško naudojimas 74,0 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 66 %, tarpiniam – 34 % nuo bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupėje nevykdomi. III ir IV miškų grupėse neplyni kirtimai pagal plotą sudarys 22 %. Plynais kirtimais 2013–2017 m. bus iškirsta 831 ha, iš jų 86 % ploto – ūkiniuose miškuose, neplyni kirtimai apims 234 ha.

Projektuojama metinė miško kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	M e t i n ė a p i m t i s
	plotas, ha	tūris, tūkst. m³		likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	likvidinis tūris, tūkst. m³, pagal miškų grupes
	plotas, ha	bendras	likvidinis	likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	II	III	IV
Pagrindiniai kirtimai	213	58,4	48,5	83	-	6,9	41,6
Ugdymo kirtimai	568	23,9	17,5	73	0,3	3,1	14,1
Sanitariniai kirtimai	x	8,8	7,0	80	0,4	1,4	5,2
Kiti kirtimai	x	1,3	1,0	70	0,2	0,5	0,3
Iš viso	781	92,4	74	80	0,9	11,9	61,2

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 3,6 m³ bendro arba 3,0 m³likvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais 2,2 m³/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama: II grupėje – 1,4 m³/ha, III grupėje – 2,3 m³/ha ir IV grupėje – 3,2 m³/ha.

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 7,3 m³/ha. Per pirmąjį penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 31 %, III grupės miškuose – 52 %, IV grupės miškuose – 71 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas nuo viso medienos tūrio – 1,5 %. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,5 % viso medynų ploto.

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 629 ha inventorizuotų neapaugusių miškų plotų (kirtavietės, miško aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 963 ha suprojektuotų kirsti plynai biržių 2013–2017 metais – iš viso 1592 ha. Želdinti numatoma apie 67 %, paliekama želti – 33 % ploto. Pagal želdomas medžių rūšis apie 65 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui – 136 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos ir ąžuolynų atkūrimo programos vykdymas. Mišrūs želdinai su ąžuolu sudarys 7 % viso želdomo ploto.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių medynų ir sėklinių plantacijų charakteristika, jų būklė, ūkinės priemonės, apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 716 tūkst. vnt.)

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (7 tūkst. m³ likvidinės medienos per metus), rekomenduotos biologinės, fizinės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1596), reikalavimus.

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (64 % miškų), vidutinio degumo (22 %) ir žemo degumo (14 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 750 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka. Pateikta medžioklės plotų ir medžiojamosios faunos charakteristika, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 387 sąlyginiai elniai (105 briedžių, 72 elnių ir 1184 stirnų). Leistina šernų banda – 375 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis, išskirta 55 ha pašarinių laukelių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės užima apie 2472 ha arba 50 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupės atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus, taikant vietinės melioracijos būdus.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos veiklos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 313 ha miškų (1,4 % viso miškų ploto), visi jie valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 49 rekreacijos objektai (miško poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), kurių dalį numatyta atnaujinti, rekonstruoti. Rekomenduojami nauji rekreacijos objektai: 2 poilsiavietės, 7 atokvėpio vietos, 1 stovyklavietė, 3 pažintiniai takai. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (53 ha).

Gamtosauginių priemonių planas. Jį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapis M 1:50 000, žemėlapis girininkijoms M 1:20 000. Jame aprašytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, Raudonosios knygos augalų radimvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai, augantys pelkinėse augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais sienmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti. Gamtosauginis planas bus naudingas sprendžiant miškų sertifikavimo klausimus, informuojant vietinę bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.

Ekonominis vertinimas. Pajamos ir išlaidos planuojamos, atsižvelgiant į projektuotų darbų apimtis bei faktinius urėdijos duomenis. Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei palankioms medienos kainų tendencijoms, urėdija planuojamu laikotarpiu galėtų dirbti pelningai, bendrasis pelningumas siektų 5 %.

VĮ Valkininkų miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų sertifikavimas atliktas pagal Miškų valdymo tarybos (FSC) vertinimo standartą. Rengiant miškotvarkos projektą atsižvelgta į sertifikavimo sprendinius, suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, derinant gamtosauginius, socialinius ir ekonominius klausimus. Miškotvarkos projekto sprendiniai iš esmės neprieštarauja miškų urėdijos veiklos teritorijos gyventojų socialiniams ir ekonominiams interesams.

Projekto vadovas Darius Džiaugys

2012 m. gruodžio 10 d.

_________________

Vį VARĖNOS Miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto

Santrauka

Vidinis miškotvarkos projektas parengtas VĮ Varėnos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai iki 2021 m. gruodžio 31 d. Projektavimas atliktas naudojant 2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 45-2182), sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2010 m. spektrozonines aerofotonuotraukas ir jų pagrindu sudarytus ortofotografinius žemėlapius. Lauko darbų metu natūroje nustatyta:

medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

pomiškio ir trako įvairovė;

miškų sanitarinė būklė.

Taksacija vykdyta sklypais. Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir numatytos ūkinės priemonės kitam vykmečiui. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi VĮ Varėnos miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

miškotvarkos projekto, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausią dešimtmetį, parengimas.

VĮ Varėnos miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas bendras visų nuosavybės ir valdymo formų miškų plotas yra 76,0 tūkst. ha, iš kurių 75,1 tūkst. ha sudaro miško žemė, teritorijos miškingumas 70,9 %. VĮ Varėnos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomas bendras inventorizuotas plotas yra 27876 ha, ir tai sudaro 37 % bendro visų nuosavybės ir valdymo formų inventorizuoto ploto, iš jo valstybinės reikšmės miškai sudaro 27842,5 ha ir kiti urėdijos plotai – 33,5 ha (užstatytos teritorijos, keliai, tvenkiniai ir kt.). VĮ Varėnos miškų urėdijos valdomas miško žemės plotas yra 27516,6 ha.

VĮ Varėnos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas pagal 2011 m. gruodžio 5 d. VĮ Varėnos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto parengimo paslaugų sutartį Nr. F-11-64 su VĮ Varėnos miškų urėdija, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti tik suvestiniai inventorizacijos duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra duomenys apie visų nuosavybės formų miškus.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas VĮ Varėnos miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas (27842,5 ha) priskirtas devynioms girininkijoms: Glūko, Perlojos, Matuizų, Dainavos, Zervynų, Rudnios, Kaniavos, Dubičių, Marcinkonių, kuriose plotas svyruoja nuo 1,8 tūkst. ha (Kaniavos girininkija) iki 4,9 tūkst. ha (Marcinkonių girininkija). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,09 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 990 kvartalų, o kvartalai – į 14181 taksacinį sklypą. Vidutinis kvartalo plotas – 28,1 ha, taksacinio sklypo plotas – 2,0 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti miškų grupėms ir pogrupiams: rezervatinių, I grupės miškų 0,6 % (179,1 ha), II grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai užima 12,4 % (3446,1 ha), III grupės apsauginiai miškai – 13,8 % (3854,3 ha) ir IV grupės ūkiniai miškai – 73,2 % (20363 ha) ploto.

Mišku apaugusi žemė (medynai) sudaro 26179,5 ha (94 %), 11601,2 ha medynų yra kultūrinės kilmės, nuo bendro inventorizuoto ploto (įveisti sodinant 42 %). Neapaugusių mišku plotų yra 557,9 ha (2,0 %) miško žemės ploto, iš jų 481,5 ha kirtavietės, 53,8 ha – miško aikštės, ir 21,9 ha – žuvusių medynų. Ne miško žemės yra 325,9 ha (1,2 % bendro ploto), iš jų pelkių 221,7 ha, trasų (platesnių nei 10 m) 45,3 ha.

Bendras medynų tūris yra 6,43 mln. m³. Vidutinis medynų tūris hektare – 246 m³, brandžių medynų – 301 m³, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 6,79 m³. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,77, vidutinis visų medynų amžius – 63 metų.

Vyrauja spygliuočių medynai – pušynai sudaro 82,2 %, eglynai 6,9 % ploto. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai 6,8 %, juodalksnynai – 4 %, drebulynai – 0,1 % ploto. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, klevai) auga tik 1,2 ha plote.

Medynai III ir IV grupės miškuose pagal brandumo grupes: jaunuolynai užima 21,6 % (4919 ha), pusamžiai – 58,3 % (13285 ha), pribręstantys – 7,4 % (1679 ha) ir brandūs – 12,7 % (2896 ha) ploto.

Vyrauja normalaus drėgnumo (80,7 %), vidutinio derlingumo augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės užima 10,4 %, iš jų nusausintos apie 4,2 % plote.

VĮ Varėnos miškų urėdijos teritorijoje yra Dzūkijos nacionalinis parkas, vienuolika valstybinių draustinių: Ūlos kraštovaizdžio draustinis, Akmens geologinis, Ilgininkų telmologinis draustinis, Glėbo hidrografinis, Merkio ichtiologinis ir Pelesos botaninis-zoologinis draustinis ir penki savivaldybių draustiniai: Pilvingio ornitologinis draustinis, Ilgelio botaninis-zoologinis draustinis, Vykšiaus botaninis-zoologinis draustinis, Katros botaninis-zoologinis draustinis, Tabalio botaninis draustinis. Marcinkonių, Rudnios ir Glūko girininkijose yra pušies ir eglės genetiniai draustiniai. Taip pat urėdijos teritorijoje yra biologinę įvairovę saugančios „Natura 2000“ teritorijos – dvi paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir septynios vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

VĮ Varėnos miškų miškų urėdijoje valstybės saugomose teritorijose valstybinės reikšmės miškai sudaro – 7,8 tūkst. ha (28 % nuo bendro urėdijos valstybinės reikšmės miškų ploto). „Natura 2000“ teritorijose valstybinės reikšmės miškų yra 6,5 tūkst. ha.

Miško ūkinės veikos 2002–2011 metais analizė

Atlikta miškotvarkos 2002 m. projekte pateiktų suprojektuotų ūkinių priemonių apimtys 2002–2011 metams ir jų įvykdymo analizė bei įvertinimas. Panaudoti taip pat ir 1987 m. miškotvarkos duomenys. Valstybinių miškų plotas keitėsi, todėl ilgesnio laikotarpio analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skirta paskutinio vykmečio (2002–2011) duomenų analizei, ją atliekant 27517 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos atlikus valstybinės reikšmės miškų rodiklių analizę, o atskirais atvejais apimant ir visus VĮ Varėnos miškų urėdijos teritorijos administruojamus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

Miško plotų kaita. VĮ Varėnos miškų urėdijos bendras plotas sumažėjo apie 476 ha. Plotas sumažėjo, kadangi 2002 m. miškotvarkos metu buvo inventorizuotos ir į urėdijos plotą įtrauktos žemės ūkio naudmenos (246 ha), ežerai ir tvenkiniai (37 ha). Valstybinės reikšmės miškuose augančių medynų plotas sumažėjo 250 ha. Didžiausią medynų sumažėjimą lėmė 2010 m. škvalo padariniai, išaugo kirtaviečių, žuvusių medynų plotas (240 ha) ir technologinės paskirties žemės ploto padidėjimas medynų sąskaita.

Miškų rūšinės sudėties kaita. Spygliuočių medynų plotas 2002–2011 m. sumažėjo 337 ha, arba 1,3 % nuo buvusio jų ploto. Didžiausią įtaką medynų ploto sumažėjimui turėjo 2010 m. škvalas ir pušinės pintainės židiniai. Dar yra neatkurtų kirtaviečių 384 ha ir 8 ha žuvusių pušies medynų. Pušinės pintainės židiniuose atsikuria beržo medynai (94 ha). Eglynai sumažėjo 58 ha, dalyje ploto dar yra neatkurtų kirtaviečių, o kitoje dalyje atsikuria beržynai. Beržynų plotas padidėjo 260 ha (1 %). Ši rūšis pradėjo vyrauti pušinės pintainės pažeistuose medynuose ir dalyje buvusių eglynų plotuose (51 ha) ir dalis pelkių tapo beržynais. Juodalksnynų plotas padidėjo 86 ha. Dėl intensyvių kirtimų sumažėjo drebulynų plotas 8 ha ir visai neliko baltalksnynų. Miškų rūšinės sudėties kaita VĮ Varėnos miškų nėra ideali, reikėtų intensyvesnių želdinių ir žėlinių priežiūros darbų ir ugdymo kirtimų.

Miško kirtimų analizė. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto iškirsta likvidinio tūrio: 1987 m. – 2,2 m³, 2002 m. – 2,8 m³ (buvo suprojektuota 3,3 m³), 2011 m. – 3,1 m³ (projektuojama). Kertant žymiai mažiau prieaugio, vyksta tolygus medienos tūrio kaupimas, ypač didelis kaupimas vyksta I grupės miškuose (7,5 m³/ha) ir II grupės miškuose (6,3 m³/ha), kuriuose nevykdoma ūkinė veikla arba ji yra labai neintensyvi, miškuose kur vykdoma intensyvūs kirtimai, tūrio kaupimas mažėja dėl iškertamo tūrio, III grupės miškuose (4,5 m³/ha), IV grupės miškuose (3,0 m³/ha). Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose sukaupta papildomai apie 0,94 mln. m³medienos.

Faktiškai šio projekto galiojimo laikotarpiu vidutiniškai buvo iškertama po 74,1 tūkst. m³ likvidinės medienos (įvykdymas – 101 %). Tokį projektinės normos viršinimą lėmė 2010 metų škvalo padariniai, kai per 2010–2011 metus sanitariniais ir kitais kirtimais buvo iškirstas 192,7 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniai kirtimai pagal tūrį įvykdyti 87 %. Pagrindiniai kirtimai turėjo sudaryti 53 % (įskaitant papildomą pagrindinį kirtimą), tarpiniai – 41 % (iš jų ugdymo kirtimai – 28 %, sanitariniai – 16 % likvidinio tūrio). Faktiškai tarpiniais kirtimais iškirsta 105 % (ugdymo kirtimais tik 57 %). Per paskutinius dvejus metus tarpiniais kirtimais buvo iškirsta vidutiniškai per metus 195 % projektuotos metinės tarpinių kirtimų apimties, o ugdymo kirtimais buvo iškirsta tik 48 %, tokius stiprius pokyčius kirtimų apimtyse lėmė 2010 m. vėjovartos. Ugdomieji kirtimai pagal plotą įvykdyti 67 %, jaunuolynų ugdymas 75 %, retinimai 69 %, einamieji kirtimai tik 62 % nuo suprojektuoto ploto, dėl to nevisiškai įvykdyti šių kirtimų tikslai.

Medynų struktūra. Esama medynų amžiaus struktūra III–IV miškų grupių medynuose nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. Pušynuose jaunuolynai tesudaro 21 %, o eglynuose 48 %. Brandžių medynų plotas III ir IV miškų grupių miškuose per vykmetį padidėjo (III – 116 ha, IV – 830 ha), pribręstančių medynų plotas III miškų grupės miškuose sumažėjo 92 ha (29 %), o IV miškų grupės miškuose pribręstančių medynų sumažėjo 171 ha (11 %).

Medynų tūrio kaita. Inventorizacijos metu nustatyti didesni medynų tūriai, lyginant su praėjusios inventorizacijos duomenimis. Visų medynų tūris nustatytas 36 m³/ha, o brandžių medynų tūris – 17 m³/ha didesnis. Medynų tūriai III ir IV miškų grupės miškuose padidėjo atitinkamai 18 m³ (7 %) ir 23 m³ (8 %). Brandžių medynų tūris, kaip vienas iš svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių, kiekvieną vykmetį nuolat didėjo po 6–15 % ir per 25 metus padidėjo 1 hektare 55 m³, arba 22 %, iš jų paskutiniame vykmetyje 17 m³ (6 %), pagal vyraujančias medžių rūšis padidėjo tūris 1 ha – pušynų 28 m³, eglynų 12 m³, beržynų 11 m³, juodalksnynų 37 m³ hektare. Tik brandžių drebulynų 28 m³ tūris sumažėjo, vykdant didesnės apimties pagrindinius ir atvejinius kirtimus drebulynuose. Tokie medynų tūriai nustatyti pasikeitus miškų inventorizacijos taisyklėms, naudojant tikslesnius medynų tūrio nustatymo metodus, dėl antro medyno ardo išskyrimo normatyvų pasikeitimų ir padidėjusio medienos prieaugio medynuose, kuriuose buvo vykdyti savalaikiai ugdymo kirtimai.

Miško atkūrimas. Per vykmetį (2002–2011) plynai iškirsta 1621,1 ha medynų. Želdinta 58,3 % kirtaviečių, savaime atžėlė 12,1 %, dar neatkurtos kirtavietės užima 29,6 % ploto. Įveista 1102,9 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai užima 84,5 %, patenkinami – 14,7 %, blogi – tik 0,6 %, žuvę – 0,2 % (2,1 ha). Želdintos rūšys vyrauja 99,4 % plote. Per 1987–2002 m. gerų želdinių buvo 49 %, patenkinamų 40 % ir blogų 6 %, bei žuvusių 5 %. Želdinimo darbų kokybė, palyginti su ankstesniu vykmečiu, akivaizdžiai pagerėjusi. Paliktose atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais (39,7 %), juodalksniais (37,3 %), drebulėmis (2 %), spygliuočiais (20,9 %). Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, ugdymo kirtimais formuojami tikslinių medžių rūšių medynai.

Miško rekreacija. Gerinant poilsiavimo sąlygas VĮ Varėnos miškų urėdijos miškuose įrengta per 49 įvairios paskirties rekreacijos objektų (1 apžvalgos aikštelė, 20 poilsiaviečių, 25 atokvėpio vietos, 3 pėsčiųjų rekreaciniai takai ir kt.). Objektai visuomenės intensyviai naudojami, todėl dalis susidėvėję, jiems reikia priežiūros ir remonto. Geriausiai rekreacinė infrastruktūra išvystyta Purviniškių ir Liepynės girininkijose.

Priešgaisrinė apsauga. Didesnė dalis VĮ Varėnos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų ir naudojamų miškų yra aukšto gamtinio degumo, miškų urėdijos teritorijoje visų inventorizuotų miškų pirmos degamumo klasės yra 82 %. Valstybinės reikšmės miškuose pavojus kilti gaisrams truputį mažesnis, t. y. miškai mažiau degūs. Pirmos degamumo klasės miškų čia yra 80 %, antros – 11 % ir trečios – 9 %. Nors dedama daug pastangų gaisrų stebėjimo, profilaktinėms ir priešgaisrinės saugos priemonėms, per vykmetį kilo 283 (valstybinės reikšmės miškuose 138) gaisrai, gaisru apimtas plotas 77 ha (valdiškuose miškuose 35,8 ha). VĮ Varėnos miškų urėdijoje 2010 m. įdiegta nauja automatizuota gaisrų stebėjimo sistema.

Miškų sanitarinė būklė. Miškų sanitarinė būklė nėra gera, ypač po 2010 m. škvalo padarinių. Buvo išversta ir išdarkyta dideli plotai miškų. Žuvusių medynų liko nesutvarkytų 240 ha. Daug medynų buvo pažeisti, juose pradėjo medžiai džiūti ir plisti ligos bei kenkėjų invazijos, dėl to būtini sanitariniai kirtimai. Vykdytos miškų sanitarinės būklės gerinimo priemonės vertinamos teigiamai. Inventorizuota 45,2 tūkst. m³ sausuolių ir virtuolių (1,4 % viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis tūrio atkritimas sudaro 15,4 tūkst. m³. VĮ Varėnos miškų urėdijos miškuose išvengta eglių kenkėjų platesnio išplitimo ir beržų džiūvimo.

Medžioklėtvarka. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Elninių žvėrių gausa 2011 m. valstybiniuose miškuose žymiai viršija leistiną teritorijos talpą (1,5 karto). Elniniai žvėrys nukandžioja pušų, eglių, ūglius. I ir II amžiaus klasių medynų plotas, kuriame šis pažeidimas galimas, sudaro 89,8 ha. Daugiausia nukandžiota pušies ir eglės ūglių. Paskutinių metų pažeidimai nustatyti 2,5 ha. Briedžiai ir taurieji elniai žievę laupo dažniausiai III–V amžiaus klasės medynuose (pušynus I–II amžiaus klasės). Daugiausia pažeista eglės medynų 8,9 ha plote. Jie sudaro 88,1 proc. pažeidžiamų medynų ploto. Bendras pažeistas plotas 10,1 ha arba 0,3 proc. III–V amžiaus klasių medynų. Daugiausia tai seni pažeidimai. Paskutiniais metais laupant žievę pažeista 0,2 ha medynų. Labiausiai pažeisti, nukandžiojant ūglius, pušynai, kurie visų pažeistų medynų ploto sudaro 80,3 %. Nulaupant žievę 72,4 % sudaro eglynai visų pažeistų medyno ploto. VĮ Varėnos miškų urėdijos valdomuose ir naudojamuose miškuose bebrai patvenkė 12,0 ha medynų. Medienos nuostoliai 182 m³.

Miškų sertifikavimas. VĮ Varėnos miškų urėdijos miškai sertifikuoti 2005 metais, resertifikuoti 2011 metais. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Ūkinių priemonių projektas

Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtuolių kiekį.

Metinis medienos naudojimas sudaro 82,3 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniams kirtimams tenka 60 %, ugdymo kirtimams – 28% ir sanitariniams bei kitiems kirtimams 12 % bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupės miškuose nevykdomi. Neplyni kirtimai sudarys 75 % ploto III miškų grupės miškuose ir 27 % IV miškų grupės miškuose. Plynais kirtimais 2013–2017 metais bus iškirsta 775,7 ha, iš jų 96 % ploto IV grupės ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	Metinė apimtis
	Plotas, ha	tūris tūkst. m³		likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	likvidinis tūris tūkst. m³ pagal miškų grupes
	Plotas, ha	bendras	likvidinis	likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	II	III	IV
Pagrindiniai kirtimai	193	58,6	49,4	84	0	4,0	45,4
Ugdymo kirtimai	658	29,3	23,2	79	2,9	4,9	15,4
Sanitariniai kirtimai		11,3	9,0	80	2,0	2,3	4,7
Kiti kirtimai		1,0	0,7	70	0,4	0,3	0
Iš viso	851	100,2	82,3	82	5,3	11,5	65,5

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 3,8 m³ bendro arba 3,1 m³likvidinės medienos (iš jų pagrindiniais kirtimais 1,9 m³/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama: II – 1,6, III – 3,2 ir IV – 3,4 m³/ha. Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 6,79 m³/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 23 %, III – 55 %, IV – 61 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas nuo viso medienos tūrio – 1,6 %. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,2 % viso medynų ploto.

Potencialiai galimi metiniai energetinės medienos su žieve ištekliai. Ekologiniu požiūriu ne visi potencialūs energetinės medienos ištekliai kirtimuose gali būti panaudoti nepažeidžiant miško ekosistemos. Realūs, galimi paimti iš miško kelmų, šakų ir plonų stiebų kiekiai nustatomi atsižvelgiant į augavietes. Neturtingose augavietėse, siekiant išsaugoti natūralų jų derlingumą, o užmirkusiuose – siekiant kirtimų metu mažiausiai sužaloti dirvožemį, dalis šakų ir plonų stiebų yra paliekami kirtimo vietoje. Energetinės medienos metiniai ištekliai m³ kertamame plote VĮ Varėnos miškų urėdijoje sudaro iš viso 22830 m³, iš jų: jaunuolynų ugdymuose – 1071 m³, retimuose ir einamuosiuose kirtimuose – 10084 m³ ir iš pagrindinių kirtimų – 11675 m³. Kirtimo atliekos sudarys apie 12 % nuo suprojektuoto kirsti tūrio. Kirtimo atliekų struktūroje šakos sudarys apie 34 %, malkos 18 %, sausuoliai 12 %, smulkūs stiebai 5 % ir stiebų viršūnės 31 %. Kadangi kelmų panaudojimas galimas tik ateityje, pagrindinę biomasę sudarys šakos ir stiebų viršūnės.

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 558 ha inventorizuotų neapaugusių mišku plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos ) ir 776 ha suprojektuotų 2013–2017 metams plynų kirtimų. Iš viso 1334 ha. Želdinti numatoma apie 76 %, paliekama želti – 24 % ploto. Pagal želdomas medžių rūšis apie 88 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui 167 ha. Čia taip pat įvertintas miškingumo didinimo programos (2002 m.) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005 m.) vykdymas. Mišrūs želdinai su ąžuolais sudarys apie 0,4 % viso želdomo ploto.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu (I selekcinės grupės medynų yra 5386,9 ha arba 29 %), pateikta esamų genetinių draustinių: pušies, (39,9 ha) eglės (50,7 ha) charakteristikos ir palikuonių bandomieji želdiniai – 0,9 ha. Apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 1001,5 tūkst. vnt.).

Miško apsauga. Apskaičiuota sanitarinių kirtimų apimtis (9,0 tūkst.m³ likvidinės medienos per metus). Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1596), rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės.

Priešgaisrinė apsauga. Parengtas priešgaisrinio miškų tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis. Pirmos degumo klasės miškų yra 80 %, antros degumo klasės – 11 % ir trečios – 9 % ploto. Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 1100 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai suskirstyti medžioklės plotų vienetais. Miškai priskirti briedžių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 452 sąlyginiai elniai (144 briedžiai ir 110 elnių, stirnų 1569). Leistina šernų banda – 501 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis (134,3 t), išskirta 2,7 ha pašarinių laukelių yra 84 biotechninių įrenginių. Projektuojamos biotechninės priemonė (1497 vnt.) ir želdinių apsaugos priemonės (apie 250 ha ploto ir apie 100 tūkst. Lt kasmet).

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės užima apie 1486 ha arba 21 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupės miškuose atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 1171 ha) taikant vietinės melioracijos būdus.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje VĮ Varėnos miškų urėdijos teritorijoje rekreacinių miškų pogrupiams priskirta 2240 ha miškų (3 % viso miškų ploto), iš jų 1170 ha (4,3 %) valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, parkų rekreacinės zonos miškai, miestų miškai. VĮ Varėnos miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems ir naudojamiems valstybinės reikšmės miškams parengtas rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 80 rekreacijos objektai (26 vnt. yra Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje), kurių dalį numatyta atnaujinti. Rekomenduojami įrengti nauji rekreacijos objektai: 8 poilsiavietės, stovyklavietės, atokvėpio vietos. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (54,5 ha).

Gamtosauginių priemonių planas. Jį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapis M1:50 000, girininkijoms M1:20 000. Jame aprašytos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, raudonosios knygos augalų radvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai, augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti.

Esant dabartiniam išlaidų lygiui bei palankioms medienos kainų tendencijoms, urėdija planuojamu laikotarpiu galėtų dirbti pelningai, bendrasis pelningumas siektų 3,4 %.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes.

Projekto vadovas Artūras Gustainis

2012 m. gruodžio 10 d.

_________________

VĮ VEISIEJŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Jis turi užtikrinti nepertraukiamą miško išteklių ir miško žemės daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Veisiejų miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams pagal 2011 m. valstybinės miškų (sklypinės) inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami urėdijos miškai 2013–2022 metais.

Valstybinė miško išteklių (sklypinė) inventorizacija, kurios tikslas – įvertinti miško valdos išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta valstybės lėšomis visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V „Dėl Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 45-2182), Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Miškotvarkos lauko ir kameralinių darbų bei Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų ir augalų inventorizacijos vykdymo Veisiejų miškų urėdijos administruojamos teritorijos miškuose paslaugų atlikimo 2011 m. gegužės 17 d. sutartimi Nr. 10, naudojant 2010 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus) ir 2010 m. gamybos spalvotas spektrozonines aerofotonuotraukas. Planinė-kartografinė medžiaga ir vidinės miškotvarkos projektas parengti vadovaujantis 2011 m. gruodžio 5 d. VĮ Veisiejų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto parengimo paslaugų sutartimi Nr. SR(4.33)-120 su VĮ Veisiejų miškų urėdija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu, VĮ Veisiejų miškų urėdijos teritorijoje inventorizuota 61243 ha visų nuosavybės ir valdymo formų miškų, iš jų 20424 ha (33,4 %) – patikėjimo teise valdomų valstybinės reikšmės miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2002, Nr. 54-2121) ir paskirstyti pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas ir sąrašus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valdyti valstybės įmonėms miškų urėdijos” (Žin., 2006, Nr. 57-2035).

Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti (inventorizuoti) visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius ir duomenų bazių reikalavimus.

Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, saugomas teritorijas, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Vidinės miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga perduota užsakovui VĮ Veisiejų miškų urėdijai.

Miškų urėdijos teritorija priskirta aštuonioms girininkijoms: Seirijų, Veisiejų, Leipalingio, Ančios, Kapčiamiesčio, Baltašiškės, Stalų ir Krosnos. Vidutinis girininkijos valstybinės reikšmės miškų plotas – 2553 ha. Miškų urėdijoje yra 21 eiguva. Vidutinis eiguvos valstybinės reikšmės miškų plotas – 984 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 38,8 ha, taksacinio sklypo – 2,4 ha. Urėdijos miškai yra išsidėstę Lazdijų (78,1 %), Alytaus (0,4 %) rajonų ir Druskininkų (21,5 %) savivaldybių teritorijose. Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 38,0 %.

Saugomos teritorijos, įvertinus jų persidengimą, ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės miškuose užima 7334 ha, arba 37 % viso miško žemės ploto, iš jo saugomos teritorijos – 5122 ha, arba 26 % miško žemės ploto.

Urėdijos teritorijoje išskirta: 11 valstybinių draustinių, bekočio ąžuolo, 2 paprastosios pušies, 3 paprastosios eglės, karpotojo beržo genetiniai draustiniai, Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai, Baltosios Pertako miško biosferos poligonas, Žuvinto biosferos rezervato ir Dzūkijos nacionalinio parko dalys. Taip pat – Natura 2000 teritorijos: 5 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 21 buveinių apsaugai svarbi teritorija. Urėdijos veiklos teritorijos miškuose suskaičiuojami 37 kultūros paveldo ir 6 gamtos paveldo objektai, esantys miško žemėje. Be paminėtų saugomų teritorijų, svarbią reikšmę turi sklypai su Raudonosios knygos augalų rūšių radvietėmis (43 skl.), paukščių perimvietėmis (7 skl.), lizdavietėmis (9 vnt.), lizdaviečių apsaugos zonomis, kertinėmis miško buveinėmis (50 skl. – 168,1 ha), potencialiomis kertinėmis miško buveinėmis (13 skl. – 65,2 ha), ekologiškai vertingi miško sklypai (600,5 ha).

Miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirti miškų plotai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 5 d. nutarimu Nr.133 „Dėl miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirtų miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 16-417; 2002, Nr. 73-3120; 2012, Nr. 7-211), VĮ Veisiejų miškų urėdijoje sudaro 133 ha.

Urėdijos valdomų valstybinių miškų rodikliai

Miškai miškų grupėms ir pogrupiams priskirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) reikalavimais, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 84-2931; 2008, Nr. 68-2588).

Natūraliai augti paliekami rezervatiniai (I gr.) miškai urėdijoje užima 184 ha (0,9 %) miško ploto. Ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai (II gr.) miškai, kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, užima 3912 ha (19,6 %), III grupės (apsauginiai) – 3405 ha (17,0 %), IV grupės (ūkiniai) – 12484 ha (62,5 %). Kiekvienos miškų grupės miškams nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams.

VĮ Veisiejų miškų urėdijos miškai miškų grupėms priskirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms” (Žin., 2002, Nr. 107-4800; 2005, Nr. 1-6). 2011 metais, atlikus sklypinę miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1: 50 000.

Miško žemė užima 19985 ha (96,7 %). Medynai (19183 ha) dengia 96,0 % miško žemės. Dirbtinai atkurti ir įveisti medynai bei želdiniai sudaro 6402 ha, arba 33,4 % viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 298 ha (1,5 % viso miško žemės ploto), iš jos kirtavietės sudaro 238 ha (1,2 %).

Ne miško žemė užima 685 ha (3,3 %) plotą, iš jos: pelkės – 347 ha (1,7 %), miško keliai dirbtine danga – 209 ha (1,0 %), vandenys – 62 ha (0,3 %.), kita žemė – 67 ha (0,3 proc.).

Didžiojoje miškų dalyje – 16488 ha (86,0 %) plote – vyrauja spygliuočių medynai, iš jų: 78,3 % sudaro pušynai, 12,5 % – eglynai. Minkštųjų lapuočių medynai užima 2322 ha, arba sudaro 12,1 % urėdijos medynų ploto. Beržynai užima 7,3 %, juodalksnynai – 3,6 %, drebulynai – 1,0 %, kiti medynai – 0,9 %. Kietieji lapuočiai (ąžuolynai, uosynai ir klevynai) sudaro tik 1,9 % viso medynų ploto.

Bendras medynų tūris – 5587,1 tūkst. m³ medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha – 291 m³, brandžių – 372 m³, einamasis prieaugis – 7,32 m³/ha per metus. Vidutinis medynų skalsumas – 0,80, bonitetas – 1,4, amžius – 66 metai.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 23,0 %, pusamžiai – 51,4, bręstantys – 10,3 % ir brandūs – 15,3 %.

Urėdijos miškuose vyrauja normalaus drėgnumo (N hidrotopas – 85,3 %) nederlingos (b trofotopas – 62,6 %) – tipiškiausios pušynų – augavietės bei brukninis-mėlyninis (vm – apie 60 %) ir kiškiakopūstinis (ox – per 21 %) miško tipai.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį, miškuose dominuoja lengvi (smėlis, žvyras) mineraliniai dirvožemiai – 78,6 %.

Miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė

Miško ūkinė veikla (miškininkavimas) apima miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo, melioracijos medžioklėtvarkos ir kitus darbus. Projekte pateikti ir įvertinti medynų rodiklių kiekybiniai (ploto, bendro stiebų ir brandžių medynų tūrio, prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, medynų sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių bei ekonominiai veiklos rezultatai.

Pagal 2003 m. vidinį miškotvarkos projektą (valstybinės reikšmės miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 66,8 tūkst. m³ likvidinės medienos. Nustatytais pagrindiniais kirtimais paruošta mediena turėjo sudaryti daugiau kaip 59 %, ugdomaisiais – apie 25 %, sanitariniais – apie 15 %. Pagrindiniais kirtimais paruošta spygliuočių mediena turėjo sudaryti apie 77 %, minkštųjų lapuočių – daugiau kaip 23 %, iš jų drebulių – apie 4 %. Neplynaisiais pagrindiniais kirtimais projektuota iškirsti apie 12 % viso pagrindiniais kirtimais iškertamo medienos kiekio ir daugiau kaip 22 % pagrindiniais kirtimais kertamų medynų ploto. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 2,0 m³, o visų rūšių kirtimais – po 3,4 m³ likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti apie 65 proc. einamojo prieaugio.

Per devynerius projekto galiojimo (2004–2013 m.) metus pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal iškirstos medienos tūrį iškirsta daugiau kaip 89 %, ugdomųjų – apie 80 %, sanitarinių – 121 % projektuotos. Mažesnę įvykdytų ugdomųjų kirtimų apimtį nulėmė šalies ūkio ekonominis nuosmukis ir gamtinių-stichinių veiksnių iššauktas sanitarinių kirtimų apimties padidėjimas. Pradėjus gerėti ekonominėms sąlygoms ir atsigaunant medienos rinkai bei gerėjant miškų urėdijos finansinei būklei, ugdomiesiems miško kirtimams vėl skiriamas reikiamas dėmesys. Atskiriems vykmečio metams miško naudojimo apimtis buvo peržiūrima ir tvirtinama Aplinkos ministro įsakymais. Patvirtintos naudojimo apimties buvo laikomasi. Paruoštos medienos kiekis pagal atskiras kirtimų rūšis (o pagrindiniais kirtimais – ir pagal poūkius) nuo projektuotos skiriasi tik 2–3 %.

Neplynuosius pagrindinius (atvejinius, atrankinius) kirtimus urėdija taikė kiek plačiau. Pagal kertamą plotą šie kirtimai sudarė 25 % (projektuota 22 %) ,o pagal iškertamos medienos kiekį – daugiau kaip 15 % (projektuota 12 %) visų pagrindinių kirtimų. Didėja ir šių kirtimų efektyvumas. Daugiau kaip 99 % ploto po atvejinių kirtimų paskutiniųjų atvejų, susiformavo nauji medynai.

Miško ugdomieji kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai. Miškotvarkos lauko darbų metu įvertinta 2179 ha (per penkerius paskutinius metus) ugdytų medynų ugdymo kokybė (patenkinamai, nepatenkinamai). Patenkinamai įvertinta per 97 % ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdomieji kirtimai tesudaro apie 3 %. Vienintelė priežastis, lėmusi neigiamą ugdomųjų kirtimų įvertinimą, yra per mažas ugdymo intensyvumas. 2011 m. inventorizuotas mažas (daugiau nei 4 %) nedelsiant ugdytinų medynų plotas. Po laiku ir kokybiškai atliktų jaunuolynų ugdymo kirtimų (apie 63 proc., retinimo – daugiau kaip 82 proc. ploto) tikslinės medžių rūšys, įeinančios į medynų rūšinę sudėtį, sudaro 60 proc. (6 koeficientus) ir daugiau.

Želdant atkurta apie 87 % (projektuota – apie 85 %) biržių, miškas savaime atsikūrė daugiau kaip 10 proc. buvusių kirtaviečių. Miško želdinimu atkurtuose plotuose vyrauja želdintos medžių rūšys, sudarydamos daugiau kaip 99 % ploto. Iš daugiau kaip 88 ha mišku savaime atsikūrusių kirtaviečių, daugiau kaip 78 % ploto atžėlė minkštaisiais lapuočiais, daugiausia beržynais ir juodalksnynais. Žėlimą šiomis rūšimis sąlygojo augavietės (derlingumas, užmirkimas ir pelkėtumas). Miškotvarkos metu inventorizuota 914 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių būklę (kokybę) geri želdiniai sudaro – 89,2 proc. (805 ha), patenkinami – 10,7 % (98 ha), blogi ir žuvę – tik 0,1 % (1 ha). Mišrūs spygliuočių-lapuočių ar lapuočių-spygliuočių želdiniai sudaro daugiau kaip 42 %. Želdinimo darbų kokybė, lyginant su ankstesnio vykmečio, ženkliai pagerėjusi.

Žymesni miškininkavimo rezultatai, miško rodiklių pokyčiai ir išvados:

dėl bendrosios miškų ūkio politikos ir konkrečios urėdijos veiklos, per vykmetį ženkliai (576 ha – 3,0 %) padidėjo miško žemės plotas (medynų – 138 ha (0,7 %)), atitinkamai sumažėjo nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitų ne miško žemės plotų;

- padididėjus miško žemės plotui, urėdijos teritorijos miškingumas padidėjo nuo 37,7 % (2003 m.) iki 38,0 % (2011 m.);

- stabili urėdijos medynų rūšinė sudėtis. Dėl naujų miškų įveisimo ir ugdomųjų kirtimų įtakos 218 (10,0 %), padidėjo eglynų plotas. Per vykmetį bendra spygliuočių dalis padidėjo 0,9 proc. ir atitinkamai sumažėjo minkštųjų lapuočių, ypač drebulynų dalis;

- optimalėja III–IV miškų grupių medynų amžiaus struktūra: 1,6 % padidėjo jaunuolynų ir 5,1 % sumažėjo pusamžių medynų plotas, dėl neintensyvaus naudojimo 4,3 % padidėjo brandžių medynų plotas. Ir toliau aktualus išlieka pušų jaunuolynų ploto didinimas;

- tiksliniai medynai III–IV grupės miškuose sudaro 97 %, toleruotini – 1 % ir netiksliniai – 2 %;

- didėja medynų našumas. Dėl didelio medienos prieaugio, sąlygojamo rūšinės sudėties ir tankumo reguliavimo ugdomųjų kirtimų amžiuje, saikingų sanitarinių kirtimų ir objektyvesnės apskaitos, 1 ha nustatytas 54 m³ didesnis vidutinis stiebų medienos su žieve tūris. Brandžių medynų tūrio didėjimo tempas buvo dar spartesnis. Brandžių medynų tūris 1 ha – vienas svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių – 2011 m. nustatytas 74 m³ didesnis nei 2003 m. (nuo 298 m³/ha iki 372 m³/ha). Bendras medynų tūris per vykmetį padidėjo 970,0 tūkst. m³;

- kasmet urėdijos miškuose priauga 7,32 ±0,1 m³/ha stiebų (su žieve) medienos. Didžiausių medžių stiebų tūrio prieaugiu pasižymi drebulės (8,86 m³/ha) ir pušys (7,54 m³/ha);

- pagerėjus želdinimo ir želdinių priežiūros darbų kokybei, ženkliai pagerėjo vykmečio želdinių būklė: geri želdiniai sudaro 89,2 %, patenkinami – 10,7 %, blogi ir žuvę – 0,1 % (2003 m. geri želdiniai sudarė 39 %, patenkinami – 52 %, blogi ir žuvę – 9 %);

- III–IV grupių miškuose yra susikaupęs nedidelis (73 ha) perbrendusių medynų plotas, daugiausia eglynų (38 %) ir beržynų (22 %), tačiau jų tolimesnis laikymas dėl medienos kokybės blogėjimo, medynų tvarumo mažėjimo ir medienos tūrio prieaugio nuostolio yra netikslingas;

- urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose vystoma rekreacinė infrastruktūra – įrengtos 4 poilsiavietės, 10 atokvėpio vietų, informaciniai stendai. Miškų urėdija aktyviai dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius;

- urėdijos miškai sertifikuoti 2004 m., resertifikuoti 2009 m. Gautas naujas FSC sertifikatas garantuoja, kad urėdijos valstybinės reikšmės miškuose miškininkaujama prisilaikant nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių reikalavimų, išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, suderinus ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas.

Didelis briedžių ir elnių tankumas praėjusio amžiaus VII–IX dešimtmečiais padarė didelę žalą pušų jaunuolynams, eglynams. Tai rodo mažas II–V amžiaus klasių pušynų plotas, sumažėjęs eglynų stabilumas, sumažėjusios neplynųjų kirtimų vykdymo galimybės (dėl pažeisto II eglių ardo). Esama elninių žvėrių gausa sąlyginiais elniais (pagal preliminarų žvėrių skaičių) 2,1 karto viršija apskaičiuotą teritorijos talpą.

Miško ūkinių priemonių projektas 2013–2022 metams

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos nustatymo“ (Žin., 2008, Nr. 79-3135), Miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 14-676), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1596), ir kitais teisės aktais.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai, miško valdos mastu, yra optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūros palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.

Visų rūšių miško kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai po 72,3 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti apie 67 %, ugdomaisiais – 24 %, sanitariniais – daugiau kaip 8 % ir specialiaisiais kirtimais – apie 1 % likvidinės medienos. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 4,6 m³ (3,8 m³ likvidinės) medienos. Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys daugiau kaip 63 %. IV miškų grupės miškuose numatoma sunaudoti apie 74 %, III – virš 76 %, II – per 21 % medienos tūrio prieaugio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,3 % viso medynų ploto.

Vykmečiui projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšis	M e t i n ė a p i m t i s
	plotas (ha)	tūris (tūkst. m³)		likvidinės medienos proc. nuo bendro tūrio	iškertama likvidinė mediena iš 1 ha (m³)	iškertama likvidinė mediena (tūkst. m³) pagal miškų grupes
		stiebų	likvidinis			iškertama likvidinė mediena (tūkst. m³) pagal miškų grupes
		stiebų	likvidinis			II	III	IV
Pagrindiniai kirtimai	153	57,4	48,3	84	316		11,5	36,8
Ugdomieji kirtimai, iš viso	482	23,0	17,4	76	36	3,0	2,6	11,8
- jaunuolynų ugdymas	141	2,2	0,2	9	2			0,2
- retinimai	79	3,5	2,5	71	32	0,3	0,4	1,8
- einamieji kirtimai	262	17,3	14,7	85	56	2,7	2,2	9,8
Sanitariniai kirtimai	x	7,5	6,0	80	x	1,3	1,0	3,7
Specialieji kirtimai	x	1,0	0,6	60	x	0,2	0,1	0,3
Iš viso	635	88,9	72,3	81	x	4,5	15,2	52,6

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

R o d i k l i a i	Bendri	Miškų grupė
R o d i k l i a i	Bendri	II	III	IV
1. Iškertama mediena iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m³): - stiebų	4,6	1,5	5,9	5,4
- likvidinė	3,8	1,2	4,7	4,4
iš jo – pagrindiniais kirtimais (stiebų mediena)	3,0		4,3	3,6
2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamos stiebų medienos	35,4	100,0	26,6	30,0
iš jo – ugdymo kirtimais	25,9	66,7	18,6	22,3
3. Einamojo prieaugio naudojimas	63,3	21,2	76,5	73,5
4. Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio	1,6	0,5	2,0	3,7

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 123,8 ha (78,9 %), žėlimo – 33,2 ha (21,1 %). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2018–2022 metams. Mišrūs spygliuočių-lapuočių ir atvirkščiai, lapuočių-spygliuočių želdiniai sudarys daugiau kaip 38 %, iš jų su ąžuolais – 2 %.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 62 %, 2 (vidutinio) – 15 %, 3 (mažo) – 15 %. Urėdijos tiesiogiai valdomi miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu, vidutinė degumo klasė – 1,4. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti apie 134 briedžius, 97 elnius, 1542 stirnas ir apie 492 šernus.

Projekto vadovas Vidmantas Dičkalnis

2012 m. gruodžio 10 d.

_________________