LIETUVOS RESPUBLIKOS
FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO 1, 7, 16, 24, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 25 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
Į S T A T Y M A S
2000 m. liepos 11 d. Nr. VIII-1813
Vilnius
(Žin., 1990, Nr. 31-742; 1991, Nr. 19-501; 1992, Nr. 7-150, Nr. 14-388;
1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr. 34-814,
Nr. 44-1077; 1996, Nr. 1-3, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464,
Nr. 71-1716, Nr. 73-1747; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr. 8-162, Nr. 90-2481; 1999, Nr. 19-515, Nr. 33-947, Nr. 55-1770, Nr. 66-2121, Nr. 109-3174, Nr. 113-3290)
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas
2 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimas
3 straipsnis. 16 straipsnio 3 dalies pakeitimas
4 straipsnis. 24 straipsnio 8, 9 dalių pakeitimas ir straipsnio papildymas 11 dalimi
1. Pakeisti 24 straipsnio 8 ir 9 dalis ir jas išdėstyti taip:
„Užsienio valstybių įmonių (išskyrus užsienio valstybių įmones, nurodytas šio straipsnio devintojoje dalyje) iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gautos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą bei palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą, o autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą – taikant 10 procentų tarifą.
Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje), pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą. Šių valstybių arba zonų sąrašą bei apmokestinamųjų pajamų rūšis ir mokesčio mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
6 straipsnis. 26 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Apmokestinamosios pajamos nustatomos iš bendrųjų įplaukų atėmus Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje išvardytas ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintas sąnaudas toms įplaukoms gauti. Jei įmonė bendrąsias įplaukas pripažįsta faktišku įplaukų gavimo momentu, tai apmokestinamosios pajamos nustatomos iš bendrųjų įplaukų atskaičius ir mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkančią sąnaudų dalį, tačiau beviltiškoms skoloms, atsiradusioms iki 1999 m. gruodžio 31 d., tenkanti sąnaudų dalis iš bendrųjų pajamų atskaitoma lygiomis dalimis per penkerius metus, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigaliojo šio punkto nuostatos. Skolos yra laikomos beviltiškomis pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio nuostatas, išskyrus tai, kad vienerių metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo skolos atsiradimo momento (kai ūkinė operacija užfiksuojama apskaitos dokumente). Iki mokestinio laikotarpio pabaigos apie beviltiškomis laikomų skolų sumas juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, neatsižvelgiant į jų pasirinktą įplaukų pripažinimo būdą, privalo pranešti vietos mokesčio administratoriui Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Juridinio asmens teisių neturinčios įmonės gali pasirinkti bendrųjų įplaukų pripažinimo būdą: pajamų uždirbimo momentą arba faktišką įplaukų gavimo momentą. Pasirinktas įplaukų pripažinimo būdas negali būti keičiamas iki įmonės likvidavimo. Bendrosios įplaukos – tai realizavimo įplaukų ir nerealizacinių įplaukų suma. Bendrosioms įplaukoms nepriskiriamos iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo suma. Įplaukų priskyrimas realizavimo ir apmokestinamoms nerealizacinėms įplaukoms nustatomas pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnį. Jeigu juridinio asmens teisių neturinčių įmonių savininkams ir jų šeimos nariams asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas naudojamas įplaukoms uždirbti, tai tokio turto eksploatavimo, nusidėvėjimo ir remonto išlaidos pripažįstamos įmonės sąnaudomis finansų ministro nustatyta tvarka.
2. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Užsienio valstybių įmonių apmokestinamąsias pajamas, neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, sudaro: iš Lietuvos Respublikos juridinio asmens teisių neturinčių individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų gautos visos pajamos už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą; autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą; palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius. Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
7 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis.
Nustatant apmokestinamąsias pajamas, be šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytų sąnaudų, taip pat yra atimamos sumos, išvardytos Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnyje (tokia pat dalis ir ta pačia tvarka). Jeigu mokestiniais metais gaunami nuostoliai (neigiami rezultatai), gautą nuostolių sumą leidžiama perkelti į kitus mokestinius metus. Mokestinių metų nuostolius leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų metų, kai nuostoliai susidarė. Pasibaigus šiam terminui, nuostoliai nebeperkeliami. Mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Mokestinių metų nuostolių perkėlimo tvarką nustato finansų ministras. Centrinis mokesčio administratorius mokesčių mokėtojams, kurių veikla yra sezoninė, jų prašymu gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas laikotarpis bus pastovus (nekeičiamas) ir lygus 12 mėnesių. Centrinis mokesčio administratorius taip pat tvirtina tokių mokesčių mokėtojų sąrašą.“
8 straipsnis. 30 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas 10 dalimi
1. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Individualios (personalinės) įmonės bei ūkinės bendrijos, mokestiniams metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (iki kito mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio 1 dienos) pateikia teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų deklaracijas. Šios deklaracijos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Per metus mokami avansiniai mokėjimai. Pajamų mokesčio avanso suma (toliau – pajamų avansinis mokestis), kurią mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinę apyskaitą, apskaičiuojama šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Pajamų avansinį mokestį apskaičiuoja mokesčio mokėtojas. Pajamų mokesčio avansinės apyskaitos formą ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.“
2. Papildyti 30 straipsnį 10 dalimi:
„Užsienio valstybės įmonė, gavusi pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn Nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, (toliau šiame straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl išskaityto pajamų mokesčio už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pajamų mokestis apskaičiuojamas iš pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus išlaidas, patirtas įsigyjant arba pasistatant šį turtą. Prašymas ir dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo arba pasistatymo išlaidas, dėl pajamų mokesčio perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio administratorius, patikrinęs pateiktus dokumentus ir įvertinęs prašymo pagrįstumą, apskaičiuoja skirtumą tarp pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, ir išlaidų, patirtų įsigyjant arba pasistatant šį turtą, ir pajamų mokestį pagal 24 procentų pajamų mokesčio tarifą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
9 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis.
Jeigu pajamų deklaracijoje apskaičiuota mokesčio suma yra didesnė, negu už mokestinį laikotarpį pagal pajamų mokesčio avansines apyskaitas sumokėta mokesčio suma, mokesčio mokėtojas privalo kitą darbo dieną po pajamų deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo papildomai apskaičiuotą mokesčio sumą sumokėti į biudžetą. Tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas pajamų avansinio mokesčio nemoka, pajamų deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą kitą darbo dieną po pajamų deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu mokestis (avansinis mokestis) sumokamas ne laiku, Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.“
10 straipsnis. 32 straipsnio 1 dalies pripažinimas netekusia galios
11 straipsnis. 33 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Bendrosioms pajamoms nepriskiriama iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams nemokamai išduotos akcijos arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės padidinimo suma, taip pat pajaus vertės padidinimo suma. Iš šiame straipsnyje nurodytų bendrųjų pajamų jokios išlaidos neišskaitomos, išskyrus sumas, kurias paramos teikėjas davė Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau neviršijančias 15 procentų bendrųjų pajamų. Bendrosios pajamos nustatomos atskaičius fizinių asmenų, įsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, apskaičiuotą, o fizinių asmenų, neįsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, į biudžetą sumokėtą pridėtinės vertės mokestį už parduotas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus arba kitą apmokamą veiklą. Fizinių asmenų, neįsiregistravusių pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, bendrųjų pajamų be pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
12 straipsnis. 35 straipsnio 2, 5, 6, 14 ir 20 punktų pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 2, 5, 6, 14, 20 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2) pajamos, kurios yra paveldimo arba dovanojamo turto mokesčio bazė, taip pat sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (globotinių), senolių, vaikaičių, brolių ir seserų paveldėtas turtas; iš fizinių asmenų dovanojimo būdu gautos pajamos (pinigais ir natūra), jeigu šių pajamų bendra suma (vertė) per kalendorinius metus neviršija 10 tūkst. litų, taip pat dovanojimo būdu gautos pajamos (pinigais ir natūra) iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių);“
„5) teismų priteistos sumos materialinei ir moralinei žalai atlyginti bei įstatymų ir Vyriausybės nustatytų normų neviršijančios piniginės kompensacijos;
6) palūkanos už Lietuvos Respublikos ūkio subjektų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei savivaldybių vertybinius popierius, taip pat palūkanos už tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius;“
„20) vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamos už parduotus arba kitu būdu perleistus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 metų, taip pat vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamos, gautos pardavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių ir tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius antrinėje rinkoje.“
13 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas
1. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkančių sąnaudų įtraukimo į sąnaudas nustatant apmokestinamąsias pajamas taikomos beviltiškoms skoloms, atsiradusioms ne anksčiau kaip 1996 metais.
2. Šio įstatymo 1 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio, 10 straipsnio, 12 straipsnio, išskyrus jame pakeistą 35 straipsnio 14 punktą, nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000 metų ir vėlesnių metų apmokestinamąsias pajamas. Jei nustatytas mokestinis laikotarpis nesutampa su mokestiniais metais, tai šio įstatymo 1 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio, 10 straipsnio, 12 straipsnio, išskyrus jame pakeistą 35 straipsnio 14 punktą, nuostatos taikomos apskaičiuojant 2000 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas.
3. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 8 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl užsienio valstybių įmonių gautų pajamų už suteiktas projektavimo–konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, kuris registruojamas Nekilnojamojo turto registre, dėl autorinio atlyginimo, atlyginimo už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, paslaugų ženklu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimo už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijų už autorių ir gretutinių teisių pažeidimą bei dėl palūkanų, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės) apmokestinimo taikomos nuo 2002 m. sausio 1 d., apmokestinant šias pajamas ir palūkanas, gautas pagal sutartis, sudarytas iki šio įstatymo įsigaliojimo.