LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ UOSTUOSE IR BŪTINGĖS NAFTOS TERMINALE APDOROJAMŲ KROVINIŲ LEISTINOS NETEKTIES (PERTEKLIAUS) APSKAIČIAVIMO

 

2007 m. kovo 14 d. Nr. 273

Vilnius

 

Vadovaudamasi 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 6 tomas, 3 p.), 864 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir Būtingės naftos terminale apdorojamų krovinių leistinos netekties (pertekliaus) apskaičiavimo tvarkos aprašą.

2. Didžiausias leistinas krovinių netekties (pertekliaus) normas.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                   Gediminas Kirkilas

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                              Algirdas Butkevičius

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 273

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ UOSTUOSE IR BŪTINGĖS NAFTOS TERMINALE APDOROJAMŲ KROVINIŲ LEISTINOS NETEKTIES (PERTEKLIAUS) APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ir Būtingės naftos terminale apdorojamų krovinių leistinos netekties (pertekliaus) apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) nustato krovinių, nesupakuotų krovinių ar jų grupių masės ir (ar) tūrio leistinos netekties ar (ir) pertekliaus krovos metu ar sandėliuojant apskaičiavimo tvarką. Pagal šį Aprašą apskaičiuota krovinių leistina netektis (perteklius) taikoma, kai reikia nustatyti krovinio masę ir (ar) tūrį krovinį iškraunant (pakraunant), sandėliuojant ir pateikiant jį kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams.

2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:

Krovinio sandėliavimas – krovinio laikymas uosto terminalų atvirose ar dengtose aikštelėse, sandėliuose ar talpyklose, siekiant užtikrinti krovinio savininko nurodytas krovinio laikymo sąlygas ir terminus.

Leistina krovinio netektis (perteklius) (leistina krovinio tolerancija) (toliau vadinama – LKT) – krovinio masės ir (ar) tūrio sumažėjimas arba padidėjimas dėl jo fizinių ir (ar) cheminių savybių arba (ir) dėl meteorologinių sąlygų įtakos, arba (ir) dėl krovinio nubyrėjimo, nudulkėjimo, išgaravimo krovos darbų technologinių procesų ar krovinio saugojimo uoste metu, arba (ir) dėl krovinio svėrimo ar matavimo paklaidų.

Sandėlis – specialiai įrengta dengta vieta arba kroviniui sandėliuoti skirta atvira aikštelė.

Talpykla – bet kokio tipo ir tūrio stacionarus požeminis arba antžeminis rezervuaras arba cisterna (konteinerinė cisterna, geležinkelio cisterna), sumontuota atskirai, kolektoriumi sujungtoje grupėje, terminale, ir skirta kroviniui laikyti.

3. Pagal šį Aprašą apskaičiuota LKT yra maksimali ir taikoma tik esant faktinei krovinio netekčiai (pertekliui).

 

II. LEISTINOS KROVINIO NETEKTIES (PERTEKLIAUS) (LEISTINOs krovinio TOLERANCIJOS) APSKAIČIAVIMAs

 

4. Apskaičiuojant LKT, taikomos didžiausios leistinos krovinių netekties (pertekliaus) normos (toliau vadinama – LTN), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

5. Krovinių netektis (perteklius) uoste nustatoma taip: palyginami dokumentuose (sutartyse, muitinės deklaracijose, sąskaitose faktūrose, važtaraščiuose ir kitur) nurodytieji krovinių kiekiai su kiekiais, nustatytais atlikus faktinius krovinių masės ir (ar) tūrio matavimus. Jeigu faktinė krovinio netektis (perteklius) viršija pagal šį Aprašą apskaičiuotą LKT, muitinei turi būti pateikti krovinio sumažėjimą arba padidėjimą pagrindžiantys dokumentai.

6. LKT apskaičiuojama:

6.1. kraunant iš geležinkelio riedmens, iš kelių transporto priemonės, taip pat iš vamzdyno į laivą ir atvirkščiai, krovinio nesandėliuojant:

LKT (t, m3) = (K x TC)/100%;

6.2. kraunant iš geležinkelio riedmens, iš kelių transporto priemonės, taip pat iš vamzdyno į laivą ir atvirkščiai, krovinį sandėliuojant sandėlyje (talpykloje):

LKT (t, m3) = K x (TA +TB + LTNprS/T)/100%;

6.3. kraunant iš geležinkelio riedmens, iš kelių transporto priemonės, taip pat iš vamzdyno į laivą ir atvirkščiai, krovinį sandėliuojant atviroje aikštelėje:

LKT (t, m3) = K x (TA +TB + LTNprAS)/100%,

LTNprS/T apskaičiuojama: LTNprS/T (%)=TS/T x KLS/365,

LTNprAS apskaičiuojama: LTNprAS (%)=TAS x KLS/365,

kur:

K – visas krovinio kiekis (tonomis, kubiniais metrais);

TA, TB, TC, TS/T, TAS – didžiausios leistinos krovinio tolerancijos normos atsižvelgiant į krovos ir sandėliavimo būdą;

LTNprS/T – leistina krovinio, sandėliuojamo dengtuose sandėliuose (talpyklose) trumpiau kaip vienerius metus, netekties (pertekliaus) norma, procentais;

LTNprAS – leistina krovinio, sandėliuojamo atviruose sandėliuose (talpyklose) trumpiau kaip vienerius metus, netekties (pertekliaus) norma, procentais;

KLS – krovinio laikymo sandėlyje (talpykloje) dienų skaičius.

Jeigu krovinys sandėliuojamas ilgiau kaip vienerius metus, skaičiuojant LKT, kiekvienais metais prie gautų LTNprS/T(%) ir LTNprAS)(%) reikšmių papildomai pridedama atitinkamai TS/T ar TAS.

7. Lietuvos Respublikos jūrų uostuose ar Būtingės naftos terminale priimant nesupakuotus krovinius iš geležinkelio vagonų, viso krovinio kiekis nustatomas pagal dalinio – 10 procentų viso geležinkelio sąstato – svėrimo metodą. Jeigu kontrolinio svėrimo rezultatai neviršija Tarptautiniame krovinių vežimo geležinkeliais susitarime (SMGS) (Žin., 2002, Nr. 88-3773) nustatytų normų, pripažįstama, kad dalinio svėrimo rezultatai yra proporcingi viso geležinkelio sąstato krovinio kiekiui.

______________

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 273

 

Didžiausios leistinos krovinių netekties (pertekliaus) normos

 

Duomenys apie krovinius

Didžiausia leistina krovinio netekties (pertekliaus) norma (LTN), procentais

krovinio rūšis

krovinio pavadinimas (paruošimo krovos operacijoms būdas, krovinio kiekio nustatymo metodas ir kita)

TA

TB

TC

TS/T

TAS

1. Cukrus ir jo žaliava

1.1. cukraus žaliava

-0,25

-0,25

-0,45

-0,42

 

1.2. melasa:

 

 

 

 

 

1.2.1. šildant atviru garu

+10

 

+10

 

 

1.2.2. šildant pakaitinta melasa (vamzdynu)

-0,8

-0,8

-0,8

 

 

2. Druskos, rūgštys, šarmai ir kiti chemijos produktai

2.1. kalcinuota soda

-0,5

-0,5

-0,5

 

 

2.2. karbamido formaldehido koncentratas

-0,3

-0,3

-0,3

 

 

2.3. karbamidinė formaldehido derva

-0,3

-0,3

-0,3

 

 

3. Juodieji metalai ir rūdos

3.1. geležies rūda, luitinis ketus ir juodųjų metalų laužas

-0,5

-0,5

-0,5

 

 

3.2. geležies rūdos koncentratas ir geležies lydiniai

(ferolydiniai)

-0,55

-0,55

-0,55

 

-0,4

4. Lakieji organiniai junginiai

4.1. žemesnieji alkoholiai

-0,45

-0,45

-0,45

 

 

4.2. aukštesnieji alkoholiai

-0,5

-0,5

-0,5

 

 

4.3. esteriai

-0,5

-0,5

-0,5

 

 

4.4. aldehidai

-0,5

-0,5

-0,5

 

 

5. Mediena

5.1. popiermedžiai

 

+/-8

 

 

 

5.2. rąstai

 

+/-8

 

 

 

6. Mineralinis kuras

6.1. durpės ir durpių produkcija

-0,7

-0,7

-0,7

 

 

6.2. koksas, naftos koksas

-0,5

-0,5

-0,5

 

 

 

6.3. medžio drožlės/granulės

-0,5

-0,5

-0,5

 

 

 

6.4. nafta (bruto) ir naftos produktai

(pagal atskirus masės nustatymo metodus):

 

 

 

 

 

 

6.4.1. tiesiogiai statiniu būdu sveriant atkabintas cisternas

+/-0,4

+/-0,4

+/-0,4

+/-0,4

 

 

6.4.2. tiesiogiai statiniu būdu sveriant judančias sukabintas cisternas ir jų sąstatus

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

 

 

6.4.3. taikant tiesioginį ir netiesioginį dinaminius masės nustatymo metodus

+/-0,25

+/-0,25

+/-0,25

+/-0,25

 

 

6.4.4. taikant netiesioginį statinį masės nustatymo metodą ir netiesioginį masės nustatymo metodą, paremtą matuojamo produkto hidrostatiniais principais, nuo 120 tonų ir daugiau

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

 

 

6.4.5. taikant netiesioginį statinį masės nustatymo metodą ir netiesioginį masės nustatymo metodą, paremtą matuojamo produkto hidrostatiniais principais, iki 120 tonų

+/-0,65

+/-0,65

+/-0,65

+/-0,65

 

 

6.5. nafta (neto)

(pagal atskirus masės nustatymo metodus):

 

 

 

 

 

 

6.5.1. tiesiogiai statiniu būdu sveriant atkabintas cisternas

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

 

 

6.5.2. tiesiogiai statiniu būdu sveriant judančias sukabintas cisternas ir jų sąstatus

+/-0,6

+/-0,6

+/-0,6

+/-0,6

 

 

6.5.3. taikant tiesioginį ir netiesioginį dinaminius masės nustatymo metodus

+/-0,35

+/-0,35

+/-0,35

+/-0,35

 

 

6.5.4. taikant netiesioginį statinį masės nustatymo metodą ir netiesioginį produkto masės nustatymo metodą, paremtą matuojamo produkto hidrostatiniais principais, nuo 120 tonų ir daugiau

+/-0,6

+/-0,6

+/-0,6

+/-0,6

 

 

6.5.5. taikant netiesioginį statinį masės nustatymo metodą ir netiesioginį masės nustatymo metodą, paremtą matuojamo produkto hidrostatiniais principais, iki 120 tonų

+/-0,75

+/-0,75

+/-0,75

+/-0,75

 

7. Pašarai, išspaudos, rupiniai

pašarai, išspaudos, rupiniai

+/-0,3

+/-0,3

+/-0,3

+/-0,3

 

8. Statybinės medžiagos ir gamybinės mineralinės žaliavos (pirminės ir apdorotos)

8.1. kvarcinis smėlis

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

 

+/-2,3

8.2. keramzitas

+/-0,4

+/-0,4

+/-0,4

 

 

8.3. skalda

+/-0,4

+/0,4

+/-0,4

 

 

8.4. cementas

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

 

 

9. Trąšos ir žaliavos joms gaminti

9.1. amonio sulfatas

+/-0,28

+/-0,28

+/-0,28

+/-0,28

 

9.2. amonio salietra

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

 

9.3. kalcio amonio salietra

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

 

 

9.4. karbamidas

+/-0,3

+/-0,3

+/-0,3

+/-0,3

 

 

9.5. granuliuotas superfosfatas, diamonio fosfatas, birios kompleksinės trąšos

+/-0,25

+/-0,25

+/-0,25

+/-0,25

 

 

9.6. kalio trąšos

+/-0,3

+/-0,3

+/-0,3

+/-0,3

 

 

9.7. fosforo trąšos

+/-0,3

+/-0,3

+/-0,3

+/-0,3

 

 

9.8. skystosios paprastosios ir sudėtinės trąšos

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

 

 

9.9. apatitai, fosforitai

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

+/-0,5

 

10. Žemės ūkio produktai

10.1. grūdai, salyklas, sėklos

+/-0,25

+/-0,25

+/-0,25

+/-0,2

 

10.2. žaliaviniai ryžiai, kukurūzai

+/0,25

+/-0,25

+/-0,25

+/-0,4

 

11. Suskystintosios dujos

11.1. karbonato rūgštis

-0,5

-0,5

-0,5

-0,5

 

11.2. gamtinės dujos

-0,5

-0,5

-0,5

-0,5

 

11.3. naftos dujos

-0,5

-0,5

-0,5

-0,5

 

 

–––––––––––––––––––––

 

PASTABOS:

 

1. Ženklas (-) arba (+) prieš didžiausios leistinos netekties (pertekliaus) normos (toliau vadinama – LTN) skaitmeninę reikšmę atitinkamai reiškia krovinio netektį arba perteklių ir apskaičiuojant LKT nevartojamas.

2. Krovinių LTN atsižvelgiant į krovos ir sandėliavimo būdą:

TA – LTN krovinį kraunant (perpilant) iš geležinkelio riedmens, iš kelių transporto priemonės, taip pat iš vamzdyno į sandėlį (talpyklą) arba atvirkščiai, kraunant iš laivo į laivą, procentais;

TB – LTN krovinį kraunant iš sandėlio (talpyklos) į laivą arba atvirkščiai, procentais;

TC – LTN krovinį kraunant (perpilant) iš geležinkelio riedmens, iš kelių transporto priemonės, taip pat iš vamzdyno į laivą arba atvirkščiai, procentais;

TS/T – LTN krovinį sandėliuojant dengtuose uosto sandėliuose (talpyklose) iki vienerių metų (atsižvelgiant į sandėliavimo dienų skaičių), procentais;

TAS – LTN krovinį sandėliuojant atviroje aikštelėje iki vienerių metų (atsižvelgiant į sandėliavimo dienų skaičių), procentais.

______________