Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 999 „Dėl KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS PERTVARKYMO“ pakeitimo
2012 m. liepos 18 d. Nr. 952
Vilnius
1. Pakeisti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 999 „Dėl Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pertvarkymo“ (Žin., 2011, Nr. 107-5069), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
2. Įgalioti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorių pasirašyti šiuo nutarimu pakeistą Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos statutą ir teisės aktų nustatyta tvarka per 30 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 999
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. liepos 18 d. nutarimo
Nr. 952 redakcija)
KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos statutas (toliau – Statutas) nustato Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, mokslo ir studijų organizavimo pagrindines nuostatas, kolegijos organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų, administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarką, statuto keitimo tvarką ir kitus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos veiklos dalykus.
2. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos Kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos buveinės adresas: Kauno rajono savivaldybė, Samylų seniūnija, Girionių kaimas, Liepų g. 1.
3. Kolegija organizuoja ir vykdo kolegines studijas, teikia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) nustatytas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdo taikomuosius mokslinius tyrimus, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, taiko mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą ir kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės vertybes ir tradicijas.
6. Kolegijos savininkė yra Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
7. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Mokslo ir studijų įstatyme ir Statute. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija).
II. MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
10. Kolegijos misiją, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos taryba (toliau – Taryba).
11. Kolegijos veiklos tikslai:
11.1. vykdyti studijas, teikiančias asmenims aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikacijas, tenkinančias Lietuvos valstybės miškininkystės ir aplinkos inžinerijos sektorių reikmes ir atitinkančias mokslo bei naujausių technologijų lygį;
11.2. plėtoti regionui reikalingus miškininkystės ir aplinkos inžinerijos srities taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti valdžios ir ūkio subjektus;
12. Kolegijos uždaviniai:
12.1. sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti profesinę kompetenciją biomedicinos, technologijos mokslų ir kitose srityse;
12.2. kurti modernią mokymo bazę, atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus, plėtoti naujas technologijas;
12.3. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, bendradarbiauti su ūkio subjektais, organizuoti profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą pagal asmens poreikius ir pasirinkimą;
12.4. užtikrinti geros kokybės studijas, dalyvauti šalies ir tarptautinėse ekonominės bei socialinės plėtros programose;
12.5. plėtoti visuomenės gamtosauginį, ekonominį, teisinį, estetinį, informacinės kultūros ir sveikos gyvensenos švietimą;
13. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.
14. Kitų rūšių veikla (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), kurios gali imtis Kolegija:
14.31. įstaigos mašinų ir įrangos, įskaitant kompiuterius, nuoma ir išperkamoji nuoma, kodas – 77.33;
III. PAGRINDINĖS MOKSLO IR STUDIJŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATOS
15. Kolegija, siekdama pagrindinių veiklos tikslų, turi užtikrinti studijų ir mokslo veiklos vienovę.
16. Studijų ir mokslo veiklos vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimu taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal privačių asmenų, įmonių, organizacijų ir kitų institucijų užsakymus, regionų plėtros projektuose ir konsultacinėje veikloje.
17. Organizuojant veiklą Kolegijoje, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro (toliau – ministras) įsakymais, Statutu ir kitais teisės aktais.
18. Koleginės studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
19. Koleginių studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Studijų programos orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija.
20. Kolegija gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Jungtinis kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tuo atveju, kai studijų programą vykdo bent dvi aukštosios mokyklos, paprastai skirtingų šalių. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa, be pagrindinių studijų krypties reikalavimų, atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.
21. Baigus koleginių studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį ir įgytą kvalifikaciją liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis. Diplomo priedėlis yra neatskiriama diplomo dalis – diplomą papildantis dokumentas, pateikiantis informaciją apie įgyto aukštojo koleginio išsilavinimo turinį.
22. Kolegija gali vykdyti kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo, laipsnio nesuteikiančias ir neformaliojo švietimo programas bei dalines studijas.
23. Baigus kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo, laipsnio nesuteikiančias ir neformaliojo švietimo programas bei dalines studijas, išduodamas baigtas studijas ar programą liudijantis pažymėjimas.
24. Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
25. Kolegijoje pagrindinė dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo numatytais atvejais kai kurios studijų programos ar jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis.
IV. KOLEGIJOS VALDYMAS IR SAVIVALDA
27. Kolegijos organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Kolegijos valdymo organai yra Taryba ir Akademinė taryba, vienasmenis valdymo organas – Kolegijos direktorius (toliau – direktorius).
28. Taryba atlieka šias funkcijas:
28.3. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą;
28.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
28.6. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
28.10. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
28.11. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
28.12. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
28.14. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Vyriausybei;
28.15. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 d.;
29. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
29.1. vieną Tarybos narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
29.2. keturis Tarybos narius skiria kiti akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka;
29.3. Akademinės tarybos nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami keturi nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams nariai, iš jų vienas narys – studentų atstovybės jos nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos); šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.
31. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityse (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Kolegijos tikslų ir įgyvendinti Kolegijos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.
32. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
33. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia sudaromos naujos Tarybos sudėtį.
34. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai ir kiti akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatytas funkcijas.
35. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
36. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje.
38. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
39. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir Statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
40. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.
42. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas. Jos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas.
43. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
43.2. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos šioms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
43.4. vadovaudamasi Tarybos nustatytais darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
43.5. Kolegijos direktoriaus iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Akademinės tarybos narių reikalavimu šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės (ją sudaro visi Kolegijos dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai ir studentai) susirinkimus (konferencijas) svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; susirinkimo (konferencijos) darbotvarkė, vieta, laikas ir kita svarbi informacija akademinei bendruomenei paskelbiami ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos tinklalapyje ir kitais Akademinės tarybos nustatytais būdais;
43.6. fakulteto tarybos siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės, pedagoginės ar visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia garbės ir kitus vardus;
43.7. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
43.11. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
43.12. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
44. Akademinė taryba savo sprendimus skelbia viešai Akademinės tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka:
44.1. Kolegijos akademinei bendruomenei apie savo sprendimus Kolegijos informacinėje sistemoje praneša ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
44.2. ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas elektroniniu paštu praneša Kolegijos padaliniams apie posėdyje numatomus svarstyti klausimus, kurie susiję su šių padalinių veikla;
46. Akademinė taryba sudaroma iš 15 narių tokia tvarka:
46.2. vienuolika narių išrenkama visuotiniuose Kolegijos padalinių dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimuose paprasta balsų dauguma; padaliniuose renkamų narių skaičius turi būti proporcingas juose dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui; Akademinės tarybos nariais gali būti renkami Kolegijos akademinės bendruomenės nariai ir kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai; ne mažiau kaip 3 Akademinės tarybos nariai turi būti docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys;
47. Akademinės tarybos nariai slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka pirmininką ir jo pavaduotoją. Akademinei tarybai vadovauja pirmininkas, o jeigu jo nėra, – pirmininko pavaduotojas. Akademinės tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo kadencija trunka tiek pat, kiek jį išrinkusios Akademinės tarybos įgaliojimai. Akademinės tarybos pirmininku negali būti direktorius.
48. Akademinės tarybos narys, pirmininkas ir pavaduotojas atšaukiami iš pareigų, jeigu:
48.1. nutrūksta darbo pagal pareigas, kurių pagrindu jie paskirti arba išrinkti Akademinės Tarybos nariais, sutartis (studentai – nutraukę arba baigę studijas Kolegijoje);
49. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį skyrusį asmenį, padalinį ar studentų atstovybę (susirinkimą) su prašymu atšaukti išrinktą narį ir vietoj jo išrinkti kitą asmenį.
50. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas ar jo pavaduotojas netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas, jis gali būti atšaukiamas iš pirmininko (ar jo pavaduotojo) pareigų nesibaigus kadencijai. Sprendimai dėl Akademinės tarybos pirmininko (ar jo pavaduotojo) atšaukimo iš pareigų priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių.
52. Direktorius atlieka šias funkcijas:
52.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
52.5. teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
52.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
52.9. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;
52.10. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
54. Taryba skelbia viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių.
56. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
57. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Kolegijos direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
58. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.
59. Direktorius dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo atlikti pats įstaigos vadovas) įsakymu gali pavesti savo pavaduotojams.
60. Kolegijos direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali direktoriaus patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir padalinių vadovai. Direktorato sudėtį įsakymu tvirtina direktorius.
61. Studentų atstovybė atstovauja Kolegijos studentų interesams. Studentų atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu Mokslo ir studijų įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais Studentų atstovybės įstatais.
62. Studentų interesams Kolegijos ir jos padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Kolegijos valdymo organų veikloje. Jeigu aukštojoje mokykloje studentų atstovybės nėra, į aukštosios mokyklos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) aukštosios mokyklos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose).
63. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų klausimais. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma reikalauti pakartotinai svarstyti Kolegijos valdymo organų priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas turi būti pateiktas kartu su studentų atstovybės posėdžio (susirinkimo, pasitarimo) protokolo išrašu.
64. Studentų atstovybė gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų nustatyta tvarka. Ji gali dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.
65. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Kolegijos skirtų lėšų panaudojimą studentų atstovybė kasmet per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos atsiskaito Tarybai Studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.
V. STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
66. Kolegijoje studijuoja studentai ir klausytojai. Studentai – asmenys, studijuojantys Kolegijoje pagal veikiančias studijų programas; klausytojai – pagal Kolegijoje veikiančias neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų programų dalykus (jų grupes).
67. Į Kolegijos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir kitus Akademinės tarybos patvirtintose Studentų priėmimo taisyklėse nustatytus kriterijus.
68. Valstybės finansuojamų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičius nustatomas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti asmenys, kurių mokymosi rezultatai ne žemesni negu Ministerijos nustatyti minimalūs rodikliai, išskyrus Mokslo iš studijų įstatyme numatytus atvejus.
69. Klausytojo studijų sąlygos, teisės ir pareigos Akademinės tarybos nustatyta tvarka nustatomos jo sutartyje su Kolegija.
70. Studentui, priimtam į Kolegiją, išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
71. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi, kuri parengiama pagal Ministerijos nustatytas standartines studijų sutarties sąlygas.
72. Studentai turi teisę:
72.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje ir kitoje aukštojoje mokykloje;
72.8. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
72.9. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
72.11. nutraukti ir atnaujinti studijas:
72.11.1. savo prašymu nutraukti studijas; pateikęs rašytinį prašymą, studentas gali gauti akademinę pažymą apie studijų rezultatus (išlaikytus egzaminus ir įskaitas);
72.11.2. dėl svarbių asmeninių priežasčių, įvykus nelaimei šeimoje, pertraukti studijas ne ilgiau kaip vienus metus, o per visą studijų laikotarpį ne daugiau kaip 2 kartus;
72.11.3. atnaujinti studijas pateikę prašymą direktoriui, kuriame nurodo studijų programą, Kolegijos akademinį padalinį, studijų pradžios semestrą, studijų formą ir informaciją, susijusią su nutrauktomis studijomis; prašymo patenkinimo galimybės turi būti išnagrinėtos akademinio padalinio, kuriame vykdoma asmens pageidaujama studijų programa, administracijos per 15 darbo dienų, apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas žodžiu arba raštu (jeigu asmuo pageidauja); su asmeniu, atnaujinusiu studijas Kolegijoje, sudaroma studijų sutartis, ir jo priėmimas įforminamas direktoriaus įsakymu; asmuo negali atnaujinti studijų pagal tą studijų programą, kuri išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro;
72.15. neišlaikę egzamino ar įskaitos, šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Akademinės tarybos nustatyta tvarka (ši tvarka turi būti priimta išnagrinėjus studentų atstovybės siūlymus);
73. Studentai privalo:
74. Studentai gali gauti:
74.1. valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas (studijoms, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms apmokėti); jų suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė;
74.2. socialines ir skatinamąsias stipendijas, kurių skyrimą reglamentuoja ir dydį nustato atitinkami Vyriausybės nutarimai ir Kolegijos stipendijų skyrimo taisyklės;
75. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į studentų atstovybės pasiūlymus.
76. Studentai ir klausytojai šalinami iš Kolegijos, jeigu:
77. Kolegijos studentus ir klausytojus ugdo ir moko dėstytojai. Kolegijoje yra šios dėstytojų pareigybės: profesorius, docentas, lektorius, asistentas.
78. Kolegijoje gali dirbti tyrėjai, vykdantys taikomuosius mokslinius tyrimus. Jie gali eiti vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas ir būti mokslininkai stažuotojai.
79. Kvalifikacinius dėstytojų, mokslo darbuotojų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus, ne mažesnius už nustatytus Mokslo ir studijų įstatyme, ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba, vadovaudamasi Tarybos nustatytais Kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais.
80. Kolegija gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.
81. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius dėstytojus ir mokslo darbuotojus, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai, kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje. Viešus konkursus skelbia direktorius, jie organizuojami Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
82. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Kolegijos dėstytojo ir mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Kolegijos ir Lietuvos mokslo tarybos tinklalapiuose ir šalies informavimo priemonėse.
83. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo Akademinės tarybos nustatyta tvarka atestuojamas kas 5 metai. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
84. Kolegijos dėstytojams ir mokslo darbuotojams Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė atestacija.
85. Kolegijos ir Kolegijos padalinių administracines funkcijas atlieka, taip pat uždavinius, susijusius su studijų, mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbais ir ūkine veikla, įgyvendina Kolegijos administracija ir kiti darbuotojai. Administracijos darbuotojai, be administracinių pareigų, gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.
86. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai, administracijos darbuotojai ir kiti darbuotojai, kurių reikia Kolegijos veiklai užtikrinti.
87. Kolegijos personalas turi teisę:
87.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti ir mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
87.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
88. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
VI. GINČŲ NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS
90. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.
91. Kolegijoje ginčus, prašymus ir skundus nagrinėja šios komisijos:
92. Ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėja Darbo ginčų komisija, sudaroma ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (Žin., 2002, Nr. 64-2569).
93. Ginčų komisiją sudaro 6 asmenys: 3 Kolegijos administracijos darbuotojai, 3 – studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti asmenys. Ginčų komisijos sudėtį, pritarus Akademinei tarybai, tvirtina direktorius. Komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Į Ginčų komisiją studentai kreipiasi raštu dėl savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai nepatenkinti Kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negauna per 15 kalendorinių dienų. Ginčų komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Ginčų komisija teikia sprendimus ginčo šalims. Jeigu ginčo šalys per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo jo neįvykdo (nevykdo), Ginčų komisija kreipiasi į Akademinę tarybą, kurios sprendimas Kolegijoje yra galutinis.
VII. KOLEGIJOS LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
95. Kolegijos lėšas sudaro:
95.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) bazinio finansavimo lėšos;
95.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
96. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
96.1. taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, meno veiklai plėtoti;
97. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
98. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
98.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
98.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
98.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir iš Statuto 98.2–98.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramos, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
98.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, kitų intelektinės nuosavybės objektų);
99. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
100. Kolegija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę.
101. Valdydama, naudodama Statuto 98 punkte nurodytą turtą ir disponuodama juo, Kolegija gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
VIII. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMas
103. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė ir jų kokybė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal miškininkystės ir aplinkos inžinerijos organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
104. Mokslo veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinės kokybės užtikrinimo sistemos priemones, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą bei išorinį Kolegijos veiklos įvertinimą ir akreditavimą.
105. Kolegijos vidinė studijų kokybės užtikrinimo sistema grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Tarybos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, kurioje numatyti veikimo būdai ir priemonės, padedančios užtikrinti teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.
107. Kolegija nuolat interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir konsultacinę veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atliktus Kolegijos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
IX. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
110. Kolegijos filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Tarybos nutarimu, vadovaujantis Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
111. Kolegijos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles, ir filialas atsako pagal Kolegijos prievoles.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
114. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Taryba, Akademinė taryba, direktorius, o tvirtina Vyriausybė.
115. Statutą ir jo pakeitimus, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, Taryba teikia tvirtinti Vyriausybei.
116. Sprendimą dėl Kolegijos pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo priima Vyriausybė Tarybos teikimu arba Ministerijos teikimu, įvertinusi Tarybos siūlymus.