LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2000 m. spalio 27 d. Nr. 1282
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 43 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1282
TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimą viešojo administravimo valstybės tarnautojams (toliau vadinama – valstybės tarnautojai, tarnautojai). Statutiniams valstybės tarnautojams ši tvarka taikoma tiek, kiek to nereglamentuoja atskiri įstatymai ar statutai.
2. Tarnybinės nuobaudos taikomos laikantis šių nuostatų:
2.1. už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda. Už trečią per vienerius metus to paties sunkumo nusižengimą taikoma nuobauda kaip už sunkesnį nusižengimą;
2.2. už tą patį nusižengimą pareigūnui taikoma tarnybinė nuobauda griežtesnė negu valstybės tarnautojui, neturinčiam pagal pareigas administracinių įgaliojimų kitiems asmenims;
2.3. už tyčinius nusižengimus taikomos griežtesnės nuobaudos negu už nusižengimus dėl neatsargumo ar aplaidumo;
II. TARNYBINIŲ NUSIŽENGIMŲ RŪŠYS
4. Sunkus nusižengimas yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kuriuo tiesiogiai pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės, šiurkščiai pažeidžiami įstatymai ar kitaip šiurkščiai nusižengiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatytoms valstybės tarnautojo pareigoms:
4.2. šiurkštus elgesys su interesantais ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
4.6. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;
4.7. reikalavimas (žodžiu ar raštu) iš savo pavaldinių atlikti neteisėtas užduotis ar pavedimus po to, kai pavaldinys buvo raštu pranešęs, jog, jo manymu, duota užduotis ar pavedimas prieštarauja įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui;
5. Vidutinis nusižengimas yra valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, kuriuo šiurkščiai nusižengiama nustatytoms taisyklėms ar darbo tvarkai:
5.1. pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, jeigu tai sutrukdė institucijai ar įstaigai laiku atlikti viešojo administravimo procedūrą;
5.4. politinė veikla tarnybos metu (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus);
5.6. nepagrįstas atsisakymas teikti informaciją arba žinomai neteisingos tarnybinės informacijos teikimas;
5.7. pakartotinis (daugiau negu 2 kartus per mėnesį) nebuvimas darbo vietoje daugiau kaip valandą be pateisinamos priežasties;
5.8. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas, nesusijęs su siekimu gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;
III. TARNYBINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMAS
7. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama tiesioginiam valstybės tarnautojo tarnybos vadovui gavus rašytinę informaciją (asmens skundą, tarnybinį pranešimą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją) apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnautojo tiesioginis vadovas, jeigu jis nėra valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos (toliau vadinama – įstaiga) vadovas, tą pačią ar kitą darbo dieną raštu apie tai informuoja įstaigos vadovą ar 8 punkte nurodytais atvejais – kitą asmenį (toliau vadinama – įstaigos vadovas).
8. Šiame punkte nurodytais atvejais nuobaudos skyrimo procedūras atlieka ir nuobaudą skiria:
8.2. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas ar Respublikos Prezidentas, – kai nusižengia Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos prezidentūros kanceliarijos vadovas (nuobaudos skyrimo procedūras atlieka Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko ar Respublikos Prezidento įgaliotas asmuo);
9. Įstaigos vadovas, gavęs informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įpareigoja įstaigos personalo tarnybos vadovą arba kitą asmenį (toliau vadinama – personalo tarnybos vadovas) pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Nusižengusio personalo tarnybos vadovo funkcijas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje atlieka įstaigos vadovo įgaliotas valstybės tarnautojas.
10. Įstaigos vadovas, gavęs informaciją, kad valstybės tarnautojas gali būti padaręs tarnybinį nusižengimą, nurodytą 4.1, 4.2, 4.3, 4.5, 4.6, 4.10, 5.2, 5.3, 5.4 ar 5.5 punktuose, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sudaro komisiją tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau vadinama – komisija). Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo, įstaigos personalo tarnybos vadovo, kitų įstaigos tarnautojų.
11. Tarnybinių nuobaudų skyrimo įstaigos vadovui procedūra pradedama aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovui gavus rašytinę informaciją (asmens skundą, tarnybinį pranešimą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją) apie jam pavaldžios įstaigos vadovo tarnybinį nusižengimą. Šiais atvejais aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos vadovas ne vėliau kaip kitą darbo dieną įpareigoja šios įstaigos personalo tarnybos vadovą pradėti tirti tarnybinį nusižengimą arba 10 punkte nurodytais atvejais sudaro komisiją.
12. Personalo tarnybos vadovas (10 punkte nurodytais atvejais – komisija) per 3 darbo dienas nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pagal priedą), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, kad pradėtas nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia jam turimus duomenis apie nusižengimą. Jeigu tarnautojas nepasirašo, kad gavo pranešimą, surašomas aktas, kurį pasirašo personalo tarnybos vadovas ir 2 įstaigos valstybės tarnautojai, ir tarnybinis nusižengimas tiriamas toliau.
13. Valstybės tarnautojas jo gautame pranešime nurodytu laiku privalo pateikti personalo tarnybos vadovui rašytinį paaiškinimą. Jeigu valstybės tarnautojas nurodytuoju laiku paaiškinimo nepateikia, surašomas aktas, kurį pasirašo personalo tarnybos vadovas ir 2 įstaigos valstybės tarnautojai, ir tarnybinis nusižengimas tiriamas toliau.
14. Personalo tarnybos vadovas ar komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, neskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.
15. Ištyręs tarnybinį nusižengimą, personalo tarnybos vadovas (10 punkte nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia įstaigos vadovui motyvuotą išvadą. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas įvykdė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tai nusižengimas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo pasekmės ir siūloma konkreti nuobauda.
16. Įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į pateiktąją išvadą, per 2 darbo dienas priima sprendimą:
16.1. pripažinti, kad valstybės tarnautojas įvykdė tarnybinį nusižengimą, ir:
17. Ministras, ministerijos sekretorius, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingos institucijos ar įstaigos vadovas negali skirti nuobaudos už sunkų valstybės tarnautojo nusižengimą. Jis privalo visą nusižengimo tyrimo medžiagą ir savo pasiūlymą dėl nuobaudos skyrimo pateikti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovui likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki nuobaudos skyrimo termino pabaigos. Nuobaudą įsakymu skiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
18. Su įsakymu (potvarkiu) dėl nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojas supažindinamas pasirašytinai. Valstybės tarnautojui pasirašyti atsisakius, surašomas aktas, kurį pasirašo personalo tarnybos vadovas ir 2 įstaigos valstybės tarnautojai.
19. Už sunkų tarnybinį nusižengimą skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
20. Už vidutinį tarnybinį nusižengimą skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
21. Už lengvus nusižengimus skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
22. Nurodytos 19, 20 ir 21 punktuose tarnybinės nuobaudos skiriamos atsižvelgiant į padarytą tarnybinį nusižengimą, jo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes.
23. Valstybės tarnautojui, kuris už tarnybinį nusižengimą nušalinamas nuo pareigų, darbo užmokestis nemokamas, jis gali dirbti bet kurį kitą darbą ne valstybės tarnyboje.
24. Jeigu yra pagrindas manyti, kad valstybės tarnautojas tarnybos metu apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų, tiesioginis jo vadovas informuoja apie tai įstaigos vadovą, kuris nušalina valstybės tarnautoją nuo pareigų likusiam tos dienos darbo laikui. Nušalinęs valstybės tarnautoją, įstaigos vadovas privalo nedelsdamas kreiptis į medicinos įstaigą su prašymu patikrinti, ar tarnautojas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų. Nuobaudą galima skirti, jeigu pasitvirtina, kad tarnautojas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų, arba tarnautojas atsisako patikrinimo. Šiuo atveju surašomas aktas, kurį pasirašo įstaigos personalo tarnybos vadovas ir 2 įstaigos valstybės tarnautojai. Nustačius, kad valstybės tarnautojas buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų, jam už nušalinimo laiką darbo užmokestis nemokamas, o apsvaigimo fakto patikrinimo išlaidos išieškomos iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.
25. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neskaitant laiko, kurį tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos.
26. Paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi baudžiamosios veikos požymių, nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama kvotos organui. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per mėnesį nuo kvotos organo, prokuroro, tardytojo nutarimo priėmimo dienos arba teisėjo ar teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, jeigu nuo parengtinio tyrimo ir (ar) teisminio nagrinėjimo pradžios nepraėjo daugiau kaip 1 metai. Praėjus daugiau kaip 1 metams, nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama.
27. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu ar patikrinimo medžiagą perdavus kvotos organui, valstybės tarnautojas institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu gali būti nušalintas nuo pareigų, mokant jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą vykdančiai įstaigai padarius išvadą, kad valstybės tarnautojui skirti tarnybinę nuobaudą nėra pagrindo, jis asmens, priėmusio sprendimą dėl nušalinimo, sprendimu grąžinamas į eitąsias pareigas, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų jam išmokamas gautos minimalios mėnesinės algos ir darbo užmokesčio skirtumas, kurio jis negavo dėl nušalinimo nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šį skirtumą. Delspinigių dydis – 0,06 procento priklausančios išmokėti už kiekvieną dėl nušalinimo praleistą kalendorinę dieną sumos (pradedama skaičiuoti nuo tos darbo dienos, kurią valstybės tarnautojas buvo nušalintas, ir baigiama – grąžinimo į eitąsias pareigas dieną).
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Valstybės tarnautojui, kuris įtariamas padaręs nusižengimą, vykdant nuobaudų skyrimo procedūrą gali atstovauti advokatas ar kitas įgaliotas asmuo.
29. Valstybės tarnautojai – profesinių sąjungų atstovai ar rinkti valstybės tarnautojų atstovai – turi teisę susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, teikti pasiūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, dalyvauti komisijos darbe.
30. Įstaigos vadovo sprendimą dėl nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų gali apskųsti už valstybės tarnybą atsakingam ministrui (išskyrus statutinių įstaigų ir savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovų sprendimus). Šį sprendimą valstybės tarnautojas gali apskųsti tiesiogiai teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
31. Už valstybės tarnybą atsakingo ministro sprendimai skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
32. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas (išskyrus įspėjimą žodžiu) įrašomi į valstybės tarnautojo asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų registro nuostatų nustatyta tvarka.
33. Tarnybinių nuobaudų išnykimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnis.
Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos
priedas
______________________________________________ PRANEŠIMAS
(Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pavadinimas)
(Data)
_____________________
(Parengimo vieta)
______________________________________________
(Adresatas – valstybės tarnautojo pareigos, vardas, pavardė,
įstaigos ir jos padalinio pavadinimas)
Dėl tarnybinio nusižengimo
Pranešame, kad yra duomenų, jog padarėte tarnybinį nusižengimą – ____________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________ .
(nurodyti nusižengimą ir aplinkybes)
Prašome pateikti paaiškinimą dėl nurodytojo nusižengimo iki ______________________________ .
(data)
Personalo tarnybos vadovas ___________________________
(Parašas) (Vardo raidė, pavardė)
Susipažinau:*
________________________________
(Valstybės tarnautojo vardas, pavardė)
________________________________
(Parašas)
________________________________
(Data)
* Valstybės tarnautojui atsisakius pasirašyti, apie tai daromas įrašas ir surašomas aktas.
______________