LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL UŽSIENIO ŠALIŲ INSTITUCIJOSE IŠSILAVINIMĄ ĮGIJUSIŲ ASMENŲ KONKURAVIMO DĖL PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS STUDIJŲ VIETAS TVARKOS APRAŠO PAKEITIMO
2011 m. vasario 24 d. Nr. V-289
Vilnius
Pakeičiu Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1086 „Dėl Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 63-2516; 2010, Nr. 30-1399):
1. išdėstau 16 punktą taip:
„16. Kriterijus, reikalingas geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilei sudaryti (toliau – kriterijus), išreiškiamas balais ir apskaičiuojamas pagal Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu (toliau – Geriausiųjų eilės tvarkos aprašas), o konkursinis balas – pagal aukštosios mokyklos priėmimo taisykles:
16.1. Duomenys kriterijui ir konkursiniam balui apskaičiuoti imami iš Studijų kokybės vertinimo centro pažymos dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo. Jei užsienio valstybėje neorganizuojami baigiamieji egzaminai, brandos egzaminų atitikmenimis gali būti laikomi atitinkamų dalykų metiniai pažymiai (toliau – brandos egzamino atitikmuo).
16.2. Jei asmuo brandos egzaminus yra išlaikęs pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką, duomenys kriterijui ir konkursiniam balui apskaičiuoti imami iš šių egzaminų įvertinimo. Jei asmuo turi brandos egzamino atitikmenį ir taip pat yra išlaikęs brandos egzaminą pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą tvarką, duomuo kriterijui ir konkursiniam balui apskaičiuoti imamas iš geresnio įvertinimo.
16.3. Atskirais atvejais Studijų kokybės vertinimo centrui priimant sprendimą dėl atitikmenų rekomendacijas gali teikti švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta komisija. Ši komisija sudaroma iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Studijų kokybės vertinimo centro ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos institucijos vykdyti bendrą stojančiųjų priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas atstovų.
2. išdėstau 18 punktą taip:
3. išdėstau 19 punktą taip:
Užsienio šalių institucijose išsilavinimą
įgijusių asmenų konkuravimo dėl
priėmimo į valstybės finansuojamas
studijų vietas tvarkos aprašo
priedas
BŪTINAS LIETUVIŲ KALBOS MOKĖJIMO LYGIS STOJANTIESIEMS Į LIETUVIŲ KALBA ORGANIZUOJAMAS STUDIJAS
Studijų sritis |
Studijų kryptis |
Būtinas žemiausias lietuvių kalbos mokėjimo lygis |
1 |
2 |
3 |
Humanitarinių mokslų |
Visos lietuvių filologijos studijų kryptys |
C1 |
Visos kitos studijų kryptys |
B2 |
|
Menų |
Teatras ir kinas Rašytinė kūryba |
C1 |
Visos kitos studijų kryptys |
B2 |
|
Socialinių mokslų |
Informacijos paslaugos Viešieji ryšiai Leidyba Žurnalistika |
C1 |
Visos kitos studijų kryptys |
B2 |
|
Fizinių mokslų |
Visos studijų kryptys |
B2 |
Biomedicinos mokslų |
Visos studijų kryptys |
B2 |
Technologijos mokslų |
Visos studijų kryptys |
B2 |
Mokėjimo lygių aprašymai:
B2 lygis – asmuo, mokantis lietuvių kalbą šiuo lygiu, turi gebėti suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis (bendrine kalba); turi gebėti pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu, todėl bendravimas su gimtakalbiais, nesukeliant jiems įtampos ir pačiam jos nejaučiant, turėtų būti visiškai įmanomas; turi gebėti kurti aiškų, detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais, išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus.
C1 lygis – asmuo, mokantis lietuvių kalbą šiuo lygiu, turi suprasti įvairius sudėtingus ilgus tekstus ir suvokti potekstę; turi gebėti spontaniškai, laisvai, ilgai neieškodamas išraiškos priemonių, išdėstyti savo nuomonę, nuostatą, pažiūras; turi gebėti lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais, akademiniais ir profesiniais tikslais; turi gebėti kurti aiškų, gerai sukomponuotą, detalų tekstą sudėtinga tema laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų, tinkamai vartodamas siejimo priemones.