LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LABORATORINIŲ GYVŪNŲ VEISIMO, DAUGINIMO, PRIEŽIŪROS IR TRANSPORTAVIMO VETERINARINIŲ REIKALAVIMŲ

 

1998 m. gruodžio 31 d. Nr. 4-361

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 14 straipsniu ir Europos konvencijomis bei Europos Sąjungos teisės aktais,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinius reikalavimus (pridedama).

2. Įsakymo vykdymą kontroliuoti valstybinių veterinarijos įstaigų vadovams.

 

 

Direktorius                                                                                                                         K. Lukauskas

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės veterinarijos tarnybos

direktoriaus 1998 12 31

įsakymu Nr. 4-361

 

LABORATORINIŲ GYVŪNŲ VEISIMO, DAUGINIMO, PRIEŽIŪROS IR TRANSPORTAVIMO VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

 

Kadangi laboratoriniai gyvūnai laikomi voljeruose, boksuose ir narveliuose, kyla prieštaravimų: viena vertus, būtina apriboti gyvūnų judėjimą, jų fiziologinius poreikius, kita vertus – dėl pilnaverčio stebėjimo būtina, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų natūralias. Tik kai kuriuos bandymus leidžiama atlikti su laisvėje gyvenančiais gyvūnais, todėl daugumos gyvūnų, naudojamų bandymams, gyvenimo sąlygos turi būti griežtai kontroliuojamos.

Valstybinė veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, šiais veterinarijos reikalavimais (toliau – reikalavimais), reglamentuoja laboratorinių gyvūnų veisimą, dauginimą, priežiūrą ir transportavimą, siekiant užtikrinti jų gerovę.

Šiame dokumente nustatyti reikalavimai yra suderinti su Europos Sąjungoje taikomais reikalavimais, nurodytais Tarybos direktyvoje 86/609/EEC.

 

I. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

 

1. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

gyvūnai – visi stuburiniai gyvūnai, taip pat ir gyvenantys laisvėje ir/arba nelaisvėje, galintys daugintis, išskyrus vaisius ir embrionus;

bandomieji gyvūnai – gyvūnai, kurie naudojami eksperimentams;

laboratoriniai gyvūnai – bandomieji gyvūnai, kuriuos veisia oficialiai įregistruotos organizacijos;

bandymas – gyvūnų naudojimas eksperimentiniams ar kitiems moksliniams tikslams, galintis sukelti skausmą, kančias, baimę ar ilgalaikius sužalojimus, taip pat bet koks veiksmas, galintis sukelti gyvūno gimimą tokiomis sąlygomis, išskyrus mažiausiai skausmingus gyvūnų numarinimo ar ženklinimo metodus, taikomus šiuolaikinėje praktikoje; bandymas pradedamas tuo metu, kai gyvūnas paruošiamas naudojimui, ir baigiamas, kai nebeatliekami jokie tam bandymui reikalingi stebėjimai;

institucija – Valstybinė veterinarijos tarnyba, Lietuvos laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisija prie Valstybinės veterinarijos tarnybos, įpareigota kontroliuoti atliekamų bandymų korektiškumą ir jų atlikimą;

kompetentingas asmuo – pakankamai kvalifikuotas asmuo, galintis atlikti funkcijas, išvardytas šiuose reikalavimuose;

organizacija – įmonė, įstaiga, institutas ir t. t., turinti kilnojamus įrenginius, atskiras patalpas, atskirus pastatus arba pastatų kompleksus, kuriuose veisia ir laiko gyvūnus arba atlieka su jais bandymus;

įranga – visi techniniai įrenginiai, būtini gyvūnų veisimui ir laikymui;

organizacija-tiekėja – organizacija, kuri veisia ir tiekia reikalingus gyvūnus tam tikriems bandymams;

organizacija-naudotoja – organizacija, kuri naudoja gyvūnus bandymams;

eutanazija – gyvūno rūšį atitinkantis numarinimo būdas, sukeliantis minimalias psichines ir fizines kančias;

patalpa gyvūnams – patalpa, kuri pritaikyta gyvūnų laikymui, jų veisimui ir bandymų atlikimui;

narvelis – ištisinės arba surenkamos konstrukcijos talpykla, aptverta ištisomis sienelėmis, kurių bent viena yra iš virbų arba vielinio tinklo, kurioje laikomi ar vežami vienas arba daugiau gyvūnų; priklausomai nuo talpyklos dydžio ir gyvūnų tankumo jų judėjimo laisvė yra sąlygiškai apribota;

boksas – aikštelė, atitverta sienomis, virbais arba vieliniu tinklu; priklausomai nuo aptvaro dydžio ir gyvūnų tankumo jų judėjimo laisvė paprastai yra mažiau apribota negu narvelyje;

voljeras – teritorija, aptverta tvora, sienomis, virbais arba vieliniu tinklu, paprastai esanti šalia nuolatinių statinių, kurioje gyvūnai, laikomi narveliuose ir boksuose, gali laisvai judėti tam tikrą laiką, atitinkantį jų etiologinius ir fiziologinius poreikius;

gardas – nedidelis, iš trijų pusių, paprastai ėdžiomis ir šoninėmis sienelėmis apribotas aptvaras, kur gali būti laikomi pririšti vienas ar du gyvūnai.

 

II. LABORATORINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS, ATITINKAMŲ ĮSTAIGŲ ĮKŪRIMAS IR ĮRANGA

 

2. Kiekviena organizacija turi turėti taip suplanuotus pastatus, kad gyvūnams būtų sudarytos optimaliausios laikymo sąlygos.

3. Organizacijos, įsikūrusios dideliuose pastatų kompleksuose, privalo apriboti įeinančių į teritoriją žmonių skaičių ir neleisti įeiti be leidimo.

4. Nuotolis tarp organizacijos ir gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.

5. Organizacija turi būti įkurta atskirame pastate, pastatų komplekse ar atskirame pastato aukšte.

6. Planuojant organizacijos patalpų išdėstymą, būtina laikytis darbų ir patalpų paskirstymo principo į „švarius“ (laboratorinių gyvūnų aptarnavimas, švaraus inventoriaus, pašarų, pakratų sandėliai ir t. t.) ir „purvinus“ (panaudotų medžiagų, gyvūnų lavonų pašalinimas, inventoriaus valymas, plovimas, dezinfekcija ir t. t.).

7. Gyvūnų laikymo zona turi būti griežtai izoliuota apsauginiu barjeru, kuris apsaugotų gyvūnus nuo galimų infekcijų ir užtikrintų:

7.1. viso į laboratorinių gyvūnų zoną patenkančio inventoriaus bei įrengimų, taip pat naudojamų medžiagų (pašarų, pakratų ir t. t.) sterilumą;

7.2. oro ir vandens išvalymą bei nukenksminimą jų tiekimo sistemose;

7.3. tinkamą atliekų, gyvūnų lavonų, panaudotų įrengimų ir inventoriaus pašalinimo tvarką iš laboratorijos, gyvūnų laikymo zonos, taip pat griežtą sanitarijos priežiūrą kanalizacijos sistemose;

7.4. higieniškai saugius laboratorinių gyvūnų transportavimo, siuntimo ir gavimo būdus;

7.5. specialius sanitarijos tambūrus personalo įėjimui ir išėjimui, taip pat griežtą asmeninės ir gamybinės higienos reikalavimų laikymąsi.

8. Organizacijos patalpų parinkimą ir plotą lemia atliekamų techninių ir tiriamųjų darbų apimtis bei pobūdis, taip pat laboratorinių gyvūnų kiekis ir rūšis.

9. Organizacijos, veisiančios ir/arba auginančios laboratorinius gyvūnus, turėtų turėti šias patalpas:

9.1. patalpą gyvūnams;

9.2. aptarnavimo patalpą (plovimo-dezinfekavimo skyrius, pakratų sandėlis, inventoriaus sandėlis);

9.3. pašarų paruošimo patalpą (virtuvė, pašarų sandėlis);

9.4. patalpą tyrimams (manipuliacinė, operacinė, laboratorijos);

9.5. karantino patalpas ir izoliatorius;

9.6. šaldytuvą gyvūnų lavonams laikyti;

9.7. personalo patalpą (sanitarijos tambūras, rūbinės, buitinės patalpos, poilsio kambarys);

9.8. kabinetus;

9.9. technines patalpas.

10. 9 punkte išvardytų patalpų plotas pagal specialias projektavimo užduotis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgus į naudojamus įrengimus, gamybos proceso automatizavimo laipsnį ir t. t.

 

III. REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMO PATALPOMS

 

11. Tam, kad būtų galima reguliariai ir tinkamai išvalyti patalpas bei jose laikytis minimalių higienos sąlygų, lubos ir sienos turi būti tvirtos, jų paviršius turi būti lygus, nepralaidus ir lengvai plaunamas. Labai svarbu atsižvelgti į sienų, grindų ir lubų sandūras, tinkamai sutvarkytas duris, komunikacijos linijų pralaidumą. Jeigu yra durys ir langai, jie turi būti sukonstruoti arba apsaugoti taip, kad į patalpas nepatektų jokie gyvi organizmai iš aplinkos. Jei reikia, patalpos, kurioje laikomi gyvūnai, duryse galima įrengti langą, per kurį būtų galima stebėti gyvūnus. Grindys turi būti lygios, tvirtos, neslidžios, lengvai plaunamos ir nelaidžios elektrai. Nuotėkų sistema turi būti gerai izoliuota, lengvai dezinfekuojama.

12. Patalpų, kur laikomi laisvi gyvūnai, sienos ir grindys turi būti padengtos ypač atspariomis ir nekenksmingomis žmogui ir gyvūnams medžiagomis. Šiose patalpose pageidautina nuotėkų sistema. Prietaisai ir įrengimai turi būti patikimai apsaugoti nuo gyvūnų, o patys gyvūnai – nuo galimų susižeidimų. Jeigu yra mociono aikštelės, į jas neturi pakliūti pašaliniai gyvūnai ir žmonės.

13. Patalpos, kuriose laikomi žemės ūkio gyvuliai (galvijai, avys, ožkos, kiaulės, arkliai, naminiai paukščiai ir kt.) turi atitikti nustatytus reikalavimus.

14. Neleidžiama vienoje patalpoje kartu laikyti įvairių rūšių gyvūnus.

15. Gyvūnų laikymo patalpos turi būti pritaikytos elementarių procedūrų atlikimui, pavyzdžiui: svėrimui, ženklinimui, anestezinių injekcijų atlikimui ir t. t.

 

IV. REIKALAVIMAI LABORATORIJOMS IR SPECIALIOSIOMS PATALPOMS

 

16. Organizacijos, užsiimančios gyvūnų veisimu ir auginimu, turi turėti visą būtiną įrangą ir sąlygas, kad galėtų paruošti gyvūnus išsiuntimui.

17. Visose organizacijose turi būti laboratorijos, galinčios atlikti paprasčiausius diagnostinius tyrimus, skrodimus ir/arba paimti mėginius, kuriuos tiksliau būtų galima ištirti Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje.

18. Priimant naujus gyvūnus iš organizacijos-tiekėjos, būtina apsaugoti jau esamus gyvūnus nuo atvežamų, pavyzdžiui, juos karantinuojant.

19. Sergančius ir traumuotus gyvūnus būtina laikyti atskirai.

20. Būtina turėti vieną arba keletą operacinių, aprūpintų atitinkamais prietaisais bei instrumentais chirurginėms operacijoms aseptinėmis sąlygomis atlikti. Taip pat reikia turėti patalpas, skirtas pooperaciniam gyvūnų laikymui.

 

V. REIKALAVIMAI APTARNAVIMO PATALPOMS

 

21. Patalpos, skirtos pašarų ir pakratų laikymui, turi būti vėsios, sausos ir apsaugotos nuo kenkėjų ir vabzdžių. Kitos medžiagos, kurios gali būti užkrėstos arba pavojingos, turėtų būti laikomos atskirai.

22. Būtina turėti patalpą, skirtą švarių narvelių, instrumentų ir kitų įrengimų laikymui.

23. Plovimo patalpa turi turėti pakankamą plotą būtinų technologinių įrengimų, skirtų viso naudojamo inventoriaus valymui, plovimui ir dezinfekcijai, išdėstymui. Švarių ir purvinų įrengimų judėjimo keliai turi būti atskirti, kad būtų išvengta švarių įrengimų užteršimo. Sienos ir grindys turi būti padengtos tvirta ir vandens nepraleidžiančia medžiaga. Patalpose turi būti palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė.

24. Gyvūnų lavonai ir kitos atliekos laikomos ir sunaikinamos pagal atitinkamas sanitarijos normas. Jeigu sudeginti vietoje negalima arba nepageidaujama, būtina organizuoti atliekų pašalinimą iš organizacijos transporto priemone. Būtina laikytis papildomų saugumo priemonių naikinant labai toksiškas, užkrėstas arba radioaktyvias medžiagas.

25. Koridoriai turi būti tokio pločio, kad jais būtų galima vežti visus reikiamus įrengimus.

 

VI. GYVŪNŲ LAIKYMO PATALPŲ MIKROKLIMATAS IR TINKAMŲ LAIKYMO SĄLYGŲ KONTROLĖ

 

26. Gyvūnų patalpos turi būti tinkamai vėdinamos, t. y.:

26.1. gyvūnų patalpose turi būti tinkama ventiliacijos sistema, atitinkanti laikomų gyvūnų rūšį ir nuolat tiekianti šviežią orą bei šalinanti šilumos ir drėgmės perteklių, kvapus, kenksmingas dujas, dulkes ir visus infekcinius veiksnius;

26.2. gyvūnų laikymo patalpų oras turi būti keičiamas ne rečiau kaip 15-20 kartų per valandą. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, jei laikoma mažai gyvūnų, užtenka 8-10 kartų per valandą arba mechaninės ventiliacijos visai nereikia. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti reikalinga ir dažnesnė ventiliacija. Būtina išvengti oro recirkuliacijos;

26.3. ventiliacijos sistema turi būti taip įrengta, kad būtų išvengta kenksmingų skersvėjų;

26.4. gyvūnų laikymo patalpose rūkyti draudžiama.

27. Gyvūnų laikymo patalpose turi būti atitinkama temperatūra:

27.1. skirtingoms gyvūnų rūšims laikyti rekomenduojama temperatūra nurodyta šių reikalavimų priede, 1 lentelėje. Tokia temperatūra tinkama tik normaliai subrendusiems gyvūnams. Naujagimiams ir jauniems gyvūnams dažnai reikia daug aukštesnės temperatūros. Patalpų temperatūra turi būti reguliuojama pagal dėl specialių fiziologinių sąlygų arba dėl bandymo pakitusią gyvūnų termoreguliaciją;

27.2. būtina tokia ventiliacijos sistema, kuri galėtų pašildyti arba atvėsinti tiekiamą orą;

27.3. organizacijos-naudotojos turi užtikrinti tikslią temperatūros kontrolę gyvūnų laikymo patalpose, kadangi aplinkos temperatūra yra fizinis veiksnys, turintis didelės įtakos visų gyvūnų medžiagų apykaitai.

28. Kadangi dideli oro santykinės drėgmės svyravimai neigiamai veikia gyvūnų sveikatą ir gerovę, rekomenduojama gyvūnų laikymo patalpų santykinė oro drėgmė yra 55 + 10%. Turi būti išvengta ilgalaikės santykinės oro drėgmės, žemesnės kaip 40% ir aukštesnės kaip 70%.

29. Gyvūnų laikymo patalpos turi būti atitinkamai apšviestos:

29.1. gyvūnų laikymo patalpose, kuriose nėra langų, būtina įrengti reguliuojamą dirbtinį apšvietimą. Patalpose reikia reguliuoti šviesos stiprumą ir nustatyti griežtą šviesos režimą;

29.2. rekomenduojamas apšvietimo intensyvumas 300–400 lx 1 m aukštyje virš grindų. Tačiau neleidžiamas tiesioginis didesnis negu 60 lx narvelių su gyvūnais albinosais apšvietimas;

29.3. leidžiamas santykinis šviesos režimas diena/naktis sudaro: 10/14, 11/13, 12/12, 13/11 arba 14/10 valandų.

30. Siekiant išvengti gyvūnų fiziologijos ir elgsenos pažeidimų, gyvūnų laikymo patalpos ir patalpos, kuriose atliekami bandymai, turi būti izoliuotos nuo stiprių ir aukšto dažnio garso šaltinių. Rekomenduojama laikymo ir bandymo patalpose palaikyti nuolatinį vidutinio aukščio garsų foną, pavyzdžiui, tylią muziką.

31. Pastatuose, kuriuose laikomi gyvūnai, įrengiamos priešgaisrinės apsaugos ir apsaugos nuo pašalinių asmenų signalizacijos sistemos. Siekiant išvengti gyvūnų perkaitimo ir uždusimo, turi būti įrengti atitinkami kontroliniai įtaisai, sujungti su šildymo ir ventiliacijos sistema, leidžiantys personalui kontroliuoti jų veikimą. Nutrūkus ar sugedus gyvybės palaikymo ir apšvietimo sistemoms, turėtų būti atsarginis generatorius, palaikantis jų veikimą. Matomoje vietoje turi būti aiškios instrukcijos, kaip elgtis avarijos atveju. Rezervuarus, kuriuose laikomos žuvys, rekomenduojama aprūpinti signaliniais įrengimais, pranešančiais apie vandens tiekimo sistemos sutrikimus. Būtina kruopščiai sekti, kad pavojaus signalizacijos sistemos kuo mažiau trikdytų gyvūnus.

 

VII. GYVŪNŲ PRIEŽIŪRA

 

32. Asmuo, atsakingas už organizaciją, turi užtikrinti, kad veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo vykdo nuolatinę gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygų inspekciją ir priežiūrą.

33. Būtina įvesti gyvūnus aptarnaujančio personalo griežtą sveikatos ir higienos kontrolę.

34. Laukinius ir laisvėje gyvenančius gyvūnus būtina gaudyti tik humaniškais metodais. Tuo užsiimti turi tik patyrę specialistai, kurie tiksliai žino gaudomų gyvūnų elgesį ir gyvenamąsias vietas. Jeigu gaudant naudojami anestetikai arba kitos vaistinės medžiagos, jas paskiria veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo. Sugavus gyvūną, ypač jei jis buvo sunkiai sužeistas, veterinarijos gydytojui reikia jį kuo greičiau apžiūrėti. Jeigu, veterinarijos gydytojo nuomone, sužeistas gyvūnas pasmerktas nuolatinėms kančioms ir skausmui, būtina kuo greičiau be skausmo jį numarinti.

35. Vežant gyvūnus taikomi šie reikalavimai:

35.1. kiekvienas transportavimas gyvūnui yra stresas, kuris, kiek įmanoma, turi būti sumažintas. Vežami gyvūnai turi būti sveiki, ir tai turi užtikrinti siuntėjas;

35.2. sergantys ir nusilpę gyvūnai neturi būti transportuojami, jeigu tai nebūtina terapijai ar diagnostikai;

35.3. ypatingą priežiūrą reikia skirti nėščioms patelėms paskutinėse nėštumo stadijose. Patelės, kurioms transportavimo metu gali prasidėti gimdymas arba kurios pagimdė prieš 48 ar mažiau valandų iki transportavimo, ir jų prieauglis negali būti transportuojami. Transportuojant reikia imtis visų būtinų priemonių, kad gyvūnai nesikankintų dėl ventiliacijos nepakankamumo, ekstremalių temperatūrų, pašarų ar vandens stokos, ilgų sulaikymų ir t. t. Gavėjas turi būti tinkamai informuotas apie vežimo detales ir dokumentų smulkmenas, kad atvykimo vietoje gyvūnai būtų greitai priimti ir jais pasirūpinta. Tarptautinių gyvūnų vežimų metu taikomos Gyvūnų vežimo taisyklės, patvirtintos 1998 12 31 Valstybinės veterinarijos tarnybos įsakymu Nr. 4-357; taip pat rekomenduojamas griežtas Tarptautinės oro transporto asociacijos ir Gyvūnų oro transporto asociacijos taisyklių gyviems gyvūnams laikymasis.

36. Atvežtus gyvūnus narveliuose reikia priimti ir iškrauti nedelsiant. Po apžiūrėjimo gyvūnai suleidžiami į švarius narvelius ar boksus bei pakankamai aprūpinami pašaru ir vandeniu. Sergantys bei nusilpę gyvūnai turi būti laikomi atskirai ir stebimi. Juos kuo greičiau turi ištirti veterinarijos gydytojas ar kitas kompetentingas asmuo ir, jei reikia, gydyti. Gyvūnai, kurie negalės pasveikti, veterinarijos gydytojui nusprendus, turi būti be skausmo numarinti. Visi priimti gyvūnai turi būti įregistruoti ir suženklinti. Transportavimo dėžės sunaikinamos, jei jų negalima tinkamai dezinfekuoti.

37. Gyvūnai turi būti karantinuojami, siekiant apsaugoti kitų gyvūnų sveikatą, personalą nuo žmonėms ir gyvūnams bendrų ligų bei užtikrinti gerą mokslinę praktiką.

38. Įvairioms gyvūnų rūšims taikomas skirtingas karantino laikas, nurodytas šių reikalavimų priede, 2 lentelėje.

39. Tik pasibaigus karantino laikui gyvūnai gali būti naudojami bandymams.

40. Sergantys arba įtariamai sergantys kitiems gyvūnams arba žmonėms pavojinga liga gyvūnai turi būti laikomi izoliuoti atskirose patalpose.

41. Netgi jei gyvūnai atrodo kliniškai sveiki, prieš juos naudojant bandymams reikia duoti laiko aklimatizuotis. Aklimatizacijos trukmė priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, nuo streso, kurį patyrė gyvūnai, kuris savo ruožtu priklauso nuo įvairių faktorių: transportavimo trukmės ir gyvūnų amžiaus. Aklimatizacijos trukmę nustato kompetentingas asmuo.

42. Kiekvienam gyvūnui yra skiriamas tam tikro dydžio plotas:

42.1. galima išskirti dvi gyvūnų laikymo sistemas. Pirmoji sistema, naudojama gyvūnų veisimui, tiekimui ir jų naudojimui biomedicinoje, pritaikyta graužikams, triušiams, plėšrūnams, paukščiams ir nežmoginėms beždžionėms, kartais atrajotojams, kiaulėms ir arkliams. Antroji sistema dažnai taikoma tose organizacijose, kur bandymams naudojami tik žemės ūkio ar panašūs į juos kiti stambūs gyvūnai. Ši sistema turi atitikti bendruosius veterinarijos reikalavimus;

42.2. narveliai su pelėmis, žiurkėmis, žiurkėnais, jūros kiaulytėmis ir triušiais laikomi ant stelažų, kurie statomi išilgai sienų ir užima apie 40% patalpos ploto;

42.3. įvairioms gyvūnų rūšims, atsižvelgiant į laikymo būdą, yra skiriamas skirtingas plotas, nurodytas priede, 3-13 lentelėse. Papildomus nurodymus dėl minimalaus narvelio ploto galima rasti priede, 1-7 grafikuose. Be to, atitinkami nurodymai dėl gyvūnų tankumo narveliuose išdėstyti priede, 8-12 grafikuose;

42.4. narveliai ir boksai turi būti pagaminti iš gyvūnams nekenksmingų medžiagų ir sukonstruoti taip, kad gyvūnai nesusižeistų. Jų gamybai reikia naudoti daugkartiniam valymui ir dezinfekcijai atsparias medžiagas. Ypatingą dėmesį reikia skirti narvelio dugno ir bokso sienelių konstrukcijai, kuri priklauso nuo gyvūno rūšies ir amžiaus. Išmatos turėtų būti lengvai pašalinamos;

42.5. įrengiant boksus reikia atsižvelgti į gyvūnų gerovę. Turi būti patenkinti tam tikri etiologiniai poreikiai (poreikis laipioti, laikinai prisiglausti ar pasislėpti). Boksai turi būti lengvai valomi ir apsaugoti nuo kontaktų su kitais gyvūnais.

43. Gyvūnų šėrimui ir pašarams taikomi šie reikalavimai:

43.1. parenkant, gaminant ir ruošiant pašarus būtina išvengti cheminio, fizinio ir mikrobiologinio užteršimo. Pašarai turi būti supakuoti į drėgmės nepraleidžiančius uždarytus maišus su pažymėta pagaminimo data. Jie turi būti supakuoti, transportuojami ir sandėliuojami taip, kad būtų išvengta užteršimo, pablogėjimo ir sugedimo. Patalpos sandėliavimui turi būti vėsios, sausos, tamsios ir apsaugotos nuo graužikų bei vabzdžių. Lengvai gendantys pašarai, tokie kaip: žalumynai, vaisiai, daržovės, mėsa, žuvis ir kt., turi būti laikomi šaltosiose patalpose, šaldytuvuose ar šaldikliuose;

43.2. visus šėrimo įrengimus reikia reguliariai valyti, o prireikus sterilizuoti;

43.3. pašarų sudėtis ir rūšis, taip pat jų kiekio paskirstymas priklauso nuo gyvūno rūšies ir turi atitikti jo fiziologinius poreikius. Kiekvienas gyvūnas turi laisvai prieiti prie pašarų.

44. Gyvūnų geriamajam vandeniui ir girdymui taikomi šie reikalavimai:

44.1. visiems gyvūnams visada turi būti neužkrėsto geriamojo vandens. Vežant gyvūnus, vandenį galima duoti kaip drėgno pašaro sudėtinę dalį. Kadangi vanduo gali būti mikroorganizmų pernešėjas, jį reikia nuolat tikrinti, kad būtų sumažinta infekcijos rizika;

44.2. smulkūs gyvūnai, tokie kaip graužikai ir triušiai, girdomi buteliukais, kurie turi būti pagaminti iš skaidrios medžiagos, leidžiančios kontroliuoti skysčio kiekį. Jų kaklelis turi būti platus, kad būtų galima lengvai ir tinkamai išvalyti ir, jei pagaminti iš plastmasės, jų neturi veikti šarmai. Dangteliai, tarpinės ir vamzdeliai turi būti atsparūs sterilizacijai ir lengvai valomi. Visi buteliukai ir jų priedai turi būti išrinkti, valomi ir sterilizuojami kas tam tikrą laiko tarpą. Pageidautina, kad buteliukai būtų pakeičiami švariais, sterilizuotais, o ne iš naujo pripildomi laikymo patalpose;

44.3. kitų gyvūnų girdymui naudojama automatinė girdymo sistema, kurią, norint išvengti infekcijos protrūkio, reikia reguliariai tikrinti, plauti ir aptarnauti. Kontroliuojant vandens kokybę, būtina atlikti reguliarius bakteriologinius vandens tyrimus;

44.4. laboratorinių gyvūnų vanduo turi atitikti normas, taikomas geriamajam vandeniui. Vanduo vandentiekiuose paprastai chloruojamas, kad būtų slopinamas mikroorganizmų augimas, bet sunaikinti visus galimus patogenus, pavyzdžiui, Pseudomonas, nepasiseka. Norint pasiekti pageidaujamą efektą, vandenyje galima papildomai padidinti chloro kiekį arba jį parūgštinti;

44.5. žuvys, amfibijos, ropliai priklausomai nuo rūšies skirtingai jautrūs rūgštims, chlorui ir daugeliui kitų chemikalų, todėl būtina rūpintis, kad vanduo akvariumuose ir induose atitiktų atskirų rūšių reikalavimus bei tolerancijos ribas.

45. Pakratams naudojamos medžiagos turi būti sausos, absorbuojančios drėgmę, nedulkančios, netoksiškos, neėdamos, be ligų sukėlėjų, parazitų ar kitų užkratų. Būtina atidžiai stebėti, kad pakratams nebūtų naudojamos medžio apdirbimo pramonės atliekos, iš anksto chemiškai apdirbtos. Kai kurie pramonės šalutiniai produktai ir atliekos, pavyzdžiui, susmulkintas popierius, gali būti naudojami.

46. Laisvas gyvūnų judėjimas turi būti kuo mažiau apribotas.

47. Gyvūnus prižiūrintis personalas turi nuolat bendrauti su gyvūnais, kad gyvūnai priprastų prie žmogaus ir jo veiklos. Turėtų būti skiriamas atitinkamas papildomas laikas kalbėjimui, valymui, bendravimui su gyvūnais. Personalas, bendraudamas su gyvūnais, turėtų būti kupinas užuojautos, švelnus ir tvirtas.

48. Turi būti valoma pagal šiuos reikalavimus:

48.1. organizacija turi turėti tikslias instrukcijas, kaip keisti pakratus narveliuose ir boksuose;

48.2. reikia nustatyti kasdieninę narvelių, instrumentų, butelių ir kitos įrangos valymo, plovimo, dezinfekavimo ir, jeigu tai būtina, sterilizavimo programą. Ypač švarios ir tvarkingos turi būti gyvūnų patalpos, taip pat plovimo ir sandėliavimo patalpos;

48.3. boksai, narveliai ir voljerai turi būti nuolat valomi, o grindų dangos – atnaujinamos, siekiant išvengti infekcijų ir parazitų.

49. Specialūs reikalavimai taikomi gyvūnų eutanazijai:

49.1. eutanazija – greitas ir beskausmis gyvūno numarinimas, nesukeliant jam nerimo ir baimės jausmo. Gyvūnas turi būti tinkamai prižiūrimas iki pat numarinimo momento. Negalima numarinti patalpose, kuriose laikomi gyvūnai;

49.2. beskausmis gyvūnų numarinimas reikalauja praktikos ir specialaus patyrimo;

49.3. netekusiam sąmonės gyvūnui galima nuleisti kraują, bet vaistų, turinčių kurare tipo veikimą, kurie paralyžiuoja raumenis dar prieš sąmonės netekimą, ir žudymo elektra, kai elektros srovė nepraeina pro smegenis, negalima naudoti be anestezijos;

49.4. gyvūnų lavonai pašalinami tik leidus kompetentingam asmeniui, po to kai jie sustingsta.

______________

Laboratorinių gyvūnų veisimo,

dauginimo, priežiūros ir

transportavimo veterinarijos

reikalavimų priedas

 

1 lentelė

 

Rekomenduojama patalpų temperatūra laikant gyvūnus narveliuose, boksuose ir vidiniuose voljeruose*

 

Rūšis arba rūšių grupė

 

Optimali temperatūra, °C

Nežmoginės Naujojo pasaulio beždžionės**

20-28

Pelė

20-24

Žiurkė

20-24

Smėliapelė

20-24

Sirijos žiurkėnas

20-24

Jūros kiaulytė

20-24

Nežmoginės Senojo pasaulio beždžionės***

20-24

Putpelė

20-24

Triušis

15-21

Katė

15-21

Šuo

15-21

Baltasis šeškas

15-21

Naminiai paukščiai

15-21

Balandis

15-21

Kiaulė

10-24

Ožka

10-24

Avis

10-24

Karvė

10-24

Arklys

10-24

* Ypatingais atvejais, kai laikomi labai jauni ar bevilniai ar beplunksniai gyvūnai, gali būti reikalinga aukštesnė negu čia nurodyta temperatūra

** Plačianosių beždžionių antšeimis (Ceboidea)

*** Šuninių arba žemesniųjų siauranosių beždžionių antšeimis (Cercopithecoidea)

 

2 lentelė

 

Rekomendacijos karantinui*

 

Gyvūno rūšis

 

Karantino trukmė, dienomis

Pelė

5-15

Žiurkė

5-15

Smėliapelė

5-15

Sirijos žiurkėnas

5-15

Jūros kiaulytė

5-15

Triušis

20-30

Katė

20-30

Šuo

20-30

Beždžionės

40-60

* Importuojant gyvūnus, karantinas turi būti nustatomas pagal šalies-gavėjos nurodymus. Už karantino trukmę kiekvienu atveju atsako kompetentingas asmuo, paprastai organizacijos veterinarijos gydytojas.

 

3 lentelė

 

Rekomenduojami narvelių matmenys laikant ir bandant smulkius graužikus ir triušius

 

Gyvūno rūšis

Minimalus narvelio plotas, cm2

Minimalus narvelio aukštis*, cm

Pelė

180

12

Žiurkė

350

14

Sirijos žiurkėnas

180

12

Jūros kiaulytė

600

18

Triušis (1 kg)

1400

30

Triušis (2 kg)

2000

30

Triušis (3 kg)

2500

35

Triušis (4 kg)

3000

40

Triušis (5 kg)

3600

40

* Čia ir kitose lentelėse, jei nėra kitų nuorodų, „narvelio aukštis“ reiškia atstumą tarp narvo grindų ir viršutinės horizontalios narvelio grotų plokštumos. Atliekant bandymus, reikia atsižvelgti į galimą gyvūno augimą, kad pagal šią lentelę būtų užtikrinta pakankamai erdvės visose bandymo stadijose.

Taip pat žr. 1–5 ir 8–12 grafikus.

 

4 lentelė

 

Rekomenduojami narvelių matmenys veisiant smulkius graužikus (vienai patelei su jaunikliais)

 

Gyvūno rūšis

Minimalus narvelio plotas, cm2

Minimalus narvelio aukštis, cm

Pelė

200

12

Žiurkė

800

14

Auksinis žiurkėnas

650

12

Jūros kiaulytė

1200

18

Jūros kiaulytės, laikant grupę

1000*

18

* Kiekvienam suaugusiam gyvūnui

 

5 lentelė

 

Rekomenduojami narvelių matmenys veisiant triušius

 

Patelės svoris, kg

Minimalus narvelio plotas, m2

Minimalus narvelio

 

patelei su jaunikliais

lizdo dėžutei aukštis, cm

 

1

0,30

0,10

30

2

0,35

0,10

30

3

0,40

0,12

35

4

0,45

0,12

40

5

0,50

0,14

40

Plotas lizdo dėžutei pridedamas prie minimalaus narvelio ploto patelei su jaunikliais.

Taip pat žr. 6 grafiką.

 

6 lentelė

 

Rekomenduojami patalpų matmenys bandant ir veisiant kates*

 

Katės svoris, kg

Minimalus narvelio aukštis, cm

Minimalus narvelio plotas, m2

Bokso plotas vienai katei su jaunikliais, m2

 

 

vienai katei

vienai katei su jaunikliais

 

0,5-1

50

0,2

–

–

1–3

50

0,3

0,58

2

3–4

50

0,4

0,58

2

4–5

50

0,6

0,58

2

* Kates narveliuose galima laikyti ne ilgiau negu reikia bandymui. Laikant kates narveliuose, jei tai netrukdo bandymui, reikia jas išleisti į lauką pasimankštinti mažiausiai vieną kartą per dieną. Boksuose turi būti erdvus plotas poilsiui, tualetai katėms, įranga laipiojimui ir nagų galandymui.

„Narvelio aukštis“ čia reiškia atstumą tarp aukščiausio grindų ir žemiausio lubų taškų. Skaičiuojant minimalų narvelio plotą, poilsio vieta pridedama prie bendro ploto. 0,18 m2 kačiavimosi dėžutės ploto yra pridedama prie minimalaus narvelio ploto vienai katei su jaunikliais.

Taip pat žr. 7 grafiką.

 

7 lentelė

 

Rekomenduojami narvelių matmenys bandant šunis (vienam šuniui)*

 

Šuns aukštis ties ketera, cm

Minimalus narvelio plotas, m2

Minimalus narvelio aukštis, cm

30

0,75

60

40

1,00

80

70

1,75

140

* Šunis narveliuose galima laikyti ne ilgiau negu būtinai reikia bandymui. Jeigu tai suderinta su bandymo tikslais, reikia kiekvieną dieną mažiausiai vieną kartą leisti šuniui pabėgioti ne narvelyje. Būtina nustatyti laiką, kurį šunį galima laikyti narvelyje, neišleidus jo pabėgioti. Šunų vedžiojimo aikštelės turi būti pakankamai didelės, kad šuo ten laisvai judėtų. Laikant šunis narveliuose ant grindų negalima iškloti grotų, išskyrus tuos atvejus, kada tai būtina bandymui.

Atsižvelgiant į didelį įvairių veislių šunų ūgio skirtumą ir ribotą priklausomybę nuo ūgio ir svorio, narvelio aukštis turėtų priklausyti nuo kiekvieno šuns aukščio ties ketera. Minimalus narvelio aukštis turi būti bent du kartus didesnis negu šuns aukštis ties ketera.

„Narvelio aukštis“ – žr. nuorodą prie 6 lentelės.

 

8 lentelė

 

Rekomenduojami bokso matmenys laikant, bandant ir veisiant šunis (vienam šuniui)

 

Šuns svoris, kg

Minimalus bokso plotas, m2

Aptvertas pasivaikščiojimui skirtas plotas, m2

 

 

laikant mažiau kaip tris šunis

daugiau kaip tris šunis

<6

0,5

0,5 (1,0)

0,5 (1,0)

6-10

0,7

1,4 (2,1)

1,2 (1,9)

10-20

1,2

1,6 (2,8)

1,4 (2,6)

20-30

1,7

1,9 (3,6)

1,6 (3,3)

>30

2,0

2,0 (4,0)

1,8 (3,8)

Skaičiai skliausteliuose – bendras plotas vienam šuniui, t. y. bokso plotas ir aptvertas plotas pasivaikščiojimui. Šunys, kurie nuolat yra lauke, turi turėti apsaugotą vietą, kurioje galėtų pasislėpti blogu oru. Jeigu šunys laikomi ant grotuotų grindų, reikia rasti vientisą vietą miegui. Grotuotas grindis galima naudoti tik tada, kai to reikia bandymui. Skiriamosios sienos tarp boksų turi būti įrengtos taip, kad šunys negalėtų vienas kito sužeisti. Visi boksai turi turėti gerą nuotėkų sistemą.

 

9 lentelė

 

Rekomenduojami narvelių matmenys laikant, bandant ir veisiant nežmogines beždžiones*

 

Beždžionės svoris, kg

Minimalus narvelio aukštis, cm

Minimalus narvelio plotas vienam arba dviem gyvūnams, m2

<1

60

0,25

1-3

75

0,35

3-5

80

0,50

5-7

85

0,70

7-9

90

0,90

9-15

125

1,10

15-25

125

1,50

* Rekomendacijos duotos gyvūnams, kurie dažniausiai naudojami bandymams (antšeimiai Ceboidea ir Cercopithecoidea). Bendras narvelių tūris beždžionėms toks pat svarbus kaip ir grindų plotas. Narvelis turi būti tokio aukščio, kad gyvūnas galėtų stovėti išsitiesęs. Jei reikia, narveliai turi būti įrengti su aukštai išdėstytomis vietomis sėdėjimui, kad beždžionės galėtų naudotis ir viršutine narvelio dalimi.

Galimaviename narvelyje laikyti dvi beždžiones, jeigu jos tarpusavyje sugyvena. Jeigu dviejų gyvūnų narvelyje negalima laikyti, narveliai turi būti įrengti taip, kad gyvūnai galėtų vienas kitą matyti, o prireikus, būtų galima tą sienelę aklinai uždengti.

„Narvelio aukštis“ – žr. nuorodą prie 6 lentelės.

 

10 lentelė

 

Rekomenduojami narvelių matmenys laikant ir bandant kiaules (vienam gyvūnui)*

 

Kiaulės svoris, kg

Minimalus narvelio plotas, m2

Minimalus narvelio aukštis, cm

5-15

0,35

50

15-25

0,55

60

25-40

0,80

80

*Taikoma ir paršeliams. Kiaules galima laikyti narveliuose tik tada, kai tai būtina bandymui, bet kuo trumpesnį laiką.

„Narvelio aukštis“ – žr. nuorodą prie 6 lentelės.

 

11 lentelė

 

Rekomenduojami boksų matmenys organizacijose-naudotojose laikant ir bandant žemės ūkio gyvulius

 

Gyvulio svoris, kg

Minimalus bokso plotas, m2

Minimalus bokso ilgis, m

Minimalus skiriamųjų sienelių aukštis, m

Minimalus plotas laikant bandą, m2/gyvuliui

Minimalus šėrimo fronto ilgis vienam gyvuliui, m

Kiaulės

10-30

2

1,6

0,8

0,2

0,20

30-50

2

1,8

1,0

0,3

0,25

50-100

3

2,1

1,2

0,8

0,30

100-150

5

2,5

1,4

1,2

0,35

>150

5

2,5

1,4

2,5

0,40

Avys

<70

1,4

1,8

1,2

0,7

0,35

Ožkos

<70

1,6

1,8

2,0

0,8

0,35

Galvijai

<60

2,0

1,1

1,0

0,8

0,30

60-100

2,2

1,8

1,0

1,0

0,30

100-150

2,4

1,8

1,0

1,2

0,35

150-200

2,5

2,0

1,2

1,4

0,40

200-400

2,6

2,2

1,4

1,6

0,55

>400

2,8

2,2

1,4

1,8

0,65

Suaugę arkliai

–

13,5

4,5

1,8

–

–

 

12 lentelė

 

Rekomenduojami gardo matmenys organizacijose-naudotojose laikant ir bandant žemės ūkio gyvulius*

 

Gyvulio svoris, kg

Minimalus gardo plotas, m2

Minimalus gardo ilgis, m

Minimalus skiriamųjų sienelių aukštis, m

 

 

Kiaulės

 

100-150

1,2

2,0

0,9

>150

2,5

2,5

1,4

 

 

Avys

 

<70

0,7

1,0

0,9

 

 

Ožkos

 

<70

0,8

1,0

0,9

 

 

Galvijai

 

60-100

0,6

1,0

0,9

100-150

0,9

1,4

0,9

150-200

1,2

1,6

1,4

200-350

1,8

1,8

1,4

350-500

2,1

1,9

1,4

>500

2,6

2,2

1,4

 

 

Suaugę arkliai

 

-

4,0

2,5

1,6

* Gardas turi būti tokio pločio, kad gyvulys galėtų ramiai ir patogiai gulėti.

 

13 lentelė

 

Rekomenduojami narvelių matmenys organizacijose-naudotojose laikant ir bandant paukščius (vienam paukščiui)

 

Paukščio svoris, g

Minimalus plotas, laikant 1 paukštį, cm2

Minimalus plotas, laikant 2 paukščius, cm2

Minimalus plotas, laikant 3 ir daugiau paukščių, cm2

Minimalus narvelio aukštis, cm

Minimalus lesinimo fronto ilgis vienam paukščiui, cm

 

 

 

Vištos

 

 

100-300

250

200

150

25

3

300-600

500

400

300

35

7

600-1200

1000

600

450

45

10

1200-1800

1200

700

550

45

12

1800-2400

1400

850

660

45

12

 

 

 

Suaugę gaidžiai

 

 

>2400

1800

1200

1000

60

15

 

 

 

Putpelės

 

 

120-140

350

250

200

15

4

* Narvelio plotas skaičiuojamas išmatavus ir padauginus vidinį plotį ir ilgį.

„Narvelio aukštis“ – žr. nuorodą prie 6 lentelės.

Viščiukams tinklinių grindų akučių dydis neturi viršyti 10x10 mm, o jaunoms vištoms ir suaugusiems paukščiams – 25x25 mm. Tinklo vielos storis turi būti ne mažesnis kaip 2 mm. Narvelio grindų nuolydis neturi viršyti 14 % (8°). Girdymo frontas turi būti tokio pat ilgio kaip ir lesinimo. Jei yra nipelinės gertuvės ar dubenys vandeniui, kiekvienas paukštis turi pasiekti du artimiausius. Narveliuose turi būti įrengtos laktos ir narveliai sustatyti taip, kad po vieną laikomi paukščiai galėtų vienas kitą matyti.

______________