LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. BIRŽELIO 4 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-308 „DĖL IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SPECIFIKACIJŲ“ PAKEITIMO

2013 m. gegužės 22 d. Nr. 3D-371

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2010, Nr. 125-6405), 9.16 punktu ir atsižvelgdamas į Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142), 10 punktą:

p a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 3D-308 „Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų“ (Žin., 2008, Nr. 66-2520; 2009, Nr. 61-2446; 2010, Nr. 113-5781; 2012, Nr. 21-971):

1. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikacijoje:

1.1. įrašau 2 punkte po žodžio „pikio“ žodžius „ir jų mišinių“;

1.2. išdėstau 4.1.1 punktą taip:

„4.1.1.

Avilių reikalavimai

Avilio korpusas turi būti pagamintas tik iš medienos.“;

1.3. išdėstau 4.2.2 ir 4.2.3 punktus taip:

„4.2.2.	5-hidroksimetil-furfurolo (HMF) kiekis meduje	Ne daugiau kaip 15 mg kilograme medaus. Tyrimui mėginius ima sertifikavimo įstaiga iš pavasarinio ir (ar) rudeninio medaus. Jeigu tokio medaus mėginius jau yra paėmusi ir ištyrusi kontrolės įstaiga – sertifikavimo įstaiga jais vadovaujasi.
4.2.3.	Medaus diastazės aktyvumas	Ne mažiau kaip 12,3 Gotės vienetų. Tyrimui mėginius ima sertifikavimo įstaiga iš pavasarinio ir (ar) rudeninio medaus. Jeigu tokio medaus mėginius jau yra paėmusi ir ištyrusi kontrolės įstaiga – sertifikavimo įstaiga jais vadovaujasi.“;

1.4. išdėstau 4.3.2 punktą taip:

„4.3.2.

Bioįvairovės gausinimas

Bityno teritorijoje ir (arba) bityno savininko žemės ūkio valdoje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei atliekant bent vieną šių darbų: kamanių, ežių ar lapkirčių bičių gausinimą, apsaugojimą nuo skruzdėlių nenaikinant skruzdėlynų, dalyvauti bent vienoje iš Lietuvos kaimo plėtros priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų, veiklą pagal galimybes vykdyti Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose (gamtiniuose rezervatuose, draustiniuose, nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose).“;

1.5. pripažįstu netekusiu galios 4.3.3 punktą.

2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Išskirtinės kokybės grūdų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikacijoje:

2.1. išdėstau 4.1.6 punktą taip:

„4.1.6.

Pesticidų naudojimas

Draudžiama pasėlių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus. Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, pasėliams galima naudoti ne daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus. Pasėlių apsaugai panaudojus pesticidus, nuimti derlių ir tiekti jį rinkai galima tik praėjus ne mažiau kaip 2/3 ilgesniam laikotarpiui nei nurodytas pesticidų techninėje dokumentacijoje išlaukos laikotarpis.“;

2.2. išdėstau 4.2.1 punktą taip:

„4.2.1.

Grūdų kokybės reikalavimai

Tiekiami rinkai ar perdirbti grūdai turi būti be jaučiamo pelėsių kvapo ir be vizualiai matomų skalsių, mineralinių priemaišų, kūlėtų grūdų bei Fusarium, Penicillium ir (arba) kitų genčių pelėsinių grybų pažeistų grūdų (papilkėjusių, balkšvų, lengvų, susiraukšlėjusių, su oranžinėmis dėmėmis). Mikotoksinų likučių koncentracija derliuje nustatoma ne rečiau kaip vieną kartą metuose ir turi būti bent 20 proc. mažesnė nei nurodyta 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006, nustatančiame didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006, L 364, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1058/2012 (OL 2012 L 313 p. 14).“;

2.3. išdėstau 4.3.2 punktą taip:

„4.3.2.

Dirvožemio analizė

Kas trejus metus išskirtinės kokybės augalininkystės produkcijos auginimo laukuose turi būti atliekami dirvožemio tyrimai, kurių metu nustatomas mineralinio azoto, organinės medžiagos (humuso), judriojo fosforo, kalio kiekis bei rūgštingumas, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Kiekvienais metais, prieš tręšiant javus, turi būti nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje tuose laukuose, kuriuose prėjusiais metais buvo auginamos ne išskirtinės kokybės augalininkystės kultūros. Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha ploto, o jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne mažiau kaip vienas bandinys iš lauko.“;

2.4. išdėstau 4.3.4 punktą taip:

„4.3.4.

Duomenų registravimas

Ūkio subjektai, naudojantys trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, patvirtintą Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A1-4 „Dėl Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 5-195).“;

2.5. išdėstau 9.1.1 punktą taip:

„9.1.1.

Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai

Miltinės konditerijos kepiniai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione. Maisto priedų, išskyrus tešlos kildymo medžiagas, naudoti negalima.“;

2.6. papildau priedą šiuo 14 punktu:

„14. ozoną.“

3. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijoje:

3.1. išdėstau 3.4 punktą taip:

„3.4.

Pašarų tiekimo rinkai reikalavimai

Pašarai turi atitikti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinančio Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (OL 2009 L 229, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. spalio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 939/2010 (OL 2010 L 277, p. 4), bei Taisyklių reikalavimus. Tiek pašarų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti žaliavų bei Pašarų pirkimo / pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti jų atsekamumą.“;

3.2. išdėstau 4.1.2 punktą taip:

„4.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Gaminant Pašarus ir jų priedus draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba turinčias genetiškai modifikuotų organizmų.“;

3.3. papildau 1 priedą šiuo 14 punktu:

„14. ozoną.“

4. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacijoje:

4.1. išdėstau 3.3 punktą taip:

„3.3.

Pašarų reikalavimai

Įsigyjami kombinuotieji pašarai turi būti sertifikuoti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją arba ekologiški. Savo ūkyje gaminami kombinuotieji pašarai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 3.3, 3.5, 3.8, 4.1.1–4.1.3 ir 4.2.1 punktų reikalavimus. Ne mažiau kaip 70 proc. žaliųjų ir konservuotų pašarų turi būti išauginta savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta IKP ar ekologinė produkcija. Tiek pašarų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti pašarų pirkimo / pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.“;

4.2. išdėstau 8.1.3 punktą taip:

„8.1.3.

Maisto priedų naudojimas

IKP gamyboje gali būti naudojami tik šie teisės aktų leisti naudoti maisto priedai: konservantas nitritas – ne daugiau kaip 3/4 leistino kiekio; antioksidantai – askorbo rūgštis ir jos natrio druska tik virtoms dešroms, dešrelėms, sardelėms.“;

4.3. papildau 1 priedą 14 ir 15 punktais:

„14. ozoną;

15. kitas 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 505/2012 (OL 2012 L 154, p. 12) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 889/2008), VII priede nurodytas valymo ir dezinfekavimo medžiagas.“;

4.4. išdėstau 2 priedą nauja redakcija (pridedama).

5. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos specifikacijoje:

5.1. išdėstau 3.2 punktą taip:

„3.2.

Lesalų gamybos reikalavimai

Įsigyjami kombinuotieji lesalai turi būti sertifikuoti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją arba ekologiški. Savo ūkyje gaminami pašarai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 3.3, 3.5, 3.8, 4.1.1–4.1.3 ir 4.2.1 punktų reikalavimus. Tiek lesalų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti lesalų pirkimo / pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.“;

5.2. išdėstau 3.7 punktą taip:

„3.7.

Paukščių laikymo reikalavimai

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos. IKP gamybos procesas turi būti atskirtas vietos ir (arba) laiko atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. Bendras paukščių auginimo plotas auginimo vietoje – ne didesnis kaip 2000 m², vieno pastato plotas negali būti didesnis kaip 500 m². Paukščių tankis patalpose (atsižvelgiant į konkrečias paukščių grupes) 1 m² yra ne didesnis, kaip nustatyta 2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės (OL 2008 L 157, p. 46), su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2012 (OL 2012 L 350, p. 63) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 543/2008), V priedo b punkte. Paukščių laikymo patalpa turi būti suskirstyta pertvaromis į gardelius, ne didesnius kaip 125 m².“;

5.3. papildau priedą 14 ir 15 punktais:

„14. ozoną;

15. kitas reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priede nurodytas valymo ir dezinfekavimo medžiagas.“

6. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacijoje:

6.1. išdėstau 3.2 punktą taip:

„3.2.

Galvijų laikymo ir pašarų gamybos reikalavimai

Įsigyjami kombinuotieji pašarai turi būti sertifikuoti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją arba ekologiški. Savo ūkyje gaminami pašarai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 3.3, 3.5, 3.8, 4.1.1–4.1.3 ir 4.2.1 punktų reikalavimus. Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai išskirtinės kokybės pieną, įprastinės gamybos būdu gali būti auginami ir laikomi tik kitų rūšių nei išskirtinės kokybės produkcijai skirti melžiami gyvuliai. Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.“;

6.2. papildau 2 priedą 18 punktu:

„18. kitas reglamento (EB) Nr. 889/2008 VII priede nurodytas valymo ir dezinfekavimo medžiagas.“

7. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje:

7.1. išdėstau 3.4 punktą taip:

„3.4.

Vaisių ir daržovių tiekimas rinkai

Vaisiai ir daržovės turi būti tiekiami supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. Laikant bei vežant nesupakuotus IKP, jie turi būti laikomi atskirose patalpose ar jų sektoriuose, vežami atskirose transporto priemonėse ar talpyklose, kad būtų galima atskirti nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų.“;

7.2. išdėstau 4.3.2 punktą taip:

„4.3.2.

Dirvožemio ir lapų analizė

Kas trejus metus išskirtinės kokybės augalininkystės produkcijos auginimo laukuose turi būti atliekami dirvožemio tyrimai, kurių metu nustatomas mineralinio azoto, organinės medžiagos (humuso), judriojo fosforo, kalio kiekis bei rūgštingumas, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Kiekvienais metais, prieš tręšiant daržininkystės laukus, turi būti nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, tuose laukuose, kuriuose prėjusiais metais buvo auginamos ne išskirtinės kokybės augalininkystės kultūros. Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha ploto, o jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne mažiau kaip vienas bandinys iš lauko ar šiltnamio. Ne rečiau kaip kas trejus metus soduose ir uogynuose turi būti atlikta lapų makroelementų (N, P, K, Ca, Mg) ir mikroelementų (B, Zn, Mn, Fe, Cu) analizė.“;

7.3. išdėstau 4.3.5 ir 4.3.6 punktus taip:

„4.3.5.	Duomenų registravimas	Ūkio subjektai, naudojantys trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, patvirtintą Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. A1-4 „Dėl Trąšų laikymo, naudojimo ir apskaitos kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 5-195).“;
4.3.6.	Bioįvairovės gausinimas	Išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir daržovių augintojo valdomoje žemės ūkio valdoje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei atliekant bent vieną šių darbų: įrengti paukščiams bent po 4 inkilus 1 ha plote, veisti bitinius vabzdžius, įrengiant jiems mažiausiai 4 veisyklas 1 ha plote, palikti nenusausintas pelkutes, želdinanti aplinką gyvatvorėmis, dalyvauti bent vienoje iš Lietuvos kaimo plėtros priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų, veiklą pagal galimybes vykdyti Lietuvos Respublikos saugomose teritorijose (gamtiniuose rezervatuose, draustiniuose, nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose).“;

7.4. išdėstau 6.2.5 punktą taip:

„6.2.5.	Sumažintas organizmui nenaudingų arba padidintas naudingų medžiagų kiekis	Perdirbti IKP turi atitikti vieną ar keletą iš šių kriterijų (pasirinktinai), palyginti su įprastiniais:
6.2.5.1.	Energinė vertė	Sumažintas cukraus kiekis (100 g produkto yra ne daugiau kaip 5 g arba skysto 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 2,5 g cukrų) arba pagaminta nenaudojant cukraus (į produktą nebuvo įdėta jokių monosacharidų, disacharidų ar kitų maisto produktų, naudojamų dėl jų saldinamųjų savybių).
6.2.5.2.	Skaidulinės medžiagos	Daugiau skaidulinių medžiagų (100 g turi būti ne mažiau kaip 6 g arba 100 kcal ne mažiau kaip 3 g skaidulinių medžiagų).
6.2.5.3.	Perdirbto produkto biologinė vertė	Padidintas vitaminų kiekis įtraukiant į perdirbto produkto receptūrą šiuo požiūriu vertingus vaisius ir daržoves.
6.2.5.4.	Druskos naudojimas	Sumažintas druskos kiekis (100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,12 g natrio arba atitinkamai druskos).“

8. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Išskirtinės kokybės dedeklių vištų kiaušinių specifikacijoje:

8.1. išdėstau 3.2 punktą taip:

„3.2.

Lesalų gamybos reikalavimai

Įsigyjami kombinuotieji lesalai turi būti sertifikuoti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją arba ekologiški. Savo ūkyje gaminami kombinuoti lesalai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 3.3, 3.5, 3.8, 4.1.1–4.1.3 ir 4.2.1 punktų reikalavimus. Tiek lesalų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti lesalų pirkimo / pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.“;

8.2. išdėstau 4.2.1 punktą taip:

„4.2.1.

Lesalų sudėties reikalavimai

Lesale turi būti ne mažiau kaip 70 proc. grūdų ir jų kilmės produktų. Vištų lesalas pasirinktinai praturtinamas bent vienu iš komponentų: selenu, jodu, chromu pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2003 L 268, p. 29), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2009 (OL 2009 L 229, p. 1), reikalavimus, vitaminu E, rapsų aliejumi, šaltalankių išspaudomis arba vaistiniais augalais, žuvų taukais, žuvų miltais, linų sėmenimis, kukurūzų gliutenu, liucernos žolės miltais, tageta, spirulina arba jūros dumbliais pagal paukščių auginimo ir lesinimo rekomendacijas.“

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna

Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacijos

2 priedas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-371 redakcija

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS MĖSOS GAMINIŲ KOKYBĖS RODIKLIAI

Mėsos gaminiai, gaminių grupės	Mėsos baltymų be kolageno kiekis, ne mažiau kaip, %	Drėgnis, ne daugiau kaip, %	Riebalų kiekis, ne daugiau kaip, %
Virtos dešros	11,0	66,0	17,0
Virtos dešrelės ir sardelės	12,0	65,0	20,0
Virtos rūkytos dešros ir dešrelės	13,0	47,0	26,0
Šaltai rūkytos dešros	20,0	33,0	30,0
Šaltai rūkyti gabaliniai mėsos gaminiai	27,0	45,0	-
Karštai rūkytos dešros ir dešrelės	13,0	49,0	25,0
Karštai rūkyti forminiai kumpiai ir gabaliniai mėsos gaminiai	20,0	67,0	-
Aukščiausios rūšies skilandis	28,0	33,0	30,0
Vytintos dešros ir dešrelės	21,0	30,0	35,0
Vytinti gabaliniai mėsos gaminiai	32,0	34,0	-
Mažai rūkytos dešros ir dešrelės	24,0	42,0	22,0
Sūdyti ar šaltai rūkyti lašiniai	-	16,0	-

_________________