LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MEDŽIŲ GENĖJIMO URBANIZUOTOSE TERITORIJOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. vasario 27 d. Nr. 78
Vilnius
Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 3 ir 17 punktais (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49):
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 78
Medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklės
Bendrosios nuostatos
1. Laikantis šių taisyklių, genimi medžiai, augantys miestuose ir miesteliuose ir kitose urbanizuotose teritorijose. Jos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ir projektuojantiems medžių genėjimo darbus urbanizuotose teritorijose.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
epikorminiai ūgliai – aplink pjūvio vietą iš po žieve sukrautų atsijauninimo pumpurų išaugę ūgliai;
medžio kamienas – tai bešakė stiebo (liemens) dalis;
medžio laja – virš kamieno esanti išsišakojusi stiebo dalis, iš jos išaugusios šakos su lapija, pumpurais, žiedais ir vaisiais;
skeletinės šakos – iš stiebo išaugusios šakos ir iš jų išaugusios šakos;
trečios eilės ir žemesniojo rango šalutinės šakos – visos šakos, kurios nepriklauso skeletinėms šakoms ir nesudaro lajos (vainiko) skeleto;
urbanizuota teritorija – teritorija, užstatyta statiniais, įrenginiais bei jų priklausiniais su naudojamos žemės sklypais, inžinerinėmis komunikacijomis ir bendrojo naudojimo želdynais, taip pat valstybinių kelių ir geležinkelio kompleksų teritorijos.
Medžių genėjimas
3. Medžiams, augantiems urbanizuotose teritorijose, taikomi šie genėjimo būdai:
3.1. lajų retinimas. Išpjaunama ne daugiau kaip 20% smulkių, trečios eilės ir žemesniojo rango šalutinių šakų iki 5 cm skersmens, išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę;
3.2. lajų pakėlimas. Palaipsniui nuo stiebo apačios išpjaunamos žemutinės šakos, kol bešakis kamienas pasieks 3,2–3,6 m (atskirais atvejais – iki 7–8 m) ilgį (išsaugant aukščiau esančias šakas ir viršūnę);
3.3. viršūnių pažeminimas. Jis taikomas, kai medžius neišvengiamai būtina žeminti: ypač kai jie trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms. Pažeminant pirmiausia nupjaunama iki 1,5-2 m ilgio viršūnė, o žemiau pjūvio 1/5–1/3 likusios lajos dalyje išpjaunamos iš pagrindo visos šakos. Paliktos žemesniosios šakos su viršūnėmis negenimos. Po pirmo ir antro vegetacijos periodų susidarę vertikalieji ir šoniniai epikorminiai ūgliai trumpinami 1/2–1/3 jų ilgio;
3.4. lajų pakėlimo būdą taikyti, taisant anksčiau netinkamai apgenėtus medžius, kurių išlikęs pagrindinis stiebas;
5. Genint medžius, neleidžiama:
6. Vykdant medžių ir krūmų genėjimo darbus, be šių taisyklių, vadovautis ir draugijos „Žaliuojanti Vilnija“ parengtu ir Aplinkos ministerijos aprobuotu darbu „Medžių ir krūmų genėjimo pagrindai“ (2002 m.).
7. Asmenys, tiesiogiai vadovaujantys medžių genėjimo darbams urbanizuotose teritorijose ir tuos darbus vykdantys darbininkai raštu supažindinami su šiomis taisyklėmis ir apmokomi, vadovaujantis „Medžių ir krūmų genėjimo pagrinduose“ išdėstytais medžių genėjimo reikalavimais.